Byla 2-170-769/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant E. Ž., dalyvaujant ieškovo „Lietuvos draudimas“ atstovui V. P., atsakovui D. L., atsakovo atstovui advokatui O. M., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. L., trečiajam asmeniui A. Š. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (2015-11-27), kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 2634,28 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ( - ) Vokietijoje įvykusios avarijos metu sugadinta transporto priemonė O. A., valst.Nr. ( - ), priklausanti S. B., avarija įvyko dėl atsakovo D. L., vairavusio F. T., valst. Nr. ( - ), kaltės. Transporto priemonė F. T., valst. Nr. ( - ) buvo apdrausta ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, kuris transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam išmokėdamas 18191,30 Lt dydžio draudimo išmoką. Atsakovas transporto priemonės F. T., valst. Nr. 24876BL savininku tapo 2014-01-14, atsakovas pažeidė draudimo sutarties reikalavimus – nepranešė draudikui apie rizikos dydį įtakojančias aplinkybes, be to, nepranešė apie eismo įvykį draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Negavęs informacijos draudikas negali tirti įvykio aplinkybių, žalos dydžio, todėl žala šiuo atveju buvo atlyginta pagal nukentėjusio asmens draudiko pateiktus duomenis, draudėjo nepranešimas turėjo įtakos draudiko prievolei išmokėti išmoką. Atsakovas įvykio metu buvo 22 m. amžiaus, turėjo mažesnį nei ankstesnis savininkas vairavimo stažą, ieškovas nebuvo informuota apie šias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokai apskaičiuoti, be to, atsakovas nepranešė ieškovui apie automobilio savininko pasikeitimą, tuo atsakovas pažeidė draudimo sutarties sąlygas.

3Ieškovo atstovas teismo posėdyje palaikė 2015-11-27 patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti, priteisti dokumentų vertimo išlaidas. Nurodė, kad įvykio metu trečiasias asmuo A. Š. transporto priemonę jau buvo pardavęs atsakovui D. L., todėl būtent atsakovui kyla visos teisės ir pareigos pagal draudimo sutartį, taip pat paaiškino, kad joks tyrimas dėl įvykio Vokietijoje nebevykdomas, tačiau tai nereiškia, kad atsakovui neatsiranda civilinė atsakomybė. Nurodė, jog nebepalaiko tų motyvų, kad atsakovas turėjo pranešti, jog naudos transporto priemonę užsienyje. Ieškinio pagrindas yra tai, kad atsakovas nepranešė apie draudimo rizikos pasikeitimą, nes atsakovas yra jaunesnis už buvusį draudėją, nepranešė apie įvykį.

4Atsakovas D. L. teismo posėdyje nesutiko su jam pareikštu ieškiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad nesijaučia kaltas dėl įvykio.

5Atsakovo atstovas advokatas O. M. teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. Nurodė, kad nepripažįsta, kad sutartis buvo sudaryta tokio turinio, kokia yra pateikta teismui, ji nėra pasirašyta A. Š., byloje nėra duomenų, kad ji būtų apskritai pasirašyta A. Š., pačioje sutartyje yra akivaizdžių prieštaravimų, joje nurodyta, kad sutartis sudaryta 2014-01-08, o jos 1.2 punkte nurodyta, kad ji yra nutraukta 2014-01-08. Eilute aukščiau nurodyta, kad nutraukta nuo 2014-02-07. Todėl tokios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti buvusios sutarties turiniu. Draudimo įstatymo 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises draudikas neturi teisės remtis naudos gavėjo, apdraustojo ir nukentėjusio trečiojo asmens pareigų pagal draudimo sutartį nevykdymu, jeigu šie nežino apie sutarties sudarymą ir savo pareigų pagal draudimo sutartį arba jeigu neturi galimybės įvykdyti tokių pareigų. D. L. nežinojo savo pareigų pagal draudimo sutartį, todėl negalėjo jų vykdyti. D. L. turi teisę reikšti atsikirtimus dėl draudimo išmokos, 2014-05-27 pretenzijoje nurodyta, kad jis yra atsakingas pagal eismo įvykio deklaraciją, tačiau byloje nėra jokios eismo įvykio deklaracijos. Iš sprendimų, kurių pagrindu išmokėtos draudimo išmokos, matyti, kad draudėju nurodytas A. Š.. Jei ieškovas nežinojo, kad draudėjas pasikeitęs ir priėmė sprendimus dėl išmokų, kur draudėjas A. Š., tada taikytinas sutarties 2.2.3. punktas. Dėl nurodytų aplinkybių taikyti atsakomybės atsakovui negalima. Nėra duomenų, kad D. L. kaltas dėl autoįvykio, o pagal sutartį jis negali atsakyti, nes ji nebuvo sudaryta tinkamai, nebuvo jam perduoda.

6Trečiasis asmuo A. Š. apie bylą informuotas tinkamai, atsiliepimo byloje nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jam nedalyvaujant neteikė, todėl byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

7Byloje 2015-01-23 buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys buvo tenkintas visiškai.

8Atsakovas prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo motyvavo tuo, jog autoįvykio metu jis nebuvo automobilio savininkas, F. T. nuosavybė jam perėjo po įvykio, nieko už automobilį nemokant, buvęs savininkas neinformavo apie draudimo sąlygas; Vokietijoje buvo nustatyta abiejų vairuotojų kaltė, O. A. buvo labai senas, todė nepagrįstai ieškovas sumokėjo 18191,30 Lt žalos atlyginimo; teismas priteisė maksimalią 50 procentų išmokėtos draudimo sumos dydžio sumą, nors atsakovas padėjo ištirti įvykio aplinkybes, jam atstovauti buvo pasamdytas advokatas. Atsakovas prašė pareikalauti papildomų įrodymų dėl reikalaujamos žalos dydžio arba ieškinį atmesti.

92015-04-01 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimas už akių buvo panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

10Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014-01-08 tarp A. Š. ir ieškovo buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria apdrausta transporto priemonės F. T., valst. Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ), valdytojų civilinė atsakomybė; iš 2014-01-08 pinigų priėmimo kvito serija LDR Nr. 2500666, matyti, kad A. Š. sumokėjo 98,00 Lt draudimo įmoką ( - ). A. Š., a.k. ( - ) 2014-05-27 paaiškinime nurodė, kad draudimo sutartį sudarė mėnesiui, 2014-01-14 šį automobilį pardavė D. L., a.k. ( - ) Iš 2014-01-14 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad A. Š. pardavė D. L. transporto priemonę F. T. C., valst. Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ). Iš nelaimingo atsitikimo ataskaitos nustatyta, kad ( - ) Vokietijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė O. A., valst. Nr. ( - ), priklausanti S. B., eismo įvykis įvyko dėl F. T., valst. Nr. ( - ), kurį vairavo D. L., veiksmų. Ieškovo priimtais sprendimais dėl ( - ) įvykio, draudimo liudijimo Nr. ( - ), nuspręsta išmokėti draudimo išmoką 2014-05-08 – 13450,93 Lt; 2014-05-08 – 3843,07 Lt, 2014-09-09 – 897,31 Lt. Dėl ( - )Vokietijoje S. B. priklausančio turto sugadinimo ieškovė 2014-05-27 pretenzija dėl išmokos išieškojimo kreipėsi į atsakovą D. L. dėl 50 proc. nuostolių, t.y. 8647,00 Lt atlyginimo, bei 2014-09-29 teikė pretenziją dėl papildomos 448,65 sumos atlyginimo. Iš pateiktų tarptautinių mokėjimo pavedimų nustatyta, kad ieškovė pervedė gavėjui ( - ) 2014-05-22 5710,49 Eur (pavedimo Nr. 7789) ir 2014-09-18 – 2770,40 Eur (pavedimo Nr. 8437). 2014-06-30 pareiškimu atsakovas D. L. nesutiko su jam pareikštu reikalavimu atlyginti 50 proc. nuostolių. Iš S. miesto prokuratūros ( - ) pranešimo Nr. ( - ) dėl ikiteisminio tyrimo (kaltinimas: kūno sužalojimas dėl neatsargumo) D. L. atžvilgiu nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Iš ( - ) transporto priemonės vertinimo ( - ) matyti, kad atkuriamoji automobilio O. A., valst. Nr. ( - ), vertė 1800,00 Eur, likutinė vertė 50,00 Eur..

12Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal ( - ) straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu ( CPK 12 str.).

13Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinta, jog draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – draudimo sutartis. Pagal CK 6.987 straipsnyje pateiktą draudimo sutarties apibrėžtį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui. TPVCAPD sutartis, kaip ir kitos draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, šiuo atveju – civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). TPVCAPD sutarties ypatumas yra tas, kad draudėjai negali pasirinkti, sudaryti šią sutartį ar ne, t. y. visos Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Tokia išvada grindžiama tuo, kad kai žalą padariusį asmenį ir draudiką sieja draudimo sutartis, joje nustatytos teisės ir pareigos, šių apimtis turi įtakos nukentėjusiojo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko įgyvendinimui. Draudžiamojo įvykio atsitikimo faktas per se nesuponuoja draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą. Įstatyme nustatytas reguliavimas, kuriuo remiantis tiek nukentėjusiajam, tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek policijos pareigūnams nustatyta pareiga pranešti žalą padariusio asmens draudikui apie eismo įvykį (TPVCAPD įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 15 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 15 dalis). Gavus pranešimą, draudikui atsiranda pareiga pradėti žalos administravimo procesą – apžiūrėti eismo įvykio metu apgadintą ar sugadintą turtą, nustatyti turtui padarytą žalos dydį, įvertinti visą dėl sveikatos sužalojimo asmens patirtą žalą ir kt. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas. Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad apdraustos transporto priemonės valdytojui nevykdžius ar netinkamai vykdžius šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas <...> draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

14Nagrinėjamu atveju išmokėjęs draudimo išmoką naudos gavėjui (nukentėjusiam trečiajam asmeniui) ieškovas įgijo subrogacinio reikalavimo teisę, nes apdraustasis dėl savo kaltės neįvykdė šiose taisyklėse nustatytų pareigų (per 3 dienas nepranešė draudikui apie eismo įvykį, nepranešė apie padidėjusią draudimo riziką (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui)). Tokiu atveju atgręžtinio reikalavimo tvarka draudikas turi teisę reikalauti iš apdraustojo atitinkamai iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnis). Draudikas, įgyvendindamas atgręžtinio reikalavimo teisę, turi atsižvelgti į nustatytų pareigų pažeidimą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, dėl pažeidimo atsiradusios žalos dydį, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, kokią draudimo išmoką draudikas būtų mokėjęs, jeigu apdraustasis būtų įvykdęs pareigą. Ieškovas prašo priteisti maksimalią, 50 procentų atitinkančią išmokėtos draudimo išmokos dalį ( taikos sutarties sudarymo atveju 25 proc.), 2634,28 Eur, nes atsakovas nepranešė apie registracijos duomenų pasikeitimą, nes jaunesniam nei 25 metų atsakovui būtų taikyta kelis kartus didesnė draudimo įmoka, savalaikiai gavus informaciją apie eismo įvykį galimai išmokėta draudimo išmoka būtų mažesnė. Nors atsakovas D. L. ir nesutiko su išmokėtos draudimo išmokos dydžiu, tačiau nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumą. Ieškovo atstovo teigimu, atsakovo kaltę dėl draudiminio įvykio įrodo ne tik iš Vokietijos gauta medžiaga, bet ir tai, jog atsakovas D. L. nesikreipė į draudiką dėl patirtos žalos atlyginimo, nes nesijautė nukentėjęs autoįvykio metu. Atsakovo atstovas prašydamas ieškinį atmesti motyvavo tuo, kad atsakovas nekaltas dėl įvykio, nėra pasirašytos draudimo sutarties, neaišku, kokio turinio sutartis pasirašyta, sutartis D. L. nebuvo perduota, D. L. nežinojo apie pareigų perėjimą, pagal sutarties 2.2.3. punktą atsakomybė tenka A. Š..

15Atsakovo atstovo teiginiai apie netinkamą atsakovo D. L. procesinę padėtį byloje atmestini, kaip nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, jog 2014-01-08 buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ( Sutartis) vienam mėnesiui,- Sutartis įsigaliojo 2014-01-08, Sutartis nutraukta nuo 2014-02-07. Pažymėtina, kad LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 9 straipsnis numato, kad įprastinė draudimo sutartis sudaroma 12 mėnesių terminui, draudimo liudijimo galiojimo laikotarpis ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, už kurį sumokėta draudimo įmoka. Iš Sutarties matyti, kad metinė įmoka A. Š. buvo apskaičiuota 1153,87 Lt, sumokėta už vieną mėnesį 98 Lt ( pinigų priėmimo kvitas Nr.2500666). Tai, kad ant sutarties nėra A. Š. parašo nedaro sutarties negaliojančia,- ieškovo atstovo teigimu, šios rūšies sutartys dažniausiai sudaromos elektroninėje erdvėje, be to, sutarties sudarymo fakto neneigė nei draudikas nei draudėjas ( tiek A. Š., tiek D. L., sutikęs, kad draudikas apmokėtų trečiajam asmeniui padarytą žalą). Pažymėtina, kad už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas jos savininkas, transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Todėl atmestini, kaip nepagrįsti atsakovo atstovo atsikirtimai, jog atsakovas nėra sutarties šalis,- jis sutarties negavo, draudimo sutarties sąlygų nežinojo ir pan. Nežinodamas apie A. Š. sudarytą draudimo sutartį, D. L. privalėjo iš naujo apdrausti automobilį, teisės naudoti neapdrausto automobilio jis neturėjo,- tačiau duomenų apie sudarytą kitą privalomojo draudimo sutartį atsakovo advokatas teismui nepateikė. Atmestini, kaip nepagrįsti ir atsakovo advokato teiginiai dėl sutarties 2.2.3. punkto, pagal kurį, advokato teigimu, turėtų atsakyti A. Š.. Sutarties 2.2.3. punkte nurodyta, kad draudėjas įsipareigoja pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui per 15 dienų informuoti apie tai draudiką, to nepadarius draudėjui „tenka visos pasekmės, susijusios su draudiko veiksmais, atliktais nežinant, kad Sutarties šalys pasikeitė“ ( pvz., nurašius eilinę draudimo įmoką). Pagal šį punktą naujasis savininkas privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės perėjimo dienos pranešti savo duomenis draudikui. „To nepadarius, vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą, nevykdymą. Vadovaujantis LR Vyriausybės nustatytų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 56.2 punktu, jeigu Sutarties galiojimo metu padidėjus Sutartyje numatytai draudimo rizikai <...> atsakingas asmuo apie tai neinformavo draudiko, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos“. Tai yra, būtent naujasis automobilio savininkas D. L. yra atsakingas dėl nepranešimo apie draudimo rizikos pasikeitimą, todėl advokato teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Atmestini, kaip nepagrįsti ir atsakovo atstovo teiginiai, kad atsakovas nėra kaltas dėl įvykio. Kaip nurodė pats atsakovas, jam Vokietijoje buvo paskirtas advokatas, kuris atstovavo atsakovą byloje dėl autoįvykio, todėl darytina išvada, jog D. L. turėjo visas galimybes dalyvauti nustatant autoįvykio aplinkybes, kreiptis, kaip nukentėjusysis, dėl jam galimai padarytos žalos atlyginimo ir pan. Įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, jog nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. D. L. dėl draudimo išmokos nesikreipė, pretenzijų nereiškė, todėl laikytina, jog savo kaltę dėl autoįvykio pripažino. Be to, 2015-02-06 teisme gautame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė, kad jis ėmėsi „ visų man žinomų ir suprantamų būtinų būdų užtikrinti, kad autoįvykio aplinkybės būtų ištirtos objektyviai“, tokiu būdu patvirtindamas, kad įvykio aplinkybės buvo ištirtos objektyviai.

16Atsakovo atstovas nurodė, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos. Su tokiais teiginiais teismas negali sutikti. Pažymėtina, jog nė vieno Privalomojo draudimo taisyklių pažeidimo su draudiminiu įvykiu nesieja tiesioginis priežastinis ryšys. Šie pažeidimai iš esmės yra susiję su apdraustojo elgesiu po eismo įvykio. Nepateikimas informacijos apie aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokai apskaičiuoti, nepranešimas ieškovui apie automobilio savininko pasikeitimą, sudarė prielaidas ieškovui patirti žalą dėl mažesnių įmokų gavimo, rizikos neįvertinimo ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-53/2010 yra išaiškinęs, jog CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata; priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado; pažymėjo, kad pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui.

17Ieškovas atsakovo kaltę įrodinėja tuo, kad šis laiku nepranešė apie įvykį ir apie draudėjo pasikeitimą, nes draudimo įmoka, atsižvelgiant į L. amžių, būtų padidėjusi kelis kartus, teisės aktai dėl šio pažeidimo leidžia reikalauti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, o dėl savalaikio nepranešimo apie autoįvykį draudikas prarado galimybė operatyviai reaguoti, dalyvauti žalos nustatymo procese. Įvertinus tai, jog ieškovas pradiniu ieškiniu reikalavo maksimalios, 50 procentų draudimo išmokos, motyvuodamas ir tuo, kad buvo pažeista Sutarties sąlyga dėl transporto priemonės naudojimo tik Lietuvoje, įvertinus, jog patikslinto ieškinio pagrindas yra atsakovo nepranešimas apie draudimo rizikos pasikeitimą ir apie draudiminį įvykį, atsižvelgiant į tai, jog pats atsakovas ėmėsi „žinomų ir suprantamų būtinų būdų užtikrinti, kad autoįvykio aplinkybės „būtų ištirtos objektyviai“, t.y., galimai iš dalies užkirto kelią didesnės žalos kilimui, ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina 25 procentai ieškovo išmokėtos draudimo išmokos, -1317,14 Eur žalos atlyginimo.

18Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui priteistinos iš atsakovo 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-12-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnis).

19Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalims priteistinos proporcingai patenkintų/ atmestų reikalavimų sumai. Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu 2014-11-12 sumokėjo 205,00 Lt, t.y. 59,37 Eur žyminio mokesčio (mokėjimo nurodymas Nr.71927), taip pat prašė atlyginti dokumentų vertimo išlaidas, pagal byloje pateiktas sąskaitas faktūras: 2014-10-27 – 60,28 Eur, 2015-09-18 – 45,57 Eur, 2015-11-12 – 91,41 Eur sumai. Byloje buvo 11,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Laikant, kad patenkinta pusė ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovui priteistina 29,68 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 98,63 Eur vertimo išlaidų. Valstybei iš šalių priteistina po 5,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

20Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 259 str., 269 str., 270 str., teismas,

Nutarė

21ieškinį tenkinti iš dalies.

22Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, iš atsakovo D. L., a.k. ( - ) 1317,14 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai septyniolika eurų 14 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-12-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 128,31 Eur (vienas šimtas dvidešimt aštuoni Eur 31 ct) bylinėjimosi išlaidų.

23Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

24Priteisti valstybei iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, 5,59 Eur (penki eurai 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaita Nr. ( - ), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

25Priteisti valstybei iš atsakovo D. L., a.k. ( - ) 5,59 Eur (penki eurai 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaita Nr. ( - ), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

26Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant E.... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu... 3. Ieškovo atstovas teismo posėdyje palaikė 2015-11-27 patikslinto ieškinio... 4. Atsakovas D. L. teismo posėdyje nesutiko su jam pareikštu ieškiniu, prašė... 5. Atsakovo atstovas advokatas O. M. teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu... 6. Trečiasis asmuo A. Š. apie bylą informuotas tinkamai, atsiliepimo byloje... 7. Byloje 2015-01-23 buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys buvo... 8. Atsakovas prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo motyvavo tuo, jog... 9. 2015-04-01 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d.... 10. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014-01-08 tarp A. Š. ir... 12. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 13. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinta, jog draudimo teisinių santykių... 14. Nagrinėjamu atveju išmokėjęs draudimo išmoką naudos gavėjui... 15. Atsakovo atstovo teiginiai apie netinkamą atsakovo D. L. procesinę padėtį... 16. Atsakovo atstovas nurodė, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo... 17. Ieškovas atsakovo kaltę įrodinėja tuo, kad šis laiku nepranešė apie... 18. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5... 19. Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalims priteistinos... 20. Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 259 str., 269 str., 270 str.,... 21. ieškinį tenkinti iš dalies.... 22. Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, iš atsakovo... 23. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 24. Priteisti valstybei iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834,... 25. Priteisti valstybei iš atsakovo D. L., a.k. ( - ) 5,59 Eur (penki eurai 59 ct)... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...