Byla 2A-89-527/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Lietuvos automobilių sporto federacijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS „EGZOTIKOS“ AUTOSPORTAS ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių sporto federacijai dėl 2009 metų techninių reikalavimų „A+“ grupės automobiliams panaikinimo (tretieji asmenys: VšĮ „AG Racing“, VšĮ automobilių sporto klubas „AJAGS“, Kauno sporto klubas „Akstė“, Alytaus autoklubas, Sporto klubas „Artas racing“, Asociacija Sporto klubas „Autochemija TEAM“, VšĮ „AUTOMAKSIS“, VšĮ „Automotoprojektai“, Sporto klubas „Autoralis“, Klaipėdos miesto technikos sporto klubas „Baltijos Sportas“, VšĮ „BB klub, Sporto klubas „Deiremos autosportas“, Klaipėdos sporto klubas „Degantys ratai“, Automobilių sporto klubas „Gralis“, VšĮ „Greičio manija“, VšĮ „Itokos“ lenktynių komanda, VšĮ „Jonušis autosportas“, Kauno sporto klubas „Juta“, Kastyčio Girdausko automobilių sporto klubas, Kauno automobilininkų klubas, Plungės automobilių sporto klubas „Ketorė Tekėne“, Lietuvos autokroso sportininkų klubas „Krosas“, Lietuvos automobilių klubas, Lietuvos kartingo federacija, Automobilių sporto klubas „MGEAR“, VšĮ „Naftkartas“, UAB „Pitlane“, Lietuvos „Porsche“ klubas, VšĮ Kauno sporto klubas „Rimo“, VšĮ automobilių sporto klubas „Samsono motorai“, Šiaulių miesto automobilių sporto klubas „Slikas”, Vilniaus miesto „Sportinio vairavimo centras“, Automobilių sporto klubas „4 STAM“, Lietuvos automobilių ir motociklų sporto teisėjų bei veteranų klubas „Startas“, Šakių techninio sporto klubas, Automobilių sporto klubas „Šilalė“, VšĮ „Tanagra racing“, VšĮ „Toveros sportas“, Auto – moto klubas „Ugira kross“, VšĮ „VIA AUTO“, Automobilių sporto klubas „Vilkyčiai“, VšĮ „Xtra racing“, Ekstremalaus sporto klubas „A- Zet Extreme“, VšĮ „Ekstremvita“, Kauno automobilių sporto klubas „Stigma“, Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“, Lietuvos visureigių klubų asociacija, Automobilių sporto klubas „Auteksa“, UAB „Euroconstruction group“, Vilniaus m. sportinis automotoklubas „Fortis“, Techninių sporto šakų klubas „Inžinerija“, Kelmės automobilių sporto klubas, Lietuvos BMW klubas, Kauno sporto klubas „Oktanas“, Automobilių sporto klubas „Pach‘s racing“, Ukmergės automobilių sporto klubas, Motorsporto klubas „Akademija”, Kauno apskrities sporto klubas ,,Asai”, VšĮ ,,M - Rally team“, VšĮ ,,Nemuno žiedas”, SK „Traseras”),

Nustatė

22009-03-16 ieškovė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 3-15), prašydama pripažinti negaliojančiais 2009 m. techninius reikalavimus ,,A+“ grupės automobiliams, 2009-01-23 suderintus su Techninių reikalavimų komiteto pirmininku V. V., ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė Lietuvos automobilių sporto federacija (toliau – atsakovė, LASF arba Federacija) yra savanoriška, savarankiška asociacija, narystės pagrindu vienijanti Lietuvos Respublikoje įregistruotus juridinius asmenis, kultivuojančius, propaguojančius ar remiančius automobilių sportą, o ieškovė yra Federacijos narys. 2009-01-23 Federacijos tinklapyje buvo paskelbta informacija - 2009 m. techniniai reikalavimai „A+“ grupės automobiliams, skirta 2009 m. Lietuvos automobilių ralio čempionato (toliau – LARČ) dalyviams, siekiantiems varžytis „A+“ grupės automobilių klasėje. Šiame dokumente nurodyta, kad techniniai reikalavimai įsigalioja nuo 2009-01-01 ir galioja iki oficialaus jų pakeitimo paskelbimo. Ieškovės nuomone, paskelbtieji reikalavimai yra priimti ir paskelbti pažeidžiant Federacijos veiklą reglamentuojančius dokumentus, todėl yra neteisėti ir pripažintini negaliojančiais nuo jų paskelbimo. Teisė priimti atitinkamos sporto šakos taisykles, reglamentus ir kitus reglamentuojančius dokumentus priskirta Federacijos komitetų kompetencijai, taigi 2009 m. LARČ techniniai reikalavimai turėjo būti priimti Federacijos Ralio komitete (toliau FRK, arba RK). „A+“ techniniai reikalavimai niekada nebuvo svarstyti ir tvirtinami FRK, o Federacijos internetiniame puslapyje paskelbtuose reikalavimuose net nėra nurodyta, kokio Federacijos organo sprendimu šie reikalavimai yra priimti ir paskelbti, jame tik nurodyta, jog jie suderinti su Techninių reikalavimų komiteto pirmininku V. V. 2009-01-23. Be to, FRK 2009-01-26 ir 2009-01-28 įvykusiuose komiteto posėdžiuose aiškiai pasisakė dėl „A+“ techninių reikalavimų neteisėtumo, o 2009-01-27 Federacijos prezidentui, tarybai, apeliaciniam teismui (toliau – AT arba FAT) ir Federacijos nariams pateikė kreipimąsi, prašant nutraukti neteisėtus veiksmus ir panaikinti ,,A+“ techninius reikalavimus. Be to, „A+“ techniniai reikalavimai priimti pažeidžiant nustatytus terminus. Vadovaujantis Lietuvos Automobilių sporto kodekso (toliau - LASK) 199 str., visi techniniai reikalavimai automobiliams įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 dienos, o, vadovaujantis LASK 200 str., jie turi būti paskelbti iki gruodžio 1 dienos. Vadinasi, ginčijami reikalavimai turėjo būti patvirtinti ir paskelbti iki 2008-12-01 ir įsigalioti nuo 2009-01-01, tačiau buvo paskelbti tik 2009-01-23, o juose nurodyta, kad jie įsigalioja nuo 2009-01-01, tokiu būtu numatant atgalinę įsigaliojimo datą. Reikalavimų, susijusių su Federacijos dokumentų paskelbimu, laikymasis yra vienas iš svarbiausių lygiavertės ir sąžiningos kovos sportinių principų laikymosi garantas, nes sportininkai, besirengdami čempionatui, turi spėti pasiruošti savo automobilius ir treniruotis būsimo čempionato sąlygomis. Be to, ginčo reikalavimai neatitinka FIA reikalavimų. LASK 126 str. numato, kad visose varžybose, išskyrus rekordų siekimo, automobiliai klasifikuojami pagal Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) kategorijas (klases, grupes) ir pagal variklio darbo tūrį. Vadovaujantis LASK 3 str., Federacija, būdama FIA nare, laikosi FIA tarptautinio sporto kodekso reikalavimų ir paklūsta FIA sprendimams. Šiuo metu galiojančio FIA tarptautinio sporto kodekso 251 str. priedas J net nenumato, jog lenktynėse galėtų dalyvauti „A+" grupės automobiliai. Todėl Federacijai deklaruojant, jog ji laikosi FIA tarptautinio sporto kodekso reikalavimų, tokie Federacijos veiksmai, kai oficialiai paskelbiami dokumentai, prieštaraujantys Federacijos narių ir sportininkų valiai, nesuderinami su FIA reikalavimais, nesąžiningai suteikiantys perdėtą pranašumą vieninteliam LARČ dalyviui, negali būti laikomi teisėtais, o tokių neteisėtų veiksmų pasekmėje paskelbti „A+“ techniniai reikalavimai turi būti panaikinti. Ieškovė laikėsi ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, nes 2009-01-26 pateikė skundą FAT, prašydama nedelsiant skubos tvarka organizuoti FAT arbitražinės komisijos posėdį ir panaikinti „A+“ techninius reikalavimus. Federacijos nario apeliacinis skundas FAT arbitražinės kolegijos turėjo būti išnagrinėtas per 30 dienų po apeliacijos gavimo, t. y. iki 2009-02-25, tačiau apeliacinis skundas per nustatytus terminus ir iki ieškinio pateikimo dienos net nebuvo pradėtas nagrinėti. Be to, pagal FAT nuostatų 3.6 punktą apie įvyksiantį posėdį FAT pirmininkas privalo pranešti arbitrams ir ginčo šalims prieš penkias dienas, t. y. toks pranešimas turėjo būti pateiktas vėliausiai 2009-02-20, tačiau ieškovė iki minėto termino pranešimo apie įvyksiantį FAT arbitražinės kolegijos posėdį negavo. Esant tokioms aplinkybėms ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

3Kauno miesto apylinkės teismas 2011-06-08 sprendimu (t. 8, l. 142-148) ieškinį patenkino: pripažino negaliojančiais 2009 metų techninius reikalavimus „A+“ grupės automobiliams, 2009-01-23 suderintus su Techninių reikalavimų komiteto pirmininku V. V., bei priteisė iš atsakovės ieškovei 128 Lt žyminio mokesčio, 10.000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 24.857,39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei valstybei 256,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4Atsakovė apeliaciniu skundu (t. 9, b. l. 3-10) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą - bylą nutraukti (CPK 326 str. 1 d. 5 p.):

51. Teismas netyrė ir nevertino visų byloje pateiktų įrodymų bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pagal kurias teismas turi įrodymus tirti ir vertinti visapusiškai ir objektyviai, be to, įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visetą. Teismas, kaip įrodymais, vadovavosi 2009-01-26 ir 2009-01-28 FRK posėdžių protokolais, kurie, teismo vertinimu, patvirtina ieškovės aplinkybę, kad ginčijami reikalavimai niekada nebuvo tvirtinti FRK ir šiuose posėdžiuose jie buvo panaikinti. Teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktus argumentus, jog remtis šiais RK posėdžių protokolais negalima, nes jie sprendimų priėmimo prasme yra neteisėti ir neturi jokios juridinės galios, nes RK posėdžiai vyko be RK pirmininko. RK nuostatų 4 str. visa savo apimtimi aiškiai apibrėžia RK posėdžio procedūras, t. y. 4.1 p. Komiteto posėdžiai vyksta komiteto pirmininko šaukimu, taip pat posėdžiai gali būti šaukiami LASF Prezidento, Tarybos ar ne mažiau kaip 2/3 komiteto narių sprendimu. Šia viena nuostata vadovavosi ir teismas, remdamasis ieškovės argumentais. Tačiau nebuvo atsižvelgta į visumą 4 str., kuriame kiti punktai aiškiai ir privalomai nurodo, jog posėdžiams renkamas tik sekretorius, o vadovauja pirmininkas, kuris nėra renkamas, t. y. RK pirmininkas (4.3 p.); Komiteto pirmininkas išplatina dienotvarkę (4.4. p.); medžiagą posėdžiams rengia pirmininkas (4.7. p.); balsavimą skelbia pirmininkas, balsams pasiskirsčius po lygiai lemia komiteto pirmininko balsas (4.8 p.); posėdžio protokolą pasirašo posėdžio sekretorius ir komiteto pirmininkas (4.10 p.). 4 str. punktų visuma įrodo, jog RK posėdį rengia, veda, skelbia balsavimą, lemiamą balsą turi RK pirmininkas. 4.1 p. nuostata nurodo tik komiteto narių teisę 2/3 narių sprendimu reikalauti sušaukti Komiteto posėdį, o ne atlikti visas posėdžio sušaukimo ir pravedimo procedūras be Komiteto pirmininko. Federacijos įstatų 7.3.5 p. nurodo, jog LASF suvažiavimas Prezidento siūlymu renka Tarybos narius, tai yra Komitetų pirmininkus. LASF įstatų 8.4.6 p. ir 14.1 p. nurodo, jog Komiteto pirmininko teikimu yra formuojama komiteto sudėtis. RK nuostatų 1.5 p. nurodo, jog Komitetui vadovauja komiteto pirmininkas. LASF įstatų 14.5 p nurodo, kad Komitetų sprendimus pasirašo komitetui vadovaujantis Tarybos narys. Federacijos įstatų 8.4.8 p. ir 14.3 p. nurodo visas aplinkybes, kaip yra suspenduojamas Komiteto pirmininkas ir kaip laikinai jo pareigas eiti yra paskiriamas kitas Tarybos narys, kurį siūlo Komiteto nariai. Visa šių straipsnių visuma apima Komiteto pirmininko įgaliojimų visetą. Tokia įstatais numatyta Komiteto formavimo struktūra nurodo, jog Komiteto narius pasirenka Komiteto pirmininkas, jis rengia ir praveda Komiteto posėdžius, jo galutinis balsas yra priimant sprendimus, kai balsai pasidalija po lygiai, jis yra atsakingas už komiteto veiklą ir, būdamas Tarybos nariu, atstovauja Komiteto interesus Taryboje. LASF įstatuose ir Komiteto nuostatuose yra sudėti tam tikri saugikliai, kurie apriboja komiteto narių veiksmus prieš patį komiteto pirmininką. Komiteto nariai gali tik kreiptis į Tarybą dėl netinkamų Komiteto pirmininko veiksmų ir tik Taryba gali suspenduoti Komiteto pirmininko veiklą ir paskirti kitą Tarybos narį laikinai vadovauti Komitetui. Patys Komiteto nariai priminėti savarankiškų sprendimų be komiteto pirmininko ar Tarybos paskirto kito Tarybos nario laikinai eiti Komiteto pirmininko pareigas negali. Tai reiškia, kad RK posėdis ir jame priimti sprendimai yra teisėti tik tada, kai jame dalyvauja ir sprendimus pasirašo RK pirmininkas arba Tarybos paskirtas l.e.p. Komiteto pirmininko kitas Tarybos narys. Tai pripažino ir RK nariai, priimdami net keletą sprendimų šiuo klausimu, tačiau tinkamu laiku jų nerealizavę. 2009-01-28 RK posėdžio protokolas Nr. 2, kuriame 2 darbotvarkės klausimu buvo svarstoma ir pasiūlyta remiantis Įstatų 14.3 p. teikti Tarybai siūlymą RK pirmininku l.e.p. patvirtinti G. F.. Tačiau šis pasiūlymas nebuvo pateiktas. 2009-02-09 RK posėdyje 5 klausimu svarstytas pasiūlymas teikti Tarybai siūlymą dėl G. F. paskyrimo l.e.p. RK pareigas. Šios aplinkybės ir LASF norminiai aktai įrodo, jog 2009-01-26, 2009-01-28 ir 2009-02-09 vykę RK posėdžiai ir juose priimti sprendimai yra neteisėti, nes juose nebuvo ir jiems nevadovavo RK pirmininkas. Atsižvelgiant į tai, teismas negalėjo šiuose posėdžiuose priimtų sprendimų vertinti kaip įrodymų. Teismas sprendime net nenurodė atsakovės argumentų šiuo klausimu, nors ieškovės argumentus dėl 2009-01-26 ir 2009-01-28 RK sprendimų įtraukė ir vadovavosi jais kaip įrodymais. Tokiais veiksmais teismas pažeidė CPK 263 str. ir 270 str., ir šie teismo argumentai turi būti atmesti.

62. Teismas taip pat klaidingai vertino 2009-01-26 ir 2009-01-28 RK protokolų turinį, teigdamas, jog jie patvirtina aplinkybę, kad ginčijami reikalavimai niekada nebuvo priimti Federacijos RK, o 2009-01-26 ir 2009-01-28 vykusiuose RK posėdžiuose buvo pripažinti neteisėtais. Pažymėtina, jog 2009-01-26 RK narių susirinkime buvo priimtas tik kreipimasis į LASF Tarybą, Prezidentą, apeliacinį teismą ir ralio visuomenę dėl, jų manymu, vykdomų neteisėtų veiksmų ir išdėstyta pozicija šiuo klausimu bei prašoma nutraukti neteisėtus veiksmus. Teismas turinio atžvilgiu nevertino tų aplinkybių, jog, praėjus tik vienai dienai po RK narių susirinkimo, kuriame jie priėmė kreipimąsi į LASF Tarybą, Prezidentą, apeliacinį teismą dėl neteisėtų LASF Tarybos veiksmų, nesulaukę jokios reakcijos į tai, 2009-01-28 savarankiškai priima sprendimą, jog ,,A+“ techniniai reikalavimai yra neteisėti, nes jie paskelbti netinkamais terminais ir neatitinka LARČ 2008-12-23 pakoreguoto reglamento. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog dėl RK susidariusios padėties 2009-02-09 vyko išplėstinis RK narių susirinkimas, kuriame dalyvavo LASF prezidentas G. F., viceprezidentas, ilgametis LASF buvęs prezidentas S. A., teisininkas-advokatas D. M., kurie išsakė savo nuomonę dėl vykstančių procesų teisėtumo. Ši nuomonė buvo priešinga RK narių nuomonei. Teismas neatsižvelgė į ilgamečio buvusio LASF prezidento S. A. kompetenciją ir nepriklausomo profesionalaus teisininko-advokato D. Matulevičiaus pasisakymus šiuo klausimu, o subjektyviai vertino tik RK narių nuomonę ir ja rėmėsi. Tokiais veiksmais teismas pažeidė CPK 185 str. reikalavimus, nes įrodymus vertino nevisapusišku ir neobjektyviu aplinkybių išnagrinėjimu.

73. Teismas neteisingai interpretavo ir taikė materialiąsias teisės normas, numatytas LASF įstatuose ir LASF AT nuostatuose, atmesdamas atsakovės argumentus kaip teisiškai nepagrįstus, jog ieškinys yra nenagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Teismas konstatavo, jog AT nuostatų 1.2 p. nustato, kad LASF AT kompetencija nėra absoliuti, nes ji nėra galutinė instancija ginčams, kurie yra žinybingi valstybiniams teismams. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad LASF AT turi kompetenciją nagrinėti tik įstatuose apibrėžtus ginčus, t. y. sportinius ginčus, kylančius automobilių sporto varžybose. Apeliantė su tokia siaura LASF AT veiklos interpretacija nesutinka. LASF Įstatų 15.5 p. ir AT nuostatų 4.1.3 p bei 4.1.4 p. nurodo AT kompetenciją spręsti nesutarimus, kilusius dėl LASK ir kitų LAS reglamentuojančių dokumentų taikymo. Tokią pačią nuomonę išsako ir RK nariai 2009-01-26 RK posėdžio protokole. Šie straipsniai aiškiai nurodo AT kompetenciją sprendžiant klausimus su automobilių sportą reglamentuojančių dokumentų taikymu. LASK 1 str. nurodo, jog LASF yra Tarptautinės automobilių sporto federacijos (FIA) narė, kurią FIA pripažino kaip vienintelį automobilių sporto valdžios organą Lietuvos Respublikos teritorijoje. LASF yra galutinis LAS arbitras, sprendžiantis ginčus, kylančius taikant automobilių sporto taisykles. LASF yra asociacija, kuri vadovaujasi ir Asociacijos įstatymu. Asociacijos įstatymo 14 str. nurodo, jog Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir jos vidaus reikalus. Ši įstatymo norma garantuoja asociacijos savivaldos principus, kurie yra grindžiami priimtais įstatais ir kitais jos veiklą reglamentuojančiais norminiais aktais. Tarptautinė automobilių sporto federacija, priimdama LASF į Tarptautinės automobilių federacijos narius, suteikė jai galutinį sporto arbitro statusą sprendžiant ginčus, kylančius taikant automobilių sporto taisykles. Ieškovė yra LASF narys, savanoriškai įstojęs ir sutikęs laikytis LASF įstatų ir kitų jos veiklą reglamentuojančių dokumentų. Pagal CPK 22 str. teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Taigi civilinio proceso tvarka yra nagrinėjami ginčai, kurie atsiranda pažeidus tam tikrus, visuotinai privalomus įstatymus ar kitus norminius aktus, kurie yra priimti turinčių tokią teisę institucijų. Ginčijami techniniai reikalavimai nėra visuotinai privalomas norminis aktas ir nereguliuoja civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ar kitų privatinių teisinių santykių. Šie reikalavimai net nėra savarankiškas dokumentas, kuris turi savarankišką juridinę galią. Šis dokumentas tėra priedas pagrindinio dokumento, tai LARČ reglamento (toliau – Reglamentas) išplėstinis tam tikros dalies aiškinamasis dokumentas, kuris savarankiškai be pagrindinio Reglamento galioti negali. Teismas, atmesdamas atsakovo argumentus, taip pat nesigilino į labai rimtas objektyvias aplinkybes, susiklosčiusias tuo metu LASF viduje. Teismas formaliai konstatavo tą aplinkybę, jog tuo metu LASF AT nefunkcionavo, tačiau nesigilino į objektyvias, žodžiu posėdžio metu nurodytas priežastis, jog šios sunkios padėties LASFe sukėlėjas buvo ir pati ieškovė, savo skundais sudariusi prielaidas atsistatydinti AT teisėjams. Dėl ieškovės skundų buvo perkeltas ir numatytas LASF eilinis narių suvažiavimas, tokiu būdu buvo atkeliamas ir laikas išrinkti naują AT, kuris galėtų nagrinėti dėl objektyvių priežasčių neišnagrinėtas apeliacijas. Teismas neįvertino ieškovės sąmoningų veiksmų kuo toliau atidėti AT rinkimus tam, kad galėtų pasinaudoti menama teise savo skundus perkelti į valstybinius teismus. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl ieškinio, kaip nenagrinėtino valstybiniuose teismuose, atmetimo. Teismas ne visa apimtimi išnagrinėjo ir taikė LASF veiklą reglamentuojančius norminius aktus ir siaurąja prasme aiškino AT kompetenciją. Teismas taip pat rėmėsi praleistais apeliacijos nagrinėjimo terminais. CPK numato praleisto termino ar proceso atnaujinimo galimybes, kai yra nustatytos svarbios priežastys. CPK nenustato kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Kokios priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, kad būtų pagrindo jį atnaujinti, turi spręsti pats teismas motu proprio. Šią analogiją taikė ir FAT, nagrinėdamas ieškovės pateiktą apeliaciją, atsižvelgdamas į svarbias apeliacijos terminų nagrinėjimo praleidimo priežastis, tai yra, jog apeliacijos padavimo metu FAT nefunkcionavo ir be LASF suvažiavimo priimtų naujų sprendimų (išrinkti naują AT) funkcionuoti negalėjo. Teismas, formaliai konstatuodamas terminų praleidimą, neatsižvelgė į analogiją, suteiktą CPK normomis. Atsižvelgiant į tai, jog pagal savo išskirtinę kompetenciją ir kaip galutinė instancija FAT yra išnagrinėjęs šį ginčą, ir laikantis Asociacijos įstatyme numatytų savivaldos principų, toks teismo sprendimas yra teisiškai nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas, o, vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 1 p., atsisakytina ieškinį nagrinėti teisme.

84. Teismas sprendime nieko nepasisakė dėl žodžiu teismo posėdyje pateiktų argumentų dėl neapibrėžto LASF norminiais aktais nagrinėjamo ginčo dalyko. Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis LARČ pravedimą, yra LARČ reglamentas, kuris rengiamas kiekvienais metai prieš prasidedant naujam LARČ-ui. LASF įstatų 14.4.1. p., Bendrosiose LAS oficialių varžybų vykdymo sąlygose 1.3 p, 2.2 p. yra numatyti pagrindiniai automobilių varžybas reglamentuojantys dokumentai - tai taisyklės ir reglamentai, kurie turi būti suderinti su LASF generaliniu sekretoriumi. Reglamentuose yra nustatoma, kokių grupių automobiliams leidžiama dalyvauti varžybose, ir nurodomi automobiliams keliami reikalavimai. Nustačius automobilių grupes, išleidžiami papildomi dokumentai, kuriuose smulkiai aprašomi Reglamente nustatytos tam tikros automobilių grupės techniniai reikalavimai, t. y. svoris, leistinų modifikacijų ir papildymų bendrosios sąlygos. Techniniai reikalavimai yra neatsiejama Reglamento dalis, jos tam tikros dalies išplėstinis paaiškinimas. Pagal LASF reglamentuojančius dokumentus ir nusistovėjusią LASF praktiką tik Reglamentas buvo tvirtinamas RK ir pasirašomas RK pirmininko ir generalinio sekretoriaus. Atskiro sprendimo dėl Reglamento priedo techninių reikalavimų nei viename RK posėdžio protokole nėra. 2008-11-25 1 darbotvarkė klausimu RK buvo svarstomas 2009 m. Reglamento tvirtinimas. Šio klausimo viena iš sudėtinių dalių buvo Techniniai reikalavimai A grupės automobiliams, šiame klausime buvo balsuota, jog nacionalinę ,,A+“ grupę sudarytų tarptautinių „A“, „N“ ir WRC grupių automobiliai, kurių pagrindas būtų FIA J priedo 255 str. techniniai reikalavimai. Toks sprendimas rodo, jog šios grupės automobiliai yra tarptautinės klasės ir jų techniniai reikalavimai turi atitikti tarptautinės automobilių federacijos (FIA) 2005 m. nustatytus techninius reikalavimus. Tokiu sprendimu buvo patvirtintas 2009 m. Reglamentas ir tarptautinių automobilių grupių techniniai reikalavimai. Praktikoje nei viename RK sprendime nebuvo tvirtinami atskirai automobilių techniniai reikalavimai, nes yra nurodomi jau patvirtinti FIA techniniai reikalavimai. Teismas remiasi RK nario liudytojo M. Torrau parodymais, jog nebuvo svarstomas klausimas dėl ,,A+“ grupės automobilių techninių reikalavimų patvirtinimo. Kitas įrodymas, jog patvirtinus Reglamentą atskirai nėra tvirtinami techniniai reikalavimai, yra 2008-12-23 RK posėdis, kuriame buvo tvirtinami 2008-11-25 priimto Reglamento pakeitimai. Svarstant Reglamento pakeitimus kompleksiškai buvo svarstomi ir R (nacionalinės) grupės techniniai reikalavimai. Tačiau klausimas baigiasi balsuojant už visą 2009 m Reglamentą su pataisymais, tame tarpe ir pataisytais Techniniais reikalavimais R grupės automobiliams. 2009-01-28 RK protokole nurodoma ,,A+“ techninių reikalavimų viena iš pažeidimo priežasčių yra tai, jog reikalavimai neatitinka 2008-12-23 pakeisto Reglamento reikalavimų. Visa tai įrodo tai, jog RK niekada nepriminėjo atskiro sprendimo dėl automobilių techninių reikalavimų. Techniniai reikalavimai buvo priimami kartu tvirtinant Reglamentus ir nurodant, kokie Reglamente numatyti automobiliai turi atitikti FIA patvirtintus šiems automobiliams techninius reikalavimus. Vėliau atsirandantys ir skelbiami techniniai reikalavimai, tai vertimas iš anglų kalbos ir duodamas suderinimui techninių reikalavimų komiteto pirmininkui, ar lietuviškas variantas neprieštarauja anglų kalba esantiems FIA paskelbtiems techniniams reikalavimams. Remiantis tuo galima teigti, kad ginčo dalykas automobilių techniniai reikalavimai, kurie yra priedas pagrindinio LARČ reglamentuojančio Reglamento sudėtinė dalis ir atskirai naikintinas negali būti. Šiuo metu LASF nėra išspręstas klausimas, kuris 2009 metų Reglamentas yra galiojantis: ar RK priimtas 2008-11-25, ar RK pakeistas ir tvirtintas, tačiau su generaliniu sekretoriumi nesuderintas 2008-12-23 Reglamentas. Tik išsprendus šį klausimą galima bus nustatyti, kokie techniniai reikalavimai yra galiojantys, o kokie ne, nes jų panaikinimas tiesiogiai priklauso nuo Reglamento galiojimo. Teismas neįsigilino į ginčo dalyką ir priėmė sprendimą, viršijantį jo kompetencijos ribas. Teismas šiuo klausimu nepateikė jokių argumentų, tuo pažeisdamas CPK 3 str. 1 d., 185 str. ir 270 str.

95. Teismas formaliai vadovavosi ieškovės pateiktais argumentais ir neištirtomis bylos aplinkybėmis, jog ginčijami reikalavimai priimti pažeidžiant nustatytus terminus. Teismas rėmėsi tik formaliomis normomis ir konstatavo, jog, LASF veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose esant aiškiai apibrėžtiems Federacijos dokumentų priėmimo ir paskelbimo terminams, ,,A+“ techniniai reikalavimai buvo priimti ir paskelbti pažeidžiant reglamentuojančių dokumentų priėmimo ir paskelbimo tvarką, todėl yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog automobilių techniniai reikalavimai, kaip atskiras dokumentas, turi atskirą priėmimo tvarką. Iš esamų įrodymų ir nusistovėjusios praktikos techniniai reikalavimai priimami kartu su Reglamentu, tai įrodo ir pateikti byloje RK protokolai ir priimti sprendimai bei aukščiau pateikti įrodymai nagrinėjant dokumento turinį. Remiantis šiais įrodymais, konstatuotina, jog ginčijami reikalavimai buvo priimti kompleksiškai svarstant 2009 m. Reglamento redakciją, patvirtintą 2009-11-25 RK. Ginčijamų techninių reikalavimų 2009-01-23 paskelbimo data atsirado po to, kai LASF Taryba 2009-01-22 sprendimu išaiškino, kuri 2009 m. Reglamento redakcija galioja. Taryba, išnagrinėjusi Reglamentų priėmimo tvarką ir terminus, konstatavo, jog 2008-12-23 Reglamentas neatitinka LASF dokumentuose nustatytos priėmimo ir tvirtinimo tvarkos, ir konstatavo faktą, jog LASF dokumentuose nustatytą tvarką atitinka 2008-11-25 priimtas ir RK patvirtintas Reglamentas. Po šio sprendimo, kitą dieną buvo paskelbti ir ,,A+“ grupės automobilių techniniai reikalavimai, kurie buvo numatyti 2008-11-25 RK patvirtintame Reglamente. Tai rodo, jog Techniniai reikalavimai yra tiesiogiai susiję su Reglamento paskelbimu. Teismas nesigilino į šio dokumento priėmimo tvarką ir nusistovėjusią praktiką, formaliai ir netinkamai taikė ir aiškino materialiąsias teisės normas.

10Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 9, b. l. 28-46) prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti 3.146 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 9, b. l. 47-57).

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

13Dėl ieškovės teisės kreiptis į teismą

14Kolegija nepritaria apeliacinio skundo argumentui, jog šioje byloje pareikštas ieškinys dėl 2009 metų techninių reikalavimų „A+“ grupės automobiliams, 2009-01-23 suderintų su Techninių reikalavimų komiteto pirmininku V. V. (t. 1, b. l. 67-73), pripažinimo negaliojančiais yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes tik LASF, o tiksliau FAT, atsakovės teigimu, turi teisę spręsti klausimus, susijusius su automobilių sportą reglamentuojančių dokumentų taikymu. Šis apeliantės teiginys, kolegijos nuomone, prieštarauja jau suformuotai Kauno apygardos teismo praktikai tarp tų pačių šalių nagrinėtoje byloje, iš esmės panašioje į šią. Kauno apygardos teismas 2010-06-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1271-436/2010 pabrėžė: „<...> CPK 5 str. 1 d. numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 22 str. teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Ieškovės VšĮ „Egzotikos autosportas” kaip juridinio asmens nario teisę ginčyti atsakovės LASF tarybos priimtą sprendimą reglamentuoja CK 2.82 str. 4 dalis, numatanti, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai - jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. <...>. Atsakovė LASF ir ieškovė yra privatieji juridiniai asmenys, jų tikslas tenkinti privačius interesus, todėl kilęs ginčas tarp jų, kaip tarp asociacijos ir jos nario, dėl asociacijos organo sprendimo panaikinimo pagal CK 2.82 str. 4 d., CPK 22 str. nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka. CPK 5 str. 2 d. numato, kad atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės LASF vidaus teisės aktų nuostatos, kad kokie nors juridinio asmens organų sprendimai yra galutiniai, negali paneigti CK 2.82 str. 4 d. ir CPK 5 str. 1 ir 2 d. įtvirtintos suinteresuoto asmens, šiuo atveju juridinio asmens nario, teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl juridinio asmens organo sprendimo ir teismo tiesės bei pareigos tokį ieškinį nagrinėti.“ Teismų įstatymo 33 str., nustatančio bylų nagrinėjimo teisės šaltinius, 4 d. nurodyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tai, kolegijos nuomone, patvirtina, jog ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl 2009 metų techninių reikalavimų „A+“ grupės automobiliams pripažinimo negaliojančiais, todėl teismas pagrįstai atmetė LASF argumentus, kad pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme.

15Kolegija taip pat nepritaria apeliacinio skundo argumentui dėl tariamai pažeisto LR asociacijų įstatymo LASF garantuojamo asociacijos savivaldos principo. LAT 2009-12-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009 nurodė, kad juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą ir pan. reglamentuoja LR asociacijų įstatymas (Įstatymo 1 str. 1 d.). Šio įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtintas imperatyvus draudimas steigtis ir veikti asociacijoms, kurių tikslas arba veikimo būdai nurodyti šios teisės normos hipotezėje - draudžiama steigtis ir veikti asociacijoms, kurių tikslas arba veikimo būdai – prievarta nuversti ar pakeisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką arba pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą, propaguoti karą ir smurtą, autoritarinį ar totalitarinį valdymą, kurstyti rasinę, religinę, socialinę nesantaiką, pažeisti žmogaus teises ir laisves, viešąją tvarką bei atlikti veiksmus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams ir visuotinai pripažintoms tarptautinės teisės normoms, veikti dėl kitų valstybių interesų, jeigu jie yra priešingi Lietuvos valstybės interesams. Aptariamo draudimo pažeidimas, kai dėl to į teismą kreipiasi asociacijos dalyvis, valdymo organas ar viešąjį interesą ginantis prokuroras, gali būti asociacijos steigimo ir veiklos teisminės teisėtumo kontrolės pagrindas (Asociacijų įstatymo 3, 17 str., CK 2.106, 2.114 str.), kaip atitinkamai ir Asociacijų įstatymo 11, 16 straipsnių nuostatų pažeidimai, asociacijos nario CK 2.82 str. 4 d. pagrindu teisme pareikštas reikalavimas dėl asociacijos organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Tai suponuoja išvadą, kad asociacijos neturi neliečiamumo garantijų (imuniteto) prieš pagal įstatymus veikiančios teisminės valdžios įsikišimą. Asociacijų įstatymo 14 str., reglamentuojančiame asociacijos veiklos garantijas, nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. Kaip nurodė LAT 2009-12-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, Asociacijų įstatymo 14 str. įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos neturi įtakos konstitucinės teisės į teisminę gynybą turiniui ir apimčiai, neeliminuoja šių bendro pobūdžio procesinių taisyklių veikimo bei taikymo. Pagal Asociacijų įstatymo 3 str. 2 d. net yra draudžiama steigtis ir veikti asociacijoms, kurių veikimo būdai – pažeisti žmogaus teises ir laisves. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Asociacijų įstatymo 14 str. įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos galėtų būti suprantamos ir aiškinamos kaip garantijos, suteikiančios asociacijoms tam tikrą autonomiškumą viešosios valdžios administracinio kišimosi aspektais, tačiau negali būti vertinamos kaip ribojančios pagal įstatymus veikiančios teisminės valdžios kontrolės. Toks asociacijų veiklos garantijų aiškinimas, LAT vertinimu, atitinka ir LR Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje nurodoma, kad esminis Konstitucijoje numatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu. Nurodytas LAT išaiškinimas, kolegijos nuomone, paneigia apeliantės argumentus, jog ginčas negalėjo būti sprendžiamas teisme, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai, nepažeisdamas LASF nurodyto asociacijų savivaldos principo, išnagrinėjo teisme inicijuotą ginčą.

16Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės teigimu, jog ieškinys yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes neva LASF įstatuose ir kituose dokumentuose (LASK, LASF AT nuostatuose) yra įtvirtinta, kad LASF AT yra galutinė instancija visiems ginčams automobilių sporte išspręsti. LASF įstatų, priimtų 2007-10-06 LASF suvažiavime, 15.1 punktas (1 t., b. l. 55-56) aiškiai numato, jog LASF AT yra galutinė instancija, sprendžianti oficialiose, Lietuvoje vykstančiose, automobilių sporto varžybose, tarp LASF narių, varžybų organizatorių, pareiškėjų, vairuotojų arba bet kurių kitų LASF licencijų turėtojų kilusius ginčus automobilių sporte, įskaitant konkrečias varžybas. LASF įstatų 15.5 punkte nurodyta LASF AT kompetencija, t. y. At-ui suteikta teisė atšaukti varžybų sporto komisarų kolegijos ir Tarybos bei komitetų sprendimus, kurie nurodyti įstatų 8.4.9 punkte (Tarybos sprendimą priimti ir šalinti LASF narius ir asocijuotus narius), 8.4.24 punkte (Tarybos patvirtintas LASF komitetų skirtas baudas varžybų organizatoriams), 14.4.4 punkte (komitetų atliktus vertinimus atitinkamos automobilių sporto šakos varžybų organizavimo atitikimą priimtiems nuostatams, organizatoriaus darbą ir sportininkų bei teisėjų veiklą) ir 12.4.5 punkte. Vertinant šias įstatų nuostatas akivaizdu, jog LASF AT yra galutinė instancija tik AT-ui suteiktos kompetencijos ribose sprendžiant konkrečius ginčus, kilusius automobilių sporte, įskaitant konkrečias varžybas, oficialiose, Lietuvoje vykstančiose, automobilių sporto varžybose, t. y. ginčus, susijusius su išimtinai sportinių klausimų nagrinėjimu, o ne apskritai LASF kylančius visus ginčus, tame tarpe ir, pavyzdžiui, pagal LASF narių skundus dėl neteisėtų LASF organų sprendimų panaikinimo tuo pagrindu, kad ginčijami techniniai reikalavimai priimti ir paskelbti netinkamo subjekto (be Ralio komiteto žinios) bei pažeidžiant nustatytus terminus ir kt. Pažymėtina, jog visi kiti LASF, kaip juridinio asmens, priimti dokumentai negali prieštarauti LASF steigimo dokumentams, t. y. įstatams. LASF AT nuostatų (1 t., b. l. 17-18), kurie negali prieštarauti LASF įstatams, 1.2 punktas taip pat nustato, jog AT sprendžia visus nesutarimus, kilusius Lietuvos automobilių sporte ir priima galutinius sprendimus, išskyrus tuos ginčus, kurie yra žinybingi Lietuvos Respublikos valstybiniams teismams. Ši AT nuostatų norma, kolegijos nuomone, negali būti aiškinama plečiamai, kaip nurodo apeliantė, t. y. negali nustatyti platesnės AT kompetencijos, nei nustatyta LASF įstatuose. Pažymėtina, jog LASK 191 str. (1 t., b. l. 96) yra aiškiai nurodyta, kad Kodeksas nepaneigia teisės vienai iš pusių kreiptis į LR teisines institucijas (taigi tuo pačius ir į Lietuvos Respublikos teismines instancijas). Kolegija taip pat pažymi, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 str., Konstitucijos 30 str. bei CPK 5 str. įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 2-154/2008). Vadovaujantis CPK 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.137 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą, o 2 d. nustatyta pareiga asmenims, įgyvendinantiems savo teises ir vykdantiems savo pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Taigi nurodytose teisės normose įtvirtinta asmens, siekiančio įgyvendinti savo teises ir apginti savo interesus, teisė kreiptis į teismą gynybos. Konstitucinis teismas 2002-07-02 nutarime taip pat pabrėžė, kad ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka gali būti nustatyta, tačiau jos teisinis reguliavimas neturi paneigti asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisės ginti savo teises ir laisves teisme. Pateikdama ieškinį teismui dėl savo pažeistų teisių gynybos, kolegijos nuomone, ieškovė nepažeidė LASF įstatų ir kitų veiklą reglamentuojančių dokumentų, nenumatančių ieškovei pareigos neteismine tvarka dėl konkretaus šioje byloje kilusio ginčo kreiptis į AT, o tuo pačiu ir neribojančių ieškovės teisės neteisėtus LASF veiksmus ar dokumentus, susijusius su jos teisių pažeidimu, tiesiogiai skųsti teismui. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog ieškovė turėjo teisę kreiptis su ieškiniu dėl 2009 metų techninių reikalavimų „A+“ grupės automobiliams pripažinimo negaliojančiais į teismą, o teismui nebuvo jokio pagrindo ieškinį atsisakyti priimti ar jį palikti nenagrinėtu.

17Kolegija taip pat nepritaria apeliacinio skundo argumentams dėl tariamų ieškovės veiksmų vilkinant skundo nagrinėjimą LASF AT-e. CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių vadovaujantis CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tokiu būdu CPK yra įtvirtintas rungimosi principas. LAT teisėjų senato 2004-12-30 nutarime Nr. 51 nurodyta, kad įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kasacinis teismas 2001-04-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2001 taip pat yra pabrėžęs – kas neįrodyta ir kas neegzistuoja, yra vienas ir tas pats. Apeliantės teiginiai, kad ieškovė tariamai yra kalta dėl to, kad LASF buvo susiklosčiusi sunki padėtis ir nefunkcionavo FAT, kolegijos nuomone, yra nepatvirtinti byloje esančiais įrodymais, o dėl to ir nepagrįsti. Be to, pažymėtina, jog iki apeliacinio skundo pateikimo LASF jokiame procesiniame dokumente minėtų argumentų aiškiai nebuvo išdėsčiusi, todėl teismas sprendime tokių nepagrįstų ir neįrodytų LASF teiginių neturėjo pareigos vertinti ir į juos atsižvelgti. Be to, aplinkybės, kad ieškovė teismui apskundė neteisėtus LASF veiksmus, negalėjo turėti ir neturėjo įtakos nei AT funkcionavimui, nei ieškovės skundų nagrinėjimui minėtame teisme, nes teismui buvo skundžiami konkretūs LASF valdymo organų sprendimai, kurie nebuvo niekaip susiję su AT-u ir jo teisėjais. Be to, nustatyta, jog abu savo inicijuotus ginčus dėl LASF sprendimų pripažinimo neteisėtais ieškovė laimėjo, t. y. buvo priimti jos ieškinius tenkinantys sprendimai, vienas kurių jau yra įsiteisėjęs (Kauno apygardos teismas 2011-01-10 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1966-260/2010), konstatuojantys LASF įvykdytus pažeidimus, o taip pat tai, jog 2009 metais turėjęs įvykti eilinis LASF narių suvažiavimas buvo atkeltas dėl to, jog pati LASF padarė pažeidimus šaukdama eilinį LASF narių suvažiavimą ir juos savo iniciatyva pašalino, patvirtina priešingas skunde nurodytoms aplinkybėms aplinkybes, t. y., kad dėl sudėtingos padėties LASF buvo kalta pati apeliantė, kuri veikė ir priėmė sprendimus nepaisydama LASF įstatų ir kitų jos veiklą reglamentuojančių dokumentų. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, jog teismas visiškai pagrįstai atmetė nepagrįstus ir neįrodytus LASF argumentus dėl tariamo ieškovės piktnaudžiavimo ir sąmoningų veiksmų, siekiant atidėti AT rinkimus, tokiu būdu užtikrinant sau teisę savo skundus perkelti į valstybinius teismus.

18Apeliantės teiginiai, jog teismas, formaliai konstatuodamas terminų praleidimą ieškovės skundo išnagrinėjimui AT-e, pagal analogiją netaikė CPK nuostatų dėl praleisto termino atnaujinimo, suteikusių teisę išnagrinėti ieškovės skundą ir pasibaigus LASF norminiuose dokumentuose numatytiems terminams, kolegijos nuomone, taip pat visiškai nepagrįsti ir nesusiję su ieškovės teise dėl pažeistų savo teisių kreiptis tiesiogiai į teismą. Kolegija pritaria ieškovės atsiliepimo argumentams, jog apeliantės nurodytos CPK normos reglamentuoja ginčo šalies teisę prašyti teismo termino atnaujinimo, o ne teismo teisę atnaujinti jo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimui nustatytus praleistus terminus. Taip pat pabrėžtina, jog nei vienas LASF veiklą reglamentuojantis dokumentas nenumato galimybių atstatyti, atnaujinti ar pakeisti terminus, reglamentuojančius skundų pateikimą bei nagrinėjimą LASF AT-e. Dėl nurodytų priežasčių šis apeliacinio skundo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas ir neturintis įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

19Visos šios aplinkybės, kolegijos nuomone, patvirtina, jog ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, neturėjo pareigos visų pirma kreiptis į LASF AT-ą, todėl apeliantės argumentai dėl teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo tiek dėl to, jog ieškovė neturėjo teisės kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynybos į teismą, tiek dėl to, jog AT, kaip galutinė instancija, šios bylos nagrinėjimo teisme metu išnagrinėjo šį ginčą ir ieškovo skundo nepatenkino, kolegijos nuomone, yra nepagrįsti ir atmestini.

20Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų pažeidimo

21Kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas negalėjo vertinti kaip įrodymų 2009-01-26, 2009-01-28 vykusių FRK posėdžiuose priimtų sprendimų, kurie, apeliantės teigimu, yra neteisėti. CK 2.82 str. 4 d. nustato aiškią juridinių asmenų organų sprendimų apskundimo tvarką ir terminus, kuri įgyvendinama pareiškiant atskirą ieškinį, todėl, atsakovei nepateikus įrodymų, jog 2009-01-26, 2009-01-28 vykusiuose FRK posėdžiuose priimti sprendimai yra pripažinti neteisėtais, negaliojančiais ir įstatymo nustatyta tvarka panaikinti, šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti bei prieštaraujantys CK 2.82 str. nuostatoms. Be to, kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys LASF veiklą reglamentuojantiems norminiams aktams, atmestini ir apeliantės teiginiai, jog FRK nariai neturi teisės priiminėti savarankiškų sprendimų be FRK pirmininko. Vadovaujantis LASF įstatų 6.3.1 punktu, FRK yra kolegialus LASF organas, kuriame sprendimai priimami kolektyviai – paprastos arba kvalifikuotos balsų daugumos (FRK nuostatų 4.9 punktas). Taigi priešingai, nei teigia apeliantė, nei LASF įstatai, nei FRK nuostatai imperatyviai nenumato, jog tam, kad FRK sprendimai būtų teisėti, jų priėmime privalomai turi dalyvauti komiteto pirmininkas, o jo nedalyvavimas ar nebalsavimas konkrečiu klausimu lemia tokio FRK sprendimo neteisėtumą. Apeliantės cituojamos LASF įstatų bei FRK nuostatų normos reguliuoja FRK primininko procedūrines funkcijas organizuojant komiteto darbą, tačiau neapibrėžia FRK pirmininko teisių kitų FRK narių atžvilgiu, o taip pat nereglamentuoja jų atsakomybės ir atskaitomybės FRK pirmininkui.

22Vadovaujantis CPK 177 str. 1 d., įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 176 str. 1 d. nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo (LAT 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007). LAT yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįsta išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai (LAT 2007-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-150/2007, 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (LAT 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kolegijos nuomone, priešingai nei teigiama skunde, teismas, spręsdamas ginčą ir vertindamas byloje pateiktus įrodymus, tame tarpe ir 2009-01-26, 2009-01-28 vykusių FRK posėdžiuose priimtus sprendimus, vadovavosi nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendimą grindė įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, jų patikimumą bei įrodymų tarpusavio ryšį. Atsakovei nepateikus įrodymų, kad 2009-01-26, 2009-01-28 vykusiuose FRK posėdžiuose priimti sprendimai yra pripažinti negaliojančiais, teismas pagrįstai šiais įrodymais vadovavosi ir juos vertino, kaip patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes.

23Kolegijos nuomone, taip pat nepagrįsti yra ir apeliantės argumentai dėl to, kad teismas klaidingai vertino 2009-10-26 ir 2009-01-28 RK protokolų turinį, nurodęs, jog šie protokolai patvirtina aplinkybę, kad ginčijami techniniai reikalavimai niekada nebuvo priimti FRK, o 2009-01-26 ir 2009-01-28 vykusiuose FRK posėdžiuose buvo pripažinti neteisėtais. Šių dokumentų analizė, kolegijos nuomone, patvirtina, jog nei pastaruosiuose protokoluose, nei 2009-02-09 FRK posėdžio protokole sprendimas dėl „A+“ techninių reikalavimų patvirtinimo nebuvo priimtas, priešingai, buvo konstatuotas tokio dokumento neteisėtumas dėl jo nepatvirtinimo FRK. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl 2009-02-09 FRK posėdyje užfiksuotų pavienių G. F., S. A. ir D. M. pasisakymų, kurie byloje nebuvo apklausti liudytojais, o 2009-02-09 RK posėdžio protokole buvo užfiksuota jų subjektyvi nuomonė dėl padėties LASF nevertinimo, negali būti pagrindas teigti, jog teismas pažeidė CPK 185 str., nes teismas neturi pareigos įvertinti ir pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, o turi vertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (LAT 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). LAT praktikoje pažymima, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog padarytas CPK 176 ar 185 str. pažeidimas (LAT 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Visa tai, kolegijos nuomone, leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus bei nepadarė apeliantės nurodomų CPK 185 str., 263 str. 270 str. pažeidimų.

24Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nagrinėjamo ginčo dalyku

25Su LASF argumentais, jog ginčo dalykas yra automobilių techniniai reikalavimai, kurie yra priedas pagrindinio LARČ reglamentuojančio Reglamento sudėtinė dalis ir atskirai naikintinas negali būti, kolegija nesutinka. Vadovaujantis LASF įstatų 14.4.1 punktu, teisė priimti atitinkamos sporto šakos taisykles, reglamentus ir kitus reglamentuojančius dokumentus yra priskirta LASF komitetų kompetencijai. Būtent LASF sporto šakų komitetai, laikydamiesi LASK XV skyriuje nurodytų LASF pagrindinių sprendimų datų, vadovaudamiesi 2009 m. Bendrųjų LAS oficialių varžybų vykdymo sąlygų 2.1 punktu, paruošia ir paskelbia atitinkamos auto sporto šakos pagrindinius reglamentuojančius dokumentus. Vadovaujantis FRK nuostatų 3.1.1 punktu, minėto komiteto kompetencijai priskirta teisė priimti ralio taisykles, reglamentus ir kitus reglamentuojančius dokumentus. Iš to akivaizdu, kad ir ginčijami techniniai reikalavimai, priešingai nei nurodoma skunde, turėjo būti priimti FRK, dėl jų tvirtinimo priimant savarankišką sprendimą. Galiojantys LASF dokumentai nustato aiškią techninių bei kitų reglamentuojančių dokumentų tvirtinimo tvarką. Vadovaujantis LASF įstatų 14.4.1 punktu, komitetai priima atitinkamos sporto šakos taisykles, reglamentus ir kitus reglamentuojančius dokumentus ir suderina juos su generaliniu sekretoriumi. Tai, kad visi reglamentuojantys dokumentai privalo būti suderinti su generaliniu sekretoriumi, akcentavo ir Kauno miesto apylinkės teismas nagrinėtoje byloje Nr. 2-1280-435/2011, teigdamas, kad suderinimas išreiškiamas generalinio sekretoriaus parašu ant dokumento. Šiuo atveju byloje nepateikus įrodymų apie ginčijamo dokumento suderinimą su LASF generaliniu sekretoriumi, toks dokumentas negali būti laikomas galiojančiu, kaip pažeidžiantis LASF įstatų 14.4.1 punkto reikalavimus. Bendrųjų LAS oficialių varžybų vykdymo sąlygų 2.1 punktas reglamentuoja pagrindinių reglamentuojančių dokumentų priėmimo tvarką dar aiškiau – LASF sporto šakų komitetai paruošia ir paskelbia atitinkamos auto sporto šakos pagrindinius reglamentuojančius dokumentus, vadinasi, ir automobilių techninius reikalavimus. Nei reglamentuose, nei pačiuose automobilių techniniuose reikalavimuose, nei kituose LASF norminiuose dokumentuose nėra nurodoma, kaip teigia apeliantė, jog automobilių techniniai reikalavimai nėra atskiras dokumentas, o yra sudedamoji reglamentų dalis. Akivaizdu, kad techniniai reikalavimai automobiliams yra vienas iš pagrindinių reglamentuojančių dokumentų, nes jo nesant oficialios sporto varžybos nėra įmanomos. Be to, Bendrųjų LAS oficialių varžybų vykdymo sąlygų 1.3 punktas aiškiai deklaruoja, kad visos varžybos vykdomos vadovaujantis, be kita ko, ir atskiros sporto šakos reglamentais, taisyklėmis bei kitais reglamentuojančiais dokumentais, kuriuos išleidžia administruojantis atitinkamos auto sporto šakos komitetas. Akivaizdu, kad LASF Techninių reikalavimų komitetas nėra atitinkamos auto sporto šakos komitetas, nes jis susijęs su visomis auto sporto šakomis ir padeda visoms auto sporto šakoms. Tai tik patvirtina, kad ne LASF Techninių reikalavimų komitetas yra atsakingas už ralio sporto šakos techninių reikalavimų tvirtinimą, o FRK. Tai, kolegijos nuomone, akivaizdu ir iš RK nuostatų 3.1.1 punkto, kuris aiškiai ir nedviprasmiškai pasako, kad būtent LASF RK priima ralio taisykles, reglamentus ir kitus reglamentuojančius dokumentus. Pažymėtina, jog iš esmės su tokia ieškovės išsakyta pozicija, kad techninius reikalavimus ralyje dalyvaujantiems automobiliams turi patvirtinti būtent FRK, sutiko ir atsakovė, bylos nagrinėjimo metu neginčijusi šių aplinkybių ir teigusi, kad FRK ginčijamus ,,A+“ techninius reikalavimus patvirtino. Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog surinktų įrodymų visuma – 2008-11-25 ir 2008-12-10 LASF RK protokolais, ieškovės atstovo ir liudytojo M. Torrau parodymais neginčijamai nustatyta, kad 2008-11-25 LASF RK nesvarstė klausimo dėl „A+“ grupės automobilių techninių reikalavimų, o iš 2008-11-25 LASF RK protokolo matyti, kad nacionaliniai techniniai reikalavimai turėjo būti skurti ateityje. Tai, kad RK 2008-11-25 nesvarstė klausimo dėl ,,A+“ techninių reikalavimų, akivaizdu iš RK protokolo turinio, kuriame labai aiškiai nurodyta, kad šio protokolo pagrindu sukurtai naujai A+ klasei bus sukurti nauji nacionaliniai techniniai reikalavimai, kurių pagrindas 2005 m. FIA J priedo 255 straipsnio techniniai reikalavimai. Tokia sprendimo formuluotė, kolegijos nuomone, neabejotinai duoda nuorodą į tai, kad ateityje turi būti sukurti nacionaliniai techniniai reikalavimai, tačiau iš protokolo teksto akivaizdu, jog sprendimas dėl tokių reikalavimų konkrečios redakcijos patvirtinimo nebuvo suformuluotas. Tokiais nacionaliniais reikalavimais ir turėjo tapti ieškovės ginčijami ,,A+“ techniniai reikalavimai, tačiau jie niekad nebuvo patvirtinti RK, o be tokio tvirtinimo jie negalioja. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad LASF Techninių reikalavimų komitetas neturėjo svartyti techninių reikalavimų, nes jie yra tarptautiniai reikalavimai, todėl užteko komiteto pirmininko suderinimo, nors prieš tai atsakovė pati nurodo, kad A+ techniniai reikalavimai yra ne tarptautiniai, o nacionaliniai. Vertindamas ieškovės argumentus, jog A+ techniniai reikalavimai 2008-11-25 RK posėdyje nebuvo tvirtinti, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino ir 2008-12-10 RK posėdžio protokolą, kurio darbotvarkėje 4 klausimu buvo numatyta tvirtinti ,,A+“ techninius reikalavimus. Akivaizdu, jog šis klausimas galėjo būti įtrauktas į darbotvarkę tik vieninteliu atveju – jeigu jis nebuvo iki tol svarstytas ir atitinkami reikalavimai nebuvo patvirtinti. Tai, kolegijos nuomone, tik dar kartą patvirtina, kad iki 2008-12-10 posėdžio RK šių techninių reikalavimų nebuvo tvirtinęs, o 2008-12-10 pakeitus LARČ 2009 m. Reglamentą ir panaikinus ,,A+“ klasę, poreikio priimti techninius reikalavimus neegzistuojančiai klasei iš viso nebeliko. Be to, kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Bylos nagrinėjimo teisme metu LASF neįrodinėjo aplinkybių bei neteikė tai patvirtinančių įrodymų, jog praktikoje nei vienu RK sprendimu nebuvo atskirai tvirtinami automobilių techniniai reikalavimai, todėl tokius apeliantės argumentus kolegija atmeta CPK 312 str. pagrindu, tuo labiau, kad prieš tai jau nurodytos aplinkybės, įrodymai bei LASF veiklą reglamentuojančių dokumentų turinys paneigia šiuos nepagrįstus apeliantės argumentus.

26Visos nurodytos aplinkybės, įvertinant tai, jog LASF bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog ginčijami reikalavimai buvo patvirtinti RK, kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, jog atsakovė paskelbė nustatyta tvarka nepatvirtintus ,,A+“ techninius reikalavimus, tokiu būdu nepagrįstai apribodama RK teises, tokiu būdu pažeisdama įstatus patvirtinusių LASF narių valią priskirti tam tikrų klausimų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą konkretiems LASF organams. Todėl, egzistuojant nustatytoms aplinkybėms, teismas visiškai pagrįstai patenkino ieškinį.

27Dėl „A+“ techninių reikalavimų priėmimo pažeidžiant nustatytus terminus

28Vadovaujantis LASK 199 str., visi techniniai reikalavimai automobiliams įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 dienos, o, vadovaujantis LASK 200 str., jie turi būti paskelbti iki gruodžio 1 dienos. Taigi, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, ginčijami reikalavimai turėjo būti patvirtinti ir paskelbti iki 2008-12-01 ir įsigalioti nuo 2009-01-01, tačiau jie, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, paskelbti tik 2009-01-23, o juose nurodyta, kad jie įsigalioja nuo 2009-01-01, tokiu būtu numatant atgalinę įsigaliojimo datą. Pažymėtina, jog ir Konstitucinis Teismas 1994-04-21 nutarime nurodė, jog teisės teorija iš teisės tradicijos leidžia daryti išvadą, kad teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė: įstatymas atgal negalioja. Kolegija pritaria ieškovės nuomonei, jog ši taisyklė turi būti taikoma ir LASF organams priimant sprendimus, kadangi tik tokiu būdu yra užtikrinamas teisėtas ir LASF narių interesus atitinkančių sprendimų priėmimas bei teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimas. Pagal 2009 m. Bendrųjų LAS oficialių varžybų vykdymo sąlygų 2.1, 2.2 ir 2.3 punktus LASF sporto šakų komitetai, laikydamiesi LASK XV skyriuje nurodytų LASF pagrindinių sprendimų datų, paruošia ir paskelbia atitinkamos auto sporto šakos pagrindinius reglamentuojančius dokumentus. Įsigalioję auto sporto šakos reglamentas bei taisyklės gali būti keičiami, papildomi ir/ar išaiškinami atitinkamos auto sporto šakos komiteto narių mažiausiai 2/3 balsų sprendimu. Tačiau keitimai galimi tik šiais atvejais: a) įsivėlė klaida dėl korektūros ar teksto surinkimo klaidų; b) pakeitimai būtini saugumo užtikrinimui; c) esamas tekstas iškreipia, o pakeitimai, papildymai ir/ar išaiškinimai atstato, sąžiningos sportinės kovos galimybę. Reglamentuojančių dokumentų pakeitimai, papildymai ar išaiškinimai negalioja atbuline data ir jau įvykusių varžybų rezultatai neperskaičiuojami. Atsižvelgiant į tai, jog net keliuose LASF veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose yra aiškiai apibrėžiami LASF dokumentų priėmimo ir paskelbimo terminai, galima teigti, jog nurodytų terminų laikymasis yra ypatingai svarbus, todėl bet kokie pažeidimai, susiję su terminų nesilaikymu priimant LASF dokumentus, yra pagrindas juos panaikinti. Kadangi ginčo reikalavimai buvo priimti ir paskelbti pažeidžiant reglamentuojančių dokumentų priėmimo ir paskelbimo tvarką, t. y. neteisėtai, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino juos negaliojančiais. Kadangi apeliantė nepaneigė sprendimu konstatuotų aplinkybių dėl įvykdytų pažeidimų, naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

29Ieškovė 2011-10-13 pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės 3.146 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme (t. 9, b. l. 47-57). Remiantis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose pritiestino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1.200 Lt (800 Lt (MMA)*1,5). Atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka, advokatui nedalyvaujant, iš dalies tenkinant ieškovės prašymą, jai iš atsakovės priteistina tik maksimali Rekomendacijose numatyta 1.200 Lt suma (CPK 98 str. 1 ir 2 d.).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

31atsakovės Lietuvos automobilių sporto federacijos apeliacinį skundą atmesti.

32Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Priteisti ieškovei VIEŠAJAI ĮSTAIGAI „EGZOTIKOS“ AUTOSPORTAS iš atsakovės Lietuvos automobilių sporto federacijos 1.200 Lt advokato pagalbos išlaidų surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. 2009-03-16 ieškovė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu... 3. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-06-08 sprendimu (t. 8, l. 142-148)... 4. Atsakovė apeliaciniu skundu (t. 9, b. l. 3-10) prašo panaikinti Kauno miesto... 5. 1. Teismas netyrė ir nevertino visų byloje pateiktų įrodymų bei pažeidė... 6. 2. Teismas taip pat klaidingai vertino 2009-01-26 ir 2009-01-28 RK protokolų... 7. 3. Teismas neteisingai interpretavo ir taikė materialiąsias teisės normas,... 8. 4. Teismas sprendime nieko nepasisakė dėl žodžiu teismo posėdyje pateiktų... 9. 5. Teismas formaliai vadovavosi ieškovės pateiktais argumentais ir... 10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 9, b. l. 28-46) prašo... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Dėl ieškovės teisės kreiptis į teismą... 14. Kolegija nepritaria apeliacinio skundo argumentui, jog šioje byloje... 15. Kolegija taip pat nepritaria apeliacinio skundo argumentui dėl tariamai... 16. Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės teigimu, jog ieškinys yra... 17. Kolegija taip pat nepritaria apeliacinio skundo argumentams dėl tariamų... 18. Apeliantės teiginiai, jog teismas, formaliai konstatuodamas terminų... 19. Visos šios aplinkybės, kolegijos nuomone, patvirtina, jog ieškovė,... 20. Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų pažeidimo... 21. Kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas... 22. Vadovaujantis CPK 177 str. 1 d., įrodymai civilinėje byloje – bet kokie... 23. Kolegijos nuomone, taip pat nepagrįsti yra ir apeliantės argumentai dėl to,... 24. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nagrinėjamo ginčo dalyku... 25. Su LASF argumentais, jog ginčo dalykas yra automobilių techniniai... 26. Visos nurodytos aplinkybės, įvertinant tai, jog LASF bylos nagrinėjimo metu... 27. Dėl „A+“ techninių reikalavimų priėmimo pažeidžiant nustatytus... 28. Vadovaujantis LASK 199 str., visi techniniai reikalavimai automobiliams... 29. Ieškovė 2011-10-13 pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės 3.146... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,... 31. atsakovės Lietuvos automobilių sporto federacijos apeliacinį skundą... 32. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą palikti... 33. Priteisti ieškovei VIEŠAJAI ĮSTAIGAI „EGZOTIKOS“ AUTOSPORTAS iš...