Byla 2S-854-440/2016

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Be Investor“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties dalies dėl kreditoriaus R. K. įtraukimo į bankrutuojančio fizinio asmens D. L. kreditorių sąrašą panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarosios akcinės bendrovės „Be Investor“, akcinei bendrovei DNB bankas, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, S. L., antstolei D. P. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Centrinis bankroto biuras LT“ įgaliotas asmuo V. Š. 2016 m. liepos 1 d. kreipėsi į teismą prašydamas į bankrutuojančio D. L. kreditorių sąrašą įtraukti R. K., patvirtinti jo 6 371,64 Eur kreditorinį reikalavimą (2 tomas; 81 b.l.). Prašyme nurodoma, kad 2010 m. rugsėjo 10 d. paprastuoju vekseliu D. L. įsipareigojo iki 2016 m. gegužės 10 d. sumokėti R. K. 22 000 Lt, t. y. 6 371,64 Eur. R. K. buvo išvykęs į Rusiją dirbti ir apie bankroto bylos iškėlimą D. L. sužinojo tik grįžęs į Lietuvą.
  2. UAB „Be Investor“ pateikė atsiliepimą dėl naujo kreditoriaus įrašymo į kreditorių sąrašą (2 tomas; 114-116 b.l.). Suinteresuoto asmens nuomone, naujo kreditoriaus R. K. pavėluotas atsiradimas bankroto procese kelia abejonių: ar R. K. gali būti artimai susijęs su bankrutuojančiu asmeniu, ar vekselis nėra apsimestinis sandoris, todėl R. K. reikalavimo pagrįstumas turėtų būti įvertintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t. y. ar jis turėjo tiek lėšų, ar sandoris buvo deklaruotas įstatymų nustatyta tvarka. Be to, D. L., būdamas nemokus, prisiimdamas papildomus skolinius įsipareigojimus R. K., kitų kreditorių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi į bankrutuojančio asmens D. L. kreditorių sąrašą įrašytas antros eilės kreditorius R. K. ir patvirtintas jo 6 371,64 Eur kreditorinis reikalavimas. Taip pat nustatytas 60 dienų terminas patikslinti D. L. mokumo atkūrimo planą ir teikti jo patikslintą projektą pakartotinai svarstyti kreditorių susirinkime.
  2. Teismas nustatė, kad bankroto administratorius neginčija R. K. pateikto kreditorinio reikalavimo. Naujo kreditoriaus įtraukimui į kreditorių sąrašą prieštarauja tik suinteresuotas asmuo UAB „Be Investor“, tačiau jo argumentus, kad galimai naujas kreditorius yra susijęs su skolininku ir sudarytas apsimestinis sandoris teismas įvertino kaip prielaidas, kurioms pagrįsti nepateikti jokie konkretūs įrodymai.
  3. Teismas konstatavo, kad kreditorius R. K., būdamas Rusijoje ir neturėdamas galimybių būti informuotas apie D. L. iškeltą bankroto bylą, dėl svarbių aplinkybių praleido terminą pateikti bankroto administratoriui reikalavimą.
  4. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti 2010 m. sudarytu sandoriu.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Be Investor“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties dalį dėl kreditoriaus R. K. įtraukimo į bankrutuojančio fizinio asmens D. L. kreditorių sąrašą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. D. L. teismui pateikė kreditorių sąrašą, kuriame nubuvo nurodytas R. K. bei jo kreditorinis 22 000 Lt reikalavimas, nors suma yra pakankamai reikšminga ir jis negalėjo apie tai nežinoti.
    2. Teismas pažeidė įrodinėjimo procesą, nes įtraukdamas R. K. į bankrutuojančio asmens kreditorių sąrašą rėmėsi tik rašytiniais R. K. paaiškinimais, neapklausė nei D. L., nei R. K. apie sudarytą sandorį, pavėluotą kreditorinio reikalavimo pateikimą, neatsižvelgė į pasiūlymą surinkti papildomus duomenis.
    3. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, laikoma, kad suėjo visi prievolės įvykdymo terminai, todėl vekselio apmokėjimo terminas baigėsi 2016 m. balandžio 8 d., įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, ne 2016 m. gegužės 10 d. Pasibaigus terminui pateikti vekselį vykdyti, skolos pagrįstumą reikia įrodyti teisme. Teismas nepakankamai vertino R. K. kreditorinio reikalavimo pagrįstumą.
  2. Bankroto administratoriaus UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ įgaliotas asmuo V. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas savo iniciatyva patikrino Gyventojų registro duomenis apie R. K. ir įvertino, kad R. K., būdamas Rusijoje ir neturėdamas galimybių būti informuotas apie D. L. iškeltą bankroto bylą, dėl svarbių aplinkybių praleido terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti.
    2. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą D. L. neprotestuotino vekselio turėtojas, t. y. R. K., vadovaujantis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, c punktu, 46 straipsnio 6 dalimi, 48 straipsnio 1 dalimi turi teisę pateikti reikalavimą.
    3. UAB „Be Investor“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atskirojo skundo motyvus.
    4. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. nesąžiningai pareikštą nepagrįstą atskirąjį skundą spręsti klausimą dėl baudos skyrimo.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Byloje keliamas klausimas dėl termino atnaujinimo, dėl kreditoriaus įrašymo į kreditorių sąrašą bei dėl pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.
  3. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialus teisės aktas, t. y. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ). Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).
  4. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Pažymėtina, jog su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 23 straipsnio 7 dalis).
  5. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančio asmens turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Teismas atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013).
  6. Fizinio asmens bankroto procese siektina išsaugoti bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek paties bankrutuojančio asmens interesai. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
  7. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi iškelta fizinio asmens bankroto byla pareiškėjui D. L., nustatytas dviejų mėnesių terminas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti, paskirtas bankroto administratorius UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ (I tomas; 145-149 b.l.). Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. balandžio 8 d. (I tomas; 210-215 b.l.). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens D. L. kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašas, kuriame numatyta, kad antra eilės kreditoriai yra tik du, t. y. AB DNB bankas ir UAB „Be Investor“ (II tomas; 73-75 b.l.). Bankroto administratorius 2016 m. liepos 1 d. kreipėsi į teismą prašydamas į bankrutuojančio asmens kreditorių sąrašą įtraukti R. K. bei patvirtinti jo 22 000 Lt kreditorinį reikalavimą (II tomas; 81 b.l.) kartu su prašymu pateikė R. K. prašymą bei vekselio kopiją (II tomas; 82, 83 b.l.). Šiaulių apylinkės teismas šį klausimą išnagrinėjo 2016 m. liepos 15 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, dalyvaujant bankrutuojančiam asmeniui bei bankroto administratoriui. Teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad bankrutuojantis asmuo D. L. patvirtino, kad 2010 m. sudarė paprastąjį vekselį, kad R. K. jam paskolino 22 000 Lt, paaiškino, kad pinigų reikėjo asmeninėms reikmėms bei advokatams, nes tuomet vyko jo įmonės bankroto procedūros. D. L. pripažino, kad kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo jis nenurodė, kad R. K. yra jo kreditorius, nes jis tuo metu gyveno Rusijoje ir į Lietuvą grįždavo labai retai, neturėjo galimybės su juo susisiekti, tuomet dar nebuvo suėjęs prievolės įvykdymo terminas, be to, nemanė, kad kreditoriais gali būti fizinis asmuo. Išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei ištyręs byloje esančius duomenis teismas pripažino, kad R. K. dėl svarbių aplinkybių praleido terminą pateikti bankroto administratoriui reikalavimą, todėl 2016 m. liepos 18 d. priėmė nutartį, kuria į bankrutuojančio asmens D. L. kreditorių sąrašą įrašytas antros eilės kreditorius R. K. ir patvirtintas jo 6 371,64 Eur kreditorinis reikalavimas (II tomas 124-128 b.l.). Suinteresuotas asmuo UAB „Be Investor“ teigia, kad R. K. nepagrįstai įtrauktas į bankrutuojančio asmens kreditorių sąrašą, kvestionuoja vekselio pagrindu atsiradusios prievolės galiojimą.
  8. Vadovaujantis FABĮ 23 straipsnio 3 dalimi teismas priima ir tvirtina iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti tiesiogiai teismui praleidus FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui terminą, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į šio termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą nustatytina, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar bankroto administratorių su finansiniu reikalavimu. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti.
  9. Vekselyje nurodyta jo sudarymo data, t. y. 2010 m. rugsėjo 10 d. (II tomas; 83 b.l.), patvirtina, kad vekseliu užtikrinta prievolė D. L. atsirado dar iki bankroto bylos iškėlimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas dėl nurodytų priežasčių kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nenurodė, jog turi kreditorių R. K., taip pat R. K. per teismo nustatytą 20 dienų terminą nepareiškė bankroto administratoriui savo reikalavimo. Teismas įvertinęs visumą aplinkybių sprendė, kad R. K. praleido šį terminą dėl svarbių aplinkybių, nes buvo išvykęs į Rusiją ir neturėjo galimybės sužinoti apie bankroto bylos iškėlimą (II tomas; 124-128 b.l.), šią aplinkybę sužinojo tik grįžęs atostogų į Lietuvą (II tomas; 82 b.l.). Formaliai vertinant duomenys dėl kreditorinio reikalavimo nebuvo pateikti laiku, tačiau įvertinus teismo nustatytas aplinkybes, padarytas išvadas nėra pagrindo nesutikti, kad R. K. praleido terminą dėl svarbių priežasčių.
  10. Apeliantė prašė netvirtinti R. K. kreditorinio reikalavimo 6 371,64 Eur sumai, tačiau nei vekselio davėjas, t. y. bankrutuojantis asmuo, nei bankroto administratorius neginčija prievolės galiojimo. Tuo tarpu pagal galiojantį teisinį reguliavimą, kreditorių sąrašą sudaro ne teismas, o bankroto administratorius pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką, bankroto bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas, kaip minėta turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą; tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-99/2014). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su bankroto administratoriaus atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, ir pažymi, kad apeliantei nepateikus įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie R. K. (vekselio turėtojo) ir bankrutuojančio asmens (vekselio davėjo) nesąžiningumą, teismas neturėjo pagrindo abejoti jų sudaryto sandorio galiojimu, bankrutuojančio asmens besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš jos atsiradusia R. K. reikalavimo teise į bankrutuojantį asmenį, nes ji nebuvo paneigta įstatymų nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesąžiningumo, asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo. Tačiau tai neužkerta kelio kreditoriui teikti įrodymus, patvirtinančius sandorio šalių nesąžiningumą. Bankroto procese kreditorius nepraranda teisės ginčyti įmonės sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu.CK 6.66 straipsnio prasme ieškovas gali būti bet kuris kreditorius, nepriklausomai nuo prievolės pobūdžio, kreditorius yra ne tik asmuo, kuris įgyja reikalavimo teisę į skolininką sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė kvestionuoja ne tik patį vekselį bei prievolę pagal vekselį, teigdama, kad tai apsimestinis sandoris, ji turi galimybę aiškiai suformuoti reikalavimus dėl sandorio tarp R. K. ir D. L. pripažinimo negaliojančio ir reikšti actio Pauliana ieškinį.
  11. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliantei nepalankų sprendimą ir į bankrutuojančio asmens kreditorių sąrašą įtraukdamas R. K. bei patvirtindamas jo kreditorinį reikalavimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  12. Aplinkybė, kad bankrutuojančio asmens kreditorius pasinaudojo teise kreiptis skųsti teismo nutartį, savaime nesuponuoja išvados, kad apeliantė įgyvendinama procesines teises elgiasi nesąžiningai. Apeliaciniam teismui nėra pagrindo spręsti dėl apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

10Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

11Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m liepos 18 d. nutartį.

12Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

13Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims

Proceso dalyviai
Ryšiai