Byla 2K-165/2012
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 6 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo „S“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 6 d. nutarties.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu J. D. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

5Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, J. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

6Priteista iš draudimo bendrovės „S“ nukentėjusiajai A. E. 4289 Lt, o šios sumos visiškai nepadengus išmokėta draudimo išmoka, likusi žalos dalis priteista iš J. D.

7Priteista iš draudimo bendrovės „S“ nepilnamečiui nukentėjusiajam B. E. po 457,53 Lt turtinės žalos periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį iki B. E. pilnametystės, o šios sumos visiškai nepadengus išmokėta draudimo išmoka, likusi žalos dalis priteista iš J. D.

8Taip pat priteista iš draudimo bendrovės „S“ nukentėjusiesiems A. E. ir B. E. po 3566 Lt neturtinės žalos.

9Priteista iš J. D. nukentėjusiesiems A. E. ir B. E. po 46 434 Lt neturtinės žalos. Pripažinta, kad J. D. nukentėjusiesiems yra iš dalies atlyginusi neturtinę žalą ir į priteistą sumą įskaityti J. D. nukentėjusiesiems A. E. ir B. E. sumokėti 34 000 Lt, t. y. po 17 000 Lt.

10Taip pat priteista iš J. D. nukentėjusiajai A. E. 3500 Lt už advokato teisinę pagalbą.

11Kita nukentėjusiosios A. E. civilinio ieškinio dalis atmesta.

12Priteista iš draudimo bendrovės „S“ nukentėjusiajam L. E. 1000 Lt, o nukentėjusiajam T. E. – 500 Lt neturtinės žalos. Taip pat priteista iš J. D. nukentėjusiajam L. E. 5000 Lt, o nukentėjusiajam T. E. – 5000 Lt neturtinės žalos ir pripažinta, kad J. D. žalą nukentėjusiajam T. E. yra atlyginusi.

13Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 6 d. nutartimi pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalis, kuria atmestas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. E. atstovės A. E. civilinio ieškinio dalis dėl netiesioginių nuostolių – negautų pajamų – jai ir jos sūnui B. E. priteisimo.

14Pripažinta nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. E. atstovei A. E. teisė į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu atmestos ieškinio dalies – netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) – jai ir jos sūnui B. E. priteisimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

15Priteista iš J. D. nukentėjusiajai A. E. 1000 Lt už advokato paslaugas. Nukentėjusiųjų L. E. ir T. E. apeliaciniai skundai atmesti.

16Kita Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

17Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

18J. D. nuteista už tai, kad 2010 m. spalio 21 d., 7.40 val., Klaipėdoje, Vingio gatvėje, ties namu, kurio Nr. 37, būdama blaivi, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, apsiniaukus, natūraliam apšvietimui kai matomumas į priekį įjungus artimos šviesos žibintus 200 m, vairuodama automobilį „Toyota Auris“ (valst. Nr. ( - )), sukeldama pavojų saugiam eismui ir pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 37 punkto – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį – reikalavimus, dviejų eismo juostų kelyje, važiuodama antra eismo juosta, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nepraleido jai iš dešinės pusės ėjusių pėsčiųjų V. E. ir B. E. ir juos partrenkė, ko pasėkoje V. E. Klaipėdos Universitetinės ligoninės reanimacijos skyriuje mirė, o B. E. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

19Kasaciniu skundu civilinis atsakovas „S“ prašo teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 6 d. nutarties dalį, kuria nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. E. pripažinta teisė į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu atmestos ieškinio dalies – netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) – jai priteisimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka bei priteisti iš nukentėjusiosios civilinės ieškovės A. E. visas bylinėjimosi išlaidas.

20Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai pripažino nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. E. atstovei A. E. teisę į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu atmestos ieškinio dalies – netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) – jai ir jos sūnui B. E. priteisimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

21BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad iš BPK 115 straipsnio 2 dalies formuluotės išplaukia, kad tik tuo atveju, kai civilinio ieškovo reikalavimas dėl žalos (turtinės ar neturtinės) atlyginimo laikomas visiškai pagristu, tačiau byloje esančių įrodymų nepakanka išspręsti ieškinio dydžio pagrįstumo klausimui, teismas pripažįsta teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vienoje iš savo nutarčių pažymėdamas, kad „teisės į civilinio ieškinio patenkinimą pripažinimas, jo dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka, yra vienas iš ieškinio išsprendimo būdų, kai civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas išspręstas iš esmės, tačiau jo negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos“ (kasacinė nutartis Nr. 2K-341/2010).

22Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, jog „iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji A. E. buvo ir yra darbinga, turėjo ir turi darbą, vyro pajamos nebuvo vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis. Byloje nėra duomenų apie tai, kokių pajamų A. E. turėjo iš savo darbinės veiklos. Tik palyginus jos ir žuvusio vyro pajamas, būtu galima svarstyti, kurios iš jų buvo didesnės ir kuris iš sutuoktinių turėjo realią galimybę remti kitą sutuoktinį ir savo šeimą bendrai“.

23Taigi, kaip seka iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų, byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad A. E. sutuoktinio žūties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Todėl, kasatoriaus nuomone, nusprendęs, kad nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, jog nukentėjusiosios A. E. reikalavimas dėl negautų pajamų jai priteisimo yra pagrįstas, t. y. kad remiantis byloje esančiais duomenimis, ji negali būti pripažinta asmeniu, kuris mirusiojo mirties dieną buvo nedarbingas ir reikalingas išlaikymo, apeliacinės instancijos teismas turėjo šią apeliacinio skundo dalį atmesti.

24Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens mirties atveju, teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai). Vadovaujantis CK 6.284 straipsnio 1 dalimi nukentėjusioji civilinė ieškovė turėtų teisę į išlaikymą tik tuo atveju, jei jos sutuoktinio V. E. mirties dieną būtų buvusi nedarbinga. Tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje pateikta nebuvo. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad A. E. yra ir eismo įvykio, kurio metu žuvo jos sutuoktinis V. E., dieną buvo veiksni, darbinga ir dirbanti, gavo nuolatines pajamas.

25Kadangi nukentėjusioji civilinė ieškovė nebuvo pripažinta nedarbingu asmeniu, turinčiu teisę į išlaikymą, todėl apeliacinės instancijos teismas neteisingai pritaikė CK 6.284 straipsnio 1 dalį ir BPK 115 straipsnio 2 dalį ir pripažino nukentėjusiosios reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) priteisimo pagrįstu, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

26Kasatorius cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę nutartį Nr. 3K-3-303/2009, kurioje pasakyta, kad „tais atvejais, kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalies išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nes nesant civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys turėtų būti atmestas ir nebūtų teisinio pagrindo taikyti išimtį“.

27Taigi apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs nukentėjusiajai civilinei ieškovei teisę į netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) patenkinimą, turėjo nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: 1) kad A. E. padaryta turtinė (negautos pajamos) žala – ji prarado pajamas (išlaikymą), kurias turėjo teisę gauti žuvusiojo mirties dieną; 2) kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

28Kasatorius pažymi, kad nenustačius, jog nukentėjusiajai žuvusiojo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, negalėjo būti konstatuota, kad ji dėl sutuoktinio žūties patyrė netiesioginius nuostolius (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), o nenustačius turtinės žalos (negautų pajamų), negalėjo būti nustatyta ir kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp žalos (negautų pajamų) ir neteisėtos veikos. Kasatoriaus nuomone, nepatvirtinęs visų civilinės atsakomybės sąlygų, apeliacinės instancijos teismas negalėjo pripažinti A. E. teisės į ieškinio dalies – netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) patenkinimą.

29Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylą civiline tvarka ir pateikus papildomus įrodymus gali paaiškėti, jog A. E. pajamos jos sutuoktinio žūties dieną buvo didesnės ir ji negalėtų būti laikoma asmeniu, turinčiu teisę į išlaikymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismui pripažinus A. E. teisę į netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavus nagrinėti civilinio proceso tvarka, civilinio proceso tvarka nagrinėjantis bylą teismas neturėtų procesinės galimybės A. E. ieškinį dėl netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) priteisimo atmesti.

30Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėdamas, kad „pripažinimas teisės į ieškinio patenkinimą baudžiamajame procese reiškia, jog ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-497/2009). Tai reiškia, kad turtinės žalos atlyginimas, nesant kitos procesinės galimybės, turėtų būti priteistas tokios teisės neturinčiam asmeniui, kas prieštarautų ne CK normom, bet ir visuotinai pripažintiems teisingumo, sąžiningumo, ir protingumo principams.

31Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras prašo kasacinį skundą iš dalies tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. E. bylos nagrinėjimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kurio vienas iš reikalavimų buvo priteisti dėl vyro žūties patirtus netiesioginius nuostolius (negautas pajamas). Klaipėdos miesto apylinkės teismas nustatęs, kad nukentėjusioji yra veiksnus, darbingas ir dirbantis bei nuolatines pajamas gaunantis asmuo, nepripažino jos asmeniu, turinčiu teisę į žuvusio šeimos nario išlaikymą. A. E. pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė apeliacinės instancijos teismui. Apeliaciniu skundu, greta kitų aplinkybių, ji prašė panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atmestas jos ieškinys dėl netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) jai priteisimo ir jai iš draudimo bendrovės „S“ Lietuvos filialo priteisti 282 120,2 Lt turtinės žalos. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą bei iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo atmesta nukentėjusiosios A. E. civilinio ieškinio dalis dėl netiesioginiu nuostolių (negautų pajamų) priteisimo bei pripažino jai teisę į netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 135 straipsnio 2 dalis). Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kokių pajamų iš darbinės veiklos turėjo nukentėjusioji A. E. bei jos žuvęs sutuoktinis V. E. Tik palyginus nukentėjusiosios bei jos žuvusio vyro pajamas, būtų galima svarstyti, kurios iš jų buvo didesnės ir kuris iš sutuoktinių turėjo realią galimybę remti kitą sutuoktinį ir savo šeimą bendrai. Iš nutarties turinio sektų, kad šis klausimas turėtų būti išspręstas civilinio proceso tvarka.

32Tačiau atsiliepime pažymima, kad ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis nepagrįsta, neatitinka pritaikyto baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 115 straipsnio 2 dalis) turinio bei prieštarauja teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį, nes nesant civilinės atsakomybės sąlygų ieškinys turėtų būti atmestas ir nebūtų teisinio pagrindo taikyti išimtį. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o dėl žalos dydžio nustatymo perduoda ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai ieškinį nagrinėjantis teismas nebegali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir dėl to atmesti ieškinio. Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese. Iš skundžiamos Klaipėdos apygardos nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kuris iš sutuoktinių t. y. ar nukentėjusioji A. E., ar jos žuvęs vyras, savo gaunamomis pajamomis turėjo realią galimybę remti bei rėmė kitą sutuoktinį ar savo šeimą bendrai. Tuo tarpu nutarties rezoliucinėje dalyje teismas pats sau prieštaraudamas pripažino nukentėjusiajai teisę į netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) patenkinimą, perduodamas klausimą dėl ieškinio dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip Klaipėdos apygardos teismas, nenustatęs visų civilinės atsakomybės sąlygų bei pripažinęs nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. E. teisę į ieškinio patenkinimą, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimą (BPK 115 straipsnio 2 dalis) ir dėl šio pažeidimo neteisingai išnagrinėjo A. E. apeliacinio skundo dalį dėl netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) priteisimo. Šie pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė Klaipėdos apygardos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Dėl šios priežasties Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalis, kuria nukentėjusiajai A. E. pripažinta teisė į netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas civilinio proceso tvarka, turi būti panaikinta bei ši baudžiamosios bylos dalis grąžinta apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

33Civilinio atsakovo „S“ kasacinis skundas netenkintinas.

34Dėl sutuoktinio teisės į žalos atlyginimą (negautas pajamas), žuvus vyrui

35Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, tai yra tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo negautų pajamų taip pat nagrinėjamas baudžiamojoje byloje. BPK 115 straipsnis nustato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

36CK 6.284 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens mirties atveju, teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai).

37Pagrindinė problema, spręstina nagrinėjant kasacinį skundą – civilinio kodekso 6.284 straipsnio nuostatų aiškinimas, o būtent: ar teisę gauti žuvusio asmens išlaikymą turi kiekvienas sutuoktinis, ar tik toks, kuris asmens mirties dieną buvo nedarbingas.

38Apylinkės teismas nukentėjusiosios A. E. ieškinį dėl netiesioginių nuostolių – negautų pajamų – atmetė, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad nukentėjusioji A. E. yra veiksni, darbinga ir dirbanti, nuolatines pajamas gaunantis asmuo, kuris besąlygiškai nebuvo išlaikomas tik vyro, todėl ji nepripažinta asmeniu, turinčiu teisę į žuvusiojo šeimos nario išlaikymą.

39Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas kitaip aiškino CK6.284 straipsnio turinį. Teismas atskirai nepasisakė ar A. E. pagal CK 6.284 straipsnį turi teisę į prarastų pajamų atlyginimą, tačiau iš tolesnių teismo motyvų, kur teigiama, kad „iš bylos duomenų taip pat matyti, jog nukentėjusioji A. E. buvo ir yra darbinga, turėjo ir turi darbą, vyro pajamos nebuvo vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis. Byloje nėra duomenų apie tai, kokių pajamų A. E. turėjo iš savo darbinės veiklos. Tik palyginus jos ir žuvusio vyro pajamas, būtų galima svarstyti, kurios iš jų buvo didesnės ir kuris iš sutuoktinių turėjo realią galimybę remti kitą sutuoktinį ir savo šeimą bendrai. Nesant papildomų duomenų, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, priteisti A. E. prašomą 282120,20 Lt dydžio turtinę žalą ir 259999,48 Lt dydžio turtinę žalą kolegija negali, ir iš nutarties rezoliucinės dalies galima daryti išvadą, kad teismas pripažino, kad A. E. turi teisę į negautų pajamų ryšium su vyro mirtimi priteisimą.

40Kasatorius savo ruožtu teigia, kad vadovaujantis CK 6.284 straipsnio 1 dalimi nukentėjusioji civilinė ieškovė turėtų teisę į išlaikymą tik tuo atveju, jei jos sutuoktinio V. E. mirties dieną būtų buvusi nedarbinga. Tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje pateikta nebuvo. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad A. E. yra ir eismo įvykio, kurio metu žuvo jos sutuoktinis V. E., dieną buvo veiksni, darbinga ir dirbanti, gavo nuolatines pajamas. remiantis byloje esančiais duomenimis, ji negali būti pripažinta asmeniu, kuris mirusiojo mirties dieną buvo nedarbingas ir reikalingas išlaikymo, Kasatorius pažymi, kad nenustačius, jog nukentėjusiajai žuvusiojo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, apeliacinės instancijos teismas turėjo šią apeliacinio skundo dalį atmesti.

41Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį fizinio asmens mirties atveju, teisę į žalos atlyginimą turi ne tik asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi, bet ir tie asmenys, kurie nors ir buvo darbingi, turėjo pajamų, tačiau jo mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą. Įstatymas vardija nepilnamečius vaikus, sutuoktinį, nedarbingus tėvus ar kitus faktiniai nedarbingus išlaikytinius. Kalbant apie sutuoktinį, pažymėtina, kad CK 6.284 straipsnis nemini sutuoktinio neįgalumo, nedarbingumo ar pajamų neturėjimo, kaip sąlygos, gauti išlaikymą. Svarbu, kad sutuoktinis kito sutuoktinio mirties dieną turėtų teisę gauti išlaikymą. Šiuo atveju kartu su žuvusiu vyru santuokoje gyvenusi A. E. tokią teisę vyro mirties dieną turėjo. Tokios teisės nepaneigia ir kasatorius.

42Žuvusiojo sutuoktinis (sugyventinis) turi teisę įžalos atlyginimą, nesvarbu, jis darbingas ar ne. Žalos atlyginimas tokiais atvejais jam mokamas iki gyvos galvos Ta aplinkybė, ar sutuoktinė dirba, turi savarankiškų pajamų ar mirties dienai jai nebuvo reikalingas išlaikymas, neįtakoja jos teisės gauti išlaikymą. Šios aplinkybės įtakoja tik priteistino atlyginimo dydį, ką ir nusprendė apygardos teismas, pripažinęs teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, bet dėl jo dydžio perdavęs klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

44Civilinio atsakovo „S“ kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu J. D.... 4. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos... 5. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68... 6. Priteista iš draudimo bendrovės „S“ nukentėjusiajai A. E. 4289 Lt, o... 7. Priteista iš draudimo bendrovės „S“ nepilnamečiui nukentėjusiajam B. E.... 8. Taip pat priteista iš draudimo bendrovės „S“ nukentėjusiesiems A. E. ir... 9. Priteista iš J. D. nukentėjusiesiems A. E. ir B. E. po 46 434 Lt neturtinės... 10. Taip pat priteista iš J. D. nukentėjusiajai A. E. 3500 Lt už advokato... 11. Kita nukentėjusiosios A. E. civilinio ieškinio dalis atmesta.... 12. Priteista iš draudimo bendrovės „S“ nukentėjusiajam L. E. 1000 Lt, o... 13. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 14. Pripažinta nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei bei nukentėjusiojo ir... 15. Priteista iš J. D. nukentėjusiajai A. E. 1000 Lt už advokato paslaugas.... 16. Kita Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžio... 17. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 18. J. D. nuteista už tai, kad 2010 m. spalio 21 d., 7.40 val., Klaipėdoje,... 19. Kasaciniu skundu civilinis atsakovas „S“ prašo teismą panaikinti... 20. Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 21. BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtinais atvejais, kai negalima... 22. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, jog... 23. Taigi, kaip seka iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų, byloje... 24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 straipsnio 1 dalis... 25. Kadangi nukentėjusioji civilinė ieškovė nebuvo pripažinta nedarbingu... 26. Kasatorius cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę nutartį Nr.... 27. Taigi apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs nukentėjusiajai civilinei... 28. Kasatorius pažymi, kad nenustačius, jog nukentėjusiajai žuvusiojo mirties... 29. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylą civiline tvarka... 30. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėdamas,... 31. Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras prašo kasacinį skundą iš dalies... 32. Tačiau atsiliepime pažymima, kad ši apeliacinės instancijos teismo... 33. Civilinio atsakovo „S“ kasacinis skundas netenkintinas.... 34. Dėl sutuoktinio teisės į žalos atlyginimą (negautas pajamas), žuvus vyrui... 35. Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos... 36. CK 6.284 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens mirties atveju, teisę... 37. Pagrindinė problema, spręstina nagrinėjant kasacinį skundą – civilinio... 38. Apylinkės teismas nukentėjusiosios A. E. ieškinį dėl netiesioginių... 39. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas kitaip aiškino CK6.284 straipsnio... 40. Kasatorius savo ruožtu teigia, kad vadovaujantis CK 6.284 straipsnio 1 dalimi... 41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį fizinio... 42. Žuvusiojo sutuoktinis (sugyventinis) turi teisę įžalos atlyginimą,... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 44. Civilinio atsakovo „S“ kasacinį skundą atmesti....