Byla 2S-870-259/2011
Dėl priverstinio skolos išieškojimo

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (skolininkės) S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. H2-23533-285/2010, kuria patenkintas pareiškėjo (kreditoriaus) „Swedbank“, AB pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo ir

Nustatė

2Kauno miesto apylinkės teismas 2010-10-05 nutartimi (b.l.55) Nutarė areštuoti N. J. ir S. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą - butą su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-42 (1/10 nuo 11,64 kv. m), 66,66 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Kaune, įkeistą 2008-01-31 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas ( - ), užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui „Swedbank“, AB; 2) pavesti Centrinės įstaigos filialui hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo, vadovaujantis šia nutartimi, padaryti žymą apie įkeisto turto areštą Hipotekos registro duomenų bazėje; 3) pranešti apie turto areštą Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, įpareigojant pateikti duomenis apie kitus kreditorius ir turto apribojimus; 4) įspėti skolininkus ir įkeisto turto savininkus N. J. ir S. J., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių; 5) uždrausti įkeisto turto savininkams perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto.

3Teismas nustatė, kad 2008-01-31 hipotekos lakštu (b.l.35-36), identifikavimo kodas ( - ), N. J. ir S. J., užtikrindami 208 005,09 Eur paskolos, suteiktos jiems pagal 2008-01-17 kredito sutartis Nr. 08-005358-FA/08-005359-FA/08-005360-FA su vėlesniais pakeitimais (b.l.6-34), grąžinimą kreditoriui „Swedbank“, AB (buv. AB bankas „Hansabankas“), įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą - butą su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-42 (1/10 nuo 11,64 kv. m), 66,66 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Kaune. Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 845 000 Lt. Teismas nustatė, jog skolininkai N. J. ir S. J. tinkamai bei laiku prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2008-01-17 kredito sutartis su vėlesniais pakeitimais nevykdė. Teismas nustatė, jog kreditorius prašo priverstinai išieškoti 209 322,14 Eur, iš jų: 204 048,46 Eur negrąžintos paskolos, 4 591,69 Eur nesumokėtų palūkanų, 339,43 Eur delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, 342,56 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, o taip pat 709 Lt metinio turto draudimo mokesčio, 99,18 Lt delspinigių už nesumokėtą turto draudimo mokestį ir 133 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog įkeistas turtas areštuotinas, įspėjant skolininkus ir įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

4Atskiruoju skundu (b.l.57-58) suinteresuotas asmuo (skolininkė) S. J. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šių motyvų:

51) 2008-01-17 kredito sutartyse Nr.08-005358-FA/08-00359-FA/08-005360-FA nustatyta, jog kredito gavėjas, laiku nesumokėjęs sutartyje nustatytų mokėjimų, privalo mokėti bankui 0,08 procentų dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigių dydis - po 0,08 % už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos turėtų būti sumažintas iki 0,02 %, kadangi sutartyje nustatytas netesybų dydis yra aiškiai per didelis (baudinės netesybos), prieštarauja LAT praktikai (LAT 2005-09-12 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-394/2005, LAT 2006-03-06 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-173/2006, LAT 2006-04-12 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-269/2006);

62) reikalavimas ne ginčo tvarka iš įkeisto turto išieškoti 342,56 Eur už nesumokėtas palūkanas, 709 Lt metinio turto draudimo mokesčio, 99,18 Lt delspinigių už nesumokėtą turto draudimo mokestį niekuo nepagrįstas ir neteisėtas.

7Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.63-64) pareiškėjas (kreditorius) „Swedbank“, AB su atskiruoju skundu nesutiko, prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

81) skolininkės argumentai dėl per didelio netesybų dydžio nepagrįsti. Dėl delspinigių dydžio šalys susitarė 2008-01-17 kredito sutartyje ir vėlesniuose jos pakeitimuose, delspinigių dydis nurodytas aiškiai, nekito nuo pat pradinės kredito sutarties sudarymo, todėl skolininkės pretenzijos dėl netesybų dydžio tuo metu, kai patys skolininkai piktybiškai pažeidinėja prievoles, vertintini tik kaip atsakomybės vengimas bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pagal LAT praktiką netesybos ne visada turi būti mažinamos netgi iki nuostolių dydžio, nes taip būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (LAT 2007-10-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-304/2007). Sutartyse nustatytas delspinigių dydis yra įprastas būsto paskolų santykiuose ir neprieštarauja LAT formuojamai praktikai. Netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos negali būti tokios, kad taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo. Šiuos argumentus patvirtina LAT praktika - teismas pasisakė, kad netgi 0,125 proc. delspinigių dydis yra teisingas ir sąžiningas (LAT 2007-11-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-503/2007);

92) 2008-01-17 kredito sutarties bendrosios dalies 1.18, 1.28 ir 7.2 p. aiškiai nurodyta, nuo kokių sumų ir nuo kokios dienos skaičiuojami sutartyje nustatyti delspinigiai, todėl skolininkės teiginys, kad bankas delspinigius skaičiavo nepagrįstai ir neteisėtai, visiškai nepagrįstas;

103) 2008-01-17 kredito sutarties specialiosios dalies pagrindinėse kredito sąlygose nurodytas ne tik delspinigių dydis, bet ir metinis turto draudimo administravimo mokesčio dydis, lygus 0,08 proc. nuo bankui įkeisto nekilnojamojo turto (išskyrus žemę) rinkos vertės. Šio mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka aptarta kredito sutarties bendrosios dalies 1.26- 1.27, 6.2-6.3 punktuose. Nei šio mokesčio dydis, nei mokėjimo tvarka nesikeitė nuo pat kredito sutarties sudarymo dienos. Skolininkai šį turto draudimo mokestį pirmaisiais sutarties galiojimo metais mokėjo ir jokių pretenzijų dėl šio mokesčio bankui nereiškė, todėl skolininkės prieštaravimas dėl šio turto draudimo mokesčio yra visiškai nepagrįstas.

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą (LR CK 4.174 str. 1 d.).

13Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad 2008-01-31 hipotekos lakštu (b.l.35-36), identifikavimo kodas ( - ), N. J. ir S. J., užtikrindami 208 005,09 Eur paskolos, suteiktos jiems pagal 2008-01-17 kredito sutartis Nr. 08-005358-FA/08-005359-FA/08-005360-FA su vėlesniais pakeitimais (b.l.6-34), grąžinimą kreditoriui „Swedbank“, AB (buv. AB bankas „Hansabankas“), įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą - butą su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-42 (1/10 nuo 11,64 kv. m), 66,66 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Kaune. Byloje nustatyta, jog skolininkai N. J. ir S. J. tinkamai bei laiku prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2008-01-17 kredito sutartis su vėlesniais pakeitimais nevykdė, todėl bankas kredito sutartį nutraukė nuo 2010-07-06 (b.l.43). Kreditoriaus pareiškimu Kauno miesto apylinkės teismas 2010-10-05 nutartimi (b.l.55) Nutarė areštuoti N. J. ir S. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą - butą su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-42 (1/10 nuo 11,64 kv. m), 66,66 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Kaune, įkeistą 2008-01-31 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas ( - ), užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui „Swedbank“, AB; 2) pavesti Centrinės įstaigos filialui hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo, vadovaujantis šia nutartimi, padaryti žymą apie įkeisto turto areštą Hipotekos registro duomenų bazėje; 3) pranešti apie turto areštą Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, įpareigojant pateikti duomenis apie kitus kreditorius ir turto apribojimus; 4) įspėti skolininkus ir įkeisto turto savininkus N. J. ir S. J., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių; 5) uždrausti įkeisto turto savininkams perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto. Atskiruoju skundu (b.l.57-58) suinteresuotas asmuo (skolininkė) S. J. Kauno miesto apylinkės nutartį prašo panaikinti, kadangi, suinteresuoto asmens nuomone, kredito sutartyse nustatytos 0,08 procentų dydžio netesybos už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, kaip prieštaraujančios LAT praktikai, turėtų būti sumažintos iki 0,02 procentų, be to, kreditoriaus reikalavimas ne ginčo tvarka iš įkeisto turto išieškoti 342,56 Eur už nesumokėtų palūkanų, 709 Lt metinio turto draudimo mokesčio, 99,18 Lt delspinigių už nesumokėtą turto draudimo mokestį yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teisėjų kolegija šiuos suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

14CPK XXXVI skyriuje įtvirtintos bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo taisyklės turi šio civilinio proceso teisės instituto prigimties nulemtų ypatumų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos yra skirtos užtikrinti hipotekos ar įkeitimo institutą sudarančios materialiosios teisės normų įgyvendinimą supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Tokia hipotekos instituto prigimtis ir esmė nulemia, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (žr., pvz., LAT 2009-11-27 nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-536/2009; LAT 2010-01-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-50/2010; LAT 2010-04-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-171/2010). Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (LAT 2005-10-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-523/2005; LAT 2008-01-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-103/2008; LAT 2009-11-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-536/2009; LAT 2010-12-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-504/2010; LAT 2010-11-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-433/2010). Kadangi ginčai tarp kreditoriaus ir skolininko dėl netesybų, delspinigių, kitų mokesčių ir mokėjimų bei jų dydžio hipotekos bylų teisenos tvarka nenagrinėjami, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nevertino kreditoriaus pareiškime prašytų išieškoti sumų pagrįstumo.

15Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi LAT praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl netesybų dydžio, o taip pat dėl palūkanų, metinio turto draudimo mokesčio, delspinigių už nesumokėtą turto draudimo mokestį priteisimo nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas - skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.

16Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog esant bet kuriai hipotekos bylos proceso stadijai, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo (skolininkas) gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą, ginčo teisenos tvarka pareikšdamas ieškinį dėl skolos, netesybų sumažinimo ir pan., o sustabdyti hipotekos procedūras gali ginčo teisena bylą pagal skolininko ieškinį nagrinėjantis teismas, skolininko prašymu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (LAT 2007-05-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-201/2007; LAT 2009-11-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-536/2009). Hipotekos teisėjas negali kvestionuoti teismo, nagrinėjančio šalių ginčą, nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet jos teisiniai padariniai – išieškojimo vykdymo sustabdymas – galioja hipotekos teisėjo atliekamoms procedūroms hipotekos byloje (LAT 2010-05-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-260/2010).

17Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

19

20atskirąjį skundą atmesti.

21Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-10-05 nutartimi (b.l.55) Nutarė... 3. Teismas nustatė, kad 2008-01-31 hipotekos lakštu (b.l.35-36), identifikavimo... 4. Atskiruoju skundu (b.l.57-58) suinteresuotas asmuo (skolininkė) S. J. su... 5. 1) 2008-01-17 kredito sutartyse Nr.08-005358-FA/08-00359-FA/08-005360-FA... 6. 2) reikalavimas ne ginčo tvarka iš įkeisto turto išieškoti 342,56 Eur už... 7. Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.63-64) pareiškėjas (kreditorius)... 8. 1) skolininkės argumentai dėl per didelio netesybų dydžio nepagrįsti. Dėl... 9. 2) 2008-01-17 kredito sutarties bendrosios dalies 1.18, 1.28 ir 7.2 p. aiškiai... 10. 3) 2008-01-17 kredito sutarties specialiosios dalies pagrindinėse kredito... 11. Atskirasis skundas atmestinas.... 12. Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo... 13. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad 2008-01-31 hipotekos... 14. CPK XXXVI skyriuje įtvirtintos bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių... 15. Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi LAT praktika,... 16. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog esant bet kuriai hipotekos... 17. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė... 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 19. ... 20. atskirąjį skundą atmesti.... 21. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį palikti...