Byla 2-814/2014
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sabenavita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Conlitus“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-3638-467/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Conlitus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sabenavita“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Conlitus“ 2014 m. vasario 11 d. pareiškė reikalavimą iškelti atsakovui UAB „Sabenavita“ bankroto bylą ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo, areštuoti UAB „Sabenavita“ nuosavybės teise priklausantį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jais disponuoti bei leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius į valstybės iždą; taip pat sustabdyti UAB „Sabenavita“ turto (lėšų) realizavimą ir (ar) išieškojimą bei paskirstymą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: areštavo UAB „Sabenavita“ nuosavybės teise priklausantį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jais disponuoti, bet leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir leidžiant mokėti mokesčius į valstybės biudžetą.

7Iš pateiktų duomenų (atsakovo įsiskolinimo pareiškėjui dydžio, pretenzijų reiškimo trukmės), teismas sprendė, jog, siekiant apsaugoti atsakovo kreditorių interesus, yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo – viso atsakovo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų, esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą, uždraudžiant jais disponuoti bei leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius į valstybės iždą.

8Teismas pažymėjo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalį teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Taigi turto realizavimas ir (ar) išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus sustabdomas įstatymo pagrindu ir tam teismo procesinis sprendimas nereikalingas. Minėtų procesinių veiksmų vykdymo procese sustabdymą įstatymas sieja su pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimu teisme, dėl ko teismo procesinis sprendimas, priimtas šiuo klausimu, nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Sabenavita“ prašo panaikinti 2014 m. vasario 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti atsakovo UAB „Sabenavita“ turto areštą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu gali būti taikomos tik tuomet, kai teismui pateikiami preliminariai pagrįsti duomenys apie atsakovo nemokumą. Jeigu tokie įrodymai nepateikiami, nėra pagrindo iš esmės apsunkinti mokios įmonės veiklą.
  2. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas apskritai nevertino atsakovo finansinės padėties.
  3. Kaip matyti iš viešame Juridinių asmenų registre esančios informacijos, atsakovo turtas 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė net 17 021 176 Lt, iš jų 8 358 757 Lt ilgalaikis turtas, įmonė gavo 404 335 Lt grynojo pelno. Preliminarūs 2013 m. rezultatai taip pat patvirtina gerą įmonės finansinę padėtį: iš 2013 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonės turtas sudaro 19 722 331 Lt, per 2013 metus įmonė gavo net 2 184 828 Lt pelno.
  4. Ieškovas į teismą kreipiasi dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, tačiau realiai jis siekia atgauti savo skolą – 300 010, 28 Lt. Atsižvelgiant į gerą atsakovo finansinę būklę, ši ieškovo reikalavimo suma negali būti vertinama kaip didelė ir kelianti grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Byloje sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovo UAB „Conlitus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „Sabenavita“ turto atžvilgiu, teisėtumo klausimas.

13Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, savo iniciatyva ar suinteresuoto asmens prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.

14Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu paprastai siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Nesant pagrįstų prielaidų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra, laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos, o pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones tokiu atveju yra pagrindas panaikinti.

15Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuo tarpu, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Teismų praktikoje laikoma, jog preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo, pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-780/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikyti paprastai nėra pagrindo tais atvejais, kai, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimamas ieškovui nepalankus teismo sprendimas. Tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės konkrečioje byloje yra pritaikytos, o ieškinys išnagrinėjus bylą iš esmės atmestas, teismas turi pagrindą laikinąsias apsaugos priemones panaikinti remdamasis šia preliminaraus ieškinio nepagrįstumo taisykle.

16Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodamas tuo, kad yra poreikis apsaugoti galimai bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Ieškovas šioje byloje kreipėsi į teismą nurodydamas, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovo atžvilgiu sudaro iš viso 300 010, 28 Lt ir prašė iškelti atsakovui bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Sabenavita“ bankroto bylą. Teismas nustatė, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovas, priešingai, nei teigia ieškovai, nėra nemokus. Teismas nustatė, kad įmonė 2012 m. gruodžio 31 d. turėjo turto iš viso už 17 021 176 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 3 708 511 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. turėjo turto iš viso už 19 722 331 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 495 254 Lt. Įmonės veikla davė pelno tiek 2012 m., tiek 2013 m. (atitinkamai 404 335 Lt ir 2 184 828 Lt). Dalies kitų kreditorių nurodomų atsakovo įsiskolinimų atsakovas nepripažįsta (juos ginčija), todėl jie, laikantis teismų praktikos, neįskaičiuojami į pradelstų įsipareigojimų masę.

17Įvertinęs aplinkybę, kad byla išnagrinėta iš esmės ir priimtas atsakovo atžvilgiu palankus teismo sprendimas netenkinant ieškovo reikalavimo iškelti atsakovui bankroto bylą, nepaisant to, kad šis teismo sprendimas neįsiteisėjęs, apeliacinės instancijos teismas taiko anksčiau minėtą prima facie doktriną ir daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Teismas atkreipia dėmesį, jog pats ieškinys (ieškovų reikalavimų pagrįstumas) šiuo procesiniu sprendimu nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

18Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, pats panaikino 2013 m. vasario 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau tiek pagal minėtą ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą, tiek pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį, priėmus tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu galiotų iki šis sprendimas įsiteisės. Tuo tarpu nustačius, kad ieškovo ieškinys preliminariai nepagrįstas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu pažeidžia atsakovo interesus, neatitinka įstatymo bei teismų praktikos suformuluotų taisyklių reikalavimų, todėl atsakovo atžvilgiu pritaikyti suvaržymai – nuosavybės teise priklausančio turto, turtinių teisių bei piniginių lėšų, esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jais disponuoti, areštas – turi būti panaikintas nedelsiant.

19Esant šioms aplinkybėms, apelianto atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turto atžvilgiu atmetamas.

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo UAB „Conlitus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Sabenavita“ turto atžvilgiu taikymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Conlitus“ 2014 m. vasario 11 d. pareiškė reikalavimą... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi prašymą dėl... 7. Iš pateiktų duomenų (atsakovo įsiskolinimo pareiškėjui dydžio,... 8. Teismas pažymėjo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalį... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Sabenavita“ prašo panaikinti 2014 m.... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Byloje sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. teismo... 13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje... 14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu paprastai siekiama garantuoti teismo... 15. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi... 17. Įvertinęs aplinkybę, kad byla išnagrinėta iš esmės ir priimtas atsakovo... 18. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš... 19. Esant šioms aplinkybėms, apelianto atskirasis skundas tenkinamas, o... 20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 21. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir...