Byla 2-145/2013
Dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1170-611/2012 pagal ieškovės V. M. M. ieškinį atsakovams Lietuvos bankui ir bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia 2011-06-29 su AB banku SNORAS sudarytą indėlio sertifikato sutartį, priteisti iš atsakovų solidariai ieškovei padarytą 2 000 Lt neturtinę žalą, 7 250 Lt nuostolių bei priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-06-29 su AB banku SNORAS sudarė indėlio sertifikato sutartį 7 239 Lt sumai. Sutarties 3 ir 3.6 punktuose buvo nurodyta, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, o neprofesionaliųjų klientų kategorijai priskirtiems klientams taikomas aukščiausias investuotojų interesų apsaugos lygis. AB bankui SNORAS iškėlus bankroto bylą paaiškėjo, kad lėšos pagal indėlio sertifikatą nėra apdraustos. Tokiu būdu buvo pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, ji buvo suklaidinta, AB bankas SNORAS nesilaikė teisės aktų reikalavimų, pažeidė Lietuvos Respublikos CK nuostatas, veikė nesąžiningai ir nesilaikė pareigos suteikti klientui visą reikiamą ir teisingą informaciją apie indėlius sertifikatus. Nurodė, kad, jeigu AB bankas SNORAS būtų atskleidęs visą teisingą informaciją, ieškovė nebūtų sudariusi indėlio sertifikato sutarties. Banko darbuotojas privalėjo klientui akcentuoti investicinio produkto esmę ir riziką bei kitas sąlygas. Ieškovė neteko savo santaupų, negali naudotis savo nuosavybe, dėl ko patyrė didelius nuostolius ir moralinę žalą. Be to, ieškovė pažymi, kad Lietuvos Bankas nevykdė savo funkcijų ir nekontroliavo AB banko SNORAS, delsė imtis efektyvių poveikio priemonių, neužkirto kelio neatsakingai AB banko SNORAS veiklai, slėpė informaciją nuo visuomenės, netinkamai atliko įstatymuose nustatytas pareigas. Jeigu nuo 2009 m. Lietuvos Bankas būtų tinkamai vykdęs AB banko SNORAS finansinės veiklos priežiūrą, kontroliavęs finansinės būklės likvidumo bei kapitalo pakankamumą nebūtų išdavęs leidimo AB bankui SNORAS sertifikatų platinimui arba 2011 m. liepos mėnesį būtų visuomenei pateikęs teisingą informaciją, ieškovė būtų nutraukusi indėlio sertifikato sutartį, nebūtų praradusi santaupų ir patyrusi nuostolių bei žalos.

5Atsakovas Lietuvos Bankas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės reikalavimą atlyginti nuostolius ir neturtinę žalą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė, be abstraktaus kaltinimo, kad Lietuvos bankas neva nekontroliavo AB banko SNORAS veiklos ir nesiėmė reikiamų veiksmų, nenurodo jokių konkrečių neteisėtų Lietuvos Banko veiksmų, padariusių jai žalą, konkrečių veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, bet neatliko, nepateikia įrodymų, kad yra priežastinis ryšys tarp Lietuvos banko veiklos ir ieškinyje nurodytos žalos, be to, nepateikia jokių duomenų, įrodančių Lietuvos banko ar jo tarnautojų kaltę, dėl kurios būtų kilusi žala. Aplinkybė, jog viena iš Lietuvos banko funkcijų yra vykdyti kredito įstaigų priežiūrą, nereiškia, kad Lietuvos bankas privalo atsakyti už kredito įstaigų padarytus nuostolius dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar užtikrinti kredito įstaigų įsipareigojimų vykdymą. Faktas, kad AB bankui SNORAS iškelta bankroto byla, neįrodo, kad Lietuvos bankas tinkamai nevykdė šio banko priežiūros.

6Atsakovas bankrutuojantis AB bankas SNORAS atsiliepimu prašė sustabdyti bylą jo atžvilgiu toje dalyje, kiek tai liečia 7 239 Lt vertės indėlio sertifikato bei priskaičiuotų palūkanų grąžinimą iki įsiteisės teismo nutartis dėl analogiško ieškovės reikalavimo bankrutuojančio AB banko SNORAS bankroto byloje Nr. B2-2361- 611/2012, ieškovės reikalavimą priteisti 2 000 Lt neturtinės žalos atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl 7 239 Lt indėlio sertifikato bei priskaičiuotų palūkanų grąžinimo nagrinėjamas BAB banko SNORAS bankroto byloje, todėl teismas turi sustabdyti bylą AB banko SNORAS atžvilgiu, kiek tai liečia minėtą sumą. Be to, pažymi, kad ieškovės su AB banku SNORAS sudarytoje neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje buvo nurodyta, kad įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir tai nereiškia, kad absoliučiai visi AB banko SNORAS įsipareigojimai neprofesionaliam klientui yra apdrausti. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 str. 4 d. numato, kad draudimo objektu negali būti draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai (indėlio sertifikatai). Indėlio sertifikato sutartyje buvo nurodyta, kad pasirašydamas sutartį indėlio sertifikato savininkas patvirtina, kad visos sutarties sąlygos aptartos ir paaiškintos, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia jo valią bei yra susipažinęs su indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu Nr. 96 (toliau-aprašas) ir visiškai sutinka su jo sąlygomis. Šiame apraše buvo aiškiai nurodyta, kad indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas, todėl laikytina, kad ieškovė žinojo apie indėlių draudimo netaikymą indėlio sertifikatams, tačiau sąmoningai sutiko prisiimti su tuo susijusią riziką.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovės V. M. M. ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino negaliojančia ieškovės V. M. M. ir atsakovo bankrutuojančio AB banko SNORAS 2011 m. birželio 29 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S 008858 dėl 7 239 Lt vertės indėlio sertifikato įsigijimo. Taikė tarp šalių restituciją ir pripažino ieškovės sumokėtą 7 239 Lt sumą ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke SNORAS.

9Priteisė ieškovei V. M. M. iš atsakovo BAB banko SNORAS 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, išmokant jas iš atsakovo administravimui skirtų lėšų. Grąžino ieškovei 60 Lt žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

10Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, kaip kredito įstaiga, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, be to, kaip patyręs vertybinių popierių rinkos dalyvis, teikiantis investavimo paslaugas, turi pareigą veikti ypatingai rūpestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotą neprofesionalaus kliento riziką, įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 3 d. atsakovą, veikiantį kaip savo leidžiamų vertybinių popierių platintoją ir finansų maklerį, įpareigoja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, o minėto straipsnio 5 d. įpareigoja prieš pradedant teikti investicines paslaugas surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas pažeidė minėto įstatymo 22 str. 5 d. nustatytas pareigas, nes nesurinko įrodymų apie ieškovės finansinę padėtį, jos tikslus, sudarant indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, jos patirtį investavimo srityje. Tai paneigiančių įrodymų į bylą atsakovas nepateikė. Ieškovė yra senyvo amžiaus asmuo, pagal bylos įrodymus neturinti patirties ir būtinų žinių investavimo srityje.

11Nors indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje yra nuoroda apie tai, kad ieškovė buvo supažindinta su aprašu, tačiau toks įrašas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas įrodymas, jog ieškovė iš tikrųjų buvo supažindinta su visomis indėlio sertifikato įsigijimu susijusiomis rizikomis bei kad indėlio sertifikatas nėra apdraustas IĮIDĮ nustatyta tvarka, nes tai yra standartinė sutarties sąlyga, nepašalinanti atsakovo darbuotojų netinkamo pareigų atlikimo galimybės ir visų rizikų neatskleidimo. Aprašo kopija ieškovei nebuvo įteikta, ieškovė neturėjo galimybės apsvarstyti atsakovo pasiūlymą dėl indėlio sertifikato įgijimo, atsakovas vykdė agresyvią rinkodarą jos atžvilgiu.

12Tokiu būdu atsakovas pažeidė finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 3 d. reikalavimus.

13Ieškovė nurodė, kad už indėlio sertifikatą sumokėtos lėšos yra jos viso gyvenimo santaupos. Ieškovė, sudarydama ginčijamą sutartį, tikėjosi, jog indėlio sertifikatas yra apdraustas, ir būtent tai sąlygojo jos valią sudaryti tokią sutartį. Priešingu atveju ji indėlio sertifikato įsigijimo sutarties nebūtų sudariusi. Tokį ieškovės suklydimą teismas pripažino esminiu ir 2011-06-29 indėlio sertifikato įsigijimo sutartį pripažino negaliojančia (CK 1.90 str.). Pripažinus sutartį negaliojančia taikytina restitucija (CK 1.90 str. 3 d., 1.80 str. 2 d., 6.145 str.), tačiau, kadangi atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškelta bankroto byla, todėl restitucijos būdą teismas pakeitė (CK 6.145 str. 2 d.), nes atsakovas negali būti įpareigojamas grąžinti ieškovei lėšas, išvengiant įmonių bankroto įstatymo nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos. Taikant restituciją laikė, kad ieškovės už indėlio sertifikatą sumokėtos lėšos (7 239 Lt) grąžinamos į jos sąskaitą atsakovo banke ir jos yra lėšos banko sąskaitoje pagal banko sąskaitos sutartį.

14Teismas nustatė, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovas Lietuvos bankas tiek, kiek jį įgalino teisės aktai, tinkamai kontroliavo atsakovo BAB banko SNORAS veiklą, o tai paneigiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Vien faktas, kad BAB bankas SNORAS tapo nemokus, nereiškia, jog Lietuvos bankas netinkamai vykdė teisės aktų pavestas funkcijas. Priešingai, atsakovas Lietuvos bankas pateikė į bylą įrodymus, jog reguliariai tikrino BAB banką SNORAS, o nustačius veiklos pažeidimus, taikė jam poveikio priemones. Pripažinus, kad ieškovė neįrodė atsakovo Lietuvos banko neteisėtų veiksmų bei kaltės dėl ieškovės patirtos žalos ir kad šis atsakovas negali būti atsakingas ir dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos, šį reikalavimą Lietuvos banko atžvilgiu teismas atmetė.

15Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl sudarytos ginčijamos sutarties prarado galimybę vykdyti prievoles prieš trečiuosius asmenis ir tai galėjo sąlygoti dvasinius išgyvenimus, todėl ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo teismas taip pat atmetė.

16III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Atsakovas bankrutuojantis AB bankas SNORAS pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012-07-02 nutartį toje dalyje, kuria teismas pripažino negaliojančia tarp ieškovės ir atsakovo 2011-06-29 sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S 008858, nutarė taikyti tarp šalių restituciją ir pripažinti ieškovės sumokėtą 7 239 Lt sumą ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke SNORAS, priteisė ieškovei iš atsakovo 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, išmokant jas iš atsakovo administravimui skirtų lėšų, ir perduoti klausimą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

181. Atsakovas nesutinka su teismo teiginiu, kad teikdamas investicines paslaugas pagal 2011-06-29 neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, taip pat sudarydamas 2011-06-29 indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S 008858, atsakovas pažeidė finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau - FPRĮ) 22 str. 3 bei 5 d. reikalavimus. Teismas rėmėsi prielaidomis, kad ieškovė nesusipažino su indėlių sertifikatų bendrųjų sąlygų aprašu Nr. 96, kad atsakovas suklaidino ieškovę ir kad ieškovei susidarė klaidingas įspūdis apie tai, jog jos įsigyjamas indėlio sertifikatas yra apdraustas, ir būtent tai sąlygojo jos valią sudaryti tokią sutartį, o priešingu atveju ji indėlio sertifikato įsigijimo sutarties nebūtų sudariusi, jog atsakovas vykdė agresyvią rinkodarą ieškovės atžvilgiu, o ne faktiniais bylos duomenims, netinkamai aiškino FPRĮ bei susijusių teisės aktų nuostatas, nepagrįstai išplėtė atsakovo atsakomybės ribas.

19Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007-05-31 nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintų „Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimo priėmimo ir vykdymo taisyklių“ 22 p. nustato, kad finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti neprofesionaliajam klientui ar potencialiam neprofesionaliajam klientui investicines ar papildomas paslaugas, privalo iš anksto jam pateikti šių Taisyklių 30-45 punktuose nustatytą informaciją (kartu ir informaciją apie finansines priemones ir joms būdingą riziką). Šių taisyklių 24 p. nustato, kad 21-23 punktuose nurodyta informacija turi būti pateikiama patvariojoje laikmenoje arba darant nuorodą į tinklalapį internete (kai tai nėra laikoma patvariąja laikmena) su sąlyga, kad yra laikomasi šių Taisyklių 6 punkte nustatytų reikalavimų. Šių Taisyklių 7 p. nustato, kad 5-6 punktuose nustatytos informacijos pateikimas elektroninėmis ryšių priemonėmis yra laikomas tinkamu, jei ji pateikiama atsižvelgiant į finansų maklerio įmonės ir kliento esamų arba būsimų santykių pobūdį bei finansų maklerio įmonės ir kliento vykdomą arba planuojamą vykdyti veiklą ir jei yra įrodymų, kad klientas turi galimybę nuolatos naudotis interneto ryšiu. Ieškovė kliento aptarnavimo sutartyje nurodė, kad turi galimybę naudotis internetiniu ryšiu.

202. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas nesurinko įrodymų apie ieškovės finansinę padėtį, jos patirtį investavimo srityje, tačiau šie įrodymai buvo surinkti laikantis atitinkamų reikalavimų. Remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 314 str., prašė priimti ir tirti papildomai pateikiamus įrodymus - sudarytą su ieškove 2011-06-29 neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. L9941985 (specialiąją ir bendrąją dalį) su priedu Nr. 1-F „Duomenys apie klientą (fizinį asmenį)“, taip pat AB banko SNORAS apibendrintą „Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą“. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties bendroji ir specialioji dalis, pirmiau minėtas priedas „Duomenys apie klientą (fizinį asmenį)“, taip pat išvardinti kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies 2 punkte papildomi dokumentai (kartu ir „Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymas“), kurių pateikimas neprofesionaliam klientui yra privalomas pagal FPRĮ reikalavimus, sudaro vientisą kliento ir banko susitarimą dėl paslaugų teikimo.

21Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes pirmosios instancijos teismas konstatavo tariamą FPRĮ 22 str. 5 d. (7 d.) pažeidimą (t. y. įrodymų apie ieškovės finansinę padėtį, jos tikslus sudarant indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, jos patirtį investavimo srityje nebuvimą) savo iniciatyva. Ieškovė neginčijo neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties pasirašymo fakto bei turinio, nesirėmė FPRĮ pažeidimu ir nekaltino atsakovo pirmiau minėtų duomenų nesurinkimu, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą apie tariamą FPRĮ pažeidimą. Ieškovė savo parašu duomenų anketoje patvirtino, kad atsisako suteikti nurodytą įstatymo informaciją. Savo ieškinyje ji neigė tik indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašo Nr. 96 gavimą.

223. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikytina įrodyta, jog ieškovė buvo suklaidinta atsakovo, sudarant indėlio sertifikato įgijimo sutartį ir sudarant ieškovei įspūdį, jog jos įsigyjamas indėlio sertifikatas yra apdraustas nustatyta tvarka. Mano, kad įstatymo pareiga suteikti klientui reikalingą informaciją reiškia informacijos, kurios pakaktų vidutiniam neprofesionaliajam investuotojui priimti pagrįstą investicinį sprendimą, suteikimą, tačiau negali būti išplečiama tiek, kad suponuotų banko pareigą įsitikinti, kaip konkretus klientas su ja susipažino ir ją supranta. Toks banko pareigos aiškinimas būtų nepagrįstas ir objektyviai neįgyvendinamas. Tokio tikslo nėra nei Europos Sąjungos teisės aktuose, nei juos įgyvendinančiuose Lietuvos įstatymuose. Pažymėtina, kad indėlio sertifikatas - tai suprantamas bet kuriam vidutiniam neprofesionaliam investuotojui paprastas investicinis produktas, pagal kurį buvo grąžinamos visos investuotos lėšos ir mokamos fiksuotos palūkanos. Ieškovė pripažino, kad sutartį pasirašė visos sutarties teksto neperskaičiusi, todėl toks jos elgesys neatitinka rūpestingumo ir apdairumo kriterijų, kurie itin reikšmingi prisiimant tam tikrus finansinius įsipareigojimus. Ieškovės gautame aprašyme buvo nurodyta, kad egzistuoja indėlio sertifikato bankroto rizika. Apraše buvo aiškiai nurodyta, kad indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas.

234. Indėlio sertifikatų reklaminėse skrajutėse taip pat buvo nurodyta, kad indėlio sertifikatas nėra apdraustas indėlių draudimu. Atsakovas prašė prijungti tokią skrajutę prie bylos medžiagos, tačiau teismas atmetė šį atsakovo prašymą, motyvuodamas tuo, kad skrajutė, kaip ir aprašas Nr. 96, nėra pasirašyta ieškovės, todėl negalės papildomai pagrįsti jokių atsakovo atsikirtimų. Pirmosios instancijos teismas motyvavo savo sprendimą pripažinti negaliojančia indėlio sertifikato įsigijimo sutartį netinkamu FPRĮ 22 str. 3 p. reikalavimų vykdymu bei su tuo susijusiu ieškovės suklaidinimu. Dėl to pagal Lietuvos Respublikos CPK 314 str. apeliantas prašo teismo priimti ir tirti papildomai pateikiamą įrodymą - banko indėlio sertifikato skrajutę, kuri buvo platinama nuo 2011-10-31, išlikusios popierinės skrajutės kopiją. Skrajutės buvo nuolat atnaujinamos (keitėsi palūkanų norma bei galiojimo terminas), tačiau nuostata dėl indėlių draudimo indėlio sertifikatui nesikeitė. Tą patvirtina išlikęs indėlių sertifikatų emisijos Nr. 96 skrajutės maketas.

245. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovę galėjo suklaidinti neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies 3 punktas, kuris numato, kad siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“, tačiau bet kuriam vidutiniam neprofesionaliajam investuotojui turi būti visiškai akivaizdu, kad ši sutarties sąlyga iš esmės yra tik nuoroda į viešai skelbiamą teisės aktą, bet ne teiginys, kad bet kokios formos ir bet kokios apimties kliento investicijos yra draudžiamos valstybės, ir ieškovei tai turėjo būti neabejotinai suprantama.

256. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009). Pažymėtina, kad teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.

267. Teismas nutarė pakeisti restitucijos būdą ir laikyti, kad ieškovės už indėlio sertifikatą sumokėtos lėšos (7 239 Lt) grąžinamos į jos sąskaitą atsakovo banke ir jos yra lėšos banko sąskaitoje pagal banko sąskaitos sutartį. Taip pat teismas nurodė, kad nutarčiai įsiteisėjus, atsakovo bankroto administratorius turi įvertinti, ar ieškovės banko sąskaitoje turėtos lėšos buvo apdraustos IĮIDĮ nustatyta tvarka, jeigu taip, pranešti apie tai VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atitinkamai po draudimo išmokos išmokėjimo pakeičiant kreditorių bankroto byloje.

27Pažymėtina, kad IĮIDĮ 10 str. 3 d. nustato, kad draudimo išmoką apskaičiuoją ir moka draudimo įmonė remdamasi draudėjo draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas. Vykdydamas savo įstatyminę pareigą, atsakovas jau pranešė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apie ieškovės apdrausto indėlio sumą draudžiamojo įvykio dienos (2011-11-24) duomenimis, t. y. apie 7 338,67 Lt (7 000 Lt - terminuotasis indėlis; 77,61 Lt - palūkanos už indėlį už laikotarpį iki 2011-11-24; 261,06 Lt - likutis mokėjimo sąskaitoje). Remdamiesi CPK 314 str., prašo priimti ir tirti ieškovei priklausančios draudimo išmokos dydį patvirtinantį įrodymą - ieškovės indėliu draudimo fondo išmokos sąskaitos Nr. ( - ) išrašą, nes jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kai pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovo administratorių pranešti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apie papildomas lėšas, apdraustas IĮIDĮ nustatyta tvarka.

288. Sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ieškovei galės priimti tik VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nes tai yra išimtinė draudiko teisė pagal IĮIDĮ 10 str. 3 d., o atsakovas galės tik informuoti draudiką apie įsiteisėjusią teismo nutartį. Pažymėtina, kad bendra ieškovės indėlio suma neviršys maksimalios 345 280 Lt draudimo sumos, numatytos IĮIDĮ 5 straipsnyje (7 338,67 Lt - ankščiau apskaičiuota draudimo išmoka, 7 239 Lt - galima papildoma draudimo išmoka); taip pat atsakovui nėra žinomos jokios IĮIDĮ 12 str. numatytos aplinkybės, kurios galėtų sąlygoti draudimo išmokos ieškovei nemokėjimą. Todėl konstatuotina, kad ginčijamai nutarčiai įsiteisėjus, ji nustatytų materialiąją pareigą neįtrauktam dalyvauti byloje asmeniui - VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kas yra laikytina absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 329 str.).

299. Atsižvelgdamas į patenkintą ieškinio dalį, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 300 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų ir nurodė, kad šios išlaidos išmokėtinos iš atsakovo administravimui skirtų lėšų. Su bylinėjimosi išlaidų mokėjimu iš atsakovo administravimui skirtų lėšų nesutinkame. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatitinka bankroto administravimui skiriamų išlaidų esmės ir paskirties, todėl negali patekti į tokioms išlaidoms galimų numatyti bankrutuojančios įmonės lėšų sudėtį ir negali būti priskiriamos prie atsakovo administravimo išlaidų.

30Ieškovė V. M. M. pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą sutinka su teismo nutartyje išsakytais argumentais. Nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju, banko konsultantas privalėjo jai akcentuoti investicinio produkto esmę, galimą riziką ir kitas sąlygas, t. y. turėjo pateikti visą informaciją apie indėlius sertifikatus, supažindinti su indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu, atsakyti teisingai į ieškovės pagrindinį klausimą – ar indėlis bus apdraustas.

31IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

32Apeliacinis skundas netenkintinas.

33Nagrinėjamoje byloje ieškovė V. M. M. ginčija tarp jos ir atsakovo BAB banko SNORAS 2011 m. birželio 29 d. sudarytą indėlio sertifikato įgijimo sutartį, kaip sudarytą iš esmės suklydus. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad sudarydama šį sandorį nežinojo, kad indėlio sertifikatas nėra indėlių ir įsipareigojimų investuojamas draudimo objektas.

34Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Šiame straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sąlygos yra tokios: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas, antra, suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis, trečia suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad suklydimas - tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008). Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000).

36Pažymėtina, kad 2009 m. AB banke ,,Snoras“ sparčiai augant blogųjų paskolų atidėjimams atsirado banko mokumo problemos, sumažėjo kapitalo nepakankamumo rodiklis iki 7,19 proc., tuo tarpu kitų bankų šis rodiklis siekė 13,5 proc. Kad pagerinti banko finansinės veiklos stabilumą, nedidinant akcinio kapitalo, AB bankas ,,Snoras“ platino indėlius - sertifikatus, kuriuos klientams, šiuo atveju ieškovei, pristatinėjo kaip priemones lygiavertes terminuotiems indėliams. Būtent indėlių sertifikatų pristatymas kaip lygiaverčių AB banko SNORAS indėliams priemonių, sutartyje numatant įsipareigojimą, kad indėlis yra draudžiamas ir neprofesionaliems klientams taikoma aukščiausia lygio apsauga, tai suklaidino ieškovę, kas paskatino pasirašyti sutartį, susijusia su didele rizika, apie kurią ieškovė, pasitikėdama AB banku SNORAS, neįtarė.

37Kaip minėta, 2011 m. birželio 29 d. šalys sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. L 9941985. Tą pačią dieną ginčo šalys sudarė indėlio sertifikavimo įgijimo sutartį, pagal kurią V. M. M. įsigijo 7 239 Lt vertės indėlio sertifikatą su 2,6 proc. fiksuota metine palūkanų norma iš banko indėlių sertifikatų emisijos Nr. 96/LTL, o bankas įsipareigojo indėlio sertifikato išpirkimo datą – 2012 m. liepos 5 d., išpirkti indėlio sertifikatą ir sumokėti sukauptas palūkanas.

38Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis pagal savo turinį yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kuriai taikytinos šių paslaugų teikimą reglamentuojančios CK XXXV skyriaus pirmojo skirsnio bendrosios nuostatos.

39Ginčijama indėlio sertifikato įsigijimo sutartis buvo sudaryta aptarnavimo sutarties pagrindu. Vadovaujantis CK 6.719 straipsnio 1 dalimi, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui. Be to, aptarnavimo sutarties pagrindu bankas, kaip finansų maklerio įmonė, teikianti klientui investicines paslaugas, suteikė ieškovei neprofesionalaus kliento kategoriją tuo pačiu prisiimdamas prievolę jos atžvilgiu laikytis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų investuotojų apsaugos priemonių (aptarnavimo sutarties 3.6, 3.9 punktai), o taip pat aiškiai ir suprantamai suteikti visą reikiamą informaciją, kurios pagrindu klientas galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę ir joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (FPRĮ 22 str. 3 d.), o būtent - pateikti informaciją apie finansines priemones, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga investicijoms į tam tikras finansines priemones (FPRĮ 22 str. 4 d. 2 p.).

40Ieškovei neigiant, jog bankas tinkamai atliko kliento informavimo pareigą, atsakovas, siekdamas paneigti teismo išvadą dėl banko prievolių šioje srityje kliento atžvilgiu pažeidimo, atskirajame skunde nurodo, jog kliento tinkamą informavimą apie indėlio sertifikatui būdingą riziką patvirtina aptarnavimo sutarties sudarymo metu bei indėlių sertifikato įsigijimo sutarties sudarymo metu klientui pateikta informacija.

41Apelianto įsitikinimu, ieškovė informaciją apie galimas rizikas, susijusias su indėlių sertifikatu, gavo aptarnavimo sutarties pasirašymo metu kartu su jai pateiktais dokumentais - „Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu“ bei „Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauka“. Apeliantas nurodė, kad šie dokumentai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė nei vienos iš CPK 314 straipsnyje įtvirtintų sąlygų egzistavimo, ir, įvertinus tai, jog būtent jam teko pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su kliento tinkamu informavimu apie indėlio sertifikatui būdingą riziką, nėra pagrindo pripažinti, jog šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau šie dokumentai vertintini atsižvelgiant, kad reiškiami turtiniai reikalavimai yra susiję su viešojo intereso gynimu.

42Pažymėtina, jog aprašymo ir aprašymo santraukos turinys nesudaro pagrindo spręsti, jog bankas tinkamai informavo klientą apie indėlio sertifikatui būdingą riziką. Banko aprašyme pateikiamas finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingų rizikų aprašymas, skirtas ir neprofesionaliam, ir profesionaliam klientui (aprašymo 1-2 p.). Remiantis aprašymo 9 punktu, indėlio sertifikatai yra priskirti pinigų rinkos priemonėms. Šio aprašymo 10 punkte, aptariant galimas investavimo į pinigų rinkos priemones rizikas, nurodyta, jog „valstybių išleistos pinigų rinkos priemonės (iždo vekseliai) yra nerizikingos, kadangi praktiškai neegzistuoja rizika, kad jos bus neišpirktos. Kitais atvejais būtina įvertinti ir galimą emitento bankroto riziką“. Todėl pinigų rinkos priemonėms būdingos rizikos aprašyme bankas neatskleidė indėlio sertifikatų, kaip savarankiškos finansinės priemonės, rizikos. Pažymėtina, kad toks rizikos aprašymas pažeidžia teisės aktų reikalavimus, nes jame pateikta informacija neatitinka jai keliamų aiškumo, suprantamumo ir išsamumo reikalavimų (FPRĮ 22 str. 2 d.). Ją gavęs klientas nėra tiesiogiai, aiškiai informuojamas, jog indėlių sertifikatai, kaip pinigų rinkos priemonė, nėra apdrausta indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu ir kad banko bankroto atveju jis neįgytų teisės į pinigų sumą, kuri numatyta Lietuvos Respublikos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme.

43Lietuvos Respublikos CK 1.5 str., 6.158 str. nuostatos reikalauja, kad šalys elgtųsi sąžiningai ne tik vykdant įsipareigojimus pagal sudarytą sutartį, bet taip pat ir prieš sudarant sutartį, t. y. atskleistų viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Todėl patvirtindamas indėlius sertifikatus AB bankas ,,Snoras“ privalėjo klientui ne tik pateikti visą turimą informaciją, bet ir surinkti bei įvertinti informaciją apie kliento investavimo patirtį ir gebėjimus suprasti riziką ir priimti sprendimą, t. y. įvertinti ar ši investavimo priemonė yra tinkama klientui.

44Kliento, kuriam suteikta neprofesionalaus kliento kategorija, informavimas apie galimas finansinės priemonės rizikas tokiu būdu, kad jam paliekama pačiam savarankiškai įvertinti galimas rizikas banko bankroto atveju, nėra tinkamas tokio kliento informavimas, atsižvelgiant į jo turimą žinių, įgūdžių ir patirties lygį ir galimybę savarankiškai atlikti tinkamą su investavimu susijusių rizikų įvertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2098/2012).

45Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad indėlių sertifikato įgijimo sutarties sudarymo metu ieškovė nebuvo supažindinta su indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu Nr. 96 (LTL) bei jame esančia sąlyga, patvirtinančia, jog indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas. Be to, ši sąlyga nėra individualizuota atskiru indėlio sertifikato savininko raštiškai išreikštu patvirtinimu. Ieškovei neigiant minėto aprašo jai pateikimą, atsakovas turėjo pareigą pateikti įrodymus apie tinkamą pareigų, susijusių su informacijos ieškovei apie indėlio sertifikatui būdingą riziką suteikimu, atlikimą. Pažymėtina, kad atsakovas būdamas subjektas, kuriam tenka pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su jam tenkančių pareigų tinkamu įvykdymu, turi prisiimti ir šių aplinkybių įrodinėjimo riziką, tiek įrodinėjimo priemonių, tiek įrodymų turinio prasme. Šioje byloje, išskyrus minėtą 2011 m. birželio 29 d. indėlio sertifikato įsigijimo sutarties standartinę sąlygą, kuria išreikštas indėlio sertifikato savininko patvirtinimas, jog jis yra susipažinęs su aprašu ir visiškai sutinka su jo sąlygomis, atsakovas nepateikė jokių kitų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

46Apeliantas nurodo, kad informacija, jog indėlio sertifikatas nėra apdraustas indėlių draudimu buvo išsiuntinėtas klientams reklaminėse skrajutėse. Teisėju kolegija pažymi, kad indėlių sertifikatų reklaminės skrajutės savo paskirtimi nėra oficialus dokumentas, kurį klientas privalo skaityti. Tai yra bendro pobūdžio reklaminė informacija, kurią gauna kiekvienas interneto vartotojas. Atsakovas ir nepateikė duomenų, kad ieškovė tokią informaciją gavo.

47Vadovaujantis CK 6.185 straipsnio 1 dalimi, standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti (CK 6.185 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant standartinių sutarčių privalomumą sutartį prisijungimo būdu sudariusiai šaliai, yra konstatuota, jog standartinės sutarties sąlygos yra privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu standartines sutarties sąlygas parengusi šalis tinkamai jas atskleidė. Aplinkybę, kad kita šalis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties sąlygomis, privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006).

48Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar ieškovė buvo supažindinta su aprašu, atsakovas turėjo įrodyti bent vienos iš šių sąlygų egzistavimą, t. y. teisinę reikšmę turinčios aprašo sąlygos, jog indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas, įtraukimą į rašytinį indėlio sertifikato įsigijimo sutarties tekstą; aprašo pateikimą ieškovei kaip indėlio sertifikato įsigijimo sutarties priedą atskiru dokumentu; aprašo atsiuntimą ieškovei iki indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pasirašymo; aprašo pateikimą susipažinti ieškovei indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pasirašymo metu. Atsižvelgiant į tai, jog indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje esanti standartinė sąlyga, išreiškianti indėlio sertifikato savininko patvirtinimą dėl jo susipažinimo su aprašu, yra vienintelis atsakovo pateiktas ieškovės susipažinimą su aprašu patvirtinantis įrodymas, ieškovei ginčijant minėtos sutarties sąlygos atitikimą tikrovei, jis negali būti laikomas pakankamu, siekiant įrodyti ieškovės supažindinimo su aprašu aplinkybę.

49Nesant ieškovės supažindinimo su aprašu patvirtinančių įrodymų, ar kitų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovei buvo išaiškinta su indėlio sertifikato įsigijimu susijusi rizika, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė 2011 m. birželio 29 d. indėlio sertifikato įsigijimo sutartį sudarė neturėdama atsakovo jai suteiktos informacijos, jog indėlio sertifikatas nėra indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas.

50Kad indėlis-sertifikatas yra neapdraustas, o sutartyje 3.6 p. banko įsipareigojimas neteisėtas, ieškovei tapo žinoma tik po keturių mėnesių, t. y. 2011 metų lapkričio mėn. 18 d. valstybei nacionalizavus banką ir kreipiantis į AB banką „Snoras“ dėl santaupų gavimo.

51Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovės suklydimą, neteisingai suvokiant su indėlio sertifikato įsigijimo sutarties sudarymu susijusią riziką. Šis suklydimas laikytinas esminiu, nes buvo suklysta dėl su sandorio dalyku susijusių aplinkybių, buvusių sandorio sudarymo metu.

52Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y. šalies teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. ar kitas normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje būtų sudaręs tokį pat sandorį. Be to, vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000).

53Pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo ieškovės asmenį ir nustatė jos patirties investavimo srityje, susijusios su indėlio sertifikatu, nebuvimą. Šiuo atveju yra pagrindas išvadai, kad ieškovės elgesiui, sudarant indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pritaikius apdairaus, atidaus ir protingo žmogaus elgesio standartą, kitas žmogus, būdamas panašioje situacijoje, būtų taip pat sudaręs tokį pat sandorį.

54Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, t. y. dėl VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisiniai santykiai susiklostė išskirtinai tik tarp ieškovės ir apelianto, todėl atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas sukelia teises ir pareigas tik jiems. Taigi darytina išvada, kad minėtas apelianto teiginys yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

55Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartimi priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

56Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir priteisdamas ieškovės turėtų 300 Lt išlaidų atlyginimą iš atsakovo, nepagrįstai nurodė, jog jos turi būti apmokėtos iš atsakovo administravimui skirtų lėšų. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012, išaiškino, jog įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, piniginė prievolė, atsiradusi išsprendus procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priskirtina prie šios bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų, dėl ko kreditorių reikalavimai dėl tokių lėšų grąžinimo tenkintini IBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kartu su kitomis administravimo išlaidomis.

57Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu

Nutarė

58Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti... 5. Atsakovas Lietuvos Bankas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės... 6. Atsakovas bankrutuojantis AB bankas SNORAS atsiliepimu prašė sustabdyti bylą... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovės V. M. M.... 9. Priteisė ieškovei V. M. M. iš atsakovo BAB banko SNORAS 300 Lt bylinėjimosi... 10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, kaip kredito įstaiga,... 11. Nors indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje yra nuoroda apie tai, kad... 12. Tokiu būdu atsakovas pažeidė finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str.... 13. Ieškovė nurodė, kad už indėlio sertifikatą sumokėtos lėšos yra jos... 14. Teismas nustatė, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovas Lietuvos bankas... 15. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl sudarytos ginčijamos sutarties... 16. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Atsakovas bankrutuojantis AB bankas SNORAS pateikė atskirąjį skundą dėl... 18. 1. Atsakovas nesutinka su teismo teiginiu, kad teikdamas investicines paslaugas... 19. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007-05-31 nutarimu Nr.... 20. 2. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas nesurinko įrodymų apie ieškovės... 21. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes pirmosios instancijos... 22. 3. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikytina... 23. 4. Indėlio sertifikatų reklaminėse skrajutėse taip pat buvo nurodyta, kad... 24. 5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovę galėjo suklaidinti... 25. 6. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y.... 26. 7. Teismas nutarė pakeisti restitucijos būdą ir laikyti, kad ieškovės už... 27. Pažymėtina, kad IĮIDĮ 10 str. 3 d. nustato, kad draudimo išmoką... 28. 8. Sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ieškovei galės priimti tik VĮ... 29. 9. Atsižvelgdamas į patenkintą ieškinio dalį, teismas priteisė ieškovei... 30. Ieškovė V. M. M. pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą.... 31. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 32. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 33. Nagrinėjamoje byloje ieškovė V. M. M. ginčija tarp jos ir atsakovo BAB... 34. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 36. Pažymėtina, kad 2009 m. AB banke ,,Snoras“ sparčiai augant blogųjų... 37. Kaip minėta, 2011 m. birželio 29 d. šalys sudarė neprofesionalaus kliento... 38. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis pagal savo turinį yra... 39. Ginčijama indėlio sertifikato įsigijimo sutartis buvo sudaryta aptarnavimo... 40. Ieškovei neigiant, jog bankas tinkamai atliko kliento informavimo pareigą,... 41. Apelianto įsitikinimu, ieškovė informaciją apie galimas rizikas, susijusias... 42. Pažymėtina, jog aprašymo ir aprašymo santraukos turinys nesudaro pagrindo... 43. Lietuvos Respublikos CK 1.5 str., 6.158 str. nuostatos reikalauja, kad šalys... 44. Kliento, kuriam suteikta neprofesionalaus kliento kategorija, informavimas apie... 45. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo,... 46. Apeliantas nurodo, kad informacija, jog indėlio sertifikatas nėra apdraustas... 47. Vadovaujantis CK 6.185 straipsnio 1 dalimi, standartinėmis laikomos sąlygos,... 48. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar ieškovė buvo supažindinta su aprašu,... 49. Nesant ieškovės supažindinimo su aprašu patvirtinančių įrodymų, ar... 50. Kad indėlis-sertifikatas yra neapdraustas, o sutartyje 3.6 p. banko... 51. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovės suklydimą,... 52. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t.... 53. Pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo ieškovės asmenį ir... 54. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi... 55. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės Vilniaus apygardos... 56. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog... 57. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą....