Byla 2S-158-186/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Egidijus Žironas, kolegijos teisėjos Dalia Kačinskienė ir Dalia Višinskienė, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Regrista“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu bei atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas civilinėje byloje pagal ieškovo IĮ „Constraktus“ ieškinį atsakovui UAB „Regrista“ dėl skolos priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovas IĮ „Constraktus“ pateikė ieškinį atsakovui UAB „Regrista“ dėl 79 102 Lt skolos pagal Statybos subrangos sutartį Nr.2007/11/23, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas tai pat prašė pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę atsakovo atžvilgiu, tai yra areštuoti atsakovui priklausančio turto bei piniginių lėšų sumoje už 79 102 Lt, nes atsakovas seniai nesumoka skolos, vengia bendradarbiauti ir atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas.

4Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 10 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatė atsakovo kilnojamųjų, nekilnojamųjų daiktų ir piniginių lėšų areštą viso sumoje už 79 102 Lt, bei pritaikė atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą sumoje už 7 910,20 Lt. Nurodė, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką grėsmė realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui preziumuojama, kai kyla ginčas dėl didelės pinigų sumos, todėl šioje byloje vien didelis skolos sumos dydis yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę atsakovo atžvilgiu (CPK 144 str.). Nutarė, kad atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių mąstą, teisingiausia ir protingiausia būtų nustatyti 7 910,20 Lt (skaičiuojant 10 proc. metinių pajamų nuo 79 102 Lt) dydžio atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.).

5Atsakovas UAB „Regrista“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti bei taikyti 70 000 Lt dydžio atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Teigia, kad ieškovas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, įrodančių atsakovo nemokumą. Pažymi, kad atsakovas jau yra sumokėjęs didelę sumą ieškovui, o likusios dalies nesumoka dėl ieškovo nekokybiškai atliktų darbų. Nurodo, kad teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, nes laikinąsias apsaugos priemones taikė remdamasis vien tuo, kad ieškinio suma yra didelė. Teigia, kad teismas nepagrįstai nenurodė, kad pirmiausiai turi būti areštuojamas nekilnojamasis turtas, jo nesant pakankamai – kilnojamasis turtas, ir tik jo nesant pakankamai – piniginės lėšos, ko pasėkoje areštavus atsakovo pinigines lėšas buvo apribota įmonės veikla, o apyvartinių lėšų įšaldymas gali sukelti neatitaisomus pagrindus. Teigia, kad pats ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, nes ieškovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, darbus atliko ne visus ir nekokybiškai, dėl ko atsakovas patyrė daug nuostolių (nepardavė butų, o paskolą bankui vis tiek turi grąžinti). Pažymėjo, kad teismo pritaikytas nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis neatitinka realios atsirasiančių nuostolių sumos, nes vėluojant bankui sumokėti paskolos įmoką ir palūkanas, bankas gali nutraukti paskolos sutartį, ko pasėkoje atsakovas dėl to, kad niekas neperka butų, gali būti nepajėgus iš karto atsiskaityti su banku. Atsakovas pateikė teismui balansą, iš kurio, pasak atsakovo, matyti, kad atsakovas yra pelningai veikianti ir ekonomiškai stipri įmonė.

6Ieškovas IĮ „Constructus“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo pašo jį atmesti. Nurodo, kad teismų praktikoje didelė ieškinio suma traktuojama kaip pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo nenagrinėjamas.

7Atskirasis skundas netenkinamas.

8CPK 144 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje yra suformuota prezumpcija, pagal kurią pareikštas didelės sumos ieškinio reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis c.b. Nr.2-307/2008, 2007-11- 29 nutartis c.b. Nr. 2-782/2007, 2007-10-25 nutartis c.b. Nr. 2-717/2007 ir kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienos konkrečios bylos atveju turi atsižvelgti ne tik į ieškinio sumos dydį kaip absoliutų ir vienintelį kriterijų, bet ir į kitas konkrečias aplinkybes, tai yra ar konkretaus atsakovo atžvilgiu ieškinio suma gali būti traktuojama kaip didelė, lyginant su atsakovo gaunamų pajamų, turimo turto, kreditorinių reikalavimų verte ir t.t. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 2-82/2008, 2008-02-07 nutartis c.b. Nr. 2-108/2008, 2008-06-24 nutartis c.b. Nr. 2-526/2008 ir kt.). Šioje byloje pateikto ieškinio suma yra 79 102 Lt, o pagal atsakovo pateiktas 2008 m. spalio 30 d. balansą atsakovo grynasis pelnas per metus sudaro tik 22 561 Lt, skoliniai įsipareigojimai 175 990 Lt viršija turimo turto vertę, todėl šiuo konkrečiu atveju didelė ieškinio suma vertintina kaip suponuojanti realią grėsmę, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, daroma išvada, kad ieškovui nebuvo būtina nurodyti konkrečių aplinkybių, įrodančių atsakovo nemokumą, o pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą vien remdamasis didele ieškinio suma pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę. Todėl atsakovo atskirojo skundo argumentai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.

9Pažymėtina, kad prezumpcija, jog didelė ieškinio suma yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, gali būti ir netaikoma, jei įvertinus atsakovo turtinę padėtį galimą būtų daryti priešingą išvadą. Pareiga įrodyti, kad atsakovas turi pakankamai piniginių lėšų ar kitokio turto, kuris leistų užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pačiam atsakovui (CPK 12 str. ir 178 str.). Šioje byloje atsakovas, siekdamas įrodyti savo gerą turtinę padėtį, pateikė teismui 2008 m. spalio 30 d. balansą, tačiau pateikto balanso duomenys suponuoja priešingą išvadą. Pastarajame balanse nurodyta, kad atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai skoliniai įsipareigojimai sudaro 1 383 609 Lt ir 175 990 Lt viršija atsakovo nuosavo kapitalo dydį (1 207 619 Lt), kai tuo tarpu grynasis pelnas siekia tik 22 561 Lt ir yra daugiau nei du kartus mažesnis nei praeitų metų pelnas. Iš pastarųjų aplinkybių daroma išvada, kad atsakovo gaunamas pelnas bei nuosavas kapitalas yra per maži, kad padengtų jo skolinius įsipareigojimus bei užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl atsakovo pateiktas 2008 m. spalio 30 d. balansas atmetamas kaip nepagrindžiantis atsakovo galimybės įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

10Atmetami kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovas atliko darbus nekokybiškai, pažeisdamas terminus ir pan., dėl ko atsakovas patyrė tam tikrus nuostolius. Pastaraisiais argumentais atsakovas kelia ieškinio pagrįstumo klausimą, kuris yra sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinio reikalavimai nenagrinėjami, o tiesiog iš bylos medžiagos įvertinama, ar egzistuoja pagrįstos prielaidos, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

11Atmetamas kaip nepagrįstas atsakovo prašymas taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą sumoje už 70 000 Lt. CPK 147 str. yra nustatyta, kad teismas, gali pareikalauti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Tačiau teismas tai gali padaryti tik tais atvejais, kai iš bylos medžiagos galima preziumuoti, kad tokie nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali kilti bei ieškovas gali būti nepajėgus jų atlyginti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs didelį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mąstą, pagrįstai nustatė nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą sumoje už 7 910,20 Lt. Tuo tarpu atsakovas pateikia atskirojo skundo argumentus, kuriais įrodinėja galimų nuostolių atsiradimą ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, o dėl ieškovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, tai yra atsakovas teigia, kad ieškovui nekokybiškai atlikus darbus, atsakovas nepardavė butų, dėl ko gali vėluoti sumokėti bankui paskolą ir palūkanas bei patirti nuostolius. Kitaip tariant, atsakovas pastaraisiais argumentais dar kartą iškėlė ieškinio pagrįstumo klausimą, kuris kaip jau minėta, yra sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės. Todėl atsakovo atskirojo skundo argumentai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.

12Pažymėtina, kad vien tai, jog teismas nenustatė turto, kuriam turi būti taikomas areštas, eiliškumo, nesudaro pagrindo apskritai panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, tačiau atsakovas vadovaujantis CPK 146 str. turi teisę pateikti pagrįstą prašymą teismui vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, įskaitant ir teisę prašyti vienos rūšies turtui (pavyzdžiui, piniginėms lėšoms) nustatytą areštą panaikinti, pritaikant jį kitai turto rūšiai (pavyzdžiui, nekilnojamajam turtui).

13Kitų atskirojo skundo argumentų, kurie sudarytų pagrindą pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atsakovas nepateikė.

14Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrindų, numatytų CPK 329 str., dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais argumentais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra. Todėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

Nutarė

16Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai