Byla 2A-412-856/2017
Dėl nuostolių atlyginimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-237/2017 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei R. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto lygių dalių nustatymo bei atsakovės R. B. priešieškinį ieškovui S. B. dėl nuostolių atlyginimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad R. B. 2007 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytas 0,1016 žemės sklypas, esantis ( - ), ir jame esantis gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas, šiltnamis ir kiemo statiniai yra bendroji dalinė R. B. ir S. B. nuosavybė, nustatant, kad kiekvienam bendraturčiui tenka ½ bendro turto dalis.
  1. Ieškovas nurodė, kad su atsakove R. B. formaliai išsituokė 1993 m. gegužės 10 d., turint tikslą privatizuoti butą Jonavos mieste. Išsituokę jie faktiškai ir toliau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu, kartu rūpinosi vaikais, leido juos į mokslą, kartu keitė gyvenamąsias vietas Jonavoje, kartu priėmė sprendimą pirkti namą Ariogaloje. Namo pirkimui buvo panaudoti bendrai uždirbti pinigai, lėšos, gautos pardavus butus, kuriuose gyveno, o taip pat pardavus žemės sklypą ( - ). Įsigiję namą ir žemės sklypą Ariogaloje, jį įregistravo R. B. vardu. Dėl namo pirkimo atsakovė kreipėsi į DNB banką, kuris jai suteikė kreditą. 2016 m. balandžio mėnesį įvyko konfliktas su atsakove dėl automobilių stovėjimo kieme, atsakovės iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2016 m. liepos 14 d. gavo R. B. siūlymą išsikelti iš jai priklausančio gyvenamojo namo ( - ). Atsakovė buvo įdėjusi skelbimą parduoti minėtą namą, su ieškovu nieko nederino, teigdama, kad jam šiame name niekas nepriklauso. Abu beveik visą laiką buvo dirbantys, gaudavo darbo užmokestį, banko paskolą iš savo sąskaitos mokėdavo R. B., ieškovas savo gaunamu darbo užmokesčiu prisidėjo prie kasdienio gyvenimo poreikių tenkinimo. Nuo ištuokos įregistravimo visą laiką bendrai pirko maistą, drabužius, namų apyvokos ir buities daiktus, statybines medžiagas. Atsakovei buvo patikėjęs savo mokėjimo kortelę, ji persivesdavo pinigų sau iš jo sąskaitos. R. B. dirbo Jonavoje, ji didžiąją savaitės dalį praleisdavo ir praleidžia ten, savaitgaliais ir atostogų metu gyvena ( - ). Ieškovas rūpinasi malkomis, apkūrena gyvenamąjį namą, rūpinasi R. B. vardu registruotu namu kaip nuosavu turtu, nes šį turtą laiko jų bendru turtu. Jokio kito gyvenamo ploto nei vienas neturi.
  1. Atsiliepime į ieškinį atsakovė R. B. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių ištuoka, konstatuota 1993 m. gegužės 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu, priešingai, nei teigia ieškovas, nebuvo fiktyvi. Į teismą atsakovė kreipėsi nebeapsikentusi nuolatinio ieškovo tiek psichologinio, tiek fizinio smurto. Konfliktai paaštrėjo, kai šeimai buvo skirtas didesnis butas, nes ieškovas nenorėjo išsikelti iš buto ( - ), ir liko jame gyventi. Ji pardavė nuosavybės teise turėtą butą už 160000 Lt sumą, kurių didžioji dalis buvo panaudota žemės sklypo su statiniais Ariogaloje įsigijimui, o dėl trūkstamos sumos ji kreipėsi į AB DNB banką, įmokas bankui nuolat mokėjo pati iš savo banko sąskaitos. Vėliau, pardavusi paveldėtą turtą, gautas lėšas panaudojo namo priežiūrai, remontui, mokesčiams, malkų įsigijimui ir pan. Atsakovė nuo 2007 m. leido ieškovui gyventi jai priklausančiame būste, jį prižiūrėti, kadangi pati ten atvyksta tik savaitgaliais, nes nuolat gyvena ir dirba Jonavoje.
  1. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo AB DNB bankas nurodė, kad bankas 2007-08-31 Kreditavimo sutartimi Nr. 3900-2007-24492 suteikė R. B. 30 410,00 Eur būsto kreditą terminui iki 2028-06-30. Prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas užtikrintas žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, šiltnamio, kiemo statinių, esančių adresu ( - ) įkeitimu.
  1. Atsakovė R. B. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 1720,33 Eur nuostolių atlyginimo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas, iškeldinti ieškovą S. B. iš atsakovei ( - ). Nurodė, kad ieškovas nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio gyveno atsakovei priklausančiame name ir gyvena iki šiol, už visą laikotarpį už suvartotą elektros energiją mokėjo viena atsakovė, per visą laikotarpį atsakovė yra sumokėjusi 3440,65 Eur, todėl pusę šios sumos turi mokėti ieškovas. Gyvenamasis namas su priklausiniais yra išskirtinai tik atsakovės asmeninė nuosavybė, įgytas iš jos asmeninių lėšų, nėra jokio pagrindo šį turtą pripažinti bendrąja daline šalių nuosavybe. Atsakovė negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių, ieškovas dėl netinkamo elgesio daugiau nebegali gyventi atsakovės name, todėl prašė iškeldinti ieškovą iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

66. Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Pripažino, kad R. B. 2007-08-09 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytas turtas: 0,1016 žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), garažas, unikalus Nr. ( - ), šiltnamis, unikalus Nr. ( - ), kiemo statiniai, unikalus Nr( - ), esantys ( - ) yra bendroji dalinė ieškovo S. B. ir atsakovės R. B. nuosavybė. Nustatė, kad ieškovui S. B. bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakove R. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, šiltnamio, kiemo statinių, esančių ( - ). Finansinį įsipareigojimą kreditoriui AB DNB bankas pavedė vykdyti solidariai ieškovui S. B. ir atsakovei R. B.. Taipogi ieškovui S. B. iš atsakovės R. B. teismas priteisė 302 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

77. Teismas nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 1993 m. gegužės 10 d. sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ieškovo S. B. ir atsakovės R. B.. Šalys skirtingai aiškina skyrybų priežastis: ieškovas nurodė, jog tai buvo jų susitarimas, kad galėtų išsaugoti butą ( - ), nes jiems buvo paskirtas kitas trijų kambarių butas, o atsakovė nurodė, kad ji nutraukė santuoką neapsikentusi ieškovo psichologinio bei fizinio smurto. Teismo vertinimu, ieškovo pateiktus argumentus, kad šalys susitarė nutraukti santuoką norėdami išsaugoti gautą trijų kambarių butą, patvirtina byloje esantis 1994 m. spalio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti buto pirkimo pardavimo sutartį ir R. B. su šeima iškeldinti iš buto ( - ) ir perkelti į butą, esantį ( - ). Tiek ieškovo sesuo E. K., tiek atsakovės brolis J. R. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad šalys pasakojo, jog santuoką nutraukė norėdami išsaugoti butą, esantį ( - ).

88. Teismas iš šalių paaiškinimų, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų, byloje esančių nuotraukų, sąskaitų išrašų, pažymų apie jų deklaruotas gyvenamąsias vietas ir kitų įrodymų nustatė, kad šalys, nors ir nutraukę santuoką, nepertraukiamai daugiau nei 20 metų gyveno kartu kaip šeima, palaikė artimus santykius, turėjo bendrus poreikius, interesus ir bendrus gyvenimo tikslus. Aplinkybės, kad ieškovas pervesdavo dalį savo atlyginimo atsakovei, kad šalys visada gyveno kartu, kad šalys tarėsi ir važiavo pirkti nekilnojamojo turto kartu, kad ieškovas dalyvavo ir buvo informuotas apie atsakovės sudaromus sandorius, o ši apie jo sudaromus sandorius, bei tai, kad ir nutraukus santuoką, jų vaikai, tuo metu buvę nepilnamečiais, taip pat buvo išlaikomi bendrai, nebuvo kilęs ginčas dėl jų išlaikymo, patvirtina, kad šalys tvarkė visus reikalus bendrai, tame tarpe ir įgijo bendrą turtą savo lėšomis ir bendru jų pačių darbu, susitarę dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę bendro gyvenimo tikslu.

99. Teismas konstatavo, kad šalys gyveno kartu, bendrai tvarkė ūkį ir mokėjo mokesčius – tik vienas mokėjo vienus mokesčius, kitas - kitus. Be to, byloje nustatyti faktai, kad atsakovės mokėjimo kortelė buvo papildoma iš ieškovo mokėjimo kortelės, todėl teismas laikė, kad atsakovė neįrodė nuostolių fakto ir šio reikalavimo netenkino.

1010. Teismas konstatavo, kad priešieškiniu atsakovė prašė iškeldinti ieškovą iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, nurodydama, kad ieškovas prieš ją smurtauja, ir atsakovė jau 2013 metais buvo įpareigojusi ieškovą išsikelti iš jai priklausančių pastatų. Byloje yra atsakovės pateiktas 2013 m. vasario 15 d. pareiškimas, kuriuo ji prašė ieškovą per trisdešimt dienų išsikelti iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie šio pareiškimo ieškovui įteikimą. Nustatęs, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo ir priklausinių, esančių ( - ), pripažinimo bendrąja daline šalių nuosavybe lygiomis dalimis, teismas priešieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus, konstatuodamas, kad savininkas negali būti iškeldintas iš savo nuosavybės.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

1211. Atsakovė R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 11.1. Šalių ištuoka sudaryta 1993 m. gegužės 10 d. Jonavos rajono apylinkės teisme, įregistruota 1993-05-26, priešingai, nei teigia ieškovas, nebuvo fiktyvi. Į teismą atsakovė kreipėsi nebeapsikentusi nuolatinio ieškovo tiek psichologinio, tiek fizinio smurto. Barniai dar paaštrėjo, kai šeimai buvo skirtas didesnis butas adresu ( - ), ieškovas nenorėjo išsikelti ir palikti buto ( - ). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad santuoka buvo nutraukta fiktyviai, todėl šie jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. 11.2. Įvertinus liudytojų parodymus matyti, kad dauguma jų nežinojo, kad šalių santuoka buvo nutraukta, tačiau, atsakovės manymu, priešingai nei nurodė teismas ginčo sprendime, tai liudija ne jungtinę veiklą, o kad šie liudytojai išties mažai žinojo apie šalių santykius, ir matydami juos kartu (kartu jie kartais pasirodydavo tiek svečiuose, šventėse, tiek kartais priimdavo svečius, kadangi turėjo bendrus vaikus) klaidingai vertino šalių santykius. Teismas nevertino esminių atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų - Ariogalos seniūnijos rašto bei notarinio sutikimo, tuo iš esmės pažeidžiant įrodymų tyrimą reglamentuojančias teisės normas, atsakovės teises bei dispozityvumo principą. 11.3. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl esminių bylos aplinkybių - koks šalių indėlis (įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, darbas ir kt.) buvo įdėtas neva tai sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Byloje liko nenuginčytos atsakovės nurodytos aplinkybės, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais - kad namą ji įgijo už savo asmenines lėšas, pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą bei sudarius paskolos sutartį su banku dėl likusios sumos, šią paskolą atsakovė mokėjo pati iš savo gaunamo darbo užmokesčio. Namui esminis remontas nebuvo reikalingas, todėl ieškovas negalėjo prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo savo darbu, įgyjant žemės sklypą prisidėti darbu net nėra įmanoma. Ieškovo pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys bei išrašai neįrodo, kad jis prisidėjo prie žemės sklypo su statiniais, esančio adresu ( - ) įsigijimo. 11.4. Atmetus ieškinį, ieškovas dėl netinkamo savo elgesio su atsakove toliau negali gyventi atsakovei priklausančiame name. Atsakovė ieškovui yra siuntusi reikalavimą išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančio būsto, šio reikalavimo gavimą ieškovas patvirtino ieškinyje. Pagal CK 4.95 straipsnį, savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. 11.5. Teismui pateikta 2016-10-16 d. iš AB ESO (buvusi AB Lesto) gauta pažyma apie suvartotą elektros energiją bei apmokėtą sumą laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovas pats pripažino, kad nuo pat 2007 m. rugpjūčio mėn. gyveno atsakovei priklausančiame name, adresu ( - ) ir gyvena ten iki šiol. Per visą šį laikotarpį jis nei karto nėra mokėjęs už suvartotą elektros energiją, nors dalintis komunalinius mokesčius, prižiūrėti namą bei aplinką ieškovas su atsakove buvo sutarę nuo pat pradžių.

1312. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas S. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą, ištaisyti techninę klaidą, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas sprendime pagrįstai akcentavo, jog argumentus dėl santuokos nutraukimo, siekiant išsaugoti gautą trijų kambarių butą, patvirtino būtent 1994-10-10 sprendimas civilinėje byloje, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti buto pirkimo-pardavimo sandorį ir R. B. su šeima iškeldinti iš buto ( - ) bei perkelti į butą ( - ). Teismas įvertino ir artimų asmenų, ieškovo sesers E. K. ir atsakovės brolio J. R., liudijimus, kad šalys pasakojo, jog santuoką nutraukė siekdami išsaugoti butą. Ieškovui buvo žinoma ne tik kad butas ( - ), parduodamas, bet ir už kokią kainą jis parduodamas, o taip pat buto pardavimo tikslas – ketinimas nusipirkti gyvenamąjį namą Ariogaloje. Jeigu nebūtų gyvenę kartu, kartu deklaravę gyvenamosios vietos, jokio ieškovo sutikimo iš viso nebūtų reikėję, nes minėtas butas buvo įgytas po santuokos nutraukimo praėjus daugiau nei trims metams. Atsakovė nurodė, kad 2013 m. pablogėjus šalių tarpusavio santykiams, buvo siuntusi ieškovui pasiūlymą išsikelti. Duomenų, kad toks dokumentas būtų įteiktas ieškovui, ji nepateikė. Ieškovui neprisidedant prie namo išlaikymo, ieškovė turėjo galimybę seniai iškeldinti ieškovą, tačiau net ir po jos minimo pasiūlymo išsikelti 2013 m., ji niekur nesikreipė nei dėl skolos už elektros energiją prisiteisimo, nei dėl iškeldinimo. Visi apklausti liudytojai, tarp jų net ir patys artimiausi šalims asmenys, ieškovo sesuo ir atsakovės brolis, teisme nurodė, kad visą laiką šalys gyveno kartu ir bendrai, apie santuokos nutraukimą dauguma draugų ir artimųjų nežinojo. Raseinių rajono apylinkės teismas vadovavosi naujausia kasacinio teismo praktika ir pagrįstai sprendime nurodė, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį. Teismui nustačius, jog ginčo turto pirkimo metu šalys gyveno drauge, vedė bendrą ūkį, turėjo bendrų lėšų, nėra pagrindo paneigti CK 6.971 straipsnio 2 dalyje nustatytos prezumpcijos, jog šalių įnašai į turto kūrimą yra lygūs. Kol ieškovas neužvedė civilinės bylos dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, atsakovė jokių pretenzijų ieškovui šiuo klausimu nekėlė. Ir net po to, kai 2013 m. siūlė ieškovui išsikelti, nekėlė klausimo dėl sąskaitų apmokėjimo. Teismas, patenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį, pasisakė, kad iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 302 Eur žyminis mokestis bei 300 Eurų išlaidų už advokato pagalbą, t. y. priteisė tik ½ sumokėto žyminio mokesčio, galimai neįvertinęs, kad byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių 302 Eur žyminis mokestis jau buvo sumokėtas.

1413. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo R. B. apeliacinį skundą išnagrinėti teismo nuožiūra, nurodė, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-02-02 sprendimas nepažeidžia AB DNB bankas interesų, kadangi net ir pripažinus AB DNB bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), bendrąja daline šalių nuosavybe, hipoteka AB DNB bankui įkeistam turtui išlieka, o šalių atsakomybė pagal Kreditavimo sutartį tampa solidari.

15Teismas

konstatuoja:

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

17teisiniai argumentai ir išvados

18Atsakovės R. B. apeliacinis skundas atmetamas.

1914. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

2015. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas S. B. ir atsakovė R. B. 1981-09-25 buvo sudarę santuoką, kuri nutraukta Jonavos rajono apylinkės teismo 1993 m. gegužės 10 d. sprendimu, ištuoka įregistruota 1993-05-26. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jų ištuoka buvo fiktyvi, šalys ir toliau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, ištuoka įregistruota siekiant privatizuoti dar vieną butą Jonavos mieste. Apeliantė su šiais ieškovo argumentais bei teismo išvadomis nesutinka, nurodydama, jog ištuoka nebuvo fiktyvi, į teismą atsakovė kreipėsi nebeapsikentusi nuolatinio ieškovo tiek psichologinio, tiek fizinio smurto. Šiuos apeliantės argumentus paneigia Jonavos rajono apylinkės teismo 1993-05-10 sprendimas, kuriame nurodyta, kad ieškovė R. B. parodė, jog bendras šeimyninis gyvenimas tapo neįmanomas dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 01-1-16683-16 2016-08-30 teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovas S. B. 2016-08-30 teismo posėdžio metu nurodė analogiškas kaip ir šioje byloje aplinkybes, jog su R. B. jis pragyveno 35 metus, kad ištuoka buvo fiktyvi, kad šalys nusprendė skirtis siekdamos išsaugoti kitą butą, kad po skyrybų šalys visą laiką gyveno kartu. Raseinių rajono apylinkės teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje 2016-07-15 posėdžio metu R. B. nurodė, kad nuo 1981 m. iki 1993 m. su vyru išgyveno santuokoje, po santuokos nutraukimo gyveno ir kartu, ir atskirai. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo pateiktus argumentus dėl ištuokos fiktyvumo patvirtina liudytojai E. K. bei J. R., o taip pat Jonavos rajono apylinkės teismo 1994 m. spalio 10 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta panaikinti buto pirkimo-pardavimo sutartį ir R. B. iškeldinti iš buto, esančio ( - ), ir perkeldinti į butą, esantį ( - ). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalių santuoka 1993 metais buvo nutraukta fiktyviai, siekiant išsaugoti butą Jonavoje, todėl šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.

2116. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2004-10-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2004; 2009-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011). Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas, kuriuo du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui, tikslui arba tam tikrai veiklai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.969 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Būtent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008; 2009-10-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2011-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2013-03-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013). Asmenys gali įgyti bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu, atsižvelgiant į neformalų, artimą gyvenimui santuokoje, faktinių sutuoktinių santykių pobūdį, o pakankamu pagrindu tokio susitarimo faktui patvirtinti pripažįstamos faktinės aplinkybės: nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, bendras ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu ir pan., rašytinio susitarimo dėl bendrosios nuosavybės kūrimo nereikalaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Pažymėtina, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų darbu turi būti įrodinėjamas.

2217. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas sprendžia klausimą apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra. Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos.

2318. Nagrinėjamu atveju ieškovui iškėlus bylą dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo su atsakove, ginčo turte pagal paminėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas privalėjo šį faktą įrodyti. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, kad ir po santuokos nutraukimo abu su apeliante gyveno kartu, palaikė artimus santykius, išlaikė nepilnamečius vaikus, siekė bendro tikslo – įsigyti nekilnojamąjį turtą, jame gyventi, susitvarkyti savo buitį, auginti vaikus. Šias aplinkybes įrodo byloje pateikti įrodymai apie šalių pirktus, parduotus butus, žemės sklypą ir kt. Tokį nerašytinį susitarimą dėl turto įgijimo bendrojon nuosavybėn ir jo išlaikymo ieškovas laiko jungtine veikla. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nurodė įrodymų visumą, kurią vadovaujasi nustatydamas tam tikras aplinkybes, aptarė įrodymus ir jų įrodomąją reikšmę. Tai, kad tam tikri įrodymai buvo įvertinti ne apeliantės naudai, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas įrodymus ištyrė nevisapusiškai ir neišsamiai ar įvertino juos neteisingai. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, fotonuotraukų nustatyta, kad po santuokos nutraukimo šalys ne tik gyveno kartu, bet juos jungė ilgalaikiai šeimos ryšius atitinkantys tarpusavio santykiai. Šalių 2005 - 2015 metais namų aplinkoje, išvykose bei pobūviuose darytos fotonuotraukos jau po santuokos nutraukimo akivaizdžiai rodo, kad šalių santykiai buvo itin artimi ir paneigia apeliantės teiginius, jog po santuokos nutraukimo šalys gyveno tik periodiškai. Byloje nustatyta, kad šalys laikotarpiu nuo 1993 iki 2016 metų bendrai gyveno ir vedė bendrą ūkį, kad abu ieškojo ir siekė įsigyti namą ( - ) panaudojant tam bendras lėšas. Nors apeliantė argumentuoja, kad namą Ariogaloje įsigijo panaudodama asmenines ir banko paskolintas lėšas, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mažai tikėtina, jog apeliantė vien tik iš savo darbo užmokesčio galėjo mokėti įmokas bankui (218,66 Eur), nuomos mokestį už butą Jonavoje, mokėti mokesčius, rūpintis malkomis. Ieškovas, kaip ir apeliantė, visą gyvenimą dirbo, gaudavo pakankamas pajamas, dirbdavo sodyboje, augino žąsis, bites, todėl tiek savo pajamomis, tiek darbu prisidėjo prie bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė ir ieškovas, ilgą laiką gyvendami kartu nesusituokę, turtiniuose santykiuose siekė sukurti teisines pasekmes, būdingas asmenims, gyvenantiems santuokoje, t. y. įgyti kartu bendrą turtą – ginčo namų valdą - jungtinės veiklos pagrindu (CK 6.971 straipsnio 1 dalis).

2419. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Tai reiškia, kad nutraukus santuoką turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), taip pat turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

2520. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismui buvo pateikta 2016-10-14 AB ESO (buvusi AB Lesto) pažyma apie suvartotą elektros energiją bei apmokėtą sumą, ieškovas nė karto nėra mokėjęs už suvartotą elektros energiją, nors dalintis komunalinius mokesčius, prižiūrėti namą bei aplinką ieškovas su atsakove buvo sutarę nuo pat pradžių.

2621. Byloje pateikti duomenys, t. y. 2016-10-14 AB ESO (buvusi AB Lesto) raštas dėl informacijos pateikimo, patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. už suvartotą elektros energiją sumokėta suma yra 3440,65 Eur. Minėtame rašte nurodyta, kad Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta R. B. vardu. Atliktų mokėjimų laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. ataskaitoje nurodyta, kad įmokos už sunaudotą elektros energiją buvo mokamos elektros knygele, ataskaitoje neįvardintas asmuo, mokantis įmokas. Esant šiems byloje pateiktiems įrodymams konstatuotina, kad atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, kad mokesčius už suvartotą elektros energiją mokėjo viena atsakovė ir kad būtent atsakovė mokėjo šiuos mokesčius. Šie įrodymai tik patvirtina mokesčių, sumokėtų už elektros energiją teikiančiai bendrovei, faktą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vienus mokesčius mokėjo apeliantė, kitus mokesčius (VIASAT) mokėjo ieškovas, kad ieškovas iš savo mokėjimo kortelės papildydavo atsakovės sąskaitą. Nesant pagrindo pripažinti, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu viena mokėjo už elektros energiją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio reikalavimo netenkino.

2722. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad patenkinus ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, atsakovės reikalavimas dėl iškeldinimo negali būti tenkinamas, nes savininkas iš nuosavybės teise priklausančių patalpų negali būti iškeldintas.

2823. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ištaisyti teismo sprendime padarytą techninę klaidą dėl sumokėto, bet iš atsakovės nepriteisto, žyminio mokesčio. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galimai neįvertino to, kad 302,00 Eur žyminį mokestį ieškovas buvo sumokėjęs prieš pateikdamas ieškinį, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2924. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas S. B. 2016-07-15 sumokėjo 302,60 Eur, o 2016-08-01 sumokėjo 302,60 Eur žyminį mokestį, viso 605,20 Eur. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu iš atsakovės R. B. ieškovui S. B. priteisė 302,00 Eur žyminį mokestį bei 300,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė, todėl iš atsakovės ieškovui S. B. priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 605,20 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje tikslintas.

3025. Apeliantė R. B. apeliaciniame skunde prašo iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi bei kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, ieškovas S. B. prašo priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės R. B., patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

3126. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, apeliantė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą, tačiau iš apeliantės priteistinos ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 250,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93, 98 str.).

3227. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi teismas tenkino atsakovės R. B. prašymą ir atidėjo likusios žyminio mokesčio dalies (302,00 Eur) sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Šiaulių apygardos teismui priėmus nutartį apeliacinio skundo netenkinti, iš apeliantės R. B. priteistinas 302,00 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimą pirmosios instancijos teismas atidėjo iki sprendimo (nutarties) priėmimo.

3328. Vadovaudamasi prieš tai nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas S. B. ieškinį, atskleidė bylos esmę, ištyrė visas svarbias bylai nagrinėti aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialinės bei proceso teisės normas, įvertino atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliantės R. B. apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje patikslinti ir šią dalį išdėstyti sekančiai:

37Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas ( - ) ieškovui S. B., asmens kodas ( - ) 605,20 Eur (šeši šimtai penki eurai 20 ct) sumokėtą žyminį mokestį bei 300 Eur (trys šimtai eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

38Priteisti iš atsakovės R. B. ieškovui S. B. 250,00 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

39Priteisti iš atsakovės R. B. valstybei 302,00 Eur (trys šimtai du eurai) žyminį mokestį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. 6. Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį... 7. 7. Teismas nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 1993 m. gegužės 10... 8. 8. Teismas iš šalių paaiškinimų, teismo posėdžio metu apklaustų... 9. 9. Teismas konstatavo, kad šalys gyveno kartu, bendrai tvarkė ūkį ir... 10. 10. Teismas konstatavo, kad priešieškiniu atsakovė prašė iškeldinti... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 12. 11. Atsakovė R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 13. 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas S. B.... 14. 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo 15. Teismas... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 17. teisiniai argumentai ir išvados... 18. Atsakovės R. B. apeliacinis skundas atmetamas.... 19. 14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir... 20. 15. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas S. B. ir... 21. 16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas... 22. 17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178... 23. 18. Nagrinėjamu atveju ieškovui iškėlus bylą dėl bendrosios dalinės... 24. 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis CK 25. 20. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismui buvo pateikta... 26. 21. Byloje pateikti duomenys, t. y. 2016-10-14 AB ESO (buvusi AB Lesto) raštas... 27. 22. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad... 28. 23. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ištaisyti teismo... 29. 24. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas S. B.... 30. 25. Apeliantė R. B. apeliaciniame skunde prašo iš... 31. 26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio... 32. 27. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi teismas... 33. 28. Vadovaudamasi prieš tai nurodytais argumentais, teisėjų kolegija... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 35. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą palikti... 36. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą... 37. Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas 38. Priteisti iš atsakovės R. B. ieškovui 39. Priteisti iš atsakovės R. B. valstybei 302,00 Eur (trys...