Byla 2A-875-881/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-9764-541/2012 pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „Lesto“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 1 526,44 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekė elektros energiją atsakovei nuosavybės teise priklausantiems butams. Laikotarpiu nuo 2007-02-13 iki 2008-09-23 butui, esančiam ( - ), buvo tiekiama elektra, už kurią neatsiskaityta, susidarė 589,86 Lt įsiskolinimas. Laikotarpiu nuo 2003-06-01 iki 2007-07-01 butui, esančiam ( - ), buvo tiekiama elektros energija bendrosioms namo reikmėms, už kurią nebuvo visiškai atsiskaityta, susidarė 559,34 Lt įsiskolinimas. Laikotarpiu nuo 2003-06-01 iki 2004-12-31 butui, esančiam ( - ), buvo tiekiama elektros energija bendrosioms namo reikmėms, už kurią nebuvo visiškai atsiskaityta, susidarė 377,24 Lt įsiskolinimas. Iš viso bendra skola yra 1 526,44 Lt. Ieškovas siuntė įspėjimus apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau jis nebuvo apmokėtas. Ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti informaciją apie minimų butų nuomininkus, tačiau atsakovė, atsakydama ieškovui į paklausimus, nurodė, kad duomenų apie butų nuomininkus nėra, t. y. neįmanoma nustatyti vartotojo. Atsakovė, kaip turto savininkė, neinformavo ieškovo apie asmenis naudojusius elektros energiją per nustatytus laikotarpius, nesudarė su ieškovu energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 96 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nėra sudaryta sutartis arba vartotojo nustatyti neįmanoma, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto savininkas.

5Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad teikdamas ieškinį ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog skolos už patiektą elektros energiją susidarymo laikotarpiais teikė kam nors sąskaitas ar reiškė pretenzijas dėl jų neapmokėjimo atsakovei ir/ar minimų butų gyventojams, tiesioginiams paslaugų vartotojams. Įrodymų, apie ieškovo ieškinyje minimus siųstus įspėjimus, byloje nėra. Ieškovas, nežinodamas kas yra ar buvo galutinis vartotojas, tiekė elektros energiją butams bei namo bendroms reikmėms ir tokiais veiksmais lėmė didelės žalos atsiradimą, kai tuo tarpu atsakovė pagrįstai tikėjosi, jog už vartojamą elektros energiją yra atsiskaitoma. Pažymėjo, kad elektros energijos išlaidos bendro naudojimo reikmėms yra priskiriamos prie asmeninių išlaidų, susijusių su buto naudojimu, kurios yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo išlaidas, kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis teismas (toliau – LAT) civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010. Atsakovo nuomone, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui AB „Lesto“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 1 526,44 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2011-05-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 80,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nustatė, kad butui, esančiam ( - ), buvo tiekiama elektros energija, nors rašytinė sutartis dėl elektros energijos nebuvo sudaryta. Standartinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo, patvirtinto Energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43, 2 punktas numato, kad tais atvejais, kol vartotojas nėra sudaręs rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su tiekėju, tačiau jam tiekiama elektros energija (CK 6.384 straipsnio 1 dalies atvejis), jų tarpusavio santykiams yra taikomos Aprašu nustatytos standartinės sutarties sąlygos, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – taisyklės), patvirtintų energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, ir kitų teisės aktų nuostatos. Ūkio ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių 18 punkte numatyta, kad tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti elektros pirkimo-pardavimo sutartį ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais (analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir skolos susidarymo laikotarpiu galiojusios redakcijos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 punkte). Pagal taisyklių nuostatas, elektros energijos vartotojas - asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams. Vadinasi, elektros energijos standartinės pirkimo pardavimo sutarties šalimis laikytinos elektros energijos tiekėjas ir patalpos, kurioms, tiekiama elektros energija, savininkas. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad buto elektros energijos įrenginiai buvo prijungti prie ieškovo elektros energijos tiekimo tinklų, laikytina, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl elektros butui tiekimo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 6.384 str. 1 d.). LR energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 96 punktas nustato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas (analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir skolos susidarymo laikotarpiu galiojusios redakcijos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 punkte). Kadangi atsakovui priklausančiame bute esantys įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų, byloje nėra duomenų apie asmenis gyvenusius bute skolos susidarymo laikotarpiu, rašytinės sutarties dėl elektros energijos tiekimo butui sudarymo, darytina išvada, kad elektros energijos vartotojas yra buto savininkas Vilniaus miesto savivaldybė. Taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti ieškovo paskaičiavimus apie butui ( - ), patiektą elektros energijos kiekį laikotarpiu nuo 2007-02-13 iki 2008-09-23, todėl ieškovo paskaičiuotas elektros energijos kiekis pagal elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis laikytinas pagrįstu ir teisingu (CK 6.388 str.).

9Teismas pažymėjo, kad LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008 yra nurodęs, kad tuo atveju kai nėra sudarytos rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl Vilniaus mieto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ ir buto, kuriam tiekiama šiluma, savininko Vilniaus miesto savivaldybės nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos iki šalys nesudarė šilumos pirkimo–pardavimo sutarties pagal individuliai aptartas sąlygas. Be to, teismų praktika šiuo klausimu yra nuosekli, jos nuostatos išdėstytos ir kitose LAT priimtose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ prieš Vilniaus miesto savivaldybę ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2009). Taigi, sprendžiant ginčą, kilusį dėl to, kas – nuomininkas ar savininkas, turi apmokėti susidariusį įsiskolinimą už tiektą šilumos energiją butams, teismas privalo vadovautis LAT teisės normų išaiškinimais civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra tapačios ar iš esmės panašios (Vilniaus apygardos teismo 2012-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-240-577/2012).

10Teismas nustatė, kad butams, esantiems ( - ), ( - ), sunaudotos elektros energijos paskaičiavimai atlikti pagal daugiabučio bendrabutinio gyvenamojo namo įvade įrengtą bendrą elektros energijos apskaitą ir pagal kiekvienam butui tenkančią valdomo ploto dalį. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės: turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.) bei, kad asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo išlaidas, kaip tai nurodo LAT 2010 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010. Tačiau teismas nelaikė, kad nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės yra tapačios su atsakovo nurodytos bylos aplinkybėmis. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie atsakovei nuosavybės teise priklausančiuose minėtuose butuose gyvenusius asmenis skolos susidarymo metu (realius paslaugų naudotojus), sudarytų rašytinių sutarčių dėl energijos tiekimo, šias aplinkybes patvirtino ir pats atsakovas teismo posėdžio metu, todėl teismas padarė išvadą, kad už butams tiektą elektros energiją bendrosios namo reikmėms, taisyklių 96 punkto pagrindu (analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir skolos susidarymo laikotarpiu galiojusios redakcijos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 punkte) turi sumokėti butų savininkas, t. y. atsakovė.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad CK 6.384 str. 1 d. reglamentuoja situaciją – sutarties sudarymą konkliudentiniais veiksmais, kai vartotojas yra fizinis asmuo, todėl teismo išvada, kad atsakovas, būdamas juridinis asmuo, konkliudentiniais veiksmais sudarė sutartį su ieškovu, yra nepagrįsta, neatitinka normos turinio ir iš to negali būti kildinama nei tiesioginė, nei išvestinė atsakovo atsakomybė. Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės nurodytų argumentų, kad teismų praktika dėl prievolės atsiskaityti už sunaudotą energiją nėra vienareikšmė, kad poįstatyminis aktas (Taisyklės) negali prieštarauti aukštesnės galios norminiam aktui (CK) ir gali būti taikomos tik tiek, kiek jam neprieštarauja. Teismo nurodytos LAT civilinės bylos Nr. 3K-3-3/2008 ir 3K-3-280/2009 ir jose suformuota praktika taip pat negalėjo būti taikomos šioje byloje, nes jose aptariami šilumos tiekimo klausimai, t. y. bylų faktinės aplinkybės (ratio decidendi) skiriasi. Priimdamas sprendimą teismas visiškai nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės argumentų ir prašymo taikyti CK 6.259 straipsnio 3 dalį, kai skolininko atsakomybė mažinama arba jis atleidžiamas nuo atsakomybės net ir tais atvejais, kai skolininkas pagal įstatymus atsako už prievolės nevykdymą, bet kreditorius pats tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie nuostolių padidėjimo.

13Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas AB „Lesto“ ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai pritaikė Elektros energijos tiekimo ir naudojimosi taisyklių 83 punktą ir pagrįstai priteisė iš atsakovės skolą už tiektą elektros energiją. Kreditorius tinkamai laikėsi reikalavimų pareiškimo procedūros. Atsakovė neveikė kaip rūpestingas ir atidus patalpų savininkas, nes nepateikė įrodymų, kad būtų sudariusi buto nuomos sutartis ir jas įregistravusi viešame registre. Apeliantė nesiremia reikšmingais įrodymais ir nenurodo, kas turėtų apmokėti už suvartotą elektros energiją susidariusį įsiskolinimą. Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos ir kitas civilines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmetamas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

17Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį patenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

18Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

19Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl būsto savininko pareigos atsiskaityti už būstui patiektą elektros energiją.

20Byloje nustatyta, kad butai, kuriems ieškovas tiekė elektros energiją, nuosavybės teise priklauso apeliantei Vilniaus miesto savivaldybei. Kas skolos susidarymo laikotarpiu gyveno šiuose butuose ir buvo faktinis elektros energijos vartotojas, byloje duomenų nėra; rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartys su ieškovu sudarytos nebuvo.

21Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 83 punkte (redakcija galiojusi skolos susidarymo laikotarpiu) nustatyta, kad tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutarties arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013). Kaip minėta, apeliantei priklausančiuose butuose gyvenę asmenys rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu nebuvo sudarę, o tai, pagal Taisyklių 83 punktą, yra pakankama aplinkybė atsirasti buto savininko prievolei atsiskaityti už suvartotą elektros energiją.

22Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas tinkamu teisės aktų aiškinimu ir taikymu, o vien ta aplinkybė, kad teismas taip pat rėmėsi šioje byloje netaikytina teismų praktika šilumos tiekimo ir atsiskaitymo klausimais, nėra pagrindas teismo išvadas pripažinti neteisėtomis.

23Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.259 straipsnį. Byloje pareikštas reikalavimas priteisti skolą už patiektą elektros energiją iš esmės reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą įvykdyti prievolę natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ieškinio reikalavimas įvykdyti prievolę natūra turi būti atskirtas nuo reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę ir kad priteisimas įvykdyti pareigą natūra yra atskiras civilinių teisių gynybos būdas, kuris nelaikomas civiline atsakomybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008; 2009 m. sausio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-19/2009). Taigi dėl ieškovo reikalavimo įvykdyti prievolę natūra negali būti taikomas CK 6.259 straipsnis, kuriame nustatytas civilinės atsakomybės sumažinimas arba atleidimas nuo jos, kai konstatuojama kreditoriaus kaltė.

24Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

25Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB „Lesto“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti... 5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad butui, esančiam ( - ), buvo tiekiama elektros energija,... 9. Teismas pažymėjo, kad LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008 yra nurodęs,... 10. Teismas nustatė, kad butams, esantiems ( - ), ( - ), sunaudotos elektros... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 13. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas AB „Lesto“ ginčija... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinis skundas atmetamas.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde... 18. Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos... 19. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl būsto savininko... 20. Byloje nustatyta, kad butai, kuriems ieškovas tiekė elektros energiją,... 21. Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros... 22. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas tinkamu teisės aktų... 23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad nagrinėjamoje... 24. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro... 25. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 26. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti...