Byla 2-961/2014

Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Laisvas paukštis“, trečiasis asmuo I. T.. Teismas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hoja Electronics“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Laisvas paukštis“, trečiasis asmuo I. T.. Teismas

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje sprendžiamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo.

4Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo ieškinys iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Laisvas paukštis“, teisėtumo klausimas.

5Ieškovas UAB „Hoja Electronics“ pateikė pareiškimą Klaipėdos apygardos teismui dėl bankroto bylos UAB „Laisvas paukštis“ iškėlimo, įmonės bankroto administratoriumi prašė skirti M. M.. Nurodė, kad ieškovo akcininkė R. P. 2011 m. rugsėjo 23 d. ketino įsigyti atsakovo akcijų ir iš ieškovo lėšų pervedė atsakovui 10 200 Lt avansinę įmoką. Sutartis nebuvo pasirašyta, todėl atsakovas privalėjo grąžinti ieškovui avansinę įmoką. Atsakovas skolos nesumokėjo, nors buvo įspėtas dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas už 2011 m. ir 2012 m. nepateikė finansinės atskaitomybės ir tai patvirtina, jog atsakovas turi finansinių sunkumų ir yra nemokus.

6Trečiasis asmuo I. T. pareiškė reikalavimą įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nes atsakovas jai skolingas 4 840,49 Lt darbo užmokesčio. 2014 m. sausio 15 d. nutartimi teismas patenkino I. T. prašymą dėl jos įtraukimo į bylą.

7Atsakovas UAB „Laisvas paukštis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, nes ieškovas nėra skolingas atsakovui. Ieškovo nurodyta 10 200 Lt suma sumokėta ne pagal 2011 m. rugsėjo 26 d. planuotą sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, o pagal 2011 m. rugsėjo 22 d. žodinę sutartį už atsakovo teiktas konsultacijas dėl saulės fotovoltininės elektrinės projektavimo ir plėtros leidimo gavimo. Atsakovas taip pat nurodė, kad trečiojo asmens reikalavimas yra kilęs ne iš darbo santykių, o iš atstovavimo santykių. Atsakovo balanse įrašyto turto vertė yra 1 719 360 Lt, įsipareigojimai kreditoriams sudaro 336 380 Lt ir tik 4 840,49 Lt skola trečiajam asmeniui yra pradelsta, todėl atsakovas nėra nemoki įmonė.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovo ieškinį iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Laisvas paukštis“ atmetė.

10Teismas įvertino, kad nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. iki 2013 m. kovo 27 d. ieškovas atsakovui pretenzijų dėl lėšų grąžinimo nereiškė, o atsakovas 2013 m. sausio 14 d. ieškovui išrašė sąskaitą-faktūrą dėl 10 200 Lt sumokėjimo už ieškovui suteiktas konsultacijas. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovo negalima pripažinti atsakovo kreditoriumi ir pripažinti ieškovo teisę inicijuoti atsakovui bankroto bylą (LR CPK 178 str.).

11Dėl atsakovo turtinės padėties teismas atsižvelgė į tai, jog pagal 2013 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 366 380 Lt, o atsakovo turto vertė yra 1 719 360 Lt ir šie duomenys nėra paneigti. Teismas nustatė, kad pradelstas trečiojo asmens I. T. reikalavimas buvo padengtas bylos nagrinėjimo metu; atsakovas nėra skolingas valstybinėms institucijoms; iš atsakovo turto išieškoma 35 629 Lt skola A. K.; išieškojimas kreditoriui KU “Vilniaus taupomoji kasa“ yra sustabdytas. Pagal byloje pateiktus įrodymus teismas sprendė, jog atsakovo pradelstos skolos sudaro 35 629 Lt, atsakovo turtas sudaro 1 719 360 Lt ir tai patvirtina, jog atsakovas yra moki įmonė. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Laisvas paukštis“ yra moki įmonė, o ieškinio reikalavimai yra neįrodyti bei atmestini (LR CPK 178 str.).

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Hoja Electronics“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų. Tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo ieškinį, privalo įrodyti atsakovas. Šiuo atveju atsakovas turėjo pareigą įrodyti, jog suteikė ieškovui konsultacines paslaugas, kadangi tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą pirmiausia yra skolininko interesas, nes turėdamas patikimų įrodymų, jog prievolė įvykdyta tinkamai, jis gali lengvai įrodyti šį faktą ir apsisaugoti nuo nesąžiningo kreditoriaus reikalavimo pakartotinai įvykdyti prievolę.
2. Atsakovo pateikta 2013 m. sausio 14 d. sąskaita-faktūra negali būti laikoma pakankamu įrodymu, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė už konsultavimo paslaugas, nes byloje nėra pateiktos nei 2011 m. rugsėjo 22 d. konsultacijų paslaugų teikimo sutarties, nei ieškovo pakvitavimo, kad atsakovas tinkamai įvykdė prievoles – suteikė konsultacijas, nei darbų atlikimo akto. Be to, sąskaita faktūra ieškovui atsiųsta nebuvo, ją atsakovas pateikė tik teismui kartu su atsiliepimu į ieškinį.
3. Atsakovas Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. B2-1885-123/2012 prie 2013 m. sausio 21 d. atsiliepimo pateikė 2012 m. rugsėjo 21 d. kreditorių sąrašą, kuriame buvo įrašytas ieškovas. Tačiau kartu su tuo atsiliepimu 2013 m. sausio 14 d. sąskaita-faktūra teikiama nebuvo. Tai patvirtina, jog ši sąskaita-faktūra buvo sukurta siekiant paneigti ieškovo finansinį reikalavimą ir įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis.
4. Taigi, teismas netinkamai įvertino pateiktus į bylą įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą.
5. Atsakovas Juridinių asmenų registrui įmonės balanso nėra teikęs nuo 2011 m. gegužės 24 d. Teismui buvo pateiktas 2012 m. rugsėjo 30 d. balansas, kuriame nurodyta, jog atsakovas turi 530 831 Lt vertės ilgalaikio turto, o jau teismui pateiktame 2013 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad praėjusių metų ilgalaikio turto vertė sudaro 482 099 Lt, o 2013 m. ilgalaikis turtas sudaro jau 1 292 843 Lt. Iš atsakovo teismui pateiktų duomenų, registruotino turto vertė sudaro 251 470 Lt, todėl akivaizdu, kad teismui pateikto balanso duomenys neatspindi nekilnojamojo turto vertės.
6. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie 2013 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytą perkainavimo rezervą – 799 329 Lt, kurie pagrįstų, koks turtas buvo perkainuotas bei kokiais duomenimis remiamasi perkainuojant turtą. Atsakovas pateikė teismui 2012 m. gegužės 24 d. turto vertės nustatymo pažymą, kuri buvo skirta tik kredito įstaigai turto įkeitimo tikslu, tačiau šiai dienai vadovautis šiais duomenimis negalima.
7. Atsakovas pateikė kreditorių sąrašą, kuriame nurodyta kreditoriams mokėtina suma 366 379, 78 Lt. Tačiau balanse kaip mokėtina nenurodyta A. K. naudai išieškoma 35 629 Lt suma. Nors atsakovas nurodo, kad turi 56 897 Lt, tačiau, kaip matyti, su kreditoriumi neatsiskaito ir yra vykdomas priverstinis išieškojimas, dėl ko galima daryti išvadą, kad bendrovė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, realiai nurodytų pinigų neturi.
8. Teismas nesiaiškino, ar realiai buvo sudaryti sandoriai su debitoriais, kiek jų sudaryta, ar jie realiai vykdomi ir kaip vykdomi, ar buvo įsigytas turtas ir kokia verte, ar atsakovas gauna pajamas iš nekilnojamojo turto. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad įmonės nuostoliai tik didėja, nekilnojamasis turtas įkeistas hipoteka, įmonė iki šiol neatsiskaitė su buvusia darbuotoja I. T., todėl manytina, kad įmonė yra nemoki, o pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo atsakovo ūkinės finansinės veiklos rezultatų, neišreikalavo duomenų, todėl byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo.

14Atsakovas UAB „Laisvas paukštis“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas tiek dėl ieškovo reikalavimo teisės, tiek dėl atsakovo turtinės padėties.
2. Ieškovas teismo posėdyje pats teigė, jog derybos dėl akcijų įsigijimo vyko tarp dviejų fizinių asmenų – R. P. iš vienos pusės ir D. L. arba V. N. iš kitos pusės, tačiau ieškovas niekaip negalėjo paaiškinti, kodėl fizinio asmens vardu avansinį mokėjimą atliko UAB „Hoja Electronics“, kuri nebuvo ketinamos sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutarties šalis.
3. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė yra nemoki, kadangi jos pradelstos skolos sudaro 35 629 Lt, o turto vertė – 1 719 360 Lt, t. y. atsakovas turi daugiau kaip 48 kartus daugiau turto, negu pradelstų skolų.
4. Tam tikri finansinės drausmės pažeidimai – įmonės balanso viešajam registrui nepateikimas nesudaro pagrindo išvadai apie įmonės nemokumą. Be to, byloje pateikti duomenys apie įmonės nekilnojamąjį turtą ir jo vertę. UAB „Ober-haus“ 2012 m. turto vertinimo duomenimis nustatyta, atsakovo nekilnojamojo turto, esančio Kazikėnų k. Jurbarko r., 1 100 00 Lt rinkos vertė ir 500 000 Lt priverstinio pardavimo rinkos vertė.
5. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad atsakovas yra moki įmonė, todėl net jei ieškovas turėtų reikalavimo teisę į atsakovą, bankroto bylos iškėlimo pagrindų nėra, tad atskirasis skundas turi būti atmestas.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

16Byloje sprendžiamas klausimas, ar Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Laisvas paukštis“, yra pagrįsta ir teisėta.

17Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

18Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

19Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, o ne tikslius visų įmonės įsiskolinimų dydžius. Tikslesnį pradelstų įsipareigojimų dydį svarbu nustatyti tik tada, kai tokių įsipareigojimų suma pagal bylos duomenis yra tik nežymiai didesnė arba nežymiai mažesnė, negu pusė įmonės turto vertės. Tuo tarpu kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai yra sprendžiami bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismo nutartimi tvirtinant, juos tikslinant. Tuomet, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Tuo atveju, jeigu iš teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams, kurių reikalavimų atsakovas neginčija, vis dėlto viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė laikoma nemokia ir jai turi būti keliama bankroto byla. Tačiau visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-859/2009, 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1113/2009).

20Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateiktu įmonės nemokumo sąvokos apibrėžimu, viena iš sąlygų, turinčių teisinę reikšmę sprendžiant dėl įmonės mokumo – tai į įmonės balansą įrašyto turto vertė. Šis įmonės finansinę būklę apibūdinantis rodiklis nustatomas vertinant ne įmonės balanse nurodytą turto vertę, bet į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę. Įmonės balanso duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo ir to, jog jame nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2164/2013). Sprendžiant dėl įmonės nemokumo, teisinę reikšmę turi ne įmonės balanse nurodyta turto vertė, bet į įmonės balansą įrašyto turto vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 2-1187/2013). Vadinasi, kilus ginčui, ar balanse įrašyta įmonės turto vertė atitinka realią turto rinkos vertę, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, turi būti vertinama faktinė įmonės turto rinkos vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2014).

21Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Tai, kad bankroto byloje vyrauja viešasis interesas nereiškia, kad teismas, o ne proceso šalys turi įrodinėti su ginčo teisingu išsprendimu susijusias aplinkybes.

22Iš byloje esančių atsakovo UAB „Laisvas paukštis“ finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis įmonė turėjo turto už 1 719 360 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 366 380 Lt (b. l. 62, t. 1). Per 2013 metus įmonės grynasis pelnas sudarė 2 647 Lt (b. l. 63). Nors atsakovo turimo turto vertė ankstesnių metų balansuose nurodyta mažesnė (2010 m. – 712 471 Lt, 2012 m. rugsėjo 30 d. – 971 281 Lt), tačiau iš byloje esančių kitų duomenų galima spręsti, kad balanse nurodyta atsakovo turimo turto vertė neatitiko faktinės turto vertės. Tokia išvada darytina dėl to, kad 2011 m. gegužės 9 d. UAB „Vestus“ atliktoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Kazikėnų k., Jurbarko r., vidutinė rinkos vertė – 1 070 000 Lt (b. l. 92, t. 1). Pažymėtina, kad šis atsakovo turto vertinimas atliktas paties ieškovo UAB „Hoja Electronics“ užsakymu. Byloje yra ir kita to paties atsakovo turto vertės nustatymo pažyma (b. l. 156-157, t. 1), kurioje 2012 m. gegužės 24 d. atsakovo turtas įvertintas 1 100 000 Lt. Nors šis turtas ir įkeistas, tačiau hipoteka užtikrintos prievolės dydis sudaro iš viso tik 395 000 Lt, įskaitant ir kreditoriaus A. K. naudai išieškomą sumą (Hipotekos registro duomenys). Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiojo asmens I. T. finansinis reikalavimas patenkintas šios bylos nagrinėjimo metu (b. l. 160, t. 1); atsakovas įsiskolinimų valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams, taip pat valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, neturi (b. l. 158-159). Taigi, net ir darant prielaidą, kad visos atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis – 366 380 Lt; Hipotekos registro duomenimis – 335 000 Lt) šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu yra pradelsti, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo valdomo turto vertė nuo 2011-2012 metų galėjo sumažėti tiek, kad jo pradelstos skolos viršytų pusę valdomo turto vertės. Net ir tuo atveju, jei turto vertė būtų sumažėjusi du kartus (1 100 000 Lt / 2 = 550 000 Lt), pagal valdomo turto ir pradelstų įsiskolinimų santykį, įmonė neatitiktų nemokumo būklės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra informacijos apie atsakovo veiklos nutraukimą, apie įmonės darbuotojų pretenzijas atsakovui dėl neatsiskaitymų, apie viešą paskelbimą ar kitokį pranešimą kreditoriams, kad atsakovas negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų, nėra pagrindo spręsti, kad įmonė yra nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla.

23Teismas pripažįsta, kad atsakovas kreditorių sąraše kaip pradelsto įsipareigojimo nenurodė A. K. naudai išieškomos 35 629 Lt sumos, tačiau šis faktas nebuvo lemiamas nustatant įmonės (ne)mokumo būklę, todėl vertintinas kaip neturėjęs esminės teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui. Atskirojo skundo argumentai dėl ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą taip pat plačiau neanalizuojami, kadangi sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą esminis aspektas yra įmonės finansinės būklės nustatymas. Tuo tarpu kreditorių reikalavimai ir jų dydžiai nustatinėjami įmonės bankroto procese po to, kai įmonei iškeliama bankroto byla. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas su ieškovo nurodomu įsiskolinimu nesutinka, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012). Ieškovas, norėdamas inicijuoti atsakovui bankroto bylą, iš pradžių turėtų išspręsti kilusį ginčą, pareikšdamas ieškinį dėl jo nurodomo atsakovo įsiskolinimo priteisimo ginčo teisenos tvarka ir tik išsprendus kilusį ginčą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimas būtų patenkintas, bei nesant galimybės išieškoti priteistų sumų iš atsakovo, inicijuoti bankroto bylą atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2818/2013).

24Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai įvertino įmonės finansinę būklę, išanalizavo visas teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes ir pagrįstai atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs UAB „Hoja Electronics“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.