Byla e2-423-196/2018
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Budova“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5019-232/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aimasta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,Budova“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB ,,Aimasta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Budova“ 60 350,64 Eur įsiskolinimą, 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat visas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, nepakankant piniginių lėšų – areštuoti nekilnojamuosius daiktus, jų nepakankant – areštuoti kilnojamuosius daiktus už ieškinio sumą. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 60 350,64 Eur sumai atsakovės UAB „Budova“ nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudė jį perleisti kitiems asmenims; nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovės nekilnojamojo turto, areštavo kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias pas atsakovę atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leido atsakovei mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei bei įmokas socialinio draudimo fondui.
  2. Teismas nurodė, kad šioje byloje prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nepranešus atsakovei, įvertinus ieškovės nurodytas faktines aplinkybes dėl atsakovės vengimo atsiskaityti su ieškove bei laikantis proceso koncentracijos principo (CPK 7 str. 1 d., 147 str. 1 d.).
  3. Teismas sprendė, kad ieškovė pateiktame teismui procesiniame dokumente išdėstė faktines aplinkybes, gindama savo teisę (CPK 5 str. 1 d.) ir tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą.
  4. Teismas pažymėjo, kad sutinka su ieškovės argumentu, jog 60 350,64 Eur dydžio reikalavimo suma atsakovei yra didelė, todėl nutarties priėmimo dieną teismui nežinant, kiek ir kokio turto turi atsakovė, kokia to turto vertė, įvertinant, kad nėra duomenų, kad atsakovės turtas yra nesuvaržytas, neapribotas disponavimas turtu, egzistuoja tikimybė, jog esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes byloje nėra įrodymų, kad atsakovė bendradarbiauja su ieškove, siekia sumažinti prievolės dydį (CK 6.38 str.), t. y. kyla objektyvi grėsmė galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, (CPK 144 str., 178 str.).
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė UAB ,,Budova“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovė nepagrindė skolos pagrindo, nenurodė skolos atsiradimo aplinkybių, nepateikė ieškinio reikalavimą pagrindžiančių įrodymų.
    2. Nei ieškovė, nei teismas nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių aplinkybių (įrodymų), dėl kurių gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, o vien ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    3. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, į atsakovę nesikreipė, duomenų apie turtinę padėtį nereikalavo, nesuteikė atsakovei galimybės pasisakyti bei pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, kas lėmė, kad nutartis yra vienpusiška ir neobjektyvi. Aplinkybę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos paneigia duomenys apie atsakovės per 2017 metus gautas pajamas ir turimą turtą. Iš atsakovės 2017 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad atsakovė 2016 metais turėjo 16 325 Eur grynojo pelno, o 2017 metais – 68 768 Eur, kas patvirtina sėkmingą verslo plėtojimą ir gerą finansinę padėtį. Bendrovės turtas 2017 metais sudarė 144 624 Eur. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė UAB ,,Budova“ kitoje Šiaulių miesto apylinkės teisme esančioje civilinėje byloje yra pareiškusi ieškinį UAB ,,Aimasta“ dėl tarpusavio skolų įskaitymo, po skolų įskaitymo, bendras skolos likutis sudarytų 11 997,76 Eur.
    4. Neteisėtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sutrikdytų ir suvaržytų įmonės ūkinę-komercinę veiklą, kas neatitiktų ekonomiškumo principo ir nepagrįstai pažeistų atsakovės interesus.
  2. Ieškovė UAB ,,Aimasta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
    1. Teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2017 m. gruodžio 1 d. preliminarų sprendimą, tinkamai įvertino ieškinio pagrįstumą ir ieškovės pateiktus įrodymus dėl skolos dydžio, bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus duomenis yra tenkintinas.
    2. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog atsakovė kitoje civilinėje byloje siekia tarpusavio skolų įskaitymo, po ko, neva atsakovė nebūtų skolinga ieškovei. Teismas negalėjo vertinti šio atsakovės argumento, nes tai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas ir pagrindas.
    3. Teismas pagrįstai sprendė, kad yra reali grėsmė, kad priimtas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba gali pasunkėti jo įvykdymas, nes ieškinio suma yra didelė ir atsakovė neginčija skolos dydžio bei nepateikė pagrįstų įrodymų, kad jos turtinė padėtis yra gera ir ji galėtų įvykdyti teismo sprendimą.
    4. Pateikus skundžiamą nutartį vykdymui, antstolė sudarė atsakovės turimo turto aprašą ir areštavo tik automobilį, daugiau jokio turto nebuvo surasta. Atsakovė įrodinėdama savo gerą turtinę padėtį pateikė 2017 m. rugsėjo 30 d. pelno nuostolių ataskaitą ir balansą, kurie nėra patvirtinti ir iš kurių nematyti, kokį realų turtą atsakovė turi. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 108 370 Eur, nuosavas turtas – 107 869 Eur, kitas atsakovės turtas yra gautinos lėšos – 103 544 Eur, kurios neaišku ar bus gautos.

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
  4. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, nes ieškovė nepagrindė skolos pagrindo, nenurodė skolos atsiradimo aplinkybių, nepateikė ieškinio reikalavimą pagrindžiančių įrodymų.
  5. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 60 350,64 Eur įsiskolinimą bei procesines palūkanas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas, o 2018 m. vasario 26 d. sprendimu preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas. Nors pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje detaliai nepasisakyta dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo, tačiau byloje esant priimtam teismo sprendimui, kuriuo ieškovės ieškinys yra tenkintas, laikytina, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Dėl to darytina išvada, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga yra nustatyta.
  6. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas bus apsunkintas. Taigi, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).
  7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pasitelkęs prezumpciją, kad didelė turtinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nors vien tik didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visgi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016).
  8. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad jos gerą finansinę padėtį patvirtina 2017 m. rugsėjo 30 d. balansas, tačiau nurodytas dokumentas į bylą nepateiktas, o iš pateikto 2017 m. balandžio 28 d. sudaryto balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovės 2016 metais turimas turtas sudarė 144 624 Eur, iš kurio trumpalaikis turtas sudarė 134 753 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 105 523 Eur, visa ši suma sudaro per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus. Nors apeliantė nurodo, kad bendrovė 2016 metais turėjo 16 325 Eur grynojo pelno, tačiau įvertinus paduoto ieškinio sumą, kuri sudaro 60 350,64 Eur, bei bendrovės turimo turto bei įsipareigojimų santykį, laikytina, kad apeliantės pateikti įrodymai nepagrindžia geros bendrovės finansinės padėties bei nepatvirtina neabejotinos jos galimybės įvykdyti teismo priimtą ieškovei galimai palankų teismo sprendimą. Apeliantė teigdama, kad 2017 metais bendrovė turėjo 68 768 Eur pelno, jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai, kuriais siekiama paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją, nepaneigia byloje konstatuoto poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  9. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones jos turto atžvilgiu, pažeidė ekonomiškumo principų reikalavimus, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas trikdo bei varžo įmonės ūkinę-komercinę veiklą.
  10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, ekonomiškumo principo nepažeidė, nes skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ribojamos ieškinio reikalavimų suma (CPK 145 str. 2 d.), t. y. 60 350,64 Eur. Be to, iš areštuotų lėšų leista išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokėti mokesčius bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove.
  11. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį

4Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

5Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai