Byla 2A-15-186/2017
Dėl skolos priteisimo. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „LEZ projektų valdymas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „COWI Lietuva“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant M. Z., G. L.,

3dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui M. A., atsakovės atstovui advokatui G. A., teismo ekspertui S. M.,

4žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „VĖTRŪNA“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-600-163/2015 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „VĖTRŪNA“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „LEZ projektų valdymas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „COWI Lietuva“.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė RUAB „VĖTRŪNA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 1 851 516,42 Eur skolos, 264 926,09 Eur palūkanų bei 9,75 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, jog UAB „VĖTRŪNA“ ir Klaipėdos miesto savivaldybė 2009 m. rugpjūčio 24 d. sudarė Klaipėdos daugiafunkcinio sporto ir pramogų komplekso, adresu Dubysos g. 10, Klaipėda, statybos darbų sutartį Nr. J12-208 (toliau – ir „sutartis“). Viena iš sutarties sudedamųjų dalių buvo Tarptautinės inžinierinių konsultantų federacijos (FIDIC) „Užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinierinių darbų statybos sutarties sąlygos“, Bendrosios ir Konkrečiosios sąlygos. Sutarties 2 straipsnyje nurodoma, kad, be kita ko, sutarties sudedamosios dalys yra techninis projektas su techninėmis specifikacijomis ir brėžiniais. UAB „Vėtrūna“ pateikė pasiūlymą dalyvauti atsakovės vykdytame viešajame statybos darbų pirkimo konkurse ir nurodė bendrą statybos darbų vykdymo kainą 55 615 529,27 Lt (16 107 370,62 Eur) ir laimėjo konkursą. Vykdant sutartį, atsakovės iniciatyva 2010 m. gruodžio 30 d. techninis projektas buvo keičiamas. Dėl techninio projekto keitimo UAB „VĖTRŪNA“ reikiamų atlikti statybos darbų mastas padidėjo. Galutinė pakeista techninio projekto laida UAB „VĖTRŪNA“ buvo pateikta 2011 m. birželio 21 d. Naujas statybos leidimas pagal pakeistus techninio projekto sprendinius buvo gautas 2011 m. liepos 14 d. Tam, kad Klaipėdos daugiafunkcinio sporto ir pramogų komplekso Dubysos g. 10, Klaipėdoje, statybos darbus būtų galima pabaigti iki Europos krepšinio čempionato pradžios (2011 m. rugpjūčio 31 d.), UAB „VĖTRŪNA“ geranoriškai bendradarbiaudama su atsakove sutiko nedelsdama pradėti įgyvendinti statybos darbus, kurie buvo numatyti pakeistame techniniame projekte, nelaukdama kol bus atliktos viešųjų pirkimų procedūros dėl naujų darbų pirkimo bei kol techninio projekto pakeitimai bus įforminti teisės aktų nustatyta tvarka. UAB „VĖTRŪNA“, atsižvelgdama į statybos techninę priežiūrą vykdančių asmenų nurodymus bei atsakovės pritarimą, darbus vykdė atsižvelgdama į atliekamus techninio projekto sprendinių pakeitimus, t. y., faktiškai padidėjus statybos darbų mastui, atliko papildomus darbus, taip pat atliko darbus, kurių nebuvo pirminiame techniniame projekte. Visi nurodyti darbai buvo vykdomi pagal FIDIC inžinieriaus (atsakovės atstovo) patvirtiną darbo projektą ir yra pažymėti statybos darbų žurnaluose. Be to, tokius UAB „VĖTRŪNA“ veiksmus lėmė sutarties Konkrečiųjų sąlygų 14.7 punktas, kuriame teigiama, jog mokėjimai atliekami pagal faktiškai atliktus statybos rangos darbus, ir, kaip jau buvo minėta, objekto ir jo pastatymo termino svarba tiek valstybės, tiek ir tarptautiniu mastu bei valstybės institucijų pozicija šiuo klausimu. Iki ieškinio pateikimo liko nesumokėta už darbus, kurių padaugėjo dėl techninio projekto pakeitimo, kurie yra nurodyti protokole, t. y. už: metalo konstrukcijų statybos darbus; arenos santvarų montavimo darbus; fasado metalo elementų montavimo darbus; metalo įdėtinių detalių montavimo darbus; aptarnavimo tiltelių metalo montavimo darbus; parapetų tvirtinimo darbus; gelžbetoninių konstrukcijų montavimo darbus; papildomus dažymo ir laiptų pakopų išlyginimo darbus; papildomo įėjimo stogelių betonavimo darbus, kurių bendra vertė – 1 851 516,42 Eur.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 2 855,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad ieškovė ir atsakovė, sudarydamos rangos sutartį, susitarė dėl fiksuotos viso objekto statybos darbų kainos. Techninis projektas, dėl kurio pakeitimo ieškovės teigimu padidėjo darbų apimtys, medžiagų kiekiai ir atsirado nenumatyti pirmame techniniame projekte darbai, buvo keičiamas ieškovės iniciatyva. Ieškovė neįrodė, jog buvo objektyvių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių keisti techninį projektą ir sutarties kainą, todėl visa rizika ir neigiamos pasekmės tenka ieškovei, o atsakovė neturi pareigos apmokėti už dėl to galimai padidėjusias darbų apimtis ar atsiradusius papildomus darbus. Teismas sprendė ir tai, jog aplinkybė, kad atsakovei buvo žinoma apie gelžbetonio konstrukcijų technologijų pakeitimą ir ji sutiko su techninio projekto pakeitimu, nesąlygojo atsakovės pareigos sumokėti dėl šių pakeitimų atsiradusių papildomų sumų.
  3. Teismas nustatė ir tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad atsakovės parengtas techninis projektas (laida 0) buvo ekspertuotas ir tinkamas įgyvendinti. Atsakovė pagal šį techninį projektą organizavo konkursą, o ieškovė įsipareigojo pastatyti objektą. Tarp šalių nekilo ginčo ir dėl to, kad statybos eigoje buvo keičiamas techninis projektas ir, kad statyba, kuri buvo pradėta pagal 2009 m. parengtą techninį projektą (laida 0), buvo pabaigta pagal 2011 m. parengtą techninį projektą (laida D). Techninis projektas iš esmės buvo keičiamas dėl statybos darbų technologijos pakeitimo gelžbetonio darbams (monolitinės vidaus sienos pakeistos surenkamo gelžbetonio gaminiais, perdanga pakeista kiaurymėtomis surenkamo gelžbetonio plokštėmis, t. y. pagal pirmąjį techninį projektą (0) buvo numatytas liejamas statybos aikštelėje gelžbetonis, o pagal techninio projekto D variantą buvo naudojamas gamykloje gaminamas gelžbetonis. Tačiau liejamą gelžbetonį pakeitus gamykloje pagamintu, atsirado papildomi darbai. Teismas nustatė ir tai, kad techninio projekto pakeitimo iniciatorė buvo ieškovė, nes ji ženkliai vėlavo su darbų terminais ir žiemos metu statybos aikštelėje lieti gelžbetonį tapo sudėtinga. Atsakovė šiam pakeitimui pritarė, tačiau aiškiai išreiškė poziciją, kad sutinka keisti gaminius į kitus negu nurodyta techniniame projekte tik tuo atveju, jeigu nedidėja gaminio kaina ir neblogėja jo techninės charakteristikos, taip pat, kad nemokės už jokius papildomus ar keičiamus darbus.
  4. Teismas nurodė, kad klausimų, susijusių su techninio projekto pakeitimais ir dėl to atsiradusių papildomų ginčo darbų faktiniu atlikimu, išsprendimas, gali reikalauti specialiųjų žinių, tačiau nei ieškovė, nei atsakovė prašymo dėl ekspertizės skyrimo nepareiškė, o skirti ekspertizę už ją apmokant iš teismo lėšų, teismas neturi galimybės, nes teismo biudžete tokios lėšos nenumatytos. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės paaiškinimai ir 2015 m. sausio 7 d. sudaryta lentelė, kuria ji grindė savo reikalavimus, neatitinka įrodymams keliamo pakankamumo bei patikimumo kriterijų. Iš jų neaišku ar kiekio ir kainos pakeitimai buvo įtraukti į sąmatas, darbo projektą ar buvo suderinti su atsakove ir kiek tai lėmė sutartyje sulygtos darbų kainos padidėjimą. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog buvo objektyvios priežastys keisti techninį projektą, kad techninio projekto pakeitimas sąlygojo ieškinyje išvardintų darbų atsiradimą, kad darbai buvo realiai padaryti ir, kad darbų vertė atitinka ieškinio dydį.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovė RUAB „VĖTRŪNA“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais
    1. Teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje bei netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad būtent atsakovė pakeitė techninį projektą. Kadangi techninis projektas buvo keičiamas ir pakeistas atsakovės iniciatyva, atsakovė kaip užsakovė ir kaip techninį projektą pakeitusi šalis, privalėjo įrodyti kokios buvo techninio projekto, keitimo priežastys.
    2. Klaipėdos daugiafunkcinis sporto ir pramogų kompleksas, yra visiškai pastatytas, perduotas atsakovei bei pripažintas baigtu. Byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad techninio projekto pakeitimas sąlygojo ieškinyje išvardintų darbų atsiradimą. Techninio projekto papildyme (laida D, parengimo data 2011 m.) esančiuose vykdomų darbų žiniaraščiuose bei sąmatose buvo nurodyti ir suskaičiuoti, jau faktiškai atlikti visi ginčo darbai. Ir šiuos skaičiavimus, pagal pačios atsakovės užsakymą, atliko techninio projekto rengėjai. Visų ieškinyje nurodytų ginčo darbu atsiradimą sąlygojo atsakovės atliktas techninio projekto papildymas (laida D parengimo data 2011 m.) ir tie darbai buvo faktiškai atlikti, kadangi atsakovės užsakymu atliktame techninio projekto papildyme (laida D parengimo data 2011 m.) esančiuose darbu žiniaraščiuose bei sąmatose buvo surašyti visi faktiškai atlikti (tame tarpo ir ginčo) darbai.
    3. Ginčo darbų kaina buvo apskaičiuota pagal darbų atlikimo metu galiojančias rinkos kainas, naudojantis statybos darbų kainos apskaičiavimo programa „Sistela“. Be to, atsakovė neginčijo ieškovės nustatytų darbų vertės. Teismas nepagrįstai nevertino ieškoves ir atsakoves pasirašyto susitarimo. Šis dokumentas patvirtina, kad visi ieškinyje nurodyti ginčo darbai atsakovei buvo žinomi ir ji įsipareigojo už, juos atsiskaityti. Atsakovė besąlygiškai su techninio projekto pakeitimais sutiko (tai patvirtina statybos darbų žurnalai, darbo projektai, projektavimo užduotis, techninio projekto papildymas (laida D, parengimo data 2011 m.) ir kt.) ir įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti. Viešųjų pirkimų vykdymas yra išimtinai atsakovės prerogatyva, kuriai ieškovė neturėjo įtakos. Gelžbetoninių konstrukcijų kiekio ir kainų pasikeitimo paskaičiavimai atsakovei buvo pateikti 2010 m. liepos 1 d. (tai užfiksuota 2010 m. liepos 1 d. pasitarimų protokole).
    4. Atsakovė, atsižvelgiant į jos poziciją, privalėjo prašyti teismo paskirti ekspertizę, nes jokiomis kitomis priemonėmis atsakovė nesugebėjo paneigti ieškovės pateiktų įrodymų. Būtent atsakovės dokumentai ir jos teiginiai negali būti pripažintini patikimais ir pakankamais. Be to, bylą nagrinėjančio teismo pareiga paskirti ekspertizė, jeigu be jos negalima tinkamai išnagrinėti bylos, yra pripažįstama ir teisės doktrinoje.
    5. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius bei taikė ne tas teisės normas, kurias privalėjo taikyti byloje. Ieškovė neprašė didinti kainos dėl jos, kaip rangovės, tiekiamų medžiagų ar įrenginių kainos arba paslaugų, kainų padidėjimo. Be to, net ir rangos sutartyje nustatyta fiksuota darbų kaina, esant tam tikroms aplinkybėms, gali būti keičiama. Ginčo atveju neabejotinai egzistavo aplinkybės, kurios leido pagristai pripažinti, kad ieškovė, įgijo teisę didinti darbų kainą. Teismas nevertino visos įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovė buvo informuota ir sutiko, kad techninis projektas būtų pildomas.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Techninio projekto keitimo būtinumo tam, kad objektas būtų pastatytas, nebuvo. Techninio projekto sprendinių keitimo būtinumą lėmė nepagrįstas ir nepateisinamas ieškovės delsimas pradėti objekto statybą bei nepateisinamas darbų vėlavimas. Techninio projekto pakeitimas buvo ieškovės netinkamo sutarties vykdymo pasekmė, siekiant pastatyto objekto procedūrų užbaigimo, o ne papildomų darbų atsiradimo priežastimi.
    2. 2011 m. liepos 27 d. tarpusavio supratimo protokole nebuvo nustatyta atsakovės pareiga sumokėti papildomų darbų kainą. Šis tarpusavio supratimo protokolas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į iki šio protokolo ir po šio protokolo sudarymo tarp šalių vykusius susirašinėjimus, gamybiniuose protokoluose užfiksuotą atsakovės valią nepirkti ginčo darbų. Teismas pagrįstai tarpusavio supratimo protokolo nevertino kaip dokumento, patvirtinančio atsakovės sutikimą apmokėti ginčo darbų vertę.
    3. Pasitarimų protokoluose buvo fiksuota aiški atsakovės pozicija, kad koks nors gaminių keitimas kitais, nenurodytais techniniame projekte galimas tik tokiu atveju, jei nedidėja kaina ir neblogėja techninės charakteristikos bei, kad atsakovė nemokės už jokius papildomus ar keičiamus darbus atbuline tvarka (2010 m. sausio 21 d. pasitarimų protokolas Nr. 5; 2010 m. sausio 28 d. pasitarimų protokolas Nr. 6; 2010 m. vasario 4 d. pasitarimų protokolas Nr. 7; 2010 m. vasario 11 d. pasitarimų protokolas Nr. 8; 2010 m. vasario 18 d. pasitarimų protokolas Nr. 9; 2010 m. vasario 25 d. pasitarimų protokolas Nr. 10; 2010 m. kovo 25 d. pasitarimų protokolas Nr. 13; 2010 m. balandžio 1 d. pasitarimų protokolas Nr. 1; 2010 m. balandžio 8 d. pasitarimų protokolas Nr. 15, 2010 m. balandžio 29 pasitarimų protokolas Nr. 18).
    4. Ieškovė neįrodė ginčo darbų atlikimo fakto. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra galimybės ginčo darbų nustatyti vadovaujantis ieškovės teikiamais paaiškinimais bei įrodymais. Teismas turėjo pakankamą pagrindą ieškovės pateiktus skaičiavimus ir lenteles laikyti nepatikimais įrodymais.
    5. Byloje nebuvo nustatyta, kad būtų kilęs normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytų statybos darbų poreikis. Ieškovės iniciatyva, be pranešimo atsakovei ir be suderinimo su atsakove buvo pakeista dalis techniniame projekte numatytų atlikti darbų kitais darbais, sąlygojusiais ir naujų darbų atsiradimą Toks darbų pakeitimas nėra nenumatytų darbų poreikio atsiradimu, kaip tai nustatoma CK 6.653 straipsnio 4 dalyje ir 6.684 straipsnio 4 dalyje. Teisė į sutarties kainos padidinimą ieškovei neatsirado.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8Dėl ginčo esmės

  1. Trečiais asmuo UAB „COWI Lietuva“ 2008 m., laimėjęs viešą konkursą, parengė Klaipėdos daugiafunkcinio sporto ir pramogų komplekso statybos techninį projektą, o atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2009 m. balandžio 24 d. paskelbė apie vykdomą Klaipėdos daugiafunkcinio sporto ir pramogų komplekso statybos darbų pirkimą. Ieškovė 2009 m. birželio 17 d. pateikė pasiūlymą ir nurodė bendrą statybos darbų vykdymo kainą – 55 615 529,27 Lt, kurio pagrindu bylos šalys 2009 m. rugpjūčio 24 d. sudarė statybos darbų sutartį Nr. J12-208. Šios sutarties sudedamosios dalys taip pat buvo: a) rangos sutartis; b) FIDIC konkrečios sąlygos; c) FIDIC bendrosios sąlygos; d) pasiūlymas su priedais, įskaitant darbų kiekius ir žiniaraščius; e) konkurso sąlygos; f) techninis projektas su techninėmis sąlygomis ir brėžiniais; g) sutarties sąlygų priedai (2 punktas).
  2. Konkurso sąlygos skelbė, kad ieškovė darbus turi vykdyti pagal techninį projektą ir techninę specifikaciją. Perkamų darbų kiekiai ir apimtys bei perkamos įrangos sąrašas nustatyti darbų ir įrangos kiekių žiniaraštyje, kuris yra techninio projekto sudedamoji dalis. Žiniaraščiuose nurodytiems darbams ieškovas turi numatyti visas reikalingas medžiagas jiems atlikti, o medžiagoms ir įrenginiams įvertinti ir jų montavimą, nekeičiant aprašymo (konkurso sąlygų 8, 78 punktai). Ieškovė privalo savo sąskaita pagal atsakovės pateiktą techninį projektą parengti darbo projektą (FIDIC Konkrečių sąlygų 1.1.1.6 punktas, konkurso sąlygų 8 punktas). Ieškovė, teikdama pasiūlymą, vadovaudamasi darbų ir įrangos kiekių žiniaraščiais, turi pateikti užpildytą bei pasirašytą kalendorinį įkainotą veiklų sąrašą (Konkurso sąlygų 77 punktas). Darbų kainos apskaičiavimo būdas - fiksuotos kainos nustatymas. Sutarties kaina gali būti didinama ar mažinama tik pasikeitus pridėtinės vertės mokesčiui ir statistikos departamento paskelbtam statybos sąnaudų kainų indeksui (konkurso sąlygų 79 punktas). Ieškovės pasiūlyta bendra sutarties kaina (su PVM) yra galutinė ir visame sutarties vykdymo laikotarpyje nekeičiama, išskyrus pasikeitus pridėtinės vertės mokesčiui ir Statistikos departamento paskelbtam statybos sąnaudų kainų indeksui (FIDIC konkrečių sąlygų 14.1 punktas). Ieškovė, pateikdama pasiūlymą, sutiko su konkurso sąlygomis ir patvirtino, kad visa pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viską, ko reikia sutarties įvykdymui (ieškovės 2009 m. birželio 17 d. pasiūlymo priedas, konkurso sąlygų 19 punktas).
  3. 2009 m. birželio 29 d. buvo išduotas statybos leidimas daugiafunkcinio sporto ir pramogų komplekso statybai. 2009 m. lapkričio 10 d. ieškovė ir UAB „COWI Lietuva“, parengusi Klaipėdos daugiafunkcinio sporto ir pramogų komplekso techninį projektą, sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 860-22, pagal kurią UAB „COWI Lietuva“ įsipareigojo parengti ir darbo projektą.
  4. Nustatyta ir tai, kad daugiafunkcinio komplekso statybos metu (2011 m.) atsakovė tai pačiai įmonei - UAB „COWI Lietuva“ pateikė užsakymą dėl techninio projekto papildymo (pakeitimo), todėl buvo parengtas naujas techninis projektas (techninio projekto D laida) ir 2011 m. liepos 8 d. išduotas naujas statybos leidimas. Byloje nustatyta ir tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad naujame techniniame projekte buvo numatytas papildymas dėl dalies monolitinių gelžbetonio konstrukcijų pakeitimo į surenkamas gelžbetonio konstrukcijas, t. y. bendri pastato konstruktyvų parametrai pakeisti nebuvo, o pakeista tik paties konstruktyvo gamybos technologija.
  5. Be to, atsakovė 2011 m. liepos 19 d. raštu pakvietė ieškovę pateikti pasiūlymą neskelbiamose derybose dėl papildomų darbų pirkimo pagal aktus Nr. 28, 29, 41, 41 ir 43. Ieškovė 2011 m. liepos 20 d. rašte (Nr. S-2398) nurodė, jog minėtas kvietimas neapėmė visų papildomų darbų, kurie faktiškai buvo atlikti, t. y. pagal aktus Nr. 32 (gelžbetonio konstrukcijos) ir Nr. 42 (bendrastatybiniai ir apdailos darbai). Tačiau atsakovė 2011 m. liepos 21 d. raštu informavo ieškovę, kad konkurso sąlygose dėl papildomų darbų pirkimo buvo numatyti visi darbai pagal aktus Nr. 28, 29, 40, 41 ir 43.
  6. 2011 m. liepos 27 d. šalys pasirašė tarpusavio supratimo protokolą, kuriame konstatavo, kad ieškovė atliko statybos darbus pagal techninį projektą ir jo pakeitimus, kad protokolo pasirašymo dieną lieka neišspręsti klausimai dėl šių darbų pagal techninio projekto pakeitimus apmokėjimo – už metalo konstrukcijų statybos darbus, arenos santvarų montavimo darbus, fasado metalo elementų montavimo darbus, metalo įdėtinių detalių montavimo darbus, aptarnavimo tiltelių metalo montavimo darbus, parapetų tvirtinimo darbus, gelžbetoninių konstrukcijų montavimo darbus, papildomus dažymo ir laiptų pakopų išlyginimo darbus.
  7. 2011 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė rangovo atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą. 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo pasirašytas statybos užbaigimo aktas, o 2011 m. spalio 19 d. ieškovė pateikė atsakovei 2011 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą RUN Nr. 5666, pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 78-1 bei atliktų darbų aktus.
  8. Tačiau atsakovė 2011 m. spalio 20 d. raštu nurodė, kad pažymą apie atliktų darbų vertę bei atliktų darbų aktus rangovė pirmiausia privalo pateikti inžinieriui patikrinti ir pasirašyti, todėl ieškovė kreipėsi į UAB „LEZ projektų valdymas“ dėl mokėjimo pažymos išdavimo pagal ieškovės pateiktą pažymą apie atliktus darbus (jų vertę). UAB „LEZ projektų valdymas“ 2011 m. lapkričio 3 d. rašte nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. statybos užbaigimo aktu komisija patvirtino, jog visi darbai užbaigti ir pastatas tinkamas naudojimui, jokie darbai objekte rugsėjo mėnesį nevyko, visi atliktų darbų aktai privalėjo būti pateikti iki rugsėjo 20 d., aktai už rugsėjo mėnesį yra nesusipratimas arba klaida, įpareigojo ieškovę pateikti aktus pagal mėnesius, kada darbai buvo iš tikrųjų atlikti, statybos žurnalus, kur darbai buvo užfiksuoti bei darbo projektus, pagal kuriuos jie buvo atlikti, ir įpareigojo statinio statybos vadovą dalyvauti darbų apžiūroje, kad būtų nustatyta, ar darbai buvo atlikti ir tinkamai atlikti.
  9. Atsakovė 2011 m. lapkričio 3 d. rašte Nr. SD-11-53 nurodė, kad techniniam prižiūrėtojui papildomai atlikti darbai nėra žinomi ir, kad minėti darbai ir jų kaina viršija pagrindine statybos darbų sutartimi ir papildomų darbų sutartimis nustatytas darbų apimtis ir jų vertę, todėl nėra pagrindo reikalauti, kad rangovė papildomai teiktų UAB „LEZ projektų valdymas“ 2011 m. lapkričio 3 d. nurodytus dokumentus.
  10. Ieškovės įsitikinimu, papildomų darbų atsiradimą sąlygojo techninio projekto pakeitimas, todėl ieškovė 2015 m. sausio 13 d. patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti 1 851 516,42 Eur už dėl atsakovės iniciatyva vykusio techninio projekto keitimo padidėjusias darbų apimtis ir 2011 m. rugsėjo mėnesį surašytus atliktų darbų aktus, t. y. už: 1) metalo konstrukcijų statybos darbus; 2) arenos santvarų montavimo darbus; 3) fasado metalo elementų montavimo darbus; 4) metalo įdėtinių detalių montavimo darbus; 5) aptarnavimo tiltelių metalo montavimo darbus; 6) parapetų tvirtinimo darbus; 7) gelžbetoninių konstrukcijų montavimo darbus; 8) papildomus dažymo ir laiptų pakopų išlyginimo darbus; 9) įėjimo stogelių ir betonavimo darbus (toliau – „ginčo darbai“). Tuo tarpu atsakovė nesutikdama, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų, už kuriuos ieškovė prašo apmokėjimo, įrodinėjo, jog techninio projekto sprendinių keitimo būtinumą lėmė ieškovės atliekamų darbų vėlavimas, o techninio projekto keitimui buvo pritarta su sąlyga, jog nepadidės kaina ir neblogės techninės charakteristikos, todėl būtent ieškovei tenka tokių darbų atlikimo ir jų neapmokėjimo rizika.

9Dėl statybos rangos sutarties šalių teisių ir pareigų šalims pakeitus techninį projektą (normatyvinį statybos dokumentą)

  1. Teisėjų, kolegijos vertinimu, ieškovei teigiant, kad poreikis atlikti ginčo darbus atsirado dėl techninio projekto pakeitimo ir sprendžiant jos reikalavimą dėl tokių darbų atlikimo kainos (skolos) priteisimo, visų pirma, būtina nustatyti techninio projekto keitimo, lėmusio, pasak ieškovės, ir papildomų ginčo darbų atlikimą, aplinkybes (priežastis). Toks nustatymas yra reikšmingas, nes sutartyje esant nustatytai fiksuotai kainai ir konkretiems darbams, kurie turi būti atlikti, o taip pat šiuo atveju nesant konkretaus suderinto rangovės ir užsakovės susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo ir jų apmokėjimo, ieškovė, kaip rangovė, neturėtų teisės į jų apmokėjimą (CK 6.653 straipsnio 5 dalis, 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi byloje pareikšto ieškinio faktinis pagrindas implikuoja, kad įrodinėjimo, o kartu ir teisminio nagrinėjimo, dalyką sudaro ir techninio projekto pakeitimo priežastys.
  2. Pirmosios instancijos teismas, nusprendė, kad ieškovė neįrodė techninio projekto pakeitimo priežasčių objektyvumo (t. y. nepriklausymo ieškovės valiai) ir tuo pagrindu ieškovės reikalavimus atmetė. Nesutikdama su šia išvada ieškovė apeliaciniame skunde kelia netinkamos įrodinėjimo pareigas paskirstymo klausimą.
  3. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016).
  4. Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje (kaip ir šio ginčo atveju) nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Tačiau kitaip yra tais atvejais, kai darbų atlikimo metu paaiškėja, kad būtina atlikti papildomus, statybos rangos sutarčių atveju normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytus arba dėl įstatymu leistinų sutarties dokumentų pakeitimų priklausančius atlikti darbus. Galimybė išimtiniais atvejais keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą nustatyta bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis), o statybos rangos sutarties atveju – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse.
  5. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, atsižvelgdamas į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, yra konstatavęs, kad šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti tam būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos (statybos) sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus išimtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2015). Tokia įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė suformuluota ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje. Šalis siekianti pakeisti rangos sutartyje užfiksuotą darbų kainą (ją padidinti), privalo įrodyti išimtinių, sutarties pakeitimą leidžiančių aplinkybių, numatytų CK 6.653 straipsnio 6 dalyje, CK 6.684 straipsnio 5 dalyje ar CK 6.685 straipsnyje, buvimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-163/2012 ir Nr. 3K-3-164/2012). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą (pareigą) ir nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos.
  6. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nesirėmė pažeistos sutartinių prievolių pusiausvyros aplinkybe ir iš esmės neįrodinėjo konkrečių aplinkybių (atsakovės, organizavusios viešąjį pirkimą ir parengusios pirmąją techninio projekto laidą klaidų), sąlygojusių techninio projekto pakeitimą.
  7. Kaip matyti, ieškovė, reikalaudama apmokėjimo už ginčo darbus, savo reikalavimus iš esmės grindė 2011 m. liepos 27 d. tarpusavio supratimo protokolu, kuriame šalys konstatavo, jog protokolo pasirašymo dieną lieka neišspręsti klausimai dėl šių darbų pagal techninio projekto pakeitimus: metalinių konstrukcijų statybos darbai, metalo darbai objekto santvarose, fasado metalo elementų darbai, metalo įdėtinių detalių darbai, metalo darbai aptarnavimo tilteliams, metalo darbai parapetų tvirtinimui, gelžbetonio darbai, struktūrinis dažymas ir laiptų pakopų išlyginimas numatyti objekto techninio projekto korektūroje (3 punktas); ir, kuriuo šalys susitarė, jog objekto statybos darbai eina į pabaigą ir šalys ketina atlikti pabaigtų darbų ir objekto perdavimą užsakovo laikinam naudojimui ir valdymui, o vėliau - ir galutinį objekto perdavimą bei statybos užbaigimo akto įforminimą, todėl siekdamos išvengti nesusipratimų, šalys patvirtina, kad iš dalies užbaigtų statybos darbų ir objekto laikino perdavimo naudojimui ir valdymui akto pasirašymus ir objekto (į kurio sudėtį įeina ir naujų / papildomų darbų rezultatas) priėmimas iš rangovės, taip pat vėlesnis galutinis objekto perdavimas bei statybos užbaigimo akto įforminimas nepaneigia šalių susitarimo, kad už šio protokolo 3 punkte išvardintus darbus turi būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka arba kitu šalims priimtinu būdu (4 punktas).
  8. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama tiek į ieškovės, tiek atsakovės atstovų paaiškinimus, teiktus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apie šio tarpusavio supratimo protokolo pasirašymo aplinkybes ir vertindama šio šalių tarpusavio protokolo teisinę reikšmę, nesutinka su ieškovės argumentais, jog šis dokumentas galėtų būti pagrindas pripažinti buvus šalių sudarytą susitarimą dėl ginčo darbų atlikimo už papildomą kainą (CPK 185 straipsnis).
  9. Viena vertus, byloje esama duomenų (pasitarimų su statybos dalyviais protokolai), liudijančių aiškią atsakovės poziciją, palaikytą ginčo laikotarpiu, t. y., kad ji griežtai nesutiko keisti (didinti) sutartinės kainos ir (ar) atbuline data darytis jos pakeitimų ir tai, kad atsakovė (užsakovė) sutiko keisti gaminius (techniniu sprendinius) tik tuo atveju, jeigu dėl pakeitimų nepadidėja kaina ir nepablogėja techninės charakteristikos. Kita vertus, aptariamus šalių veiksmus būtina įvertinti ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų aspektu.
  10. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį. Jei būtų kitaip ir VPĮ 18 straipsnio 3 dalies nuostata – sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos – būtų aiškintina tik kaip reiškianti perkančiosios organizacijos ir pirkimą laimėjusio tiekėjo veiksmų ribojimą išimtinai viešojo pirkimo sutarties sudarymo momentu, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti ir keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas po jos sudarymo, o tai pažeistų kitų konkurso dalyvių interesus bei viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Dėl šių priežasčių VPĮ yra įtvirtinta sutarties laisvės principą ribojanti išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).
  11. Be to, Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo doktrinoje jau yra pripažinęs, kad konkliudentiniais veiksmais negalima pritarti sutarties sąlygos, nustatančios kainą, pakeitimui ir todėl prievolė mokėti didesnę sutarties kainą neatsiranda. Viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, be to, rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis) ir tai yra imperatyvus reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013).
  12. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieškovės atstovas pripažino jos, kaip rangovės, profesionalumą, atliekant panašaus pobūdžio darbus. Tuo tarpu atsakovė, kaip viešasis juridinis asmuo, darbus ir (ar) paslaugas įgydavo vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo normomis. Pasitarimų su statybos dalyviais protokolų medžiaga leidžia įsitikinti ir tuo, kad nustačius papildomų darbų poreikį buvo skelbiami papildomi pirkimai. Nustatyta, kad atsakovė kvietė ieškovę teikti pasiūlymus neskelbiamose derybose dėl papildomų darbų pirkimo, todėl vėliau tarp ginčo šalių buvo sudaryta dar 16 rangos sutarčių dėl papildomų statybos darbų.
  13. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp ginčo šalių susiklosčiusi praktika dėl sutarčių atsakovei įsigyjant papildomus darbus sudarymo, taip pat leidžia spręsti, kad ieškovė, atlikdama nenupirktus (pakeistus) ginčo darbus ir nesilaikydama įstatyme nustatytos rašytinės sandorio formos, prisiėmė su tuo susijusią riziką dėl atsiskaitymo už juos. Šiuo atveju vien konkliudentiniai veiksmai ir (ar) jų pagrindu šalių pasirašytas 2011 m. liepos 27 d. tarpusavio supratimo protokolu negalėjo suformuoti ieškovei jokių teisėtų lūkesčių ir ji negalėjo pagrįstai tikėtis, jog atsakovė sumokės jos vienašališkai apskaičiuotą pinigų sumą, be kita ko, gerokai viršijančią sutartinius įkainius, šalims prieš tai nesulygus nei dėl konkrečios papildomų darbų apimties ir nekonkretizavus jų vertės.
  14. Apeliaciniame skunde buvo keliamas ir ekspertizės skyrimo poreikis. Ieškovės įsitikinimu, klausimų, susijusių su techninio projekto pakeitimais ir dėl to atsiradusių papildomų ginčo darbų faktiniu atlikimu, išsprendimui, pirmosios instancijos teismas turėjo ir savo iniciatyva kreiptis į specialiųjų žinių turintį subjektą bei skirti ekspertizę.
  15. Jau aptarta, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą (pareigą). Aktualu ir tai, kad pati šalis, laikydamasi dispozityvumo ir rungimosi principų, turi veikti aktyviai, įrodinėti savo reikalavimų pagrindą, formuluoti atsikirtimus į kitos šalies pareikštus reikalavimus, teikti kontrargumentus ir įrodymus, paneigiančius kitos šalies argumentus bei įrodymus. Teismai bylas nagrinėja, laikydamiesi nešališkumo, šalių lygiateisiškumo, proceso koncentruotumo principų, todėl teismas savo iniciatyva neperima ir neturi perimti šaliai tenkančios įrodinėjimo naštos.
  16. Be to, ieškovės prašymu (ir iniciatyva) teismo ekspertizė buvo paskirta apeliacinės instancijos teisme, o gavus naują įrodymą – ekspertizės išvadas, apeliacinės instancijos teismas skyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje apklausiant ir ekspertizę parengusį teismo ekspertą. Todėl pasisakytina ir dėl ekspertizės akto įrodomosios reikšmės ginčo situacijoje. Eksperto išvada nėra neginčijama įrodinėjimo priemonė ar turintis didesnę įrodomąją galią įrodymas (CPK 218 straipsnis). Ir nors teisėjų kolegija kliūčių remtis eksperto akte užfiksuota informacija nenustatė, tačiau sprendžia, kad šiuo atveju teismo eksperto išvados, susijusios su atsakovės kurių nors pareigų buvimu ar nebuvimu šioje byloje yra labiau netiesioginio pobūdžio.
  17. Ekspertizės akto išvados nesuponuoja teisėjų kolegijos vertinimo, kad ginčo darbai galėtų būti priskirtini papildomų (protingai nenumatomų) darbų kategorijai (CPK 185 straipsnis). Ekspertizės išvadose nurodyta, kad didžioji ginčo darbų dalis yra priskirtini pakaitinių darbų kategorijai, t. y. tai, kad šie darbai buvo atlikti dėl techninio projekto sprendinių pakeitimo. Jau aptarta, kad ieškovė šioje byloje neįrodinėjo egzistavus nuo jos valios nepriklausiusioms aplinkybėms, lėmusioms objektyvų poreikį keisti techninį projektą (koreguoti jo sprendinius). Tokie darbai yra įvardinti eksperto išvadų pozicijose Nr.: 1 (monolitinė perdanga); 4 (metalo konstrukcijų montavimas); 6 (metalo konstrukcijų įdėtinės detalės); 7 (diafragmos, surenkamas g/b karkasas), 10 (kiauryminės perdangos plokštės) ir 13 (sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas ir struktūrinis dažymas), ekspertas taip pat suskaičiavo šalių sulygtą šių darbų kainą (pagal sąmatas ir projektinę dokumentaciją), kuri bendrai sudaro 1 673 701,91 Lt /484 737,59 Eur sumą.
  18. Kitą dalį ginčo darbų ekspertas laikė darbais, kurių atsiradimą sąlygojo žiniaraščiuose padarytos techninės (skaičiavimo) klaidos, šie darbai įvardinti išvadų pozicijose Nr.: 2 (įėjimo stogeliai); 3 (pagrindiniai laiptai / metalinės sijos); 5 (metalinės kolonos); 8 (tribūnų plokštės); 9 (laiptų pakopos tribūnos);12 (1 a. tribūnų siena su rostverkais) ir 15 (termo ir hidroizoliacija), o taip pat suskaičiavo šalių sulygtą tokių darbų kainą (pagal sąmatas ir projektinę dokumentaciją), kuri bendrai sudaro 145 160,65 Lt /42 041,43 Eur sumą.
  19. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pastarosios eksperto nustatytų darbų (susijusių su žiniaraščio klaidomis), kategorijos, atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas, vertindamas techninių statybos dokumentų turinio atitikties vėliau paaiškėjusiai realiai situacijai ir galimos tokios neatitikties rizikos prisiėmimo aspektus, yra konstatavęs, kad visos viešojo pirkimo sutarties vykdymo rizikos perkėlimas rangovui (tiekėjui) iš principo devalvuotų techninio projekto kaip normatyvinio statybos dokumento (CK 6.684 straipsnis) reikšmę, nes tokiu būdu įteisinamos situacijos, kai perkančioji organizacija, iš anksto nustatydama dalyvių galimybę (pareigą) išnagrinėti pirkimo dokumentus, apžiūrėti objektą, taip pat a priori (liet. „iš anksto“) įtvirtindama atsakomybės ir rizikos paskirstymą tarp šalių dėl klaidų atsiradimo, lieka neatsakinga dėl pirkimo dokumentų, pagal kuriuos buvo pateikti tiekėjų pasiūlymai ir varžomasi dėl sutarties sudarymo bei ji vykdoma, turinio. Konkurso nuostatos dėl rizikos paskirstymo tarp kontrahentų negali paneigti rangovų galimybės reikalauti, kad užsakovės perkančiosios organizacijos pradėtų administracinį viešojo pirkimo sutarties pakeitimo procesą (gauti Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimą), ar jiems tiesiogiai kreiptis į teismą, jei viešojo pirkimo sutarties vykdymo situacija atitinka CK normose įtvirtintą subjektinę teisę, įgyvendinamą teisės aktų nustatyta tvarka, reikalauti padidinti rangos sutarties kainą (CK 6.685 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015).
  20. Tačiau nagrinėjamos byloje atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad eksperto išvados dėl žiniaraščio klaidų, lėmusių papildomų darbų 42 041,43 Eur apimtyje atlikimą, nesuponuoja netinkamos sutarties vykdymo rizikos paskirstymo, paaiškėjus realiai situacijai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į darbų kiekio apibrėžties laipsnį ir bendrą statybos darbų vykdymo kainą (55 615 529,27 Lt / 16 107 370,62 Eur), t. y. tai, kad darbų, kurių atsiradimą sąlygojo žiniaraščiuose padarytos techninės paklaidos, vertė sudaro vos 0,26 procento visos darbų kainos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia rizika, teisingai padalyta tarp šalių, nelemia akivaizdžios jų nelygybės (CK 6.228 straipsnis), yra proporcinga ir nekelia sutarties neįvykdymo grėsmės, todėl sprendžia, kad pagal pirkimo objekto apimtį ir pobūdį tokios neišvengiamos rizikos suvaldymas priklausė pačios ieškovės diskrecijai.
  21. Kita vertus, aktualu ir tai, kad šioje byloje ieškovė nekėlė reikalavimų, susijusių su atsiskaitymu už papildomus darbus, kurių atsiradimą lėmė žiniaraščiuose padarytos paklaidos (techninės klaidos). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Ši norma reiškia, jog dalyvaujantys byloje asmenys, disponuodami procesinėmis teisėmis, pareikštais ieškiniais, priešieškiniais apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, kurių teismas savo iniciatyva negali peržengti, išskyrus atvejus, kai tokią teismo teisę tiesiogiai numato įstatymas. Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676-611/2015).
  22. Tokiu atveju klausimas dėl atlyginimo už techninių netikslumų nulemtus darbus šioje byloje negali būti keliamas ir dėl CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo. Priešinga procesinė situacija, atsižvelgiant į ginčo šalių, teises bylos nagrinėjimo pasinaudoti atitinkamomis teisminės gynybos priemonėmis, lemtų šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir betarpiškumo principų pažeidimą (CPK 12 straipsnis, 14 straipsnis, 17 straipsnis).
  23. Šioje vietoje aptartinos ir ekspertizės išvados, susijusios su ginčo darbų sutartiniais įkainiais. Ieškovė ieškinio reikalavimais, patikslintais dar pirmosios instancijos teisme, prašė priteisti 1 851 516,42 Eur skolą (o taip pat ir 264 926,09 Eur palūkanų). Po ekspertizės šioje byloje atlikimo ieškovė savo reikalavimo sumos nekoregavo. Ekspertizės akto išvados leidžia suskaičiuoti, kad ieškovės įvardintų ginčo darbų kaina, net ir neeliminavus darbų, atsiradusių dėl žiniaraščio klaidų, kurių neapmokėjimo rizika priskirtina pačiai ieškovei (37-39 punktai), pagal šalių sutartinius įkainius galėtų būti artima 526 779,02 Eur (484 737,59 Eur + 42 041,43 Eur) sumai. Ši aplinkybė taip pat suponuoja vertinimą, kad ieškovė, konkuravusi su kitais tiekėjais, tačiau nenumačiusi pasiūlyme 1 851 516,42 Eur sumos, kurią vėliau vienašališkai apskaičiavo jau nesivadovaudama viešojo pirkimo pasiūlymo įkainiais, galėjo veikti nesąžiningai, todėl toks per papildomus darbus reikalautos priteisti sumos dydis (mastas) nebūtų pateisinamas ir viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų aspektais.
  24. Pripažinus, kad ginčo darbai turėjo būti vertinami abiejų rangos sutarties šalių vienodai ir įforminami jų bendru sutarimu per neskelbiamų derybų procedūras, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jų atlikimo kaštai atitenka pačiai ieškovei (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui ir (ar) pakeitimui.

10Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

  1. Netenkinus apeliacinio skundo ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tačiau atsakovė turi teisę į jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
  2. Atsakovės nurodo, kad jos išlaidos už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme sudaro 4 927,16 Eur ir apeliacinės instancijos teismui pateikė 2016 m. sausio 11 d. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 190,63 Eur suma, t. y.: 1) 743,74 Eur suma pagal 2015 m. kovo 30 d. paslaugų suteikimo aktą ir 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą; 2) 446,89 Eur suma pagal 2015 m. gegužės 28 d. paslaugų suteikimo aktą ir 2015 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą (bei pateikė minėtus paslaugų teikimo aktus, PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimų pavedimų kopijas). 2016 m. rugsėjo 26 d. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 965,53 Eur, o taip pat 2016 m. gruodžio 22 d. prašymą, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad atsakovė turėjo dar ir 1 771 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau jų turėjimo faktą ir dydį patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti apeliacinės instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
  3. Prieš vertinant prašomų atlyginti atsakovės atstovavimo išlaidų dydį, teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 98 straipsnio reglamentuojančio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, pirmoje dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pastarasis įstatyminis draudimas išaiškintas ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje konstatuota, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, nepateikus prašymo priteisti išlaidas už advokato pagalbą ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki baigiamųjų kalbų, šios išlaidos negali būti priteisiamos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2014). Aptariamas CPK 98 straipsnio 1 dalies ribojimas galėtų būti netaikomas tik nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
  4. Dalis atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų (743,74 Eur) yra už advokato teisines paslaugas, suteiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir patirtos dar iki skundžiamo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo priėmimo (t. y. 2015m. kovo 4 d. prašymo parengimas, 2015 m. kovo 5 d. atstovavimas teismo posėdyje ir baigiamosios kalbos parengimas). Atsakovė CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka neįgyvendino teisės kreiptis dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo, o 2016 m. sausio 11 d. jos pateiktas prašymas nesudaro pagrindo tokių išlaidų atlyginimo klausimo spręsti apeliacinės instancijos teisme.
  5. Apeliaciniam procesui taikomos šio CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms (CPK 302 straipsnis). Pati atsakovė 2016 m. gruodžio 22 d. prašyme nurodo, jog dalies jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (1 771 Eur) dydį patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti iki bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (t. y. iki 2016 m. gruodžio 15 d.). Todėl ir ši bylinėjimosi išlaidų dalis negali būti paskirstoma atsakovei kartu su jos turėtomis bylinėjimosi išlaidomis (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
  6. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl likusios dalies atstovavimo išlaidų (2 412,42 Eur) atlyginimo, pažymi, kad turi būti įvertinta ne tik tai, ar šios išlaidos pagrįstos įrodymais, bet ir tai, ar prašomos priteisti atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – „Rekomendacijos“) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus (bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
  7. Nagrinėjamu atveju, spendžiant dėl atsakovei priteistinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nukrypti (nei didinti, nei mažinti) nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių priteistino užmokesčio už advokato paslaugas dydžių. Nors bylos apimtis nėra maža ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme užtruko, byloje skirta teismo ekspertizė, tačiau byloje nėra vertintinų faktų ir aplinkybių gausos, kuri lemtų ypatingą bylos sudėtingumą, todėl atsakovės prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma apskaičiuotina pagal Rekomendacijomis nustatytus maksimalius užmokesčius už procesinių dokumentų surašymą bei kitų būtinų procesinių veiksmų atlikimą (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, nuomonės dėl ekspertizės skyrimo, eksperto kandidatūros ir teiktinų klausimų bei pastabų dėl ekspertizės išvadų pateikimą) ir dalyvavimą 2016 m. rugsėjo 27 d. ir 2016 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžiuose (Rekomendacijų 8.11.; 8.17. ir 8.19. punktai), prašomos priteisti išlaidos turi būti mažinamos, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 1 463 Eur (CPK 98 straipsnis, 302 straipsnis).
  8. Ieškovė į teismo specialiąją sąskaitą 2016 m. kovo 29 d. įmokėjo 12 100 Eur ekspertizės išlaidoms padengti, o atsakovė 2016 m. rugsėjo 6 d. įmokėjo 121 Eur sumą už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas eksperto išvadomis vadovavosi, jas vertino, todėl yra pagrindas teismo ekspertui išmokėti į teismo specialiąją sąskaitą ieškovės ir atsakovės pervestas lėšas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
  9. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovės už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje sumokėta 121 Eur suma jai priteistina iš ieškovės. Tokiu atveju bendra atsakovei iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 584 Eur.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188710823) iš ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „VĖTRŪNA“ (juridinio asmens kodas 180315137) 1 584 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

14Išmokėti iš teismo specialiojoje sąskaitoje esančių lėšų teismo ekspertui S. M. 12 221 Eur (dvylika tūkstančių du šimtus dvidešimt vieną eurą) už atliktą ekspertizę ir dalyvavimą teismo posėdyje į 2016 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą uždarosios akcinės bendrovės „Statybinių teismo ekspertizių centras“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ).

Proceso dalyviai
Ryšiai