Byla 2YT-1119-1023/2017
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant pareiškėjai J. A., jos atstovei advokatei R. M., suinteresuotam asmeniui V. S., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui K. L., suinteresuotam asmeniui R. P., suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. S., K. L., R. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėja J. A. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimu prašo paveldėjimo liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos O. M. mirties ( - ) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

5Pareiškimas grindžiamas tuo, jog ( - ) mirė pareiškėjos motina O. M.. Po pareiškėjos motinos O. M. mirties liko nekilnojamasis turtas – 1200/2400 dalis 1.240 ha žemės sklypo, esančio ( - ), kurias motina paveldėjo po savo tėvo K. S. mirties ( - ). Tai nustatyta teismo sprendimo dėl juridinio fakto nustatymo. Iš karto po motinos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad po motinos mirties priimdama faktiškai valdyti jos turtą, įgyvendins savo kaip įpėdinės teises, nes iškarto po motinos mirties toliau liko gyventi pareiškėjai priklausančioje sodyboje, kurioje gyveno ir jos motina, jai liko visi motinos asmeniniai daiktai, ji tvarko motinai priklausiusią žemės sklypo dalį.

6Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti, papildomai nurodė, kad po motinos mirties ji likusį motinos turtą, t. y. žemę, jos asmeninius daiktus, pradėjo valdyti iš karto, nes motina iki pat mirties gyveno pas ją. Jos nurodymu žemė buvo išnuomota ir yra prižiūrima. Ji tvarko motinos kapavietę.

7Pareiškėjos atstovė advokatė R. M. teismo posėdžio metu pareiškėjos pareiškimą palaikė, prašė tenkinti ir jį pagrindė teisiniais argumentais.

8Suinteresuotas asmuo V. S. teismo posėdžio metu ir pateiktame teismui rašte (b. l. 35) nurodė, kad savo motinos O. M. palikimo dalies atsisako ir į jį nepretenduoja. Po motinos mirties liko žemė, kurią iš karto pradėjo tvarkyti jo sesuo J. A.. Kadangi motina iki mirties gyveno pas seserį, tai visi motinos asmeniniai daiktai po mirties atiteko jai.

9Suinteresuotas asmuo K. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 79). Suinteresuotas asmuo K. L. pateikė raštą (b. l. 47), kuriame nurodo, kad atsisako motinos O. M. palikimo dalies ir į jį nepretenduoja.

10Suinteresuotas asmuo R. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 80). Suinteresuotas asmuo R. P. pateikė teismui raštą į pareiškimą (b. l. 39), kuriame nurodo, kad su pareiškimu sutinka.

11Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 74). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 42-44), kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

12Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 77). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 32-33), kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. A. priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašo nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

13Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 76). Per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

14Teismas

konstatuoja:

15Pareiškimas tenkintinas.

16Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjos motinos santuoka įregistruota ( - ) (b. l. 50). Pareiškėja yra O. M. dukra (b. l. 19). ( - ) mirė pareiškėjos motina O. M. (b. l. 7). Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 10, 37-38). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis mirusioji savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo (b. l. 11). Bylos duomenimis pareiškėjos motinai priklausė 1200/2400 dalis 1.240 ha žemės sklypo, esančio ( - ), kurias ji paveldėjo po savo tėvo K. S. mirties ( - ), tačiau šis sklypas nebuvo įregistruotas pareiškėjos motinos vardu (b. l. 14-15, 54-70). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji tuoj po savo motinos O. M., mirusios ( - ), mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą pradėdama faktiškai jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

17Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog ji tuoj po savo motinos O. M., mirusios ( - ), mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą pradėdama faktiškai jį valdyti, įrodo, tai, kad iškarto po motinos mirties toliau liko gyventi pareiškėjai priklausančioje sodyboje, kurioje gyveno kartu su motina, jai liko visi motinos asmeniniai daiktai, ji tvarko motinai priklausiusią žemės sklypo dalį. Minėtas aplinkybes patvirtino ir suinteresuoti asmenys – pareiškėjos brolis ir dvi seserys teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje apklausta liudytoja – N. G. (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), kuri parodė, kad ji buvo pareiškėjos ir jos motinos O. M. kaimynė, kad pareiškėja prižiūrėjo motiną iki jos mirties, o po motinos mirties prižiūri jos kapavietę ir žemę. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (suinteresuotų asmenų procesinių dokumentų, teismo posėdyje išklausyto suinteresuoto asmens paaiškinimų) ginčo dėl palikėjos turto nėra, suinteresuoti asmenys – pareiškėjos brolis ir dvi seserys pretenzijų dėl palikimo nereiškia (b. l. 35, 39, 47). Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėja J. A. po savo motinos O. M., mirusios ( - ), mirties turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos O. M. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

18Valstybė šioje byloje patyrė 15,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš pareiškėjos valstybei turėtų būti priteista 15,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau jai buvo teikiama 100 proc. apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl ji nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra atleistina (b. l. 5) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Nutarė

20Pareiškimą patenkinti.

21Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. A., asmens kodas ( - ) priėmė palikimą po savo motinos O. M., asmens kodas ( - ) mirusios ( - ), mirties pradėdama faktiškai jį valdyti.

22Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

23Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėja J. A. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimu prašo paveldėjimo... 5. Pareiškimas grindžiamas tuo, jog ( - ) mirė pareiškėjos motina O. M.. Po... 6. Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti, papildomai... 7. Pareiškėjos atstovė advokatė R. M. teismo posėdžio metu pareiškėjos... 8. Suinteresuotas asmuo V. S. teismo posėdžio metu ir pateiktame teismui rašte... 9. Suinteresuotas asmuo K. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio... 10. Suinteresuotas asmuo R. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio... 11. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 12. Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo... 13. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos... 14. Teismas... 15. Pareiškimas tenkintinas.... 16. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 17. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu... 18. Valstybė šioje byloje patyrė 15,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 –... 20. Pareiškimą patenkinti.... 21. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. A., asmens... 22. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo... 23. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...