Byla 2-1589-381/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – notaras A. G. ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“, ir

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovų nurodytų aplinkybių, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris, 2008 m. kovo 21 d. sudarytas tarp UAB „Čelta“ ir G. T. bei R. T., o taip pat kreditavimo ir laidavimo ar hipotekos sandoriai (2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartis, sudaryta tarp UAB „Čelta“ ir bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras (toliau – BAB bankas Snoras), 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos sutartys, sudarytos tarp BAB banko Snoras ir Š. Č., 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp A. K. Č. ir BAB banko Snoras, 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp Š. Č. ir BAB bankas Snoras, 2008 m. balandžio 24 d., 2008 m. gegužės 9 d. ir 2008 m. rugsėjo 9 d. vekselių pirkimo–pardavimo sutartys, sudarytos tarp BAB banko Snoras ir bankrutavusios UAB „Taurų spalvos“, 2008 m. sausio 5 d., 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštai) sudaryti iš esmės suklydus, t. y. turint valios trūkumų jų sudarymo metu. Teismas pripažino, kad ieškovų reikalavimas dėl UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. parengtos žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 pripažinimo negaliojančia šioje byloje taip pat neįrodytas. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė ir ieškovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo.

62.

7Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

83.

92018 m. liepos 4 d. ieškovė UAB „Čelta“ pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, laikinai sustabdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, kol tebevyksta teisiniai ginčai, kurį 2018 m. liepos 10 d. patikslino. Ieškovė taip pat pateikė prašymą nagrinėti prašymą žodinio proceso tvarka.

104.

11Ieškovė nurodė, kad teismai, nagrinėdami bylą, vertino tik vienos šalies neatidumą, o dėl banko tuo klausimu iš viso nepasisakyta, nors bankui turto vertinimas yra kaip profesinė praktika. Teismai taip pat nepasisakė dėl banko atsakomybės už kredito sutarties nevykdymą ir dėl esminių kredito sutarties sąlygų (4.1.5 ir 29 punktai). Teismai nieko nepasisakė ir dėl tikrųjų kredito sutarties sąlygų, kaip jos turi būti aiškinamos ir suprantamos vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nors šiuo atveju tai esminis dalykas. Šiuo atveju nebuvo nustatyti tikrieji sutarties šalių ketinimai, neatsižvelgta į sutarties sąlygas, nesiaiškinta dėl esminės sutarties sąvokos (dėl preliminarios vertinimo ataskaitos sąvokos), neatsižvelgta į tai, kas tokią sąlygą pasiūlė, neatsižvelgta į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Pripažinti sudarytą kredito sutartį galiojančia nėra jokios galimybės, kadangi tikrieji ketinimai buvo visai kiti negu įrašyti. Įvertinus tai, jog abi kredito sutarties sąlygos neįvykdytos, ir taikius sutarčių aiškinimo taisykles, išaiškėtų, kad sutarties tikslas buvo suteikti kreditą ne sutartomis sąlygomis, o visai kitomis, jog apgauti / suklaidinti dėl tokio kredito dydžio.

125.

13Ieškovės teigimu, egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą, kadangi padaryta aiški teisės normos taikymo klaida – netaikytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnis, kuris turėjo būti taikytas, be to, pripažinta kredito sutartis galiojanti, kai neįvykdytos esminės kredito sutarties sąlygos, vienai iš jų esant imperatyviai. Nagrinėjamu atveju sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, nes nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas konkrečiai dėl esminių sutarties sąlygų nepasisakė, o dėl CK 6.193 straipsnio iš viso nutylėta. Būtina atnaujinti procesą, nes priešingu atveju būtų įteisintos išvados, kad: 1) realus, neįrengtas, plynas žemės sklypas tuo pat metu gali būti ir įrengtas, sudalintas sklypeliais, su privažiavimo keliais, nesant net jokių planų, dokumentų, kai iš tikrųjų nėra net galimybės taip sklypą naudoti; 2) praeities faktai kintami, priklauso nuo dabartinių aplinkybių; 3) sukuriamas precedentas, jog bankams suteikiama teisė keisti turto vertinimo teisės aktus, įteisinamas preliminarus turto vertinimas, kai tokio vertinimo būdo iš viso nėra, to nenustato joks galiojantis teisės aktas; 4) sąmoningai perdarytas norminis aktas, pakeista net jo esmė, jog pagrįsti vertinimą, pagal kurį ir suteiktas kreditas; 5) sukuriami precedentai, jog galima ignoruoti teismų suformuotą praktiką turto vertinimo klausimais; 6) rinkos vertę galima nustatyti ignoravus fundamentalius matematikos mokslo principus; 7) kredito sutarties pagrindinėje sąlygoje įrašytas dydis 3 000 000 Lt reiškia 3 000 000 Lt su pastaba, kai reikšmės savo paskirtimi net nepanašios; 8) individualaus vertinimo rezultatą patvirtina masinio vertinimo būdu nustatytas rezultatas, kai teismų praktika kardinaliai priešinga.

146.

15Apeliacinės instancijos teismas net neturėjo realių galimybių pasisakyti dėl esminių sutarties sąlygų, nes buvo iš esmės suklaidintas banko dėl to, jog ieškovė buvo supažindinta su 2007 m. gegužės 28 d. preliminaria turto vertinimo ataskaita. Sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, būtina įvertinti banko nesąžiningumą, taip pat tikslinga apklausti kredito ekspertę S. V., kuri parengė kredito sutartį.

167.

17Ieškovai Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. atsiliepimuose į prašymą nurodė, kad palaiko pateiktą prašymą, taip pat prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kviesti byloje kaip liudytoją S. V..

188.

19Atsakovai G. T., R. T. ir ieškovės prašyme kaip atsakovas nurodytas A. V. atsiliepime į prašymą nurodė, kad su pateiktu prašymu nesutinka, ir prašė teismo: 1) paskirti UAB „Čelta“ 2 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu; 2) įpareigoti UAB „Čelta“ sumokėti 300 Eur dydžio užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti; 3) nustatyti, jog nesumokėjus teismo paskirto užstato per teismo nustatytą terminą, ieškovės prašymas paliekamas nenagrinėtas; 4) priteisti iš UAB „Čelta“ atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

209.

21Atsakovai pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš sąlygų, būtinų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktui taikyti, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą, t. y. byla, kurios procesą siekiama atnaujinti, buvo peržiūrėta apeliacine tvarka. UAB „Čelta“ iš esmės kvestionuoja apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą, tačiau tai gali sudaryti tik kasacijos, bet ne proceso atnaujinimo pagrindą. UAB „Čelta“ neteisingai interpretuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatą ir netinkamai naudojasi proceso atnaujinimo institutu. Prašyme kaip aiškią teisės normos taikymo klaidą ieškovė nurodo tai, kad netaikytas CK 6.193 straipsnis, tačiau prašyme neatskleistas šio pažeidimo turinys. Ieškovė taip pat nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad nėra praleistas 3 mėnesių terminas, be to, prie prašymo nėra pridėta ir įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

2210.

23Vilniaus apygardos teisme yra priimtas jau 4 UAB „Čelta“ prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, ankstesnius prašymus teismas atmetė. Be to, ieškovai dėl tų pačių sandorių nuginčijimo (tik kitais pagrindais) buvo kreipęsi ir į Klaipėdos apygardos teismą. UAB „Čelta“ taip pat ne kartą teikė prašymus atnaujinti procesą ir Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje. Klaipėdos apygardos teisme iš viso buvo išnagrinėtos net 5 civilinės bylos pagal UAB „Čelta“ prašymus dėl proceso atnaujinimo. Dėl turto vertinimo ataskaitų atitikties įstatymų reikalavimams Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-3880-208/2013, kurioje 2013 m. spalio 17 d. buvo priimtas sprendimas atmesti pareiškėjo Š. Č. skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-807/2014 atmetė ir pareiškėjo Š. Č. apeliacinį skundą. UAB „Čelta“ ne kartą prašė atnaujinti ir šią administracinę bylą, tačiau jos prašymai buvo atmesti. Atsakovams net nėra žinoma, kiek kartų UAB „Čelta“ iš viso kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismus, prašydama atnaujinti procesus aukščiau nurodytose bylose, nes keletas prašymų atnaujinti procesą nebuvo priimti. Tai rodo akivaizdų UAB „Čelta“ piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tokie jos veiksmai yra netoleruotini teisinėje valstybėje. Teismams vieningai atmetus UAB „Čelta“ prašymus dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškovė nutarė pabandyti teikti prašymą kitu pagrindu, nors tam neegzistuoja jokios teisinės prielaidos. Nors ieškovė pakeitė teisinį prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau faktinis pagrindas išliko iš esmės tas pats. Atsakovų nuomone, ieškovė siekia vilkinti įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių vykdymą.

2411.

25Kadangi UAB „Čelta“ nevykdo teismų nutarčių ir neatlygina atsakovams priteistų bylinėjimosi išlaidų, yra pagrindas manyti, jog ieškovė vėl piktnaudžiaus procesinėmis teisėmis ir vėl neatlygins bylinėjimosi išlaidų. Dėl to egzistuoja teisinis pagrindas paskirti ieškovei UAB „Čelta“ užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

26II.

27Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2812.

29Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „Čelta“ prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 ir priteisė iš ieškovės UAB „Čelta“ atsakovams G. T., R. T. ir A. V. po 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

3013.

31Teismas, nagrinėdamas pareikštą prašymą nagrinėti pateiktą prašymą žodinio proceso tvarka bei kviesti kaip liudytoją S. V., nustatė, kad byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose išsamiai ir pakankamai aiškiai išdėstė faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus, kuriais grindžia savo reikalavimus, sutikimo / nesutikimo su prašymu motyvus. Atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, į byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus bei į tai, jog iš esmės šiuo metu byloje sprendžiamas teisės, bet ne fakto klausimas, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

3214.

33Spręsdamas dėl proceso atnaujinimo (ne)galimumo, teismas nurodė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei materialiosios ar proceso teisės normos taikymo klaida yra padaryta, ji yra aiški, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, o sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismo vertinimu, UAB „Čelta“ nurodoma aplinkybė, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, nes nepagrįstai netaikė CK 6.193 straipsnio nuostatų (sutarčių aiškinimo taisyklių), galėjo būti tiek apeliacinio skundo, tiek ir kasacinio skundo vienu iš argumentų. Tai reiškia, kad ieškovė turėjo visas galimybes savo galbūt pažeistas teises bei interesus ginti instancine tvarka, o proceso atnaujinimas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Taigi ieškovės prašymas šiuo atveju prieštarauja proceso atnaujinimo instituto tikslui.

3415.

35Teismas pažymėjo, kad visas Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, nes apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. priėmė nutartį Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. UAB „Čelta“ nurodoma aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir peržiūrėjo bylą apeliacine tvarka, bet nepasisakė dėl esminių ieškinio ir apeliacinio skundo argumentų, nepagrįstai išplečia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos nuostatos aiškinimą ir taikymą bei prieštarauja šios nuostatos tikslui. Atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo iš esmės peržiūrėtas apeliacine tvarka, o UAB „Čelta“ teisės galėjo būti ginamos apeliacine bei kasacine tvarka nagrinėjant bylą, teismas sprendė, jog šiuo atveju neegzistuoja pagrindas taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas.

3616.

37Dėl termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo (ne)praleidimo teismas, įvertinęs CPK 368 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad ieškovės nurodyta aplinkybė dėl netinkamo teisės normų taikymo UAB „Čelta“ buvo žinoma (negalėjo būti nežinoma) jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo (2015 m. lapkričio 26 d.) ir apeliacinės instancijos teismo nutarties (2016 m. spalio 27 d.) priėmimo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad tik 2018 m. gegužės mėnesį atsirado pagrindas teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Taigi prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus 3 mėnesių terminą. Kadangi ieškovė neprašė šio termino atnaujinti, teismas klausimo dėl termino atnaujinimo nesprendė.

3817.

39Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „Čelta“ prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas, nes nenustatytas pagrindas taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, o be to, prašymas pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą.

4018.

41Nors teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovė UAB „Čelta“ teikia jau ne pirmą kartą, tačiau, įvertinęs aplinkybę, kad šioje byloje prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu teikiamas pirmą kartą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, jog UAB „Čelta“ yra akivaizdžiai nesąžininga, prašymas paduotas siekiant kitų tikslų, nei apginti teises. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė atsakovų prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

4219.

43Dėl užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti mokėjimo teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju spręstinas tik proceso atnaujinimo (ne)galimumo klausimas, t. y. byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl, teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra tikslinga taikyti užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti institutą.

4420.

45Įvertinęs tai, jog ieškovės UAB „Čelta“ prašymas netenkintinas, teismas konstatavo, kad atsakovams priteistinos iš UAB „Čelta“ jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatęs, jog atsakovai šioje byloje turėjo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. atsakovas G. T. patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, R. T. – 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, A. V. – 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismas, šias atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės UAB „Čelta“.

46I.

47Atskirojo skundo argumentai

4821.

49Ieškovė UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, atnaujinti procesą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviesti kredito ekspertę, ginčą spręsti vadovaujantis teisiniu reglamentu, įtvirtintu CK 6.193 straipsnyje, atsisakius atnaujinti procesą dėl praleisto termino, pratęsti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5021.1.

51Prašymas atnaujinti procesą buvo pateiktas sužinojus, kad kredito sutartis buvo sudaryta kitu tikslu, nei rodo pažodinis sutarties teksto aiškinimas, kuriuo remiantis ir buvo išnagrinėtas ginčas, o kredito sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia. Prašymas buvo pateiktas dėl proceso teisės pažeidimo, t. y. dėl tikrųjų kredito sutarties sąlygų, kurios buvo įrašytos vienaip, nors tikrieji ketinimai buvo visai kiti. Neaišku, kaip prašymo atnaujinti procesą teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, nežinant visų aplinkybių, kuri iš sutarties šalių ir kokiu tikslu tą proceso teisės pažeidimą padarė. Iškvietus į teismo posėdį kredito ekspertę, būtų atsakyta į visus klausimus dėl tokio proceso pažeidimo, tačiau buvo nepagrįstai atsisakyta iškviesti liudytoją, nes nebuvo įsigilinta į esmę.

5221.2.

53Proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Vertinant proceso atnaujinimo pagrindus, svarbu įvertinti, kad pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą, o esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos.

5421.3.

55Šiuo atveju esminis ginčas, kuris vyksta jau 10 metų ir kurį nagrinėjo visų instancijų teismai, yra dėl sutarties sąlygų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl kredito sutarties pripažinimo negaliojančia dėl apgaulės ir dėl suklydimo. Ieškovė savo interesus gynė instancine tvarka, tačiau nė vienas teismas, spręsdamas klausimą dėl kredito sutarties sąlygų, nesivadovavo imperatyviomis CK 6.193 straipsnio nuostatomis (jas ignoravo), pagal kurias, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjama tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien pažodinis sutarties tekstas. Jei teismai būtų vadovavęsi CK 6.193 straipsnio nuostatomis, tikėtina, kad teismų sprendimai būtų buvę kitokie, net nebūtų reikėję naudotis proceso atnaujinimo institutu.

5621.4.

57Teismas iš esmės nekėlė klausimo dėl proceso teisės pažeidimo, kuris apima 3 esmines sutarties sąlygas (3.1, 4.1.5 ir 29 punktus), tik kėlė klausimą, ar dėl to pažeidimo galima atnaujinti procesą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl esminių bylos aplinkybių, nėra pagrindo teigti, jog byla išnagrinėta apeliacine tvarka, nes esmė yra ne forma (apeliacinio teismo nutartis), o tokio dokumento turinys. Šiuo atveju teismas be jokio pagrindo, neįsigilinęs į konkrečias aplinkybes ir į tai, kaip teismas turėjo nagrinėti ginčą dėl sutarties sąlygų, padarė išvadą, kad byloje neegzistuoja pagrindas taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas. Aišku, kad pagrindas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymui yra, nes negalima pripažinti, jog byla nagrinėta apeliacine tvarka, kai išnagrinėtoje byloje nepasisakyta dėl esminių sutarties sąlygų, o CK 6.193 straipsnio taikymo aspektu iš viso net nenagrinėta lyg tokios teisės normos nė nebūtų. Neatnaujinti proceso tiesiog neįmanoma, nes tokiu atveju liktų įteisinta, kad galima ignoruoti įstatymus, juos interpretuoti kitaip, nesilaikyti teismų praktikos, mokslo žinių ir t. t.

5821.5.

59Teismas byloje yra ne stebėtojas, teisės aktų taikymas yra teismo prerogatyva, o ginčo šalys gali ir nežinoti CK straipsnių. Ieškovai tik 2018 m. vasarą sužinojo, kad ginče dėl sutarties sudarymo esmė yra ne vien sutarties tekstas, o turi būti atsižvelgta į visumą aplinkybių, buvusių ir prieš sandorį, ir po jo, kas tokią sutartį pasiūlė, į įprastines sąlygas ir t. t., t. y. sužinojo, kad yra specialios sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Atlikus bylos medžiagos analizę CK 6.193 straipsnio kontekste, išaiškėjo, kad pažodinis sutarties tekstas iš esmės skyrėsi nuo tikrųjų sutarties šalies (banko) ketinimų. Bankas vykdė pardavėjų sugalvotą ir sukurtą apgaulės / suklaidinimo planą, kad pirkėjas, paėmęs 2 mln. Lt banko paskolą, nupirktų sklypą už 2,4 mln. Lt kainą, kai jo vertė tėra apie 2 mln. Lt, nors turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad to sklypo rinkos vertė yra 3 mln. Lt, kuria ir vadovaujasi UAB „Čelta“.

6021.6.

61Teismo padaryta išvada, kad ieškovė apie aplinkybę, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, žinojo (negalėjo nežinoti) jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo (2015 m. lapkričio 26 d.) ir po apeliacinės instancijos teismo nutarties (2016 m. spalio 27 d.) yra niekuo nepagrįsta. Naujos aplinkybės sužinojimas, t. y. dėl CK 6.193 straipsnio taikymo, negali būti siejamas su sužinojimu apie apeliacinės instancijos teismo nutartį, nes joje net neužsiminta apie tokio straipsnio (CK 6.193 straipsnio) nuostatų taikymą. Vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, negali būti apribota teisė teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo vien dėl to, kad ieškovė galbūt praleidusi 3 mėnesių terminą sužinojo nuostatas, kaip teismai privalo nagrinėti sutarčių sąlygas, kurios šiame ginče yra esminės. Galutinis terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra 5 metai. Be to, esant svarbioms termino praleidimo aplinkybėms, egzistuoja galimybė pratęsti terminą. Šiuo atveju termino praleidimo aplinkybės laikytinos svarbiomis ir nepriklausančiomis nuo ieškovės. Dėl to jeigu būtų pripažinta, kad 3 mėnesių terminas yra praleistas, yra pagrindas pratęsti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

6221.7.

63Bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai, nes atsakovai ir yra tikrieji suklaidinimo / apgaulės sumanytojai.

64I.

65Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6622.

67CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

6823.

69Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

70Dėl prašymo ir atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

7124.

72Ieškovai prašė prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti kredito ekspertę S. V., kuri ruošė kredito sutartį. Atskirajame skunde ieškovė pateikė prašymą bylą pagal jos atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio 2 dalį prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo formos atkreiptinas dėmesys, jog CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali prašyti nagrinėti prašymą atnaujinti procesą ir (ar) atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, tačiau tokie prašymai nesaisto teismo.

7325.

74Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė argumentus, dėl kurių netenkino ieškovų prašymo nagrinėti prašymą atnaujinti procesą žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose išsamiai ir pakankamai aiškiai išdėstė faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus, kuriais grindžia savo reikalavimus, sutikimo / nesutikimo su prašymu motyvus. Atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, į byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus bei į tai, jog iš esmės šiuo metu byloje sprendžiamas teisės, bet ne fakto klausimas, pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo taikyti išimtį ir prašymą atnaujinti procesą nagrinėti ne rašytinio, o žodinio proceso tvarka, atitinkamai netenkindamas ir prašymo iškviesti į teismo posėdį liudytoją. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino šių ieškovų prašymų, nereiškia, jog nebuvo įsigilinta į prašymo dėl proceso atnaujinimo esmę, kaip teigiama atskirajame skunde. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad tik iškvietus į teismo posėdį kredito ekspertę, būtų atsakyta į byloje aktualius klausimus. Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo sprendžiamas ne tarp šalių kilęs ginčas iš esmės, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o tai, ar egzistuoja CPK nustatyti pagrindai atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, ir ar paduodant prašymą buvo laikytasi CPK nustatytos tvarkos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad šiems klausimams išspręsti pakako rašytinės bylos medžiagos ir žodinis prašymo nagrinėjimas ir atitinkamai liudytojos kvietimas į teismo posėdį nebuvo būtinas.

7526.

76Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė atskirajame skunde iš esmės nenurodė jokių naujų motyvų, kuriais remiantis galima būtų spręsti dėl bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo žodinio proceso tvarka reikalingumo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis ieškovės atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka bei atitinkamai kviesti į teismo posėdį apeliantės nurodytą liudytoją. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo tam tikras faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas dėl prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje netenkinimo išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

77Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo

7827.

79Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Apeliantės argumentai, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, tačiau tai savaime nereiškia, kad galima per plačiai interpretuoti proceso atnaujinimo pagrindus ar toleruoti su prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimu susijusių proceso teisės normų nesilaikymą, pavyzdžiui, tokio prašymo pateikimo terminų nesilaikymą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės teismų instancinėje sistemoje būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką).

8028.

81Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

8229.

83Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

8430.

85Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei materialiosios ar proceso teisės normos taikymo klaida yra padaryta, ji yra aiški, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, o sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką ir proceso atnaujinimo, kaip išimtinės priemonės, paskirtį ir tikslą. Tam, kad procesas būtų atnaujintas, visos šios sąlygos turi būti nustatytos.

8631.

87Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, kurioje apeliantė ir prašo atnaujinti procesą, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Sutiktina su atsakovų atsiliepime į prašymą išdėstyta pozicija, kad apeliantės argumentais apie teismo sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka nevisapusiškumą, kurie yra pakartoti ir atskirajame skunde, iš esmės kvestionuojamas apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumas, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta būtina proceso atnaujinimo sąlyga – sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiuo atveju apeliantė yra pasinaudojusi teise savo galbūt pažeistus interesus ginti instancine tvarka, teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip užkertančią kelią atnaujinti procesą apeliantės nurodytu pagrindu – pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

88Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino

8932.

90Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip 5 metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – nėra praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžios momentą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

9133.

92Būtent CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas buvo dar vienas iš pirmosios instancijos teismo argumentų, dėl kurių nebuvo tenkintas apeliantės prašymas dėl proceso atnaujinimo. Pagal kasacinio teismo praktiką, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą praktiką). Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantė, 2018 metais pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, akivaizdžiai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą, nes pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, jeigu tokia iš tikrųjų būtų padaryta, apeliantei turėjo tapti žinoma nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, šiuo atveju – nuo 2015 m. lapkričio 26 d. Apeliantės bandymas kitaip aiškinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino pradžios momentą, jį grindžiant teisės normų nežinojimu, prieštarauja nurodytai kasacinio teismo praktikai. Šie argumentai galėtų būti svarbūs nebent tik sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, o ne dėl jo pratęsimo, kaip prašoma atskirajame skunde, nes gali būti pratęsiami tik teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai (CPK 77 straipsnio 1 dalis), o asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Tačiau kadangi šiuo atveju net neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesą, teismas nepasisako dėl apeliantės praleisto termino atnaujinimo galimybės, nes tai neturėtų jokios teisinės reikšmės galutiniam bylos rezultatui.

93Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

9434.

95Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso (ne)atnaujinimą, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9635.

97Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovai G. T., R. T. ir apeliantės prašyme kaip atsakovas nurodytas A. V. atsiliepime į prašymą nurodė, kad su pateiktu prašymu nesutinka, ir prašė pirmosios instancijos teismo priteisti iš UAB „Čelta“ jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliantės prašymas dėl proceso atnaujinimo nebuvo tenkintas, su juo nesutikę G. T., R. T. ir A. V. pripažintini asmenimis, kurių naudai priimtas teismo procesinis sprendimas. Dėl to jie įgijo teisę reikalauti atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodytiems asmenims priteisė po 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias jie patyrė sumokėdami advokatui už atsiliepimo į apeliantės prašymą parengimą. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl pagrįstai priteistos iš apeliantės, kurios prašymas buvo atmestas. Apeliantės argumentas, jog bylinėjimosi išlaidos iš jos buvo priteistos nepagrįstai dėl to, kad atsakovai yra tikrieji suklaidinimo / apgaulės sumanytojai, nesudaro pagrindo kitaip spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nes prašymas atnaujinti procesą byloje nebuvo patenkintas.

98Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

99Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje... 6. 2.... 7. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta... 8. 3.... 9. 2018 m. liepos 4 d. ieškovė UAB „Čelta“ pateikė prašymą atnaujinti... 10. 4.... 11. Ieškovė nurodė, kad teismai, nagrinėdami bylą, vertino tik vienos šalies... 12. 5.... 13. Ieškovės teigimu, egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą, kadangi padaryta... 14. 6.... 15. Apeliacinės instancijos teismas net neturėjo realių galimybių pasisakyti... 16. 7.... 17. Ieškovai Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. atsiliepimuose į prašymą... 18. 8.... 19. Atsakovai G. T., R. T. ir ieškovės prašyme kaip atsakovas nurodytas A. V.... 20. 9.... 21. Atsakovai pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš sąlygų,... 22. 10.... 23. Vilniaus apygardos teisme yra priimtas jau 4 UAB „Čelta“ prašymas... 24. 11.... 25. Kadangi UAB „Čelta“ nevykdo teismų nutarčių ir neatlygina atsakovams... 26. II.... 27. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 28. 12.... 29. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi netenkino... 30. 13.... 31. Teismas, nagrinėdamas pareikštą prašymą nagrinėti pateiktą prašymą... 32. 14.... 33. Spręsdamas dėl proceso atnaujinimo (ne)galimumo, teismas nurodė, kad CPK 366... 34. 15.... 35. Teismas pažymėjo, kad visas Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26... 36. 16.... 37. Dėl termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo (ne)praleidimo... 38. 17.... 39. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „Čelta“... 40. 18.... 41. Nors teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog prašymą dėl proceso... 42. 19.... 43. Dėl užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti mokėjimo teismas... 44. 20.... 45. Įvertinęs tai, jog ieškovės UAB „Čelta“ prašymas netenkintinas,... 46. I.... 47. Atskirojo skundo argumentai... 48. 21.... 49. Ieškovė UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 50. 21.1.... 51. Prašymas atnaujinti procesą buvo pateiktas sužinojus, kad kredito sutartis... 52. 21.2.... 53. Proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis... 54. 21.3.... 55. Šiuo atveju esminis ginčas, kuris vyksta jau 10 metų ir kurį nagrinėjo... 56. 21.4.... 57. Teismas iš esmės nekėlė klausimo dėl proceso teisės pažeidimo, kuris... 58. 21.5.... 59. Teismas byloje yra ne stebėtojas, teisės aktų taikymas yra teismo... 60. 21.6.... 61. Teismo padaryta išvada, kad ieškovė apie aplinkybę, kad tiek pirmosios... 62. 21.7.... 63. Bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai, nes atsakovai ir yra tikrieji... 64. I.... 65. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 66. 22.... 67. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 68. 23.... 69. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 70. Dėl prašymo ir atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 71. 24.... 72. Ieškovai prašė prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio... 73. 25.... 74. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė... 75. 26.... 76. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė atskirajame... 77. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo... 78. 27.... 79. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų... 80. 28.... 81. Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių... 82. 29.... 83. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime... 84. 30.... 85. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad CPK... 86. 31.... 87. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatė, kad... 88. Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino... 89. 32.... 90. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti... 91. 33.... 92. Būtent CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas buvo dar... 93. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų... 94. 34.... 95. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 96. 35.... 97. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 98. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 99. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti...