Byla e2A-650-186/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Urbico“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Urbico“ ieškinį atsakovams Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Lietuvos skyrių, savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Fima“, Lietuvos–Islandijos uždaroji akcinė bendrovė „HNIT–Baltic“, Siemens Osakeyhtiö, veikianti per Lietuvos filialą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė J. Š..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas BUAB „Urbico“ (tuo metu – UAB „Eismas“, toliau – Urbico) kartu su UAB „Fima“ (toliau – Fima), UAB „HNIT–Baltic“ (toliau – HNIT) ir Siemens Osakeyhtiö (tuo metu – UAB „Siemens“; toliau – Siemens) 2006-06-15 sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), pagal kurią įsteigė laikiną savanorišką partnerių susivienijimą – Konsorciumą, siekiant dalyvauti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – SĮSP) paskelbtame Automatizuotos šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos Vilniaus mieste įdiegimo darbų ir eksploatacijos paslaugų (toliau – Projektas) pirkimo konkurse. Konsorciumas buvo pripažintas minėto konkurso laimėtoju ir, atstovaujamas Urbico, kaip Konsorciumo atsakingojo partnerio, su SĮSP 2006-10-27 sudarė rangos sutartį „Dėl automatizuotos šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos įdiegimo Vilniaus mieste“ Nr. 20061027-1 (toliau – Rangos sutartis) bei paslaugų teikimo sutartį Nr. 20061027-2 (toliau – Paslaugų sutartis). Projektui finansuoti tarp Urbico ir Nordea Bank Finland Plc (toliau ir – Nordea) 2007-01-17 buvo sudaryta Ilgalaikio kredito sutartis Nr. KS 07/01/02 su susijusiais susitarimais ir pakeitimais (toliau – Kredito sutartis). Kredito sutarties 7 punktu Urbico buvo įpareigotas įkeisti Nordea visas reikalavimo teises, kylančias iš Rangos ir Paslaugų sutarčių, kas ir buvo padaryta 2007-05-28 sutartiniu įkeitimu, kodas: 01220070014863 (su vėlesniais pakeitimais, kodai: 01220070026344, 0122008001622, 01220090000942) (toliau – Įkeitimas, Įkeitimo sandoriai). Taip pat Kredito sutarties 7 punktu Urbico buvo įpareigotas perleisti Nordea visas reikalavimo teises, kylančias iš Rangos ir Paslaugų sutarčių. 2007-07-23 Urbico su Nordea sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 07/07/24 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis) kuriuo perleido Nordea visas teises, kylančias iš Rangos bei Paslaugų sutarčių (Reikalavimo perleidimo sutarties 1 p. ir jos 1 priedas). Sutarties 4 punkte buvo numatyta, kad reikalavimo teisės pereis Nordea Reikalavimo perleidimo sutarties įsigaliojimo dieną. 2009-03-27 Urbico, Nordea ir SĮSP sudarė Trišalį susitarimą Nr. 09/03/16 (toliau – Trišalis susitarimas). Susitarta, kad nuo Trišalio susitarimo sudarymo įsigalios Reikalavimo perleidimo sutartis (6 p.); sutarta, kad užsakovas SĮSP netaikys įskaitymo Nordea atžvilgiu (1 p.); nustatyta Reikalavimo perleidimo sutarties vykdymo tvarka ir SĮSP įpareigotas visus mokėjimus pagal Rangos ir Paslaugų sutartis vykdyti į Nordea banko sąskaitą (7 p.); nustatyta, kad Trišalio susitarimo nuostatos turės viršenybę prieš viešojo pirkimo sutarties – Rangos sutarties – nuostatas (7 p.). 2009-07-15 Urbico pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. 2010-02-11 buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis (civilinės bylos Nr. 2-176/2010), nuo kurios priėmimo įsiteisėjo nutartis iškelti Urbico restruktūrizavimo bylą. Vilniaus apygardos teismo 2014-01-06 nutartimi iškelta Urbico bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2014-03-27).

6Ieškovas BUAB „Urbico“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento Įkeitimo sandorius, Reikalavimo perleidimo sutartį ir Trišalį susitarimą (toliau visi kartu – Ginčijami sandoriai); taikyti restituciją priteisiant ieškovo naudai 22 021 548,06 Lt iš atsakovo Nordea Bank Finland Plc.

7Nurodė, kad sandorius ginčija keturiais savarankiškais sandorių negaliojimo pagrindais:

81. Ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais dėl suklydimo (CK 1.90 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-18 nutartimi yra pripažinta, kad Ginčijami sandoriai neteisėtai sudaryti neįgalioto atstovo, dėl to laikytini nesukūrusiais teisinių padarinių. Tai reiškia, kad ieškovas nebuvo įgaliotas sudaryti Ginčijamus sandorius Siemens, Fima bei HNIT vardu, nors 2007-05-21 valdymo komiteto sprendimas davė pagrindą manyti, kad ieškovas tokius įgaliojimus turėjo.

92. Reikalavimo perleidimo sutartis ir Trišalis susitarimas pripažintini negaliojančiais kaip prieštaraujantys ieškovo kreditorių interesams (actio Pauliana). Šie sandoriai pažeidė ieškovo kreditorių interesus, nes dėl šių sandorių vienintelis reikšmingas ieškovo turtas yra subordinuotas vienintelio kreditoriaus – Nordea – atžvilgiu (CK 6.66 str. 1 d.).

103. Ginčijami sandoriai prieštarauja Laikinajam mokėjimų eilės tvarkos įstatymui (toliau – LMETĮ), nes dėl šių sandorių sudarymo ir vykdymo 10 490 274,53 Lt dydžio VMI kreditorinis reikalavimas, 883 138,15 Lt dydžio Sodros kreditorinis reikalavimas ir 214 190,50 Lt dydžio Trakų rajono savivaldybės administracijos kreditorinis reikalavimas nėra patenkinti jokia dalimi. Tuo tarpu Nordea Ginčijamų sandorių pagrindu iš viso gavo 22 021 548,06 Lt.

114. Ginčijamais sandoriais pažeistas Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatytas draudimas keisti viešojo pirkimo sutartis, nes šiais sandoriais buvo pakeistos Rangos ir Paslaugų sutartys. Dėl šių sutarčių pakeitimų buvo pažeistas viešasis interesas, nes ieškovas objektyviai nebegalėjo toliau vykdyti Paslaugų sutarties visą konkurso sąlygose numatytą 10 metų paslaugų teikimo laikotarpį.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino Trišalio susitarimo 1, 2, 8 punktus negaliojančiais ab initio; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

14Teismas, spręsdamas dėl ieškovo suklydimo sudarant Ginčijamus sandorius, nustatė, kad trečiasis asmuo Siemens Osakeyhtiö pripažįsta Reikalavimo perleidimo sutartį, o Trišalis susitarimas atitinka jo valią. Kiti Konsorciumo dalyviai taip pat neįrodinėjo, kad Reikalavimo perleidimo sutartį jie sudarinėjo prieš savo valią, neinicijavo jų nutraukimo (CK 6.217 str.), iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui nesikreipė dėl jų pripažinimo negaliojančiais CK 1.90 straipsnio pagrindu (CK 6.227 str. 3 d.). Konsorciumo valdymo komiteto 2007-05-21 priimtas sprendimas Nr. 1, kurio 1 punktu nutarta įgalioti ieškovą pasirašyti visus dokumentus konsorciumo vardu dėl reikalavimo teisių perleidimo bankui, nėra nuginčytas. Pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį suklydimas turi esminės reikšmės, kai suklystama dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso, o ne dėl savo. Teismas nustatė, kad visos prievolės pagal ginčo sandorius buvo vykdomos. Pagal UNIDROIT principų 3.1.3 straipsnį sutartis nepripažintina negaliojančia, jeigu kita sutarties šalis pareiškia sutinkanti įvykdyti sutartį, kaip suprato šalis, turinti teisę reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia. Reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas Nordea Bank Finland Plc įgijo reikalavimo teises pagal Rangos ir Paslaugų sutartis, o minėtos sutarties 13 punktas numatė, jog ji įsigalioja informavus įmonę, turinčią atlikti mokėjimus, t. y. darbų užsakovą SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Reikalavimo perleidimo sutarties 13 punkte išdėstyta dispozicija yra blanketinė. Jos įgyvendinimui buvo sudarytas Trišalis susitarimas, kurio pagrindu atsakovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atliko mokėjimus po to, kai buvo perduotas tam tikras darbų etapas ar jo dalis, o atsakovas Nordea Bank Finland Plc įsipareigojo išduoti kreditą UAB „Urbico“ darbų vykdymui, dėl kurių kreditavimo ieškovas jau iki tol buvo susitaręs pagal 2007 m. sausio 17 d. Kredito sutartį. Ieškovas įkeitė visas reikalavimo teises atsakovui Nordea Bank Finland Plc tam, kad gautų kreditą. Tai, pasak teismo, yra įprasta komercinė praktika sutartiniuose santykiuose. Teismas nustatė, kad ruošiant Įkeitimo sandorį, visi Konsorciumo nariai dokumentus notarei pristatė žinodami, kokio sandorio sudarymui jie yra reikalingi. Dėl to teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiais Ginčijamus sandorius pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nurodė, jog dėl savo valios neklydo. Teismas sutiko su atsakovo Nordea Bank Finland Plc argumentu, kad ieškovas neturi teisės šiuo pagrindu reikšti ieškinį, įrodinėdamas kitų sutarties šalių teisių pažeidimą inter alia ir jo, dėl to, kad veikė negavęs kitų Konsorciumo narių pritarimo, todėl jo ieškinys atmestinas ir kitu pagrindu, t. y. kaip pareikštas netinkamo ieškovo (CPK 5 str. 1 d., 45 str.). Visos ginčo sandorių šalys savo tolimesniais veiksmais patvirtino sandorius, jie negali būti naikinami, įvertinant ir tai, kad tokio reikalavimo nereiškė nei vienas atstovaujamasis (CK 2.133 str. 6 d., 2.136 str.). Siemens tik 2009 m. rugsėjo 10 d. nutraukė Jungtinės veiklos sutartį. Tai reiškia, kad nuo to momento nebeliko įmonių Konsorciumo, laimėjusio viešąjį pirkimą. Nepaisant ieškovo, UAB „Fima“, UAB „HNIT-Baltic“ valios tęsti Rangos ir paslaugų sutarčių vykdymą, kurių darbai buvo finansuojami iš atsakovo Nordea Bank Finland Plc suteikto kredito, nebegalima laikyti, jog ieškovui po šių veiksmų išliko teisė veikti visų partnerių vardu (CK 6.974–6.976 str.), būti procesiniu bendrininku (CPK 43 str.). Atstovaujamiesiems neginčijant sandorių, teismas išsamiai nepasisakė dėl ieškovo argumentų dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-18 nutarties taikymo nagrinėjamoje byloje, nes toje byloje esantys faktiniai duomenys per se neveikia nagrinėjamos bylos dalyko (CPK 183 str. 3 d.). Teismas tik pažymėjo, kad kasacinės instancijos teismas nenustatinėja fakto klausimų, juolab, dėl byloje nedalyvavusio atsakovo Nordea Bank Finland Plc.

15Teismas, spręsdamas dėl Ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, nustatė, jog Rangos sutartyje numatyta, kad užsakovo mokėjimai bus išdėstyti 10 metų laikotarpiui. Tai reiškia, kad sutarties vykdymas, t. y. medžiagų įsigijimas ir darbų atlikimas, yra finansuojamas paties Konsorciumo. Ieškovas, atstovaudamas 2006-06-15 jungtinės veiklos sutarties pagrindu, 2007-01-17 su Nordea Bank Finland Plc sudarė Ilgalaikio kredito sutartį Nr. KS 07/01/02 (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią buvo suteiktas kreditas, skirtas finansuoti darbus pagal Rangos sutartį. Kredito sutarties 7 punktas numatė prievolių įvykdymo užtikrinimą – 100 proc. akcijų įkeitimą, reikalavimo teisių perleidimą, kylančių iš Rangos ir Paslaugų sutarčių. Po šios sutarties buvo atlikti kiti veiksmai, t. y. 2007-05-28 sudarytas ginčijamas Įkeitimo sandoris, kuriuo buvo įkeista reikalavimo teisė į atsakovą SĮ „Susisiekimo paslaugos“, 2007-07-23 Reikalavimo perleidimo sutartis. Teismo vertinimu, šie sandoriai ir jų seka gali patvirtinti tik siekį gauti lėšas pagal įprastą kreditavimo praktiką, o ne siekį sumažinti įmonės mokumą, veikiant nesąžiningai. Pagal jungtinės veiklos sutarties 1.7 punktą partneriai susitarė, kad visi užsakovo atsiskaitymai būtų vykdomi per atsakingąjį partnerį UAB „Urbico“ ir šis vėliau atsiskaito su kitais partneriais pagal Darbų pasiskirstymo priedą Nr. 1. Šiuo punktu patvirtinta, kad atsakingasis partneris prisiima pareigą ir riziką finansuoti konkurso darbus ir atsiskaityti su kitais partneriais per penkias darbo dienas po kiekvieno iš partnerių darbų dalies atlikimo ir darbų dalies priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, nepaisant to, kaip su atsakinguoju partneriu atsiskaito užsakovas. Teismas sprendė, kad ieškovo mokumo ir gebėjimo atsiskaityti su kreditoriais negalėjo paveikti vien ta aplinkybė, kad buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, nes ieškovui vykdant Kredito sutarties sąlygas ir veikiant Jungtinės veiklos sutarties nuostatas su jos dalyviais būtų atsiskaityta. Tai, kad ieškovas nesugebėjo tinkamai paskaičiuoti galimybės, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Trišaliu susitarimu buvo siekiama įgyvendinti Reikalavimo perleidimo sutartimi siekto tikslo – užsitikrinti kreditavimo sandorį. Pasak teismo, įvertinus Trišalio susitarimo turinį, akivaizdu, jog buvo atlikti tam tikri darbai, kuriuos ieškovas (atsakingasis partneris) perdavė ir siekė gauti kredito lėšas jų apmokėjimui. Teismas nustatė, kad ieškovas veikė kaip rangovas, o kiti partneriai kaip subrangovai. Trečiasis asmuo UAB „HNIT-Baltic“ už atliktus darbus 2009-02-24 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AB09-056 3 158 125,43 Lt sumai, kurios apmokėjimo terminas buvo 2009-03-03. Minėta sąskaita nebuvo apmokėta, todėl, kilus ginčui, šalys kreipėsi į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, numatant skolos mokėjimą grafiką. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalys 875 850,54 Lt pirmąjį mokėjimą numatė iki 2009-04-30, kuris turėjo būti atliktas ieškovo arba jo pasirinkto banko. Iš byloje pateikto 2009-03-24 susitarimo dėl 4 379 252, 70 Lt skolos apmokėjimo teismas nustatė, kad 1 106 7773,14 skola atsirado išrašius 2008-01-15 PVM sąskaitą – faktūrą. Atsakovas Nordea Bank Finland Plc po Trišalio susitarimo ieškovui išmokėjo 25 141 939,91 Lt Rangos sutartyje numatytų darbų atlikimui. Pasak teismo, tai reiškia, kad skolininkas (ieškovas) privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, jei norėjo gauti lėšas atsiskaitymui už darbus, kurių terminai buvo suėję. Kilęs ginčas tarp partnerių dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo akivaizdžiausiai patvirtina, jog ginčo sandoriai nepažeidė kreditorių teisių, atsiradusių iš Rangos ir Paslaugos sutarčių vykdymo, nes kiti partneriai, išskyrus Siemens, siekė išsaugoti Projektą, nes aiškiai žinojo, kad jei jį būtų pavykę įgyvendinti, būtų gauta naudos. Sudarant Trišalį susitarimą, nepaisant iškilusių ginčų tarp partnerių dėl atsikaitymo už subrangos darbus, partneriai tikėjo, jog ieškovas yra pajėgus vykdyti atsakingojo partnerio funkcijas, nes priešingu atveju būtų neginčiję Siemens pasitraukimo, o pasekę jo pavyzdžiu. Tai, kad įmonė turėjo kreditorių dar iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, o 2008-12-31 trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo UAB „Urbico“ per vienerius gautinas sumas, nesudaro pagrindo spręsti, kad konkretūs sandoriai, kurie užtikrintų lėšų gavimą Rangos ir Paslaugų sutarčių vykdymui, iš kurių paties ieškovo paaiškinimu buvo tikėtasi didelės naudos, turi būti pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Iš byloje pateiktų įrodymų dėl įmonės turtinės padėties teismas negalėjo daryti išvados, jog Trišalis susitarimas sudarytas nemokumo būsenoje (CK 6.66 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad Rangos ir Paslaugų sutarčių vykdymas ir atsiskaitymas už darbus bei įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartyje vertindamas teismų nustatytas aplinkybes dėl Jungtinės veiklos sutarties nekonstatavo, jog ieškovo teisių perleidimas, dėl ko jis prarado teisę gauti apmokėjimą ir paskirstyti gautas sumas, reiškia, kad Trišaliu susitarimu per se partneriams buvo apribota teisė gauti apmokėjimą už atliktus darbus. Teismas sprendė, kad ginčyti Trišalį sandorį, kai buvo išmokėta daugiau kaip pusė kredito lėšų, kurios buvo panaudotos Rangos ir Paslaugų sutarčių vykdymui, įrodinėjant tiek UAB „Urbico“ (skolininko), tiek atsakovo Nordea Bank Finland Plc nesąžiningumą, yra neprotinga, įvertinat ir tai, jog pagal Jungtinės veiklos sutarties 7 punktą atsiskaitymas su parneriais nebuvo niekaip susijęs su iš užsakovo lėšų gavimu (CK 1.5 str.). Vien dėl to, kad ieškovas veikė nesąžiningai pagal Jungtinės veiklos sutartį, nesudaro pagrindo spręsti, kad Trišalis susitarimas sudarytas siekiant pakenkti kreditorių interesams nesąžiningais veiksmais. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas Nordea Bank Finland Plc žinojo ar turėjo žinoti, kad jau Trišalio susitarimo sudarymo metu egzistuoja aplinkybės, galinčios pažeisti partnerių teises (CPK 178 str.). Teismas nustatė, kad ieškinys pareikštas dar iki ieškovo bankroto administratoriaus paskyrimo. Restruktūrizavimo administratorius atsisakė ginčyti actio Pauliana pagrindu sandorius, todėl pati įmonė pareiškė reikalavimą. Apie ginčo sandorių sudarymą visą laiką nuo jų sudarymo momento žinojo ieškovo valdymo organai. Tiek restruktūrizavimo byloje, tiek UAB „Urbico“ iškėlus bankroto bylą, visa dokumentacija dėl ginčo sandorių jau buvo žinoma, todėl teisė patikrinti per 12 ar atitinkamai 36 mėnesius sandorius, nepanaikina pareigos protingai veikti ir pareikštą ieškinį palaikyti pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį. Restruktūrizavimo bylai vykstant, nei vienas kreditorius nesikreipė į teismą, ginčydamas sandorius. Ieškovas nuo 2008-12-24 žinojo apie patiriamus finansinius sunkumus ir suvokė, jog 2008-12-31 į įmonės balansą įrašyti daugiau kaip 18 mln. litų galėjo būti skiriami vieninteliam kreditoriui. Teismas sprendė, kad nuo sužinojimo momento iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo baigėsi ieškinio senaties terminas. Teismo vertinimu, bylos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti primygtinio socialinio poreikio, todėl atmetęs prašymą atnaujinti senaties terminą, ieškovo reikalavimus pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį ir Trišalį susitarimą negaliojančiais teismas atmetė ir kitu savarankišku pagrindu – dėl ieškinio senaties termino pabaigos iki ieškinio pareiškimo (CK 1.131 str. 1, 2 d.).

16Teismas, spręsdamas dėl Ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip prieštaraujančių LMETĮ, nustatė, kad pagal 2009-03-13 PVM sąskaitą – faktūrą URB 0000166, ieškovas atliko darbų už 50 467 272,51 Lt, už kuriuos mokėtinas 9 588 773,27 Lt PVM. Sąskaitos apmokėjimas turėjo būti pradėtas po 1 623 13515 Lt nuo 2009-04-25 ir baigtas iki 2018-04-25. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 90 straipsnio 1 dalį už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 1153 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, t. y. ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos, kai apmokestinamasis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Todėl, pasak teismo, ieškovas nepagrįstai nurodė, kad Trišalio susitarimo sudarymo momentu jis turėjo vykdytiną 9 588 773,27 Lt PVM prievolę. Be to, teismas pažymėjo, kad LMETĮ neteko galios 2009-07-01. Pagal Trišalį susitarimą buvo numatytas mokėjimų grafikas, o ne vykdomas faktinis lėšų pervedimas, o kitais ginčo sandoriais apskritai dėl jokių mokėjimų nesitarta. Pasak teismo, LMETĮ turėtų būti vadovaujamasi, kai ieškovas, gavęs lėšas, privalėtų jas paskirstyti išlaikydamas atitinkamą eilę mokėtinos sumos iš perduotų lėšų. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra įrodyta, jog ginčo sandoriai sudaryti esant įmonei nemokiai, dėl ko pasidarė neįmanomas visų jos prievolių vykdymas pagal LMETĮ 3 straipsnio 1 dalį. Pagal Rangos sutartį užsakovas turi sumokėti už darbus, kai yra visiškai užbaigtas ir priimtas darbų etapas, pateiktas mokėjimų grafikas, pagal kurį mokėjimai išdėstyti įmokomis kas ketvirtį, pateikta Rangovo sąskaita faktūra, išrašyta visai etapo vertei. 2010 m. kovo 22 d. perėmimo pažyma buvo išduota tik I etapo darbams, likę etapai (su nurodytais defektais ir sumažinta kaina) buvo perimti 2010 m. lapkričio 5 d. išdavus perėmimo pažymą (kuri buvo patikslinta 2011 m. sausio 5 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, negalima spręsti, kad sudarius ginčo sandorius buvo pažeistos imperatyvios minėto įstatymo normos, nes negalima pripažinti jų negaliojimo dėl to, ko ieškovas perspektyvoje negalėtų įvykdyti, jei atsirastų tam tikros sąlygos (CK 6.245–6.249 str.). Ieškovui restruktūrizavimo byla iškelta 2010 m. vasario 11 d., o tai reiškia, kad dėl I etapo darbų apmokėjimo turėjo būti taikomos ĮRĮ nuostatos, o vėliau ĮBĮ, todėl teismas nevertino ieškovo nurodytų aplinkybių dėl kreditorių reikalavimų eilės paskirstymo teisingumo.

17Teismas, spręsdamas dėl Ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip prieštaraujančių VPĮ nuostatoms, pirmiausia konstatavo, kad Įkeitimo sandoris nėra susijęs su atsakovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ paskelbtu Konkursu. Pasak teismo, kad Trišalio susitarimo 2 punktas, pagal kurį mokėjimų grafikas išdėstomas 9 metų laikotarpiui, akivaizdžiai neatitinka Rangos sutarties 14.7 punkto, kuriame numatytas užsakovo atsikaitymas per 10 metų laikotarpį, ir kuriame inter alia yra numatyta, kad mokama tik už pilnai pabaigtus ir priduotus eksploatavimui etapus (t. y. išdavus perėmimo pažymas), kaip tai numatyta pačioje Rangos sutartyje, bet ne kituose susitarimuose. Teismas nustatė, kad užsakovui 2010 m. kovo 22 d. perėmus I darbų etapą, atitinkamai buvo sudarytas mokėjimų grafikas 10 metų, skaičiuojant terminą daliai sumos nuo 2010 m. kovo 22 d. ir likusiai sumai – nuo 2010 m. lapkričio 5 d. (SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2011 m. sausio 5 d. raštas Nordea Bank Finland Plc Nr. 26). Paskutinė pagal Rangos sutarties pagrindu sudarytą grafiką mokėjimo data yra 2020 m. lapkričio 5 d., t. y. trimis metais ir aštuoniais mėnesiais vėliau negu nurodyta Trišalio susitarimo punkte Nr. 2. Teismas konstatavo, kad Rangos sutarčiai prieštarauja ir Trišalio susitarimo 1 punktas, numatęs, kad 79 419 206,14 Lt suma nebus mažinama jokiomis išskaitomis dėl defektų taisymo, kompensacijų, baudų ar bet kokio kitokio galimo mokėtinos sumos mažinimo pagal Rangos sutarties sąlygas. Teismas pažymėjo, kad Trišalio susitarimo 8 punktas, nukreipiantis į Rangos sutartį, numato jo viršenybę prieš šią sutartį. Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 1.5 punkte yra numatyta, kokie dokumentai sudaro Rangos sutartį, tačiau Trišalis susitarimas į juos neįeina. Teismas nustatė, kad dėl Rangos sutarties pakeitimo nebuvo kreiptasi į Viešųjų pirkimų tarnybą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas ex officio pripažinti Trišalio susitarimo 1, 2, 8 punktus negaliojančiais ab initio, kadangi jie neteisėtai keičia esmines viešojo pirkimo būdu sudarytos Rangos sutarties sąlygas (VPĮ 3 str. 1 d., 18 str. 8 d., CK 1.80 str.). Pasak teismo, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.), o tai reiškia, kad nėra pagrindo visos Reikalavimo perleidimo sutarties ir Trišalio susitarimo pripažinti negaliojančiais, kaip prieštaraujančiais VPĮ, t. y. tenkinti ieškovo reikalavimo visa apimtimi, nes kaip teismas sprendė, iš esmės jų tikslas yra užsitikrinti Ilgalaikio finansavimo sandorį, todėl yra pagrindas spręsti tik dėl jos įgyvendinimo būdų teisėtumo. Teismo vertinimu, Trišalio susitarimo 7 punktu, nustatančiu, kad Užsakovas atlieka mokėjimus į sąskaitą banke sumas, kurios buvo perleistos Bankui, nebuvo padarytas toks VPĮ pažeidimas, dėl kurio kiltų pagrindas jį panaikinti. Rangos ir Paslaugos sutarties vykdymo nekeičia aplinkybė dėl to, į kurią sąskaitą užsakovas turi atlikti mokėjimą už rangos darbus ir paslaugas. Teismas, sistemiškai įvertinęs Rangos sutarties 4, 6 punktus, Paslaugų sutarties 9.1, 9.8 punktus, Jungtinės veiklos sutarties 1.7 punktą, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti Reikalavimo perleidimo sutarties bei jos pagrindu esančio Trišalio susitarimo 7 punkto negaliojančiu, nes juo nėra pažeidžiami viešųjų pirkimų principai (VPĮ 3 str. 1 d.). Teismas taip pat atsisakė pripažinti negaliojančiais Trišalio susitarimo 3 punktą, kuriame įtvirtinta atsakovo pareiga teikti informaciją atsakovui Nordea Bank Finland Plc apie Sutarties vykdymą, nors tai nebuvo nustatyta Rangos sutartyje, ir 4 punktą, kuriuo pakeista darbų perdavimo tvarka, nustatant Nordea Bank Finland Plc teisę dalyvauti darbų perdavime. Teismo vertinimu, Trišalio susitarimo 3 ir 4 punktai iš esmės neveikia Rangos ir Paslaugos sutarčių vykdymo. Teismas, spręsdamas dėl restitucijos taikymo, atsižvelgė į tai, kad šalių ginčas dėl atsiskaitymo už rangos darbus ir suteiktas paslaugas nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, o vienas partneris Siemens Osakeyhtiö pripažįsta Reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovams neturi pretenzijų, nes su juo atsiskaityta. Teismas sprendė, kad pritaikius ieškovo prašomą restituciją, atsakovas Nordea Bank Finland Plc būtų išmokėjęs ir sumas, skirtas atsiskaitymui už tuos pačius darbus, ir privalėtų grąžinti atsakovui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ sumas, kurias jis pats jam pervedė tuo tikslu, o ieškovas papildomai gautų naudos dėl negrąžinto kredito, todėl vadovaudamasis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi teismas restitucijos netaikė.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

19Ieškovas BUAB „Urbico“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo išreikalauti ir prijungti prie bylos išnagrinėtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-2530-603/2012 (Netesybų byla) medžiagą; prijungti naujus įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

201. Byloje nėra 2015-01-16 teismo posėdžio protokolo dalies dėl ieškovo, atsakovų, trečiojo asmens Siemens Osakeyhtiö ir VPT atstovo apklausos, nes iš el. sistemoje įkelto šio teismo posėdžio garso įrašo, kuris yra laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis (CPK 168 str. 1 d.), neįmanoma suprasti teismo posėdžio eigos. Protokolo nebuvimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d.).

212. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiais Ginčijamus sandorius dėl esminio suklydimo.

222.1. Teismas klaidingai nustatė aplinkybes, dėl kurių ieškovas suklydo sudarydamas Ginčijamus sandorius. Ieškovo, Siemens, Fima ir HNIT 2007-05-21 pasirašytas valdymo komiteto sprendimas (Valdymo komiteto sprendimas) dėl Reikalavimo perleidimo sutarties, šios sutarties pakeitimų (t. y. Trišalio susitarimo) bei Įkeitimo sandorio sudarymo. Valdymo komiteto sprendimas pačioje Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytas kaip Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindas. Valdymo komiteto sprendimas yra ir Įkeitimo pagrindas. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-18 nutarties paaiškėjo, kad Siemens, Fima ir HNIT iš tikrųjų Urbico niekada nedavė įgaliojimo sudaryti Ginčijamus sandorius. Netesybų bylą nagrinėję teismai, be kita ko ir kasacinis teismas, vertino toje byloje pateiktą Valdymo komiteto sprendimą ir pripažino esminę faktinę aplinkybę, kad Valdymo komiteto sprendimas nereiškia nei Siemens, nei Fima, nei HNIT pritarimo Reikalavimo perleidimo sutarčiai ir Trišaliam susitarimui. Analogiška išvada darytina ir dėl Įkeitimo sandorio. Teismas neįvertino, ar nagrinėjamoje byloje Nordea pateikė naujų įrodymų, kurie duotų pagrindą prieiti prie kitokių išvadų, nei kasacinis teismas pateikė Netesybų byloje. Ginčo atveju buvo suklysta dėl ieškovo įgaliojimų ir dėl reikalavimo teisių apimties, kurios buvo perleistos Nordea (priklausančios tik Urbico ar ir Siemens, Fima, HNIT). Tai yra sandorio elementas, buvęs Ginčijamų sandorių sudarymo metu.

232.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Urbico neturi teisės reikšti ieškinio pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį. Administratorius yra suinteresuotas Ginčijamų sandorių pripažinimu negaliojančiais. Suklydęs asmuo turi teisę ieškinį pareikšti dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu esminio suklydimo pagrindu.

242.3. Teismas klaidingai išaiškino teisę pareikšdamas, kad suklydimas, susijęs su klaida dėl Urbico statuso, negali turėti reikšmės. Ieškovo suklydimas buvo esminis – ieškovas nebūtų sudaręs nei vieno iš Ginčijamų sandorių žinodamas, kad Nordea reikalavimai yra užtikrinti tik Urbico priklausančia reikalavimo teisių pagal Rangos ir Paslaugų sutartis dalimi.

253. Sprendimas pagrįstas esminėmis teisinėmis klaidomis dėl actio Pauliana taikymo sąlygų bei klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu.

263.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pareikšti. Teismas pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą, pagal kurį administratorius turi teisę pareikšti actio Pauliana ieškinį per 6 mėnesius nuo įmonės dokumentų gavimo dienos. Priešingai nei nurodo teismas, pati įmonė apskritai neturi teisės reikšti ieškinio actio Pauliana pagrindu.

273.2. Teismas, laikydamas, kad ieškinio senaties terminas praleistas, nepagrįstai atsisakė jį atnaujinti. Akivaizdi kliūtis pareikšti ieškinį buvo administratoriaus neveikimas Urbico restruktūrizavimo byloje. Ieškinys buvo pareikštas Urbico vardu iškart po to, kai paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo.

283.3. Ieškovo kreditorių teisių pažeidimas akivaizdus. Net 106 Urbico kreditorių 33 mln. Lt dydžio kreditoriniai reikalavimai į ieškovą atsirado dar iki Reikalavimo perleidimo sutarties įsigaliojimo 2009-03-27. Nepaneigta, kad didelė dalis šių kreditorinių reikalavimų būtų patenkinta, jeigu Reikalavimo perleidimo sutartis nebūtų įsigaliojusi. Tokiu atveju visos pagal Rangos sutartį mokėtinos sumos būtų skirtos visų šių kreditorių naudai, o ne vienintelio Nordea naudai. Tai, kad ieškovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis 2009 m. buvo bloga.

293.4. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Nors nagrinėto ginčo esmė buvo klausimas, ar Reikalavimo perleidimo sutartis ir Trišalis susitarimas atitinka proporcingumo kriterijus, teismas nurodė, kad Urbico buvo būtinas kreditas darbams vykdyti ir Siemens, Fima bei HNIT darbams finansuoti. Tačiau Trišaliu susitarimu sutarta išmokėti kreditą už jau atliktus darbus. Po Trišalio susitarimo Urbico jokių darbų pagal Rangos sutartį nebevykdė. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Kredito sutarties užtikrinimo priemonės negalėjo būti mažiau varžančios Urbico kreditorių teises. Ginčijami sandoriai kaip Kredito sutarties užtikrinimo priemonės neproporcingai suvaržė Urbico kreditorių teises.

303.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Ginčijami sandoriai buvo privalomi ieškovui norint gauti kreditą. Įstatymai pareigos sudaryti Ginčijamus sandoriui ieškovui nenustatė. Įsipareigojimas sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį nereiškia privalomo sandorio sudarymo.

313.6. Reikalavimo perleidimo sutarties 2 punkto 3 eilutėje nurodyta, kad ji yra neatlygintinė. Todėl Reikalavimo perleidimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia nevertinant šalių sąžiningumo. Teismas nenurodė, kokį turtinį patenkinimą ieškovas gavo dėl Trišalio susitarimo pasirašymo. Kredito sutartis įpareigojo išmokėti kreditą net jeigu Trišalis susitarimas nebūtų buvęs sudarytas.

323.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo Nordea nesąžiningumas neįrodytas. Atsakovas turėjo pareigą nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar ieškovo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui (Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 6 d.). Nordea pripažino žinojęs, kad dar 2009 m. galėjo kelti bankroto bylą Urbico. Pats Nordea davė sutikimą kelti ieškovui restruktūrizavimo bylą.

334. Ginčijami sandoriai nepagrįstai nepripažinti negaliojančiais LMETĮ 3 straipsnio 1 dalies pagrindu.

344.1. Teismas klaidingai nurodė, kad mokėtinų prievolių valstybei nebuvo įmanoma nustatyti. Rangos sutartyje mokestinėms prievolėms valstybei skirta suma buvo nurodyta netgi absoliučiais skaičiais – 14 269 271,25 Lt dydžio PVM. 9,588 mln. Lt mokėtino PVM suma numatyta dar 2009-03-13, t. y. prieš 2 savaites iki Trišalio susitarimo sudarymo, išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje. Šią PVM sąskaitą faktūrą ieškovas privalėjo apmokėti dar iki 2009-07-01, kai LMETĮ nustojo galioti. Tačiau net ir visos PVM numatytos užsakovo lėšos buvo perleistos Nordea.

354.2. Teismo išvada, kad LMETĮ nėra taikomas susitarimams dėl mokėjimų, o tik patiems mokėjimams, prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-969/2015; 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2012).

364.3. Jeigu įkeitimo objektas yra turtinės teisės, tai įkeitimo objektas realizuojamas perleidžiant kreditoriui įkaito davėjo reikalavimus, kylančius iš įkeistos teisės (2007-06-11 galiojusios CK redakcijos 4.220 str. 1 d.). Taigi, jeigu Nordea nuspręstų pasinaudoti Įkeitimu, teisinės pasekmės būtų tapačios – visų reikalavimo teisių pagal Rangos ir Paslaugų sutartis perleidimas vienintelio Nordea naudai.

375. Ginčijami sandoriai nepagrįstai nepripažinti negaliojančiais VPĮ 18 straipsnio 8 dalies pagrindu.

385.1. Teismas pripažino negaliojančiais Trišalio susitarimo 1 ir 2 punktus remdamasis klaidingomis aplinkybėmis. Trišalio susitarimo 1 punktas nėra Rangos sutartyje įtvirtintų užsakovo teisių atsisakymas – tai yra patvirtinimas, kad darbai atlikti tinkamai. Šioje byloje nebuvo teikti įrodymai ir nebuvo nagrinėta, ar Rangos sutartis įvykdyta tinkamai. Teismas faktiškai pasisakė dėl 2010-11-05 perėmimo pažymos pagrįstumo, tačiau šis klausimas nagrinėtas kitoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-340-258/2015. Rangos sutarties darbai buvo perimti ir eksploatuojami dar iki 2009-03-27 pasirašyto Trišalio susitarimo. Trišalio susitarimo 2 punkte numatytas mokėjimų grafikas nepažeidžia Rangos sutarties 14.7 punkto, kuriame išvardinti mokėjimo grafiko sudarymo principai.

395.2. Teismas nustatė imperatyviųjų teisės normų pažeidimą, t. y. Reikalavimo perleidimo sutartimi ir Trišaliu susitarimu buvo pažeista VPĮ 18 straipsnio 8 dalis – pakeistas naudos gavėjas pagal Rangos ir Paslaugų sutartis, o išankstinis VPT sutikimas nebuvo gautas. Tačiau teismas nemotyvuotai nepripažino šių sandorių niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.80 str. 1 d.). Klausimas dėl sąžiningumo galėtų turėti įtakos sprendžiant restitucijos klausimą (CK 6.145 str. 2 d.), tačiau ne imperatyvių teisės normų pažeidimo padarinių klausimą. Imperatyvių teisės normų pažeidimo pasekmių taikymas nepriklauso nuo to, kokie buvo ar galėjo būti imperatyvių teisės normų pažeidimo padariniai. Teismas klaidingai ir nevisapusiškai įvertino aplinkybę, jog Urbico negalėjo 10 metų savo sąskaita ir neatlygintinai vykdyti Paslaugų sutarties. Ginčijami sandoriai užkirto kelią tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.

40Atsakovas Nordea Bank Finland Plc prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

411. Ieškovas, pastebėjęs, kad trūksta dalies teismo posėdžio garso įrašo, nepateikė teismui CPK 168 straipsnio 5 dalyje numatyto prašymo. 2015-03-13 teismo iniciatyva į EPP įkeltas 2015-01-16 teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad visa 2015-01-16 vykusio teismo posėdžio eiga buvo užfiksuota tinkamai ir kokybiškai.

422. Nėra pagrindo Ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais dėl suklydimo (CK 1.90 str. 1 d.).

432.1. Ginčijamais sandoriais kaip kredito grąžinimo užtikrinimo priemonė įkeistas ir perleistas turtas – reikalavimo teisės į SĮSP pagal Rangos ir Paslaugų sutartis – yra bendra dalinė visų Konsorciumo partnerių nuosavybė. Kiekvienam iš Konsorciumo partnerių priklausanti reikalavimo teisių į SĮSP dalis (vertė) gali būti tiksliai apskaičiuojama. Siemens patvirtino, kad nagrinėjamoje byloje nedavė ieškovui sutikimo reikšti Siemens vardu reikalavimo, nes Siemens pripažįsta Reikalavimo perleidimo sutartį, o Trišalis susitarimas atitinka Siemens valią. Likę Konsorciumo partneriai – Fima ir HNIT – jokių reikalavimų nei dėl sandorių ginčijimo, nei dėl nuostolių atlyginimo nereiškė. Visi partneriai savo tolimesniais veiksmais – vykdydami prisiimtas prievoles pagal Jungtinės veiklos sutartį ir Rangos sutartį, už kurias Urbico iš dalies atsiskaitė iš Nordea gautomis kredito lėšomis (o kredito suteikimą ir lėmė Ginčijamų sandorių sudarymas), – patvirtino, jog Ginčijamų sandorių sudarymui pritaria, todėl apskritai prarado galimybę reikšti reikalavimus dėl jų pripažinimo negaliojančiais. Bet kuriuo atveju reikalavimą dėl Ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu Urbico galėtų reikšti tik šiems dviem Konsorciumo partneriams priklausančių reikalavimo teisių į SĮSP apimtimi.

442.2. Netesybų byloje Nordea nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-18 nutarties išvados negali turėti jokios įtakos Nordea teisėms. Fakto klausimai, susiję su Reikalavimo perleidimo sutarties, Trišalio susitarimo ir Įkeitimo sandorio sudarymu, nebuvo Netesybų bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymas, kad Reikalavimo perleidimo sutartis ir Trišalis susitarimas sudaryti be valdymo komiteto pritarimo, prieštarauja objektyviam faktui, t. y. Valdymo komiteto sprendimui. Nutartyje nenurodyta, nei kad teismas remiasi šiuo įrodymu, nei kad jį atmeta.

452.3. Nė vienas iš Konsorciumo partnerių Valdymo komiteto sprendimo neginčijo. Urbico patvirtino, kad dėl savo valios jis neklydo. Pats Valdymo komiteto sprendimo turinys aiškiai įtvirtina Urbico įgaliojimus veikti Konsorciumo vardu.

463. Nėra pagrindo Reikalavimo perleidimo sutartį ir Trišalį susitarimą pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.).

473.1. Teismas pripažino, kad Urbico administratorius, veikdamas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto pagrindu, turi teisę pareikšti ieškinį dėl sandorių ginčijimo, t. y. turi civilinį procesinį teisnumą. Tai visiškai nereiškia, kad, esant nustatytoms atitinkamoms aplinkybėms, teismas negalėjo atmesti tokio ieškovo pareikšto reikalavimo, jei šis reikalavimas yra nepagrįstas materialiuoju teisiniu požiūriu – pvz., jei praleistas ieškinio senaties terminas ir nėra pagrindo jį atnaujinti. Ginčijami sandoriai yra sudaryti prieš ilgesnį nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, todėl ieškinio senaties termino eiga prasideda pagal bendrąsias CK taisykles. Nė vienas Urbico kreditorius per įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą ieškinio dėl Ginčijamais sandoriais tariamai pažeistų jų teisių ar teisėtų interesų nepareiškė.

483.2. Nordea ne parinko Urbico administratoriaus kandidatūrą restruktūrizavimo byloje, o išreiškė sutikimą dėl įmonės vadovo siūlomos administratoriaus kandidatūros pagal tuo metu galiojusios ĮRĮ 4 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Ieškinio senaties termino praleidimas ir ieškovo dėstomi argumentai apskritai nesusiję su Urbico administratoriaus pasikeitimu ir naujojo administratoriaus atliktu sandorių vertinimu, o tai savaime paneigia Urbico reiškiamo prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą pagrindą.

493.3. Reikalavimo perleidimo sutartis ir Trišalis susitarimas nėra vienas sandoris. Nors Trišalis susitarimas buvo sudarytas praėjus beveik dvejiems metams po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, tačiau jį sudarius, reikalavimo teisių perleidimas įsigaliojo retroaktyviai, t. y. reikalavimai teisiniu požiūriu laikomi perleistais ab initio nuo 2007-07-23 (CK 6.101 str. 3 d.). Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kokių nors kreditorių interesai galėjo būti pažeisti 2007-07-23, Urbico nepateikė. Trišaliame susitarime Nordea informavo SĮSP apie Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir davė nurodymą SĮSP mokėjimus toliau vykdyti tiesiogiai Nordea. Konsorciumo valios išreiškimas tam nebuvo reikalingas – jo valia jau buvo išreikšta Reikalavimo perleidimo sutartimi. Todėl Trišalio susitarimo nuostatų dėl Reikalavimo perleidimo sutarties įsigaliojimo apskritai negalima ginčyti actio Pauliana pagrindu, kadangi jos negali būti laikomos skolininko (Urbico) sudarytu sandoriu (CK 6.66 str. 1 d.). Trišaliu susitarimu Nordea davė nurodymą SĮSP vykdyti toliau mokėjimus Nordea tik dėl sumų pagal Rangos sutartį.

503.4. Argumentas, kad kredito užtikrinimo priemonės yra neproporcingos, reiškia, kad ieškovas iš esmės pritaria, jog Ginčijami sandoriai buvo sudaryti pagrįstai, tačiau nesutinka su jų taikymo apimtimi. Reikalavimo teisės reali vertė nėra tapati jos nominaliai sumai. Reikalavimo teisių į SĮSP perleidimas buvo Urbico kredito, reikalingo įvykdyti Projektą, grąžinimo užtikrinimo priemonė, t. y. visiškai adekvatus ekvivalentas.

513.5. Jei Urbico nebūtų suteikęs adekvačių kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių (o Reikalavimo perleidimo sutartis ir yra būtent tokia), kreditas Urbico apskritai nebūtų buvęs suteiktas, atitinkamai, neįvykdžius Projekto, jokių pajamų iš SĮSP Urbico nebūtų gavęs, todėl šiaip ar taip nebūtų turėjęs galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Reikalavimo teisių į SĮSP perleidimu, kaip Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimo priemone, Nordea de facto pasinaudojo tik Urbico pradėjus vėluoti mokėti Nordea. Visų Ginčijamų sandorių sudarymo privalomumas buvo numatytas Kredito sutarties 7 punkte.

523.6. Ginčijamų sandorių sudarymas suteikė jų šalims abipusę naudą: Konsorciumas gavo naudą, nes sudarius Reikalavimo perleidimo sutartį ir Įkeitimo sandorį, Konsorciumas gavo kreditą pagal Kredito sutartį. Savo ruožtu nauda Nordea pasireiškė tuo, kad šiais sandoriais buvo užtikrintas tinkamas Kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų Nordea vykdymas. Reikalavimo perleidimo sutarties 2 punkto nuostata, kad „Pradinis kreditorius perleidžia Naujajam kreditoriui reikalavimo teises pagal reikalavimo perleidimo sutartį neatlygintinai“, reiškė tik tai, kad Nordea neatliks papildomų mokėjimų už perleidžiamas reikalavimo teises. Tačiau tai nereiškė, kad pats reikalavimo teisių perleidimas buvo neatlygintinis ekonomine prasme.

533.7. Lietuvos ir tarptautinėje bankų praktikoje įprastas prievolių užtikrinimo priemones, numatytas ir Kredito sutartyje, Urbico nepagrįstai prilygina Nordea nesąžiningumui. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad Nordea, sudarydama Reikalavimo perleidimo sutartį, būtų pažeidusi Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 6 dalį. Urbico finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtino, kad 2007 m. Urbico finansinė padėtis buvo gera. Laikantis Urbico argumentų, tektų konstatuoti, kad visais atvejais finansų įstaigos, nukreipdamos išieškojimą į joms suteiktas kredito grąžinimo užtikrinimo priemones, elgiasi nesąžiningai.

544. Nėra pagrindo Ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais dėl prieštaravimo LMETĮ.

554.1. Atsižvelgiant į PVM apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, akivaizdu, kad Ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo tiksliai žinoma, ar turės ir, jei taip, kokio dydžio PVM sumokėjimo prievolę turės ieškovas. Todėl Urbico aiškinimas, kad vien dėl to, jog Rangos sutartyje buvo įtvirtinta ieškovo pareiga ateityje galimai sumokėti PVM į valstybės biudžetą, esą šalys negalėjo sudaryti Ginčijamų sandorių, yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas.

564.2. Jokių mokėjimų, reglamentuojamų LMETĮ, Ginčijamais sandoriais nebuvo atlikta. Trišaliame susitarime buvo numatytas tik mokėjimų grafikas, ir net ne Urbico, o SĮSP mokėjimų grafikas. Reikalavimo teisės perleistos į visą SĮSP esamą ir būsimą įsiskolinimą (Reikalavimo perleidimo sutarties 2 p.), todėl ir mokėjimai laikomi atliktais SĮSP, o ne Urbico. Ginčijamuose sandoriuose nebuvo sąlygų, pakeičiančių LMETĮ įtvirtintą mokėjimų kreditoriams eilę ar kitaip pažeidžiančių įstatymo nuostatas.

575. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl Ginčijamų sandorių neatitikimo VPĮ nuostatoms yra prieštaringi.

585.1. Ieškovas, ginčydamas visą Trišalį susitarimą, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino neteisėtais Trišalio susitarimo 1 ir 2 punktus. Vilniaus apygardos teismas 2015-01-26 sprendimu Skolos priteisimo byloje jau išsprendė Reikalavimo perleidimo sutarties ir Trišalio susitarimo teisėtumo klausimą, patvirtino jų galiojimą, o tai, kad sutinka su tokiomis teismo išvadomis, savo konkliudentiniais veiksmais – nepaduodamas apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-01-26 sprendimo toje dalyje – patvirtino ir pats ieškovas.

595.2. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad perkančiosios organizacijos – SĮSP – padėtis teisių ir pareigų pagal Rangos ar Paslaugų sutartis prasme pablogėjo dėl to, kad savo mokėjimus pagal minėtas sutartis SĮSP vykdė į Nordea, o ne į Urbico sąskaitą. Reikalavimo perleidimo ir įkeitimo fakto SĮSP pirkimo sutarties keitimu nelaiko. Teismo sprendimu, be kita ko, konstatuotas Trišalio susitarimo 3 ir 4 punktų teisėtumas, tačiau Urbico šių teismo išvadų neginčija.

60Atsakovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pripažinti Trišalio susitarimo 1, 2, 8 punktus negaliojančiais palikti nepakeistą, dėl likusios teismo sprendimo dalies – spręsti teismo nuožiūra, nepažeidžiant sąžiningo atsakovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ interesų.

61Atsiliepime nurodo, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims (CK 6.154, 6.189 str.). Sutartinių santykių uždarumo principas numato, kad sutartis gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms tik įstatymo nustatytais atvejais. Sąžiningo asmens atsakovo SĮSP interesai negali nukentėti nepriklausomai nuo to, ar tarp Konsorciumo / jo narių ir Nordea sudaryti sandoriai galios, ar ne. Šiai dienai ginčijami sandoriai dėl reikalavimo teisių perleidimo yra nenuginčyti, todėl yra laikytina, kad atsakovas SĮSP mokėjimus sąžiningai vykdė reikalavimo teises perėmusiam Nordea (išskyrus tiek, kiek teismai nurodė vykdyti mokėjimus ieškovui, kuomet buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės). Atsakovas SĮSP nedalyvavo teisminiuose ginčuose, kilusiuose tarp buvusių Konsorciumo partnerių, todėl jokie teismų nustatyti faktai ar pateikti išaiškinimai bei priimti sprendimai atsakovo SĮSP atžvilgiu negali būti panaudoti. Trišalio susitarimo 1 punkto sąlyga, kad 79 419 206,14 Lt suma nebus mažinama jokiomis išskaitomis dėl defektų taisymo, kompensacijų, baudų ar bet kokio kitokio galimo mokėtinos sumos mažinimo pagal Rangos sutarties sąlygas, prieštarauja Rangos sutarties sąlygoms (užsakovo teisei taikyti užsakovo teisių gynimo priemones). Trišalio susitarimo 2 punkto sąlyga, kad mokėjimų grafikas išdėstomas nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn., t.y. iš viso 9 metų laikotarpiui, prieštarauja Rangos sutarties 14.7 punktui, kad mokėjimų grafikas yra nustatomas 10 metų laikotarpiui, ir kad mokama tik už visiškai pabaigtus ir priduotus eksploatavimui etapus (t. y. išdavus perėmimo pažymas). Trišalio susitarimo 8 punkto sąlyga, kad šio susitarimo nuostatos turės viršenybę prieš Rangos sutarties nuostatas, prieštarauja Rangos sutarties preambulei ir FIDIC Konkrečiųjų sąlygų 1.5 punktui, kuriame numatyta, kokie dokumentai sudaro Rangos sutartį ir koks šių dokumentų prioritetas. Tarp Rangos sutartį sudarančių dokumentų Trišalis susitarimas nėra numatytas. Pripažinus Trišalio susitarimo 1, 2, 8 punktus niekiniais ir negaliojančiais ab initio restitucijos klausimas neiškils, kadangi pagal minėtus punktus nei viena iš šalių negavo kokios nors naudos, o vėlesnis sutarčių vykdymas nebuvo atliekamas pagal minėtus punktus.

62Trečiasis asmuo Siemens Osakeyhtiö prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

63Atsiliepime nurodo, kad ieškovas manipuliuoja tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek šalių susitarimais, tiek teisiniais argumentais, tiek skundžiamo sprendimo, tiek ir kitų sprendimų motyvais. Tokiu apeliaciniu skundu Urbico demonstruoja savo nesąžiningumą ir siekį nepagrįstai praturtėti atsakovo Nordea sąskaita. Prieš tai toks nepagrįstas siekis praturtėti buvo nukreiptas į Siemens Netesybų byloje, kuri galutinai buvo išspręsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-18 nutartimi. Visos Urbico apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai šios bylos kontekste yra nereikšmingi, tačiau reikšmingi yra faktai, kurių Urbico neginčija: pagal Jungtinės veikslo sutarties 1.7 punktą Urbico atsakė už Rangos sutarties darbus, kurių vertė sudarė 79 299 720,57 Lt (be PVM); Urbico savo lėšomis finansuoti Rangos sutarties darbų negalėjo ir nebūtų galėjęs, nes atsiskaitymas pagal Rangos sutartį buvo išdėstytas 10 metų; pagal Kredito sutartį Nordea įsipareigojo suteikti Urbico 21 213 191,42 Eur kreditą Rangos sutarties darbams finansuoti; kredito grąžinimas buvo užtikrintas reikalavimo teisių pagal Rangos sutartį ir paslaugų sutartį perleidimu ar įkeitimu, priešingu atveju finansavimas Urbico nebūtų suteiktas; 2007 m., kai Urbico ir Nordea sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį ir Įkeitimą, Urbico finansinė padėtis buvo gera ir turėjo tik gerėti; kredito išmokėjimas buvo susietas su atitinkamų darbų etapo pagal Rangos sutartį priėmimo patvirtinančių dokumentų pateikimu (Kredito sutarties 2.3 p.) – taigi, pirma Urbico su kitais partneriais atlieka darbus, kurių atlikimas patvirtinamas Užsakovo, o tik tada išmokamas Nordea kreditas; Urbico teikė Nordea užsakovo pasirašytus atliktų darbų perėmimo aktus, kurių didžioji dalis buvo pateikta kartu su Trišaliu susitarimu; šių atliktų darbų perėmimo aktų pagrindu Nordea išmokėjo Urbico 39 625 363,31 Lt dydžio kreditą; Urbico gautą kreditą turėjo panaudoti atsiskaitymui su kitais jungtinės veiklos partneriais ir kitais paties Urbico kreditoriais, įsipareigojimams, atsiradusiems vykdant Rangos sutartį, vykdyti (Kredito sutarties 2.1 p.), tačiau to nepadarė, dėl ko Urbico iš pradžių buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o dabar ir bankroto byla. Visi šie faktai įrodo aiškią Urbico valią sudaryti pirmiausia Kredito sutartį, vėliau jos užtikrinimui Reikalavimo perleidimo sutartį ir Įkeitimą, o dar vėliau Trišalį susitarimą siekiant kredito išmokėjimo. Todėl, jeigu Urbico ir galėjo suklysti dėl kitų partnerių valios, tai dėl savo valios ieškovas tikrai neklydo ir tam nereikėjo jokio valdymo komiteto sprendimo. Tik Urbico ginčija minėtus sandorius. Kiti jungtinės veiklos partneriai sandorių neginčija, o Urbico nėra suteikti įgaliojimai ginčyti sandorius kitų partnerių vardu. Urbico kreditorių interesų pažeidimas yra susijęs su tuo, kad Urbico išmokėtą kreditą panaudojo ne pagal paskirtį. Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri šioje byloje įtraukta trečiuoju asmeniu, neišreiškė palaikymo Urbico reikalavimams dėl Ginčijamų sandorių prieštaravimo LMETĮ, o SĮSP pripažino tik Trišalio susitarimo 1,2 ir 8 punktų prieštaravimą VPĮ nuostatoms.

64IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

65Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

66Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš Vilniaus apygardos teismo 2015-01-16 teismo posėdžio garso įrašo, kuris yra laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis (CPK 168 str. 1 d.), neįmanoma suprasti teismo posėdžio eigos, o protokolo nebuvimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d.).

67Iš bylos duomenų Liteko sistemoje matyti, kad pirmosios instancijos teismas į sistemą yra įkėlęs du 2015-01-16 teismo posėdžio garso įrašus. Vienas iš šių įrašų yra sugadintas, tačiau sprendžiant iš šalių paaiškinimų, ieškovui pateikus apeliacinį skundą, kuriame nurodytos šios aplinkybės, teismas į sistemą įkėlė kokybišką 2015-01-16 teismo posėdžio garso įrašą, kuriame aiškiai girdėti viso posėdžio eiga. Nustačius, kad byloje yra visas teismo posėdžio protokolas, nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė ir kitų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

68Dėl kitos bylos išreikalavimo ir naujų įrodymų prijungimo

69Apeliantas prašo išreikalauti ir prijungti prie bylos Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2530-603/2012 (Netesybų byla) medžiagą. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį jo prašymą, kadangi tik išanalizavus Netesybų bylos medžiagą galima įvertinti, kokios aplinkybės sudarė įrodinėjimo dalyką minėtoje byloje bei davė pagrindą atitinkamoms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadoms priimant 2013-11-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013.

70Teisėjų kolegija šio prašymo netenkina, kadangi nėra būtinybės išreikalauti ir prijungti prie bylos visą Netesybų bylos medžiagą. Kokios aplinkybės sudarė įrodinėjimo dalyką nurodytoje byloje, galima matyti iš toje byloje priimtų teismų sprendimų turinio. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-18 nutarties išvadų teisine reikšme nagrinėjamai bylai, pasisakytina sprendžiant dėl atitinkamos skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

71Apeliantas taip pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – 2009-01-05 Urbico ir SĮSP sudarytą susitarimą dėl Paslaugų sutarties vykdymo pradžios; Vilniaus apygardos teismo 2015-01-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-340-258/2015. Pirmasis dokumentas, pasak apelianto, paneigia skundžiamo teismo sprendimo išvadas, kur Trišalio susitarimo atskiri punktai naikinami nurodant, kad neva SĮSP neturėjo teisės Trišaliu susitarimu nurodyti, kad darbai atlikti tinkamai bei tai, kokio dydžio galutinė suma mokama už atliktus darbus. Vilniaus apygardos teismo 2015-01-26 sprendimą, kuris buvo priimtas jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, apeliantas prašo įvertinti, siekiant užtikrinti, kad teismų sprendimai nebūtų prieštaringi.

72Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašomas prijungti naujas įrodymas – 2009-01-05 susitarimas tarp Urbico ir SĮSP – nėra susijęs su šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl nėra būtinybės priimti ir vertinti šį įrodymą (CPK 180 str., 314 str.). Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-01-26 sprendimo teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai šioje nutartyje bus pasisakyta sprendžiant dėl atitinkamos skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

73Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino dalį Trišalio susitarimo sąlygų negaliojančiomis ab initio, iš esmės apelianto reikalavimus pripažinti Ginčijamus sandorius negaliojančiais visa apimtimi keturiais skirtingais sandorių negaliojimo pagrindais atmetė. Apeliantas skundžia visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl teisėjų kolegija toliau atskirai aptaria kiekvieną apelianto nurodomą sandorių negaliojimo pagrindą.

74Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip sudarytų iš esmės suklydus

75Apeliantas įrodinėja, kad Ginčijamus sandorius sudarė iš esmės suklydęs (CK 1.90 str.), t. y. manydamas, kad turi visų Konsorciumo partnerių įgaliojimą sudaryti šiuos sandorius.

76CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sąlygos yra tokios: 1) turi būti konstatuotas suklydimo faktas; 2) suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis; 3) suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2012). Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų, kuriuos nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Suklydimas laikytinas esminiu, kai sudarant sandorį buvo aptarti kaip esantys tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių iš tikrųjų nebuvo.

77Nagrinėjamu atveju apeliantas neneigia savo paties valios sudaryti Ginčijamus sandorius būtent tokiomis sąlygomis, kokiomis šie sandoriai buvo sudaryti. Apeliantas neįrodinėja, kad buvo suklysta dėl pačių sandorių esmės. Apelianto teigimu, sudarant Ginčijamus sandorius, iš esmės buvo suklysta dėl kitų Konsorciumo partnerių duoto įgaliojimo apeliantui sudaryti šiuos sandorius bei reikalavimo teisių, kurios buvo perleistos Nordea, apimties.

78Sprendžiant, ar buvo apeliantas įgaliotas sudaryti Ginčijamus sandorius visų Konsorciumo partnerių vardu, atsižvelgtina į jungtinės veiklos dalyvių tarpusavio susitarimus. Jungtinės veiklos sutarties 1.2 punktu susitarta, kad visus veiksmus Konsorciumo vardu, esant Valdymo komiteto, sudaryto pagal šią sutartį, pritarimui, atlieka ir sutartis pasirašo šia sutartimi paskirtas atsakingasis partneris – UAB ,,Eismas“ (Urbico). Pagal Jungtinės veiklos sutarties 1.7 punktą, atsakingasis partneris prisiima pareigą ir riziką finansuoti Konkurso darbus ir atsiskaityti su kitais partneriais. Tarp šalių nėra ginčo, kad darbams pagal Rangos sutartį finansuoti buvo reikalingas banko kreditas. Apeliantas su Nordea sudarė Kredito sutartį, kurios 7 punkte numatytas prievolių įvykdymo užtikrinimas. Pagal šią sutarties sąlygą kredito gavėjas (apeliantas) be kita ko įsipareigojo įkeisti visas reikalavimo teises, kylančias iš Rangos sutarties ir Paslaugų sutarties, taip pat įsipareigojo perleisti Nordea visas reikalavimo teises, kylančias iš Rangos sutarties ir Paslaugų sutarties. Vykdydamas šiuos įsipareigojimus, apeliantas su Nordea sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį ir Įkeitimo sandorius. Byloje yra pateiktas Valdymo komiteto vienbalsiai priimtas sprendimas įkeisti ir perleisti Nordea bankui visas reikalavimo teises, kylančias iš Rangos sutarties ir Paslaugų sutarties, įgaliojant apeliantą pasirašyti Konsorciumo vardu visus su tuo susijusius dokumentus ir jų pakeitimus bei papildymus. Šis Valdymo komiteto sprendimas nėra nuginčytas įstatymų numatyta tvarka ir tai yra tiesioginis įrodymas, kad apeliantas buvo tinkamai įgaliotas visų partnerių vardu sudaryti Ginčijamus sandorius (CPK 185 str.).

79Sprendžiant, kokia apimtimi apeliantas perleido ir įkeitė reikalavimo teises, kylančias iš Rangos sutarties ir Paslaugų sutarties, atsižvelgtina į tai, kad jungtinės veiklos metu gautos pajamos yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenumato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 str. 1 d.). Pagal Jungtinės veiklos sutarties 1.7 punktą, visos lėšos ir turtas, įgytas partnerių kaip jungtinės veiklos rezultatas, rezultatą pasiekus, skirstomas partneriams pagal atskirai sudarytą darbų atlikimo ir pareigų paskirstymo back to back (subrangos) sutartį, darbų pasiskirstymo priedą Nr. 1 tarp Konsorciumo dalyvių. Pagal Kredito sutartį apeliantas įsipareigojo įkeisti visas reikalavimo teises, kylančias iš Rangos sutarties ir Paslaugų sutarties. Valdymo komiteto sprendimas yra pasirašytas visų Konsorciumo partnerių. Bylos duomenimis, įkeistos buvo visų Konsorciumo partnerių reikalavimo teisės. Todėl darytina išvada, kad apeliantas, sudarydamas Ginčijimus sandorius, neklydo dėl bankui Nordea perleidžiamų reikalavimo teisių apimties, t. y. kad perleidžia visų Konsorciumo partnerių, o ne tik jam priklausančią dalį reikalavimo teisių.

80Pats apeliantas pripažįsta, kad sudarydamas Ginčijamus sandorius, veikė pagal Valdymo komiteto sprendimą. Esminis argumentas, kuriuo apeliantas grindžia savo suklydimą, tai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013 (Netesybų byla), konstatuotos aplinkybės, kad Reikalavimo perleidimo sutartis ir Trišalis susitarimas buvo sudaryti be Valdymo komiteto pritarimo. Po šios nutarties priėmimo, pasak apelianto, paaiškėjo, kad Ginčijami sandoriai buvo sudaryti neturint kitų Konsorciumo partnerių įgaliojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliantas iš esmės suklydo sudarydamas Ginčijamus sandorius.

81Visų pirma, minėtoje Netesybų byloje Nordea nedalyvavo, todėl toje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje (CPK 279 str. 4 d.). Antra, skiriasi šių bylų nagrinėjimo dalykai. Netesybų byloje nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, kaip matyti iš šių teismų procesinių sprendimų turinio, netyrė ir nevertino Ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybių. Apelianto teigimu, minėtoje byloje taip pat buvo pateiktas Valdymo komiteto sprendimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, spręsdami Urbico ir Siemens ginčą, dėl šio įrodymo vertinimo nieko nepasisakė. Kasacinis teismas, nors ir konstatavo, kad Reikalavimo perleidimo sutartis ir Trišalis susitarimas buvo sudaryti be Valdymo komiteto pritarimo, peržengiant Urbico, kaip atsakingojo partnerio, įgaliojimus, tačiau nekonstatavo, kad žemesnės instancijos teismai šioje dalyje pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kaip žinia, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 str. 1 d.). Trečia, kadangi Netesybų byloje ginčas buvo sprendžiamas ne tarp tų pačių šalių ir ne dėl to paties dalyko, neturi reikšmės, kokie įrodymai buvo vertinami minėtoje byloje, nes nagrinėjamoje byloje teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-18 nutartis patvirtina, jog Valdymo komiteto sprendimas nereiškia Konsorciumo partnerių pritarimo Reikalavimo perleidimo sutarčiai ir Trišaliam susitarimui. Juolab, kad tokia išvada paties kasacinio teismo minėtoje nutartyje nėra pateikiama.

82Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad apeliantas apskritai neturi teisės ginčyti minėtus sandorius CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu įrodinėdamas kitų sutarties šalių teisių pažeidimą, nes kaip minėta, pats apeliantas neklydo dėl savo valios sudaryti šiuos sandorius (vadinasi Urbico interesai šiais sandoriais nebuvo pažeisti), o kiti Konsorciumo partneriai šiuo pagrindu minėtų sandorių taip pat neginčijo. Siemens šioje byloje pareiškė, kad pripažįsta Reikalavimo perleidimo sutartį, o Trišalis susitarimas atitinka Siemens valią. Kiti Konsorciumo partneriai – Fima ir HNIT – nors ir palaikė ieškinio reikalavimus šioje byloje, tačiau savarankiškų reikalavimų dėl Ginčijamų sandorių panaikinimo ir nuostolių atlyginimo tuo pagrindu, kad šie sandoriai sudaryti neturint jų įgaliojimų, nepareiškė (CK 2.133 str. 6 d., 2.136 str.).

83Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškinį atmetė pagrįstai.

84Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu

85Apeliantas įrodinėja, kad Reikalavimo perleidimo sutartis ir Trišalis susitarimas pažeidė jo kreditorių interesus, todėl pripažintini negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį.

86Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

87Ginčyti prieš bankroto bylos iškėlimą įmonės sudarytus sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu gali ir bankroto administratorius, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą jis gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

88Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pats Urbico nuo 2008-12-24 žinojo apie savo patiriamus finansinius sunkumus, sprendė, kad nuo sužinojimo momento iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo baigėsi ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenumato galimybės pačiam skolininkui ginčyti savo sudarytus sandorius siekiant apginti savo kreditorių interesus. Tai neatitiktų actio Pauliana instituto esmės. Teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius šiuo pagrindu turi kreditoriai, kurių interesai tokiais sandoriais yra pažeidžiami (CK 6.66 str. 1 d.), taip pat bankroto administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p.). Taigi sutiktina su apeliantu, kad teismo išvados dėl momento, nuo kada pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana reikalavimams pareikšti, yra nepagrįstos.

89Pažymėtina, kad tuo metu, kai įsiteisėjo teismo nutartis iškelti Urbico restruktūrizavimo bylą (t. y. 2010-02-11), galiojusios Įmonių restruktūrizavimo įstatymo redakcijos 17 straipsnio 5 dalies 4 punktas nustatė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, įmonės administratorius (jei jis paskirtas) patikrina restruktūrizuojamos įmonės sandorius, sudarytus per laikotarpį, ne trumpesnį kaip 12 mėnesių iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, informuoja kreditorių komitetą (susirinkimą) ir kreditorių komiteto (susirinkimo) nutarimu pareiškia ieškinius įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiame teisme dėl įmonės veiklos tikslų neatitinkančių sandorių ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad Urbico restruktūrizavimo administratorius būtų informavęs kreditorių susirinkimą apie tai, kad Reikalavimo perleidimo sutartis, Įkeitimo sandoriai ir Trišalis susitarimas turėjo įtakos įmonės negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinys buvo pareikštas po to, kai Urbico viešai paskelbė apie negalėjimą vykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams ir Urbico vadovas kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo bei bankroto bylos iškėlimo. Nors ieškinys pareikštas dar nesant iškeltai bankroto bylai, tačiau vėliau, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl Urbico bankroto bylos iškėlimo, paskirtas bankroto administratorius ieškinį palaikė. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad įstatymo numatyto ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti Urbico bankroto administratorius nepraleido, todėl šiuo pagrindu ieškinys negalėjo būti atmestas.

90Dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog Reikalavimo perleidimo sutarties ir Įkeitimo sandorių sudarymo momentu apeliantas buvo nemokus. Šie sandoriai buvo sudaryti apeliantui vykdant pagal Kredito sutartį prisiimtus įsipareigojimus dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šie sandoriai patvirtina Urbico siekį gauti lėšas pagal įprastą kreditavimo praktiką, o ne siekį sumažinti įmonės mokumą, veikiant nesąžiningai. Priešingas aiškinimas paneigtų pačios Kredito sutarties sudarymo tikslą. Apeliantas byloje neįrodinėja, kad kreditas jam apskritai nebuvo reikalingas atsiskaityti su partneriais už atliktus darbus. Minėta, kad pagal Jungtinės veiklos sutartį Urbico kaip atsakingasis partneris prisiėmė pareigą ir riziką finansuoti konkurso darbus ir atsiskaityti su kitais partneriais per penkias darbo dienas po kiekvieno iš partnerių darbų dalies atlikimo ir darbų dalies priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, nepaisant to, kaip su atsakinguoju partneriu atsiskaito užsakovas. Taigi Kredito sutartis ir buvo sudaryta tam, kad apeliantas galėtų atsiskaityti su savo partneriais bei kitais kreditoriais, kurie atliko darbus vykdant Projektą. Be minėtų užtikrinimo priemonių, Nordea apskritai nebūtų suteikusi apeliantui tokio Kredito sutartyje numatyto dydžio kredito. Byloje nustatyta, kad perdavus užsakovui atliktus darbus pagal Rangos sutartį, apeliantui Nordea išmokėjo atitinkamą dalį kredito. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, ieškovo mokumo negalėjo paveikti, nes kaip minėta, Kredito sutartyje numatytos užtikrinimo priemonės buvo būtina sąlyga gauti banko finansavimą. Sudarant Trišalį susitarimą, Nordea tokiu būdu pasinaudojo Urbico pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu. Kaip teisingai nurodo atsakovas, pagal Trišalį susitarimą reikalavimo teisių perleidimas įsigaliojo retroaktyviai, t. y. reikalavimai teisiniu požiūriu laikomi perleistais ab initio nuo 2007-07-23. Todėl nėra pagrindo teigti, kad 2009-03-27 sudarytu Trišaliu susitarimu buvo pažeisti tuo metu buvusių Urbico kreditorių interesai. Kaip matyti iš Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygų (4 p.), naujasis kreditorius (Nordea) įgyja teisę reikalauti iš įmonės (SĮSP) vykdyti mokėjimus pagal su pradiniu kreditoriumi (Urbico) sudarytas sutartis, kai pastarasis nevykdo bet kokių įsipareigojimų pagal Kredito sutartį. Pagal Trišalio susitarimo 5 punktą Nordea ir Urbico susitarė, kad šio susitarimo dieną (2009-03-27) įsigalioja Reikalavimo perleidimo sutartis, o užsakovas patvirtina, kad jis yra informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą. Taigi sutiktina su atsakovo teiginiu, kad tokiu būdu Nordea išreiškė savo valią, t. y. davė nurodymą SĮSP vykdyti tolesnius mokėjimus pagal Rangos sutartį naujajam kreditoriui – Nordea bankui.

91Apelianto argumentai, kad Reikalavimo perleidimo sutartis ir Trišalis susitarimas neproporcingai suvaržė kitų Urbico kreditorių teises, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti. Kaip minėta, šių sandorių sudarymas buvo būtina sąlyga gauti kreditą, kuris ir buvo skirtas atsiskaityti su kreditoriais. Tuo atveju, jeigu apeliantas nebūtų įvykdęs savo įsipareigojimų pateikti Kredito sutartyje numatytas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, apeliantui būtų reikėję ieškoti kitų Projekto finansavimo šaltinių. Nordea, siekdama užsitikrinti kredito grąžinimą, priešingai nei teigia apeliantas, neprivalėjo atsižvelgti į kitų kreditorių interesus, įgyvendindama savo teises pagal Ginčijamus sandorius.

92Nesutiktina ir su apelianto teiginiu, kad Reikalavimo perleidimo sutarties 2 punkto sąlyga, kurioje nurodyta, kad ši sutartis yra neatlygintinė, reiškia, kad sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nevertinant šalių sąžiningumo. Atsižvelgiant į tai, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi iš esmės yra užtikrinamos Urbico kaip kredito gavėjo prievolių įvykdymas pagal Kredito sutartį, minėta sutarties nuostata vertintina kaip šalių susitarimas, kad už perleistus reikalavimus Nordea papildomai Urbico nesumokės.

93Minėta, kad Kredito sutartis buvo sudaryta 2007 m., kuomet jokių duomenų apie blogą Urbico finansinę padėtį nebuvo. 2009 m., kai pasak apelianto, jo finansinė padėtis buvo žymiai pablogėjusi, Nordea įgyvendino savo teises pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, kadangi apeliantas netinkamai vykdė kredito grąžinimo mokėjimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad bankas buvo nesąžiningas vien dėl to, kad pasinaudojo jam suteikta kredito grąžinimo užtikrinimo priemone.

94Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismo išvados dėl kitų būtinų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų nebuvimo apeliacinio skundo argumentais nepaneigtos. Todėl nėra pagrindo pripažinti ginčijamą Reikalavimo perleidimo sutartį ir Įkeitimo sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.

95Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip prieštaraujančių LMETĮ

96Apeliantas įrodinėja, kad Ginčijami sandoriai prieštarauja Laikinajam mokėjimų eilės tvarkos įstatymui (toliau – LMETĮ), nes dėl šių sandorių sudarymo ir vykdymo nėra patenkinti VMI, Sodros ir Trakų rajono savivaldybės administracijos kreditoriniai reikalavimai.

97LMETĮ, kuris galiojo nuo 1999-12-15 iki 2009-07-01, nustatė mokėjimų eilės tvarką, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų. Pagal šiame įstatyme nustatytą mokėjimų eilės tvarką, pirmenybė prieš kitus mokėjimus buvo suteikiama valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus mokėjimams (LMETĮ 3 str. 1 d.). Pagal tuo metu galiojusią Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, mokėjimas – mokėtojo lėšų perdavimas gavėjui tiesiogiai grynaisiais pinigais arba negrynųjų pinigų pervedimas per pasirinktas kredito įstaigas.

98Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimo teisės perleidimo sandoriai, sudaryti, siekiant atsiskaityti su kreditoriumi, taip pat pažeidžia Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio imperatyviąsias nuostatas, jei perleidžiama reikalavimo teise atsiskaitoma nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos kreditorių pirmumo eilės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013).

99Pasak apelianto, Ginčijamais sandoriais, pažeidžiant LMETĮ, pirmenybė buvo suteikta mokėjimams Nordea bankui pagal Kredito sutartį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, nesutinka su tokia apelianto pozicija ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą. Pažymėtina, kad nei Reikalavimo perleidimo sutartimi, nei Trišaliu susitarimu ar Įkeitimo sandoriais nebuvo nei atsiskaitoma su Nordea, nei suteikiamas prioritetas kokiems nors kitiems kreditoriams, pažeidžiant tuo metu galiojusią privalomą mokėjimų eilės tvarką. Šie sandoriai savo esme yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurios, kaip minėta, buvo būtina sąlyga tam, kad Nordea finansuotų Projektą. Priešingu atveju apeliantas nebūtų gavęs kredito, todėl apskritai nebūtų galėjęs įvykdyti savo įsipareigojimų pagal Jungtinės veiklos sutartį. Apeliantas negalėjo paaiškinti pirmosios instancijos teismui, kam buvo faktiškai panaudotos Nordea suteikto kredito lėšos. Todėl šiame kontekste apeliacinio skundo teiginiai apie apeliantui atsiradusias mokestines prievoles dar iki Ginčijamų sandorių sudarymo ir LMETĮ nustatytos mokėjimų eiliškumo tvarkos pažeidimus vertintini kaip nepagrįsti. Juolab, jog duomenų, kad Reikalavimo perleidimo sutarties ir Įkeitimo sandorių sudarymo momentu apeliantas negalėjo atsiskaityti su VMI, Sodra ar Trakų rajono savivaldybe, byloje nėra (CPK 178 str.).

100Dėl sandorių prieštaravimo imperatyvioms VPĮ normoms

101Apeliantas Ginčijamus sandorius prašė pripažinti negaliojančiais dar ir tuo pagrindu, kad jie prieštarauja imperatyvioms Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) normoms, draudžiančioms keisti viešojo pirkimo sutartis. Pasak apelianto, šiais sandoriais buvo pakeistos Rangos ir Paslaugų sutartys, todėl buvo pažeistas viešasis interesas.

102Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą iš dalies tenkino – pripažino Trišalio susitarimo 1, 2, 8 punktus negaliojančiais ab initio kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), t. y. VPĮ 3 straipsnio 1 daliai, 18 straipsnio 8 daliai, kadangi šiais punktais neteisėtai keičiamos esminės viešojo pirkimo būdu sudarytos Rangos sutarties sąlygos.

103Apeliaciniame skunde ginčijami pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kuriais pripažinti negaliojančiais Trišalio susitarimo 1 ir 2 punktai. Apeliantas įrodinėja, kad šių Trišalio susitarimo punktų pripažinti negaliojančiais nėra pagrindo. Nepaisant to, apeliantas prašo pripažinti visus Ginčijamus sandorius, įskaitant ir Trišalį susitarimą, kaip prieštaraujančius imperatyvioms VPĮ normoms.

104Trišalio susitarimo 1 punkte atsakingasis partneris Urbico ir užsakovas SĮSP patvirtino Nordea bankui, kad atsiskaitant pagal Rangos sutartį mokėjimas nebus sulaikomas ir/ar mažinamas jokiomis užsakovo išskaitomis dėl defektų ištaisymo ar baudų, kompensacijų ar bet kokio kitokio galimo mokėtinos sumos mažinimo pagal Rangos sutarties sąlygas. Tokia sąlyga iš esmės reiškia, kad užsakovas atsisako atitinkamų savo teisių, nustatytų Rangos sutartį bendrųjų ir konkrečiųjų sąlygų 2.5, 4.2, 8.7, 9, 11, 12, 14.9, 15, 17, 20 punktuose: taikyti baudas, reikalauti kompensacijų, defektų pašalinimo ar sulaikyti mokėjimus, jei netinkamai vykdomi įsipareigojimai pagal Rangos sutartį. Vertinti šią Trišalio susitarimo sąlygą kaip užsakovo SĮSP patvirtinimą, kad darbai pagal Rangos sutartį atlikti tinkamai, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

105Pagal Rangos sutarties 14.7 punktą užsakovas su rangovu visiškai atsiskaito per 10 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmo etapo pabaigos, <…> mokant tik už tuo metu jau visiškai pabaigtus ir priduotus eksploatavimui etapus. <…> Rangovas atsakingas už atsiskaitymų grafiką. Pagal Trišalio susitarimo 2 punktą mokėjimų grafikas išdėstomas nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn., t. y. iš viso 9 metų laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad užsakovas 2010 m. kovo 22 d. perėmė I darbų etapą, ex officio sprendė, kad Trišalio susitarimo 2 punktas pakeitė Rangos sutarties 14.7 punktą.

106Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-340-258/2015, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl reikalavimų, kylančių iš Rangos sutarties ir Paslaugų sutarties, taip pat iš Reikalavimo perleidimo sutarties ir Trišalio susitarimo. Minėtoje byloje, be kita ko, buvo sprendžiamas Rangos sutarties darbų perėmimo klausimas. Iš minėto apygardos teismo sprendimo matyti, kad SĮSP, atsikirsdamas į jam pareikštus reikalavimus, toje byloje taip pat prašė teismo ex officio pripažinti Trišalio susitarimo 1, 2 ir 8 punktus niekiniais ir negaliojančiais ab initio. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu šis SĮSP reikalavimas nebuvo tenkintas. Minėtas teismo sprendimas toje dalyje yra apskųstas, o byla apeliacine tvarka dar neišnagrinėta. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad aplinkybės, susijusios su Rangos sutarties darbų perdavimu ir priėmimu, yra kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, sprendžia, kad Trišalio susitarimo 2 punkto galiojimo klausimas turi būti sprendžiamas ne šioje byloje, o minėtoje byloje, kuri apeliacine tvarka dar nėra išnagrinėta. Taip būtų išvengta teismų sprendimų prieštaringumo. Todėl skundžiamas teismo sprendimas dalyje, kurioje teismas ex officio pripažino Trišalio susitarimo 2 punktą niekiniu ir negaliojančiu ab initio, panaikintinas.

107Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad, Reikalavimo perleidimo sutartimi ir Trišaliu susitarimu pakeitus naudos gavėją pagal Rangos ir Paslaugų sutartis, buvo pažeista imperatyvi VPĮ 18 straipsnio 8 dalis, nepagrįstai atsisakė pripažinti šiuos sandorius niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.80 str. 1 d.). Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

108Pagal VPĮ 18 straipsnio 8 dalį, pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.

109Rangos sutarties 4 punkte nustatyta, kad Užsakovas sumokės Rangovui (analogiškai –Tiekėjui pagal Paslaugų sutarties 9.1 punktą), o pagal 6 punktą turi būti mokama į Rangovo nurodytą banko sąskaitą. Trišalio susitarimo 7 punkte yra nustatyta, kad Užsakovas atlieka mokėjimus į sąskaitą banke sumų, kurios buvo perleistos Bankui.

110Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad Urbico kaip Konsorciumo atsakingasis partneris, t. y. Rangovas nurodė Užsakovui mokėjimus atlikti į ne Rangovo vardu atidarytą banko sąskaitą, o į kitą, t. y. kredito davėjo Nordea vardu atidarytą banko sąskaitą, šiuo atveju nelaikytina minėtų Rangos sutarties ir Paslaugų sutarties sąlygų pakeitimu. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi ir Trišaliu susitarimu pakeitus naudos gavėją, buvo pažeista imperatyvi VPĮ 18 straipsnio 8 dalis. Tuo pačiu nėra pagrindo pripažinti šiuos sandorius niekiniais ir negaliojančiais visa apimtimi pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.

111Dėl bylinėjimosi išlaidų

112Ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai iš esmės atmestini, todėl iš ieškovo atsakovams priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad iš bankrutuojančios įmonės kreditoriui gali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Pagal pateiktus dokumentus, už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas Nordea prašo priteisti 14 333,96 Eur išlaidų, atsakovas SĮSP – 2 248,48 Eur. Šios išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokatų darbo ir laiko sąnaudas, priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, t. y. atsakovui Nordea priteistina 928,07 Eur, atsakovui SĮSP – 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 str.).

113Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

114Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti.

115Panaikinti sprendimo dalį, kuria 2009 m. kovo 27 d. sudaryto susitarimo 09/03/16 prie Rangos sutarties 2 punktas pripažintas negaliojančiu ab initio.

116Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

117Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Urbico“ (į. k. 120094467) 928,07 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Lietuvos skyrių (į. k. 112025592).

118Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Urbico“ (į. k. 120094467) 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ (į. k. 124644360).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas BUAB „Urbico“ (tuo metu – UAB „Eismas“, toliau – Urbico)... 6. Ieškovas BUAB „Urbico“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti... 7. Nurodė, kad sandorius ginčija keturiais savarankiškais sandorių negaliojimo... 8. 1. Ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais dėl suklydimo (CK 1.90... 9. 2. Reikalavimo perleidimo sutartis ir Trišalis susitarimas pripažintini... 10. 3. Ginčijami sandoriai prieštarauja Laikinajam mokėjimų eilės tvarkos... 11. 4. Ginčijamais sandoriais pažeistas Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau –... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino... 14. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo suklydimo sudarant Ginčijamus sandorius,... 15. Teismas, spręsdamas dėl Ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais... 16. Teismas, spręsdamas dėl Ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais... 17. Teismas, spręsdamas dėl Ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 19. Ieškovas BUAB „Urbico“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m.... 20. 1. Byloje nėra 2015-01-16 teismo posėdžio protokolo dalies dėl ieškovo,... 21. 2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti... 22. 2.1. Teismas klaidingai nustatė aplinkybes, dėl kurių ieškovas suklydo... 23. 2.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Urbico neturi teisės reikšti... 24. 2.3. Teismas klaidingai išaiškino teisę pareikšdamas, kad suklydimas,... 25. 3. Sprendimas pagrįstas esminėmis teisinėmis klaidomis dėl actio Pauliana... 26. 3.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad praleistas vienerių metų ieškinio... 27. 3.2. Teismas, laikydamas, kad ieškinio senaties terminas praleistas,... 28. 3.3. Ieškovo kreditorių teisių pažeidimas akivaizdus. Net 106 Urbico... 29. 3.4. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Nors nagrinėto... 30. 3.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Ginčijami sandoriai buvo privalomi... 31. 3.6. Reikalavimo perleidimo sutarties 2 punkto 3 eilutėje nurodyta, kad ji yra... 32. 3.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo Nordea nesąžiningumas... 33. 4. Ginčijami sandoriai nepagrįstai nepripažinti negaliojančiais LMETĮ 3... 34. 4.1. Teismas klaidingai nurodė, kad mokėtinų prievolių valstybei nebuvo... 35. 4.2. Teismo išvada, kad LMETĮ nėra taikomas susitarimams dėl mokėjimų, o... 36. 4.3. Jeigu įkeitimo objektas yra turtinės teisės, tai įkeitimo objektas... 37. 5. Ginčijami sandoriai nepagrįstai nepripažinti negaliojančiais VPĮ 18... 38. 5.1. Teismas pripažino negaliojančiais Trišalio susitarimo 1 ir 2 punktus... 39. 5.2. Teismas nustatė imperatyviųjų teisės normų pažeidimą, t. y.... 40. Atsakovas Nordea Bank Finland Plc prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti.... 41. 1. Ieškovas, pastebėjęs, kad trūksta dalies teismo posėdžio garso... 42. 2. Nėra pagrindo Ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais dėl... 43. 2.1. Ginčijamais sandoriais kaip kredito grąžinimo užtikrinimo priemonė... 44. 2.2. Netesybų byloje Nordea nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl... 45. 2.3. Nė vienas iš Konsorciumo partnerių Valdymo komiteto sprendimo... 46. 3. Nėra pagrindo Reikalavimo perleidimo sutartį ir Trišalį susitarimą... 47. 3.1. Teismas pripažino, kad Urbico administratorius, veikdamas ĮBĮ 11... 48. 3.2. Nordea ne parinko Urbico administratoriaus kandidatūrą... 49. 3.3. Reikalavimo perleidimo sutartis ir Trišalis susitarimas nėra vienas... 50. 3.4. Argumentas, kad kredito užtikrinimo priemonės yra neproporcingos,... 51. 3.5. Jei Urbico nebūtų suteikęs adekvačių kredito grąžinimo užtikrinimo... 52. 3.6. Ginčijamų sandorių sudarymas suteikė jų šalims abipusę naudą:... 53. 3.7. Lietuvos ir tarptautinėje bankų praktikoje įprastas prievolių... 54. 4. Nėra pagrindo Ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais dėl... 55. 4.1. Atsižvelgiant į PVM apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, akivaizdu, kad... 56. 4.2. Jokių mokėjimų, reglamentuojamų LMETĮ, Ginčijamais sandoriais nebuvo... 57. 5. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl Ginčijamų sandorių... 58. 5.1. Ieškovas, ginčydamas visą Trišalį susitarimą, apeliaciniame skunde... 59. 5.2. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad perkančiosios... 60. Atsakovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ prašo pirmosios instancijos teismo... 61. Atsiliepime nurodo, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims (CK... 62. Trečiasis asmuo Siemens Osakeyhtiö prašo ieškovo apeliacinį skundą... 63. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas manipuliuoja tiek faktinėmis aplinkybėmis,... 64. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 65. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 66. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš Vilniaus apygardos teismo 2015-01-16... 67. Iš bylos duomenų Liteko sistemoje matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 68. Dėl kitos bylos išreikalavimo ir naujų įrodymų prijungimo... 69. Apeliantas prašo išreikalauti ir prijungti prie bylos Vilniaus apygardos... 70. Teisėjų kolegija šio prašymo netenkina, kadangi nėra būtinybės... 71. Apeliantas taip pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – 2009-01-05... 72. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašomas prijungti naujas įrodymas... 73. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino dalį Trišalio susitarimo... 74. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip sudarytų iš esmės suklydus... 75. Apeliantas įrodinėja, kad Ginčijamus sandorius sudarė iš esmės suklydęs... 76. CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu... 77. Nagrinėjamu atveju apeliantas neneigia savo paties valios sudaryti Ginčijamus... 78. Sprendžiant, ar buvo apeliantas įgaliotas sudaryti Ginčijamus sandorius... 79. Sprendžiant, kokia apimtimi apeliantas perleido ir įkeitė reikalavimo... 80. Pats apeliantas pripažįsta, kad sudarydamas Ginčijamus sandorius, veikė... 81. Visų pirma, minėtoje Netesybų byloje Nordea nedalyvavo, todėl toje byloje... 82. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad... 83. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios... 84. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu... 85. Apeliantas įrodinėja, kad Reikalavimo perleidimo sutartis ir Trišalis... 86. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra... 87. Ginčyti prieš bankroto bylos iškėlimą įmonės sudarytus sandorius CK 6.66... 88. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pats Urbico nuo 2008-12-24... 89. Pažymėtina, kad tuo metu, kai įsiteisėjo teismo nutartis iškelti Urbico... 90. Dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų teisėjų kolegija pažymi, kad... 91. Apelianto argumentai, kad Reikalavimo perleidimo sutartis ir Trišalis... 92. Nesutiktina ir su apelianto teiginiu, kad Reikalavimo perleidimo sutarties 2... 93. Minėta, kad Kredito sutartis buvo sudaryta 2007 m., kuomet jokių duomenų... 94. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismo... 95. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip prieštaraujančių LMETĮ... 96. Apeliantas įrodinėja, kad Ginčijami sandoriai prieštarauja Laikinajam... 97. LMETĮ, kuris galiojo nuo 1999-12-15 iki 2009-07-01, nustatė mokėjimų eilės... 98. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimo teisės... 99. Pasak apelianto, Ginčijamais sandoriais, pažeidžiant LMETĮ, pirmenybė buvo... 100. Dėl sandorių prieštaravimo imperatyvioms VPĮ normoms... 101. Apeliantas Ginčijamus sandorius prašė pripažinti negaliojančiais dar ir... 102. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą iš dalies tenkino... 103. Apeliaciniame skunde ginčijami pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai,... 104. Trišalio susitarimo 1 punkte atsakingasis partneris Urbico ir užsakovas SĮSP... 105. Pagal Rangos sutarties 14.7 punktą užsakovas su rangovu visiškai atsiskaito... 106. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą civilinėje... 107. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas,... 108. Pagal VPĮ 18 straipsnio 8 dalį, pirkimo sutarties sąlygos sutarties... 109. Rangos sutarties 4 punkte nustatyta, kad Užsakovas sumokės Rangovui... 110. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad Urbico kaip Konsorciumo atsakingasis... 111. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 112. Ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai iš esmės atmestini, todėl iš... 113. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 114. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti.... 115. Panaikinti sprendimo dalį, kuria 2009 m. kovo 27 d. sudaryto susitarimo... 116. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 117. Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės... 118. Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės...