Byla 2A-1770-513/2015
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo J. M. E

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo (apeliantas) L. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovams G. P., V. K., J. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo J. M. E.,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 16 397,52 Eur (56 617,37 Lt) turtinės žalos ir 144 810 Eur (500 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 1995-11-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Argumentavo, jog pagal 1994-10-05 Lėšų priėmimo laikinam naudojimui sutartį Nr. 137849 ir 1995-04-07 sutartį Nr. 166932 investavo į IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ 5 595,46 Eur (19 320 Lt), palūkanos sudarė 7 858,46 Eur (27 133 Lt). Iš nurodytos sumos išminusavus 57,34 Eur (198 Lt), neatgavo 7 800,91 Eur (26 935 Lt). Kadangi pinigai dėl infliacijos nuvertėjo, prisiteistini pinigai indeksuojami. Kauno apygardos teismo nuosprendžiais atsakovai buvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą BK 184 str. 2 d., t. y. iššvaistę turtą – 7 016 897,00 Eur (24 227 942 Lt), todėl atsakovai solidariai turi atlyginti padarytą žalą. Dėl pinigų praradimo ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, buvo apgautas ir pažemintas, dėl didžiulės nervinės įtampos tapo ligoniu, todėl prašo moralinės žalos atlyginimo. Pažeistas teises gynė kitais būdais, reiškė įvairius prašymus valstybės institucijoms, jose pripažinta ieškovui teisė reikšti ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, į jo amžių, sveikatos būklę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovas prašė teismo termino praleidimo priežastis laikyti svarbiomis ir šį terminą atnaujinti.

4Atsakovai V. K. ir J. B. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį perduoti nagrinėti pagal atsakovų gyvenamąją vietą Kauno miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas nėra susijęs su žala, padaryta asmens turtui, todėl ieškinys turi būti teikiamas pagal teritorinio teismingumo taisykles. Atsakovų neteisėti veiksmai teismo nuosprendžiu konstatuoti dar 2003 m., o 2005 m. ieškovas turėjo suprasti, jog paskolintų sumų bendrovė negrąžins. Taigi ieškovas 2005 m. sužinojo apie savo teisių pažeidimą, o atsakovo G. P. nuteisimo faktas neturi jokios įtakos sprendžiant dėl ieškinio termino skaičiavimo pradžios. Ieškovo nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios objektyviai trukdė ieškovui kreiptis į teismą. Galiojęs teisinis reguliavimas nenumatė atsakovų atsakomybės už bendrovės prievoles, todėl nėra pagrindo iš jų priteisti prašomą žalos atlyginimą. Ieškinio prašymas indeksuoti ieškinio sumą neatitinka teisėtumo kriterijų, o prašymas priteisti netesybas už daugiau nei 19 m. yra nepagrįstas. Teigia, kad 1964 m. CK nenumatė moralinės žalos, padarytos valdymo organų veiksmais, atlyginimo, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

5Atsakovo G. P. kuratorius, advokato padėjėjas A. B., atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį perduoti nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui, taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad G. P. nebuvo bendrovės valdymo organu ir nedalyvavo jos valdyme, todėl jam taikyti atsakomybę nėra pagrindo. Akcinių bendrovių įstatymas nenumatė, jog už bendrovės prievoles tretiesiems asmenims būtų atsakingi bendrovės dalyviai ar valdymo organų nariai. Atsakovams jau yra taikyta civilinė atsakomybė. Vilniaus apygardos teismas priteisė iš atsakovų bendrovės naudai visas jų iššvaistytas lėšas. Ieškovas apie teisių pažeidimą vėliausiai sužinojo po 2003-07-30 nuosprendžio baudžiamojoje byloje paskelbimo, todėl ieškinio senaties termino pabaiga laikytina 2006-07-30. Ieškovas ieškinį pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą daugiau nei 8 metus. 1964 m. CK nenumatė moralinės žalos, padarytos valdymo organų veiksmais, atlyginimo, todėl reikalavimą atlyginti neturtinę žalą vertino kaip nepagrįstą.

6Trečiasis asmuo J. M. E. atsiliepimu su ieškiniu sutiko, nurodė, kad turėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo pirmines pozicijas, išdėstytas jų procesiniuose dokumentuose.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-31 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei J. B. iš ieškovo L. P. 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog ieškovas 1994-10-05 Lėšų priėmimo laikinam naudojimuisi sutartimi investavo į IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ 16 000 Lt, o 1995-04-07 sutartimi – 3 200 Lt. 1995-07-21 Kauno apygardos teismo nutartimi IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 1998-10-27 nutartimi patvirtintas IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ kreditorių (fizinių asmenų) kreditinių reikalavimų sąrašas, iš jų ir ieškovo 27 133 Lt dydžio reikalavimas (su palūkanomis iki 1995-07-21). Motyvavo ieškinio senaties instituto taikymui aktualiu teisiniu reguliavimu ir nustatęs, jog Vilniaus apygardos teismas 2004-12-23 nutartimi pripažino likviduotos dėl bankroto IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ pabaigą (nutartis įsiteisėjo 2004-12-30), jog ši įmonė buvo išregistruota 2005-01-11, padarė išvadą, kad ieškovas apie savo pažeistas teises galėjo ir turėjo sužinoti nuo įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro – 2005-01-11, kadangi nuo tada jam neabejotinai tapo aišku, kad iš įmonės neatgaus paskolintų lėšų. Tokią pat nuomonę išsakė ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas L. P. ieškinį dėl žalos atlyginimo, bei Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012-01-24 sprendimo (Vilniaus apygardos teismo 2012-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-260-640/2012, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-30 nutartis civilinė byloje Nr. 2A-879/2012). Argumentavo, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.), todėl ieškinio senaties terminas šiuo atveju pasibaigė 2008-01-11. Ieškovas ieškinį teismui padavė 2015-01-22, t. y. apie 7 m. praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškovas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino ir bylos nagrinėjamu metu laikėsi pozicijos, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, ir tik per baigiamąsias kalbas išreiškė dviprasmišką nuomonę dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, todėl klausimas dėl senaties termino atnaujinimo nespręstinas. Ieškovo ir kitų kreditorių turtiniai reikalavimai IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ yra išspręsti įmonės bankroto byloje, joje išspręstas įmonės skolininkų skolų klausimas, todėl atsakovams civilinė atsakomybė už juridinio asmens prievoles netaikytina. Motyvavo, jog ginčui spręsti taikytinas 1964 m. CK nenustatė ieškovo prašomos neturtinės žalos, padarytos valdymo organų veiksmais, atlyginimo, o taikyti 2000 m. CK nuostatų dėl neturtinės žalos atlyginimo negalima, todėl ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 str. 2 d.). Žala iš atsakovų kildinama deliktinės civilinės atsakomybės principais, o ieškovo prašomos priteisti palūkanos atlieka kompensavimo funkciją sutartinės civilinės atsakomybės atveju. 1964 m. CK nenumatė tokio pobūdžio ieškovo prašomų priteisti procesinių palūkanų. Nustatęs, jog atsakovė J. B. sumokėjo advokato padėjėjui A. B. už kuratoriaus paslaugas 600 Eur, 1 600 Eur už advokato P. G. teisines paslaugas, iš viso sumokėjo – 2 200 Eur, šias išlaidas priteisė jai iš ieškovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str.).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Apeliantas skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba panaikinti sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Argumentuoja, jog teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, įrodymų, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, ieškovo (jo atstovo) pareikštų prašymų. Lietuvos apeliaciniam teismui 2012-01-24 priėmus nutartį baudžiamojoje byloje Nr. A-198/2012 ieškovui tapo galutinai aišku, kad ieškovo pinigus iššvaistė atsakovai. Savo pažeistas teises ieškovas bandė ginti kitais būdais – reiškė įvarius prašymus valstybės institucijoms, 2011-06-17 ieškinį Vilniaus apygardos teismui (civilinė byla Nr. 2-260-640/2012), skundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą 2012-10-30 Lietuvos apeliaciniam teismui (civilinė byla Nr. 2A-879/2012), 2013-01-19 skundė priimtus sprendimus kasacine tvarka, rašė skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui. Visos nurodytos teisminės ir neteisminės institucijos pripažino ieškovo teisę reikšti ieškinius, ieškinio senaties terminai buvo atnaujinti. Taikydamas ieškinio senatį, teismo turėjo nustatyti, ar nėra priežasčių šiam terminui atnaujinti. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, į ieškovo amžių, sveikatos būklę bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad dėl pagrindinio atsakovų bendrininko G. P. apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo tik 2012-01-24 (galutinai paaiškėjo nusavintų pinigų judėjimas ir ieškovo teisių pažeidimas), prašo ieškinio termino praleidimo priežastis laikyti svarbiomis ir šį terminą atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.). Teismo posėdžio ieškovo atstovas citavo Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-879/2012 (byla pagal ieškovo ieškinį valstybei dėl IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ iššvaistytų pinigų), kurioje teismas pasisakė, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Atstovas posėdyje pareiškė, kad termino praleidimo priežastys turi būti laikomos svarbiomis ir terminas turi būti atnaujintas. Taigi prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškovo buvo išreikštas. Per replikas atstovas dar aiškiau išdėstė poziciją dėl senaties termino ir jo atnaujinimo. Tačiau teismas, neįvertinęs ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl ieškinio senaties termino ir jo atnaujinimo pagrindų, pateiktų rašytinių įrodymų byloje, tinkamai neįvertinęs atstovo pozicijos teisme, atsisakė svarstyti klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip akivaizdžiai pažeidė ieškovo teisę ginti pažeistas savo teises. Be to, ieškinio senaties terminas netaikomas indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, padėtus į banką arba kitas kredito įstaigas (CK 1.134 str. 2 p.). Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo kreditiniai reikalavimai yra išspręsti IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje. Paaiškina, kad bendrovė grąžino tik 0,733 proc. ieškovo kreditinių reikalavimų sumos. Ginčo turtinė žala atsirado galiojant 1964 m. CK, todėl šio kodekso nuostatos taikytinos sprendžiant ginčo žalos atlyginimo klausimą. Šis kodeksas, priešingai nei dabar galiojantis 2000 m. CK 2.50 str., tiesiogiai nenumatė juridinio asmens dalyvių atsakomybės už juridinio asmens prievoles, tačiau pažymėtina, kad 1964 m.CK 483 str. 1 d. buvo įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, o šio kodekso 494 str. nustatyta, kad asmenys, bendrai padarę žalą, atsako nukentėjusiems solidariai (kasacinio teismo 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Šiuo atveju atsakovams taikytina deliktinė atsakomybė pagal civilinės atsakomybės sąlygas. Iš tyčinio IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylos duomenų matyti, kad: atsakovė J. B. nuo 1992-10-27 buvo bendrovės ir valdybos pirmininkė, o nuo 1995-04-06 – direktorė ir valdybos narė; atsakovas V. K. nuo 1994-02-21 buvo bendrovės valdybos narys, o nuo 1995-04-06 – valdybos pirmininkas; atsakovas G. P. – bendrovės steigėjas bei asociacijos EBSW prezidentas. Atsakovai vykdė įmonės ūkinę finansinę veiklą net iki 1996-04-30, jau esant įsiteisėjusiai 1995-07-21 nutarčiai, kuria bendrovei buvo iškelta bankroto byla (kasacinio teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008). 1998-02-27 teismo nutartimi bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Galiojantis CK taip pat numato neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str.). Atsakovas G. P. visų savo bendrininkų (atsakovų) vardu pripažino padaręs indėlininkams žalą. Ieškovo išgyvenimai dėl neatgautų pinigų tęsiasi daugiau kaip 20 m., tai sukėlė ir sukelia išgyvenimų, stresą, sveikatos pablogėjimą, bendravimo galimybių suvaržymą šeimoje ir tarp draugų, pažįstamų, dėl ko nuolat jautė ir jaučia nepriteklių dėl gydymosi, per visą bendrovės tyrimo laikotarpį jautė spaudimą iš nežinomų asmenų, ieškovui buvo grasinama, reikalaujama nutraukti tyrimą, jis buvau nepagrįstai įrašytas į psichikos centro įskaitą. Atsižvelgiant į tai iš atsakovų solidariai priteistinas moralinės žalos atlyginimas. Ieškinys tenkintinas priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos – 56 886,72 Lt turtinės žalos ir 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, jas skaičiuojant nuo 2001-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 265 str., 1 d.; CK patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 4 d.; 41 str. 2 d.; CK 6.37 str. 2 d.; 1.5 str. 4 d., kasacinio teismo 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003).

11Atsakovai V. K. ir J. B. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Teismo sprendimą vertina kaip pagrįstą ir teisėtą, o apelianto argumentus nepagrįstais. Paaiškina, jog ieškovo advokatui aiškiai ir nedviprasmiškai nurodžius, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, teismas neturėjo pareigos ir teisės ex officio spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo galimybių ir pagrindų. Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas, ir tik baigiamųjų kalbų metu, naudodamasis replikos teise, išreiškė priešingą bylos nagrinėjimo iš esmės metu išsakytajai pozicijai nuomonę dėl termino atnaujinimo, todėl teisiškai tai negali būti vertinama kaip aiškiai išreikštas ieškovo materialinio teisinio pobūdžio prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes šioje proceso stadijoje ieškovas tokios teisės nebeturi (CPK 253 str. 4 d.). Baigiamosios kalbos išklausomos teismui baigus bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 253 str. 1 d.). Įstatymas draudžia šalims baigiamosiose kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė bylos nagrinėjimo iš esmės metu (CPK 253 str. 4 d.). Atsakovų neteisėti veiksmai teismo nuosprendžiu konstatuoti dar 2003 m., o 2005 m. ieškovas turėjo aiškiai suvokti, jog jokios paskolintos sumos iš bendrovės turto nebus grąžintos. Taigi neabejotina, jog ieškovas jau vėliausiai 2005 m. sužinojo apie savo teisių pažeidimą, o G. P. nuteisimo faktas neturi jokios įtakos sprendžiant dėl ieškinio atsakovams termino skaičiavimo pradžios. 2015-07-15 teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad dar 1995 m. suprato, jog bendrovė apelianto lėšų negrąžins (teismo posėdžio garso įrašo 27 min 48 s). Teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas apie savo pažeistas teises galėjo ir turėjo sužinoti 2005-01-11 (bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro diena). Bendrovė šiuo atveju nebuvo nei bankas, nei kredito įstaiga, todėl CK 1.134 str. numatyta išimtis šiuo atveju netaikoma. CK 1.125 str. 8 d. numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio senaties termino pabaiga laikytina 2008-01-11. Mano, kad apelianto nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys neturėtų būti laikomos svarbiomis ieškinio senaties terminui atnaujinti. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog jis aktyviai domėjosi bendrovės indėlininkų situacija, ne kartą dalyvavo įvairiose procesuose, kuriuose atstovavo kitiems indėlininkams, todėl tokią bylinėjimosi patirtį turintis asmuo negalėjo nesuprasti aiškaus teismų nurodymo dėl tinkamos savo galimai pažeistų teisių gynybos. Ieškovas nepaaiškina, kodėl jis dar trejus metus (po 2012-10-30 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-879/2012) delsė kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu. Ieškovo elgesys (neveikimas) ginčo atveju turi būti vertinamas kaip jo pasirinkimas neginti galimai pažeistų teisių, kadangi jokie byloje esantys įrodymai negali logiškai pagrįsti ir pateisinti ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių. Vyresnis amžius pats savaime nėra ieškinio senaties termino praleidimą pateisinanti priežastis, ypač kai ieškinio senaties terminas praleistas daug. Ieškovas, šiuo metu būdamas 81 m. amžiaus, visgi sugebėjo pasitelkti teisinę pagalbą bei su ieškiniu kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, galimai pažeistas teises gina reikšdamas apeliacinį skundą. Aplinkybė, kad 2002 m. bei 2013 m. ieškovui buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą, patvirtina apelianto gerą sveikatos būklę tiek ieškinio senaties termino eigos laikotarpiu, tiek ir po jo. Apeliantui nuo 2012 m. atstovauja profesionalus teisininkas advokatas E. Š., taigi apelianto argumentai dėl teisinių žinių neturėjimo nepagrįsti. Ieškovas ieškinio senaties terminą praleido nepateisinamai ir neprotingai ilgai, o ieškinio senaties termino atnaujinimas šiuo atveju reikštų akivaizdų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei teisės aktų, numatančių senaties termino skaičiavimo taisykles, pažeidimą atsakovų atžvilgiu, teisėtų lūkesčių principo nepaisymą bei paneigtų civilinės apyvartos pastovumą ir stabilumą.

12Atsakovas G. P. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog apelianto atstovas advokatas neprašė atnaujinti ieškinio reikalavimų senaties termino, o bylos nagrinėjimo iš esmės metu tik patikslino ginčo poziciją, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio reikalavimų senaties termino. Todėl bylos nagrinėjimo iš esmės metu nebuvo nagrinėtas apelianto ieškinio reikalavimų senaties termino atnaujinimo klausimas. Ieškovas (jo atstovas) neturėjo teisinio pagrindo baigiamųjų kalbų metu formuoti naujo reikalavimo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo (CPK 253 str. 4 d.). Teismas teisingai nustatė, jog apeliantas ieškinio senaties terminą nepagrįstai praleido ilgiau nei 7 m. ir nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nei kartu su skundu nepateikė įrodymų, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Apeliantas įgyvendino savo interesų gynybą kitais būdais, pasiremdamas profesionalaus atstovo advokato teisine pagalba, todėl turėjo būti tinkamai informuotas apie ieškinio reikalavimų senaties terminus bei tokio termino praleidimo pasekmes. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl tariamo teisinės gynybos veiksmų apribojimo laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 11 d. iki 2008 m. sausio 11 d. dėl savo amžiaus vertintinos kaip neįrodytos ir neturinčios reikšmės sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pateikimo termino atnaujinimo. Tenkinus apelianto reikalavimus, iš atsakovų antrą kartą būtų priteistos IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ iššvaistytos piniginės lėšos, nes tokios lėšos priteistos iš atsakovų Vilniaus apygardos teismo 1999-08-23 sprendimu. Bendrovė teisėtai priėmė (paskolintas) pinigines lėšas iš apelianto, o apeliantas pinigus skolino išimtinai turėdamas tikslą uždirbti, veikė laisva valia bei prisiėmė tokio piniginių lėšų skolinimo riziką ir iš jos kylančias galimas pasekmes. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad privatūs fiziniai asmenys, esant tuo metu galiojusiam teisiniam reglamentavimui, patikėdami lėšas bendrovei, veikė savo rizika (2012-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-879/2012). Apeliantas tik skunde nurodo, jog prašo priteisti moralinės žalos atlyginimą remiantis 1964 m. CK 71 str. nuostatomis (CPK 306 str. 2 d.). Apelianto reikalavimą priteisti palūkanas nuo 2001-07-01 vertina kaip nepagrįstą, nes ieškinys pateiktas teismui tik 2015-01-22.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.

15Dėl ieškinio senaties instituto taikymo faktinių ir teisinių aspektų

16Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad galimi atvejai, kai asmuo apie teisės pažeidimą sužino vėliau, nei turėjo tai padaryti, jeigu būtų buvęs pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Tuomet konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 str., 1.5 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Bylą nagrinėjantis teismas senaties terminą reglamentuojančias teisės normas taiko ne formaliai, bet atsižvelgdamas į termino eigos pradžią nustatančias, patvirtinančias aplinkybes, o jeigu terminas praleistas – į praleidimo priežastis, galimybes atnaujinti ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-706/2015). Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010 ir kt.). Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2012-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

17Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija išsamiai išanalizavusi ir įvertinusi:

18- ieškinio pagrindą ir dalyką (ieškovo ieškinyje aiškiai nurodytas prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą ir termino praleidimo priežastys (dėl savo teisių gynimo kitais būdais teisminėse ir neteisminėse institucijose, Europos Žmogaus Teisių Teisme; dėl amžiaus, sveikatos būklės bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais); jog apkaltinamasis nuosprendis atsakovui J. P. įsiteisėjo 2012-01-24 (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198/2012),

19- šalių (jų atstovų) paaiškinimus, duotus 2015-07-15 teismo posėdžio metu (ieškovo atstovas advokatas E. J. Š. bylos nagrinėjimo iš esmės metu aiškiai bylą nagrinėjančiam teisėjui atsakė, jog nelaiko ieškinio senaties termino praleistu ir tai patvirtina teismui pateiktos teismų nutartys: Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-879/2012; replikų metu ieškovo atstovas dar kartą patikslino, pakartojo bylos nagrinėjimo iš esmės metu išsakytą poziciją dėl ieškinio senaties termino),

20- Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-879/2012 padarytas išvadas, jog, inter alia, ieškovo J. P. ieškinį Vilniaus apygardos teismas 2012-01-24 sprendimu atmetė taikydamas ieškinio senatį nepagrįstai, t. y. vertindamas ir kvalifikuodamas byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką šiuo klausimu, todėl padarė neteisėtą išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino (Vilniaus apygardos teismas 2012-01-24 sprendime konstatavo, kad ieškovui J. P. nuo IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanija“ išregistravimo 2005-01-11 tapo žinoma, kad dėl likusios negrąžinto indėlio dalies jam yra padaryta žala),

21- aplinkybę, jog Kauno apygardos teismo 2009-07-27 nuosprendis, kuriuo G. P. (atsakovas) nuteistas pagal BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose, įsiteisėjo 2012-01-24 (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-24 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198/2012, kuria atmesti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, nuteistojo G. P. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai), o šioje byloje ieškovo ieškinys paduotas 2015-01-22 (t. 1, b. l. 2–7, LITEKO, CPK 179 str. 3 d.) (CPK 182 str. 2 p., 177 str., 185 str.),

22atsižvelgdama į šalių ginčo pobūdį (vyrauja viešojo intereso aspektas; visuotinai žinoma aplinkybė, jog dėl IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ veiklos nukentėjo pinigus šiai bendrovei skolinę ir /arba į verslą investavę fiziniai asmenys), vadovaudamasi universaliais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, jog nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nepateikė, todėl klausimas dėl senaties termino atnaujinimo nespręstinas, kad ieškovas apie savo pažeistas teises galėjo ir turėjo sužinoti 2005-01-11, t. y. nuo IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė 2008-01-11, todėl ieškovo ieškinys, teismui paduotas 2015-01-22, laikytinas paduotu praleidus ieškinio senaties terminą, ir daro išvadą, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti, jog ieškovas, 2012-01-24 sužinojęs apie minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-24 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198/2012 ir ieškinį dėl žalos atlyginimo padavęs 2015-01-22, nepraleido CK 1.125 str. 8 d. reglamentuoto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino, taikomo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.124 str., 1.125 str. 8 d., 1.127 str. 1 d., CPK 3 str. 7 d., 185 str.). Pirmosios instancijos teismas, neanalizuodamas ir nevertindamas ieškovo nurodytų aplinkybių ir argumentų dėl ieškinio senaties termino, šio termino atnaujinimo, elgėsi formaliai, o tokie veiksmai nesuderinami su konstitucinių teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio saugumo principų užtikrinimu.

23Dėl ieškinio reikalavimų (neiš) nagrinėjimo iš esmės

24Pirmosios instancijos teismas sprendime ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė, argumentuodamas tuo, jog ieškovo ir kitų kreditorių pareikšti turtiniai reikalavimai IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ jau yra išspręsti bankroto byloje, kuri baigta

252004-12-23. Tačiau duomenų, jog ieškovui bendrovė ir (ar) atsakovai ar kiti asmenys yra visiškai grąžinę ieškovo paskolintas lėšas bendrovei jos bankroto proceso metu, nėra. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo yra juridiškai netinkami ir nepakankami, todėl nagrinėdamas bylą iš naujo teismas turėtų atsižvelgti į toliau nurodytiną teisinį reguliavimą ir kt.

26Civilinė atsakomybė taikoma esant kaltei, tai – bendroji taisyklė (1964 m. CK 483 str., 2000 CK 6.248 str.). Civilinė atsakomybė gali atsirasti ir būti taikoma tik tada, kai nustatoma, kad asmuo padarė neteisėtus veiksmus. Ieškinys šioje byloje yra pareikštas juridinio asmens valdymo organų dalyviams, kurių neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir atsiradusi žala konstatuoti įsiteisėjusiuose ir galiojančiuose teismų nuosprendžiuose (Kauno apygardos teismo 2003-07-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-5/2003; Kauno apygardos teismo 2009-07-27 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-245/2009). Nustatyti atsakovų nusikalstami veiksmai rodo, kad jie pažeidė įmonių ir valdymo organų veiklą reglamentavusius teisių aktus. Tuo atveju, kai juridinio asmens dalyvio – valdymo organo vienasmenio ar kolegialaus nario (narių) – veiksmai nuosprendžiu pripažinti nusikalstamais ir lėmusiais įmonės negalėjimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tai šie juridinio asmens valdymo organo nariai atsako prieš trečiuosius asmenis pagal juridinio asmens prievoles savo turtu solidariai.

27Atsakovų nusikalstami veiksmai lėmė deliktinę atsakomybę, šių veiksmų padarymo metu galiojusio 1964 m. CK 483 str. 1 d. buvo nustatyta, kad žalą, padarytą fizinio asmens turtui, turi atlyginti ją padaręs asmuo, o šio kodekso 494 str. nustatyta, kad asmenys, bendrai padarę žalą, atsako nukentėjusiajam solidariai. Taigi ir šiuo atveju reikalinga vertinti ir spręsti dėl minėtų nuosprendžių teisinės reikšmės, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovams (juridinio asmens dalyviams ir valdymo organo nariams). Faktinių aplinkybių nustatymas nėra savitikslis dalykas, faktai yra nustatomi tam ir tiek, kiek yra būtina taikant materialines teisės normas teisminiam ginčui išspręsti. Teismas, spręsdamas teisminį ginčą, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nustato ginčo santykių pagrindą ir savo iniciatyva ir pasirinkimu taiko reikiamą (tinkamą) teisės normą. Be to, nagrinėjant bylą iš naujo nustatytinas atsakovų civilinės atsakomybės dydis ir mastas, nes pirmosios instancijos teismas šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių nesiaiškino ir dėl to nėra atskleista bylos esmė. Pažymėtina, kad bendrovės kreditorių civilinio ieškinio klausimai baudžiamosiose bylose nebuvo sprendžiami, o bendrovės bankroto bylos metu ieškovui grąžinta tik maža bendrovei paskolintų piniginių lėšų dalis.

28Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, į tai, kad prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį sudaro ieškovo bendrovei pagal minėtas 1994-10-05 Lėšų priėmimo laikinam naudojimui sutartį Nr. 137849 ir 1995-04-07 sutartį Nr. 166932 paskolintos piniginės lėšos (taikant indeksaciją) ir ieškinio pagrindu nurodomos neturtinės žalos kilimo, šios žalos tęsimosi iki dabar aplinkybės bei viso to pasekmės ieškovui (nurodo konkrečius neturtinės žalos kriterijus, prideda tokią žalą, ieškovo manymu, pagrindžiančius medicininius ir kt. duomenis), teisėjų kolegija formaliais, neteisingais vertina pirmosios instancijos teismo argumentus, jog ieškovas neturtinę žalą patyrė galiojant 1964 m. CK, jog neturtinė žala atsirado (tik) iš delikto. Nagrinėjant bylą iš naujo būtina teisingai įvertinti neturtinės žalos, kurios atlyginimą prašoma priteisti, pobūdį, jos kilimo, egzistavimo laike ir įtakos ieškovo neturtinių vertybių sistemai dydį bei vadovaujantis kasacinio teismo praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pareikšto reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo aspektus.

29Ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo vertintinas kaip išvestinis, todėl dėl jų pagrįstumo ir teisėtumo teismas taip pat turės spręsti nagrinėdamas bylą iš naujo ir priimdamas joje sprendimą.

30Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., kasacinio teismo 2010-12-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

31Atsižvelgdama į naujai nagrinėtinas esmines byloje aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, paliekant jį spręsti bylą iš naujo nagrinėsiančiam teismui (CPK 93 str.).

34Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 16 397,52 Eur (56... 4. Atsakovai V. K. ir J. B. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį... 5. Atsakovo G. P. kuratorius, advokato padėjėjas A. B., atsiliepimu su ieškiniu... 6. Trečiasis asmuo J. M. E. atsiliepimu su ieškiniu sutiko, nurodė, kad... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-31 sprendimu ieškinį atmetė.... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Apeliantas skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir... 11. Atsakovai V. K. ir J. B. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo... 12. Atsakovas G. P. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Dėl ieškinio senaties instituto taikymo faktinių ir teisinių aspektų ... 16. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija išsamiai išanalizavusi ir įvertinusi:... 18. - ieškinio pagrindą ir dalyką (ieškovo ieškinyje aiškiai nurodytas... 19. - šalių (jų atstovų) paaiškinimus, duotus 2015-07-15 teismo posėdžio... 20. - Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-30 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 21. - aplinkybę, jog Kauno apygardos teismo 2009-07-27 nuosprendis, kuriuo G. P.... 22. atsižvelgdama į šalių ginčo pobūdį (vyrauja viešojo intereso aspektas;... 23. Dėl ieškinio reikalavimų (neiš) nagrinėjimo iš esmės... 24. Pirmosios instancijos teismas sprendime ieškovo reikalavimą dėl turtinės... 25. 2004-12-23. Tačiau duomenų, jog ieškovui bendrovė ir (ar) atsakovai ar kiti... 26. Civilinė atsakomybė taikoma esant kaltei, tai – bendroji taisyklė (1964 m.... 27. Atsakovų nusikalstami veiksmai lėmė deliktinę atsakomybę, šių veiksmų... 28. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, į tai, kad prašomo priteisti turtinės... 29. Ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo vertintinas kaip... 30. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl... 31. Atsižvelgdama į naujai nagrinėtinas esmines byloje aplinkybes, teisėjų... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, nesprendžiamas bylinėjimosi... 34. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija... 35. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti...