Byla Ik-105-554/2012
Dėl įsakymo bei sprendimo panaikinimo dalyje

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės, Jolantos Medvedevienės,

2sekretoriaujant Sonatai Rimkutei,

3dalyvaujant pareiškėjo - Kauno apygardos prokuratūros atstovui prokurorui Marijui Šalčiui ,

4atsakovo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Dovilei Tamulevičienei,

5trečiajam suinteresuotam asmeniui – A. L. ,

6trečiojo suinteresuoto asmens – VĮ Dubravos eksperimentinės miškų urėdijos atstovui Gediminui Kazlovui,

7trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinės miškų tarnybos atstovams Vidai Gagienei, Valdemarui Švėgždai ,

8nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Aplinkos ministerijos atstovui,

9viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl įsakymo bei sprendimo panaikinimo dalyje ir

Nustatė

10Pareiškėjas, siekdamas apginti viešąjį interesą, patikslintu prašymu, registruotu Kauno apygardos administraciniame teisme 2011-10-27, prašo:

111) panaikinti 2007-12-04 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-12924 „Dėl žemės sklypų (registro Nr. 44/381250, Nr. 44/716069) kadastro duomenų patikslinimo ir nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno r.)" dalį, kuria A. L. atkurtos nuosavybės teisės į 0,08 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,97 ha ploto žemės sklype Kauno rajone, ( - ) (žemės sklypo kadastrinis Nr. 5267/0007:123, unikalus Nr. 4400-1473-7752);

122) panaikinti 2007-12-04 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/22736 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. L. “ dalį, kuria A. L. atkurtos nuosavybės teisės į 0,08 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,97 ha ploto žemės sklype Kauno rajone, ( - ) (žemės sklypo kadastrinis Nr. 5267/0007:123, unikalus Nr. 4400-1473-7752).

13Pareiškėjas patikslintame prašyme (b.l. 51-56) nurodė, taip pat pareiškėjo atstovas paaiškino teismo posėdžių metu, kad 2011-06-21 Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento raštas Nr. KR12-1845, kuriame buvo prašoma spręsti viešojo intereso gynimo klausimą dėl į 23 žemės sklypus nepagrįstai atkurtų nuosavybės teisių, kadangi sklypų dalys patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Iš gautos 2011-05-25 Valstybinės miškų tarnybos pažymos apie miškų valstybės kadastro duomenis – valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentus Nr. 25892, taip pat 2011-05-30 pažyma Nr. 25903 apie tekstinius Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius. Šių dokumentų duomenys patvirtino, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio žemes sklypo Nr. 5267/0007:123, esančio ( - ), bendras plotas 0,97 ha) dalis (0,08 ha) patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją, kurios ribos šioje dalyje buvo patvirtintos 2004-11-03 Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" dalinio pakeitimo". A. L. priklausančio 0,97 ha ploto žemes sklypo dalis (0,08 ha plotas) pateko ir į teritoriją, kuri 2006-05-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ buvo perduota valdyti patikėjimo teise VĮ Dubravos eksperimentinei miškų urėdijai.

14Pareiškėjas bei jo atstovas taip pat nurodė, kad 2007-12-04 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/22736 bei 2007-12-04 įsakymo Nr. 02-05-12924 dalimi trečiajam suinteresuotam asmeniui A. L. buvo atkurtos nuosavybes teises į buvusio savininko J. L. nuosavybės teisėmis valdytą 2,70 ha žemės sklypą, buvusį Marijampolės apskrityje, ( - ), perduodant neatlygintinai nuosavybėn tris – 1,65 ha sklypą (esantį Kauno r., ( - )), 0,97 ha (esantį Kauno r., ( - ).) ir 0,3805 ha (esantį Kauno r., ( - )., T. M. g. 20) žemes sklypus. 2007-12-04 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-12924, taip pat sprendinio Nr. 52/22736 dalys, kuriomis trečiajam suinteresuotam asmeniui A. L. atkurtos nuosavybes teises į 0,08 ha valstybines reikšmės miško plotą, esantį 0,97 ha žemes sklype (Kauno r., ( - ).) yra neteisėtos iš esmės ir turi būti panaikintinos, kadangi prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjas akcentavo, kad nuosavybės teisės į šį žemės sklypą atkurtos 2007 metais - po 2004-11-03 Vyriausybės nutarimo Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" dalinio pakeitimo" priėmimo bei įsigaliojimo. Nuostata, jog valstybines reikšmės miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. Miškų įstatymo 4 str., Žemės įstatymo 6 str. nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, taipogi ši nuostata yra įvardinta ir Žemes įstatymo 6 str. 2 d., kur teigiama, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ir privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybes teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau tekste - Atkūrimo įstatymas) taip pat numatytas perleisti valstybinės reikšmės miškus privačios nuosavybėn. Atkūrimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškai yra priskirti prie valstybes išperkamų. Be to, įstatymų leidėjas suteikė išimtinius įgaliojimus tik apskričių viršininkams (nuo 2010-07-01 funkcijų perėmėjas yra Nacionalinė žemes tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių i nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Teisinis reglamentavimas įpareigojo priimant sprendimus dėl piliečių prašymų atkurti nuosavybės teise - grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra būtina įsitikinti, ar nekilnojamasis turtas pagal Atkūrimo įstatymą nėra priskirtas valstybes išperkamam turtui (Atkūrimo įstatymo 12 -15 str. nuostatos). Nuosavybės teisių atkūrimo procesą iš esmės reglamentuoja viešosios teisės normos, o atsakovo veikla šioje srityje yra veikla viešojo administravimo srityje. Iš to seka, kad institucijos privalo užtikrinti, jog tokio pobūdžio administraciniai aktai visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais. Atsakovas, atkurdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmes mišką A. L. (0,08 ha), pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Miškų įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str., Žemės įstatymo 6 str. reikalavimus.

15Atsakovas - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos , taip pat atsakovo atstovė su pareiškėjo patikslintu prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

16Atsiliepime į prašymą (b.l. 28-30) atsakovas nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžių metu, kad Pareiškėjas nurodė, kad 0,97 ha žemės sklypo dalis (0,08 ha) patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančios sklypo Nr. 179-2 eksplikacijos duomenys patvirtina, kad žemės sklype medžių, krūmų želdinių nėra. Visą 0,97 ha žemės sklypą sudaro žemės ūkio naudmenos. Be to, Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys kadastro duomenys nesutampa su Valstybinės miškų tarnybos pažyma, pažymoje nurodoma, kad 0,08 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. 267/0007:123) dalis yra užimta valstybinio mišku - žeme, skirta miškui įveisti. 2003-07-17 Kauno apskrities viršininkas įsakymu Nr. 02-05-4850 pakeitė laisvos valstybinės žemės fondo sklypų, esančių ( - ) Kauno r., numatomų užsodinti miškų paskirtį - iš žemės ūkio į miškų ūkio paskirtį pagal priedą. Iš prie minėto įsakymo pridedamų Kauno r. ( - ). Piliuonos kadastro vietovės plano ištraukos matyti, kad sklypas (projektinis Nr. 179-2, kadastrinis Nr. 267/0007:123) nepatenka į numatomų užsodinti mišku plotą. To pasėkoje laisvoje valstybinėje žemėje buvo formuojamas žemės sklypas Nr. 179-2. Ginčas kilo todėl, kad 2004-11-03 Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" dalinio pakeitimo" valstybinės reikšmės miško plotai buvo patvirtinti vadovaujantis netikslia kartografine medžiaga. Atsakovas ir jo atstovė taip pat parodė, kad po Vyriausybės 2006-04-17 nutarimo Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms" įgaliojimo, 2007-12-20 VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas parengė Valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų planus Piliuonos kadastrinėje vietovėje. Šie planai sutampa su Piliuonos kadastro vietovės plano ištrauka. Su parengtais planais ir sklypų ribomis sutiko VĮ Dubdavos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija, pasirašydama 2008-02-07 valstybinės reikšmės miškų (valstybinės miško žemės sklypų) perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonei Dubdavos eksperimentinei - mokomajai miškų urėdijai perdavimo ir priėmimo aktą Nr. PT52/2008-0008. VĮ Valstybinis miškotvarkos instituto 2007-02-20 parengtais ortofotoplanais valstybinės reikšmės miško žemės sklypo ribos buvo 2008-01-14 pažymėtos kadastro žemėlapyje (A. L. nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2008-01-22). Remiantis Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 100 p. į kadastrą draudžiama įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 str. 4 d. 2 p. įpareigojo, kad įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja. Vertinant tai, kad tiek valstybinių miškų sklypų, tiek ginčo sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, spręstina, jog sklypų ribos nepersidengė tarpusavyje. Atsakovas ir jo atstovė mano, kad VĮ Dubdavos eksperimentinė miškų urėdija valstybinius miškus priėmė pagal tikslius ortofotoplanus su tiksliomis valstybinės reikšmės miškų ribomis, todėl tikslinga tikslinti 2004-11-03 Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 patvirtintus valstybinių miškų plotus.

17Tretieji suinteresuoti asmenys – VĮ Dubravos eksperimentinė miškų urėdija, Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba, taip pat jų atstovai teismo prašė pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.

18Tretieji suinteresuoti asmenys atsilipimuose į prašymą, tiek jų atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijami administraciniai aktai iš dalies yra nepagrįsti ir, tuo pačiu, neteisėti. Ginčijamų įsakymo bei sprendimo dalimi trečiajam suinteresuotam asmeniui A. L. yra nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į 0,08 ha valstybinės reikšmės miško, kuris išimtinai yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Lemiamos reikšmės, jog 0,08 ha sklypo dalyje nėra medžių (miško), ginčo išsprendimui (tuo pačiu ir administracinių aktų teisėtumui) neturi, kadangi Miškų įstatymas numato, jog miško žeme laikoma ir žemė, skirta miškui įveisti. Likusioje dalyje tiek paminėtų trečiųjų suinteresuotų asmenų, tiek ir jų atstovų argumentai iš esmės sutapo su pareiškėjo ir jo atstovo argumentais dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių įvertinimo bei administracinių aktų neteisėtumo pagrindų.

19Tretysis suinteresuotas asmuo A. L. teismo prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

20Teismo posėdžių metu tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad ginčo sklypo dalyje jokių medžių nebuvo ir šiuo metu nėra. Paminėtu žemės sklypu jis pastoviai naudojasi nuo 1986 metų. Artimiausi medžiai yra maždaug 50 metrų nuo jo sklypo ribos.

21Pareiškėjo patikslintas prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

22Administracinės bylos duomenų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2007-12-04 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/22736, taip pat 2007-12-04 įsakymu Nr. 02-05-12924 trečiajam suinteresuotam asmeniui A. L. buvo atkurtos nuosavybes teises į buvusio savininko J. L. nuosavybės teisėmis valdytą 2,70 ha žemės sklypą, buvusį Marijampolės apskrityje, ( - ).. Nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigoje trečiajam suinteresuotam asmeniui neatlygintinai asmeninėn nuosavybėn buvo perduotas ir 0,97 ha ploto žemės sklypas, esantis Kauno r., ( - ). (b.l. 9-15, Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys). Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" dalinio pakeitimo" patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio 0,97 ha žemės sklypo dalis (0,08 ha) pateko į valstybinės reikšmės miškų plotą. Šią teisiškai reikšmingą aplinkybę minėto Vyriausybės nutarimo ir jo priedų, taip pat pažymos apie tekstinius Lietuvos respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (b.l. 16), pažymos apie taksacinius rodiklius (b.l. 17), valstybinės reikšmės miškų plotų fragmentai (b.l. 16, 37). Paminėtų dokumentų duomenų visuma, taip pat teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai bei VĮ Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos atstovo paaiškinimai patvirtina, kad privataus A. L. priklausančio 0,97 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. 267/0007:123) dalis (0,08 ha) patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą valstybinės reikšmės miškų plotą ir numatyta kaip miško žemė, skirta miškui įveisti. Šią išvadą patvirtina ir sisteminė Miškų įstatymo 2 str. 1 d., 3 d., 4 str. 2 d., 11 str. nuostatų analizė.

23Įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus administracinius aktus, nepagrįstai neatsižvelgė LR Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, jų ribas bei pateiktas miškų schemų duomenis, taip pat neįvertino eilės aukštesnės galios teisės aktų imperatyvių nuostatų (ABTĮ 57 str.). Teismas akcentuoja, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. ir Miškų įstatymo 4 str. 4 d. numato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. 2 d., 13 str. imperatyviai numato, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus miškus, pagal šio įstatymo 13 str. priskirtus valstybės išperkamiems. Miškai iš šio įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams (paminėto Įstatymo 13 str. 1 p.). Išvardintų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina LR Vyriausybė. Žemės įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. taip pat numato, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, kuri įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Šio straipsnio 2 d. imperatyviai numatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. To pasėkoje teismas akcentuoja, kad pareiškėjo ginčijami aktai 0,08 ha dalyje prieštarauja aukščiau išdėstytam teisiniam reguliavimui, todėl pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl panaikinimo (ABTĮ 57 str., 89 str. 1 d. 1 p.).

24Ginčo situacijoje reikšminga ir tai, kad darydamas galutines išvadas šioje administracinėje byloje, teismas privalo vadovautis nuostata, kad Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Net ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (ABTĮ 13 str., 20 str.).

25Taigi, administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdis leidžia daryti išvadą, jog iš vienos pusės yra siekiama apsaugoti teritorijos, kuriai yra nustatytas ypatingas teisinis rėžimas, gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą (prokuroro pozicija), o iš kitos pusės - siekiama išsaugoti bei išlaikyti atsiradusių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, atitinkantį teisėtų lūkesčių principo idėją (atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens A. L. pozicija). Tiek LVAT, tiek ir LAT yra pabrėžę, kad įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, tačiau jis nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laike, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Be to, prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, negali būti suteikiama daugiau teisių, nei kitiems ginčo subjektams (LVAT 2008-11-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1790/2008, 2008-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-335-08, 2010-09-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1151/2010; taip pat LAT 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011 kt.). Be to, LAT yra nurodęs, kad kartais reikia ieškoti ne tik viešojo ir privataus intereso pusiausvyros, o tiesiog nustatyti kelių viešųjų interesų pusiausvyrą arba rinktis, kurio viešojo intereso gynyba konkrečiu atveju yra prioritetinė (LAT 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2010-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010). Minėtuose procesiniuose dokumentuose buvo akcentuota, jog teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, kad būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises - asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (LAT 2009-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009, 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011). Iš to seka, kad viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises.

26Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės patvirtina, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teisės buvo atkurtos 2007-12-04 Kauno apskrities viršininko įsakymu bei sprendimu. Nors bylos įrodymai patvirtina, kad dalis ginčo sklypo teritorijos iš anksčiau buvo priskirta valstybinės reikšmės miškams, tačiau atkuriant nuosavybės teises, Kauno apskrities viršininko administracijos ir kitų kompetentingų institucijų atstovai nustatė būtent tokias ginčo žemės sklypo ribas (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys). Administracinėje byloje nėra ginčo, kad tretysis suinteresuotas asmuo turi subjektyvią teisę į nuosavybės teisių atkūrimą Guogų kaimo teritorijoje. Byloje taip pat nesurinkta duomenų, kad atkuriant nuosavybės teises A. L. , pastarajam buvo žinoma arba galėjo būti žinoma, jog nuosavybės teisės atkuriamos į žemės 0,97 ha sklypą, kurio tik 0,08 ha dalis priskirta miško žemei, skirtai miškui įveisti. Priešingai, iš atsakovo paaiškinimų seka, kad pačiam atsakovui ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo žinoma apie tai, jog nuosavybės teisės trečiajam suinteresuotam į ginčo žemės sklypą atkuriamos pažeidžiant LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1370, 2006-05-17 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 454 reikalavimus. Taigi, tai tik dar kartą patvirtina, kad nėra įrodymų, kad A. L. buvo žinoma arba turėjo bei galėjo būti žinoma, jog nuosavybės teisės atkuriamos į dalį žemės ploto, kuris priskirtas valstybinės reikšmės miškams, todėl laikyti trečiąjį suinteresuotą asmenį nesąžiningu šio turto įgijėju nėra jokio pagrindo. Be to, nėra duomenų, kad šis turtas (0,08 ha sklypo dalis) buvo A. L. kitų asmenų padarytos kokios tai nusikalstamos veikos pasėkoje. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad realiai ginčo žemės sklypu tretysis suinteresuotas realiai naudojosi nuo 1994 metų pradžios ir 0,08 ha dalyje akivaizdžiai medžių nebuvo (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys, trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai). Tai duoda pagrindą išvadai, kad dėl viešojo administravimo institucijų, atsakingų už tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą bei išsaugojimą teritorijų, kurioms nustatytas ypatingas teisinis rėžimas, veiksmų, akivaizdžiai buvo pažeista pusiausvyra tarp byloje nagrinėjamų teisinių gėrių - poreikio visuomenės reikmėms išsaugoti teritoriją, kuriai yra nustatytas ypatingas teisinis rėžimas bei poreikio fiziniam asmeniui (A. L. ) sukurti bei nustatyti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtus ir stabilius teisinius santykius nuosavybės teisių atkūrimo srityje. Sprendžiant, ar siekis šiuo metu atstatyti visuomenės poreikį į ginčo mišką (0,08 ha žemės, skirtos miškui įveisti), atitinkamai šioje dalyje apsunkinant bei apribojant A. L. teises, atitinka proporcingumo principo kriterijus, būtina įvertinti ir tai, ar šia priemone bus pasiektas racionalus rezultatus, iš kurio tiek visuomenė, tiek fizinis asmuo gaus protingą bei realiai apčiuopiamą naudą. Nuosavybės teisė trečiajam suinteresuotam asmeniui nepagrįstai atkurta į nedidelį miško žemės, skirtos miškui įveisti, plotą - į 0,08 ha. Duomenų, kad šis plotas yra priskirtas rezervatų, draustinių ir pan. teritorijų, turinčių išskirtinę reikšmę visuomenei, kategorijai nėra. Visa tai duoda pagrindą išvadai, kad padaryto pažeidimo reikšmė ir mastas, viešojo intereso aspektu, nėra išskirtiniai bei ypatingai dideli (ABTĮ 57 str.). Imama domėn ir tai, kad nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą procesas vyksta pakankamai ilgą laiką, panaikinus nuosavybės teises A. L. į ginčo plotą, tektų iš naujo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, suteikiant kitą lygiavertį sklypą ar kompensuojant kitais įstatyme nustatytais būdais, kas atitinkamai iššauktų dar ilgesnį nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą bei papildomų lėšų iš valstybės biudžeto panaudojimą, susijusį su naujo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kaip jau buvo paminėta, A. L. sklypo ginčo dalimi nuo 1994 metų, šio turto praradimas taip pat gali būti susiejamas ir su turtinės žalos padarymu, kurią gali tekti taip pat atlyginti iš valstybės biudžeto, o tai – papildomų valstybės biudžeto lėšų naudojimas, kas taip pat priskirtina viešojo intereso sferos reguliavimui. Iš to seka, kad šioje byloje patenkinus prokuroro skundą jo prašomu būdu, viešasis interesas gali būti apgintas padarant didesnės žalos kitoms viešojo intereso sferoms, o sąžiningam 0,08 ha žemės įgijėjui bus sukurti papildomi ir bereikalingi jo teisių ir teisėtų interesų apsunkinimai ir apribojimai. Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad šio ginčo atveju priemonės, kuriomis siekiama apginti viešąjį interesą nėra adekvačios siekiamam tikslui, taip pat neatitinka ir proporcingumo principui keliamų reikalavimų, todėl prokuroro prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 4 str. 57 str., 88 str. 1 p.).

27Teismas taip pat pabrėžia, kad atsakovo ir jo atstovės argumentai apie Kauno apskrities viršininko administracijos atstovų atliktų veiksmų teisėtumą, žemės sklypų planų, žemės reformos žemėtvarkos projektų, priėmimo-perdavimų schemos duomenys, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų neįvertinimas ir t.t. nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti administracinius aktus teisėtais ir tuo pagrindu atmesti pareiškėjo prašymą. Kaip jau buvo paminėta, valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybės, o valstybinės reikšmės miškų plotus tvirtina ne apskričių viršininkai, Nacionalinė žemės tarnyba, bet aukštesnysis viešojo administravimo subjektas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

28Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p.,

Nutarė

29Pareiškėjo patikslintą prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

30Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Sonatai Rimkutei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo - Kauno apygardos prokuratūros atstovui prokurorui... 4. atsakovo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 5. trečiajam suinteresuotam asmeniui – A. L. ,... 6. trečiojo suinteresuoto asmens – VĮ Dubravos eksperimentinės miškų... 7. trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinės miškų tarnybos atstovams... 8. nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Aplinkos ministerijos... 9. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 10. Pareiškėjas, siekdamas apginti viešąjį interesą, patikslintu prašymu,... 11. 1) panaikinti 2007-12-04 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-12924... 12. 2) panaikinti 2007-12-04 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/22736... 13. Pareiškėjas patikslintame prašyme (b.l. 51-56) nurodė, taip pat... 14. Pareiškėjas bei jo atstovas taip pat nurodė, kad 2007-12-04 Kauno apskrities... 15. Atsakovas - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos , taip... 16. Atsiliepime į prašymą (b.l. 28-30) atsakovas nurodė, taip pat atsakovo... 17. Tretieji suinteresuoti asmenys – VĮ Dubravos eksperimentinė miškų... 18. Tretieji suinteresuoti asmenys atsilipimuose į prašymą, tiek jų atstovai... 19. Tretysis suinteresuotas asmuo A. L. teismo prašė pareiškėjo prašymą... 20. Teismo posėdžių metu tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad ginčo... 21. Pareiškėjo patikslintas prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.... 22. Administracinės bylos duomenų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas... 23. Įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad atsakovas,... 24. Ginčo situacijoje reikšminga ir tai, kad darydamas galutines išvadas šioje... 25. Taigi, administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdis leidžia daryti... 26. Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės patvirtina, kad... 27. Teismas taip pat pabrėžia, kad atsakovo ir jo atstovės argumentai apie Kauno... 28. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87... 29. Pareiškėjo patikslintą prašymą atmesti kaip nepagrįstą.... 30. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...