Byla 3K-3-442/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Indrei Savkinienei,

3dalyvaujant ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Urbico“ atstovui advokatui Ramūnui Audzevičiui,

4atsakovo Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, atstovėms advokatėms Laurai Šlepaitei, Dovilei Burgienei ir Vilijai Vaitkutei Pavan,

5trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ atstovui advokatui Vydmantui Grigoravičiui,

6trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės HNIT-BALTIC atstovui nedalyvaujant,

7žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ ir ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Urbico“ kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Urbico“ ieškinį atsakovui Siemens Osakeyhtiö, veikiančiam per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo, atsakovo Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, priešieškinį ieškovui dėl netesybų priteisimo, taip pat trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ savarankišką reikalavimą atsakovui Siemens Osakeyhtiö, veikiančiam per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, dėl netesybų priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė HNIT-BALTIC.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I. Ginčo esmė

10Perkančioji organizacija savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ organizavo ir vykdė viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu automatizuoto šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos Vilniaus mieste įdiegimo darbams ir sistemos eksploatavimo paslaugoms pirkti. UAB „Eismas“ (dabar – RUAB „Urbico“), UAB „Fima“, UAB „Siemens“ (dabar – Siemens Osakeyhtiö, veikiantis per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą) ir UAB HNIT-BALTIC GEOINFOSERVISAS (dabar – UAB HNIT-BALTIC) 2006 m. birželio 15 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį. Jungtinės veiklos partnerių tikslas buvo įsteigti tiekėjų grupę (konsorciumą), kuri dalyvautų viešame konkurse, o konkurso laimėjimo atveju atliktų visą viešojo pirkimo darbų ir paslaugų kiekį (sutarties 1.1 punktas). Jungtinės veiklos sutartyje apibrėžtas sutartį sudariusių juridinių asmenų grupės bendros veiklos tikslas laimėjus pirkimo konkursą – laiku ir kokybiškai atlikti visą konkurso darbų kiekį pagal pasirašytą ir prie sutarties pridėtą darbų pasiskirstymo priedą Nr. 1 (sutarties 1.3, 2.2.1 punktai). Darbų pasiskirstymo priede jungtinės veiklos partneriai aptarė darbų bei tiekiamos įrangos paskirstymo tarp partnerių tvarką, darbų ir įrangos apimtį. Pagal šią jungtinės veiklos sutartį susivienijusi ūkio subjektų grupė laimėjo konkursą. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – užsakovas) ir pagal jungtinės veiklos sutartį susivienijusių asmenų grupė, atstovaujama atsakingojo partnerio UAB „Eismas“ (toliau – rangovas), 2006 m. spalio 27 d. pasirašė rangos sutartį dėl automatizuoto šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos Vilniaus mieste įdiegimo darbų atlikimo, kurios bendra vertė sudarė 102 925 891 Lt (su PVM), ir tą pačią dieną – paslaugų teikimo sutartį dėl įdiegtos automatizuoto šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos Vilniaus mieste priežiūros paslaugų teikimo; sutarties kaina apskaičiuota pagal konkursinius įkainius, nurodytus šios sutarties priede Nr. 1 pateiktoje Eksploatacijos paslaugų kainų išskleistinėje.

11Jungtinės veiklos sutartimi partneriai įsipareigojo dalyvauti ir neišstoti iš konsorciumo, dalyvauti jo veikloje, kol bus atlikti visi darbai pagal laimėto konkurso sąlygas bei darbų pasiskirstymo priedą Nr. 1, back to back (subrangos) sutartį. Šalys taip pat nustatė, kad jeigu kuris nors iš partnerių negali dalyvauti konsorciumo veikloje, tai jis įsipareigoja atlyginti kitiems partneriams atsirandančius tiesioginius nuostolius dėl jo pasitraukimo, išskyrus atvejus, jeigu partneris atsisako dalyvauti konsorciumo veikloje dėl aplinkybių, kurios numatytos šioje sutartyje ir jos prieduose bei už kurias jis neatsako (nenugalima jėga, likvidavimas ir pan.). Pažeidęs šį punktą partneris įsipareigoja sumokėti kiekvienam partneriui atskirai po 50 000 000 Lt (sutarties 5.1 punktas).

12UAB „Eismas“ (atsakingasis partneris) ir UAB „Siemens“ (partneris) sudarė 2007 m. gegužės 21 d. papildomą jungtinės veiklos sutarties susitarimą Nr. 1, kuriuo susitarė dėl partneriui priskirtų darbų ir įrangos perdavimo atsakingajam partneriui tvarkos, atsakingojo partnerio atsiskaitymo su partneriu tvarkos bei šalių tarpusavio atsakomybės. Tos pačios šalys sudarė 2007 m. gegužės 21 d. papildomą jungtinės veiklos sutarties susitarimą Nr. 2, kuriuo susitarė dėl partneriui priskirtų paslaugų perdavimo atsakingajam partneriui tvarkos, atsakingojo partnerio atsiskaitymo su partneriu tvarkos bei šalių tarpusavio atsakomybės. Šalys sudarė 2008 m. sausio 21 d. papildomą jungtinės veiklos sutarties susitarimą Nr. 2, kuriuo susitarė dėl videodetektorių grąžinimo ir jų pakeitimo. Šalys sudarė 2008 m. lapkričio 27 d. papildomą jungtinės veiklos sutarties susitarimą, kuriuo buvo galutinai apibrėžta partneriui UAB „Siemens“ priskirtų darbų ir įrangos bendra vertė – 27 557 195,96 Lt (su PVM). SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (užsakovas) ir jungtinės veiklos sutarties dalyviams atstovaujanti UAB „Urbico“ (buvusi UAB „Eismas“) sudarė 2009 m. sausio 5 d. papildomą paslaugų teikimo sutarties susitarimą Nr. 1, kuriuo suderino, apibrėžė ir paaiškino kai kurias rangos sutarties ir paslaugų teikimo sutarties sąlygas dėl tam tikrų priežiūros darbų atlikimo tvarkos, procedūrų ir apimčių. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir UAB „Urbico“ sudarė 2009 m. sausio 5 d. papildomą paslaugų teikimo sutarties susitarimą Nr. 2, kuriuo užsakovas nuo 2009 m. sausio 1 d. perdavė UAB „Urbico“ prižiūrėti pagal paslaugų sutarties sąlygas ir kainas dalį šviesoforinių sankryžų, kurios neužbaigtos diegti, kaip tai nustatyta rangos sutartyje, ir kurios turi būti prižiūrimos iki jų perdavimo pagal rangos sutartį. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir UAB „Urbico“ 2009 m. kovo 5 d. sudarė susitarimą dėl tarpinių (dalies) darbų, nurodytų šio susitarimo priede Nr. 1, pagal rangos sutartį perėmimo. Šiame susitarime nurodyti perimamų dalies atliktų darbų defektai ir aptarta, kad užsakovo mokėjimai rangovui už atitinkamą šiuo susitarimu priduodamą ne iki galo atliktą darbų etapą bus pradėti tik visiškai ištaisius defektus pagal jų aktus. Užsakovui ir UAB „Urbico“ sudarius 2009 m. kovo 5 d. susitarimą dėl tarpinių darbų perėmimo, užsakovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“, atsakingasis partneris UAB „Urbico“ ir bankas Nordea Bank Finland Plc. 2009 m. kovo 27 d. sudarė susitarimą dėl atsiskaitymų pagal rangos sutartį, jame įvertinant atitinkamos dalies darbų priėmimo–perdavimo aktus.

13UAB „Urbico“ 2009 m. kovo 13 d. raštu partneriui UAB „Siemens“ nurodė dėl automatizuoto šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos eksploatacijos metu patiriamų išlaidų, atsirandančių dėl UAB „Siemens“ netinkamai vykdomų įsipareigojimų pagal 2007 m. gegužės 21 d. papildomą jungtinės veiklos sutarties susitarimą Nr. 1, skaičiavimo ir sąskaitų pateikimo joms apmokėti. UAB „Siemens“ 2009 m. balandžio 14 d. raštu grąžino UAB „Urbico“ 2009 m. kovo 31 d. sąskaitą dėl išlaidų apmokėjimo, paaiškindama, kodėl nesutinka su UAB „Urbico“ nurodytais darbų trūkumais, kad jų nepripažįsta ir neatsako už sistemos gedimus. UAB „Siemens“ 2009 m. rugpjūčio 10 d. pateikė jungtinės veiklos sutarties partneriams pranešimą dėl šios sutarties ir papildomų šios sutarties susitarimų nutraukimo pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, jeigu pagrindinis partneris UAB „Urbico“ iki 2009 m. rugsėjo 10 d. nepašalins šiame pranešime nurodytų jungtinės veiklos sutarties pažeidimų. UAB „Siemens“ 2009 m. rugsėjo 10 d. pranešimu informavo jungtinės veiklos sutarties dalyvius apie tai, kad ši sutartis ir papildomi šios sutarties susitarimai laikomi nutrauktais nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. Užsakovas SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ 2010 m. lapkričio 5 d. išdavė pažymą apie visų darbų atlikimą.

14UAB „Urbico“ 2009 m. rugpjūčio 17 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Siemens“ 837 090,76 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius šalinant sisteminius gedimus ir ryšio sutrikimus diegiamoje automatizuoto šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemoje, taip pat už nuostolius, kuriuos sudaro ieškovo turėtos išlaidos įrengiant ir po to demontuojant šviesoforinio reguliavimo sistemą Vilniaus mieste, Antakalnio–Olandų žiede. 2009 m. lapkričio 6 d. teisme gautas UAB „Urbico“ ieškinys atsakovui UAB „Siemens“ dėl 50 000 000 Lt netesybų pagal jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktą priteisimo.

15Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi UAB „Urbico“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2010 m. vasario 11 d.

162009 m. gruodžio 29 d. atsakovas Siemens Osakeyhtiö, veikiantis per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, pareiškė priešinį ieškinį ieškovui RUAB „Urbico“ dėl 50 000 000 Lt netesybų pagal jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktą priteisimo. 2010 m. kovo 8 d. trečiasis asmuo UAB „Fima“ teismui pareiškė savarankišką ieškinio reikalavimą atsakovui Siemens Osakeyhtiö, veikiančiam per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, dėl 50 000 000 Lt netesybų pagal jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktą priteisimo.

17Sujungus civilines bylas visi pareikšti reikalavimai nagrinėjami vienoje byloje – RUAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje.

18Iš viso ieškovas RUAB „Urbico“ (toliau – ir Urbico) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą (toliau – ir Siemens), 50 000 000 Lt netesybų, 837 090,76 Lt nuostolių atlyginimo, 9,68 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktu partneriai įsipareigojo dalyvauti ir neišstoti iš sutartimi įsteigto konsorciumo, dalyvauti jo veikloje, kol bus atlikti visi darbai pagal laimėto konkurso sąlygas ir darbų pasiskirstymo priedą Nr. 1, back-to-back (subrangos) sutartį. Už šių nuostatų pažeidimą nustatytos netesybos – pareiga sumokėti kiekvienam partneriui atskirai po 50 000 000 Lt. 2009 m. rugsėjo 10 d. atsakovas Siemens nutraukė jungtinės veiklos sutartį. Anot ieškovo, atsakovas neteisėtai nutraukė jungtinės veiklos sutartį, tinkamai ir laiku neįvykdė savo sutartinių prievolių pagal šią sutartį, pažeidė įstatyme nustatytą sutarčių nutraukimo tvarką. Nutraukti sutartį atsakovas neturėjo pagrindo, nes, ieškovo teigimu, jis atsakovui teikė visą būtiną informaciją įsipareigojimams įvykdyti, pagrįstai atsisakė priimti ir pasirašyti atsakovo pateiktus darbų priėmimo–perdavimo aktus, nes darbai buvo atlikti netinkamos kokybės. Atsakovas neatliko visų darbų pagal rangos sutartį, neištaisė atliktų darbų trūkumų, jungtinės veiklos sutarties nutraukimo metu nebuvo aplinkybių, kurios leistų jam išstoti iš konsorciumo. Ieškovas taip pat teigė patyręs 209 517,97 Lt nuostolių dėl sisteminių gedimų ir ryšio sutrikimų, už kuriuos atsakingas Siemens. Remiantis rangos ir jungtinės veiklos sutartimis Urbico atliko šviesoforinio reguliavimo projektavimo bei įrangos montavimo darbus Antakalnio–Olandų žiedo sankryžoje ir, nesant galimybės įgyvendinti projekto, dėl to patyrė 627 572,79 Lt nuostolių.

19Atsakovas Siemens priešieškiniu prašė teismo priteisti iš Urbico 50 000 000 Lt netesybų, 12,7 proc. dydžio procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, jis dėl atsakingojo partnerio Urbico jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkto įsipareigojimų nevykdymo sutartį nutraukė nuo 2009 m. rugsėjo 10 d., remdamasis tuo, kad: Urbico vienašališkai sudaromi Siemens papildomus įsipareigojimus nustatantys susitarimai arba fiksuojami sprendimai su užsakovu be Siemens žinios, atsisakant vėliau pateikti jų kopijas, netenkino Siemens interesų; Urbico nevykdė pareigos dalytis reikšminga informacija, neatskleidė Siemens informacijos apie savo nemokumą, vengė priimti oficialią Siemens korespondenciją; Urbico atsisakė pateikti užsakovui rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją, tai laikytina esminiu jungtinės veiklos sutarties 3.9 punkto pažeidimu; Urbico neįrengė viešojo transporto prioriteto sistemos.

20Trečiasis asmuo UAB „Fima“ (toliau – Fima) pareikštu savarankišku reikalavimu prašė teismo priteisti iš atsakovo Siemens 50 000 000 Lt netesybų, 7,9 proc. dydžio procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Fimos teigimu, atsakovas neteisėtai nutraukė jungtinės veiklos sutartį, nesant aplinkybių, pagal sutarties sąlygas leidžiančių ją nutraukti. Atsakovas privalo sumokėti 50 000 000 Lt baudą, nes gali tekti perprojektuoti ir iš naujo montuoti visą ar didelę dalį transporto valdymo sistemos arba ją papildyti, nes kitaip nebūtų užtikrinama išstojusio partnerio pateiktos įrangos techninė priežiūra.

21II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

22Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovo RUAB ,,Urbico“ ieškinio reikalavimą atlyginti nuostolius atmetė, ieškovo ir trečiojo asmens UAB ,,Fima“ reikalavimus priteisti netesybas tenkino iš dalies, atsakovo Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, priešieškinį priteisti netesybas atmetė. Teismas priteisė ieškovui RUAB ,,Urbico“ iš atsakovo Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, 35 000 000 Lt baudą ir 9,68 proc. dydžio metinių palūkanų, trečiajam asmeniui UAB ,,Fima“ iš atsakovo Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, – 15 000 000 Lt baudą ir 7,9 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisė iš atsakovo Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, ieškovui RUAB ,,Urbico“ 30 000 Lt, trečiajam asmeniui UAB ,,Fima“ – 19 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas nusprendė grąžinti atsakovui Siemens Osakeyhtiö, veikiančiam per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, už priešieškinį sumokėtą 39 240 Lt žyminį mokestį ir UAB ,,Fima“ – 8940 Lt permokėtą žyminį mokestį.

23Dėl atsakovo Siemens priešieškinio reikalavimo teismas nurodė tai, kad sukurdami tarpusavio partnerystės (jungtinės veiklos) santykius asmenys kartu prisiima ir papildomus įsipareigojimus veikti visų partnerių interesų naudai bei laikytis bona fides elgesio reikalavimų kitų partnerių atžvilgiu. Partneris negali būti laikomas atsakingu už situacijos vertinimo klaidas ir jų padarinius, jeigu jo veiksmai atitinka bona fides kriterijus ir buvo atlikti siekiant užtikrinti partnerių įsipareigojimų vykdymą. Pagal jungtinės veiklos sutartį Urbico veikė kaip atsakingasis partneris, kuriam buvo suteikti išplėstiniai įgaliojimai veikti visų partnerių vardu (pvz., kontroliuoti kitų partnerių atliekamus darbus; pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą (sutarties 3.10 punktas); vadovauti jungtinei veiklai ir tvarkyti bendrus partnerių reikalus, visų partnerių vardu pasirašyti rangos, paslaugų teikimo sutartis ir kitus dokumentus, susijusius su konkurso vykdymu (3.4, 3.4.3, 3.4.4 punktai).

24Byloje nustatyta, kad 2009 m. kovo 5 d. Urbico ir užsakovo SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ sudarytu susitarimu dėl tarpinių darbų pagal rangos sutartį perėmimo užsakovui perduota rangovo atliktų darbų dalis, tačiau buvo nurodyta, kad tai nereiškia kiekvieno iš darbų etapų tinkamo užbaigimo ir defektų ištaisymo bei darbų galutinio perėmimo (1 punktas). Susitarimo 4 punkte ir jo papunkčiuose užsakovas ir Urbico įvardijo perimamų darbų pagal priedą Nr. 1 defektus, kurie iš esmės susiję su Siemens atliktų darbų kokybe. Kartu buvo susitarta, kad Urbico už perduotus darbus bus pradėta mokėti visiškai ištaisius defektus pagal defektų aktus (7 punktas). Siemens tokius Urbico veiksmus vertina kaip veikimą viršijant jam jungtinės veiklos sutartimi suteiktus įgaliojimus ir priešingai Siemens interesams, dėl kurių iš esmės pažeista sutartis.

25Teismas nurodė, kad jungtinės veiklos sutartimi partneriai aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog atsakingasis partneris Urbico turi teisę kontroliuoti kitų partnerių atliekamus darbus. Darbai perimami pagal darbų priėmimo–perdavimo aktą ir laikomi tinkamai atliktais tada, kai juos priima klientas, pasirašydamas darbų priėmimo–perdavimo aktą. Sutartimi Urbico buvo pavesta vadovauti jungtinei veiklai, tvarkyti bendrus partnerių reikalus, pasirašyti rangos ir paslaugų teikimo sutartis su klientu bei subrangos sutartis su partneriais ir atsiskaitymus pagal šias sutartis, o konsorciumo vardu su klientu pasirašyti sutartyje ar atskiruose prieduose įtvirtintoms nuostatoms neprieštaraujančias sąskaitas, sąmatas ir kitus dokumentus, susijusius su konkurso vykdymu. Susitarime Nr. 1 ginčo šalys susitarė, kad Siemens perduoda atliktus darbus ieškovui Urbico, kuris savo ruožtu bendrai konsorciumo dalyvių atliktus darbus atitinkamame etape rangos sutartyje nustatyta tvarka perduoda užsakovui (5.1 punktas), tuo atveju, jei perduodant darbus ir įrangą užsakovui šis nurodo tokius darbų ir (ar) įrangos trūkumus, kurie atsirado dėl Siemens kaltės prieš perduodant atitinkamus darbus ir (ar) įrangą Urbico, Siemens įsipareigoja ištaisyti tuos trūkumus rangos sutartyje nustatyta tvarka (5.7 punktas).

26Nesutarimai dėl Siemens atliktų darbų kokybės tarp Siemens, Urbico ir užsakovo prasidėjo, kai 2008 m. spalio 14 d. pretenzija Urbico informavo Siemens apie šio nekokybiškai atliekamus darbus ir netinkamos kokybės pateiktą įrangą. 2008 m. gruodžio 10 d. užsakovo Automatizuotos eismo valdymo sistemos darbo grupės pasitarimo protokole nurodyta, kad pateikti ir instaliuoti valdikliai neatitinka keliamų minimalių reikalavimų. 2008 m. spalio 15 d. raštu užsakovas nurodė, kad jo netenkina projekto įgyvendinimo galutinis terminas – 2009 m. rugsėjo 1 d., o projekto vėlavimo padariniai suteikia jam teisę reikalauti iš rangovo 8,6 mln. Lt žalos atlyginimo. Taigi dar iki 2009 m. kovo 5 d., kai Urbico ir užsakovas pasirašė susitarimą dėl dalinio rangos darbų perdavimo, kurį Siemens vertina kaip iš esmės pažeidžiantį jo interesus, buvo kilę nesutarimų dėl Siemens atliktų rangos darbų bei pateiktos įrangos kokybės atitikties ir atsilikimo nuo konsorciumo partnerių pateikto rangos darbų atlikimo grafiko. 2009 m. kovo 5 d. susitarimu dėl tarpinių darbų perėmimo užsakovas perėmė rangovo atliktų darbų dalį, nurodytą šio susitarimo priede Nr. 1, ir tai nereiškia kiekvieno iš darbų etapo tinkamo užbaigimo ir defektų ištaisymo bei darbų galutinio priėmimo. Taip pat susitarta, kad už atitinkamai susitarimu perduodamą ne visiškai atliktą darbų etapą bus pradėta mokėti tik visiškai ištaisius defektus pagal aktus (7 punktas).

27Teismo vertinimu, susitarimu dėl tarpinių darbų perėmimo nepakeistos jokios rangos sutarties nuostatos, susijusios su darbų perdavimu, apmokėjimu už juos ar garantinių terminų taikymu. Trūkumai Siemens buvo žinomi, tai, kad jie oficialiai pripažinti susitarime, nereiškė pagrindo Siemens nutraukti jungtinės veiklos sutartį vienašališkai dėl esminio sutarties pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad Urbico kaip atsakingasis partneris turėjo teisę pasirašyti susitarimą dėl tarpinių darbų perėmimo. Nors Urbico susitarimą dėl tarpinių darbų perdavimo kaip atsakingasis partneris formaliai negalėjo sudaryti nesant valdymo komiteto pritarimo, nes darbų perdavimas, jų užbaigimo momentas, atsižvelgus į jų paskirstymą tarp partnerių, priklauso nuo visų partnerių vertinimo, tačiau toks pažeidimas teismo pripažintas formaliu. Ta aplinkybė, kad nebuvo perduota dalis Siemens atliktų darbų ir pateiktos įrangos, juos pripažinus netinkamos kokybės, nelaikytina jungtinės veiklos sutarties 1.2 punkto pažeidimu.

28Jungtinės veiklos sutartimi partneriai įsipareigojo bendradarbiauti ir padėti vienas kitam, vykdant savo įsipareigojimus pagal šią sutartį, taip pat teikti kitiems partneriams visą informaciją, kuri gali turėti įtakos sutartinių įsipareigojimų, susijusių su konkursu, vykdymui (3.14 punktas). Urbico neinformavo atsakovo Siemens apie 2009 m. kovo 5 d. susitarimą dėl tarpinių darbų perdavimo. Dėl savo pobūdžio tokio pažeidimo teismas nepripažino esminiu pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies sąlygas.

29Jungtinės veiklos sutarties 1.7 punktu partneriai sutarė, kad visos lėšos ir turtas, įgytas partnerių kaip jungtinės veiklos rezultatas, rezultatą pasiekus, skirstomas partneriams pagal atskirai sudarytą darbų atlikimo ir pareigų paskirstymo back to back (subrangos) sutartį, darbų pasiskirstymo priedą Nr. 1 tarp konsorciumo dalyvių. Partneriai neprieštarauja, kad visi atsiskaitymai kliento būtų vykdomi per atsakingąjį partnerį Urbico ir šis vėliau atsiskaitytų su kitais partneriais pagal darbų pasiskirstymo priedą Nr. 1. Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Siemens atlikti darbai nebuvo priimti, kilus šalių nesutarimų dėl jų kokybės pagal susitarimo Nr. 1 2.5 ir 2.6 punktus, pareigos Urbico mokėti atsakovui Siemens neatsirado. Urbico neatsiskaitymas yra ne jo finansinių sunkumų, o netinkamai atliktų darbų padarinys.

30Sutarties 3.9 punkte partneriai numatė, kad kiekvienas iš partnerių pagal sutartį jam tenkančią pasiūlymo ir sutarčių įvykdymo užtikrinimo garantijos dalį pateiks atsakingajam partneriui, o šis – pasiūlymo galiojimo ir sutarties įvykdymui užtikrinti bendrą garantiją konsorciumo vardu – užsakovui. Aplinkybę, kad Urbico nepateikė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ rangos sutarties įvykdymui užtikrinti banko garantijos, teismas įvertino nesančią pagrindu konstatuoti Siemens interesų pažeidimą dėl tokių atsakingojo partnerio veiksmų, nes Siemens dėl to nepateikė Urbico pretenzijų. Be to, ir Siemens nepateikė savo dalies sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos ieškovui Urbico.

31Siemens teiginį, kad jungtinės veiklos sutartis galėjo būti nutraukta, nes Urbico neįdiegė viešojo transporto prioriteto sistemos, teismas įvertino nepagrįstu, nes šia aplinkybe Siemens nesirėmė pranešime apie sutarties vienašalį nutraukimą. Teismas sprendė, kad nėra prielaidų išvadai, jog sutartis buvo nutrūkusi de facto dar iki Siemens pranešimo apie jos nutraukimą de jure, dėl to pranešimas apie sutarties nutraukimą laikytinas ne konstatuojančiu, bet sutarties vienašalio nutraukimo aktu.

32Dėl Urbico, Fimos ir Siemens reikalavimų priteisti sutartines netesybas teismas nurodė, kad pagal sutartį atsakomybė sumokėti 50 000 000 Lt baudą kyla, jeigu vienas iš partnerių nepagrįstai pasitraukia iš jungtinės veiklos, pažeisdamas tiek sutarties nuostatas, tiek partnerių interesus. Partnerių dalyvavimas konsorciume iki bus pasiekti sutarties tikslai buvo itin reikšmingas siekiant tinkamai įgyvendinti laimėjus konkursą prisiimtus įsipareigojimus, nes tik visi partneriai kartu buvo materialiai pajėgūs tą padaryti. Konsorciumo veikla negalėjo būti statoma į rizikingą padėtį vien tik dėl dviejų partnerių Urbico ir Siemens tarpusavio nesutarimų, Urbico pasirašius nepasitarus su partneriais su užsakovu 2009 m. kovo 5 d. susitarimą dėl tarpinių darbų perdavimo. Siemens pasitraukdamas iš jungtinės veiklos atliko veiksmus, atitinkančius jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatytą atvejį, už kurį partneriai susitarė taikyti netesybas, suteikiant teisę reikalauti iš jungtinės veiklos nepagrįstai išstojusio partnerio sumokėti 50 000 000 Lt baudą kiekvienam partneriui.

33Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai šalys sutartyje susitaria dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Miaras” v. A. Daujoto IĮ ,,Aldaujana”, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Nustatant, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) per didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei sprendžiant iki kokio dydžio, turi būti vertinamos konkrečios individualios bylos aplinkybės (šalių sutartinių santykių pobūdis, prievolės vertė, prievolės pažeidimo aplinkybės ir kt.), vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekiama nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Teismas nurodė, kad bylos šalys yra privatūs juridiniai asmenys, turi patirties verslo ir derybų srityje, todėl gali numatyti įsipareigojimų neįvykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Tačiau teismas atsižvelgė į didelį nustatytų už sutarties pažeidimą netesybų dydį, taip pat į Urbico ir Fimos prisiimtų prievolių pobūdį bei apimtį jungtinėje veikloje, sprendė sumažinti priteistinas netesybas šiems asmenims atitinkamai iki 35 000 000 Lt ir 15 000 000 Lt. Kadangi Siemens pareiga mokėti baudą kyla iš sutarties, atitinkančios Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, Fimos ir Urbico reikalavimai priteisti procesines palūkanas už nurodytas sumas yra pagrįsti, todėl tenkintini.

34Dėl Urbico reikalavimo priteisti 837 090,76 Lt nuostolių, susidedančių iš 209 517,97 Lt nuostolių, patirtų dėl sisteminių gedimų ir ryšio sutrikimų, ir iš 627 572,79 Lt nuostolių, patirtų dėl Antakalnio–Olandų žiedo šviesoforinio reguliavimo sistemos įrengimo ir demontavimo darbų, atlyginimo teismas nurodė, kad šis reikalavimas kildinamas iš Urbico ir Siemens 2007 m. gegužės 21 d. papildomo jungtinės veiklos sutarties, kuria šalys nustatė tarpusavio darbų ir įrangos perdavimo, atsiskaitymo tvarką bei atsakomybę, susitarimo. Jo 4.1 punkto c papunkčiu šalys susitarė, kad Siemens įsipareigoja atlyginti Urbico visus tiesioginius nuostolius, žalą ir išlaidas, kurias Urbico patirtų, jeigu Siemens netinkamai vykdytų savo įsipareigojimus pagal susitarimą, rangos sutartį, jungtinės veiklos sutartį ir (ar) kitus šalių susitarimus, susijusius su darbų atlikimu ir (arba) įrangos tiekimu.

35Teismas įvertino neįrodytomis ieškovo prašomas atlyginti 209 517,97 Lt sąnaudas, jam šalinant padarinius, atsiradusius dėl Siemens atliktų rangos darbų ir patiektos techninės įrangos funkcionavimo. Teismas pripažino Antakalnio–Olandų žiede įrengtų šviesoforų montavimo ir demontavimo 627 572,79 Lt kaštus paties Urbico netinkamai atliktų projektavimo darbų padariniu, nes jis, būdamas atsakingas už šio transporto žiedo darbų projektavimą, galėjo iš anksto įvertinti numatomos įrengti įrangos funkcionavimo efektyvumą, tačiau to nepadarė ir atsisakė Siemens pasiūlyto eismo imitavimo tyrimo.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Dėl to teismas nusprendė grąžinti Siemens už priešieškinį sumokėtą žyminį mokestį. Teismas priteisė iš Siemens Fimos naudai šio sumokėtą 9000 Lt žyminį mokestį ir grąžino Fimai permokėtą 8940 Lt žyminio mokesčio dalį. Dėl teisinių paslaugų išlaidų teismas apskaičiavo, kad Fima turėjo 44 726,38 Lt, Urbico – 181 863 Lt bylinėjimosi išlaidų, Siemens patyrė 40 840,20 euro ir 9997,67 Lt su teisine gynyba prieš Urbico ir 8369,80 euro bei 1999,53 Lt su teisine gynyba prieš Fimą susijusių bylinėjimosi išlaidų. Teismas vadovavosi Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 2, 8 dalių nuostatomis, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais bei apskaičiavo priteisti iš Siemens Fimai – 10 000 Lt, Urbico – 30 000 Lt advokatų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 21 d. nutartimi išnagrinėjusi ieškovo RUAB „Urbico“, atsakovo Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB „Fima“ atskiruosius skundus, nutarė pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip:

38,,Ieškovo RUAB „Urbico“ ieškinį atsakovui Siemens Osakeyhtiö, veikiančiam per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmesti.

39Priteisti RUAB „Urbico“ naudai iš Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, 25 000 000 Lt baudą, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos pagal ieškinį dėl netesybų priteisimo iškėlimo teisme dienos (2009 m. gruodžio 7 d.) iki teismo nutarties visiško įvykdymo, taip pat priteisti 24 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

40Priteisti UAB „Fima“ naudai iš Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, 5 000 000 Lt baudą, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (5 000 000 Lt) nuo bylos pagal UAB „Fima“ pareikštą savarankišką reikalavimą iškėlimo teisme dienos (2010 m. gegužės 11 d.) iki teismo nutarties visiško įvykdymo, taip pat priteisti 7200 Lt žyminio mokesčio, 580 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

41Grąžinti Siemens Osakeyhtiö, veikiančiam per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, už priešieškinį sumokėtą žyminį mokestį – 39 240 Lt.

42Grąžinti UAB ,,Fima“ permokėtą žyminį mokestį – 8940 Lt.

43Kitą RUAB ,,Urbico“ ir UAB ,,Fima“ reikalavimų dalį atmesti.“

44Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje taip pat nurodė: grąžinti UAB „Fima“ 30 000 Lt žyminį mokestį; priteisti RUAB „Urbico“ iš Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, 35 570 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme; priteisti Siemens Osakeyhtiö, veikiančiam per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, iš UAB „Fima“ 9000 Lt (2606,58 euro) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

45Teismas atsisakė priimti atsakovo Siemens kartu su atskiruoju skundu teikto įrodymo – 2011 m. gruodžio 29 d. ekspertizės dėl defektų buvimo patvirtinimo ir SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ nuostolių įvertinimo. Šis įrodymas teismo pripažintas neturinčiu ryšio su byla, nes jame pateikti duomenys apie atsakovo atliktų darbų kokybę, o byloje iš esmės vertinama ne darbų kokybė pagal rangos sutartį, o tai, kaip Urbico ir Siemens nesutarimai lėmė jungtinės veiklos sutarties pasibaigimą. Teismas atsisakė priimti ir Urbico pateiktus įrodymus dėl nuostolių, atsiradusių, kai Siemens nutraukė jungtinės veiklos sutartį.

46Byloje kilęs ginčas nagrinėjamas Urbico restruktūrizavimo byloje, kurioje visi klausimai įforminami priimant teismo nutartis, o teismo sprendimu yra išsprendžiama tik dėl restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto patvirtinimo ir restruktūrizavimo bylos baigimo (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio 5 punktas, 29 straipsnio 3 dalis).

47Atsakovo teiginį, kad skundžiama nutartimi pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų – užsakovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir Nordea Bank Finland Plc. – teisių ir pareigų apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstu, nes nenustatyta teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas byloje, siejančio dalyvaujančius byloje su kitais nedalyvaujančiais asmenimis.

48Siemens jungtinės veiklos sutarties nutraukimą siejo su Urbico šios sutarties pažeidimais, dėl to Urbico veiksmų įvertinimas teismo laikomas esminiu sprendžiant dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo. Viena iš Siemens nurodytų sutarties nutraukimo priežasčių buvo ta, kad Urbico neteikė informacijos apie rangos sutarties vykdymą, įskaitant 2009 m. kovo 5 d. susitarimą dėl tarpinių darbų perėmimo, nes Siemens negalėjo įvertinti, kokios apimties darbai buvo perduoti, ir gauti už juos apmokėjimą. Teismas nurodė, kad Siemens 2009 m. kovo 16 d. – gegužės 25 d. raštais reikalavo iš Urbico informacijos apie rangos sutarties vykdymą, t. y. kurie darbai yra perduoti užsakovui. Urbico nepateikė informacijos apie pagal nurodytą susitarimą perduotus darbus. Teismas įvertino, kad Siemens buvo žinoma apie darbus, turimus atlikti pagal rangos sutartį, taip pat kurie iš tų darbų faktiškai buvo atlikti, savo nesutikimą su užsakovo nurodytais darbų trūkumais Siemens pareiškė 2009 m. balandžio 9 d. rašte. Teismo vertinimu, neįrodyta, kad 2009 m. kovo 5 d. susitarimo dėl tarpinių darbų perėmimo kopijos neperdavimas Siemens reiškė esminį jungtinės veiklos sutarties pažeidimą. Tai formalus sutarties nesilaikymas, nesuteikęs teisės vienašališkai nutraukti sutartį.

49Kita Siemens pranešime apie sutarties nutraukimą nurodyta nutraukimo priežastis – Urbico neįvykdė sutarties pareigos pateikti užsakovui konsorciumo prievolių pagal rangos sutartį įvykdymo užtikrinimą, t. y. banko garantiją. Teismas nurodė, kad rangovas konsorciumo vardu pateikė užsakovui rangos sutarties vykdymo užtikrinimo garantiją, galiojusią iki 2008 m. gruodžio 31 d., taip įvykdė savo pareigą. Vėliau rangos sutarties vykdymo užtikrinimo garantijos Urbico nepateikė. Jungtinės veiklos sutartimi partneriai susitarė, kad pateiks rangos sutarties vykdymo užtikrinimui banko garantijas, proporcingas savo atliktinų rangos darbų daliai. Teismas pripažino, kad ne tik Urbico, bet ir Siemens turėjo pateikti rangos sutarties vykdymo užtikrinimą, tačiau to nepadarė, dėl to Siemens nepagrįstai remiasi vien Urbico sutarties vykdymo užtikrinimo nepateikimu. Nepaisant rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikimo, užsakovas neinicijavo rangos sutarties nutraukimo, nors tokią teisę turėjo pagal rangos sutartį.

50Siemens pranešime taip pat nurodė, kad Urbico atsisako priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti, taip pažeidė jungtinės veiklos sutartyje ir prie jos esančiame papildomame susitarime nustatytą atsiskaitymo tvarką. Siemens teigė, kad perdavęs šio atliktus darbus užsakovui pagal 2009 m. kovo 5 d. susitarimą Urbico neatsiskaitė. Teismas pažymėjo, kad 2009 m. kovo 5 d. susitarimu fiksuota, kad perduoti darbai nereiškia tarpinių darbų užbaigimo, defektų ištaisymo ir galutinio darbų perėmimo. Susitarimo 4.1–4.3 papunkčiuose aptarti darbų defektai priskirti Siemens atliktiems darbams ir įrangai. Susitarime užsakovas pareiškė, kad apmokės už darbus su trūkumais, kai tie trūkumai bus pašalinti. Dėl to, užsakovui neapmokėjus ir savo ruožtu Urbico neatsiskaičius su Siemens, Urbico nepažeidė jungtinės veiklos sutarties.

51Pranešime apie sutarties nutraukimą Siemens taip pat nurodė, kad Urbico vėluoja atlikti darbus, juos atlieka netinkamai. Teismas įvertino, kad už nurodytus Urbico veiksmus Siemens pareiškė pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo ir taip siekė ginti savo interesus savo pasirinkimu, todėl negalėjo dar ir vienašališkai nutraukti jungtinės veiklos sutartį.

52Dėl jungtinės veikos sutartyje nurodytų netesybų teismas pažymėjo, kad pažeidęs pareigą neišstoti iš jos partneris įsipareigojo sumokėti kiekvienam partneriui po 50 000 000 Lt. Teismo vertinimu, kadangi Siemens neturėjo pagrindo dėl esminio sutarties pažeidimo nutraukti sutartį, tai jis nepagrįstai ją vienašališkai nutraukė išstodamas iš bendros jungtinės veiklos. Teismas nesutiko su Siemens argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje priteisė neprotingo dydžio netesybas. Sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, laisva valia nustatė netesybų dydį, kurios neprieštarauja viešajai tvarkai. Dėl netesybų teisingo dydžio nustatymo teismas pažymėjo, kad, nepaisant to, jog nėra pagrindo pripažinti jų neprotingai didelėmis, būtų teisinga jas sumažinti, atsižvelgiant į situaciją, esančią ne sutarties sudarymo, o ginčo metu. Kaip netesybų mažinimo galimybę teismas įvertino tai, kad, Siemens pasitraukus iš bendros konsorciumo veiklos, kitų likusių jungtinės veiklos partnerių veikla tiek pagal jungtinės veiklos sutartį, tiek pagal rangos sutartį bei kitus su konkurso darbų vykdymu susijusius susitarimus nenutrūko ir nesustojo. Siemens nutraukiant jungtinės veiklos sutartį didžioji dalis darbų pagal rangos sutartį (back-to-back (subrangos) sutartis) jau buvo atlikta. Nustatydamas netesybų dydį teismas įvertino ir šalių sutartinių santykių pobūdį, šalių statusą, jo ypatumus jungtinėje veikloje (pvz., Urbico vykdė atsakingojo partnerio funkcijas), aiškių duomenų apie realiai ieškovo ir trečiojo asmens patirtus nuostolius nebuvimą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutartį nutraukusios šalies (Siemens) prievolės dydžio santykį su bendra visų sutarties partnerių prievolių apimtimi – rangos sutarties vertė sudarė 102 925 891 Lt su PVM. 2008 m. lapkričio 27 d. papildomu susitarimu prie jungtinės veiklos sutarties apibrėžta partneriui Siemens priskirtų darbų ir įrangos bendra vertė – 27 557 195,96 Lt su PVM. Teisėjų kolegija sprendė, kad šioje byloje nagrinėjamo ginčo atveju teisinga, sąžininga ir protinga iš Siemens priteistinų netesybų (baudos) bendrą dydį sumažinti iki tokio dydžio, kuris iš esmės neviršytų jungtinėje veikloje atsakovui Siemens numatytos įvykdyti prievolės (įsipareigojimų) masto, t. y. sumažinti bendrą netesybų dydį iki 30 000 000 Lt. Siemens dalies darbų atlikimą teismas įvertino kaip pagrindą sumažinti netesybas pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, bet ne visiškai nuo jų atleisti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad priteisdamas netesybas nevienodomis proporcijomis pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovo Urbico, kaip atsakingojo partnerio, ir trečiojo asmens Fimos prisiimtų prievolių pobūdį jungtinėje veikloje. Urbico prievolių mastas konsorciumo partnerių veikloje buvo beveik dvigubai didesnis už Fimai tenkančios prievolės dydį. Ieškovas ir trečiasis asmuo neįrodė realių nuostolių, kurių dydis viršytų atitinkamai 25 000 000 Lt ir 5 000 000 Lt šiems asmenims priteistinas netesybų sumas, atsiradimo.

53Dėl Urbico reikalavimo atlyginti 837 090,76 Lt nuostolius, atsiradusius iki Siemens pasitraukimo iš jungtinės veiklos, teismas pažymėjo tai, kad neįrodyta, jog Urbico nuostolius patyrė dėl neteisėtų Siemens veiksmų, kurio veiksmai ir nuostolių atsiradimas nėra susiję priežastiniu ryšiu. Byloje neįrodyta, kad ieškovo teigti nuostoliai atsirado dėl Siemens pateiktos netinkamos kokybės įrangos ir jos veikimo trūkumų. Urbico buvo atsakingas už Antakalnio–Olandų žiedo sankryžos eismo šviesoforinio reguliavimo sistemos projektavimą ir įrengimą, todėl jis be teisėto pagrindo reikalauja iš atsakovo Siemens priteisti nuostolius, kuriuos sudaro šios sistemos įrengimo ir demontavimo darbų išlaidos. Užsakovas atmetė Siemens eismo inžinieriaus rekomendacijas dėl eismo saugumo ir efektyvumo gerinimo. Priešprojektinio pasiūlymo eskizas buvo rengtas su užsakovu pagal jo pageidavimus ir su juo suderinus (užsakovas norėjo, kad eismas toje vietoje būtų reguliuojamas šviesoforais). Siemens pateikė tokius projektinius pasiūlymus, kokių pageidavo užsakovas, ieškovas parengė bei suderino su reikiamomis institucijomis visą techninį projektą, kurį vėliau ir įgyvendino. Būdamas atsakingas už projekto parengimą, Urbico negalėjo būti atleistas nuo pareigos patikrinti Siemens pateiktus priešprojektinius pasiūlymus ir įsitikinti, ar jie atitinka konkurso ir rangos sutarties sąlygas ir ar galės būti praktiškai įgyvendinti.

54Dėl priteistinų procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą netesybų sumą, apeliacinės instancijos teismas nurodė: kadangi šalių sutartų netesybų paskirtis buvo prievolės dalyvauti konsorciumo veikloje įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės už priešlaikinį pasitraukimą iš jungtinės veiklos forma, tai priteisus tokio pobūdžio netesybas gali būti taip pat priteisiamos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo paskirtis yra kita, nes šis įstatymas reglamentuoja palūkanas tik už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), dėl to šiame įstatyme nustatyta palūkanų skaičiavimo tvarka nagrinėjamoje byloje priteistoms netesyboms netaikoma.

55Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų vertei apeliacinės instancijos teismas įvertino tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartimi ieškovui ir trečiajam asmeniui priteistos 20 proc. mažesnės netesybos, nei priteista pirmosios instancijos teismo. Vadovaudamasis šiuo priteistų netesybų sumažinimo dydžiu pagal procentinę išraišką, apeliacinės instancijos teismas atitinkamu procentiniu dydžiu, t. y. 20 proc., sumažino ieškovui ir trečiajam asmeniui priteistas iš Siemens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumas, konkrečiai – Urbico naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 24 000 Lt, Fimos naudai priteistas žyminio mokesčio išlaidas sumažino iki 7200 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo trečiojo asmens Fimos naudai priteisti 10 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo, nes, sprendžiant iš Fimos prašymo ir pateiktų dokumentų, trečiojo asmens patirtų šios rūšies išlaidų suma nebuvo didesnė kaip 5786,38 Lt. Trečiajam asmeniui priteisiamų netesybų sumą sumažinant iki 10 proc. šio asmens reikalavimo dalies, jam atitinkamai priteistina 580 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

56Teismas nutartyje sprendė grąžinti Fimai už atskirąjį skundą sumokėtą 30 000 Lt žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad į bylą pateiktais dokumentais patvirtintos Urbico turėtos 55 713,62 Lt ir Siemens 181 215,27 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, Fima nepateikė dokumentų apie bylinėjimosi išlaidas.

57Spręsdamas mažinti priteistinų advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. Transporto priemonių draudikų biuras, bylos Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. (D.) v. A. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-31/2011). Teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinant jos sudėtingumą ir apimtį, advokatų teiktų teisinių paslaugų pobūdį, mastą ir kompleksiškumą, jų darbo ir laiko sąnaudas, egzistuoja tos išimtinės aplinkybės, kurios sudaro pagrindą nesilaikyti Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių (Rekomendacijų 11 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas išimtines aplinkybes bei į tai, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti realios, būtinos ir pagrįstos, sprendė, jog atsakovo prašomų priteisti teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme dydis yra neprotingai didelis, todėl jų atlyginimas mažintinas iki 90 000 Lt.

58Remdamasis proporcingo tenkintiems reikalavimams bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle apeliacinės instancijos teismas apskaičiavo, kad, tenkinus 80 proc. ieškovo Urbico ir 20 proc. atsakovo Siemens atskirųjų skundų reikalavimų, Siemens priteistina 20 proc. jo turėtų išlaidų, t. y. po 9000 Lt iš Urbico ir Fimos, o Urbico naudai iš Siemens priteistina 80 proc. jo turėtų išlaidų, t. y. 44 571 Lt. Įskaičius sumas iš Siemens Urbico naudai priteistina 35 570 Lt.

59III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

60Kasaciniu skundu atsakovas Siemens Osakeyhtiö, veikiantis per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartį, kuriomis ieškovo RUAB ,,Urbico“ ieškinys ir trečiojo asmens UAB ,,Fima“ reikalavimai tenkinti iš dalies, priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškinį ir trečiojo asmens reikalavimus bei tenkinti atsakovo priešieškinį, priteisiant atsakovui iš ieškovo RUAB ,,Urbico“ 1 Lt baudą. Kasaciniu skundu taip pat prašoma priteisti iš ieškovo RUAB „Urbico“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB „Fima“ kasatoriaus (atsakovo) Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, naudai pirmosios instancijos teismo, apeliacinės instancijos procese ir kasacijos procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Siemens Osakeyhtiö, veikiantis per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, pateikė mokėjimo dokumentus apie 33 079, 77 euro (114 218 Lt) teisinių paslaugų, susijusių su teisine gynyba prieš Urbico, išlaidų ir 28 853,12 euro (99 624 Lt) teisinių paslaugų, susijusių su teisine gynyba prieš Fimą, išlaidų proceso kasaciniame teisme metu. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

61Apeliacinės instancijos teismas, kartu ir pirmosios instancijos teismas, priimtose nutartyse taikydami teisės normas, pažeidė CK 6.217 straipsnio 2 dalį ir 6.980 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes neatsižvelgė j jungtinės veiklos (partnerystės), kaip didžiausiu tarpusavio pasitikėjimu (uberrimae fidei) grindžiamos sutarties, reikalaujančios aukščiausio sąžiningumo laipsnio iš jos šalių, ypatumus. Dėl to nebuvo tinkamai įvertinta teismų nustatytų bendradarbiavimo pareigos nevykdymo ir kitų Urbico padarytų jungtinės veiklos sutarties pažeidimų kaip pasitikėjimo partneriu praradimo reikšmė sutarties nutraukimui. Pasitikėjimo jungtinės veiklos partneriu praradimas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytus sutarties nutraukimo kriterijus, ir tai negalėjo būti pagrindu teismui teikti prioritetą sutarties išsaugojimui pagal favor contractus principą.

62Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai išaiškino CK 6.218 straipsnio 1 dalies paskirtį kaip nustatančią pareigą nukentėjusiai šaliai pranešime apie sutarties nutraukimą CK 6.217 straipsnio pagrindu nurodyti konkrečius sutarties pažeidimus tam, kad sutartį pažeidusi šalis turėtų teisę imtis priemonių, kurios galėtų išsaugoti sutartinius santykius jų nenutraukiant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas CK 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatos paskirtį aiškina kaip sutartį pažeidusios šalies informavimą apie nukentėjusios šalies poziciją nutraukti sutartį ir išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti dėl to, kad nėra aišku, ar bus reikalaujama įvykdyti sutartį ir ar pavėluotas įvykdymas bus priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004). Byloje teismai, taip pat pažeisdami ir proceso teisės normas, neteisėtai atsisakė nagrinėti Siemens procesiniuose dokumentuose nurodytus Urbico padarytus pažeidimus. Dėl to taip pat tapo neaiškūs CK 6.209 straipsnio taikymo atvejai, o pažeidžiant ir CK 6.219 straipsnį eliminuota sutarties nutraukimo esant numatomam esminiam sutarties pažeidimui galimybė, apribota nukentėjusios šalies teisė gintis nuo padarytų esminių sutarties pažeidimų, apie kuriuos nukentėjusi šalis nežinojo ir (arba) negalėjo pagrįsti sutarties nutraukimo momentu dėl sutartį pažeidusios šalies kaltės. Teismai neįvertino Siemens įrodinėtų sutarties pažeidimų Urbico veiksmais pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, individualizuojant juos pagal bylos faktines aplinkybes. CK 6.219 straipsnyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės. Vienai iš šalių pažeidus sutartį, kita sutarties šalis turi teisę ją nutraukti arba be papildomo termino (esminio pažeidimo atveju – CK 6.217 straipsnis) arba nustačiusi papildomą terminą (neesminio pažeidimo atveju – CK 6.209 straipsnis). Kadangi Siemens 2009 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu apie nutraukimą Urbico nustatė papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, tai, net ir pripažinus, kad pažeidimas neesminis ir dėl to nebuvo pagrindo nutraukti sutartį pagal CK 6.217 straipsnį ir 6.980 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jos nutraukimas turėjo būti vertinamas taikant CK 6.209 straipsnį. 2009 m. kovo 5 d. susitarimas dėl tarpinių darbų perėmimo su užsakovu sudarytas be Siemens žinios ir pritarimo, o šio susitarimo priedas Nr. 1, kuriame nurodyti užsakovo perimami darbai, iki sutarties nutraukimo nebuvo pateiktas Siemens, nepaisant jo prašymo. Tačiau tokio Urbico elgesio teismas nevertino kaip nesąžiningo bei neatitinkančio bendradarbiavimo ir kooperacijos principų (CK 1.5, 6.200 straipsniai). Siemens pranešime neįvardijo ir negalėjo konkrečiai įvardyti, kokią informaciją Urbico turėtų jam pateikti, nes objektyviai neturėjo galimybių žinoti, kokia informacija Urbico disponuoja.

63Teismai pažeidė CK 6.71 straipsnio 1 dalį, nes priteisė netesybas, neatsižvelgdami į tai, kad netesybų mokėjimo sąlygos pagal sutarties 5.1 punktą neatsirado, nes, nors Siemens ir formaliai pasitraukė iš konsorciumo, tačiau prievolę, už kurios nevykdymą taikomos netesybos, pagal jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktą visiškai įvykdė. Šalys byloje neginčijo ir apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, nutraukęs jungtinės veiklos sutartį, Siemens tęsė jam sutartimi priskirtų darbų vykdymą ir juos baigė vykdyti. Nustačius šią aplinkybę, netesybos negalėjo būti priteisiamos.

64Teismai nevertino jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatyto baudos dydžio santykio su nuostoliais, priteisė baudines netesybas. Tokių netesybų nenustatyta CK, ir tai nuolatos pabrėžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-218/2003; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Glass Market“ v. UAB ,,Lygiakraštis“, bylos Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Forthmill Limited v. UAB ,,Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; kt.). Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas formuoja ydingą praktiką, kad, nesant realių nuostolių, netesybos yra mažinamos iki galimai neteisėtą veiksmą atlikusios šalies prievolės dydžio. Tokio netesybų mažinimo kriterijaus nenustatyta CK ir jis negali būti siejamas su vienu ir pagrindiniu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotu kriterijumi – realiu nuostolių dydžiu, sutarties įvykdymo laipsniu. Toks apeliacinės instancijos teismo aiškinimas neatitinka, be kita ko, lygiateisiškumo principo (šalis, tinkamai įvykdžiusi rangos sutartį, negaus atlygio dėl formalaus pažeidimo), yra nesąžiningas – teismai yra konstatavę Urbico veiksmų neteisėtumą, tačiau civilinė atsakomybė taikoma ne jam, o nukentėjusiai šaliai.

65Siemens po sutarties nutraukimo tęsė ir baigė vykdyti savo darbus, tačiau iki šiol nėra gavęs apmokėjimo už jo atliktus darbus dėl Urbico kaltų veiksmų sudarant išimtinai jam naudingus susitarimus su užsakovu ir Nordea banku. Lietuvos apeliaciniam teismui nustačius, kad po jungtinės veiklos sutarties nutraukimo Siemens tęsė ir baigė vykdyti darbus, teismas privalėjo vadovautis proporcingumo kriterijumi, nes pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį netesybos mažinamos, jeigu prievolė įvykdyta iš dalies (proporcingumo principas). O apeliacinės instancijos teismas mažino netesybas, vadovaudamasis Siemens darbų vertės kriterijumi, kuris nieko bendra neturi su proporcingumu ir CK 6.73 straipsnio 2 dalies bei 6.258 straipsnio 3 dalies taikymu, kai prievolė yra iš dalies įvykdyta. Teismas, nustatęs, kad Siemens įvykdė prievolę visiškai, apskritai negalėjo taikyti netesybų, nes pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį ir 6.258 straipsnio 2 dalį draudžiama reikalauti ir realaus prievolės įvykdymo, ir netesybų.

66Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, nes netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas; nagrinėjo tik Urbico ieškinį ir Fimos reikalavimus, tačiau Siemens priešieškinio Urbico nenagrinėjo, taip pat nenagrinėjo ir Siemens procesiniuose dokumentuose, atsiliepiant į Urbico ir Fimos reiškiamus reikalavimus, nurodytų faktų ir įrodymų. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 12, 14, 42 ir 314 straipsnių reikalavimus, nepriimdamas į bylą, netirdamas ir nenagrinėdamas svarbių teisingam bylos išsprendimui įrodymų, taip pat žodiškumo principą (CPK 322 straipsnis), nes be pagrįstų priežasčių, pats pripažindamas bylos sudėtingumą ir nesutikdamas arba kaip neaiškias pripažindamas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, nesurengė žodinio bylos nagrinėjimo ir neleido šalims tinkamai pasisakyti bei įrodyti savo pozicijos. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, nepagrįstai konstatavęs, kad Urbico nepadarė pažeidimo arba kad padarytas pažeidimas yra neesminis; pažeisdamas CPK 185 straipsnį, nepagrįstai atsisakė nagrinėti 2009 m. rugpjūčio 10 d. pranešime apie sutarties nutraukimą nurodytų pažeidimų buvimą ir jų esminį pobūdį įrodančius dokumentus, nes šių įrodymų Siemens neturėjo sutarties nutraukimo metu ir juos pateikė į bylą kartu su savo procesiniais dokumentais. Be to, žemesniųjų instancijų teismai pažeidė procesinių terminų atnaujinimo ir atskirojo skundo priėmimo taisykles, kartu pažeisdami ir CPK 315 ir 338 straipsnių nuostatas. Pirmosios instancijos teismas paskyrė terminą Urbico atskirojo skundo trūkumams šalinti. Užuot pašalinęs trūkumus, Urbico pateikė naują atskirąjį skundą, kuris savo turiniu iš esmės skyrėsi nuo pradinio skundo. Tačiau teismas skundą priėmė nepaisydamas to, kad pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį, 323 ir 338 straipsnius suėjus terminui draudžiama pildyti, tikslinti atskirąjį skundą, po šio termino pasibaigimo paduotą skundą turėjo būti atsisakoma priimti.

67Lietuvos apeliacinis teismas turėjo vertinti Siemens priešieškinyje nurodytus pažeidimus ir nustatyti, ar jie nereiškė Urbico pasitraukimo iš jungtinės veiklos jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkto prasme. Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktas yra taikomas ir tais atvejais, kai sutarties šalis nėra išreiškusi valios nutraukti sutartį, pagal šį punktą bauda mokėtina, kai kuris nors iš partnerių nedalyvauja konsorciumo veikloje arba išstoja iš konsorciumo. Nebendradarbiaudamas ir neteikdamas informacijos apie rangos sutarties vykdymą Urbico parodė valią nedalyvauti konsorciumo veikloje, dėl to jam taikytina atsakomybė – netesybų priteisimas Siemens naudai. Dėl tokių Urbico veiksmų Siemens savo nuostolių neįrodinėja, todėl sutinka iš Urbico priteisiamas netesybas mažinti iki 1 Lt.

68Kasatorius prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Jo teigimu, būtinybė nagrinėti šią bylą žodiniame teismo posėdyje yra akivaizdi dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų kasacijoje nagrinėjamiems teisės klausimams, gausos, keliamų materialiosios ir proceso teisės taikymo klausimų sudėtingumo ir realaus šalių teisės būti išklausytoms įgyvendinimo užtikrinimo dėl protingo baudos dydžio pagrindimo.

69Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas RUAB „Urbico“ prašo atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

70Urbico pritaria Lietuvos apeliacinio teismo nutarties išvadai, kad Siemens veikė neteisėtai nutraukdamas jungtinės veiklos sutartį, dėl to pagrįstai įpareigotas sumokėti netesybas pagal sutarties 5.1 punktą (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Ieškovo teigimu, dėl CK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laisvo įrodymų vertinimo principo atsakovo nesutikimas su teismų atliktu faktinių aplinkybių vertinimu nėra pagrindas keisti teismų nutartis.

71Įstatyme ir teismų praktikoje vadovaujantis favor contractus principu teikiamas prioritetas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį – esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004). Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą yra išimtinis sutarties šalių teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetas turi būti teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui. Galbūt nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ukmergės rajono savivaldybė v. UAB ,,Energijos taupymo centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-212/2012). Ieškovo teigimu, sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo turi būti vertinama, ar nėra priemonių, kurios leistų sutartį išsaugoti bei adekvačiai apgintų galbūt nukentėjusio kontrahento interesus; Siemens vien subjektyvus pasitikėjimo jungtinės veikos partneriu praradimas nebuvo pakankamas pagrindas ir proporcinga priemonė sutarčiai nutraukti, dėl to jis turėjo nesiimti šios kraštutinės priemonės ir galėjo imtis kitų savo interesų gynimo priemonių. Ieškovas taip pat sutinka su teismo vertinimu, kad Siemens pranešime nurodyti Urbico padaryti jungtinės veiklos sutarties pažeidimai arba apskritai neįrodyti (nepasitvirtino sutarties pažeidimų padarymas), arba jie buvo neesminiai, formalūs, nesukėlę reikšmingo Siemens teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Nutraukimo metu Siemens nebuvo įgijęs teisės į apmokėjimą už pagal Rangos sutartį atliktus darbus. Užsakovas nepriėmė su trūkumais atliktos Siemens darbų dalies. Užsakovas nurodė darbų trūkumus, pareikšdamas, kad jie priskirtini Siemens atliktiems darbams ir atidėjo mokėjimą už tuos darbus iki bus ištaisyti darbų defektai. Jungtinės veiklos sutarties nutraukimu Siemens pasirinko būdą vengti atsakomybės užsakovui dėl netinkamos įrangos pateikimo ir vėlavimo atlikti darbus. Sutarties nutraukimas niekaip nepalengvino Siemens galimybės gauti apmokėjimą už atliktus darbus ir tai tik patvirtina jo pasirinktos priemonės neproporcingumą. 2009 m. rugsėjo 10 d. pranešimu Siemens nutraukė sutartį, nes iki šio pranešimo pateikimo dienos atsakingasis partneris Urbico neištaisė 2009 m. rugpjūčio 10 d. pranešime nurodytų esminių jungtinės veiklos sutarties pažeidimų. Kitais nutraukimo pagrindais Siemens ėmė remtis tik teismo proceso metu, Urbico ir Fimai pareiškus reikalavimus Siemens.

72Siemens nepagrįstai tvirtina, kad turėjo teisę nutraukti CK 6.219 straipsnio nuostatų pagrindu dėl Siemens neva numatomo Urbico negalėjimo su juo atsiskaityti, šiomis aplinkybėmis jis nesirėmė pranešime apie sutarties nutraukimą. Byloje nenustatyta, kad Urbico buvo nemokus sutarties nutraukimo metu. Dėl to nustatęs, kad tariamu Urbico negalėjimu ateityje atsiskaityti su Siemens nebuvo remiamasi nutraukimo metu, Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai atsisakė vertinti, ar nutraukimas gali būti pateisinamas CK 6.219 straipsnio atžvilgiu. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pagrįstai nustatyta, kad Urbico konsorciumo vardu sudaryti, įgyvendinant tokią teisę pagal jungtinės veiklos sutartį, susitarimai negalėjo būti sutarties nutraukimo pagrindas. Jungtinės veiklos sutartyje Siemens aiškiai sutiko, kad atsiskaitymai turėjo būti vykdomi ne per užsakovą, o per atsakingąjį partnerį Urbico. Taip tiek 2007 m. liepos 23 d. reikalavimo perleidimo sutarčiai, tiek ir 2009 m. kovo 27 d. trišaliam susitarimui Siemens davė sutikimą. Siemens tvirtina, kad neva Urbico sudaryti keturi susitarimai iš esmės pažeidė Siemens interesus ir dėl to buvo pagrindas nutraukti sutartį, tačiau Siemens nereikalavo nutraukti ir neginčijo nė vieno Urbico konsorciumo vardu sudaryto susitarimo. Urbico turėjo teisę pasirašyti ir 2009 m. kovo 5 d. susitarimą, būdamas tam įgaliotas pagal jungtinės veiklos sutartį. Šis susitarimas buvo naudingas konsorciumui, nes užsakovas perėmė pagal rangos sutartį atliktus darbus, nors turėjo teisę atsisakyti tai padaryti, nes darbų dalis atlikta su trūkumais. Susitarimo ir jo priedo laiku nepateikimas atsakovui jam nesukėlė neigiamų padarinių, nes susitarimo pagrindu Siemens darbų dalis nebuvo priimta užsakovo ir Siemens neįgijo teisės į apmokėjimą iš Urbico. CK 6.209 straipsnio 3 dalimi Siemens nesirėmė savo pranešime apie sutarties nutraukimą, nes nurodė vien tik CK 6.217 straipsnio pagrindą.

73Lietuvos apeliacinis teismas tinkamai nustatė konsorciumo partnerių tikruosius ketinimus sudarant jungtinės veiklos sutartį. Šioje sutartyje įvardyti tikslai – laimėti konkursą ir atlikti visą konkurso darbų kiekį. Teismas patvirtino, kad sutartyje sulygtų netesybų dydį lėmė projekto mastas, jo sudėtingumas ir įvairiapusiškumas, vykdytinų darbų ir teiktinų paslaugų apimtys bei kompleksiškumas, atsakomybės laipsnis už projekte numatytų užduočių neįgyvendinimą ar netinkamą jų atlikimą, didelė ekonominė rizika, galimų nuostolių dydis ir pan. Nė viena sutarties šalis nelaikė suderinto netesybų dydžio per dideliu, neadekvačiu ar neproporcingu. Ieškovo teigimu, rizika, kad pagal rangos sutartį atliekami darbai nebus tinkamai įvykdyti, lėmė itin didelių nuostolių grėsmę visiems konsorciumo partneriams, todėl sutartyje nustatyta didelio dydžio bauda už pasitraukimą iš jungtinės veiklos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Siemens atsisakė dalyvauti baigiamuosiuose bandymuose, be to, atsisakė taisyti 2009 m. kovo 5 d. susitarime užsakovo nurodytus ir baigiamųjų bandymų metu nustatytus defektus dėl Siemens darbų. Neištaisius rangos sutarties darbų trūkumų, 25 mln. Lt sumažinta galutinė rangos sutarties darbų vertė. Nutraukęs sutartį, Siemens tęsė darbus pagal sutartimis jam tenkančią dalį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad užsakovas 2010 m. lapkričio 5 d. išdavė pažymą apie visų darbų priėmimą, taip patvirtindamas, kad priėmė visą transporto valdymo sistemą. Tačiau, Urbico teigimu, rangos sutarties trūkumai egzistuoja iki šiol. Siemens patvirtino, kad jis rangos darbus savo lėšomis pabaigė per du mėnesius nuo sutarties nutraukimo, taip pat pripažino, kad užsakovo nurodyti rangos sutarties darbų trūkumai egzistuoja iki šiol. Taigi, įvykus jungtinės veiklos sutartyje sulygtų netesybų taikymo sąlygoms, susitarimas dėl netesybų saisto Siemens. Priteisdamas netesybas, jų dydį Lietuvos apeliacinis teismas apskaičiavo vadovaudamasis šalių sutartimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išskirtais netesybų dydžio nustatymo kriterijais. Nutartimi pagrįstai atsisakyta atleisti Siemens nuo baudos sumokėjimo dėl tariamo dalinio prievolės įvykdymo. Pareigos iki abiejų sutarčių pabaigos likti konsorciume Siemens neįvykdė visiškai, nes neteisėtai dar iki darbų pabaigos nutraukė jungtinės veiklos sutartį.

74Lietuvos apeliacinis teismas visiškai pagrįstai dviem CPK 180 ir 181 straipsniuose įtvirtintais pagrindais atsisakė Siemens teiktus įrodymus pridėti prie bylos ir taikė CPK 314 straipsnio draudimą remtis naujais įrodymais apeliacinės instancijos teisme: Siemens teikti įrodymai nesusiję su byla; jie pateikti aiškiai pavėluotai. Apeliacinės instancijos teismas turi diskreciją spręsti, kada nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis), todėl turėjo teisę laisvai spręsti dėl bylos išnagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

75Urbico praleistas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujintas teismo rezoliucija, atsakovas teismo rezoliucijos atnaujinti procesinį terminą negali skųsti instancine tvarka pagal CPK taisykles.

76Urbico reiškia įsitikinimą, kad bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nepadės teisingiau ir operatyviau išnagrinėti bylą kasacine tvarka, nes kasacinis teismas rašytinio proceso tvarka gali išspręsti visus teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, keliamus nagrinėjamoje byloje.

77Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Fima“ prašo atmesti atsakovo kasacinį skundą. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

78Sutartimi nustatytų netesybų esmė ir prigimtis – užtikrinti kiekvieno iš partnerių prievolę dalyvauti konsorciumo veikloje iki visų darbų pagal konkurso sąlygas ir su tuo susijusias sutartis visiško įvykdymo (netesybų užtikrinamoji funkcija), taip pat kartu tai buvo civilinės atsakomybės forma bet kuriam iš partnerių, pasitraukiančiam iš jungtinės veiklos, nebaigus vykdyti jungtinės veiklos sutarties 2.1–2.2.1 punktuose nustatytų uždavinių. Ginčui dėl netesybų priteisimo svarbios yra tos aplinkybės, kurios tiesiogiai susijusios su sutarties 5.1 punkte nustatytos atsakomybės taikymu. Aplinkybės, susijusios su kiekvienam iš partnerių pagal atskiras rangos (subrangos) sutartis bei darbų pasiskirstymo priedą nustatytų darbų įvykdymo tinkamumu (kokybe, savalaikiškumu ir pan.), kiek tai nesusiję su sutartinės atsakomybės pagal sutarties 5.1 punktą taikymu, nelaikytinos šios bylos nagrinėjimo dalyku.

79Jungtinės veiklos sutarties vienašalis nutraukimas reglamentuotas specialiosios teisės normos, kurioje nustatyta, kad „vienas iš partnerių turi teisę nutraukti savo sudarytą su kitais partneriais terminuotą ar sudarytą tam tikram tikslui jungtinės veiklos sutartį, jeigu kiti partneriai ją iš esmės pažeidžia“ (CK 6.980 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to jungtinės veiklos sutartis vienos iš šalių vienašališkai gali būti nutraukta tik kitai šaliai sutartį pažeidus iš esmės CK 6.217 straipsnio pagrindu, t. y. jungtinės veiklos sutarties vienašališkas nutraukimas, manant, kad kita šalis sutartį iš esmės gali pažeisti ateityje CK 6.219 straipsnio pagrindu, yra įstatyme nenustatytas. 2009 m. rugsėjo 10 d. pranešime apie jungtinės veiklos sutarties nutraukimą Siemens nurodė, kad sutartį nutraukia, nes iki šio pranešimo pateikimo dienos Urbico neištaisė 2009 m. rugpjūčio 10 d. pranešime nurodytų esminių sutarties pažeidimų. Taigi Siemens sutartį nutraukė vadovaudamasis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai atsisakė nagrinėti Siemens byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomus papildomus pagrindus, kuriais Siemens grindžia neva Urbico padarytus esminius sutarties pažeidimus, tačiau kuriais jis nesirėmė pranešimuose apie jungtinės veiklos sutarties nutraukimą. Dėl to teismai, priešingai atsakovo aiškinimui, neturėjo teisinio pagrindo ex officio taikyti CK 6.209 straipsnio normas ir sutartį nutraukti šiuo pagrindu.

80Netesybų dydis už nepagrįstą jungtinės veiklos sutarties nutraukimą prieš terminą – 50 000 000 Lt pasiūlytas Siemens ir akceptuotas kitų sutarties šalių. Taip Siemens jau ikisutartiniuose santykiuose pripažino tokių netesybų pagrįstumą ir neteko teisės ginčyti jų dydžio (CK 1.79 straipsnio 1 dalis). Teismas turi teisę keisti sutarties šalių nustatytas netesybas ir jas mažinti tik tuo atveju, kai netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje tai vertinama atsižvelgiant į šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes ir kt., remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Miaras“ v. A. Daujoto IĮ ,,Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Sutartyje šalių sulygtas netesybų dydis atitinka CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą, nustatantį šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

81Teismai teisingai ir pagrįstai nustatė ginčo dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo nagrinėjimo ribas, atsisakydami vertinti aplinkybes, susijusias su konsorciumo partnerių vykdytų kitų sutarčių bei susitarimų vykdymo tinkamumo vertinimu. Dėl to Siemens prašymai priimti naujus ir (arba) papildomus įrodymus, pagrindžiančius ir (arba) paneigiančius aplinkybes, nesusijusias su ginču, taip pat teismų negalėjo būti tenkinami.

82Ieškovo teigimu, įrodymų gausa, didelė bylos medžiagos apimtis nėra ir negali būti pagrindu spręsti apie būtinumą skirti bylą kasaciniame teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes šia tvarka byla jau buvo išnagrinėta trijų teisėjų kolegijos pirmosios instancijos teisme.

83Kasaciniu skundu ieškovas RUAB ,,Urbico“ prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartį ir priteisti iš atsakovo Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, 50 000 000 Lt baudą. Ieškovas RUAB ,,Urbico“ taip pat prašo jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas proceso Lietuvos Aukščiausiajame Teisme metu. RUAB ,,Urbico“ pateikė mokėjimo dokumentus apie 103 213 Lt išlaidas už teisines paslaugas proceso kasaciniame teisme metu. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

84Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos išaiškintos taip, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti verslo subjektų sutartyje aiškiai išreikštos valios dėl netesybų taikymo ir nepažeisti sutarties laisvės bei sutarties privalomumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. Daujoto IĮ ,,Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Už neteisėtą sutarties nutraukimą 50 000 000 Lt bauda įtraukta Siemens iniciatyva, jis pripažino tokio dydžio baudos pagrįstumą reikalaudamas Urbico sumokėti baudą, ir tai nesudaro pagrindo mažinti sutartyje nurodyto netesybų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir nustatė aplinkybę, kad Siemens pripažino susitarimo dėl netesybų dydžio pagrįstumą, nusprendė sumažinti kasatoriaus naudai priteistinas netesybas, tačiau tai nesuderinama su bylos šalies fakto pripažinimo įrodytu teisine reikšme pagal CPK 182 straipsnio 5 punktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-12/2009, sprendė, kad kai atsakovas pasiūlo konkretaus dydžio netesybas, šios netesybos laikomos iš anksto nustatytais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio nereikia įrodinėti, ir netesybų dydis nėra mažinamas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasatorius Urbico daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, sumažindami Urbico naudai priteistinų viešajai tvarkai neprieštaraujančių netesybų dydį, pažeidė verslo subjektų sutartyje išreikštą valią ir sutarties laisvės bei privalomumo principus (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Ieškovo reikalaujamos netesybos nėra baudinės, nes jis reikalauja atlyginti netesybas, kurios laikomos šalių aptartais minimaliais nuostoliais ir į juos įskaitomos, ir nereikalauja taip pat ir nuostolių atlyginimo. Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta, kad konsorciumo nariai turi likti konsorciume iki visų Konkurso darbų pabaigos. Šio įsipareigojimo Siemens neįvykdė, priešingai nei tai kaip dalinį įvykdymą konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, dėl šios priežasties nepagrįstai sumažinęs priteistas netesybas.

85Pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovo RUAB ,,Urbico“ kasacinio skundo trečiasis asmuo UAB ,,Fima“ prašo kasacinį skundą tenkinti.

86Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Siemens Osakeyhtiö, veikiantis per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, prašo atmesti ieškovo RUAB ,,Urbico“ kasacinį skundą; atsakovas prašo taip pat nutraukti kasacinį procesą pagal ieškovo RUAB ,,Urbico“ kasacinį skundą. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

87Atsakovas nurodo tai, kad Urbico kasacinis skundas paduotas praleidus CPK 345 straipsnio 1 dalyje tam nustatytą trijų mėnesių terminą. Jis atnaujintas ir kasacinis skundas priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartimi. Atsakovo teigimu, nėra svarbių priežasčių praleistam terminui kasaciniam skundui paduoti atnaujinti, todėl kasacinį skundą turėjo būti atsisakyta priimti, o jį priėmus kasacinis procesas pagal tokį skundą nutrauktinas.

88Spręsdami priteisti netesybas teismai neatsižvelgė į tai, kad nebuvo pagrindo mokėti netesybas pagal jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktą, nes prievolę, už kurios nevykdymą taikomos netesybos pagal šį punktą, Siemens visiškai įvykdė (ir beveik visiškai buvo įvykdęs nutraukimo metu), ir, nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, atsisakė vertinti sutarties 5.1 punkte nustatytą baudos dydžio santykį su nuostoliais, bei priteisė baudines netesybas, kurios yra draudžiamos pagal CK. Nustatę, kad Siemens savo prievolę įvykdė ir kad Fima ir Urbico jokių nuostolių dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo nepatyrė, teismai negalėjo priteisti bet kokio dydžio netesybų arba turėjo priteisti tik simbolinio dydžio netesybas.

89Siemens pažymi, kad Urbico kasaciniame skunde pateikė nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. Daujoto IĮ ,,Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010), priimtus kitokioje byloje savo faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su netesybų dalies atsisakymu kreditoriaus valia, ir pan. Dėl to nurodytoje byloje pateikti išaiškinimai netaikytini nagrinėjamos bylos atveju.

90Netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos – CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis – pagal savo teisinio reguliavimo reikšmę yra imperatyviosios. Jose nustatyta teismo teisė mažinti netesybas dėl to, kad jos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) ar prievolė yra iš dalies įvykdyta, negali būti apribota šalių susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. B. ir kt. v. UAB ,,Westauto“, bylos Nr. 3K-3-214/2013, nurodė, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) per didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo laikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

91Siemens nesutinka su Urbico kasacinio skundo argumentu, kad netesybos negali būti mažinamos dėl to, jog jas pasiūlė šalis, prieš kurią netesybos taikomos, nes nei CK, nei teismų praktikoje nėra tokios taisyklės. Siemens byloje nepripažino Urbico reikalaujamų netesybų dydžio protingu, nesutinka su Urbico argumentais, kad netesybos neprieštarauja viešajai tvarkai ir nėra baudinės. Urbico reikalaujamos netesybos nepagrįstos jo nuostoliais. Netesybos nėra kompensacinės, jos pagal savo dydį skirtos nubausti sutarties šalį.

92Siemens nurodo, kad pagrindinis konsorciumo tikslas buvo ne savaime išlikti jungtinės veiklos sutarties dalyviu, bet įvykdyti kiekvienam jungtinės veikos partneriui priskirtus rangos darbus pagal rangos ir subrangos sutartis. Siemens pažymi, kad didžiąją darbų dalį pagal subrangos sutartį atliko iki jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, o po šio nutraukimo yra atlikęs visus darbus, dėl to įvykdė visiškai savo prievoles ir partneriams pagal jungtinės veiklos sutartį. Užsakovas 2010 m. lapkričio 5 d. išdavė pažymą apie visų darbų priėmimą, taip patvirtindamas, kad priėmė visą transporto valdymo sistemą. Užsakovas savo teisių gynimo būdu dėl pažymoje nurodytų defektų pasirinko rangos sutarties kainos mažinimą. Mažindamas netesybas apeliacinės instancijos teismas pasirinko netinkamą netesybų mažinimo kriterijų, t. y. susiejo jį su tariamai neteisėtą veiksmą atlikusios šalies prievolės dydžiu, ir taip priteisė baudines netesybas. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas sumažintinų netesybų dydį, turėjo remtis realiu nuostolių dydžiu, sutarties įvykdymo laipsniu.

93Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB ,,Fima“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartį, priteisti iš atsakovo Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, 50 000 000 Lt baudą. Ieškovas UAB ,,Fima“ taip pat prašo priteisti iš atsakovo Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, bylinėjimosi išlaidas, turėtas UAB ,,Fima“ kasaciniame teisme. UAB ,,Fima“ pateikė mokėjimo dokumentus apie 17 049,15 Lt išlaidas už teisines paslaugas proceso kasaciniame teisme metu. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

94Ieškovas nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami Fimos reikalavimą priteisti 50 000 000 Lt sutartinių netesybų (baudos) iš Siemens, nepagrįstai taikė netesybų mažinimo institutą, taip pažeisdami materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimo institutą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), įtvirtinančias sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis) bei sutarties privalomumą (CK 6.189 straipsnis), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant ir taikant šias teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, vienoje iš savo nutarčių konstatavo, kad teismas nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010).

95Sutartimi nustatytos netesybos inter alia yra skirtos nuostoliams atlyginti, jų mažinimas galimas tik pagal individualias bylos aplinkybes CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindais. Atsižvelgiant į teismų nustatytas faktines aplinkybes, nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo mažinti jungtinės veiklos sutartimi nustatytas netesybas, nes sutartimi nustatytos netesybos nėra aiškiai per didelės; aplinkybė, jog dalis darbų, vykdytinų įgyvendinant konkurso sąlygas, jungtinės veiklos sutarties vienašalio nutraukimo dieną buvo atlikta, nesudaro pakankamo faktinio pagrindo mažinti sutartines netesybas; sutartimi nustatytų netesybų dydžio priteisimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių atsakovui Siemens. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad sutartimi nustatytos netesybos mažintinos atsižvelgiant į tai, kad jungtinės veiklos sutarties nutraukimo metu sutarties partneriai buvo įvykdę didžiąją dalį prievolių įgyvendinant tuos tikslus, kuriems ir buvo suburtas konsorciumas bei pradėta bendra partnerių veikla. Fimos teigimu, tinkamas jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatytos pareigos vykdymas negali būti tapatinamas su tinkamu rangos sutartyje (back-to-back (subrangos) sutartyse) nustatytų prievolių vykdymu. Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatytomis netesybomis inter alia užtikrinta sutarties šalių pareiga likti visaverčiu konsorciumo dalyviu iki bus visiškai baigtas projekto vykdymas. Fima nesutinka ir su tuo, kad teismai nutartimis priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą tenkintai ieškinio daliai, tačiau neįvertino, kuri iš šalių yra kalta dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo ir turėtų sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Fimos teigimu, nėra aplinkybių, lemiančių būtinumą skirti šią bylą nagrinėti kasaciniame teisme žodinio proceso tvarka.

96Pareiškimu dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens UAB ,,Fima“ kasacinio skundo ieškovas RUAB ,,Urbico“ prašo kasacinį skundą tenkinti.

97Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Siemens Osakeyhtiö, veikiantis per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, prašo nutraukti kasacinį procesą pagal trečiojo asmens UAB ,,Fima“ kasacinį skundą, o jei procesas nebūtų nutrauktas, – atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

98Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį netesybos mažinamos dviem pagrindais: kai jos neprotingai didelės ir, antra, jeigu įvykdyta prievolės dalis. Netesybų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus nuostolius. Tai suponuoja teismo pareigą netesybas lyginti su kreditoriaus patirtais nuostoliais, jei tokių būta. Kadangi teismai neįvertino, kokį nuostolių dydį patyrė Fima, jai netesybos priteistos nepagrįstai. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas Fimos naudai apeliacinės instancijos teismo nutartyje pagrįstai nustatytas remiantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalių proporcingo tenkintiems reikalavimams bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle. Siemens vertinimu, Fima kasaciniame skunde nepagrindė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų skundžiamose teismų nutartyse, dėl to kasaciniame skunde nesuformuluota bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų, todėl kasacinis procesas nutrauktinas, nes kasacinis skundas nelaikytinas atitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

99Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB HNIT-BALTIC atsiliepimų į kasacinius skundus įstatymų nustatyta tvarka negauta.

100Lietuvos Aukščiausiajame Teisme žodinio posėdžio metu atvykę dalyvaujančių byloje asmenų atstovai palaikė jų pateiktuose kasaciniuose skunduose, pareiškimuose dėl prisidėjimo prie kasacinių skundų ir atsiliepimuose į kasacinius skundus suformuluotus prašymus, detaliai paaiškino savo poziciją dėl šiuose dokumentuose išdėstytų teisinių argumentų, byloje susidėjusių faktinių aplinkybių, jų santykio su byloje dalyvaujančiam asmeniui aktualiais teisės klausimais. Žodinio teismo posėdžio eiga fiksuota garso įrašu ir protokolu, kurie yra pridėti prie bylos.

101Teisėjų kolegija

konstatuoja:

102IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

103CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pagrindo peržengti kasacinių skundų (juos pateikė ieškovas Urbico, atsakovas Siemens ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, Fima) ribas nenustatyta (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

104Nagrinėjant kilusį ginčą kasacine tvarka, t. y. pasisakant dėl bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kasacine tvarka apskųstų procesinių sprendimų teisėtumo ir teisinio pagrįstumo, inter alia vertindamas ginčo šalių teisinius santykius ir jų tarpusavio atsakomybę vienas kitam, kasacinis teismas turi pasisakyti dėl šių teisės klausimų:

  1. dėl ginčo šalių, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, veiksmų vertinimo ir jų tarpusavio atsakomybės viena kitai;
  2. dėl esminio sutarties pažeidimo, kaip pagrindo nutraukti jungtinės veiklos sutartį, vertinimo;
  3. dėl kitų kasaciniuose skunduose, atsiliepimuose į kasacinius skundus nurodomų proceso teisės klausimų (žodinio bylos nagrinėjimo, (naujų) įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, kasacinio proceso nutraukimo, kt.).

105Pažymėtina, kad bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis, kuria atmesti ieškovo Urbico reikalavimai priteisti iš atsakovo Siemens 837 090,76 Lt nuostolių atlyginimo, kasacine tvarka nėra ginčijami, todėl kasacinis teismas dėl šios teismų procesinių sprendimų dalies teisėtumo ir teisinio pagrįstumo nepasisako.

  1. Dėl ginčo šalių, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, veiksmų vertinimo ir
jų tarpusavio atsakomybės viena kitai

106Pagrindinis sutarčių teisės principas pacta sunt servanda – sutarčių reikia laikytis. Tai abipusis įpareigojimas sutarties šalims. Kontrahentas, nesilaikantis šio principo, negali pagrįstai tikėtis kitos šalies visiško sutartinių įsipareigojimų vykdymo. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (taip pat žr. UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų 5.1.3 straipsnį, Europos sutarčių teisės principų (angl. The Principles of European Contract Law, sutrumpintai PECL) 1:202 straipsnį). Sąžiningumo principas (angl. good faith and fair dealing) įtvirtintas UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų 1.7 straipsnyje, PECL 1:201 straipsnyje. Kaip nurodoma UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų komentare, sąžiningumas yra išvardytų principų pagrindas (UNIDROIT International Institute for the Unification of Private Law, UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts, Rome, 2010). Sąžiningumą išreiškiantis teisės principas bona fides reiškia objektyvųjį sąžiningą elgesį, apibūdinantį tai, kad prievolės šalys tarpusavio santykiuose turi veikti vykdydamos sutartines prievoles vadovaudamosi tuo, kas laikoma protinga ir teisinga. Protingumas reiškia asmens apdairų, rūpestingą, atidų, teisingą ir sąžiningą elgesį – taip, kaip elgtųsi bonus pater familias. Teisingumas reiškia protingą skirtingų interesų pusiausvyrą, būtinybę atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į skolininko pagrįstus interesus. Tiek UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų 1.7 straipsnio 2 dalyje, tiek ir PECL 1:201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys negali netaikyti (angl. exclude) arba apriboti šios (sąžiningumo) pareigos. Savo esme analogiška nuostata įtvirtinta CK 6.158 straipsnyje.

107CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.200 straipsnio šalys įpareigotos vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Tinkamo sutarties vykdymo reikalavimai gali būti nustatyti įstatymuose, sutartyse, teisės principuose, papročiuose, profesinės etikos taisyklėse.

108Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyti pacta sunt servanda, bendradarbiavimo ir kooperacijos bei sąžiningumo principai yra neatskiriamai susiję, turi būti aiškinami kompleksiškai ir ,,per vienas kito prizmę”, kartu atsižvelgiant ir įvertinant šalis siejančių (ar siejusių, jeigu sutartis nutraukta) sutartinių santykių pobūdį. Kaip antai, pavyzdžiui, fiduciarinėse, didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (uberrimae fidei) grindžiamose sutartyse sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperacijos reikalavimui turi būti keliamas maksimalus standartas. Fiduciarinėje sutartyje šalių tarpusavio bendradarbiavimo ir kooperacijos didelę reikšmę lemia šalių interesų bendrumas siekiant įgyvendinti sutarties tikslus, dėl to šalių viena kitos pasitikėjimo išlaikymas ir reikšmingos informacijos tokios sutarties vykdymui atskleidimas yra svarbūs visoms tokio pobūdžio sutarties šalims. O reikšmingos sutarčiai vykdyti visos informacijos neteikimas ar šalies veikimas vien savo interesų naudai, ignoruojant kitos sutarties šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, kylančius iš tokios sutarties, gali reikšti kitos šalies pasitikėjimo sutarties tikslo pasiekimu netekimą ir jos intereso praradimą sutarties įvykdymu.

109Šioje byloje nustatyta, kad šalis siejo savo pobūdžiu fiduciarine esanti jungtinės veiklos sutartis. Šios sutarties tikslas buvo įsteigti tiekėjų grupę (konsorciumą), kuri dalyvautų viešame konkurse, o konkurso laimėjimo atveju – atliktų visą viešojo pirkimo darbų ir paslaugų kiekį (Sutarties 1.1 punktas). Jungtinės veiklos sutartyje apibrėžtas sutartį sudariusių juridinių asmenų grupės bendros veiklos tikslas laimėjus pirkimo konkursą – laiku ir kokybiškai atlikti visą konkurso darbų kiekį pagal pasirašytą ir prie sutarties pridėtą darbų pasiskirstymo priedą Nr. 1 (Sutarties 1.3, 2.2.1 punktai). Jungtinės veiklos sutartimi partneriai įsipareigojo dalyvauti ir neišstoti iš konsorciumo, dalyvauti jo veikloje iki bus atlikti visi darbai pagal laimėto konkurso sąlygas bei darbų pasiskirstymo priedą Nr. 1, back to back (subrangos) sutartį. Šalys taip pat nustatė, kad jeigu kuris nors iš partnerių negali dalyvauti konsorciumo veikloje, tai jis įsipareigoja atlyginti kitiems partneriams atsirandančius tiesioginius nuostolius dėl jo pasitraukimo, išskyrus atvejus, jeigu partneris atsisako dalyvauti konsorciumo veikloje dėl aplinkybių, kurios numatytos šioje sutartyje ir jos prieduose ir už kurias jis neatsako (nenugalima jėga, likvidavimas ir pan.). Pagal jungtinės veiklos sutarties nuostatas (5.1 punktas), pažeidęs šį punktą, partneris įsipareigoja sumokėti kiekvienam partneriui atskirai po 50 000 000 Lt. Galutinai apibrėžta partneriui Siemens priskirtų darbų ir įrangos bendra vertė – 27 557 195,96 Lt (su PVM). Atsakinguoju partneriu paskirtas ieškovas Urbico (anksčiau – UAB „Eismas“).

110Aptariant galiojančio teisinio reglamentavimo nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Įstatyme nustatyta, kad tvarkydami bendrus reikalus kiekvienas partneris turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu (CK 6.972 straipsnio 1 dalis). Esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi (CK 6.972 straipsnio 2 dalis). Įstatyme reglamentuojama partnerių teisė į informaciją, nustatant, kad kiekvienas partneris turi teisę susipažinti su bendrų reikalų tvarkymo dokumentais, nepaisant to, ar jis įgaliotas tvarkyti bendrus reikalus; susitarimai, kurie šią teisę apriboja ar panaikina, negalioja (CK 6.973 straipsnis). CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustatyta įstatyme ar jungtinės veiklos sutartyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu įneštas turtas nebuvo partnerio nuosavybė, o juo partneris naudojasi kitokiu pagrindu, šis turtas yra naudojamas visų partnerių interesais ir taip pat yra pripažįstamas bendrai visų partnerių naudojamu turtu, jeigu įstatyme nenustatyta ko kita; už bendro turto apskaitą atsakingas vienas iš partnerių, paskirtas visų partnerių bendru sutarimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Polygrade L.L.C. ir UAB „Jurstanus“ v. M. Slavinsko firma ,,Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-242/2010). Partneris, norintis atsisakyti neterminuotos jungtinės veiklos sutarties, turi apie tai pranešti kitiems partneriams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki numatomo pasitraukimo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Susitarimai, nustatantys partnerių teisės atsisakyti neterminuotos jungtinės veiklos sutarties apribojimus ar šią teisę panaikinantys, negalioja (CK 6.979 straipsnis). Vienas iš vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų įvardytas CK 6.980 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį partneris turi teisę nutraukti savo sudarytą su kitais partneriais terminuotą ar sudarytą tam tikram tikslui jungtinės veiklos sutartį, jeigu kiti partneriai ją iš esmės pažeidžia.

111Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra:

112a) kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti;

113b) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtra ar tikslo siekimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. IĮ J. Drukteinienės turgus ,,Marmantas“, bylos Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. ir kt. v. Ž. P., bylos Nr. 3K-3-181/2008; 2010 m. gegužės 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Polygrade L.L.C. ir UAB „Jurstanus“ v. M. Slavinsko firma ,,Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-242/2010; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. P. v. UAB ,,Rodena“, bylos Nr. 3K-3-435/2013).

114Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skiriamasis jungtinės veiklos sutarties bruožas yra bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. L. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-148/2010; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. P. v. UAB ,,Rodena“, bylos Nr. 3K-3-435/2013). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-392/2009).

115Pirmiau nurodyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra fiduciarinė, laikoma didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (uberrimae fidei) grindžiama sutartimi. Vykdydamos sutartį šalys (partneriai) saistomos tarpusavio pasitikėjimo pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti laikydamosi, be kita ko, viena kitos interesų (partnerių tarpusavio fiduciarinės pareigos). Taigi griežtas šios sutarties sąlygų laikymasis pagal sutarties fiduciarinį pobūdį ir joje išdėstytas sąlygas, kurioms svarbą suteikia šalys, turi esminę reikšmę. Sutarties fiduciarinis pobūdis ir partnerių tarpusavio bendradarbiavimas yra reikšmingas vykdant sutartį – pagal CK 6.972 straipsnio 5 dalį sprendimai, susiję su bendrais partnerių reikalais, priimami bendru partnerių sutarimu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Veikdami kartu ar atskirai pagal jungtinės veiklos sutartį partneriai siekia sutarties tikslo, taip pat savo veiksmais prisiima sau ir sukelia kitiems partneriams riziką dėl sutartimi siekiamo rezultato nepasiekimo, taip pat galimų nuostolių atsiradimo. Dėl to šios sutarties pobūdis, jos įgyvendinimo rizikos laipsnis, ypač kai siekiama ūkinės–komercinės veiklos rezultatų, lemia tai, kad šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač – ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris vienam sutarties partneriui atlikus sutartimi sulygtus veiksmus leidžia tikėtis ir kitam partneriui, kad šiam įvykdžius įsipareigojimus galės būti pasiektas numatomas sutarties tikslas. Fiduciarinis sutarties pobūdis reiškia ir tai, kad partneris turi veikti tiek savo, tiek kitų partnerių interesais. Suvienyti bendri partnerių interesai bendram sutarties tikslui pasiekti ir per tai užsitikrinti ir savo individualius interesus suponuoja partnerių pareigą didžiausio pasitikėjimo pagrindais bendradarbiauti (dalytis informacija, kartu derinti sutarties vykdymo veiksmus, imtis naudingų sau ir partneriams sprendimų, kt.) (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. P. v. UAB ,,Rodena“, bylos Nr. 3K-3-435/2013). Bendradarbiavimo pareigos nesilaikymas vykdant fiduciarinę sutartį turi reikšmės konstatuojant esminį sutarties pažeidimą pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose išdėstytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus – nukentėjusiai šaliai iš esmės negavus to, ko ji tikėjosi, kai pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės.

116Tai, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra fiduciarinė, didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (uberrimae fidei) grindžiama sutartis, o sutarties šalys, vykdydamos sutartį, turi kiek įmanoma glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis, privalo būti atsižvelgta, vertinant sutarties šalių visus atsirandančius nesutarimus ir sprendžiant kylančius ginčus. Šie bendradarbiavimo jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties principai nėra savitiksliai, bet tiesiogiai nulemti šios sutarties tikslo – veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Konkrečiu nagrinėjamos bylos atveju tai – automatizuotas šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos Vilniaus mieste įdiegimo darbų atlikimas bei įdiegtos automatizuoto šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos Vilniaus mieste priežiūros paslaugų teikimas. Šiam tikslui pasiekti jungtinės veiklos sutarties šalys numatė sujungti turimus resursus, racionaliai atlikti rangos darbus ir gauti atlyginimą. Dėl to kiekvienas jungtinės veiklos sutarties partneris tapo saistomas sutarties ir atsakingas už jam priklausančius pagal sutartį atlikti veiksmus, kurie nebūtų priešingi kitų partnerių sutartimi išreikštiems interesams. Priešingu atveju jungtinės veiklos sutarties sudarymas ir jos vykdymas prarastų prasmę jos šalims, o pasiekti jungtinės veiklos sutarties tikslą taptų praktiškai neįmanoma.

117Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties šalis, savo veiksmais nesilaikanti nurodytų principinių taisyklių, kuriomis grindžiamas sutarties šalių bendradarbiavimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu, tais atvejais, kai antroji sutarties šalis taip pat nesilaiko jungtinės veiklos sutartyje nustatytų sąlygų, negali tikėtis civilinės atsakomybės netesybų ar nuostolių forma (priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio) visa apimtimi, o tokia teisė atsiranda tik tuomet, jeigu ji (pirmoji šalis) būtų visiškai laikiusis jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sąlygų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas, kiekvienu atveju spręsdamas dėl jungtinės veiklos sutartį pažeidusios (ar tokią sutartį nutraukusios) šalies civilinės atsakomybės ir šios atsakomybės apimties, turi įvertinti abiejų šalių elgesį viena kitos atžvilgiu, t. y. ar tam tikras pirmosios šalies elgesys leido jai pagrįstai tikėtis, kad antroji šalis visiškai įvykdys jungtinės sutarties sąlygas.

  1. Dėl esminio sutarties pažeidimo, kaip pagrindo nutraukti jungtinės veiklos sutartį,
vertinimo

118Byloje nustatyta, kad ginčo šalių (Urbico, Siemens, Fimos) ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB HNIT-BALTIC sudarytos jungtinės veiklos sutarties 6.3 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio sutartinė sąlyga, kad sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kiekvienas iš jungtinės veiklos sutarties partnerių galėjo įgyvendinti vienašališko sutarties nutraukimo teisę dėl kitų sutarties partnerių ar kurio nors iš jų prievolių pagal jungtinės veiklos sutartį nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jeigu tai yra esminis sutarties pažeidimas.

119Byloje nustatyta, kad atsakovas Siemens 2009 m. rugpjūčio 10 d. pranešime konsorciumo partneriams nurodė, kad vadovaudamasis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi jis nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutrauks jungtinės veiklos sutartį (ir papildomus susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2, kaip neatskiriamas jungtinės veiklos sutarties dalis), jeigu atsakingasis partneris Urbico iki tos datos neištaisys šiame pranešime nurodytų jungtinės veiklos sutarties pažeidimų, kuriuos Siemens laiko esminiais. Apeliacinės instancijos teismas tokį atsakovo Siemens veiksmą įvertino kaip atitinkantį CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nukentėjusios šalies pareigą iš anksto pranešti kitai šaliai apie sutarties nutraukimą. 2009 m. rugsėjo 10 d. pranešime apie sutarties nutraukimą atsakovas Siemens nurodė, kad sutartį nutraukia, nes iki šio pranešimo pateikimo dienos atsakingasis partneris Urbico neištaisė ankstesniame (2009 m. rugpjūčio 10 d.) pranešime nurodytų esminių jungtinės veiklos sutarties pažeidimų. 2009 m. rugpjūčio 10 d. pranešime nurodoma iki nurodytos datos ištaisyti šiuos jungtinės veiklos sutarties pažeidimus, t. y.:

1201) pateikti informaciją apie rangos sutarties vykdymą, įskaitant informaciją apie užsakovo SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ priimtus darbus. Jeigu užsakovas nėra priėmęs darbų (jų dalies), prašoma nedelsiant jungtinės veiklos partnerių vardu imtis priemonių, kad SĮ ,,Susisiekimo paslaugos” priimtų atliktus darbus ir už juos apmokėtų rangos sutarties nustatyta tvarka;

1212) priimti ir sumokėti už Siemens atliktus darbus, kuriuos priėmė užsakovas;

1223) pateikti SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ rangos sutarties įvykdymo užtikrinimą, atitinkantį rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 4.2 punkte nustatytus reikalavimus;

1234) sušaukti valdymo komiteto susirinkimą jungtinės veiklos sutarties nustatyta tvarka.

124Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs nurodytus sutarties nutraukimo pagrindus, jų nekvalifikavo kaip esminių pažeidimų, sudarančių pagrindą nutraukti jungtinės veiklos sutartį (su atitinkamais priedais).

125Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio, todėl leidžia kitai šaliai įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis. CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į tai, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į susiformavusią sutarties vykdymo praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia) ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. balandžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004).

126Sutarties pažeidimo vertinimo esminiu kriterijai nustatyti CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, kuriuose reglamentuojama, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai:

1271) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;

1282) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės;

1293) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;

1304) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;

1315) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

132Tokie patys sutarties vienašališko nutraukimo dėl kitos šalies esminio sutarties pažeidimo kriterijai išdėstyti UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.3.1 straipsnyje, reglamentuojančiame teisę nutraukti sutartį (angl. right to terminate the contract), kuris, tiesa, expressis verbis nurodo ne apie esminį sutarties pažeidimą, bet apie esminį sutarties neįvykdymą (angl. fundamental non-performance). Teisė nutraukti sutartį dėl esminio sutarties neįvykdymo (angl. non-performance) taip pat įtvirtinta PECL 9:301 straipsnio 1 dalyje; šių principų 8:103 straipsnyje nustatyta, kokiais atvejais laikoma, kad sutarties pareigų neįvykdymas yra laikomas esminiu.

133Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nesant esminio sutarties pažeidimo vienašališkas jos nutraukimas pažeistų sutartį privalančios įvykdyti šalies interesus. Jeigu sutartis neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, nukentėjusi šalis gali įgyvendinti savo interesus kitais negu sutarties nutraukimas būdais: reikalauti ją įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnis), nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis) ar pan.

134Šalys gali sutartyje išvardyti ir kitus konkrečius kriterijus ar pažeidimus, kuriuos pripažįsta esminiais. Nagrinėjamos bylos atveju šalių sudarytoje jungtinės veiklos sutartyje nėra sąlygų dėl papildančių įstatyme įvardytų esminių sutarties pažeidimų. Pirmiau nurodyta, kad 2009 m. rugpjūčio 10 d. pranešime apie numatomą sutarties nutraukimą Siemens esminiu sutarties pažeidimu nurodė jį pagrindžiančius Urbico veiksmus, vienas iš kurių – 2009 m. kovo 5 d. Urbico ir užsakovo SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ sudarytas susitarimas dėl tarpinių darbų pagal rangos sutartį perėmimo užsakovui; šiuo susitarimu perduota rangovo Siemens atliktų darbų dalis užsakovui. 2009 m. kovo 5 d. susitarimas dėl tarpinių darbų perėmimo negalėjo būti sudarytas be visų partnerių sudaryto valdymo komiteto pritarimo, kuris buvo privalomas pagal jungtinės veiklos sutarties 1.2 punktą. Sutarties 1.2 punktu visus veiksmus konsorciumo vardu, esant valdymo komiteto, sudaryto pagal šią sutartį, pritarimui, atlieka ir sutartis pasirašo šia sutartimi paskirtas atsakingasis partneris – UAB ,,Eismas“ (Urbico). Pagal jungtinės veiklos sutarties 1.7 punktą partneriai susitarė, kad visi užsakovo atsiskaitymai būtų vykdomi per atsakingąjį partnerį Urbico ir šis vėliau atsiskaito su kitais partneriais pagal Darbų pasiskirstymo priedą Nr. 1. Šiuo punktu patvirtinta, kad atsakingasis partneris prisiima pareigą ir riziką finansuoti konkurso darbus ir atsiskaityti su kitais partneriais per penkias darbo dienas po kiekvieno iš partnerių darbų dalies atlikimo ir darbų dalies priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, nepaisant to, kaip su atsakinguoju partneriu atsiskaito užsakovas. Jungtinės veiklos sutarties 3.14 punktu šalys sutarė įsipareigoti bendradarbiauti ir padėti vienas kitam, vykdant savo įsipareigojimus pagal šią sutartį, taip pat teikti partneriams visą informaciją, kuri gali turėti įtakos sutartinių įsipareigojimų, susijusių su konkursu, įvykdymui.

135Užsakovui perduoti kitų partnerių atliktus tarpinius darbus Urbico turėjo pagal jungtinės veiklos sutartį tik kitų partnerių sutikimu, tačiau tokio sutikimo perduodamas Siemens atliktus darbus Urbico neturėjo ir apie darbų perdavimą nei iš anksto, nei jų perdavimo metu neinformavo Siemens. Taip pat, neinformuodamas apie tai Siemens, Urbico darbų perėmimo akte patvirtino darbų defektus ir atsisakymą apmokėjimo už tuos darbus, kurių užfiksuoto turinio nežinodamas Siemens neturėjo galimybės pripažinti ar jiems prieštarauti. Pagal jungtinės veiklos sutartį užsakovui perdavęs darbus Urbico turėjo gauti atsiskaitymą ir jį perduoti partneriui. Tačiau Urbico perdavė darbus perdavimo–priėmimo akte pripažinęs jų trūkumus, apie jų įrašymą šiame akte neinformavęs darbus atlikusio Siemens. Akte Urbico atsisakė gauti apmokėjimą už perduotus darbus, taip pat įpareigojo Siemens pašalinti trūkumus be šio darbų trūkumų pripažinimo ir nesant jo sutikimo juos pašalinti. Taip perduodamas darbus be partnerio sutikimo ir atsisakydamas apmokėjimo už darbų dalį, priimdamas naujus Siemens įsipareigojimus nesant jo patvirtinimo, Urbico viršijo įgaliojimus pagal jungtinės veiklos sutartį.

136Urbico sudarė ir daugiau susitarimų su užsakovu bei projektą finansuojančiu banku be valdymo komiteto pritarimo: 2007 m. liepos 23 d. reikalavimų perleidimo sutartį su Nordea banku, 2009 m. kovo 27 d. susitarimą dėl mokėjimų su užsakovu ir Nordea banku. 2007 m. liepos 23 d. reikalavimų perleidimo sutartimi konsorciumo kaip pradinio kreditoriaus vardu veikiantis Urbico perleido konsorciumo reikalavimo teises į sumas, gautinas pagal 2006 m. spalio 27 d. rangos sutartį, naujajam kreditoriui Nordea bankui. Trišaliame 2009 m. kovo 27 d. susitarime Nordea bankas ir Urbico, kaip atsakingasis partneris pagal jungtinės veiklos sutartį, susitarė ir patvirtino, kad šio susitarimo pasirašymo dieną bankui pereina reikalavimo teisės į gautinas sumas pagal rangos sutartį. Šiuo susitarimu Urbico perleido reikalavimo teises partneriams gauti apmokėjimą už atliktus rangos darbus.

1372007 m. liepos 23 d. sutartimi perleisdamas reikalavimo teisę į sumas, gautinas kaip apmokėjimą už kiekvieno partnerio atliktus rangos darbus pagal rangos sutartį, Urbico taip kartu patvirtino, kad jis neketina vykdyti 2006 m. birželio 15 d. jungtinės veiklos sutarties 1.7 punkto įsipareigojimo priimti atsiskaitymus už partnerių atliktus darbus ir juos paskirstyti partneriams. Perleidęs reikalavimo teises gauti apmokėjimą Urbico padarė teisiškai neįmanomą jungtinės veiklos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų paskirstyti gautas kaip apmokėjimą sumas darbus atlikusiems partneriams vykdymą. Tokie asmens veiksmai, sudarant vėlesnį sandorį, dėl kurio tampa negalimas ankstesnio sandorio įsipareigojimų kontrahentams vykdymas ir kuriam sudaryti negautas tokių kontrahentų sutikimas, reiškia nesąžiningą elgesį jų atžvilgiu.

138Aptartų susitarimų Siemens nepripažino, juos vertindamas kaip pažeidžiančius jo interesus. Nurodyti Urbico sudaryti peržengiant jo, kaip atsakingojo partnerio, įgaliojimus sandoriai suvaržė kito partnerio Siemens teises, dėl to jis turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą atsakinguoju partneriu ir interesą tęsti jungtinės veiklos sutartinius santykius. Intereso praradimas sutarties vykdymu ir pagrįstas nesitikėjimas jos įvykdymu ateityje dėl kontrahento veiksmų ar neveikimo yra vienas esminio sutarties pažeidimo kvalifikavimo kriterijų, nustatytų CK 6.217 straipsnyje.

139Partnerių susirašinėjimo medžiaga patvirtina tai, kad, nepateikęs informacijos apie darbų perdavimą, Urbico nevykdė bendradarbiavimo pareigos, neveikė Siemens interesų naudai, nors privalėjo tai daryti, ypač atsižvelgiant į tai, jog šalys veikė ir bendro rezultato siekė jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu.

140Vertinant pirmiau nurodytus Urbico veiksmus, kaip jie atitinka esminio sutarties pažeidimo kriterijus, išdėstytus CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, dar kartą akcentuotina, kad pagal jungtinės veiklos sutarties pobūdį griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Svarbu nustatyti, ar Siemens pagrįstai galėjo tikėtis gauti apmokėjimą už darbus visa apimtimi, jeigu užfiksuota darbų dalies defektų (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Siemens defektų faktą atsisakė pripažinti, nors juos pašalinus tiek užsakovas, tiek atsakingasis partneris Urbico tvirtino, kad išnyks kliūtys apmokėti už darbus, nes darbų perėmimo akte išvardyti defektai tapo priežastimi atsiskaityti tik už perduotų darbų dalį. Siemens nesutiko su darbų defektais dar iki jų perdavimo ir nebuvo informuotas apie savo atliktų darbų perdavimą pagal 2009 m. kovo 5 d. sudarytą Urbico ir užsakovo darbų perėmimo aktą ir jame užfiksuotus defektus, taip pat atsisakymą teisės reikalauti užsakovo atsiskaityti. Tokie atsakingojo partnerio Urbico peržengiantys įgaliojimus, jam suteiktus pagal jungtinės veiklos sutartį, veiksmai sudarant kito partnerio Siemens vardu sandorius reiškė Siemens interesų nepaisymą, veikimą priešingai jo interesams. Tai nesuderinama su jungtinės veiklos sutarties paskirtimi – partneriams bendromis jėgomis siekti numatyto naudingo sutarties tikslo – šių principinių jungtinės veiklos sutarties nuostatų nesilaikė Urbico, atsisakydamas bendradarbiauti su Siemens. Be Siemens žinios ir sutikimo sudarydamas 2009 m. kovo 5 d. darbų perdavimo aktą Urbico veikė ne Siemens, bet užsakovo interesais, atsisakydamas teisės reikalauti apmokėti už perduotus darbus, prisiimdamas Siemens vardu papildomų įsipareigojimų ištaisyti darbų trūkumus. Perdavus darbus, su jų pašalinimu susiejus atsiskaitymą, tai suteikė pagrindo Siemens nesitikėti, kad jungtinės veiklos sutartis bus įvykdyta ateityje, to priežastis buvo pirmiau nurodyti Urbico veiksmai, dėl kurių sutartis nevykdyta ir netinkamai vykdyta pagal jos sąlygas (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Bendradarbiavimo pareigos vykdant jungtinės veiklos sutartį nesilaikymas, taip pat kiti sutarties pažeidimai, dėl kurių šalis prarado pasitikėjimą partneriu, pripažintini esminiu pažeidimu, nes toks neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas; 6.980 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

141Byloje nepaneigta, kad Siemens atliko jam, kaip partneriui pagal jungtinės veikos sutartį, numatytus darbus, taip įvykdydamas įsipareigojimus pagal sutartį. Užsakovas 2010 m. lapkričio 5 d. išduotoje pažymoje apie darbų priėmimą patvirtino, kad priėmė visą transporto valdymo sistemą. Tai, ar Siemens atlikti ir užsakovo priimti darbai yra su trūkumais bei kokia jų apimtis, nėra bylos nagrinėjimo dalykas, kurioje sprendžiamas klausimas, ar jungtinės veiklos sutarties partneris Siemens teisėtai remdamasis kito partnerio padarytu esminiu sutarties pažeidimu nutraukė sutartį ir, jeigu jis neturėjo teisėto pagrindo nutraukti sutartį, ar turėtų būti priteisiamos sutartinės netesybos (bauda) iš Siemens kitiems partneriams. Taigi šioje byloje aptariamasis klausimas yra svarbus tiek, kiek sprendžiama dėl Siemens veiksmų nutraukiant jungtinės veiklos sutartį, (ne)teisėtumo ir netesybų (baudos) priteisimo. Pirmiau nurodytoje užsakovo 2010 m. lapkričio 5 d. pažymoje patvirtinama apie Siemens įsipareigojimų įvykdymą atlikti darbus, numatytus jungtinės veiklos sutartyje ir po jos sudarymo vėlesniuose susitarimuose. Dėl to vienašališkas sutarties nutraukimas nevertintinas kaip Siemens atsisakymas nuo įsipareigojimų partneriams pagal jungtinės veiklos sutartį, juolab kad byloje nepaneigtas faktas, jog net ir nutraukęs sutartį Siemens tęsė sutarties vykdymą, užbaigdamas darbus. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo Urbico pozicija yra iš dalies prieštaringa, nes darbų atlikimo faktu jis remiasi, pateisindamas savo veiksmus dėl darbų perdavimo, nors ir be valdymo komiteto pritarimo, inter alia nutylėdamas tą aplinkybę, kad darbų dalis buvo Siemens atlikta ir perduota dar galiojant jungtinės veiklos sutarčiai, nustačiusiai reikalavimą gauti valdymo komiteto pritarimą darbams perduoti.

142Pažymėtina, kad atsakovas (Siemens) suteikė ieškovui (Urbico) papildomą terminą sutarčiai įvykdyti (2009 m. rugpjūčio 10 d. pranešime), tai atitinka CK 6.209 straipsnio 1 dalį, kai nukentėjusi šalis suteikia terminą sutartį pažeidusiai šaliai ištaisyti pažeidimą (net ir nesant esminio sutarties pažeidimo). To nepadarius, atsiranda CK 6.209 straipsnio 3 dalyje nustatyti teisiniai padariniai. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojant šalių susiformavusius teisinius santykius vykdant jungtinės veiklos sutartį, joje sulygtus partnerių tarpusavio įsipareigojimus, būtina įvertinti šalių susirašinėjimą ir jame esančią informaciją. Siemens 2009 m. spalio 20 d. rašte Urbico išdėstė susirūpinimą Nordea banko pateikta informacija, kad Urbico galėjo perleisti partnerių, tarp jų ir Siemens reikalavimo teises pagal rangos ir paslaugų teikimo sutartis, Siemens pareiškė nesanti informuota apie jokias turimų reikalavimų perleidimo sutartis ir jų nepripažįsta; jei tokias sutartis Urbico sudarė veikdamas kaip atsakingasis partneris pagal jungtinės veiklos sutartis, tai jis taip peržengė savo įgaliojimus; Siemens taip pat prašė pateikti reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Urbico 2009 m. spalio 23 d. ir lapkričio 12 d. raštuose nepripažino reikalavimo teisių perleidimo sutarčių egzistavimo ir jų nepateikė. Siemens (2009 m. kovo 16 d., gegužės 15 d., gegužės 25 d. ir kt. raštai) prašė pateikti Urbico ir užsakovo SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ sudaryto 2009 m. kovo 5 d. susitarimo dėl tarpinio darbų perdavimo priedo Nr. 1, kuriame išvardyta perduotų užsakovui atliktų darbų apimtis, kopiją. Urbico atsisakė perduoti šį dokumentą motyvuodamas tuo, kad Siemens nėra prašomos pateikti sutarties šalis, pasiūlęs kreiptis reikiamo dokumento į užsakovą. 2009 m. gegužės 21 d. rašte užsakovui Urbico prašė šio jokių aktų UAB ,,Siemens“ neišduoti, nes UAB „Siemens“ jokių sutarčių su užsakovu neturi, o 2006 m. birželio 15 d. jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta UAB „Siemens“ teisė tiesiogiai teikti reikalavimus užsakovui. Taip Urbico ignoravo Siemens kaip jungtinės veiklos partnerį, taip pat ir šio prašymus teikti informaciją, grindžiamus, be kita ko, ir turimu teisiniu interesu, reiškiančiu, kad šalys pagal jungtinės veiklos sutartį tretiesiems asmenims atsako solidariai (CK 6.975 straipsnio 3 dalis). Nesusipažinęs su susitarimo priedu Nr. 1, Siemens neturėjo galimybės įvertinti, kuriuos darbus užsakovas priėmė ir kokia apimtimi Siemens įgijo teisę reikalauti atsiskaityti.

143Jungtinės veiklos partnerių keitimasis informacija yra esminis jungtinės veiklos santykių aspektas, atsižvelgiant į tai, kad jungtinės veiklos sutartis yra grindžiama didžiausio pasitikėjimo principu ir kiekvienas iš partnerių prisiima solidariąją atsakomybę užsakovui (CK 6.975 straipsnio 3 dalis, jungtinės veiklos sutarties 3.16 punktas). Dėl to kiekvienam iš partnerių yra svarbi informacija apie sutarčių, kurių vykdymo tikslais buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, vykdymą. Keitimosi informacija svarba pripažįstama CK 6.973 straipsnyje, kuriuo susitarimai, apribojantys ar panaikinantys partnerio teisę susipažinti su bendrų reikalų tvarkymo dokumentais, negalioja. Aptartos aplinkybės dėl svarbos keistis ir dalytis sutarčiai vykdyti reikšminga informacija taip pat yra aktualios ir ieškovo Urbico turimų finansinių sunkumų kontekste prieš iškeliant Urbico restruktūrizavimo bylą (restruktūrizavimo byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010 m. vasario 11 d.).

144Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartos bylos aplinkybės rodo, kad Urbico elgesio partnerio atžvilgiu negalima vertinti kaip atitinkančio bendradarbiavimo ir kooperacijos principus, kurie, kaip nurodyta, šalims veikiant jungtinės veiklos sutarties pagrindu, yra besąlyginiai, nes kitaip negalimas bendro tikslo, dėl kurio šalys ir susitarė veikti būtent tokios sutarties pagrindu, siekimas.

145Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą dėl sutarties esminio pažeidimo nebuvimo ir netinkamai taikė CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalis, 6.980 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Byloje nustatyta, kad, atsakovui Siemens kreipusis dėl papildomo termino sutarčiai įvykdyti, ši įvykdyta nebuvo, be to, ieškovas Urbico nenurodė, kada ir kaip rengiasi ją įvykdyti, taigi kasatorius įgijo teisę sutartį nutraukti ne tik CK 6.217 straipsnio 3 dalyje, bet ir 6.209 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. S. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-287/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. L. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-148/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kotesa“ v. UAB „Autoera“, bylos Nr. 3K-3-102/2011; 2011 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-272/2011; kt.). Vienai iš šalių pažeidus sutartį, kita sutarties šalis turi teisę ją nutraukti iš karto (esminio pažeidimo atveju – CK 6.217 straipsnis) arba nustačiusi papildomą terminą (kai pažeidimas nėra esminis – CK 6.209 straipsnis), per kurį sutartį pažeidusi šalis neištaiso pažeidimo. Šios taisyklės išlyga – kai sutartis pažeidžiama ne iš esmės, neįvykdžius sutarties ir per papildomą terminą, ji negali būti nutraukta, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Dizaino kryptis“ v. UAB ,,TLO“, bylos Nr. 3K-3-599/2012). Siemens 2009 m. rugpjūčio 10 d. pranešime išvardijo sutarties pažeidimus, suteikė vieno mėnesio terminą jiems pašalinti, ir tik šiam terminui pasibaigus, per kurį Urbico nesiėmė veiksmų sutarties pažeidimams ištaisyti, kartu ir sutarčiai išsaugoti, 2009 m. rugsėjo 10 d. nutraukė sutartį. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, pripažinę sutarties pažeidimus, bet nekonstatavę jų esminio pobūdžio, leidusio nutraukti sutartį, nevertino, nors turėjo vertinti sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo inter alia CK 6.209 straipsnio kontekste.

146Galima vertinti, kad Siemens nutraukus jungtinės veiklos sutartį dėl jam tenkančių darbų bendros 28 mln. Lt vertės neišliko subjekto – įmonių konsorciumo, – laimėjusio viešojo pirkimo konkursą ir pasirašiusio su užsakovu rangos sutartį, kurios vertė beveik 103 mln. Lt (102 925 891 Lt (su PVM), t. y. daug didesnė negu Siemens darbų dalies vertė, ir toks sutarties nutraukimas sukėlė realią grėsmę rangos sutarties išsaugojimui ir jos įvykdymui, nes vieno iš partnerių išstojimas suteikė pagrindą užsakovui nutraukti rangos sutartį ir dėl to išstodamas Siemens iš jungtinės veiklos sukėlė realią grėsmę, kad kiti partneriai – Urbico ir Fima – patirtų nuostolių dėl Siemens pasitraukimo (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Siemens, išstodamas iš jungtinės veiklos sutarties, turėjo įvertinti, kad dėl sutarties nutraukimo, nors ir nulemto ieškovo Urbico pirmiau aptartų pažeidimų, toks sutarties nutraukimas galėjo nulemti nuostolių atsiradimą ne tik ieškovui Urbico, bet ir kitiems sutarties partneriams. Vertinant atsakovo Siemens priešieškinį priteisti 1 Lt baudą iš ieškovo Urbico pagrįstumą, pažymėtina tai, kad šios baudos atsiradimas pagal jungtinės veiklos sutartį kyla vienam iš partnerių pasitraukus iš jungtinės veiklos nutraukiant sutartį. Ieškovas Urbico jungtinėje veikloje dalyvavo, jungtinės veiklos sutarties nenutraukė, todėl kitiems partneriams neatsirado netesybų (baudos) reikalavimo teisės į ieškovą Urbico.

147Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Siemens veiksmus dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo lėmė ieškovo Urbico veiksmai, kurių, kaip jau nurodyta, negalima pripažinti atitinkančiais bendradarbiavimo ir kooperacijos, taip pat sąžiningumo principus. Apibendrinant išdėstytus motyvus dėl vienašališko sutarties nutraukimo esant esminiam sutarties pažeidimui konstatuotina, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nutartyse teisiškai nepagrįstai sprendė pripažinti neteisėtu sutarties nutraukimą nevertindami sutarties pažeidimų esminiais, pažeidė materialiosios teisės normas jas netinkamai taikydami ir aiškindami (CK 6.217 straipsnis, 6.980 straipsnio 1 dalis, 6.209 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas turėjo teisėtą pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį ir nesutinka su teismų atliktu teisiniu vertinimu. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių dalys dėl ieškovo (Urbico) ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą (Fimos), reikalavimų dalies tenkinimo atsakovo Siemens atžvilgiu (dėl netesybų priteisimo) naikintinos (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 4 dalis). Šalių reikalavimai vienas kitam (tiek ieškovo Urbico ieškinys, tiek atsakovo Siemens priešieškinis) negali būti laikomi pagrįstais, todėl atmestini (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 4 dalis). Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus (Fimos) reikalavimas (ieškinys) atsakovui Siemens taip pat atmestinas (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje konstatavus jungtinės veiklos sutarties nutraukimo teisėtumą, neatsirado teisinių prielaidų reikalavimui priteisti netesybas pareikšti. Dėl to kasaciniuose skunduose keliami teisės klausimai dėl netesybų (baudos) (nustatytos jungtinės veiklos sutartyje už pareigos dalyvauti ir neišstoti iš konsorciumo veiklos pažeidimą) mažinimo, kuriais kvestionuojamos apeliacinės instancijos teismo išvados, nespręstini.

  1. Dėl kitų kasaciniuose skunduose, atsiliepimuose į kasacinius skundus, nurodomų proceso teisės klausimų

148a) dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme

149Atsakovas Siemens kasaciniame skunde nurodo argumentus, susijusius su žodiškumo principo pažeidimu apeliacinės instancijos teisme. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą (CPK 336 straipsnio 1 dalis, nes byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal atskiruosius skundus), apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CPK 322 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

150Apeliacinės instancijos teismas kasacine tvarka skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakė, dėl ko netenkina šio atsakovo prašymo, pažymėdamas, kad Siemens 2013 m. sausio 3 d. pateiktame pakartotiniame prašyme dėl žodinio bylos nagrinėjimo išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi priimto procesinio sprendimo dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka rašytiniu būdu. Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas išdėstė motyvus, dėl kurių skiriamas ne žodinis, o rašytinis bylos nagrinėjimas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad rašytinės, o ne žodinės bylos nagrinėjimo formos pasirinkimas nulėmė apeliacinės instancijos teismo nutarties dėl bylos baigties priėmimo neteisėtumą.

151b) dėl (naujų) įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme

152CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas kasacine tvarka skundžiamoje nutartyje išsamiai motyvavo, kodėl netenkina atsakovo Siemens prašymo priimti naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsnyje įtvirtintu įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje ribojimu, atsisakė priimti prie ieškovo atskirojo skundo pridėtus rašytinius įrodymus, nes sprendė, kad su ieškovo Urbico atskiruoju skundu teikiamus įrodymus pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pagrįstai. Dėl kitų (naujų) įrodymų, pateiktų apeliacinei instancijai, apeliacinės instancijos teismas nesutiko su ieškovo Urbico teiginiu, kad šių naujų įrodymų teikimas atitinka įrodymų priimtinumo ir leistinumo reikalavimus pagal CPK 314 straipsnio nuostatas. Kasacinis teismas nurodo, kad nėra pagrindo nesutikti su šiais apeliacinės instancijos teismo procesiniais sprendimais, nes jie atitinka teisinį reguliavimą ir procesinius koncentracijos ir ekonomiškumo principus, reiškiančiais, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

153c) dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

154Kasaciniame skunde atsakovas Siemens taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, nes nenagrinėjo atsakovo priešieškinio Urbico, taip pat atsakovo Siemens procesiniuose dokumentuose, atsiliepiant į Urbico ir Fima reiškiamus reikalavimus, nurodytų faktų ir įrodymų. Kasacinis teismas nesutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu. Visų pirma atsakovas taip teigdamas prieštarauja pats sau, nes vėliau kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, nepagrįstai konstatavęs, jog ieškovas Urbico nepadarė pažeidimo arba kad padarytas pažeidimas yra neesminis. Taigi matyti, kad atsakovas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl ieškovo Urbico veiksmų vertinimo, tai ir yra vienas pagrindinių šios bylos klausimų, dėl kurio kasacinis teismas pasisakė pirmiau išdėstytuose motyvuose. Iš kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos nutarties turinio matyti, kad teismas vertino ieškovo Urbico veiksmus atsakovo Siemens atžvilgiu. Atsakovo Siemens reikalavimas ieškovui Urbico pareikštas ir nagrinėjamas kaip priešieškinis, toje pačioje, kaip ir ieškovo Urbico ieškinys, šios bendrovės restruktūrizavimo byloje. Ieškinio ir priešieškinio institutų teisinė prigimtis lemia, kad tiek pagal ieškinį, tiek pagal priešieškinį nagrinėjamos aplinkybės, kaip yra ir šiuo atveju, „persidengia“. Akivaizdu, kad taip, kaip apeliacinės instancijos teismas vertino atsakovo Siemens veiksmus (sudarančius ar nesudarančius pagrindą nutraukti jungtinės veiklos sutartį), buvo nulemta, kaip teismas vertino ieškovo Urbico veiksmus Siemens atžvilgiu.

155d) dėl kasacinio proceso nutraukimo pagal ieškovo Urbico ir trečiojo asmens Fimos kasacinius skundus

156Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2013 m. birželio 21 d. nutartimi, įvertinusi ieškovo Urbico nurodytas termino kasaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis, tenkino Urbico prašymą atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama (CPK 345 straipsnio 2 dalis, 350 straipsnio 4 dalis). Bylą kasacine tvarka nagrinėjantis teismas neturi procesinės teisės kvestionuoti Atrankos kolegijos sprendimo dėl termino kasaciniam skundui paduoti atnaujinimo, todėl ieškovo Siemens prašymas nutraukti kasacinį procesą pagal ieškovo Urbico kasacinį skundą nesvarstytinas. Kasacinis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Fimos paduotas kasacinis skundas, kuris priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi, neatitinka kasaciniam skundui keliamų reikalavimų, įtvirtintų CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų (t. y. kad šiame kasaciniame skunde, be kita ko, turi būti, bet nebuvo nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtina šio Kodekso 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą), ir dėl to spręsti dėl kasacinio proceso pagal šio byloje dalyvaujančio asmens kasacinį skundą nutraukimo.

157Ieškovas Siemens kasaciniame skunde nurodo ir daugiau procesinio teisinio pobūdžio argumentų, kaip antai, dėl ieškovo Urbico atskirojo skundo priėmimo ir termino atnaujinimo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad dėl to apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė kasacine tvarka skundžiamoje nutartyje, su apeliacinės instancijos teismo motyvais dėl šios dalies kasacinis teismas sutinka ir jų nekartoja.

158Dėl bylos procesinės baigties

159Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių dalys, kuriomis iš dalies tenkinti ieškovo Urbico ir trečiojo asmens Fimos reikalavimai, ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikintinos, dėl šių dalių priimtinas naujas sprendimas – atmesti ieškinį ir trečiojo asmens reikalavimą, iš naujo išspręsti visų instancijų teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą; kitą nutarčių dalį, kuria netenkintas atsakovo Siemens priešieškinis priteisti netesybas ir ieškovo Urbico reikalavimas atsakovui Siemens atlyginti nuostolius, palikti nepakeistą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai).

160Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pabaigos

161Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ir priėmus galutinę nutartį, kuria ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens reikalavimai atmesti, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki galutinės teismo nutarties įsiteisėjimo jos priėmimo dieną; teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti galutinėje nutartyje (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

162Tuo vadovaudamasi kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia apie laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. vasario 28 d. ir 2013 m. kovo 25 d. nutarčių pagrindu dėl ieškovo RUAB ,,Urbico“ ir trečiojo asmens UAB ,,Fima“ (T. 25, b. l. 170, 207), taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. balandžio 9 d. ir 2013 m. balandžio 19 d. nutarčių pagrindu dėl atsakovo Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą (T. 26, b. l. 75, 213), galiojimo pasibaigimą.

163Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

164Panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, iš naujo paskirstytinos šalims turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta bylinėjimosi išlaidų proporcingo šalių tenkintiems ir atmestiems reikalavimams paskirstymo taisyklė: jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui ir atsakovui proporcingai teismo tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ši tvarka taikoma taip pat ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis įmoka už paduodamus apeliacinius ir kasacinius skundus. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Kai šalių reikalavimai tenkinami iš dalies, teisinės pagalbos išlaidos paskirstomos remiantis proporcingumo principu.

165Proceso pirmosios, apeliacinės instancijų ir kasaciniame teismuose metu ieškovas Urbico ir trečiasis asmuo Fima reiškė reikalavimus priteisti kiekvienam po 50 000 000 Lt baudos, tokio paties dydžio baudos priteisimo reikalavimą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose palaikė ir Siemens, kuris kasacinio proceso metu paduotame kasaciniame skunde sumažino prašomą priteisti baudą iki 1 Lt. Kadangi kasacinis teismas sprendžia, kad ieškinio, priešieškinio ir trečiojo asmens pareikšti reikalavimai atmestini, tai dėl šių lygių savo apimtimi reikalavimų bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos. Kartu su nurodytais reikalavimais šioje byloje netenkintas taip pat ir Urbico likęs ieškinio reikalavimas priteisti 837 090,76 Lt nuostolių atlyginimo. Šio netenkinto reikalavimo dydis sudaro 1,65 proc. visos ieškovo reikalavimų vertės (50 837 090,76 Lt). Dėl to iš ieškovo Urbico priteistina 1,65 proc. atsakovo Siemens turėtų bylinėjimosi išlaidų proceso pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose metu. Byloje pateikti dokumentai, patvirtinantys Siemens 40 840,20 euro ir 9997,67 Lt (sumos išraiška litais – 151 011 Lt) su teisine gynyba prieš Urbico pirmosios instancijos teisme susijusių teisinių paslaugų išlaidų (T. 17, bylos priedas) bei 158 741 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai prieš Urbico apmokėti apeliacinės instancijos teisme (T. 23, b. l. 71–77); taip pat 33 079,77 euro (114 218 Lt) teisinių paslaugų, susijusių su teisine gynyba prieš Urbico, išlaidų ir 28 853,12 euro (99 624 Lt) teisinių paslaugų, susijusių su teisine gynyba prieš Fimą, išlaidų proceso kasaciniame teisme metu (T. 27, b. l. 191–194).

166Apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteista iš Siemens Urbico naudai 25 000 000 Lt ir Fimos naudai 5 000 000 Lt. Šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi sprendžiama visiškai atmesti ieškovo Urbico ieškinio, atsakovo Siemens priešieškinio ir trečiojo asmens Fimos reikalavimus, taip netenkinami Urbico ir Fimos kasacinių skundų prašymai kiekvienam iš jų padidinti iš Siemens priteisiamą baudą iki 50 000 000 Lt ir iš dalies tenkinamas atsakovo Siemens kasacinio skundo prašymas panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių dalis, kuriomis priteista bauda iš Siemens, bei netenkinamas Siemens kasacinio skundo prašymas priteisti 1 Lt baudą iš Urbico. Tai reiškia, kad Siemens kasacinio skundo reikalavimas turtine išraiška patenkinamas iš esmės visa apimtimi. Dėl to atsakovo Siemens turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme atlygintinos iš ieškovo Urbico ir trečiojo asmens Fimos.

167Atsižvelgdama į atsakovo patirtas didelio dydžio bylinėjimosi išlaidas, į CPK 98 straipsnio 2 dalį, kuria šalies advokato teisinių paslaugų išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, teisėjų kolegija sprendžia sumažinti atsakovui Siemens priteistinas jam atlygintinas išlaidas advokatų teisinėms paslaugoms apmokėti. Kolegija taip pat įvertina bylos sudėtingumą ir apimtį, bylos ginčo komercinį pobūdį, advokatų teiktų teisinių paslaugų mastą ir kompleksiškumą, jų darbo ir laiko sąnaudas bei sprendžia, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, dėl kurių, kaip tai nurodyta Rekomendacijų 11 punkte, teismas priteisia didesnį advokatų teiktų teisinių paslaugų užmokestį, negu šių paslaugų Rekomendacijose išvardyti įkainiai. Tuo remdamasi kolegija vertina, kad 50 proc. sumažinamas atsakovo Siemens turėtų išlaidų advokatų teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimas yra pakankamas, iš dalies kompensuojantis atsakovo patirtas bylinėjimosi sąnaudas.

168Remiantis pirmiau išdėstytais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo argumentais, byloje pateiktais dokumentais apie bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovo Urbico priteistina atsakovo Siemens naudai 1246 Lt pirmosios instancijos teisme, 1310 Lt apeliacinės instancijos teisme ir 57 109 Lt kasaciniame teisme, iš viso – 59 665 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; iš trečiojo asmens Fimos priteistina atsakovui Siemens 49 812 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi ieškovo Urbico ir trečiojo asmens Fimos kasaciniai skundai netenkinami, tai jų turėtos kasacinio proceso metu bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

169CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus; nuo žyminio mokesčio atleidžiami restruktūrizavimo byloje ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys. Dėl to grąžintina: atsakovui Siemens už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis – 39 240 Lt (T. 9, b. l. 1); trečiajam asmeniui Fimai už reikalavimą, pareikštą pirmosios instancijos teisme, sumokėtas žyminis mokestis – 38 940 Lt (T. 5, b. l. 61), ir už atskirąjį skundą, paduotą apeliacinės instancijos teismui, sumokėtas 30 000 Lt žyminis mokestis (T. 20, b. l. 7). Siemens, Fima ir Urbico kiekvienas už savo paduotą kasacinį skundą, bylos duomenimis, žyminio mokesčio nemokėjo.

170Kasaciniame teisme patirta 187,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. lapkričio 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo ir trečiojo asmens kasacinių skundų, iš jų šių išlaidų atlyginimas priteistinas lygiomis dalimis (t. y. po 93,78 Lt).

171Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

172Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutarties dalis, kuriomis iš dalies tenkinti ieškovo restruktūrizuojamos UAB ,,Urbico“ (juridinio asmens kodas 120094467) ir trečiojo asmens UAB ,,Fima“ (juridinio asmens kodas 121289694) reikalavimai ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti, dėl šių dalių priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo restruktūrizuojamos UAB ,,Urbico“ ir trečiojo asmens UAB ,,Fima“ reikalavimus.

173Kitas nutarčių dalis, kuriomis netenkintas atsakovo Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą (filialo kodas 302432264), priešieškinio reikalavimas priteisti netesybas ir ieškovo restruktūrizuojamos UAB ,,Urbico“ reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą, palikti nepakeistas.

174Priteisti atsakovui Siemens Osakeyhtiö, veikiančiam per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, iš ieškovo restruktūrizuojamos UAB ,,Urbico“ 59 665 (penkiasdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt penkis) Lt, iš trečiojo asmens UAB ,,Fima” – 49 812 (keturiasdešimt devynis tūkstančius aštuonis šimtus dvylika) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

175Iš ieškovo restruktūrizuojamos UAB ,,Urbico“ ir trečiojo asmens UAB ,,Fima” priteisti iš kiekvieno po 93,78 Lt (devyniasdešimt tris litus 78 ct) procesinių dokumentų siuntimo kasaciniame teisme išlaidų valstybei.

176Valstybei priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

177Grąžinti atsakovui Siemens Osakeyhtiö, veikiančiam per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, už priešieškinį sumokėtą žyminį mokestį – 39 240 (trisdešimt devynis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt) Lt.

178Grąžinti trečiajam asmeniui UAB ,,Fima“ už reikalavimą, pareikštą pirmosios instancijos teisme, sumokėtą žyminį mokestį – 38 940 (trisdešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt) Lt.

179Grąžinti trečiajam asmeniui UAB ,,Fima“ 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Lt žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą, paduotą apeliacinės instancijos teismui.

180Išaiškinti, kad remiantis įsiteisėjusia teismo nutartimi žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

181Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. vasario 28 d., 2013 m. kovo 25 d., 2013 m. balandžio 9 d. ir 2013 m. balandžio 19 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones laikyti pasibaigusiomis nuo šios nutarties priėmimo dienos.

182Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Indrei Savkinienei,... 3. dalyvaujant ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės... 4. atsakovo Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos... 5. trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ atstovui advokatui... 6. trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios... 7. žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 8. Teisėjų kolegija... 9. I. Ginčo esmė... 10. Perkančioji organizacija savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“... 11. Jungtinės veiklos sutartimi partneriai įsipareigojo dalyvauti ir neišstoti... 12. UAB „Eismas“ (atsakingasis partneris) ir UAB „Siemens“ (partneris)... 13. UAB „Urbico“ 2009 m. kovo 13 d. raštu partneriui UAB „Siemens“ nurodė... 14. UAB „Urbico“ 2009 m. rugpjūčio 17 d. ieškiniu prašė priteisti iš... 15. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi UAB „Urbico“... 16. 2009 m. gruodžio 29 d. atsakovas Siemens Osakeyhtiö, veikiantis per Siemens... 17. Sujungus civilines bylas visi pareikšti reikalavimai nagrinėjami vienoje... 18. Iš viso ieškovas RUAB „Urbico“ (toliau – ir Urbico) ieškiniu prašė... 19. Atsakovas Siemens priešieškiniu prašė teismo priteisti iš Urbico 50 000... 20. Trečiasis asmuo UAB „Fima“ (toliau – Fima) pareikštu savarankišku... 21. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 22. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 23. Dėl atsakovo Siemens priešieškinio reikalavimo teismas nurodė tai, kad... 24. Byloje nustatyta, kad 2009 m. kovo 5 d. Urbico ir užsakovo SĮ ,,Susisiekimo... 25. Teismas nurodė, kad jungtinės veiklos sutartimi partneriai aiškiai ir... 26. Nesutarimai dėl Siemens atliktų darbų kokybės tarp Siemens, Urbico ir... 27. Teismo vertinimu, susitarimu dėl tarpinių darbų perėmimo nepakeistos jokios... 28. Jungtinės veiklos sutartimi partneriai įsipareigojo bendradarbiauti ir... 29. Jungtinės veiklos sutarties 1.7 punktu partneriai sutarė, kad visos lėšos... 30. Sutarties 3.9 punkte partneriai numatė, kad kiekvienas iš partnerių pagal... 31. Siemens teiginį, kad jungtinės veiklos sutartis galėjo būti nutraukta, nes... 32. Dėl Urbico, Fimos ir Siemens reikalavimų priteisti sutartines netesybas... 33. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį teismas gali... 34. Dėl Urbico reikalavimo priteisti 837 090,76 Lt nuostolių, susidedančių iš... 35. Teismas įvertino neįrodytomis ieškovo prašomas atlyginti 209 517,97 Lt... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad pagal CPK 83 straipsnio 1... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 38. ,,Ieškovo RUAB „Urbico“ ieškinį atsakovui Siemens Osakeyhtiö,... 39. Priteisti RUAB „Urbico“ naudai iš Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per... 40. Priteisti UAB „Fima“ naudai iš Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per... 41. Grąžinti Siemens Osakeyhtiö, veikiančiam per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos... 42. Grąžinti UAB ,,Fima“ permokėtą žyminį mokestį – 8940 Lt.... 43. Kitą RUAB ,,Urbico“ ir UAB ,,Fima“ reikalavimų dalį atmesti.“... 44. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje taip pat nurodė: grąžinti UAB... 45. Teismas atsisakė priimti atsakovo Siemens kartu su atskiruoju skundu teikto... 46. Byloje kilęs ginčas nagrinėjamas Urbico restruktūrizavimo byloje, kurioje... 47. Atsakovo teiginį, kad skundžiama nutartimi pasisakyta dėl neįtrauktų į... 48. Siemens jungtinės veiklos sutarties nutraukimą siejo su Urbico šios... 49. Kita Siemens pranešime apie sutarties nutraukimą nurodyta nutraukimo... 50. Siemens pranešime taip pat nurodė, kad Urbico atsisako priimti atliktus... 51. Pranešime apie sutarties nutraukimą Siemens taip pat nurodė, kad Urbico... 52. Dėl jungtinės veikos sutartyje nurodytų netesybų teismas pažymėjo, kad... 53. Dėl Urbico reikalavimo atlyginti 837 090,76 Lt nuostolius, atsiradusius iki... 54. Dėl priteistinų procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą... 55. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą proporcingai tenkintų ir... 56. Teismas nutartyje sprendė grąžinti Fimai už atskirąjį skundą sumokėtą... 57. Spręsdamas mažinti priteistinų advokato teisinės pagalbos išlaidų... 58. Remdamasis proporcingo tenkintiems reikalavimams bylinėjimosi išlaidų... 59. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 60. Kasaciniu skundu atsakovas Siemens Osakeyhtiö, veikiantis per Siemens... 61. Apeliacinės instancijos teismas, kartu ir pirmosios instancijos teismas,... 62. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai išaiškino CK 6.218 straipsnio 1... 63. Teismai pažeidė CK 6.71 straipsnio 1 dalį, nes priteisė netesybas,... 64. Teismai nevertino jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatyto baudos... 65. Siemens po sutarties nutraukimo tęsė ir baigė vykdyti savo darbus, tačiau... 66. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 ir 3... 67. Lietuvos apeliacinis teismas turėjo vertinti Siemens priešieškinyje... 68. Kasatorius prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Jo teigimu,... 69. Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas RUAB „Urbico“ prašo... 70. Urbico pritaria Lietuvos apeliacinio teismo nutarties išvadai, kad Siemens... 71. Įstatyme ir teismų praktikoje vadovaujantis favor contractus principu... 72. Siemens nepagrįstai tvirtina, kad turėjo teisę nutraukti CK 6.219 straipsnio... 73. Lietuvos apeliacinis teismas tinkamai nustatė konsorciumo partnerių... 74. Lietuvos apeliacinis teismas visiškai pagrįstai dviem CPK 180 ir 181... 75. Urbico praleistas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujintas teismo... 76. Urbico reiškia įsitikinimą, kad bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka... 77. Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Fima“... 78. Sutartimi nustatytų netesybų esmė ir prigimtis – užtikrinti kiekvieno iš... 79. Jungtinės veiklos sutarties vienašalis nutraukimas reglamentuotas... 80. Netesybų dydis už nepagrįstą jungtinės veiklos sutarties nutraukimą... 81. Teismai teisingai ir pagrįstai nustatė ginčo dėl vienašalio sutarties... 82. Ieškovo teigimu, įrodymų gausa, didelė bylos medžiagos apimtis nėra ir... 83. Kasaciniu skundu ieškovas RUAB ,,Urbico“ prašo pakeisti Lietuvos... 84. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje netesybų mažinimą... 85. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovo RUAB ,,Urbico“ kasacinio skundo... 86. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Siemens Osakeyhtiö, veikiantis per... 87. Atsakovas nurodo tai, kad Urbico kasacinis skundas paduotas praleidus CPK 345... 88. Spręsdami priteisti netesybas teismai neatsižvelgė į tai, kad nebuvo... 89. Siemens pažymi, kad Urbico kasaciniame skunde pateikė nuorodas į Lietuvos... 90. Netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos – CK 6.73 straipsnio... 91. Siemens nesutinka su Urbico kasacinio skundo argumentu, kad netesybos negali... 92. Siemens nurodo, kad pagrindinis konsorciumo tikslas buvo ne savaime išlikti... 93. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB ,,Fima“ prašo pakeisti Vilniaus... 94. Ieškovas nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai,... 95. Sutartimi nustatytos netesybos inter alia yra skirtos nuostoliams atlyginti,... 96. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens UAB ,,Fima“ kasacinio... 97. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Siemens Osakeyhtiö, veikiantis per... 98. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį netesybos... 99. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB... 100. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme žodinio posėdžio metu atvykę... 101. Teisėjų kolegija... 102. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 103. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas... 104. Nagrinėjant kilusį ginčą kasacine tvarka, t. y. pasisakant dėl bylą... 105. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis,... 106. Pagrindinis sutarčių teisės principas pacta sunt servanda – sutarčių... 107. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos... 108. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyti pacta sunt... 109. Šioje byloje nustatyta, kad šalis siejo savo pobūdžiu fiduciarine esanti... 110. Aptariant galiojančio teisinio reglamentavimo nuostatas, pažymėtina, kad CK... 111. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 112. a) kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių... 113. b) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtra ar... 114. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skiriamasis jungtinės... 115. Pirmiau nurodyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra... 116. Tai, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra fiduciarinė,... 117. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties šalis, savo... 118. Byloje nustatyta, kad ginčo šalių (Urbico, Siemens, Fimos) ir trečiojo... 119. Byloje nustatyta, kad atsakovas Siemens 2009 m. rugpjūčio 10 d. pranešime... 120. 1) pateikti informaciją apie rangos sutarties vykdymą, įskaitant... 121. 2) priimti ir sumokėti už Siemens atliktus darbus, kuriuos priėmė... 122. 3) pateikti SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ rangos sutarties įvykdymo... 123. 4) sušaukti valdymo komiteto susirinkimą jungtinės veiklos sutarties... 124. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs nurodytus sutarties... 125. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, nustatant,... 126. Sutarties pažeidimo vertinimo esminiu kriterijai nustatyti CK 6.217 straipsnio... 127. 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties,... 128. 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi... 129. 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;... 130. 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad... 131. 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė... 132. Tokie patys sutarties vienašališko nutraukimo dėl kitos šalies esminio... 133. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nesant esminio sutarties... 134. Šalys gali sutartyje išvardyti ir kitus konkrečius kriterijus ar... 135. Užsakovui perduoti kitų partnerių atliktus tarpinius darbus Urbico turėjo... 136. Urbico sudarė ir daugiau susitarimų su užsakovu bei projektą... 137. 2007 m. liepos 23 d. sutartimi perleisdamas reikalavimo teisę į sumas,... 138. Aptartų susitarimų Siemens nepripažino, juos vertindamas kaip... 139. Partnerių susirašinėjimo medžiaga patvirtina tai, kad, nepateikęs... 140. Vertinant pirmiau nurodytus Urbico veiksmus, kaip jie atitinka esminio... 141. Byloje nepaneigta, kad Siemens atliko jam, kaip partneriui pagal jungtinės... 142. Pažymėtina, kad atsakovas (Siemens) suteikė ieškovui (Urbico) papildomą... 143. Jungtinės veiklos partnerių keitimasis informacija yra esminis jungtinės... 144. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartos bylos... 145. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai... 146. Galima vertinti, kad Siemens nutraukus jungtinės veiklos sutartį dėl jam... 147. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Siemens veiksmus dėl... 148. a) dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ... 149. Atsakovas Siemens kasaciniame skunde nurodo argumentus, susijusius su... 150. Apeliacinės instancijos teismas kasacine tvarka skundžiamoje nutartyje... 151. b) dėl (naujų) įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme... 152. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 153. c) dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų... 154. Kasaciniame skunde atsakovas Siemens taip pat nurodo, kad apeliacinės... 155. d) dėl kasacinio proceso nutraukimo pagal ieškovo Urbico ir trečiojo asmens... 156. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 157. Ieškovas Siemens kasaciniame skunde nurodo ir daugiau procesinio teisinio... 158. Dėl bylos procesinės baigties... 159. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios ir apeliacinės instancijų... 160. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pabaigos... 161. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ir priėmus galutinę nutartį, kuria... 162. Tuo vadovaudamasi kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia apie... 163. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 164. Panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių dalis dėl... 165. Proceso pirmosios, apeliacinės instancijų ir kasaciniame teismuose metu... 166. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteista iš Siemens Urbico naudai... 167. Atsižvelgdama į atsakovo patirtas didelio dydžio bylinėjimosi išlaidas, į... 168. Remiantis pirmiau išdėstytais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 169. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nustatyta, kad nuo žyminio... 170. Kasaciniame teisme patirta 187,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 171. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 172. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 173. Kitas nutarčių dalis, kuriomis netenkintas atsakovo Siemens Osakeyhtiö,... 174. Priteisti atsakovui Siemens Osakeyhtiö, veikiančiam per Siemens Osakeyhtiö... 175. Iš ieškovo restruktūrizuojamos UAB ,,Urbico“ ir trečiojo asmens UAB... 176. Valstybei priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie... 177. Grąžinti atsakovui Siemens Osakeyhtiö, veikiančiam per Siemens Osakeyhtiö... 178. Grąžinti trečiajam asmeniui UAB ,,Fima“ už reikalavimą, pareikštą... 179. Grąžinti trečiajam asmeniui UAB ,,Fima“ 30 000 (trisdešimt tūkstančių)... 180. Išaiškinti, kad remiantis įsiteisėjusia teismo nutartimi žyminį mokestį... 181. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 182. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...