Byla 2K-261-648/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – S. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 233 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Piesliako (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas), sekretoriaujant Gražinai Pavlenko, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, išteisintajam S. B., jo gynėjui advokatui Gintarui Putvinskiui, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – S. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 233 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžiu S. B. buvo nuteistas pagal BK 233 straipsnio 3 dalį 52 parų arešto bausme; įskaičius dvi laikino sulaikymo dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis), galutinė bausmė paskirta 50 parų arešto.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

41. S. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. spalio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas paviljone ( - ), grasindamas susidorojimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-01223-11 pripažintam nukentėjusiuoju A. J. ir reikalaudamas, kad šis pakeistų savo parodymus, duotus prieš jo brolius A. B. ir L. B., įrašė šiuos melagingus A. J. parodymus, panaudodamas vaizdo ir garso įrašymo įrangą paviljone, po to organizavo A. J. pristatymą pas antstolį D. K. (Vilnius, Šermukšnių g. 10), kur 2011 m. spalio 19 d. A. J., būdamas paveiktas S. B. panaudoto psichologinio smurto, nurodė tikrovę neatitinkančias aplinkybes, reabilituojančias A. B. ir L. B., kurios antstolio buvo užfiksuotos kompiuterinėje laikmenoje ir vėliau pateiktos prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-1-01223-11. Taip S. B. darė poveikį nukentėjusiajam A. J..

52. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Motiejūnas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendį be pakeitimų.

62.1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

72.2. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismo išvados nepagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma, dalis įrodymų įvertinta netinkamai. Prokuroras nesutinka su teismo išvadomis, kad: 1) S. B. veiksmai – pakeistų parodymų įrašų darymas, tokio įrašo pas antstolį organizavimas – negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip siekis priversti A. J. duoti melagingus parodymus ir nerodo tiesioginio spaudimo nukentėjusiajam ir reikalavimo pakeisti parodymus; 2) bylos duomenimis, nėra patikimai ir akivaizdžiai nustatyta, kad S. B. naudojo psichologinį smurtą ar kitokią prievartą prieš nukentėjusįjį, ar kitokiu būdu darė jam poveikį, kad šis pakeistų parodymus ir nurodytų aplinkybes, reabilituojančias nuteistojo brolius.

82.3. Pagal teismų praktiką grasinimas panaudoti fizinį smurtą yra psichinė prievarta; kitokia prievarta yra laikoma kaltininko tyčiniais veiksmais sukurta situacija, kuri verčia nukentėjusįjį bijoti, kad neįvykdžius reikalavimo atsiras žalingos pasekmės jam, jo artimiesiems arba jo turtui. Taigi smurtas BK 233 straipsnio 3 dalies kontekste apima fizinį ir psichinį smurtą prieš BK 233 straipsnio 1, 2 dalyse išvardytus asmenis. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs visus įrodymus, motyvuotai nurodė ne tik, kokie S. B. veiksmai laikytini poveikio darymu nukentėjusiajam, bet ir tai, kad jis, darydamas poveikį, panaudojo kitokią prievartą ir pagrįstai pripažino S. B. kaltu.

92.4. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai nepatikimi, nes jis vartoja narkotines medžiagas, keičia parodymus tiek šioje byloje, tiek A. ir L. B. byloje, o jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio dėl padaryto BPK 184 straipsnio 4 dalies pažeidimo, t. y. dėl to, kad S. B. nebuvo suteikta galimybė asmeniškai apklausti nukentėjusįjį A. J..

102.5. Prokuroras nurodo, kad S. B. A. J. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (2012 m. gegužės 22 d.) dar nebuvo pripažintas įtariamuoju, pranešimas apie įtarimą jam įteiktas 2012 m. rugsėjo 19 d. Taigi laikytina, kad, neinformavus S. B. apie apklausą, BPK 184 straipsnio 4 dalies nuostatos nepažeistos, nes tuo metu jis dar neturėjo įtariamojo statuso. Toks BPK 184 straipsnio nuostatų aiškinimas įtvirtintas ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494-677/2015, 2K-454/2013). Kartu kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad prokuroras prašė apklausti nukentėjusįjį pas ikiteisminio tyrimo teisėją pagrįstai manydamas, jog teisme nukentėjusysis gali pakeisti parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus. Teisme nukentėjusysis parodymus pakeitė, teigdamas, kad S. B. jam nieko nedarė, spaudimą darė S. J., tačiau nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl S. J. darė jam spaudimą ir buvo suinteresuotas jo parodymų pakeitimu, taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl jis pakeitė parodymus, tačiau pripažino, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui parodymus davė savo noru ir savo noru patvirtino, kad jie teisingi. Taigi, prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui.

112.6. Pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybę, kad nukentėjusysis A. J. vartojo psichotropines ir narkotines medžiagas, ir nurodė, kad nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs ir logiški, be to, liudytojai N. Bareikienė (prokurorė) ir P. Selinas (tyrėjas) patvirtino, kad jis, duodamas parodymus, elgėsi adekvačiai, apsvaigęs nebuvo ir nekėlė jokių abejonių dėl savo būsenos ar gebėjimų duoti parodymus. Tai, kad nukentėjusysis pakeitė parodymus tiek šioje byloje, tiek A. ir L. B. byloje, nenurodydamas aiškių parodymų keitimo priežasčių ir duodamas naujus abstrakčius parodymus, prokuroro manymu, nėra pagrindas laikyti, kad A. J. parodymai yra nepatikimi, priešingai, tai gali būti traktuojama kaip nukentėjusiajam daryto poveikio pasekmė.

122.7. Be to, prokuroras nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas ne vien tik nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet nuoseklia surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analize, t. y. ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01223-11 medžiaga, liudytojų P. Selino, N. Bareikienės, R. S., S. J., D. K. parodymais, skaitmenine laikmena su faktinių aplinkybių konstatavimo vaizdo įrašu, specialisto išvada Nr. 11-2748(12). Tiesioginis S. B. kaltės įrodymas yra ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti išsamūs nukentėjusiojo parodymai, kuriuose, be kita ko, yra aiškiai atskleidžiamas veiką kvalifikuojantis požymis – kitokios prievartos panaudojimas, darant nusikalstamą veiką. Prokuroro manymu, nukentėjusiojo nurodyta prievarta atitinka teismų praktikoje pateikiamos kitokios prievartos sąvoką – kaltininko tyčiniais veiksmais sukurta situacija, kuri verčia nukentėjusįjį bijoti, kad neįvykdžius reikalavimo atsiras žalingos pasekmės jam, jo artimiesiems arba jo turtui. Nors kiti bylos įrodymai tiesiogiai neįrodo A. J. darytos psichologinės prievartos, tačiau netiesiogiai patvirtina nukentėjusiojo išdėstytą įvykių seką.

132.8. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad liudytojų P. Selino ir N. Bareikienės parodymai, jog nukentėjusysis ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-01223-11 savo iniciatyva, niekieno neverčiamas, nurodė išsamias aplinkybes, susijusias su turto prievartavimu, nėra šios baudžiamosios bylos dalykas. Priešingai, A. J. parodymai ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-01223-11 yra glaudžiai susiję su nagrinėjama baudžiamąja byla, nes S. B. siekė, kad A. J. pakeistų parodymus būtent šiame ikiteisminiame tyrime, be to, A. J. parodymų nuoseklumas, jo elgesys ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu, įtariamųjų A. ir L. B. gynėjų elgesys leidžia paneigti S. B. gynybos poziciją ir tiesiogiai arba netiesiogiai patvirtina BK 233 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos požymius.

142.9. Vertinant liudytojo S. J. parodymus, atsižvelgtina į tai, kad jis buvo apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies tvarka, t. y. apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, taigi tam tikrų esminių aplinkybių nenurodymas galėjo būti jo gynybinė pozicija. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas liudytojų D. K., G. Š., A. J. ir J. B. parodymų neanalizavo ir dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė. Prokuroro manymu, akivaizdu, kad A. J. nesiskundė dėl daromo poveikio nei antstoliui D. K., kuris tokiu atveju nebūtų konstatavęs faktinių aplinkybių, nei advokatui A. J., kuris yra A. ir L. B. gynėjas, nei advokatei G. Š., kurios kolega advokatas gynė A. B., nei J. B., kurios darbdavys buvo S. B.. Poveikio fakto atskleidimas minėtiems asmenims nebūtų davęs jokio rezultato arba tik dar labiau apsunkintų A. J. padėtį. Prokuroro teigimu, akivaizdu, kad nukentėjusiajam buvo daromas poveikis pakeisti parodymus ir tai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės – S. B. ir jo aplinkos žmonės visomis priemonėmis stengėsi užfiksuoti A. ir L. B. reabilituojančius parodymus darydami įrašus lombarde, pas antstolį, kreipdamiesi į STT, prokuratūrą ir primygtinai reikalaudami apklausti A. J.. S. B., būdamas suinteresuotas, siekdamas, kad A. J. duotų melagingus parodymus, darė jam poveikį (įskaitant psichologinį smurtą), kartu pasinaudodamas ir A. J. priklausomybe nuo narkotinių medžiagų.

153. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Motiejūno kasacinis skundas tenkintinas.

16Dėl apeliacinės instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo

174. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė šiam teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

184.1. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių taisyklių bei reikalavimų, nustatytų BPK 305–307 straipsniuose, keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

194.2. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

20Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014).

214.3. Pagal teismų praktiką asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012).

224.4. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu esminių papildomų aplinkybių nenustatė, tačiau surinktus įrodymus įvertino priešingai nei pirmosios instancijos teismas – padarė išvadą, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, S. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o jo kaltė pagrįsta prielaidomis. Anot teismo, neabejotinai nustatyta tik tai, kad S. B. organizavo nukentėjusiojo keičiamų parodymų fiksavimą (pirmą kartą paviljone (lombarde), antrą kartą pas antstolį), tačiau byloje nėra patikimai nustatyta, kad S. B. naudojo psichologinį smurtą ar kitokią prievartą prieš nukentėjusįjį ar kitokiu būdu darė jam poveikį, kad šis pakeistų savo parodymus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai negali būti vertinami kaip visiškai patikimas įrodymų šaltinis, nes jo parodymų nepatvirtina kiti bylos įrodymai, o jo parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, negalima besąlygiškai grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

234.5. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, jų leistinumą ir patikimumą. Iš bylos duomenų matyti, kad 2012 m. gegužės 22 d. ikiteisminio tyrimo teisėjas atliko tuomet dar liudytojo A. J. apklausą, apie kurią S. B. nebuvo pranešta. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo sureikšmino aplinkybę, kad po pirminių 2012 m. gegužės 16 d. A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, jau buvo žinomas kaltinamas asmuo (S. B.) ir todėl, pasak teismo, apie nukentėjusiojo A. J. apklausą S. B. turėjo būti pranešta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal BPK 184 straipsnio 1 dalį prokuroras turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl liudytojo apklausos bet kuriuo ikiteisminio tyrimo metu, taigi ir tada, kai įtariamas nusikalstamos veikos padarymu asmuo nėra žinomas ar, nors ir žinomas, tačiau jis nustatyta tvarka nėra įgijęs įtariamojo statusą. BPK 184 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta prokuroro pareiga apie liudytojo apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją pranešti tik įtariamajam ir jo gynėjui. S. B. liudytojo A. J. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nebuvo įtariamasis – pranešimas apie įtarimą jam įteiktas 2012 m. rugsėjo 19 d. (sulaikytas 2012 m. rugsėjo 18 d.). Taigi, apklausiant A. J. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, negalėjo būti pažeista BPK 184 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įtariamojo ir jo gynėjo teisė dalyvauti tokioje apklausoje.

244.6. Teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009) pažymima, kad tiek Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymai (BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalys), tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (6 straipsnio 3 dalis), įtvirtindami kaltinamojo teisę į teisingą procesą, garantuoja jam ir teisę užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Ši kaltinamojo teisė suponuoja reikalavimą, kad jam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų. Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje pripažįstama, kad ši garantija nėra pažeidžiama, jei kaltinamajam tokia galimybė suteikta parodymų davimo metu arba vėliau procese (1993 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Sa?di prieš Prancūziją, peticijos Nr. 14647/89; 2000 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Camilleri prieš Maltą, peticijos Nr. 51760/99).

25Teisėjų kolegija pažymi, kad S. B. teisė pačiam apklausti nukentėjusįjį A. J. byloje buvo užtikrinta ir šia teise jis pasinaudojo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur tiek S. B., tiek ir jo gynėjas turėjo galimybę pateikti klausimus nukentėjusiajam. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad dėl S. B. nedalyvavimo apklausiant nukentėjusįjį pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo suvaržyta jo teisė į teisingą procesą. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad S. B. neturėjo tinkamos ir pakankamos galimybės ginčyti nukentėjusiojo parodymus dėl to, kad šis juos teisme pakeitė – ėmė neigti S. B. kaltę.

264.7. Pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabejojo A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, patikimumu. Iš prokuroro prašymo apklausti A. J. turinio matyti, kad prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl liudytojo apklausos manydamas, kad bylos nagrinėjimo metu A. J. gali pakeisti parodymus, tai, be kita ko, ir įvyko. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (9 puslapyje) klaidingai cituojama kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-699/2015 nurodant, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti asmens parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi. Atvirkščiai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje yra pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė išlieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu jų nepatvirtina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009).

274.8. Iš pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymų patikimumą, išsamiai įvertino visus nukentėjusiojo parodymus, aiškinosi parodymų keitimo priežastis. Teismas sprendė, kad nukentėjusiojo teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriais jis neigė S. B. kaltę, abstraktūs ir nenuoseklūs, jis negalėjo logiškai paaiškinti, kokios priežastys lėmė skirtingų parodymų atsiradimą, vengė aiškiai atsakyti į užduodamus klausimus, paprašytas paaiškinti, kodėl teisme nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes, nurodė, jog tam neturi jokio paaiškinimo. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į A. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kurie užfiksuoti laikantis BPK, nukentėjusiojo teisme duotus parodymus, kuriais jis tikino S. B. esant nekaltą, neteisėtais veiksmais staiga apkaltinant jau mirusį S. J. (mirė 2014 m. gegužės 24 d.), teismas laikė nepasitvirtinusiais, nelogiškais ir prieštaraujančiais kitiems bylos įrodymams. Taip pat įvertintos aplinkybės, apibūdinančios nukentėjusįjį (vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, gydytas psichiatrijos ligoninėje, teistas), ir padaryta išvada, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuos, be kita ko, patvirtina kiti bylos įrodymai, t. y. liudytojų P. Selino, N. Bareikienės, R. S. parodymai, iš dalies S. J. parodymai, kad jis viską darė S. B. paliepimu, D. K. parodymai, kad A. J. lydėjęs asmuo rodė iniciatyvą dėl parodymų fiksavimo, faktinių aplinkybių konstatavimo vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad A. J. parodymus dėsto ne laisvai pasakodamas, o skaitydamas iš lapelio ir toks parodymų davimas leidžia daryti išvadą, kad A. J. parodymus davė ne savo iniciatyva. Iš specialisto išvados matyti, kad antstolio paslaugas apmokėjo ir antstolio kvite pasirašė ne A. J., o kitas asmuo. Be to, A. J. buvo nuvežtas į advokatų kontorą, į kurią prieš tai kreipėsi S. B. dėl brolio A. B. gynybos. Į prokuratūrą nukentėjusysis buvo vežamas L. B. gynusio advokato, kartu važiavo dar ir J. B., dirbusi pas B-s. Taip pat teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog nukentėjusiojo parodymai dėl turto prievartavimo buvo gauti neleistinai, pareigūnams veikiant prieš jo valią. Remdamasis surinktų ir teisme ištirtų bei įvertintų įrodymų visumos analize, pirmosios instancijos teismas padarė išsamiai motyvuotą išvadą, kad S. B., grasindamas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-01223-11 pripažintam nukentėjusiuoju A. J. susidoroti ir reikalaudamas, kad šis pakeistų parodymus, duotus prieš jo brolius A. ir L. B., įrašė šiuos melagingus nukentėjusiojo parodymus panaudodamas vaizdo ir garso įrašymo įrangą paviljone, po to organizavo nukentėjusiojo pristatymą pas antstolį, kur A. J., paveiktas kaltinamojo panaudoto psichologinio smurto, nurodė tikrovę neatitinkančias aplinkybes, reabilituojančias A. ir L. B., kurios antstolio buvo užfiksuotos kompiuterinėje laikmenoje ir vėliaus pateiktos prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-1-01223-11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

284.9. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, šie pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų.

295. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

30Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendį be pakeitimų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžiu S. B. buvo... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą... 4. 1. S. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. spalio mėn., tiksliau nenustatytu... 5. 2. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės... 6. 2.1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas... 7. 2.2. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismo išvados nepagrįstos... 8. 2.3. Pagal teismų praktiką grasinimas panaudoti fizinį smurtą yra psichinė... 9. 2.4. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad... 10. 2.5. Prokuroras nurodo, kad S. B. A. J. apklausos pas ikiteisminio tyrimo... 11. 2.6. Pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybę, kad nukentėjusysis A.... 12. 2.7. Be to, prokuroras nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas ne... 13. 2.8. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad... 14. 2.9. Vertinant liudytojo S. J. parodymus, atsižvelgtina į tai, kad jis buvo... 15. 3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo... 16. Dėl apeliacinės instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio teisėtumo ir... 17. 4. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad apeliacinės instancijos... 18. 4.1. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas... 19. 4.2. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti,... 20. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti... 21. 4.3. Pagal teismų praktiką asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo)... 22. 4.4. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas... 23. 4.5. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu,... 24. 4.6. Teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad S. B. teisė pačiam apklausti nukentėjusįjį... 26. 4.7. Pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabejojo... 27. 4.8. Iš pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad... 28. 4.9. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 29. 5. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir... 30. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...