Byla 2-2019/2013
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danguolės Martinavičienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-976-611/2013 pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė B. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui bankrutavusiam AB bankui SNORAS, prašydama pripažinti tarp jos ir atsakovo 2010 m. lapkričio 15 d. sudarytą Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį negaliojančia, taikyti tarp šalių restituciją ir grąžinti pagal minėtą sutartį sumokėtą 54 509,73 Lt sumą į terminuotų indėlių sąskaitą Nr. ( - ), priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2010 m. lapkričio 15 d. pasirašydama su atsakovu Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, kuria įsigijo 16 000 EUR vertės indėlio sertifikatą, taip pat pasirašė ir Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. S9912242, kurios 3 dalyje buvo nurodyta, kad „siekiant užtikrinti Kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, Banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Todėl ieškovė manė, kad minėtu indėlio sertifikatu pastarosios investuota pinigų suma iš turėto banke indėlio yra apdrausta valstybiniu indėlių draudimu. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo reikalavimu ji taip pat užpildė Kliento aptarnavimo sutarties priedą Nr. 1-F, kuriame turėjo pateikti atsakovo prašomus nurodyti savo anketinius duomenis. Šiame dokumente ieškovė atsakovui nurodė, jog nori investuoti saugiai ir kad pastarajai priimtas rizikos laipsnis yra mažas, taip pat nurodė, kad apie prekybą ir investicines paslaugas ji nieko nežino. Suėjus indėlio sertifikato išpirkimo dienai, 2011 m. lapkričio 24 d. ji nuvyko į atsakovo filialą Šiauliuose pasiteirauti, ar į jos banko sąskaitą yra pervesta anksčiau nurodyta suma. Filialo darbuotoja paaiškino, kad minėta pinigų suma nepervesta ir atsakovo įsipareigojimai pagal sutartį nėra įvykdyti. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovui iškėlė bankroto bylą. Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. C-08-06162/12 informavo ją, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino jos kreditorinį reikalavimą atsakovui, kuris sudarė 54 509,73 Lt. Ieškovė nurodė, kad prasidėjus banko bankroto procesui paaiškėjo, kad įsigytiems vertybiniams popieriams netaikoma draudiminė apsauga, nors prieš sudarant minėtą indėlio sertifikato sutartį banko atstovų ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje Nr. S9912242 buvo teigiama priešingai. Ieškovės nuomone, pasirašydama indėlio sertifikato sutartį pastaroji atsakovo buvo apgauta, jog sudarė finansinę sutartį, lygiavertę terminuotojo indėlio sutarčiai, kuriai taikoma draudiminė apsauga. Atsakovas, sudarant minėtą sutartį, nesuteikė visos reikalingos informacijos, kurios pagrindu ieškovė galėtų suprasti indėlio sertifikato sutarties esminius skirtumus nuo terminuotojo indėlio sutarties, neišaiškino sutarties pobūdžio ir galimos rizikos, todėl pasinaudojo jos, kaip silpnesnės sutarties šalies, padėtimi. Ieškovės nuomone, atsakovas ją apgavo patvirtindamas bei garantuodamas indėlio sertifikato sutarties, kaip finansinės priemonės, patikimumą. Tuo pačiu pasinaudojo ieškovės neprofesionalumu investavimo srityje, nes indėlio sertifikato sutartį pristatė kaip sutartį, lygiavertę terminuotojo indėlio sutarčiai, ir akcentavo sertifikato indėlio draustumą tiek žodžiu, tiek sutartyje. Dėl to, ieškovės vertinimu, sutartis yra negaliojanti CK 1.90 ir CK 1.91 straipsniuose įtvirtintais pagrindais. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovas yra verslo subjektas, pelno siekianti organizacija, tuo tarpu ji yra vartotoja, fizinis asmuo, neturintis jokios investavimo patirties bei informacijos apie skirtingus banko produktus, skirtingą investavimo rizikos laipsnį. Todėl natūralu, kad sudarydama minėtą sutartį ieškovė besąlygiškai pasitikėjo atsakovu, kaip savo srities profesionalu, tikėjo atsakovo deklaruojamomis garantijomis klientui, todėl turėjo pagrįstų lūkesčių, kad atsakovo įsipareigojimai bus vykdomi pagal pasirašytą sutartį. Atsakovas ne tik kad nuslėpė nuo ieškovės informaciją, kurios pagrindu ieškovė galėtų suprasti jai siūlomos finansinės priemonės pobūdį, prisiimamos rizikos laipsnį, bet tuo pačiu atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, sutartyje pateikdamas melagingą informaciją, dėl ko ieškovė buvo įtikinta, jog pastarosios piniginės lėšos pagal pasirašytą indėlio sertifikato sutartį yra apdraustos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka, o padaryta investicija yra visiškai saugi ir patikima.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui bankrutuojančiam AB bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu prijungė prie civilinės bylos Nr. B2-2267-611/2013 ir laikė šios bylos dalimi, ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2450,25 Lt bylinėjimosi išlaidų.

7Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2010 m. lapkričio 15 d. sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti ieškovei paslaugas, atidarant/uždarant vertybinių popierių sąskaitą, vykdyti ieškovo pavedimus dėl vertybinių popierių operacijų. Vykdant šią sutartį šalys sudarė 2010 m. lapkričio 15 d. indėlio sertifikato įsigijimo sutartį dėl 16 000 eurų vertės indėlio sertifikato įsigijimo.

8Nurodė, kad atsakovas yra komercinis bankas, t. y. kredito įstaiga, todėl jis yra finansų įmonė ir jo finansinių paslaugų teikimui taikomas Finansų įstaigų įstatymas, o ieškovė yra neprofesionalus rinkos dalyvis, taigi, santykyje su ieškovu - neprofesionalus klientas. Pasak teismo, atsakovui, kaip kredito įstaigai, taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, be to, kaip patyręs vertybinių popierių rinkos dalyvis, teikiantis investavimo paslaugas, turi pareigą veikti ypatingai rūpestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotą neprofesionalaus kliento riziką, įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes. Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 3 dalis atsakovą, veikiantį kaip savo leidžiamų vertybinių popierių platintoją ir finansų maklerį, įpareigoja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, o minėto straipsnio 5 d. įpareigoja prieš pradedant teikti investicines paslaugas surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Atsižvelgęs į CK 1.6 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų teisės aktų žinojimo prezumpciją, teismas pažymėjo, jog FPRĮ 22 straipsnyje nurodytos atsakovo pareigos labiau sietinos su ekonominių rizikų atskleidimu, o ne su teisės aktų normų aiškinimu. Teismas nustatė, kad atsakovas rinko informaciją apie ieškovę, ieškovė nurodė, kad ketina investuoti saugiai ir jai yra priimtinas mažas rizikos laipsnis, žinių apie investavimą ir vertybinių popierių neturi.

9Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovę tinkamai supažindino su Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu, tačiau taip pat nurodė, kad vien šis faktas nėra pakankamas pripažinti ieškovės ginčijamą sutartį negaliojančia. Anot teismo, paprastai teisės akto nežinojimas negali būti pagrindas pripažinti esant valios trūkumą dėl sandorio sudarymo, o Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu (toliau – IĮIDĮ) 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad indėlio sertifikatas nėra draudimo objektu pagal šį įstatymą. Be to, ieškovė savo parašu Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ patvirtino, jog gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą ir kitus šioje dalyje nurodytus dokumentus, įskaitant ir veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir lėšų saugumą, aprašymo santrauką. Nors ieškovė neigia šių dokumentų gavimą, tačiau, teismo vertinimu, jos parašai patvirtina esant priešingai, o šį faktą paneigiančių įrodymų ji nepateikė. Pažymėjo, kad nei indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje, nei apraše, nei jokiame kitame dokumente nėra nuorodos, jog indėlio sertifikatas yra draudžiamas pagal IĮIDĮ nuostatas.

10Pasak teismo, Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis yra bendro pobūdžio sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti ieškovei investicines ir kitokias paslaugas, kurių vienos yra draudžiamos pagal IĮIDĮ nuostatas, kitos – ne, todėl minėtos sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ nuoroda, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsižvelgiant ir į minėtos sąlygos turinį, nereiškia, kad visi banko įsipareigojimai, įskaitant ir obligacijas, yra apdrausti, o tik yra blanketinė norma, nukreipianti į IĮIDĮ nuostatas, be to, draudimo taikymo sąlygos yra atskleistos santraukoje. Nors atsakovas neįrodė, kad žodžiu aiškiai ir suprantamai paaiškino ieškovei, kad indėlio sertifikatas nėra draudžiamas pagal IĮIDĮ, tačiau, teismo vertinimu, įstatymo nuostatos nepaaiškinimas nėra pakankamas pagrindas nuginčyti šalių sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį. Be to, ieškovė, teigdama, kad būtent tikėjimasis, jog indėlio sertifikatui taikomas indėlių draudimas, lėmė jos apsisprendimą sudaryti ginčijamą sutartį, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o preziumuoti tokį faktą, pasak teismo, nėra pagrindo. Todėl teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad draudžiamumas pagal IĮIDĮ jai buvo esminė sąlyga. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo ieškovei pateiktuose dokumentuose buvo atskleista atsakovo nemokumo rizika ir draudimo taikymo sąlygos, nesant nuorodos apie draudimo taikymą, teismas laikė, jog ieškovei, kaip vidutiniškai apdairiam ir rūpestingam asmeniui, nebuvo pagrindo tikėtis, kad indėlio sertifikatas yra draudžiamas. Sudarydama indėlio sertifikato įsigijimo sutartį ir neįsigilindama į galimas rizikas ir sutarties sąlygas, teismo nuomone, ieškovė buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, nepriklausomai nuo jos amžiaus ir išsilavinimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas tyčia ar netyčia suklaidino ieškovę, o ieškovės klaidingas tam tikrų sudaromos sutarties sąlygų įsivaizdavimas bei nepakankamas atidumas ir rūpestingumas, teismo vertinimu, negali būti pripažintas esminiu suklydimu dėl sandorio esmės (CK 1.90 str., 1.91 str.). Teismo įsitikinimu, byloje esantys duomenys taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė buvo atsakovo apgauta.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Atskiruoju skundu ieškovė B. J. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį tenkinti ir pripažinti 2010 m. lapkričio 15 d. Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas suabsoliutino CK 1.6 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų teisės aktų žinojimo prezumpciją. Šią prezumpciją teismas nepagrįstai aiškino apeliantės nenaudai, kai bankas, kuris turi pareigą veikti ypatingai rūpestingai ir kliento interesais, elgėsi jos atžvilgiu akivaizdžiai ne pagal teisės aktų reikalavimus.
  2. Teismas, konstatavęs, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovės tinkamą ir aiškų informavimą apie draudimo nebuvimą, nesąžiningai šį banko netinkamo veikimo faktą išaiškino neprofesionalaus kliento – ieškovės nenaudai.
  3. Apeliantė teigia, jog jai nebuvo pateikti banko dokumentai susipažinimui. Pažymi, kad jei ir būtų buvę jai pateikti dokumentai, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną (2010 m. lapkričio 15 d.), kai ieškovė gavo dokumentus. Anot apeliantės, per vieną dieną detaliai išsinagrinėti jai pateiktus dokumentus nebūtų buvę galimybės.
  4. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A(492)-1746/2012, pateiktu išaiškinimu, kad vertinant FPRĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostatą, akivaizdu, jog visa investiciniam sprendimui priimti reikalinga informacija, įskaitant informaciją apie riziką, (potencialiam) klientui privalo būti pateikiama iš anksto, kad investuotojas turėtų pakankamai laiko susipažinti su ja, prieš priimdamas atitinkama sprendimą.
  5. Teismas, išaiškindamas, jog neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis yra bendro pobūdžio, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti ieškovei investicines ir kitokias paslaugas, kurių vienos yra draudžiamos pagal IĮIDĮ nuostatas, kitos ne, plečiamai išaiškino sutarties nuostatas atsakovo, o ne ieškovės (vartotojos) naudai, tokiu būdu pažeisdamas CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatas. Apeliantė pažymi, jog sutartyje nėra teismo nurodytos nuostatos, jog tam tikros paslaugos nėra draudžiamos pagal IĮIDĮ nuostatas, be to, sutartyje apskritai nėra jokios nuorodos į IĮIDĮ, kaip nurodė teismas. Atkreipia dėmesį, jog ji nėra teisininkė, veikė kaip neprofesionalus klientas, todėl jai nėra aiškios sąvokos, kaip „blanketinė“ ir panašiai.
  6. Atsakovas, sutartyje aiškiai nenurodęs, jog indėlių sertifikatai nėra apdrausti, o apsiribojęs klaidinga formuluote „yra apdraustas“, siekė suklaidinti ieškovę ir iš esmės veikė apgaulės būdu.
  7. Pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos panašiose situacijose (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-145/2013).
  8. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, spręsdamas, kad ieškovė neįrodė, jog draudžiamumas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu įstatymą jai buvo esminė sąlyga. Bylos duomenys įrodo, kad iki ginčo sutarties sudarymo ieškovė net 14 kartų buvo pratęsusi terminuotojo indėlio sutartį, savo santaupas pas atsakovą laikė tik pagal terminuoto indėlio sutartį, nes jai buvo labai svarbu, kad banko įsipareigojimai būtų apdrausti. Būtent aplinkybių, susijusiu su indėlio sertifikato rizika nežinojimas ir neteisingas šios finansinės priemonės atžvilgiu taikytos draudiminės apsaugos suvokimas, esant banko darbuotojos patikinimui, kad tai tas pats terminuotas indėlis, ir profesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje rašytiniam patvirtinimui, kad „siekiant užtikrinti Kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, Banko įsipareigojimai Klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėliu ir investicijų draudimas“, ir buvo tas veiksnys, kuris lėmė ieškovės sprendimą dėl ginčo sutarties sudarymo. Jei ieškovei būtų buvę paaiškinta, kad indėlio sertifikatas nėra tapatus terminuotam indėliui ir nėra apdraustas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, ji ginčo sutarties niekada nebūtų sudariusi.
  9. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2098/2012, yra išaiškinęs, jog kliento, kuriam suteikta neprofesionalaus kliento kategorija, informavimas apie galimas finansinės priemonės rizikas tokiu būdu, kad jam paliekama savarankiškai įvertinti galimas rizikas banko bankroto atveju, nėra tinkamas tokio kliento informavimas, atsižvelgiant į jo turimą žinių, įgūdžių ir patirties lygį ir galimybę savarankiškai atlikti tinkamą su investavimu susijusių rizikų įvertinimą. Atsakovas pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 4 dalies punkte numatytą pareigą, nes jokios su indėlio sertifikato įsigijimu susijusios rizikos ieškovei nepaaiškino, sutartį pateikė kaip lygiavertę terminuotojo indėlio sutarčiai, kuriai yra taikoma indėlių draudimas, taip klaidindamas klientus. Dėl tokių veiksmų ieškovė buvo apgauta ir iš esmės suklaidinta.
  10. Trečiojo asmens pateikiamoje atsakovo darbuotojų mokymų medžiagoje nurodoma, jog indėlio sertifikatas prilyginamas terminuotam indėliui (Mokymo medžiagos 5 lapas), kas galėjo galbūt suklaidinti ir atsakovo darbuotojus.

12Atsiliepimu į atskirtąjį skundą atsakovas BAB bankas SNORAS prašo ieškovės B. J. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamą ieškovės supažindinimo su indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu Nr. 63 (EUR) faktą, pagrįstai buvo konstatuota, jog tai nesudaro pagrindo pripažinti sertifikato sutartį negaliojančia.
  2. Atsakovo teigimu, visų rizikų aprašymas pačioje sertifikato sutartyje apsunkintų ją, kaip dokumentą, todėl visų rizikų nurodymas atskirame dokumente, anot jo, yra logiškas.
  3. Anot atsakovo, jeigu ieškovės patikėtų bankui lėšų draudžiamumas būtent sertifikato sutarties sudarymo metu ieškovei buvo esminė sąlyga, būtent ieškovė ir turėjo tai įrodyti. Perskaičiusi sertifikato sutartį, kuri pagal savo turinį ir apimtį nėra sudėtingesnė už ieškovės ne kartą sudarytas terminuotojo indėlio sutartis, ieškovė turėjo pastebėti, kad sutartyje ne vieną kartą minimas aprašas, todėl būdama iki galo apdairi ir rūpestinga, turėjo pareikalauti aprašo iš banko darbuotojos sertifikato sutarties sudarymo metu arba vėliau perskaityti jį internete, nes, kaip įrodė atsakovas, aprašas buvo padarytas viešai prieinamu, o ieškovė aptarnavimo sutartyje buvo nurodžiusi, kad turi galimybę nuolat naudotis internetu.
  4. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovo nuomone, faktas, kad ieškovė iki sertifikato sutarties sudarymo 14 kartų tęsė terminuotojo indėlio sutartį, pats savaime nereiškia, kad net ir terminuotojo indėlio sutarties sudarymo ir pratęsimo atvejais ieškovei iš esmės rūpėjo valstybės garantuojamas indėlių draudimas. Visuotinai žinoma, kad AB banko SNORAS siūlytos palūkanos už terminuotuosius indėlius buvo vienos aukščiausių rinkoje, todėl ieškovė, galimai siekdama išimtinai tik finansinės naudos, laikydavo savo lėšas šiame banke.
  5. Pareiga įrodyti banko ar jo darbuotojų tyčinius nesąžiningus veiksmus/neveikimą tenka ieškovei (CPK 178 str.). Ieškovė šios pareigos neįvykdė, byloje tokių įrodymų nėra, todėl tenkinti ieškinį šiuo pagrindu nebuvo jokio pagrindo.
  6. Atsakovo teigimu, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, ieškovė puikiai suvokė, jog sudarė sutartį dėl visiškai kitokio produkto, kad indėlio sertifikatas nėra indėlis. Pirma, sertifikato sutarties sudarymo dieną ieškovė pratęsė ir terminuotojo indėlio sutartį, todėl ji turėjo suprasti, jog sudarydama ginčo sutartį, ji sudarė nelygiavertį indėliui sandorį. Antra, ieškovė buvo puikiai susipažinusi su sertifikato sutarties sąlygomis, nes pasinaudodama sertifikato sutarties septintoje dalyje numatyta teise parduoti indėlio sertifikato dalį anksčiau indėlio sertifikato išpirkimo datos (2011-11-24), ieškovė pateikė bankui indėlio sertifikatą ir 2011 m. birželio 14 d. gavo 607,11 Eur išmoką, kurios dalį (7,11 Eur) sudaro palūkanos.
  7. Ieškovė apskritai neturi teisės ginčyti sertifikato sutartį. CK 1.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti. Minėta, kad ieškovė pateikė bankui indėlio sertifikatą daliniam išpirkimui, bankas savo sutartinį įsipareigojimą įvykdė. Šios aplinkybės atitinka CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas prezumpcijas dėl pareikalavimo įvykdyti sandorį ir sandorio dalinio įvykdymo. Šių prezumpcijų, anot atsakovo, ieškovė nepaneigė.
  8. Ieškovės apeliavimas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1746/2012 yra nepagrįstas, kadangi administracinės bylos faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.
  9. Nepagrįstai apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Aptarnavimo sutarties „Klineto patvirtinimai ir pasirinkimai“ dalies 3 punkto šešto papunkčio sąlygą. Teismas tik konstatavo aiškų faktą, kad ši sutartis yra bendro pobūdžio, o joje esanti nuoroda nesuteikia jokio pagrindo galvoti, kad absoliučiai visi indėliai ir kiti banko įsipareigojimai yra draudžiami. Šis faktas ieškovei turėjo būti pakankamai aiškus.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 3 punkte esantis įrašas: „siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ – skirtingai nei nurodo ieškovė, nėra klaidinantis ir nesudaro pagrindo konstatuoti jos valios trūkumą, sudarant ginčo sutartį. Trečiasis asmuo pažymi, kad ši nuostata įtraukta ne į ginčo sutartį, o į paslaugų sutartį, kurią atsakovas privalėjo sudaryti su kiekvienu asmeniu, kuriam buvo teikiamos investicinės paslaugos. Pažymi, kad ginčo sutartyje nėra nurodyta, kad indėlių sertifikatai yra draudžiami. Taigi, atsakovas nesiekė suklaidinti ieškovės.
  2. Tai, kad indėlių sertifikatai nėra draudimo objektas yra expressis verbis įtvirtinta teisės akte - IĮIDĮ, kurio nežinojimas negali būti suprantamas kaip pateisinama priežastis konstatuoti ieškovės valios trūkumą sudarant ginčo sutartį (CK 1.6 str.).
  3. Ieškovė - buvusi UAB „Saustos prekyba“ vadovė bei V. J. IĮ likvidatorė. Atsižvelgiant į tai, kad jai taikomi padidinti rūpestingumo ir atidumo standartai, ji negali teisintis nesupratusi sudaromo sandorio rizikingumo ar nežinojusi teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą.
  4. Tikrieji ieškinio pareiškimo teismui motyvai - siekis dirbtinai įgyti draudiminę apsaugą pagal IĮIDĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalis.
  5. Ginčijamos sutarties sudarymo metu atsakovas nebuvo nemokus, todėl indėlių draudimo taikymas/netaikymas indėlio sertifikatų atžvilgiu buvo neaktualus ir negali būti pripažįstamas esminiu ginčijamų sandorių elementu, turėjusiu įtakos ieškovės valiai sudaryti sutartį. Aplinkybė, kad indėlio sertifikatams nėra taikomas indėlių draudimas, tapo svarbia tik po to, kai buvo sustabdyta atsakovo veikla, kuri neegzistavo sutarties sudarymo metu.
  6. Ieškovė privalėjo įrodyti, jog atsakovas pažeidė įstatyme nurodytas pareigas, tačiau to nepadarė (CPK 12 str., 178 str.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas savo pareigas įvykdė tinkamai. Ieškovė pasirašytinai patvirtino, kad visos sutarties sąlygos su ja buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, ieškovė patvirtino, kad sutinka su šiomis sutarties sąlygomis ir jos išreiškia jos valią. Taip pat ieškovė pasirašytinai patvirtino, kad yra susipažinusi su indėlių sertifikatų emisijos Nr. 63(EUR) aprašu bei finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu.
  7. Nepagrįstai apeliantė atskirajame skunde teigia, jog ji buvo netinkamai individualizuota, ir nepagrįstai nurodo, kad kitas žmogus, būdamas panašioje situacijoje, būtų taip pat sudaręs tokį patį sandorį.
  8. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, priėmė motyvuotą nutartį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas tenkinamas.

15Nagrinėjamu atveju ieškovė B. J. pareikštu ieškiniu ginčija tarp jos ir atsakovo AB banko SNORAS 2010 m. lapkričio 15 d. sudarytos Indėlio sertifikato įsigijimo sutarties

16Nr. S003056 galiojimą, prašydama ją pripažinti negaliojančia CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais. Reikalavimą grindžia tuo, kad ji šią sutartį sudarė iš esmės suklydusi, t. y. manydama, kad indėlio sertifikatas, kaip ir terminuotas indėlis, yra apdraustas, taip pat atsakovui apgavus, kad indėlio sertifikatas yra apdraustas.

17Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba ji būtų sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

18Byloje nėra ginčo, kad ieškovė nuo 2009 m. buvo atsakovo klientė, kad ji 2009 m. balandžio 25 d. su atsakovu buvo sudariusi terminuotojo indėlio sutartį, kurią baigiantis galiojimo terminui vis pratęsdavo. Ieškovės teigimu, ji 2010 m. lapkričio 15 d. atvyko į banką, siekdama pakartotinai pratęsti minėtą terminuoto indėlio sutartį, tačiau banko darbuotoja pasiūlė ir atkakliai įtikinėjo sudaryti indėlio sertifikato sutartį, aiškindama, kad tai tas pats terminuotas indėlis, tik su didesnėmis palūkanomis (132-133 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė tą pačią dieną (2010 m. lapkričio 15 d.) pasirašė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (6 b. l.) ir Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį (5 b. l.), kuria ieškovė įsigijo 16 000 EUR vertės indėlio sertifikatą su 2,5 proc. dydžio fiksuota metine palūkanų norma.

19Pagal Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį ieškovei buvo suteikta neprofesionalaus kliento kategoriją (6 b. l.). Taigi, nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.719 straipsnio 1 dalis, nustatanti paslaugų tiekėjui pareigą prieš sudarant sutartį suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bankas, kaip kredito įstaiga, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, taip pat, kaip patyręs vertybinių popierių rinkos dalyvis, teikiantis investavimo paslaugas, turi pareigą veikti ypatingai rūpestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotą neprofesionalaus kliento riziką, įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes. Bankas prisiėmė prievolę aiškiai ir suprantamai suteikti visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu ji galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 str. 3 d.). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bankas, suteikęs ieškovei neprofesionalaus kliento kategoriją, prisiėmė ir prievolę pateikti informaciją apie finansines priemones, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga investicijoms į tam tikras finansines priemones (FPRĮ 22 str. 4 d. 2 p.). Taigi, būtent bankui įstatymas nustato informavimo pareigą, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas suabsoliutino CK 1.6 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų teisės aktų žinojimo prezumpciją, ją aiškindamas apeliantės nenaudai.

20Apeliantė atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, jog bankas netinkamai atliko kliento informavimo pareigą apie siūlomą finansinę priemonę (indėlio sertifikatą), jos riziką.

21Vertinant, ar atsakovas tinkamai įvykdė FPRĮ 22 straipsnyje numatytą informavimo pareigą, yra aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas 2013 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013. Šioje nutartyje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktas, jog šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstamas tik tada, jeigu jos visos yra įtraukos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedais atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Šias aplinkybes privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

22Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti duomenys nepatvirtina, kad atsakovas minėtą iš įstatymo kylančią pareigą įvykdė tinkamai. Pažymėtina, kad nei ginčo sutartyje, nei Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nėra nuostatos, kad indėlio sertifikatas nėra draudžiamas. Priešingai, aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ nuoroda, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, sudarė pagrindą apeliantei, kaip neprofesionaliai klientei, manyti, jog jos įsigytas indėlio sertifikatas yra apdraustas, ką iš esmės ir patvirtino pati apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde.

23Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė, pasirašydama ginčijamą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, patvirtino, jog yra susipažinusi su Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu Nr. 63(EUR) (5 b. l.). Apraše pažymėta, jog indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas (30 b. l.). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė neigė, jog gavo ar buvo supažindinta su šiuo aprašu (170 b. l.). Atsakovas įrodinėja, jog ieškovė buvo supažindinta su šiuo aprašu ir tai patvirtina jos parašas sertifikato sutartyje (25 b. l.). Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovė, perskaičiusi Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, turėjo pastebėti, jog sutartyje ne vieną kartą yra minimas aprašas, todėl būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo pareikalauti aprašo iš banko darbuotojos sertifikato sutarties sudarymo metu arba vėliau perskaityti jį internete (205 b. l.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės patvirtinimas ginčo sutartyje, jog ji susipažino su aprašu, buvo įtrauktas kaip standartinė jos sąlyga. Minėta sąlyga nėra individualizuota atskirai indėlių sertifikato savininko raštiškai išreikštu patvirtinimu. Be to, kaip minėta, pagal teismų suformuotą praktiką, visi sutarties priedai ieškovei susipažinti turėjo būti pateikti banko iš anksto arba sutarties sudarymo metu, todėl šiuo atveju nepagrįstai atsakovas teigia, jog pati ieškovė turėjo reikalauti papildomų dokumentų iš atsakovo. Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog bankas neįrodė, jog ieškovę tinkamai supažindino su aprašu, tačiau nepritaria padarytai išvadai, kad ši aplinkybė nėra pakankama pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia.

24Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieškovė savo parašu patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą (toliau – Aprašymas) ir kitus šioje dalyje nurodytus dokumentus, įskaitant ir veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir lėšų saugumą, aprašymo santrauką (toliau – Aprašymo santrauka) (7 b. l.). Ieškovė atskirajame skunde neigia, jog buvo gavusi kokius nors dokumentus iš atsakovo (184 b. l.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nepriklausomai nuo to, ar klientas realiai gavo minėtus dokumentus, jų turinys nepatvirtina banko pareigų, susijusių su ieškovės informavimu apie galimas indėlio sertifikato rizikas, tinkamo atlikimo.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikiamas finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingų rizikų aprašymas, skirtas ir neprofesionaliam, ir profesionaliam klientui (Aprašymo 3 p., 34 b. l.). Remiantis Aprašymo 9 punktu, indėlio sertifikatai yra priskirti pinigų rinkos priemonėms. Šio Aprašymo 10 punkte, aptariant galimas investavimo į pinigų rinkos priemones rizikas, nurodyta, jog „valstybių išleistos pinigų rinkos priemonės (iždo vekseliai) yra nerizikingos, kadangi praktiškai neegzistuoja rizika, kad jos bus neišpirktos. Kitais atvejais būtina įvertinti ir galimą emitento bankroto riziką“. Taigi, aprašyme bankas neatskleidė indėlio sertifikatų, kaip savarankiškos finansinės priemonės, rizikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks rizikos aprašymas pažeidžia teisės aktų reikalavimus, nes jame pateikta informacija neatitinka jai keliamų aiškumo, suprantamumo ir išsamumo reikalavimų (FPRĮ 22 str. 2 d.). Ją gavęs klientas nėra tiesiogiai, aiškiai informuojamas, jog indėlių sertifikatai, kaip pinigų rinkos priemonė, nėra apdrausta indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimu ir kad banko bankroto atveju jis neįgytų teisės į pinigų sumą, kuri numatyta LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme. Kliento, kuriam suteikta neprofesionalaus kliento kategorija, informavimas apie galimas finansinės priemonės rizikas tokiu būdu, kad jam paliekama savarankiškai įvertinti galimas rizikas banko bankroto atveju, nėra tinkamas tokio kliento informavimas, atsižvelgiant į jo turimą žinių, įgūdžių ir patirties lygį ir galimybę savarankiškai atlikti tinkamą su investavimu susijusių rizikų įvertinimą. (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2098/2012)

26Teisėjų kolegijos vertinimu, Aprašymo santrauka taip pat nepatvirtina tinkamo kliento informavimo, nes joje taip pat nėra informacijos apie tai, kad indėlio sertifikatui nėra taikomas indėlių draudimas.

27Šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina, kad atsakovas tinkamai neišaiškino ieškovei ginčo sutarties sudarymo rizikos ir aplinkybės, kad indėlio sertifikatas, kurį bankas pasiūlė įsigyti ieškovei, nėra apdraustas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka (CPK 185 str.). Šios aplinkybės nepaneigia faktas, jog ieškovė buvusi UAB „Saustos prekyba“ vadovė bei V. J. IĮ likvidatorė (99 b. l.), nes ieškovė, užpildydama atsakovo pateiktą Kliento aptarnavimo sutarties priedą Nr. 1-F, informavo, jog ji neturi patirties investavimo srityje, be to, ji pažymėjo, jog nori investuoti saugiai ir jai yra priimtinas būtent mažas rizikos laipsnis (14-15 b. l.). Taigi, atsakovui buvo žinoma, jog ieškovė neturėjo pakankamai žinių investavimo srityje, kad būtų galėjusi savarankiškai įvertinti aplinkybes dėl ginčo sutarties sudarymo rizikos. Tuo labiau, kad dėl aptarnavimo sutartyje įtvirtintos nuostatos, kad „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, ieškovei galėjo susidaryti klaidingas įspūdis dėl indėlio sertifikato draudimo.

28Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu, remiantis CK 1.90 straipsnio 1 dalimi, kaip sudarytą dėl esminio ieškovės suklydimo (CK 1.90 str. 1, 4 d.), nes byloje surinkti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą daryti priešingą išvadą.

29Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikomas CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o, kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

30Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikant restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti, negali būti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – išvengti, kad dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padės nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos – atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006).

31Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas BAB bankas SNORAS pripažintas bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl jis negali būti įpareigotas grąžinti ieškovei lėšas, nes tai prieštarautų Įmonių bankroto įstatymo nustatytai atsiskaitymo su bankrutavusios įmonės (banko) kreditoriais tvarkai (ĮBĮ 35 str.; Bankų įstatymo 87 str.). Be to, jeigu ieškovė nebūtų sudariusi ginčo sutarties, jos teisinis statusas būtų analogiškas banko sąskaitos turėtojo statusui, o tokiose sąskaitose esančios piniginės lėšos laikytinos apdraustomis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymo nustatyta tvarka, todėl joms būtų taikoma draudimo apsauga (Įstatymo 3 str. 1 d.). Todėl pagrįstas ieškovės reikalaujamas restitucijos būdas – t. y. pinigus grąžinti į jos terminuotų indėlių sąskaitą.

32Kaip matyti iš ginčijamos sutarties turinio, ieškovė įsigijo 16 000 EUR vertės indėlio sertifikatą su 2,5 proc. dydžio fiksuota metine palūkanų norma (5 b. l.). Indėlio išpirkimo data – 2011 m. lapkričio 24 d. Sutartyje numatyta sąlyga, jog indėlio sertifikato savininkui pateikus prašymą parduoti indėlio sertifikatą ar jo dalį anksčiau indėlio sertifikato išpirkimo datos, bankas įsipareigoja nupirkti prašyme nurodytą indėlio sertifikatą ar jo dalį už kainą, nustatytą pagal Aprašo sąlygas. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovei už įsigytą indėlio sertifikatą priklausė 400 EUR palūkanų. Ieškovė dėl indėlio sertifikato išpirkimo į banką kreipėsi anksčiau sutarto termino ir bankas 2011 m. birželio 14 d. pervedė į ieškovės sąskaitą 607,11 EUR. Likusiai indėlio sertifikato sumai 15 400 EUR ir priskaičiuotoms palūkanoms 387,1096 EUR, t. y. 15 787,1096 EUR buvo patvirtintas kreditorinis reikalavimas (16, 79 b. l.). Šių aplinkybių ieškovė neginčija.

33Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pripažinus ieškovės su atsakovu 2010 m. lapkričio 15 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo memento, sandorio šalys privalo būti grąžintos į pradinę (iki ginčo sandorio sudarymo buvusią) padėtį, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas į ieškovės terminuotųjų indėlių sąskaitą Nr. ( - ) AB banke SNORAS grąžinti 15 392,89 EUR (16 000 EUR – 607,11 EUR), t. y. 53 148,57 Lt, o ne 54 509,73 Lt sumą, kaip prašė ieškovė pareikštame ieškinyje, nes tokiu atveju ieškovės finansinė padėtis nepagrįstai pagerėtų. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog pripažinus ginčijamą sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, ieškovė automatiškai praranda visas sudaryto sandorio pagrindu įgytas išvestines turtines reikalavimo teises – t. y. teisę reikalauti 2,5 proc. dydžio palūkanų už įsigytą indėlio sertifikatą. Kadangi bankas ieškovei 2011 m. birželio 14 d. jau yra pervedęs pagal ginčo sutartį 607,11 EUR, ši suma turi būti išskaičiuota iš indėlio sertifikato vertės dydžio (16 000 EUR).

34Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl skundžiama teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškovo ieškinys ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, ieškinį patenkinant iš dalies, atsižvelgiant į minėtus restitucijos ypatumus (CPK 329 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

35Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais tyčia siekė suklaidinti ieškovę (CK 1.91 str.), tačiau ginčo sutartį pripažinus negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo palikti nepakeistą skundžiamą nutartį.

36Ieškovės naudai priėmus sprendimą, jos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d., 5 d.). Ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti 1710 Lt pirmosios instancijos teisme (138-142, 160-162 b. l.) ir 1000 Lt apeliacinės instancijos teisme (222-226 b. l.) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šios išlaidos pagrįstos ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jas priteisia ieškovui iš atsakovo (CPK 93, 98 str.).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

38panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės B. J. ieškinys ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir išspręsti klausimą iš esmės.

39Ieškovės B. J. ieškinį tenkinti iš dalies.

40Pripažinti negaliojančia ieškovės B. J. ir atsakovo AB banko SNORAS 2010 m. lapkričio 15 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S003056, taikyti restituciją ir grąžinti 53 148,57 Lt (penkiasdešimt tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis litus ir penkiasdešimt septynis sentus) į ieškovės B. J., a. k. ( - ) terminuotų indėlių sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke SNORAS.

41Priteisti ieškovei B. J. iš atsakovo BAB banko SNORAS 1710 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus dešimt litų) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, išmokant jas iš atsakovo BAB banko SNORAS administravimui skirtų lėšų.

42Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

43Priteisti ieškovei B. J. iš atsakovo BAB banko SNORAS 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, išmokant jas iš atsakovo BAB banko SNORAS administravimui skirtų lėšų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė B. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui bankrutavusiam AB... 5. Nurodė, kad 2010 m. lapkričio 15 d. pasirašydama su atsakovu Indėlio... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinę bylą... 7. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2010 m. lapkričio 15 d. sudarė... 8. Nurodė, kad atsakovas yra komercinis bankas, t. y. kredito įstaiga, todėl... 9. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad... 10. Pasak teismo, Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis yra bendro... 11. Atskiruoju skundu ieškovė B. J. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 12. Atsiliepimu į atskirtąjį skundą atsakovas BAB bankas SNORAS prašo... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir... 14. Atskirasis skundas tenkinamas.... 15. Nagrinėjamu atveju ieškovė B. J. pareikštu ieškiniu ginčija tarp jos ir... 16. Nr. S003056 galiojimą, prašydama ją pripažinti negaliojančia CK 1.90 ir... 17. Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie... 18. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė nuo 2009 m. buvo atsakovo klientė, kad ji... 19. Pagal Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį ieškovei buvo suteikta... 20. Apeliantė atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, jog bankas netinkamai... 21. Vertinant, ar atsakovas tinkamai įvykdė FPRĮ 22 straipsnyje numatytą... 22. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti duomenys nepatvirtina, kad... 23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė, pasirašydama ginčijamą indėlio... 24. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikiamas finansinių priemonių pobūdžio... 26. Teisėjų kolegijos vertinimu, Aprašymo santrauka taip pat nepatvirtina... 27. Šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone,... 28. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 29. Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris... 30. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikant restituciją, asmuo... 31. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas BAB bankas SNORAS pripažintas... 32. Kaip matyti iš ginčijamos sutarties turinio, ieškovė įsigijo 16 000 EUR... 33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pripažinus ieškovės su... 34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus motyvus,... 35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 36. Ieškovės naudai priėmus sprendimą, jos pirmosios ir apeliacinės... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 38. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarties dalį,... 39. Ieškovės B. J. ieškinį tenkinti iš dalies.... 40. Pripažinti negaliojančia ieškovės B. J. ir atsakovo AB banko SNORAS 2010 m.... 41. Priteisti ieškovei B. J. iš atsakovo BAB banko SNORAS 1710 Lt (vieną... 42. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.... 43. Priteisti ieškovei B. J. iš atsakovo BAB banko SNORAS 1000 Lt (vieną...