Byla 2S-1464-803/2018
Dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys: S. B. (išieškotoja), A. Š. (skolininkė), išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) antstolio D. K. ir apeliantės (suinteresuoto asmens) A. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys: S. B. (išieškotoja), A. Š. (skolininkė), išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikaičiais įvykdymą ir baudos skyrimą, jeigu sprendimas yra nevykdomas, aiškinimo ir taikymo. Apeliacinėje byloje taip pat keliamas pirmos instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas pagal antstolio teismui pateiktą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  2. Byloje nustatyta, jog antstolis D. K. nurodęs, jog skolininkė A. Š. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. išduotame vykdomajame rašte civilinėje byloje Nr. 2-15910-859/2015 nustatytos S. B. (išieškotojos) bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikaičiais: D. B. ir G. B., iki šie gyvens JAV tvarkos, kreipėsi į teismą dėl 50,00 Eur dydžio baudos skyrimo A. Š. už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 30 d., išieškotojos S. B. naudai. Antstolis reikalavimą grindė tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu nustatyta išieškotojos bendravimo tvarka su vaikaičiais nėra vykdoma: absoliuti dauguma skambučių buvo atlikti kitu nei teismo sprendime nustatytu laiku, skolininkė nepateikė paaiškinimų dėl kokių priežasčių išieškotojai nėra skambinama kiekvieną savaitę, o paskutinis skambutis atliktas 2016 m. liepos 8 d. (penktadienį). Nurodė, jog skolininkė nepateikė jokių paaiškinimų dėl kokių priežasčių išieškotojai nebuvo išsiųsta pašto korespondencija 2015 m. rugpjūčio ir spalio mėnesiais bei 2016 m. sausio, kovo, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesiais.
  3. Suinteresuotas asmuo A. Š. (skolininkė) prašė antstolio prašymą skirti baudą atmesti. Nurodė, kad skolininkė tinkamai vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu nustatytą išieškotojos bendravimo su vaikaičiais tvarką, tačiau pati išieškotoja netinkamai įgyvendina teismo nustatytą bendravimo tvarką – iki šiol išieškotoja nėra įdiegusi jokių elektroninių ryšio priemonių (tokių kaip SKYPE, VIBER), kaip numatyta teismo sprendimu patvirtintoje tvarkoje. Dėl to išieškotojos bendravimas su vaikaičiais yra užtikrinamas išimtinai skolininkės lėšomis ir iniciatyva. Nurodė, jog sprendimas buvo vykdomas tiek, kiek objektyviai vienašališkai buvo įmanoma jį vykdyti.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. nutartimi tenkino antstolio D. K. prašymą iš dalies, skyrė skolininkei A. Š. vienkartinę 100 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojos S. B. naudai. Pirmos instancijos teismas taip pat priteisė iš antstolio D. K. skolininkės A. Š. naudai 170 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
  2. Pasisakydamas dėl baudos skyrimo pirmos instancijos teismas nurodė, jog A. Š., būdama supažindinta su sprendimo nevykdymo pasekmėmis, teismo sprendimo nevykdė ir pažeidė nustatytą išieškotojos bendravimo su nepilnamečiais vaikaičiais tvarką. Skolininkė A. Š. neužtikrino išieškotojai S. B. galimybės bendrauti su nepilnamečiais vaikaičiais kiekvienos savaitės šeštadienį ar sekmadienį nuo 11:00 – 13:00 val. Čikagos, JAV, atitinkamai 19:00 – 21:00 val. Lietuvos laiku įvairių garso ar/ir vaizdo elektroninių priemonių pagalba, taip pat neužtikrino, kad nepilnamečiai vaikaičiai vieną kartą per mėnesį parašytų laišką ir/ar atviruką, ir/ar išsiųstų nuotrauką S. B.. Pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis teismas nustatė, kad nepilnamečių vaikaičių bendravimas su išieškotoja S. B. buvo nenuoseklus, bendravimas vyko nesilaikant teismo sprendimu nustatytos tvarkos. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad teismo sprendimo vykdymo kaštai (telefoninių pokalbių bei pašto siuntos kainos) skolininkei yra per dideli, nesudaro pagrindo nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Teismas, sprendė, jog skolininkė neužtikrino išieškotojos S. B. bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikaičiais taip, kaip nustatyta 2015 m. gegužės 14 d. tesimo sprendime bei jo pagrindu išduotame vykdomajame rašte ir A. Š. skyrė vienkartinę 100 Eur baudą išieškotojos naudai.
  3. Pirmos instancijos teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisdamas iš antstolio D. K. skolininkės A. Š. naudai 170 Eur bylinėjimosi išlaidų, nurodė, jog remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas nurodė, kad antstolio D. K. reikalavimai patenkinti iš dalies (50 proc.), todėl iš antstolio skolininkės A. Š. naudai priteisė 170 Eur A. Š. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

8III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Skolininkė A. Š. pateikė atskirąjį skundą dėl 2018 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį ir antstolio D. K. prašymą skirti baudą atmesti; priteisti iš antstolio D. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
    1. apeliantė maksimaliai tinkamai vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Nurodė, jog pateikė duomenis antstoliui, kad nuo teismo sprendimo priėmimo reguliariai skambino išieškotojai, siuntė laiškus, siuntinius su dovanomis, bei paaiškinimus, kuomet keletą kartų dėl objektyvių priežasčių išieškotojai nebuvo skambinta, nes vasaros metu vaikai buvo skautų stovyklose, taip pat apeliantės šeimoje buvo ką tik gimęs kūdikis;
    2. teismas vertino išimtinai apeliantės pareigą užtikrinti vaikaičių bendravimą su išieškotoja, tačiau neatsižvelgė į tai, jog pati išieškotoja nededa jokių pastangų, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikaičiais tvarkos būtų vykdomas tinkamai. Nurodė, jog apeliantė vykdo teismo sprendimą, atlikdama išieškotojos pareigą užtikrinti galimybę vaikaičiams susisiekti su išieškotoja. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendime yra aiškiai nustatyta, kokiu būdu vaikaičiai turi bendrauti su išieškotoja, o būtent įvairių garso ir/ar vaizdo elektroninių priemonių pagalba. Tam, kad tinkamai įgyvendinti minėtą teismo sprendimą, elektronines garso ir/ar vaizdo priemones turi turėti ne tik apeliantė, bet ir pati išieškotoja. Nurodo, jog iki šio atskirojo skundo surašymo momento išieškotoja nėra įdiegusi jokių garso ir/ar vaizdo elektroninių priemonių, kurių pagalba vaikaičiai galėtų susisiekti su išieškotoja. Nurodė, jog viena minutė pokalbio mobiliojo ryšio telefonu skambinant išieškotojai skolininkei kainuoja 2,69 USD (2,40 EUR), tuo tarpu, jeigu pati išieškotoja tinkamai vykdytų teismo sprendimą dėl garso ir/ar vaizdo elektroninių priemonių įdiegimo, vaikaičių ir išieškotojos bendravimas būtų nemokamas. Nurodo, jog nors išieškotoja yra garbaus amžiaus ir galimai jai yra sudėtinga įdiegti įvairias garso ir/ar vaizdo elektronines priemones, išieškotoja negali dėl šios priežasties nevykdyti teismo sprendimo, tuo labiau, kad šiuo metu išieškotojos interesus atstovauja jos sūnus, vaikaičių tėvas, kuris taip pat privalo pasirūpinti tinkamu vaikaičių ir išieškotojos bendravimu. Šiuo metu tik apeliantė savo lėšomis atlieka pareigą užtikrinti vaikaičių ir išieškotojos bendravimą, tuo tarpu vaikų tėvas šios pareigos nevykdo. Pažymi, kad išieškotojos sūnus piktybiškai vengia išlaikyti savo vaikus D. B. ir G. B., įsiskolinimas vaikų išlaikymui viršija 5000,00 Eur. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu patvirtintoje tvarkoje nustatyta, kai vaikaičiai kartą per mėnesį išsiunčia registruotą laišką išieškotojai. Nurodo, kad registruotos korespondencijos siuntimas į Lietuvą iš JAV kainuoja vidutiniškai apie 25 USD (22,29 Eur). Vaikaičiai turi išsiųsti išieškotojai 12 laiškų per metus, kas sudarytų apie 300 USD (267,45 Eur). Tuo tarpu, paprasto laiško siuntimas į Lietuvą kainuoja tik apie 2,60 USD (2,32 Eur) už laišką ir per metus sudarytų tik 31,20 USD (27,81 Eur). Nurodė, jog apeliantė siunčia išieškotojai vaikaičių laiškus paprastu paštu ir išieškotoja juos gauna, taigi teismo sprendimas šioje dalyje yra vykdomas;
    3. vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais abiejų civilinio procesinio santykio dalyvių teisės turi būti lygios, vienos šalies teisės negali būti nepagrįstai suvaržytos labiau, negu kitos šalies. Teigia, jog išieškotoja šiuo metu piktnaudžiauja savo teise bendrauti su vaikaičiais, nes pati jokių priemonių bendravimui palaikyti nesiima, savo iniciatyva vaikaičiams neskambina, laiškų nesiunčia, tačiau nuolat kreipiasi į antstolį, reikšdama prašymus skirti apeliantei baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Nurodo, jog teismas, kuris yra aktyvus šeimos bylose (CPK 376 straipsnis), turėjo ir privalėjo įvertinti pačios išieškotojos bendravimo su vaikaičiais įgyvendinimą, tačiau to nepadarė.
  2. Antstolis D. K. taip pat pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarties dalies, kuria iš antstolio skolininkės naudai priteistos 170 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Antstolio atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad antstolio prašymą tenkina iš dalies. Nurodo, jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, šiuo atveju skirdamas skolininkei vienkartinę 100 Eur baudą, yra nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais, tarp jų ir bylos šalių siūlymais;
    2. nurodo, jog teismas netinkamai taikė procesines teisės normas. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė, jog kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nurodo, jog sprendžiant bylinėjimosi išlaidų, susidariusių ypatingosios teisenos bylose, paskirstymo (atlyginimo) klausimą, turi būti taikomos CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatos, o ne CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys (Vilniaus apygardos teismo 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-621-275/2017).
    3. teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, visiškai neaptarė, dėl kokių priežasčių iš antstolio, kurio veiksmai kreipiantis į teismą pripažinti teisiškai pagrįstais, priteistos net ir skolininkės patirtos 120 Eur dydžio išlaidos rengiant atsiliepimą į išieškotojos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje antstolis nepalaikė išieškotojos prašymo, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartimi išieškotojos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos ir areštuoti skolininkės 3 500 Eur vertės turtą nebuvo tenkintas.
  3. A. Š. pateikė atsiliepimą į antstolio D. K. atskirąjį skundą, kuriuo kvestionuojama pirmos instancijos teismo nutarties dalis dėl A. Š. naudai iš antstolio priteistų bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimu prašo antstolio D. K. atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nurodė, jog šioje civilinėje byloje antstolis prašė teismo skirti skolininkei konkretaus dydžio baudą už apibrėžtą laikotarpį, kurio metu teismo sprendimas nebuvo vykdomas. Nurodė, jog skolininkė su antstolio reikalavimu nesutiko ir teikė teismui savo poziciją pagrindžiančius argumentus. Nurodo, jog esant akivaizdžiai skirtingam šalių suinteresuotumui bylos baigtimi, šioje civilinėje byloje egzistavo pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims pagal jų suinteresuotumo bylos baigtimi santykį. Nurodė, jog teismas, patenkinęs tik dalį antstolio reikalavimų, tai yra skyręs skolininkei vienkartinę 100 Eur dydžio baudą, pagrįstai šioje civilinėje byloje vadovavosi CPK 93 straipsnio nuostatomis ir priteisė iš antstolio skolininkės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Dėl apeliantės A. Š. atskirojo skundo

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda priėmusiam sprendimą teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
  2. Pagal įstatymą teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą.
  3. Iš vykdomosios bylos Nr. 0174/15/01553 nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. išieškotojai S. B. išdavė vykdomąjį raštą dėl S. B. bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikaičiais: D. B. ir G. B. (vykdomosios b.l. 1). Antstolis 2015 m. liepos 13 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmė jam pateiktą vykdomąjį raštą vykdyti konstatuodamas, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (vykdomosios b.l. 3). 2015 m. liepos 20 d. patvarkymu antstolis įpareigojo skolininkę A. Š. nedelsiant raštu pateikti antstoliui duomenis, ar yra vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-15910-859/2015; jei vykdomasis raštas nėra vykdomas, pateikti antstoliui paaiškinimą, dėl kokių priežasčių nėra vykdomas vykdomasis dokumentas, taip pat informavo skolininkę, jog nustatęs, kad nėra vykdomas ar netinkamai vykdomas vykdomasis raštas, antstolis surašys aktą apie sprendimo neįvykdymą bei kreipsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu skirti A. Š. iki 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos naudai (vykdomosios b.l. 3-4). Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog skolininkė A. Š. 2015 m. liepos 31 d. atsakymu į patvarkymą nurodė, jog teismo sprendimą, kuriuo nustatyta D. B. ir G. B. bendravimo tvarka su išieškotoja vykdo. Nurodė, jog vaikai išieškotojai nusiuntė tris registruotus laiškus (balandžio 21 d.; gegužės 29 d., liepos 27 d.) kartu su savo pieštomis atvirutėmis, nuotraukomis iš kelionių per atostogas, viename laiške – siuntinyje buvo gimtadienio dovanos išieškotojai. Kartu su atsakymu A. Š. antstoliui pateikė pašto kvitus, patvirtinančius laiškų išsiuntimą (vykdomosios b.l. 10-15). Vykdomojoje byloje taip pat yra 2016 m. rugpjūčio 9 d. A. Š. atsakymas, kuriame nurodyta, jog A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą dėl išieškotojos bendravimo su vaikaičiais vykdo. Skolininkė pateikė antstoliui telefonų išklotines, patvirtinančias, kad išieškotojai yra skambinama, taip pat pateikė pašto kvitus, patvirtinančius siuntinių siuntimą išieškotojai (vykdomosios b.l. 127-148).
  4. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis 2017 rugsėjo 21 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 0174/15/01553 2DK-T-2546 (b.l. 1-4), kurį antstolis pateikė teismui, nurodydamas, jog nustatė, kad skolininkė A. Š. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. išduotu vykdomuoju raštu civilinėje byloje Nr. 2-2-15910-859/2015 nustatytos išieškotojos S. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikaičiais D. B. ir G. B. iki šie gyvens JAV, tvarkos. Antstolis nurodė, jog skolininkei buvo išaiškintos vykdomojo dokumento neįvykdymo pasekmės, todėl vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, prašė teismo išspręsti klausimą dėl baudos skolininkei A. Š. skyrimo, siūlydamas A. Š. skirti iki 50,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, skaičiuojant baudą nuo 2016 m. birželio 30 d., išieškotojos S. B. naudai.
  5. Ištyrus vykdomosios bylos Nr. 0174/15/01553 duomenis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15910-859-859/2015 nustatė tokią S. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikaičiais D. B. ir G. B., iki šie gyvens Čikagos mieste, JAV tvarką: 1) A. Š. užtikrina, kad ne rečiau kaip kiekvienos savaitės šeštadienį ar sekmadienį, laikotarpiu nuo 11:00 - 13:00 val., Čikagos, JAV, atitinkamai 19:00 – 21:00 val. Lietuvos, laiku, D. B. ir G. B. įvairių garso ar/ir vaizdo elektroninių priemonių pagalba paskambina ir žodžiu bendrauja su senele S. B.; 2) nesant galimybei užtikrinti vaikaičių ir senelės bendravimo nustatytu laiku, A. Š. apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki numatyto bendravimo pradžios likus 1 valandai, paskambinusi praneša S. B. jos nurodytais telefonais Nr. ( - ) arba ( - ), ir kaip kompensacija už neįvykusį bendravimą, suderina kitą vaikaičių ir senelės bendravimo laiką bei tokį bendravimą užtikrina; 3) A. Š. užtikrina, kad vieną kartą per mėnesį D. B. ir G. B. parašytų laišką ir/ar atviruką, ir/ar išsiųstų nuotrauką. Laiškai ar kita korespondencija turi būti išsiųsti S. B. jos gyvenamosios vietos adresu – ( - ), registruotu laišku (vykdomosios b.l. 39).
  6. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).
  7. Pirmos instancijos teismas, remdamasis vykdomosios bylos duomenimis nustatė, kad iš skolininkei priklausančio telefono numerio ( - ) į išieškotojos telefono numerį ( - ) skambinta: 2016 m. vasario 14 d. (sekmadienis), 2016 m. vasario 21 d. (sekmadienis), 2016 m. vasario 29 d. (pirmadienis), 2016 m. kovo 6 d. (sekmadienis), 2016 m. kovo 13 d. (sekmadienis), 2016 m. kovo 20 d. (sekmadienis), 2016 m. balandžio 16 d. (šeštadienis), 2016 m. balandžio 19 d. (antradienis), 2016 m. balandžio 26 d. (antradienis), 2016 m. gegužės 2 d. (pirmadienis), 2016 m. gegužės 9 d. (pirmadienis), 2016 m. birželio 3 d. (penktadienis), 2016 m. birželio 13 d. (pirmadienis), 2016 m. liepos 8 d. (penktadienis). Pagal pateiktus pašto kvitus apie siųstą pašto korespondenciją išieškotojos adresu, teismas nustatė, jog buvo siųstos siuntos: 2015 m. balandžio 21 d., 2015 m. gegužės 29 d., 2015 m. liepos 27 d., 2015 m. rugsėjo 16 d., 2015 m. lapkričio 5 d., 2015 m. gruodžio 22 d., 2016 m. vasario 22 d. Teismas nustatė, kad nepilnamečių vaikaičių bendravimas su išieškotoja S. B. buvo nenuoseklus, bendravimas vyko nesilaikant teismo sprendimu nustatytos tvarkos, todėl skyrė A. Š. vienkartinę 100 Eur dydžio baudą išieškotojos S. B. naudai.
  8. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nustačius, kad minėtas teismo sprendimas dėl išieškotojos bendravimo su vaikaičiais tvarkos nebuvo vykdomas tiksliai taip, kaip nurodyta įsiteisėjusiame sprendime, tačiau nenustačius, kad A. Š. aktyviais veiksmais būtų trukdžiusi vykdyti teismo sprendimą ar kitokiu būdu ribojusi vaikaičių ir išieškotojos bendravimą, nėra pagrindo skirti baudos (CPK 3 straipsnio 1 dalis, numatanti, jog teismas taiko teisės aktus vadovaudamasis protingumo principu).
  9. Teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimai).
  10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą nustatė, jog 2018 m. sausio 15 d. vykusiame teismo posėdyje antstolio D. K. padėjėjas T. J. nurodė, jog šiuo metu išieškotojos bendravimas su vaikaičiais vyksta tokiu būdu, kuris yra priimtinas išieškotojai ir prašė teismo skolininkei skirti mažesnę baudą. Šios aplinkybės nurodytos ir skundžiamoje pirmos instancijos teismo nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2018 m. sausio 15 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo taip pat nustatė, kad išieškotoja teismui nurodė, jog nuo 2017 m. spalio 28 d. su vaikaičiais bendrauja dažnai: 3-4 skambučiai šeštadienį, sekmadienį į mobilų telefoną (garso įrašas nuo 00:40:36). Išieškotoja teismui taip pat nurodė, jog vaikaičiai visada pasveikina išieškotoją su šventėmis, paklausia kaip sveikata; atsiunčia nuotraukas ir laiškus (garso įrašas nuo 00:43:05). Nurodė, jog A. Š. išvykus su vaikais 2015 metais buvo tam tikri nesutarimai ir pati išieškotoja buvo nurodžiusi, kad esant tokiems nesutarimams ji bendrauti nenori (garso įrašas nuo 00:46:55). 2018 m. sausio 15 d. vykusiame teismo posėdyje išieškotoja teismui taip pat nurodė, kad 2015 metais nors ir mažai, tačiau bendravimas su vaikaičiais vyko, 2016 metais taip pat su vaikaičiais bendravo, 2017 metais vaikaičiai paskambindavo apie porą kartų per mėnesį, o nuo 2017 metų spalio 28 d. bendravimas vyksta reguliariai. Išieškotoja teismui patvirtino, jog pati tikrai nebandė susisiekti su vaikaičiais, nesiuntė vaikaičiams siuntinių (garso įrašas nuo 1:00:29). 2018 m. sausio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu išieškotoja prašė teismo A. Š. didelės baudos neskirti, patvirtindama, kad šiuo metu bendravimas su vaikaičiais vyksta (garso įrašas nuo 1:49:11).
  11. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013) pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 18 straipsnis) ir teismui yra pavesta tokio procesinio sprendimo įgyvendinimo kontrolė (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
  12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį. Remiantis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismo paskirta bauda praranda savo paskirtį, nes tiek pati išieškotoja, tiek antstolis patvirtino, jog išieškotojos bendravimas su vaikaičiais vyksta. Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, aplinkybes, paaiškėjusias šio proceso metu, darytina išvada, kad vykdomojoje byloje nebuvo gauta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog A. Š. tyčia nevykdė teismo sprendimo ir (ar) trukdė vaikų močiutei (išieškotojai) bendrauti su vaikaičiais.
  13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pagrindų A. Š. skirti baudą, kuri neišvengiamai turėtų poveikį bendrauti privalančiųjų asmenų santykiams, galimai mažintų šalių pasitikėjimą bei pagarbą. Tai, kad paskirta bauda neatliktų savo paskirties, nurodyta ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. sausio 8 d. išvadoje Nr. A104-121/18(2.13.23.6-AD15) ,,Dėl antstolio prašymo dėl baudos skyrimo“ (b.l. 130).
  14. Teismas primena, kad išieškotoja privalo pasinaudoti tomis teisinės gynybos priemonėmis, kuriomis pasinaudoti įmanoma, kuriomis galima pasiekti, kad žala nebūtų daroma, ir kurios gali būti pagrįstai laikomos perspektyviomis. Tokios kategorijos bylose pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas nepilnamečių vaikų interesui, o tai reiškia, jog išieškotoja pati galėtų inicijuoti kitus galimus šalims priimtinus bendravimo būdus.
  15. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, jog tuo atveju jei šalims sudėtinga užtikrinti vaikų bendravimo su išieškotoja tvarką pagal faktiškai susiklosčiusią situaciją, jos turėtų spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikaičiais pakeitimo. Akivaizdu, kad tik abiejų šalių pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai bei užtikrintas sklandus vaikaičių ir išieškotojos bendravimas, todėl tam būtinas tiek A. Š., tiek išieškotojos S. B. bendradarbiavimas ir kooperavimasis. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis vykdomosios bylos medžiaga nustatė, jog A. Š. yra inicijavusi išieškotojos ir jos vaikaičių bendravimo tvarkos pakeitimą (vykdomosios b.l. 155-170). Teismas remdamasis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-669-967/2017, pradėtoje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl motinos valdžios apribojimo, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, 2017 m. birželio 6 d. buvo gautas ir teisėjos rezoliucija priimtas A. Š. patikslintas priešieškinys, kuriuo A. Š. prašo teismo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu patvirtintos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 4 punktą ir nustatyti A. Š. siūlomą vaikų ir jų tėvo A. B. bendravimo tvarką, bei pakeisti išieškotojos S. B. ir jos vaikaičių bendravimo tvarką, nustatytą 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu (vykdomosios b.l. 155-170).
  16. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad procesinių sankcijų taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų sankcijų paskirties, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis). Pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankamas ir teisingas atlyginimas už išieškotojos patirtą neturtinę žalą, kai tiksliai nebuvo vykdoma bendravimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje taikyti A. Š. sankcijas už sprendimo nevykdymą nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

13Dėl apelianto antstolio D. K. atskirojo skundo

  1. Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo ginčas dėl pirmos instancijos teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
  2. Pirmos instancijos teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad antstolio D. K. reikalavimai patenkinti iš dalies (50 proc.), todėl iš antstolio skolininkės A. Š. naudai priteisė 170 Eur A. Š. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Antstolis D. K. nesutinka, su teismo sprendimu priteisti iš jo skolininkės naudai jos patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, nes ypatingosios teisenos byloje išlaidos neturėjo būti priteisiamos.
  3. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą byloje pagal antstolio teismui pateiktą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
  4. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatytą bendrą taisyklę ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ir tik tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
  5. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti ar nutraukti veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis turi pareigą surašyti ir pateikti teismui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 ir 2 dalys). Byloje nustatyta, kad antstolis į teismą kreipėsi išieškotojos prašymu (b.l. 1-4; vykdomosios b.l. 183; 151-152; 45-44; 2). Taigi antstolis, kaip dalyvaujantis byloje asmuo, neturėjo asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš antstolio priteisė skolininkės A. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2008).
  6. Kasacinio teismo praktika formuojama taip, kad tuo atveju, kai yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje antstolis Nr. 3K-3-78/2009; kt.).
  7. Apeliantė A. Š. apeliacinės instancijos teismo taip pat prašo priteisti iš antstolio D. K. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Remiantis minėtu CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog šioje byloje apeliantės A. Š. atskirasis skundas tenkinamas įvertinus būtent A. Š. veiksmus, o ne dėl to, kad antstolis, pateikdamas teismui pareiškimą, netinkamai atliko savo pareigą, nes kaip nurodyta aukščiau, nagrinėjamoje byloje antstolis neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, jo interesai nėra priešingi skolininkės A. Š. interesams. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, jog šiuo atveju antstolis, kaip savo procesinę veiklą vykdantis asmuo, neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, o kreipėsi į teismą iš vykdymo proceso metu kylančiais klausimais įstatymų nustatyta tvarka, todėl prašymas dėl A. Š. apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš antstolio D. K. netenkinamas.
  8. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias baudos skyrimą už teismo sprendimo nevykdymą ir nepagrįstai A. Š. paskyrė baudą. Pirmos instancijos teismas taip pat neturėjo teisinio pagrindo priteisti iš antstolio A. Š. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio D. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti ir skolininkės A. Š. patirtų bylinėjimosi išlaidų iš antstolio D. K. nepriteisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
  9. Apeliantė A. Š. 2018 m. kovo 21 d. pateikė prašymą nutraukti procesą nagrinėjamoje byloje, argumentuodama tuo, jog ji šiuo metu gyvena JAV, todėl antstolis D. K. be pagrindo priėmė vykdomąjį raštą vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą. Tuo, anot apeliantės, pasireiškė antstolio veiksmų neteisėtumas.
  10. CPK 312 straipsnis, kuris sistemiškai taikomas su CPK 338 straipsniu, numato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Už šiuos reikalavimus paduodant apeliacinį skundą sumokamas žyminis mokestis kaip už reikalavimą pirmosios instancijos teisme.
  11. Nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas negali pažeisti šalių nustatyto ginčo ribų pirmojoje instancijoje. Kita vertus, atmetus prašymą dėl baudos, aplinkybės, nurodytos A. Š. 2018 m. kovo 21 d. prašyme, tampa teisiškai nereikšmingos.

14Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

15Apeliantų A. Š. ir antstolio D. K. atskiruosius skundus tenkinti.

16Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio D. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.

17Apeliantės A. Š. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisimo iš antstolio netenkinti.

18Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai