Byla 2A-398-943/2015
Dėl žalos atlyginimo, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo – R. P

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1639-553/2012 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo – R. P.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Jonavos skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 141 400 Lt žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise.

6Ieškovas nurodė, kad VSDFV Jonavos skyrius 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 14D-21 „Dėl D. K. nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo“ apdraustajai įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą pripažino draudiminiu įvykiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 27 straipsniu, apdraustosios D. K. motinai A. E. K. ir tėvui J. K. buvo išmokėta po 70 700 Lt dydžio vienkartinė draudimo išmoka. Draudiminis įvykis – apdraustosios mirtis pakeliui į darbą atsirado dėl R. P. kaltės, o jos civilinę atsakomybę pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ) buvo apdraudęs atsakovas AB „Lietuvos draudimas“. Todėl ieškovas, remdamasis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, 6.290 straipsnio 3 dalimi bei TPVCAPDĮ, prašo išieškoti žalą iš atsakovo atgręžtinio reikalavimo teise. Atsakovas atsisakė atlyginti žalą motyvuodamas tuo, kad prievolės mokėti tokias išmokas atsiradimas nėra siejamas su deliktinės atsakomybės dėl asmens sužalojimo ar mirties kilimu žalą padariusiam asmeniui, tačiau, ieškovo teigimu, pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį civilinės atsakomybės draudimo atveju subrogacija nėra taikoma, t. y. draudikas tiesiogiai atsako draudimo suma, tai taikytina ir regresinio reikalavimo atveju. Ieškovas taip pat nurodė, kad socialinio draudimo išmokos yra priskiriamos prie deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, jos nėra ir negali būti traktuojamos kaip socialinė parama, nes išmokamos įvykus draudiminiam įvykiui dėl kalto asmens (R. P.) kaltės. Tiek socialinio, tiek privataus draudimo atvejais taikomas abstraktus kriterijus – išmokėtina draudimo išmoka apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus. Dėl to turėtų būti preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas visiškai kompensuoja nukentėjusiosios (jos šeimos narių) žalą.

72012 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1639-553/2012 ieškovas VSDFV Jonavos skyrius buvo pakeistas jo teisių perėmėju VSDFV Kauno skyriumi.

8Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad deliktinės civilinės atsakomybės atveju dėl asmens mirties atlyginama neturtinė žala (CK 6.250 str.), žala, netekus maitintojo (CK 6.284 str.), laidojimo išlaidos (CK 6.291 str.). Tik neturtinės žalos įvertinimas nėra paremtas tiksliu padarytos žalos įvertinimu, tačiau net ir nustatant neturtinės žalos dydį, visais atvejais atsižvelgiama į konkrečias žalos padarymo aplinkybes. Ieškovo išmokėtos žuvusiosios tėvams vienkartinės socialinio draudimo išmokos mokėjimas visiškai nėra siejamas su objektyviai įrodytu ir konstatuotu išlaikymo praradimo faktu ir dėl asmens gyvybės atėmimo padarytos žalos įvertinimu. Todėl, atsakovo vertinimu, šios išmokos negali būti laikomos žalos atlyginimu deliktinės civilinės atsakomybės prasme, kadangi jų dydis nėra pagrįstas konkrečiu atveju padarytos žalos dydžio nustatymu, apskaičiavimu ir išreiškiamu piniginiu ekvivalentu, ir laikytinos valstybės teikiama socialine parama. Atsakovo teigimu, valstybės pareigos teikti socialinę paramą perkėlimas žalą padariusiam asmeniui neatitinka Lietuvos Respublikos konstitucijos 52 straipsnio nuostatų, taip pat proporcingumo principo, kadangi žalą padaręs asmuo tokiu atveju privalėtų atlyginti daugiau žalos nei realiai jos padarė. Pagal CK 6.113 straipsnį, trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Jeigu ieškovas, išmokėdamas vienkartinę socialinio draudimo išmoką, atlygino daugiau žalos nei jos buvo padaryta, įgydamas regreso teisę į tą išmokėtos socialinio draudimo išmokos dalį, kuri viršija nukentėjusiojo patirtus nuostolius, jis įgytų daugiau teisių nei jų turėjo pradinis kreditorius.

9Trečiasis asmuo R. P. su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-813/2010 buvo priteista turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiems L. K. ir V. K. (žuvusiosios sūnums). Žuvusiosios tėvams A. E. K. ir J. K. buvo išmokėtos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, regreso teisė į žalą padariusį asmenį nėra absoliuti. Šios teisės suabsoliutinimas tam tikrais atvejais reikštų, kad atsakingam už žalos padarymą asmeniui nustatoma prievolė sumokėti sumas, kurios nėra atlyginimas už jo, jo valdomų daiktų ar kitų asmenų, dėl kurių veiksmų atsiradusią žalą jis privalo atlyginti, padarytą žalą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimais, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiajam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Todėl ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo visą išmokėtą socialinės išmokos sumą, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad žuvusiosios tėvai patyrė 141 400 Lt turtinę žalą. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė, todėl ieškinys turi būti atmestas.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinio netenkino. Vadovaudamasis vyraujančia teismų praktika bei remiantis nagrinėjamą situaciją reglamentuojančiais teisės aktais pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas regresinį reikalavimą grindė tik aplinkybėmis, susijusiomis su valstybinio socialinio draudimo išmokos paskyrimo pagrindais, jos apskaičiavimu bei išmokėjimo faktu. Reikalavimo atlyginti 141 400 Lt turtinę žalą, remiantis tuo pagrindu, kad atitinkamo dydžio turtinę žalą dėl draudiminio įvykio patyrė žuvusiosios tėvai, ieškovas nereiškė ir neįrodė.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Ieškovas VSDFV Kauno skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti.

14Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Remiantis teismine praktika, vienkartinė draudimo išmoka nėra valstybės parama, o negautų pajamų dėl darbuotojo žūties kompensavimas, kuris pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį, įskaitomas į atlygintos žalos dydį.

162. Teismas neatsižvelgė į tai, kad D. K. tėvams vienkartinė draudimo išmoka kompensavo jų patirtą žalą negautų pajamų forma, nes jie abu yra pensinio amžiaus ir galėjo būti finansiškai remiami savo dukros. Vienkartinė išmoka buvo išmokėta įstatymų pagrindu, todėl laikytina pagrįsta ir įrodyta.

17Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nesutiko su apelianto argumentais.

18Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

191. Socialinio draudimo išmokos paskirtis inter alia kompensuoti turtinę žalą, tačiau kartu ir atlikti valstybės socialinę funkciją dėl paramos skyrimo. Regreso teisė nėra absoliuti, nes atitinkamais atvejais turi būti įrodinėjamos aplinkybės, kokia yra paskirtos ir išmokėtos valstybinio socialinio draudimo išmokos dalis, kuri atitiktų AB „Lietuvos draudimas“ draudėjo kaltais veiksmais padarytą turtinę žalą. Apeliantas turėtų reikalavimo teisę į visą draudimo išmoką iš AB „Lietuvos draudimas“ tik tokiu atveju, kai draudimo išmoka būtų lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydžiui arba būtų mažesnė už jį. Atsakovo teigimu, išmokėta draudimo išmoka žuvusiosios tėvams yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, todėl apeliantas nepagrįstai reikalauja visos išmokėtos draudimo išmokos, nes jis neįgyja reikalavimo teisės į kaltą ar už jį atsakingą asmenį visa apimtimi.

202. Negautos pajamos taip pat yra pripažįstamos žala, tačiau jos nėra ir negali būti preziumuojamos, o jų apskaičiavimui taikomos konkrečios teisės normos. Negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas, negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Duomenų, kad D. K. tėvai buvo jos išlaikomi, ar buvo reikalingi paramos, bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikta.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

23Dėl faktinės bylos situacijos ir byloje vertintinų klausimų nustatymo

24Nustatyta, kad 2008 m. gegužės 21 d. D. K. eidama namo iš darbo apie 18.20 val., pėsčiųjų perėjoje buvo pertrenkta ir mirtinai sužalota R. P. vairuojamo automobilio. Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu R. P. buvo pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, jai paskirta bausmė, nukentėjusiesiems (žuvusiosios vaikams) L. K. priteista 6 973,60 Lt, V. K. – 3 973,60 Lt neturtinei žalai atlyginti, o iš AB „Lietuvos draudimas“ V. K. naudai buvo priteistas 8 106,66 Lt turtinės žalos atlyginimas. 2008 m. gegužės 21 d. įvykį pripažinus draudiminiu, VSDFV Jonavos skyrius žuvusiosios tėvams A. E. K. ir J. K., vadovaudamasis NADPLSDĮ 27 straipsnio bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 86, 88, 99 straipsniais paskyrė ir išmokėjo kiekvienam po 70 700 Lt dydžio vienkartinę draudimo išmoką. Apeliantas 2010 m. birželio 16 d. kreipėsi į R. P. civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę – atsakovą AB „Lietuvos draudimas“ ir pareikalavo atlyginti patirtą 141 400 Lt žalą, tačiau šis atsisakė tenkinti pareikštą reikalavimą.

25Apeliantas pareiškė ieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas atmetė. Teismas nusprendė, kad ieškovui regresinį reikalavimą grindžiant tik teisės aktų, nustatančių draudiminės išmokos apskaičiavimo ir paskyrimo pagrindus, nuostatomis, byloje neįrodyta, jog prašomą atlyginti draudiminę išmoką sudaro žuvusiosios tėvų patirta turtinė žala, neįrodytas ir jos dydis, todėl ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 2A-101/2014 pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai ir paliko nepakeistą skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą, tačiau kasacinės instancijos teismas pažymėjo, jog socialinio draudimo įstaigos įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę pareikštas ieškinys negali būti atmetamas vien todėl, kad nenustatytas tikslus apdraustojo (ar jo šeimos narių) patirtos žalos dydis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014 išskyrė, jog šiuo atveju, vertinant ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumą turi būti nustatyta, ar socialinio draudimo išmokos padengė visą turtinę žalą, kuri buvo padaryta dėl asmens žūties, ir išspręsta, ar žuvusiosios tėvams išmokėta suma visa apimtimi privalo būti atlyginta draudimo bendrovės, vadovaujantis TPVCAPDĮ. Todėl civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) VSDFV Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo perdavus pakartotinai nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, turi pasisakyti, kokią paskirtį atlieka socialinio draudimo įstaigos išmokėta draudimo išmoka ir kokia apimtimi socialinio draudimo išmoką išmokėjusi įstaiga turi regresinio reikalavimo teisę į žalą padariusio asmens draudimo bendrovę; įvertinti, kuri vienkartinės išmokos dalis (ar visa išmoka), nagrinėjamu atveju, apdraustajai mirus kompensuoja jos šeimos narių patirtą žalą, o kuri viršija patirtos žalos atlyginimo sumą ir apibrėžti, kokiais kriterijais remiantis ji nustatytina.

26Dėl naujų papildomų paaiškinimų priėmimo

27Lietuvos Aukščiausiajam Teismui bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1639-553/2012 pakartotinai grąžinus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2015 m. vasario 27 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą 2015 m. kovo 3 d. ir išaiškino bylos šalims teisę iki 2015 m. vasario 27 d. pateikti kasacinės instancijos teismo sprendime išvardintas ir pakartotinai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme vertintinas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Teismo nustatytu terminu, t. y. iki 2015 m. vasario 27 d., bylos šalys papildomų įrodymų ir paaiškinimų teismui nepateikė, todėl 2015 m. kovo 3 d. vykusiame teismo posėdyje teisėjų kolegija civilinę bylą išnagrinėjo remiantis byloje esančiais šalių paaiškinimais, pateiktais įrodymais ir atidėjo teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2015 m. balandžio 2 d. Bylą išnagrinėjus iš esmės, Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. kovo 4 d. buvo gauti papildomi atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ paaiškinimai. Jais atsakovas siekia įrodyti, jog byloje nėra įrodyta, kad ieškovo išmokėta suma nukentėjusiosios tėvams vertintina žalos atlyginimu, kadangi nesant duomenų ir įrodymų apie tai, jog nukentėjusiosios tėvai buvo reikalingi išlaikymo, ieškovo išmokėtos sumos vertintinos kaip atliekančios socialinę, bet ne žalos atlyginimo funkciją.

28CPK 251 straipsnis numato, jog papildomi įrodymai ar šalių paaiškinimai, kuriais grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai byloje, gali būti prijungiami prie bylos medžiagos iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir tik tuo atveju jei toks prašymo tenkinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju atsakovo papildomi duomenys teismui pateikti jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Papildomai po bylos išnagrinėjimo teikiamų dokumentų prijungimas lemtų bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą ir dar ilgesnę bylos nagrinėjimo trukmę, todėl siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo, papildomai teikiamus atsakovo paaiškinimus atsisakoma priimti ir vertinti kartu su kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsisakymas priimti papildomus paaiškinimus atsakovo teisės būti išklausytam ir teisės į teisminę gynybą nepažeis, kadangi atsakovas turėjo galimybę savo poziciją byloje nagrinėjamais klausimais išdėstyti pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą, o aptariami duomenys apie nukentėjusiosios ir jos tėvų gaunamas pajamas, kaip įrodymai pagrindžiantys atsakovo atsikirtimus, teismui pasiekiami viešuosiuose registruose (CPK 179 str. 3 d.).

29Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, socialinio draudimo įstaigos mokamos pagal NADPLSDĮ, paskirties ir socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusio asmens draudiką apimties

30Apeliaciniu skundu ieškovas, išreikšdamas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, jog jo išmokėta vienkartinė draudimo išmoka, priskirtina vienam iš CK 6.249 straipsnyje išvardintų žalos elementų, todėl jos tikslas ne valstybės parama, bet negautų pajamų, dėl darbuotojo žūties, kompensavimas.

31Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žalos sąvoka apima asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas (NADPLSDĮ nustatytais atvejais) kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Be periodinių išmokų (NADPLSDĮ 26 str.), apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, jo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį (27 str. 1 d.). NADPLSDĮ paskirtis yra reglamentuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo santykius, nustatyti asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas, teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, apibrėžti draudžiamuosius bei nedraudžiamuosius įvykius (NADPLSDĮ 1 str.). Taigi, šios pagal NADPLSDĮ mokamos draudimo išmokos yra vienas iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje išvardytų žalos elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014), kadangi kasacinio teismo išaiškinta, kad šios socialinio draudimo rūšies paskirtis – kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2014).

32Tačiau vien aplinkybė, kad NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja negautas pajamas, nereiškia, kad remiantis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis negalima šių išmokų vertinti kaip atliekančių ir kitokią funkciją. Šiuo įstatymu įgyvendinama valstybinės socialinės politikos dalis, nes, be žalos atlyginimo, draudimo išmokos mokėjimas atlieka ir socialinę funkciją.

33Priešingas aiškinimas, kad socialinio draudimo įstaigos išmokėta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus (NADPLSDĮ 27 str.) besąlygiškai turi būti laikoma negautų pajamų kompensacija apdraustųjų šeimos nariams, vien dėl tos priežasties, kad NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tokia nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis, neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo išaiškinimų. Pagal juos, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, draudimo išmoka gali būti didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį ir tokiu atveju socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį tik dėl tokios socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta žala nukentėjusiam asmeniui. Taigi, CK 6.290 straipsnio 3 dalies norma aiškintina taip, kad socialinio draudimo įstaiga turi regreso teisę į kaltą dėl žalos atsiradimo asmenį tik šio asmens veiksmais padarytos žalos dydžiu. Kitaip tariant, jeigu apdrausto darbuotojo šeimai dėl jo žūties išmokėta draudimo išmoka viršija šeimai padarytos žalos dydį, tai socialinio draudimo įstaiga gali reikalauti iš kalto dėl žalos padarymo asmens tik tokios draudimo išmokos dalies, kuria atlyginta žala, nes trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014).

34Taigi susiformavusioje kasacinio teismo praktikoje yra vienareikšmiškai pripažinta, kad socialinio draudimo įstaigos išmokėta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus (NADPLSDĮ 27 str.) ta dalimi, kuria ji viršija mirusiojo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, šeimos patirtą žalą, atlieka valstybės socialinės politikos funkciją ir dėl šios sumos išmokėjimo socialinio draudimo įstaigai regreso teisė į žalą padariusio asmens draudimo bendrovę neatsiranda. Vienkartinės išmokos dalis (ar visa išmoka), kuri apdraustajam mirus kompensuoja apdraustojo šeimos narių patirtą žalą, atlieka netektų pajamų (turtinės žalos) kompensavimą ir dėl šios dalies socialinio draudimo įstaiga gali įgyvendinti regreso teisę į žalą padariusį asmenį ar jo draudiką. Tačiau pažymėtina, kad išvadą dėl vienkartinės draudimo išmokos (jos dalies) kvalifikavimo kaip turinčios ne žalos (negautų pajamų) kompensavimo, o kitą paskirtį, teismas gali padaryti tik tinkamai ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis bei nustatęs, kokią žalą dėl apdraustojo mirties patyrė šeimos nariai, turintys teisę į jos atlyginimą, ir koks šios žalos santykis su vienkartinės draudimo išmokos suma.

35Dėl socialinio draudimo įstaigai atlygintinos sumos dydžio nustatymo ir įrodinėjimo naštos tarp bylos šalių paskirstymo

36Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-388/2013). Šiuo atveju vertinama viena iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų - atlygintinos žalos dydžio klausimas. Byloje kilo ginčas, kuri vienkartinės išmokos dalis (ar visa išmoka), apdraustajai D. K. žuvus, kompensuoja jos tėvų J. K. ir A. E. K. patirtą turtinę žalą, o kuri viršija patirtą žalos atlyginimo sumą.

37Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

38Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą byloje grindė duomenimis apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas (b. l. 5-12), kurie kasacinio teismo praktikoje vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiojo asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Tačiau toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusiojo asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 str.). Jei atsakovo argumentai ir jo pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovo prašomos priteisti regresinės prievolės dydis reikšmingai neatitinka išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžio, įrodymus dėl to, kokią konkrečią žalą patyrė apdraustasis (jo šeimos nariai), teikia abi proceso šalys (CPK 179 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013).

39Šiuo atveju atsakovas atsikirtimuose į pareikštus reikalavimus teigė, jog byloje nėra duomenų, jog nukentėjusioji dar gyva būdama teikė tėvams išlaikymą, jog jos finansinė padėtis leido teikti paramą ir jie buvo jos reikalingi, tačiau šių teiginių nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas pasisako dėl šių atsakovo argumentų.

40Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-130/2014). Kai akivaizdu, kad tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje vienu iš teisiškai reikšmingų kriterijų, apskaičiuojant žuvus apdraustam asmeniui jo šeimos nariams padarytą žalos dydį, yra laiko kriterijus (pvz., kasacinio teismo praktikoje teisiškai reikšmingu kriterijumi apskaičiuojant žuvus apdraustam asmeniui jo sutuoktinio patirtos žalos dydį, pasireiškiantį negautomis pajamomis, buvo pripažintas laikotarpis, per kurį pergyvenęs sutuoktinis išlaikymą būtų gavęs, jei sutuoktinis nebūtų žuvęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-313/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju nustatant atlygintinos patirtos žalos dydį, laiko kriterijus taip pat yra esminis, tačiau, priešingai nei nurodytu atveju, skaičiuotina ne žuvusiojo asmens tikėtina gyvenimo trukmė, per kurią jis būtų teikęs išlaikymą, pvz., savo sutuoktiniui, tačiau turtinę žalą dėl nukentėjusiosios mirties patyrusių asmenų (žuvusiosios tėvų) vidutinė gyvenimo trukmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovautis statistine žuvusiosios tikėtina gyvenimo trukme, per kurią ji savo tėvams sukurtų turtinę naudą, įvertinus žuvusiosios tėvų amžių (D. K. žūties metu ji buvo 74 metai) netikslinga, kadangi vidutinė Lietuvos Respublikoje vyrų ir moterų gyvenimo trukmė 2008 metais (nukentėjusiosios žūties metai) buvo vidutiniškai 72 metai (Lietuvos statistikos departamento elektroninio tinklalapio duomenys http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010801&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3228&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14).

41Statistikos departamento viešai skelbiamais duomenimis vyrų ir moterų, gyvenančių mieste (nukentėjusiosios tėvai gyvena Jonavos mieste (b. l. 11-12), vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė sulaukus 74 metų amžiaus apytiksliai sudarė (galėjo tęstis) apie 10,87 metų). Toks laiko tarpas, teisėjų kolegijos vertinimu, apibrėžia žuvusiosios, tikėtina, tėvams teiktinos paramos laikotarpį. Atsižvelgtina ir į tai, jog šiuo laiko tarpu žuvusioji, įvertinus moterų pensinį amžių Lietuvos Respublikoje, vis dar būtų darbingo amžiaus. Atsakovo nuomone, teiginiai apie tai, jog žuvusioji teiktų tėvams išlaikymą iki jų gyvenimo pabaigos yra hipotetiški, kadangi byloje ieškovas nėra įrodęs, jog ir būdama gyva ji teikė savo tėvams išlaikymą, tuo labiau, jog jie buvo reikalingi išlaikymo. Tokie atsakovo argumentai atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Šiuo atveju, spręsdama byloje kilusios atlygintos žalos dydžio klausimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad toks išlaikymas tiek pinigais, tiek kita forma senyvo amžiaus nedarbingiems tėvams žuvusios būtų teikiamas. Pirmiausia tokio pobūdžio pareiga yra moralinė pareiga, dėl kurios nevykdymo žuvusiajai esant gyvai nagrinėjamos bylos kontekste jokių duomenų nėra. Be to teisėjų kolegija pažymi, jog, sprendžiant dėl tėvų, žuvus jų dukrai, patirtos žalos dydžio nustatymo, CK 3.205 straipsnio nuostatos, numatančios pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus, taikytinos tik tiek, kiek padeda nustatyti kriterijus patirtos turtinės žalos sumai įvertinti, tačiau sąlygų, kuriomis remiantis vertintina pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti išlaikymo reikalingus tėvus, vertinant socialinio draudimo įstaigos reiškiant regresinį reikalavimą patirtos žalos dydžiui nustatyti, negalima tapatinti.

42Atsakovas taip pat teigė, jog byloje net nėra duomenų, jog žuvusiosios pajamos galėjo leisti jai prisidėti prie tėvų išlaidų dengimo. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi viešuosiuose registruose teikiamą informaciją, mano priešingai. VSDFV duomenimis, iki mirties D. K. gavo darbines pajamas, kurios atskaičius mokesčius sudarė apie 1 400 Lt per mėnesį. Nors VSDFV duomenys taip pat rodo, jog žuvusiosios tėvų senatvės pensija per mėnesį kartu sudėjus siekė apie 1 900 Lt, tačiau žuvusiosios teiktiną išlaikymą / paramą reikėtų vertinti ne tik finansine išraiška. Išlaikymas gali būti teikiamas įvairiomis formomis, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kurios, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014). Atkreiptinas dėmesys, jog A. E. K. be senatvės pensijos mokamos ir transporto išlaidų kompensacijos. Transporto išlaidų kompensacijos skiriamos ir mokamos neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją ir kuriems nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis. Tai reiškia, jog A. E. K.buvo būtina pagalba ne tik buityje, bet ir siekiant įsigyti maisto produktų, apsilankant pas gydytojus. Įvertinus jos sutuoktinio amžių ir turimą negalią, akivaizdu, jog kasdienių poreikių patenkinimui buvo būtina kito žmogaus parama.

43Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais. Vaikai savo veiksmais privalo visapusiškai padėti, paremti ar teikti deramą išlaikymą savo tėvams. Tam tikra bendražmogiška prasme tai atlygis tėvams, kurie savo laiku tinkamai rūpinosi, auklėjo ir parengė savarankiškam gyvenimui savo vaikus. Todėl nesant byloje duomenims ir įrodymams apie tai, kad žuvusioji buvo visiškai atsiribojusi nuo bendravimo su tėvais, bei pareigą paremti senatvėje savo tėvus laikydami kiekvieno pilnamečio vaiko ne tik konstitucine, bet ir bendražmogiška pareiga, teisėjų kolegija pritaria ieškovo pozicijai, jog žuvus D. K. jos tėvai patyrė nuostolius, kuriuos iš dalies kompensavo ir socialinio draudimo įstaigos išmokėta suma. Be to, plėtodamas anksčiau aptartą praktiką (tuo aspektu, jog draudimo bendrovė turi įrodyti, jog socialinio draudimo įstaigos išmokėta draudimo išmoka viršija nukentėjusiosios (jo šeimos narių) patirtą žalą), kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė leidžia priimti sprendimą ieškovo naudai tais atvejais, kai atsakovas neteikia patikimų argumentų ir įrodymų, ginčydamas nukentėjusiojo patirtos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014). Tokių duomenų atsakovas šioje byloje nepateikė.

44Tačiau tai, kad teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovo išmokėta draudimo išmoka padengė ir žuvusiosios tėvų netektą turtinę žalą, nereiškia, jog teismas laiko, jog ji visa apimtimi atlygintina iš žalą sukėlusio asmens draudimo bendrovės. Šiuo atveju nustatyta, jog tikėtina žuvusiosios tėvų vidutinė gyvenimo trukmė (skaičiuojant nuo D. K. žūties momento, kadangi šią dieną jie neteko išlaikymą teikusio asmens) sudaro apytiksliai 10,87 metų. Todėl įvertinus galimą žuvusios tėvams teiktą išlaikymo pobūdį (socialinė parama, pagalba buityje ir kt.), jos gautas pajamas, tokios paramos ekonominė išraiška, teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienam iš tėvų sudarytų po 78,20 Eur (270 Lt) per mėnesį. Todėl teisėjų kolegija mano, jog pagrįsta ir teisėta iš draudimo bendrovės, apdraudusios žalą sukėlusio asmens civilinę atsakomybę, socialinio draudimo įstaigai, išmokėjusiai draudimo išmoką priteistina suma sudarytų 20 389 Eur (70 400 Lt) (teisėjų kolegija mano, jog žuvusiosios tėvams teiktos paramos piniginė išraiška sudarytų po 270 Lt per mėnesį kiekvienam, tokiu atveju įvertinus tėvų tikėtiną gyvenimo trukmę (10,87 metai) bendra jų netekta turtinė žala įvertintina 20 389 Eur (70 400 Lt; (270 Lt*10,87*12*2)).

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, kuriuo ieškovo reikalavimai tenkinami iš dalies, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų procentinę išraišką, paskirsto ir bylos nagrinėjimo teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašė priteisti 141 400 Lt, o jo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir priteistina 70 400 Lt, laikytina, kad patenkinta 49 proc. ieškovo reikalavimų. Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio (3828 Lt) mokėjimo byloje, tačiau, ieškinį patenkinus iš dalies, proporcinga suma, kurią turėtų apmokėti už ieškinį nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas asmuo, priteistina iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Ši suma, atsižvelgiant į ieškovo atmestų reikalavimų dalį (51 proc.), sudaro 565 Eur (1 952 Lt). Pirmosios instancijos teismas patyrė 36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, 51 proc. šių išlaidų, t. y. 5,3 Eur (18,36 Lt). priteistina iš atsakovo. Taigi, iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 570,60 Eur (1 970,36 Lt).

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

48Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

49Ieškinį tenkinti.

50Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, įmonės kodas 188677437, iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 20 389 Eur (dvidešimt tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) žalos atlyginimo.

51Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, valstybės naudai 570,60 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų ir 60 euro centų) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV)... 6. Ieškovas nurodė, kad VSDFV Jonavos skyrius 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu... 7. 2012 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1639-553/2012 ieškovas... 8. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir... 9. Trečiasis asmuo R. P. su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad Jonavos... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinio netenkino.... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Ieškovas VSDFV Kauno skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 15. 1. Remiantis teismine praktika, vienkartinė draudimo išmoka nėra valstybės... 16. 2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad D. K. tėvams vienkartinė draudimo... 17. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nesutiko su apelianto argumentais.... 18. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:... 19. 1. Socialinio draudimo išmokos paskirtis inter alia kompensuoti turtinę... 20. 2. Negautos pajamos taip pat yra pripažįstamos žala, tačiau jos nėra ir... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 23. Dėl faktinės bylos situacijos ir byloje vertintinų klausimų nustatymo... 24. Nustatyta, kad 2008 m. gegužės 21 d. D. K. eidama namo iš darbo apie 18.20... 25. Apeliantas pareiškė ieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas atmetė.... 26. Dėl naujų papildomų paaiškinimų priėmimo ... 27. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio... 28. CPK 251 straipsnis numato, jog papildomi įrodymai ar šalių paaiškinimai,... 29. Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, socialinio draudimo... 30. Apeliaciniu skundu ieškovas, išreikšdamas nesutikimą su pirmosios... 31. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žalos sąvoka apima asmens turto netekimą... 32. Tačiau vien aplinkybė, kad NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog... 33. Priešingas aiškinimas, kad socialinio draudimo įstaigos išmokėta... 34. Taigi susiformavusioje kasacinio teismo praktikoje yra vienareikšmiškai... 35. Dėl socialinio draudimo įstaigai atlygintinos sumos dydžio nustatymo ir... 36. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią žalą padariusio asmens... 37. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad... 38. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą byloje grindė duomenimis apie... 39. Šiuo atveju atsakovas atsikirtimuose į pareikštus reikalavimus teigė, jog... 40. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato... 41. Statistikos departamento viešai skelbiamais duomenimis vyrų ir moterų,... 42. Atsakovas taip pat teigė, jog byloje net nėra duomenų, jog žuvusiosios... 43. Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti... 44. Tačiau tai, kad teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovo išmokėta... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 46. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, kuriuo... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti... 49. Ieškinį tenkinti.... 50. Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno... 51. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės...