Byla 2A-151/2013
Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-888-538/2011, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui A. Č.. Teisėjų kolegija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. V. ir V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų M. V. ir V. V. ieškinys atsakovui akcinei bendrovei DnB NORD bankas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-888-538/2011, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui A. Č.. Teisėjų kolegija

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Byloje nagrinėjamas kredito sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo klausimas.

4Atsakovas AB DnB NORD bankas ir ieškovai M. V. ir V. V. 2006-12-29 sudarė Kredito linijos sutartį Nr.03/423-1312, pagal kurią bankas suteikė atsakovams - kredito gavėjams 1 500 000 Lt kreditą. 2008-03-14 ir 2009-01-30 buvo padaryti Kreditavimo sutarties pakeitimai (toliau pradinė sutartis su vėlesniais pakeitimais vadinama Sutartimi). Sutarties 1.2 punkte buvo numatytas kredito grąžinimo terminas iki 2010-11-30, nurodant, kad 2010-11-30 sugrąžinami visi negrąžinti kreditai, o Kredito linijos limito galiojimas pasibaigia. Sutarties bendrosios dalies 46 punktas nustatė, kad esant Sutarties nutraukimo pagrindams, bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, prieš 10 dienų išsiųsdamas raštišką pranešimą kredito gavėjui, nutraukti sutartį, Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos. Kadangi ieškovai nustatytais terminais atsakovui nemokėjo kredito dalių grąžinimo įmokų, atsakovas nutraukė Sutartį Sutarties bendrosios dalies 46 punkte nustatyta tvarka, išsiųsdamas skolininkams 2009-12-30 raštą Nr. 30.58.37/1953, kuriame nurodė, kad Sutartis nutraukiama, jei ieškovai per 10 dienų neįvykdys savo prievolių atsakovui.

5Ieškovai ieškiniu prašė pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu ir Sutartį pakeisti – nukelti galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2050 m. rugsėjo 13 d., kredito grąžinimą išskaidyti kas mėnesį mokamomis įmokomis. Ieškovų teigimu, Sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes pagal susitarimą buvo numatyta galimybė kreditą grąžinti ne tik nuosekliai pagal susitarime išdėstytą tvarką, bet ir paskutinę kredito linijos limito galiojimo dieną. Ieškovai nurodė, jog pasikeitus ekonominei situacijai, jie buvo priversti sustabdyti sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, t.y. palūkanų pagal sutartį mokėjimą. Ieškovai ne kartą kreipėsi į AB DnB NORD banko Klaipėdos filialo valdytoją, pateikdami siūlymus kartu, abiem pusėm naudingu būdu, spręsti Sutarties tinkamo vykdymo galimybes, tačiau atsakovas nepasiūlė jokio projekto sutartiems sąlygoms pakeisti. Tai reiškia, kad Sutarties nutraukimas turi būti pripažintas neteisėtu ir dėl atsakovo bendradarbiavimo principo pažeidimo. Ieškovų manymu, atsakovas negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje ir sutartyje numatytais vienašalio sutarties nutraukimo pagrindais, nes vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įtvirtinta tik kaip reakcija į sutartį pažeidusios šalies tyčinį ar didelio neatsargumo elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu, tuo tarpu ieškovai ne dėl savo kaltės, ne dėl nuo jų priklausančių aplinkybių nebegalėjo vykdyti Sutarties sąlygų, o dėl pasikeitusios ekonominės situacijos. Šiuo atveju bankas dėl jo vykdomos veiklos specifikos yra stipresnė sutarties šalis, o ieškovai – fiziniai asmenys, komercinio banko tikslas - pelno siekimas, todėl atsakovas taip pat turi prisiimti neigiamą savo veiklos padarinių riziką. Atsakovo neigiami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis rizikingai vertino ieškovų mokumą, t.y. ieškovų galimybes grąžinti kreditą. Tai patvirtina 2006-12-27 banko sprendimas, iš kurio turinio matyti, kad tuo metu ieškovų pajamos sudarė 1 896 Lt, išlaidos – 3 482 Lt, be to, ieškovai turėjo įsipareigojimus bankui 359 453 Lt ir 190 326 Lt sumai. Pagal banko paskaičiavimą, suteikus ieškovams naują 1 500 000 Lt kreditą, ieškovų išlaidos kas mėnesį sudarytų 73 220 Lt, tačiau atsakovas realiai ieškovų pajamų nevertino, o rėmėsi tik ieškovų verslo projekte numatytomis ateityje gautinomis pajamomis. Ieškovai prašė pakeisti Sutartį CK 6.204 straipsnio pagrindu, nurodydami, kad šiuo atveju egzistuoja visi CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar sunkesnis sutarties vykdymas yra toks reikšmingas, kad ją vykdyti tampa tiek sudėtinga, kad yra pagrindas sutarties keitimui.

6Trečiasis asmuo A. Č. prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad atsakovas neteisėtai nutraukė 2006-12-29 Kredito linijos sutartį, nes pagal susitarimą buvo numatyta galimybė kreditą grąžinti ne tik nuosekliai pagal susitarime išdėstytą tvarką, bet ir paskutinę Kredito linijos limito galiojimo dieną.

7Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovai neteisingai aiškina Sutarties specialiosios dalies 4 punkte nurodytą kredito grąžinimo terminą ir sumas. 2009-01-30 susitarimo 1.2. punktas numatė nuoseklų kredito linijos limito mažinimą, užtikrinant visišką suteikto kredito pagal Sutartį grąžinimą iki 2010-11-30. Todėl ieškovai privalėjo sugrąžinti atitinkamą kredito sumą, kad nebūtų viršytas nustatytas limitas, nelaukiant Sutarties galiojimo pabaigos. Atmestinas ieškovų argumentas, kad bankas nebendradarbiavo. 2009-01-30 buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2010-11-30 bei pakeista kredito valiuta, dėl ko sumažėjo mėnesinės įmokos. Bankas Sutarties nutraukimo veiksmų ėmėsi 2009 m. gruodį, ieškinį teismui dėl skolos priteisimo pateikė tik 2010-02-24, o išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto pradėjo dar vėliau – 2010-07-26, per šį laikotarpį ieškovai jokių bendradarbiavimo požymių nerodė. Be to, ieškovai nepateikia jokių įrodymų apie bankui teiktus prašymus dar kartą keisti Sutarties sąlygas. Ieškovai negali savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pateisinti kitos sandorio šalies kaip finansų įstaigos statusu. Ieškinyje nenurodomas Sutarties nutraukimo neteisėtumo pagrindas. Šiuo atveju nėra pagrindo keisti Sutarties sąlygas CK 6.204 straipsnio pagrindu, be to, ieškovai nepaaiškina, kaip jie vykdys savo sutartinius įsipareigojimus, net ir pakeitus sąlygas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 10 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

10Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ieškovai kreditavimo sutartį būtų sudarę ne laisva valia. Todėl, teismo vertinimu, sudarę Sutartį ir gavę kreditą ieškovai įgijo pareigą mokėti bankui įmokas Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Kadangi ieškovai netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus finansinius įsipareigojimus bankui, t. y. laiku nemokėjo kredito dalių grąžinimo įmokų ir tai yra esminiai Sutarties pažeidimai, bankas teisėtai, vadovaudamasis CK 6.217 str. 5 d,. Sutarties bendrosios dalies 49 p., esant Sutartyje numatytiems vienašalio Sutarties nutraukimo pagrindams, kurie yra laikomi esminiais Sutarties pažeidimo atvejais (Sutarties bendrosios dalies 50 p.), vienašališkai nutraukė Sutartį. Šiuo atveju Sutarties pažeidimas laikytinas esminiu, nes bankas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties. Keisti sutarties sąlygas, darant skolininkams išlygas, yra banko teisė, tačiau jokiu būdu ne pareiga. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovai, prašydami pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškinyje nepateikė jokių konkrečių šį ieškinio reikalavimą pagrindžiančių argumentų, įrodymų, t.y. ieškinyje nėra nurodytas minėtos sutarties nutraukimo neteisėtumo pagrindas. Aplinkybė, kad viena iš sudaryto sandorio šalių yra juridinis pelno siekiantis asmuo, teismo vertinimu, nesuteikia teisės ieškovams nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Dėl ieškovų reikalavimo pakeisti Sutartį, teismas nurodė, jog ieškovų reikalavimas dėl Sutarties sąlygų pakeitimo būtų nagrinėjamas tik jei teismas būtų patenkinęs ieškovų reikalavimą ir pripažintų Sutarties nutraukimą neteisėtu. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovai neįrodė, jog pakeitus sutartį ir pratęsus kredito grąžinimą iki 2050 m. rugsėjo 13 d., jie ją galėtų įvykdyti tinkamai, kadangi ieškovų skola bankui yra labai didelė.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovai M. V. ir V. V. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad Sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes pagal susitarimą buvo numatyta galimybė kreditą grąžinti ne tik nuosekliai pagal susitarime išdėstytą tvarką, bet ir paskutinę kredito linijos limito galiojimo dieną. Pasikeitus ekonominei situacijai, apeliantai buvo priversti sustabdyti sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, t.y. palūkanų pagal sutartį mokėjimą. Jie ne kartą kreipėsi į AB DnB NORD banko Klaipėdos filialo valdytoją, pateikdami siūlymus kartu, abiem pusėm naudingu būdu, spręsti Sutarties tinkamo vykdymo galimybes, tačiau atsakovas nepasiūlė jokio projekto Sutarties sąlygoms pakeisti. Atsakovas negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje ir Sutartyje numatytais vienašalio sutarties nutraukimo pagrindais, nes vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įtvirtinta tik kaip reakcija į sutartį pažeidusios šalies tyčinį ar didelio neatsargumo elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu, tuo tarpu apeliantai ne dėl savo kaltės, ne dėl nuo jų priklausančių aplinkybių nebegalėjo vykdyti Sutarties sąlygų, o dėl pasikeitusios ekonominės situacijos. Aplinkybės, susijusios su Sutarties apsunkintu vykdymu, nepriklauso nuo apeliantų valios, jos atsirado ne dėl apeliantų kaltės ir jie negalėjo užkirsti joms kelio. Šiuo atveju bankas dėl jo vykdomos veiklos specifikos yra stipresnė sutarties šalis, atsakovas turi prisiimti neigiamą savo veiklos padarinių riziką. Atsakovo neigiami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis rizikingai vertino ieškovų mokumą. Bankas, iš esmės pasikeitus aplinkybėms dėl sutarties vykdymo, ne tik kad nevertino išorės aplinkos poveikio banko kreditavimo veiklai, bet ir ignoravo apeliantų pasiūlymus keisti Sutarties sąlygas ir tokiu būdu sumažinti Sutarties neįvykdymo galimybes. Sutarties nutraukimas yra neteisėtas, pažeidžiantis apeliantų teises, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl ne tik Sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu, bet ir Sutarties sąlygos keistinos CK 6.204 straipsnio pagrindu.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB DnB NORD bankas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantų atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti analogiški ieškiniui argumentai, neaišku, kokiomis konkrečiai materialinės ar procesinės teisės normomis apeliantai grindžia savo apeliacinį skundą ir prašo vadovautis atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose.

15Byloje nustatyta, kad atsakovas AB DnB NORD bankas ir apeliantai M. V. ir V. V. 2006-12-29 sudarė Kredito linijos sutartį Nr. 06/423-1312, pagal kurią bankas suteikė kredito gavėjams 1 500 000 Lt kreditą. Kredito gavėjų įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka) ir laidavimu. 2008-03-14 buvo padaryti Kreditavimo sutarties pakeitimai, pakeičiant už prievolę pagal Kreditavimo sutartį laidavusį asmenį.2009-01-30 buvo padaryti Kreditavimo sutarties pakeitimai, pakeičiant Kreditavimo sutartyje numatytą valiutą ir kredito grąžinimą išdėstant atitinkamais terminais, susitariant, kad iki2010-11-30sugrąžinami visi negrąžinti kreditai, o Kredito linijos limito galiojimas pasibaigia. Sutarties bendrosios dalies 46 punktas nustatė, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams atsakovas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų iki Sutarties nutraukimo dienos išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą, nutraukti sutartį. Sutarties bendrosios dalies 49 punkte išvardinti Sutarties nutraukimo pagrindai, vienas kurių (49.1 punktas) nurodo, kad „kredito gavėjas Sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies (...)“.Sutarties bendrosios dalies 50 punktu šalys susitarė, jog Sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai yra esminių Sutarties pažeidimų atvejai. Kadangi apeliantai Sutartyje nustatytais terminais atsakovui nemokėjo kredito dalių grąžinimo įmokų, atsakovas nutraukė Sutartį Sutarties bendrosios dalies 46 punkte nustatyta tvarka išsiųsdamas apeliantams 2009-12-30 raštą Nr. 30.58.37/1953, kuriame nurodė, kad Sutartis nutraukiama, jei apeliantai per 10 dienų neįvykdys savo prievolių atsakovui.

16Sprendžiant dėl Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo, pirmiausia pažymėtina, kad bendrasis civilinių teisinių santykių principas – sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda) įpareigoja sutarties šalis vykdyti abipusius įsipareigojimus, t. y. teisinių santykių dalyviai privalo vykdyti savo prievoles, pareigas, kurios nustatytos abipusiškai suderinta valia (sutartimi). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jos interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu. Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. Sutarties šalims įstatymas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis)leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės. CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, sudarančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Dėl to, esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kredito sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos ex officio patikrinamos sąžiningumo aspektu, jeigu sutartis yra vartojimo (CK 6.188 straipsnis) ir sąžiningumo principo neatitinkančios sutarties sąlygos pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2012). Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Sutarties Specialiosios dalies 12.1 punkte aiškiai įtvirtinta, kad pagal Sutartį suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas. Apeliaciniame skunde patys apeliantai nurodo, kad kreditas iš esmės buvo paimtas statybų verslui vystyti. Todėl teisės normos, skirtos vartotojų teisinei apsaugai, nagrinėjamu atveju netaikytinos.

17Apeliantai neginčija, kad jie Sutartyje nustatytais terminais prievolių nevykdė, t.y. pažeidė įmokų mokėjimo grafiką. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantų argumentą, kad pagal šalių susitarimą buvo numatyta galimybė kreditą grąžinti ne tik nuosekliai pagal susitarime išdėstytą tvarką, bet ir paskutinę kredito linijos limito galiojimo dieną, todėl, apeliantų teigimu, Sutarties nutraukimas laikytinas neteisėtu. Kaip matyti iš šalių pradinės 2006-12-29 pasirašytos Kredito linijos sutarties 4 punkto, šalys susitarė, kad 2008-11-30 grąžinami visi negrąžinti kreditai, o kredito linijos limito galiojimas pasibaigia. Šalys 2009-01-30 Sutarties pakeitimu susitarė pakeisti minėtą 4-ą punktą, kredito grąžinimą numatant dalimis ir tam tikrais terminais, t.y. susitariant, kad kredito linijos limitas mažinamas tam tikromis sumomis konkrečiais terminais bei numatant, kad 2010-11-30 sugrąžinami visi negrąžinti kreditai, o kredito linijos limito galiojimas pasibaigia. Iš šių Sutarties sąlygų darytina išvada, kad šalys susitarė dėl kredito nuoseklaus grąžinimo (kredito linijos limito mažinimo) dalimis konkrečiais terminais, o paskutinę kredito linijos galiojimo dieną numatė sugrąžinti likusią negrąžintą kredito dalį. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, šalys Sutarties bendrosios dalies 49.1 punkte numatė, kad Sutarties nutraukimo pagrindas yra atvejis, kai kredito gavėjas Sutartyje nustatytais terminais negrąžina bent vienos kredito dalies, o 50 punkte ir 2009-01-30 susitarimo dėl Sutarties pakeitimo 3.1. punkte susitarė, jog susitarime numatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas yra esminis Sutarties pažeidimas, darytina išvada, kad šalys kredito grąžinimą dalimis laikė esmine Sutarties sąlyga ir šios sąlygos pažeidimą susitarė laikyti esminiu Sutarties pažeidimu, t.y. pagal Sutarties esmę griežtas atsiskaitymo terminų laikymasis šiuo atveju turi esminę reikšmę sutarties galiojimui. Spręstina, kad toks aiškinimas atitinka ne tik šalių sudarytos Sutarties sąlygas, bet ir bendrąsias CK 6.217 straipsniuose įtvirtintas sutarčių teisės normas, reglamentuojančias sutarčių nutraukimo teisinius pagrindus, taip pat CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

18Dėl apeliantų argumento, jog bankas negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje ir Sutartyje numatytais vienašalio sutarties nutraukimo pagrindais, nes apeliantai ne dėl savo kaltės, ne dėl nuo jų priklausančių aplinkybių, o dėl pasikeitusios ekonominės situacijos nebegalėjo vykdyti Sutarties sąlygų, pirmiausia pažymėtina, kad, kaip jau minėta, CK 6.217 straipsnio 5 dalyje numatyta teisė šalims sutartyje susitarti dėl atvejų, kuriuos jos laikys vienašališko sutarties nutraukimo pagrindais, todėl šiuo atveju, kai šalys šia įstatymo suteikta teise pasinaudojo, t.y., susitarė, kokius atvejus laikys esminiais Sutarties pažeidimais, CK 6.217 straipsnio 2 dalis netaikytina, o teismas, vertindamas šalių sutartinius santykius, sprendžia, ar šalių sutartyje numatytos vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos neprieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju, vertinant kredito sutarties paskirtį ir tikslus, griežtas Sutarties sąlygų laikymasis (šiuo atveju kredito grąžinimas Sutartyje numatytomis sąlygomis) turi esminę reikšmę. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad prieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyvioms įstatymų nuostatoms šalių susitarimas kredito dalies negrąžinimą Sutartyje numatytais terminais laikyti esminiu Sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį. CK 6.218 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą; apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas – prieš 30 dienų. Nagrinėjamu atveju Sutarties 46 punktas nustatė, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų iki Sutarties nutraukimo dienos išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą, nutraukti sutartį. Atsakovas šią sąlygą įvykdė, t.y. išsiuntė apeliantams pranešimą, duodamas Sutartyje numatytą terminą pašalinti Sutarties vykdymo pažeidimus. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad nėra pagrindo išvadai, jog kredito sutarties pažeidimas buvo neesminis, o Sutarties nutraukimas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Apeliantų motyvas, kad Sutartis buvo pažeista ne dėl jų kaltės, o dėl pasikeitusios ekonominės situacijos, t.y. aplinkybių, kurių jie negalėjo numatyti ir daryti įtakos, pažymėtina, jog šis motyvas galėtų būti svarbus sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms institutui (CK 6.204 str.), dėl kurio taikymo nagrinėjamu atveju bus pasisakyta toliau šioje nutartyje, tačiau tai nėra motyvas sprendžiant dėl sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo. Be to, bylos aplinkybės paneigia apeliantų argumentą, kad atsakovas nebendradarbiavo ar buvo nesąžiningas. Apeliantų interesais dar 2009-01-30 buvo pakeistos Sutarties sąlygos, nukeliant galutinį kredito grąžinimo terminą dviem metams. Apeliantams nevykdant įsipareigojimų, bankas 2009-12-30 raštu informavo kredito gavėjus apie Sutarties nutraukimą, duodamas Sutartyje numatytą 10 dienų įspėjimo terminą. Ieškinį dėl skolos priteisimo teismui pateikė 2010-02-24. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti nesąžiningų atsakovo veiksmų. Keisti sutarties sąlygas yra atsakovo, kaip sutarties šalies, teisė, bet ne pareiga.

19Pažymėtina ir tai, kad bankas, nutraukęs Sutartį, kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš bankui hipotekos lakštais įkeisto nekilnojamojo turto. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-08-02 nutartimi Nr. 337-1N/2010 ir 2010-08-09 nutartimi Nr. 350-1N/2010 nutarė areštuoti įkeistus daiktus, įspėti skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 straipsnis, CPK 558 straipsnis) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Vadinasi, Sutarties nutraukimo teisėtumas, kiek jis susijęs su Sutartyje nustatytos tvarkos laikymusi, jau buvo patikrintas teismo.

20Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantų argumentai, jog bankas dėl jo vykdomos veiklos specifikos yra stipresnė sutarties šalis, jis turi prisiimti neigiamą savo veiklos padarinių riziką, nes, prieš sudarant Sutartį, rizikingai vertino apeliantų mokumą, taigi, ir jų galimybes grąžinti kreditą, galėtų būti vertinami, jeigu būtų ginčijama pati Sutartis ar atskiros jos sąlygos. Be to, šios aplinkybės galėtų būti vertinamos, jei ginčas būtų kilęs iš vartojimo kredito teisinių santykių, nes vartotojas pripažintinas silpnesne, didesnės apsaugos reikalaujančia sutarties šalimi, tačiau, jau nurodyta, kad apeliantai šiame ginče nelaikytini vartotojais. Todėl dėl minėtų apeliantų argumentų, šioje byloje sprendžiant ne vartojimo sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo klausimą, teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

21Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas sutartį nutraukė teisėtai, t. y. esant sutarties nutraukimo pagrindams ir laikantis sutartyje nustatytos tvarkos. Apeliantų prašymas pakeisti sutarties sąlygas, nukeliant skolos grąžinimo terminą, galėtų būti svarstomas tik jeigu sutarties nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu, t.y. Sutartis būtų galiojanti ir vykdytina. Pasibaigusios sutarties pakeisti negalima. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms instituto (CK 6.204 str.) taikymo sąlygas, nurodė, kad sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo, t. y. esant rebus sic stantibus situacijai, principo pacta sunt servanda privalomumas išlieka. Sutarties privalomumo principas reiškia, kad šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei šalys per protingą terminą nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai bet kuri iš jų, t. y. ir ta šalis, kuri kreipėsi su prašymu, ir šalis, į kurią buvo kreiptasi, turi teisę prašyti teismo spręsti dėl sutarties tolimesnio likimo, t. y. ją pakeisti ar nutraukti, nustatant sutarties nutraukimo sąlygas. Šalis, kuri remiasi sutarties vykdymo suvaržymu, turi būti aktyvi ir privalo teikti kitai šaliai prašymą keisti sutartį per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tuoj pat po to, kai šios aplinkybės atsirado. Tuo atveju, kai kita šalis nepareiškia noro derėtis, nukentėjusi sutarties šalis teise kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo turi naudotis operatyviai, priešingu atveju pasikeitusių aplinkybių rizika teks pačiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Nagrinėjamu atveju, nors apeliantai ir nurodo, kad jie kreipėsi į banką, prašydami pakeisti Sutarties sąlygas, t.y., motyvuoja, kad buvo aktyvūs, o bankas nebendradarbiavo, pažymėtina, jog, siekdami operatyviai ginti savo interesus, apeliantai, matydami, kad bankas nesutinka pakeisti Sutarties sąlygų, turėjo nedelsdami kreiptis į teismą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, nelaukiant, kol bankas imsis vienašališko sutarties nutraukimo veiksmų, t.y., netgi gavę banko pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, banko pranešime nurodytu terminu prievolės įvykdymui, kol dar sutartis nebuvo laikoma nutraukta, galėjo inicijuoti teisminį Sutarties sąlygų pakeitimą. To nepadarę turėtų prisiimti savo neveikimo riziką.

22Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vienašališko sutarties nutraukimo institutą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos rezultatas yra palankus atsakovui, kuris prašo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas 1 452 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (II t., 77-79 b.l.). Šios atsakovo patirtos išlaidos priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis, t.y. po 726 Lt iš kiekvieno.

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti iš ieškovų M. V. (a.k. ( - ) ir V. V. (a.k. ( - ) atsakovui akcinei bendrovei DnB NORD bankas (į.k. 112029270) po 726 Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Byloje nagrinėjamas kredito sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo... 4. Atsakovas AB DnB NORD bankas ir ieškovai M. V. ir V. V. 2006-12-29 sudarė... 5. Ieškovai ieškiniu prašė pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu ir... 6. Trečiasis asmuo A. Č. prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad atsakovas... 7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovai neteisingai aiškina... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 10 d. sprendimu nusprendė... 10. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų... 11. Apeliaciniu skundu ieškovai M. V. ir V. V. prašo Klaipėdos apygardos teismo... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB DnB NORD bankas prašo... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 15. Byloje nustatyta, kad atsakovas AB DnB NORD bankas ir apeliantai M. V. ir V. V.... 16. Sprendžiant dėl Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo, pirmiausia pažymėtina,... 17. Apeliantai neginčija, kad jie Sutartyje nustatytais terminais prievolių... 18. Dėl apeliantų argumento, jog bankas negali remtis CK 6.217 straipsnio 2... 19. Pažymėtina ir tai, kad bankas, nutraukęs Sutartį, kreipėsi į Hipotekos... 20. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantų argumentai, jog bankas dėl jo vykdomos... 21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas sutartį... 22. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 24. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimą palikti... 27. Priteisti iš ieškovų M. V. (a.k. ( - ) ir V. V. (a.k. ( - ) atsakovui...