Byla e2-4437-294/2019
Dėl teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo bei žalos atlyginimo, trečiasis asmuo I. V

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei E. I., atsakovų UAB sietuvos rytas ir UAB Lrytas atstovui advokatui S. Ž. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. E. Q. ieškinį atsakovams UAB Lietuvos rytas, UAB Lrytas dėl teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo bei žalos atlyginimo, trečiasis asmuo I. V.

Nustatė

2Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2018 m. sausio 13 d. UAB Lietuvos rytas dienraštyje paskelbta publikacija „Nigerietis lietuvę siunčia į pragarą“ ir UAB Lrytas internetiniame portale tą pačią dieną paskelbta ta pati publikacija. Ieškovas 2018 m. vasario 19 d. pateikė skundą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl publikacijose skelbiamos privatumą pažeidžiančios informacijos, kurį 2018 m. gegužės 15 d. tarnyba pripažino pagrįstu. Po tarnybos sprendimo įsiteisėjimo prieiga prie publikacijos internete buvo blokuota. 2017 m. sausio 17 d. atsakovas taip pat paskelbė keletą publikacijų, kuriose naudotas ieškovo atvaizdas be jo sutikimo bei privatumo teisę pažeidžianti informacija: vardas, pavardė, kilmė, vykstantys teisminiai procesai. Pažymi, kad jokio visuomenės intereso žinoti apie ieškovo apsilankymą atsakovų redakcijoje po 2018 m. sausio 13 d. publikacijų paskelbimo, nebuvo. Pažymi, kad nemalonius išgyvenimus ieškovui sukėlė būtent atsakovų publikacijos, jis patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą. Dėl paviešintų nuotraukų, video klipe privataus gyvenimo informacijos, jis tapo lengvai atpažįstamas visuomenėje, pasunkėjo galimybė susirasti darbą, todėl akivaizdžiai ieškovas patyrė neigiamus padarinius, kuriuos vertina 6000 Eur neturtine žala, kurią prašo priteisti iš atsakovų reikalavime nurodytomis dalimis. Mano, kad ieškovas turi teisę reikalauti teismo taip pat ir prevencinius draudimus ateityje skelbti privačią informaciją bei ieškovo atvaizdą be jo sutikimo. Reikalavimuose prašo: uždrausti atsakovams ateityje fotografuoti, filmuoti, atgaminti, parduoti, demonstruoti, viešai skelbti ar kitaip panaudoti ieškovo atvaizdą, vardą, pavardę, amžių, pilietybę, šeiminę padėtį be ieškovo sutikimo. Įpareigoti atsakovą UAB Lrytas panaikinti prieigą prie publikacijų, paskelbtų portale (dėl 2018-01-17 įvykio); įpareigoti atsakovą UAB Lietuvos rytas pašalinti ieškovo privačius duomenis 2018 m. sausio 13 d. paskelbtos publikacijos „Nigerietis lietuvę siunčia į pragarą“ dienraščio likutyje, esančiame ar saugomame pas atsakovą ar jo kontroliuojamus asmenis; priteisti 1500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo UAB Lietuvos rytas bei 4500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo UAB Lrytas bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas kartu su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.

3Atsakovai teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pats ieškovas Žurnalistų etikos inspektoriui adresuotame skunde patvirtino, kad prieš du metus leido jį fotografuoti ir viešinti jo nuotraukas. Pažymi, kad ieškovo atvaizdas buvo paskelbtas su jo sutikimu ir jo iniciatyva. Nurodo, kad atsakovai, paskelbdami publikaciją, siekė nesuteikti sensacingo atspalvio, o viešąjį interesą. Pažymi, kad informacija, skelbiama viešuose registruose nėra laikoma privačia (vardas, pavardė, lytis, gimimo data, šeiminė padėtis), todėl laiko, kad ieškovo privatus gyvenimas nebuvo pažeistas. Pabrėžia, kad 2018-01-17 ieškovas sukėlė didelį triukšmą, atvykęs prie atsakovų pastato, neapleido patalpų, kai to reikalavo apsaugos darbuotojas, grasino. Toks elgesys fiksuotas patalpų vaizdo kameromis ir ieškovui elgiantis agresyviai ir sutrikdžius viešąją tvarką atsakovai turėjo teisę paviešinti jo veiksmus. Mano, kad ieškovo teisės nebuvo pažeistos, todėl neturi būti priteisiama reikalaujama neturtinė žala. Be to, ieškovo prevencinis reikalavimas niekuo nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad ieškovo reikalavimas iš spausdintų laikraščių pašalinti tam tikrus duomenis negali būti įgyvendintas.

4Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, jį pagrįsdama iš esmės ieškinyje išdėstytais argumentais.

5Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.

6Šalims buvo pasiūlyta pateikti teismui visus įrodymus, reikalingus bylai išnagrinėti. Parengiamuosiuose teismo posėdžiuose šalims taip pat buvo pasiūlyta pateikti teismui papildomus įrodymus bei svarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę. Šalims nesusitarus taikiai, byla nagrinėjama atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus ir šalių bei jų atstovų pasisakymus.

7Ieškinys atmestinas visiškai.

8Dėl ieškovo teisės į privatų gyvenimą ir atvaizdo gynimo

9Europos Žmogaus teisių ir Pagrindinių laisvių Apsaugos konvencijos 10 straipsnis numato, kad Kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Šis straipsnis netrukdo valstybėms licencijuoti radijo, televizijos ar kino įstaigų. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą.

10Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis numato, kad „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai“.

11Europos Žmogaus Teisių Teismas saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik „informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimai. <...> Kartu Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos išimtys turi būti aiškinamos griežtai, apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, spręsdamos, ar yra toks poreikis, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų (pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas bylose: Hertel vs. Šveicarija, 1998-08-25 sprendimas Nr. 25181/94 (46 dalis), Steel and Morris vs. Jungtinė Karalystė, 2005-02-15 sprendimas Nr. 68416/01 (87 dalis), A. X. AG vs. Vokietija (GC), 2012-02-07 sprendimas Nr. 39954/08 ir kt.).

12Nacionalinių teismų praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė ginti asmens laisvę reikšti savo mintis ir įsitikinimus kaip vieną svarbiausių demokratinės visuomenės principų, kartu pripažįstant, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visaapimanti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus išaiškinimus teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis - asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos - kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai - neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų - norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „S. L. International Transport" v. UAB „Dinaka", bylos Nr. 3K-3-169/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. IĮ,,Uola", bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP" v. S. G. , bylos Nr. 3K-3-441/2010).

13Šiuo atveju ieškovas mano, kad atsakovai pažeidė jo teisę į atvaizdą bei privatų gyvenimą. Pažymėtina, kad nors ieškovas vadovaujasi Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu, tačiau toks sprendimas teismui neturi prejudicinės galios.

14Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis bei CK 2.23 straipsnio 1 dalis nustato, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas. CK 2.22 straipsnis saugo fizinio asmens teisę į atvaizdą. Straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu.

15EŽTT praktikoje teisės į atvaizdą apribojimai vertinami pakankamai griežtai, pažymint, kad asmens atvaizdas yra itin artimai susijęs su pačiu asmeniu ir atvaizdo platinimas gali apriboti privatumą labiau negu vien verbalinės informacijos skleidimas. Vertindamas teisės į atvaizdą apribojimus, EŽTT reikšmingais kriterijais laiko asmens statusą; jo teisėtus lūkesčius dėl privatumo atvaizdo atžvilgiu; atvaizdo ryšį su informacija, kurią jis iliustruoja; visuomenės interesą gauti tokią informaciją, kitus konkrečiu atveju svarbius aspektus (žr., pvz., Peck v. the United Kingdom, no. 44647/98, judgment of 28 January 2003),2004 m. birželio 24 d. sprendimas byloje von Hannover pieš Vokietiją (von Hannover v. Germany, no. 59320/00, judgment of 24 June 2004), kt.).

16Šioje byloje svarbu apibrėžti ieškovo statusą. Viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi, negu privačių asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje).

17Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad ieškovas negali būti laikomas viešuoju asmeniu, todėl jo atvaizdas bei privatus gyvenimas yra ginami įstatymų ir teisės aktų plačia apimtimi.

18Visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 87 p.). Informacinės visuomenės informavimo priemonės – visuomenės informavimo priemonės, kuriomis teikiant informacinės visuomenės paslaugas skleidžiama viešoji informacija. Informacinės visuomenės paslauga – paprastai už atlyginimą elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu informacinės visuomenės paslaugos gavėjo prašymu teikiama paslauga (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 16 p., 18 p.).

19Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (3 straipsnio 3 dalis); kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, programos vedėją ar kitą asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį (22 straipsnio 10 dalis).

20CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

21Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014).

22Nagrinėjamoje byloje prejudicinę galią turinčiu sprendimu pripažintinas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad publikacijoje „Nigerietis lietuvę siunčia į pragarą“ atsakovai pažeidė ieškovo teises, skelbdami perteklinę informaciją apie jo privatų gyvenimą. Teismas šių motyvų papildomai nenagrinėja.

23Kita vertus, ieškinyje ieškovas kelia atsakovams pretenzijas dėl kito įvykio, tai yra dėl 2018 m. sausio 17 d. paskelbto įrašo, kai jis nuvyko prie atsakovų pastato ir triukšmavo bei elgėsi nederamai. Šiuo atveju ieškovas buvo viešoje vietoje, todėl jis turi laikytis teisės aktuose numatytų įpareigojimų elgtis tinkamai. Kadangi atsakovai turi teisę daryti vaido įrašus savo patalpose bei tokius vaizdo įrašus viešai rodyti, teismo nuomone, ieškovo teisėti interesai nebuvo pažeisti (priešingai, vaizdo įraše ieškovas niekaip nebuvo užgauliojamas arba tendencingai siekiama žiūrinčiajam sudaryti neigiamą nuomonę). Paties ieškovo elgesys viešoje vietoje nebuvo deramas, jis už savo elgesį turi prisiimti riziką bei kilusias pasekmes, todėl konkrečiu atveju atsakovų argumentus, kad vaizdo įrašo publikavimas buvo pagrįstas visuomenės interesu žinoti informaciją teismas laiko pagrįstais ir šioje vietoje nustatytina, kad atsakovai ieškovo atžvilgiu jokio pažeidimo nepadarė.

24Pažymėtina, kad savo ieškinyje ieškovas lakoniškai užsimena apie kitas atsakovų publikacijas, liečiančias ieškovą, kuriose nebuvo gautas sutikimas skelbti jo privačius duomenis bei atvaizdą, tačiau tokie reikalavimai nebuvo dėstomi, įrodinėjami, be to, pats ieškovas savo skunde (žurnalistų etikos inspektoriui) teigė, jog buvo davęs sutikimą atsakovams viešinti apie jį bei skelbti jo atvaizdą, todėl laikytina, kad jokių pažeidimų dėl galimai neteisėto ieškovo atvaizdo bei privačios informacijos skelbimo nenustatyta.

25Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

26Aukščiau nurodytais motyvais teismas sprendžia, kad atsakovai, publikuodami 2018-01-17 vaizdo įrašą apie atsakovo elgesį viešoje vietoje bei ankstesnės publikacijos (išskyrus 2018-01-13 straipsnį) nepažeidė jokių ieškovo teisių ir teisėtų interesų.

27Atskirai pasisakytina dėl ieškovo prašymo popieriniame laikraštyje (prieš daugiau nei metus išleistame straipsnyje) pašalinti privačius ieškovo duomenis (egzemplioriuose, kurie yra pas atsakovą ar jo kontroliuojamus asmenis). Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Nurodytas ieškovo reikalavimas negali būti įgyvendinamas, kadangi esant nepagrįstiems duomenims, pažeidimams šaliai gali būti priteisiama kompensacija (kaip turtinė ar neturtinė žala) arba išspausdinamas nepagrįstai paskelbtų duomenų paneigimas. Šiuo atveju ieškovas neprašo jokios informacijos paneigti, todėl jo reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir neįgyvendinamu, ir yra atmestinas.

28Kadangi ieškinyje daugiau nereiškiama jokių reikalavimų, susijusių su atsakovų 2018-01-13 straipsnio publikavimu (išskyrus aukščiau aptartus bei neturtinės žalos priteisimo reikalavimą, kuris teismo sprendime buvo sprendžiamas toliau), todėl laikytina, kad jokių kitų pažeidimų atsakovai ieškovui nepadarė (dėl atvaizdo skelbimo bei privataus gyvenimo viešinimo).

29Dėl prevencinio reikalavimo reiškimo

30Ieškovo reikalavimas uždrausti atsakovams be ieškovo žinios ir leidimo ateityje skleisti jo nuotraukas, kitus atvaizdus, filmuotą medžiagą, asmens duomenis ir kitą ieškinyje nurodytą informaciją atitinka prevencinio ieškinio požymius.

31CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, bet gali būti dar nepadaryta, tuomet ieškovas turi įrodyti potencialią jos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumą, siekį pašalinti žalos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013).

32Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ieškovas prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, keliančių jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas atsakovo, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

33Prevencinis ieškinys yra apsauginio-prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013). Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Taigi šiuo atveju nebus visų būtinų civilinei atsakomybei atsirasti elementų, t. y. žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėti veiksmai ir kaltė taip pat nebūtini taikant prevencinio ieškinio institutą, nes gali atsirasti tik ateityje. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą, tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti analogiškai. Ieškovas prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas iš atsakovo pusės, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai. Taigi prevencinio ieškinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti kelią potencialiai žalai.

34Vis dėlto, ieškovas neįrodė prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų. Pagal CPK 267 straipsnį draudžiama teismui priimti sprendimus, kurių vykdymas būtų siejamas su tam tikrų sąlygų atsiradimu ar neatsiradimu. Visi teismo sprendimai turi būti besąlygiški. Šiuo atveju darytina išvada, kad kiekvienu atveju atsakovai neturi teisės be ieškovo sutikimo viešinti jo privačių duomenų bei atvaizdo, jeigu tai daryta ne viešoje vietoje, jeigu tai nesusiję su visuomenės realiu poreikiu žinoti ir kitomis įstatymuose numatytomis išimtimis. Todėl šis absoliutus (be jokių išimčių ir plečiamai nurodytas) bei teisės aktams prieštaraujantis ieškovo reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo atlikti veiksmus (ar nuo jų susilaikyti) negali būti tenkinamas ir yra atmetamas.

35Dėl neturtinės žalos atlyginimo

36Fizinis asmuo, kurio garbė bei orumas pažeisti arba privataus gyvenimo neliečiamumas, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Visgi žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, ir jos įrodinėjimas, šiuo atveju turi savitą specifiką. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanomai teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Kita vertus, įrodinėjant patirtą neturtinę žalą, svarbu turėti omenyje tai, jog šiuo atveju yra kalbama ir apie konkretaus žmogaus vidinę subjektyvią būseną, kurią jis išgyvena dėl patirto jo teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1000/2003). Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą. EŽTT pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje McMichael vs. Jungtinė Karalystė, 1995-02-24 Nr. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją Europos Žmogaus Teisių Teismo 1995-10-31 sprendimas byloje Papamichalopoulus vs. Graikija, Nr. 14556/89), nepatogumus, nerimą ir sielvartą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1988-03-24 sprendimas byloje Olsson v. Sweden, Nr. 10465/83 (102 dalis), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-12-09 sprendimas byloje L. O. v. Ispanija, Nr. 16798/90 (65 dalis) ir pan.). Be to, ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-342/2010).

37Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo akivaizdu, kad nors ir buvo paviešinti tam tikri privataus gyvenimo duomenys be ieškovo sutikimo (kaip nustatyta minėtame prejudicinę galią turinčiame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime), tačiau toks pažeidimas negali būti laikomas kaip esminis ir sukeliantis žymią neturtinę žalą.

38Be to, ieškovo pateiktas įrodymas dėl psichinės ieškovo sveikatos, nelaikytinas pagrįstu įrodymu dėl sveikatos sutrikdymo, kadangi ieškovas konsultuotas 2018 m. spalio mėn. pabaigoje, tuo tarpu minėti straipsniai paskelbti tų pačių metų pradžioje. Ieškovas nepateikė kitų įrodymų dėl sveikatos pablogėjimo, paūmėjimo ar kitų nusiskundimų, todėl laikytina, kad šis įrodymas nesusijęs su reiškiamais reikalavimais ir ieškovo prašymas priteisti neturtinę žalą atmestinas visiškai (kaip neįrodytas).

39Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

40Kadangi ieškovo ieškinys visiškai atmestas, jam nėra priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsnis).

41Atsakovai teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovo ieškinį atmetus teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovo nėra priteistinos (CPK 93, 98 straipsnis).

42Vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais teismas

Nutarė

43Ieškovo A. E. Q. ieškinį atsakovams UAB Lietuvos rytas ir UAB Lrytas dėl teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo bei žalos atlyginimo atmesti.

44Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2018 m. sausio 13 d. UAB Lietuvos rytas... 3. Atsakovai teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir... 4. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, jį pagrįsdama... 5. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės... 6. Šalims buvo pasiūlyta pateikti teismui visus įrodymus, reikalingus bylai... 7. Ieškinys atmestinas visiškai.... 8. Dėl ieškovo teisės į privatų gyvenimą ir atvaizdo gynimo... 9. Europos Žmogaus teisių ir Pagrindinių laisvių Apsaugos konvencijos 10... 10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis numato, kad „Žmogus turi... 11. Europos Žmogaus Teisių Teismas saviraiškos laisvę vertina kaip vieną... 12. Nacionalinių teismų praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė ginti asmens... 13. Šiuo atveju ieškovas mano, kad atsakovai pažeidė jo teisę į atvaizdą bei... 14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis bei CK 2.23 straipsnio... 15. EŽTT praktikoje teisės į atvaizdą apribojimai vertinami pakankamai... 16. Šioje byloje svarbu apibrėžti ieškovo statusą. Viešųjų asmenų... 17. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad ieškovas negali būti laikomas... 18. Visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar... 19. Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad viešoji informacija... 20. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 21. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos... 22. Nagrinėjamoje byloje prejudicinę galią turinčiu sprendimu pripažintinas... 23. Kita vertus, ieškinyje ieškovas kelia atsakovams pretenzijas dėl kito... 24. Pažymėtina, kad savo ieškinyje ieškovas lakoniškai užsimena apie kitas... 25. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 26. Aukščiau nurodytais motyvais teismas sprendžia, kad atsakovai, publikuodami... 27. Atskirai pasisakytina dėl ieškovo prašymo popieriniame laikraštyje (prieš... 28. Kadangi ieškinyje daugiau nereiškiama jokių reikalavimų, susijusių su... 29. Dėl prevencinio reikalavimo reiškimo... 30. Ieškovo reikalavimas uždrausti atsakovams be ieškovo žinios ir leidimo... 31. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo... 32. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio... 33. Prevencinis ieškinys yra apsauginio-prevencinio pobūdžio teisių gynimo... 34. Vis dėlto, ieškovas neįrodė prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų. Pagal... 35. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 36. Fizinis asmuo, kurio garbė bei orumas pažeisti arba privataus gyvenimo... 37. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo akivaizdu, kad nors... 38. Be to, ieškovo pateiktas įrodymas dėl psichinės ieškovo sveikatos,... 39. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui,... 40. Kadangi ieškovo ieškinys visiškai atmestas, jam nėra priteistinos patirtos... 41. Atsakovai teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas,... 42. Vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais teismas... 43. Ieškovo A. E. Q. ieškinį atsakovams UAB Lietuvos rytas ir UAB Lrytas dėl... 44. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...