Byla 2A-1014/2012
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nijoleta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2084-178/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LL Haus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nijoleta“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl atsakovo prievolės atsiskaityti už nupirktus daiktus įvykdymo.

5Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovui UAB „LL Haus“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. Č. . Iš įmonės dokumentų bankroto administratorius nustatė, kad 2009 m. birželio 30 d. ieškovas išrašė PVM sąskaitą faktūrą LLH Nr. 0000033, kuria atsakovui UAB „Nijoleta“ pardavė 40 vnt. įvairių įrankių, prietaisų, staklių ir kitos įrangos už 24 823,40 Lt. Patikrinęs įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, banko sąskaitų išrašus, administratorius nenustatė nurodytos sąskaitos faktūros apmokėjimo, tarpusavio skolų suderinimo ar įskaitymo fakto. Į administratoriaus pareikštą pretenziją atsakovas neatsakė, už nupirktą turtą neatsiskaitė. Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 24 823,40 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas.

6Nuo ieškinio atsakovas gynėsi vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymu.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo 24 823,40 Lt skolos ieškovui ir 13 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų valstybei.

9Spręsdamas dėl įrodinėjimo naštos, kai atsakovas teigia nesantis skolingas ieškovui, paskirstymo, teismas nurodė, kad savo teiginiams pagrįsti atsakovas turi pateikti įrodymus, kad sąskaita faktūra, pagal kurią pareikštas ieškovo piniginis reikalavimas, buvo apmokėta grynais pinigais, pavedimu ar su ieškovu buvo atsiskaityta kitokiais būdais inter alia - aktualiu nagrinėjamai bylai – įskaitymu, atliktu iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo (CPK 12, 178 str.). Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie sąskaitos faktūros apmokėjimą grynais pinigais ar pavedimu. Įvertinęs atsakovo pateiktą mokėjimų lentelę (16 b. l.), teismas nustatė, kad joje nurodyti 2009 m. liepos 13 d. dalinio skolos padengimo mokėjimai nepagrįsti bylos medžiaga. Teismas sprendė, kad neatlikus tiesioginių mokėjimų pagal ginčo sąskaitą, atsakovo lentelėje pateikti duomenys nepatvirtina, jog iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo įstatymų nustatyta tvarka tarp šalių buvo atliktas įskaitymas. Spręsdamas dėl atsakovo prievolės pasibaigimo įskaitymu, teismas nurodė, kad atsakovas ne tik nepateikė įrodymų apie iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui teiktą rašytinį pranešimą dėl įskaitymo, bet to net ir neteigė. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas kokiu nors būdu būtų pateikęs atsakovui aiškiai išreikštą informaciją apie įskaitymo faktą. Tokio pobūdžio informacijos pateikimą teismas laikė itin reikšminga aplinkybe, motyvuodamas tuo, kad tik žinodamas apie kreditoriaus atliktą įskaitymą skolininkas turi galimybę ginčyti įskaitymo pagrįstumą. Teismas konstatavo, kad net ir tuo atveju, jei atsakovas savo apskaitoje būtų atlikęs įskaitymą, tačiau to neišviešinęs ieškovui, pripažinti prievolės pabaigą įskaitymu nebūtų pagrindo. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad savo kreditorinio reikalavimo pagrindimui atsakovas buvo pateikęs atsiskaitymų lentelę, kurioje apskritai nėra sąskaitoje nurodytos sumos ( 118 b. l.). Vertindamas 2009 m. gegužės 13 d. paskolos sutartį (b.l. 48), kuria atsakovas grindė savo galimybę atlikti įskaitymą, teismas nustatė, kad paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė nei įskaitymo galimybės, nei įskaitymo iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo realaus atlikimo, todėl, vadovaudamasis CK 6.305 straipsnio 1 dalimi, 6.314 straipsnio 5 dalimi, 6.256 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ieškinį pripažino pagrįstu ir jį patenkino.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas UAB “Nijoleta” apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo BUAB “LL Haus” ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas pažeidė materialiosios teisės bei proceso teisės normas, netinkamai taikė CK, CPK ir ĮBĮ normas, padarė šališkas išvadas, todėl sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui. Atsakovas pateikė teismui iš ieškovo bankroto bylos, kurioje yra patvirtintas atsakovo kreditorinis reikalavimas, ieškovo buvusios direktorės parašu ir įmonės antspaudu patvirtintą ieškovo debitorių sąrašą, kuriame atsakovas nenurodytas. Šio oficialaus rašytinio įrodymo, kuriuo buvo vadovaujamasi sprendžiant bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir jo kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimus, teismas netyrė ir dėl jo nepasisakė, nors šis dokumentas įrodo, jog 2009 m. birželio 30 d. atsakovas nebuvo ieškovo skolininkas.

132. Teismas netinkamai taikė įskaitymą reglamentuojančias teisės normas. Nustatyta, kad ieškovo finansinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, dalis dokumentų neišliko, auditas nebuvo atliktas, todėl teismas be pagrindo nesivadovavo atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, nors ieškovas nepateikė nei vieno tinkamo įrodymo, išskyrus ginčo sąskaitą faktūrą.

143. Teismas neišanalizavo paskolos sutarties ir pagal ją atliktų atsakovo mokėjimų. Ieškovui iškelta bankroto byla dėl nemokumo, todėl pagal CK 6.140 straipsnį buvo galimas ne tik palūkanų, bet ir suteiktos paskolos įskaitymas.

15Ieškovas BUAB „LL Haus“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

161. Teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas grindžiamas bendro pobūdžio frazėmis apie netinkamą materialinės bei procesinės teisės normų taikymą. Apeliantas nenurodo, kodėl teismo įvertinti įrodymai yra netinkami. Teismas įvertino atsakovo pateiktus įrodymus, iš kurių nenustatė, kad ginčo sąskaitą faktūrą atsakovas yra apmokėjęs.

172. Apeliantas nenurodo pagal kokius požymius ieškovo debitorių sąrašas turi būti vertinamas kaip oficialus rašytinis įrodymas (CPK 197 str. 2 d.). Byloje nėra oficialių rašytinių įrodymų, turinčių didesnę įrodomąją galią už kitus įrodymus. Teismas visiškai pagrįstai atmetė atsakovės teiginius apie darytus įskaitymus ir nurodė tiek faktinį, tiek teisinį tokios išvados pagrindimą. Atsakovas nenurodo, kaip buvo išviešintas įskaitymas, kad ne tik atsakovui, bet ir ieškovui būtų žinoma apie padarytus įskaitymus.

183. Ne teismas, o atsakovas turėjo pareigą pateikti įrodymus apie priskaičiuotas palūkanas, kurios, pasak atsakovo, turėjo būti įskaitytos. Tokių duomenų byloje nėra, jų nėra ir atsakovo pateiktoje lentelėje, todėl visiškai neaišku iš kokių dokumentų teismas turėjo nustatyti kokios prievolės ieškovo atžvilgiu ir kada pasibaigė, jeigu pats atsakovas net apeliaciniame skunde negali konkrečiai nurodyti įskaitomų prievolių.

19Pagal CPK 321 straipsnį, apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Apeliantas prašė skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tokio prašymo niekaip neargumentavo. Žodinio bylos nagrinėjimo teisėjų kolegija nepripažįsta būtinu (CPK 322 str.).

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

22Pagal atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro įrodinėjimo taisykles reglamentuojančių proceso teisės normų ir prievolės pasibaigimą įskaitymu reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo klausimai.

23Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių; teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl, patenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

24Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo

25Apeliantas teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir neįvertino visų atsakovo pateiktų įrodymų, o ieškovas nepateikė nė vieno tinkamo įrodymo. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija laiko nepagrįstais ir juos atmeta.

26Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. E. U., bylos Nr. 3K-3-269/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas, teigdamas, kad atsakovas neįvykdė savo prievolės sumokėti už įsigytus daiktus, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalėjo įrodinėti, kad su juo nebuvo atsiskaityta; tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turėjo įrodyti atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pagal CPK 12, 178 straipsnių nuostatas atsakovas turi pateikti įrodymus apie prievolės apmokėti sąskaitą įvykdymą ar šios prievolės pasibaigimą kitu, atsakovo nurodomu įskaitymo, būdu, tinkamai tarp bylos šalių paskirstė įrodinėjimo naštą ir civiliniame procese reglamentuotų įrodinėjimo taisyklių šiuo aspektu nepažeidė. Reikalaudamas atsakovą sumokėti pirkimo kainą, ieškovas pateikė teismui tokios atsakovo prievolės atsiradimo pagrindą įrodantį dokumentą – 2009 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LLH Nr. 000033 (8 b. l.), ir nurodė apie duomenų, kad atsakovas ją apmokėjo, bankrutuojančios įmonės finansiniuose dokumentuose nebuvimą. Atsakovas nuo ieškinio gynėsi tuo, kad pagal paskolos sutartį už ieškovą tretiesiems asmenims yra sumokėjęs atitinkamas sumas, todėl atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir tokiu būdu jo prievolė ieškovui pasibaigė. Savo pozicijai pagrįsti atsakovas pateikė mokėjimų lentelę (16 b. l.), jos duomenis pagrindžiančius mokėjimo dokumentus (18-42 b. l.), savo kreditorinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje pagrindžiančią atsiskaitymų lentelę (116-118 b. l.), kuriuos įvertinęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė prievolės įvykdymo ar jos pasibaigimo įskaitymu fakto.

27Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo teikto oficialaus rašytinio įrodymo – ieškovo bankroto byloje esančio jo buvusios vadovės parašu patvirtinto ieškovo debitorinių įsiskolinimų 2009 m. birželio 30 d. sąrašo (122 b. l.), kuriame atsakovas, kaip ieškovo skolininkas, nefigūruoja. Oficialaus rašytinio įrodymo samprata apibrėžta CPK 197 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią oficialiais ir didesnę įrodomąją galią turinčiais rašytiniais įrodymais laikomi valstybės ir savivaldybės institucijų išduoti, kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų patvirtinti dokumentai. Teismui, sprendžiančiam bankroto bylos iškėlimo klausimą, buvusios ieškovo direktorės pateiktas skolininkų sąrašas neatitinka įstatyme nustatyto oficialaus rašytinio įrodymo statuso, todėl neturi didesnės įrodomosios galios. Sąskaita faktūra įformintas pirkimo-pardavimo sandoris įvyko 2009 m. birželio 30 d., t. y. tą pačią dieną, kuriai ieškovo turimi reikalavimai skolininkams nurodyti minėtame sąraše. Ieškovo skolininkų sąrašas, kuriame nėra atsakovo su ginčo skolos suma, nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas, liudijantis, kad sandorio sudarymo momentu atsakovas sumokėjo pirkimo kainą ieškovui (CK 6.314 str. 4 d.) ar šalys atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

28Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 punktą, apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, juridinių asmenų ūkinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis-faktūromis, kasos pajamų (išlaidų) orderiais, mokėjimo pavedimais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; ir kt.). Juridinių asmenų ūkinių operacijų įrodinėjimo leistinomis priemonėmis pripažįstant finansinės apskaitos dokumentus, iki bankroto bylos iškėlimo ieškovo parengtas skolininkų sąrašas bei buhalterinius duomenis atspindinčios atsakovo sudarytos lentelės (16, 117 b. l.) negali būti laikomi pakankamais atsakovo piniginės prievolės tinkamą įvykdymą pagrindžiančiais įrodymais. Minėti įrodymai taip pat neįrodo ir CK 6.131 straipsnyje numatytos įskaitymo tvarkos laikymosi. Taigi, apelianto nurodytas kaip neįvertintas rašytinis įrodymas – ieškovo skolininkų sąrašas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo prievolės pasibaigimo įskaitymu fakto neįrodytumo, o šio įrodymo neįvertinimas pirmosios instancijos teisme neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui.

29Dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo

30Įskaitymas – vienas prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Pagal CK 6.130 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje BUAB “Žemaitijos statyba” v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3- 522/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Trans Group LT“ v. BUAB „Glikasta“, bylos Nr. 3K-3-301/2011; kt.).

31Įskaitymo tvarką reglamentuoja CK 6.131 straipsnis, pagal kurį įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo; įskaitoma pranešant apie tai kitai šaliai. Tai reiškia, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, o pasinaudojusi įskaitymo teise prievolės šalis apie tai privalo pranešti kitai šaliai, nes šito reikalauja šalių bendradarbiavimo pareiga (CK 6.38 str. 3 d.). Įskaitymo tvarką reglamentuojanti teisės norma nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Svarbu, kad pranešimas apie įskaitymą būtų aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Sprendžiant ar pranešimas apie įskaitymą yra tinkamos formos, reikšminga tarp prievolės šalių susiklosčiusi dalykinio bendradarbiavimo praktika – kaip vyko jų tarpusavio susirašinėjimas kitais klausimais. Priklausomai nuo šių aplinkybių, teismų praktikoje tinkamu pripažįstamas tiek rašytinis, tiek faksimilinis, tiek kitos formos pranešimas apie prievolės įskaitymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje R. Trilikauskas v. UAB UAB „Gipsonas“, bylos Nr. 3K-3-561/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje G. Tankeliun įmonė „Hegvita“ v. UAB „Scania Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-479/2010). CK 6.131 straipsnyje numatytos įskaitymo tvarkos nesilaikymas, t. y. įskaitymo teise pasinaudojusios šalies nepranešimas apie tai kitai šaliai, įskaitymą daro neįvykusiu.

32Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apie įskaitymą atsakovas ieškovui nepranešė, todėl nekonstatavo atsakovo prievolės ieškovui pasibaigimo įskaitymu egzistavimo. Dėl šio teismo nustatyto fakto atsakovas apeliaciniame skunde nesuformulavo argumentų ir teismo išvadų dėl šių bylai reikšmingų aplinkybių neginčija. Įskaitomų prievolių nustatytas (identifikavimas) yra būtinas, kai įskaitymo teise pasinaudojusi šalis įvykdė pareigą pranešti kitai šaliai apie įskaitymą. Nesant tokio pranešimo ir atsakovui nenurodžius įskaitomos sumos ir įskaitymo pagrindo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daugiau, nei tai buvo padaryta, analizuoti ir vertinti paskolos sutartį ir mokėjimus pagal ją. Apelianto argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti, todėl atmestini.

33CK 6.140 straipsnis reglamentuoja įskaitymą, kai skolininkas tampa nemokus. Tokiu atveju kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės ir kreditorių santykius reguliuoja Įmonių bankroto įstatymas. Kasacinio teismo praktika dėl įskaitymo negalimumo, jeigu skolininkui iškelta bankroto byla, yra nuosekli ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. likviduojama AB „Argovegas“, bylos Nr. 3K-3-484/2004, 2006 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama AB Turto banko v. likviduojama AB „Oruva“, bylos Nr. 3K-3-529/2006 ; kt.). Iš atsakovo pateiktos lentelės (16 b. l.) turinio galima būtų daryti prielaidą, kad savo buhalterinėje apskaitoje atsakovas atliko įskaitymą 2009 m. liepos 13 d., t. y. tuomet, kai ieškovas buvo nemokus, bet bankroto byla jam dar nebuvo iškelta. Byloje nustatyta, kad pagal įstatymo reikalavimus apie įskaitymą nepranešta ieškovui, todėl įskaitymas negali būti laikomas įvykusiu. Tokiu atveju atsakovo argumentai, kad pagal CK 6.140 straipsnį jis galėjo atlikti įskaitymą iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi ir kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

34Pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles atsakovo prievolės įvykdymo faktas byloje nenustatytas, bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai taikė prievolės pasibaigimą įskaitymu reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl teisėtas ir pagrįstas sprendimas paliktinas nepakeistas.

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl atsakovo prievolės atsiskaityti už... 5. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovui UAB „LL... 6. Nuo ieškinio atsakovas gynėsi vienarūšių priešpriešinių reikalavimų... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 9. Spręsdamas dėl įrodinėjimo naštos, kai atsakovas teigia nesantis skolingas... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas UAB “Nijoleta” apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos... 12. 1. Teismas pažeidė materialiosios teisės bei proceso teisės normas,... 13. 2. Teismas netinkamai taikė įskaitymą reglamentuojančias teisės normas.... 14. 3. Teismas neišanalizavo paskolos sutarties ir pagal ją atliktų atsakovo... 15. Ieškovas BUAB „LL Haus“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį... 16. 1. Teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis... 17. 2. Apeliantas nenurodo pagal kokius požymius ieškovo debitorių sąrašas... 18. 3. Ne teismas, o atsakovas turėjo pareigą pateikti įrodymus apie... 19. Pagal CPK 321 straipsnį, apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 22. Pagal atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos... 23. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje... 24. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo... 25. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismas netinkamai paskirstė... 26. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi... 27. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo... 28. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad visos ūkinės... 29. Dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo... 30. Įskaitymas – vienas prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1... 31. Įskaitymo tvarką reglamentuoja CK 6.131 straipsnis, pagal kurį įskaitymui... 32. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apie įskaitymą... 33. CK 6.140 straipsnis reglamentuoja įskaitymą, kai skolininkas tampa nemokus.... 34. Pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles atsakovo... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą....