Byla e2A-103-241/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1633-661/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,TR-LOG‘‘ ieškinį atsakovui D. R. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „TR-LOG“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo D. R. 101 367 Eur (350 000 Lt); 5 procentus metinių palūkanų, apskaičiuotų nuo pinigų pervedimo 2012 m. spalio 15 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. už 4 metus 208 dienas (23 161 Eur); palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi iškėlė UAB „TR-LOG“ bankroto bylą. Bankroto administratorė, vykdydama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytą pareigą patikrinti bendrovės sudarytus sandorius, iš bendrovės bankinių sąskaitų išrašų nustatė, kad 2012 m. spalio 15 d. iš įmonės sąskaitos Nr. LT09 2140 0300 0230 2362 D. R. pervesta 350 000 Lt pagal 2012 m. kovo 15 d. sutartį Nr. 1, tačiau tokia sutartis bankroto administratorei neperduota. Įmonės piniginių lėšų pervedimas D. R. nepagrįstas jokiais dokumentais, pinigai, kaip nepagrįstai gautos lėšos, turėtų būti grąžinti bendrovei. Atsakovas pinigų įmonei negrąžino, įsiskolinimo nebuvimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, tačiau teigė, kad už tokią pačią sumą jis, kaip fizinis asmuo, pardavė bendrovei domeną, todėl skolos neliko. Elektroniniu paštu bankroto administratorei atsiuntė atšviestą 2012 m. sausio 2 d. teisės į adresų srities simbolinį pavadinimą (domeną) transbank.eu. pirkimo–pardavimo sutarties kopiją. Tačiau domeno pirkimo–pardavimo sutartis neįtraukta į įmonės apskaitą, pagal buhalterinius dokumentus domenas nebuvo įtrauktas ir į bendrovės ilgalaikio ar trumpalaikio turto apskaitą. Atsakovas, kaip buvęs UAB „TR-LOG“ direktorius, perduodamas bendrovės turtą bankroto administratorei, neperdavė nei domeno, nei jo prisijungimo slaptažodžių.

103.

11Atsakovas D. R. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nepagrįstai nenurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartimi jai buvo perduotas veikiantis domenas, kurį pastaroji naudojo savo veikloje. Pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti, ji buvo šalių įvykdyta, šalys įgijo teises ir pareigas pagal ją, todėl pagrindo teigti, kad ji negaliojanti nėra. Atsakovas taip pat prašė taikyti ieškinio senatį, nes ieškovei bankroto byla buvo iškelta 2013 m. spalio 22 d., todėl nuo šios dienos ir skaičiuotina ieškinio senaties termino eiga, kuri baigėsi 2016 m. spalio 22 d., o ieškinys Vilniaus apygardos teismui buvo pareikštas 2017 m. gegužės 12 d.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį patenkino; priteisė ieškovei BUAB „TR-LOG“ iš atsakovo D. R. 101 367 Eur (350 000 Lt); 5 procentus metinių palūkanų, apskaičiuotų nuo pinigų pervedimo 2012 m. spalio 15 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. už 4 metus 208 dienas (23 161 Eur); priteisė palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė 580 Eur bylinėjimosi išlaidų.

165.

17Teismas nustatė tokias faktines aplinkybes: per Nordea banką 2012 m. spalio 15 d. iš ieškovės sąskaitos Nr. LT09 2140 0300 0230 2362 pervesti D. R. 350 000 Lt pagal 2012 m. kovo 15 d. sutartį Nr. 1., šios sutarties buvęs ieškovės vadovas D. R. bankroto administratorei neperdavė; atsakovas neperdavė ieškovės bankroto administratorės įgaliotam asmeniui jokių dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų pervedimo teisėtumą, tačiau elektroniniu paštu atsiuntė 2012 m. sausio 2 d. teisės į adresų srities simbolinį pavadinimą (domeną) transbank.eu. pirkimo–pardavimo sutarties kopiją; šios sutarties originalo atsakovas neturi; Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, 2013 m. spalio 22 d. nutartyje konstatavo, kad pagal balanso duomenis, 2012 m. bendrovės nuostoliai buvo 409 272 Lt; ginčo piniginių lėšų pervedimo metu ir vėliau, atsakovas buvo UAB „TR-LOG“ direktorius ir vienintelis bendrovės akcininkas.

186.

19Pasisakydamas dėl ieškinio senaties, teismas nurodė, kad bankroto administratorė ne kartą iš atsakovo reikalavo įmonės dokumentų, paskutinis žinomas bankrutavusios įmonės dokumentų perdavimo aktas yra sudarytas 2016 m. kovo 17 d. Šią datą teismas laikė ieškinio senaties termino pradžia, nes administratorė galutinai perimdama dokumentus sužinojo apie tai, jog nėra dokumento, patvirtinančio ginčo sumos pervedimą į atsakovo sąskaitą. Teismas sprendė, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

207.

21Pasisakydamas dėl žalos atlyginimo priteisimo, teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai nepagrindžiant jokiais pateisinančiais dokumentais 350 000 Lt pervedimo į savo sąskaitą laikytini priešingais pagrindiniam įmonės tikslui siekti pelno. Taip pat šiais neteisėtais atsakovo veiksmais sumažinta galimybė bendrovei atsiskaityti su kreditoriais, taigi pažeistos ir kreditorių teisės.

228.

23Teismo posėdžio metu atsakovo pateiktos sąskaitos, kaip įrodymas, jog perduotas domeno vardas yra realus ir buvo pratęstas, bei duomenys, jog domenas buvo užregistruotas, teismo vertinimu nepatvirtina fakto, jog domenas priklausė tik atsakovui D. R.. Minėtuose dokumentuose atsakovas nurodytas kaip UAB „Transbank“ atstovas. Teismas laikė pagrįsta ieškovės poziciją, jog D. R. sudarė sandorį su savimi, bei pardavė domeną, kuris nėra jo nuosavybė, domeno prikimo–pardavimo sutarties kopijos 4.1 punkte nurodyta, kad pardavėjas patvirtina ir garantuoja, kad domenas transbank.eu nėra pardavėjo nuosavybė. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo nurodomas domenas buvo įtrauktas į įmonės apskaitą, kaip turtas.

249.

25Teismas konstatavo, jog atsakovo elektroniniu paštu pateikta 2012 m. sausio 2 d. sutartis nelaikytina sutarties sudarymą patvirtinančiu dokumentu, todėl sprendė, kad ji bankroto administratorei neperduota. Be to, atsakovas neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 113 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus.

2610.

27Teismas sprendė esant pagrindui ieškinį tenkinti, nes nemokios bendrovės lėšos buvo pervestos jos vadovui, tokiu būdu bendrovei padaryta žala; atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio reikalavimus, elgėsi nesąžiningai, nerūpestingai, t. y. atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Kaltė pasireiškė tyčia.

28III.

29Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3011.

31Atsakovas D. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3211.1.

33Teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Remiantis ĮBĮ normomis ir teismų praktika ieškinio senaties terminas laikytinas praleistu. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jai vėliau tapo žinoma apie ginčo pavedimą ir (ar) sutartį. Teismas tinkamai neišsiaiškino ir nenustatė momento, nuo kurio prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Ieškinio senaties terminas turėjo prasidėti iškėlus ieškovei bankroto bylą – 2013 m. spalio 22 d. Selektyvus dokumentų priėmimo perdavimo aktų pateikimas suponuoja išvadą apie praleistą ieškinio senaties terminą, nes ieškovė nepateikė visų dokumentų priėmimo perdavimo aktų. Apie ginčo sandorį ieškovė sužinojo ir galėjo sužinoti ne tik iš banko sąskaitų išrašų, kuriuos galėjo patikrinti iš karto iškėlus bankroto bylą, bet ir atsakovui perdavus dokumentus ir turtą.

3411.2.

35Nepagrįsta teismo išvada dėl žalos padarymo ieškovei. Atsakovas pateikė įrodymus, kad po sutarties pasirašymo domenas buvo perduotas; sutartis nėra nuginčyta, nėra žalinga ieškovei. Teismas nepagrįstai konstatavo sutarties negaliojimą dėl jos originalo nebuvimo. Neįrodytas sąlygų visetas, leidžiantis konstatuoti padarius žalą; ieškovė neįrodinėjo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės pateikti samprotavimai nepagrįsti įrodymais. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas.

3611.3.

37Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Ieškovė įrodinėjo, kad pinigines sumas atsakovui sumokėjo nepagrįstai, o atsakovas, kad pinigus gavo už konkretų perleistą objektą, ir pateikė įrodymus, kad domenas buvo perduotas ieškovei ir ji juo naudojosi. Teismas privalėjo perkelti įrodinėjimo naštą ieškovei, ji turėjo įrodyti, kad piniginės lėšos pervestos nepagrįstai ir kad pagal sutartį nėra gavusi domeno. Teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

3811.4.

39Teismas nepagrįstai taikė atsakovui aukštesnius standartus ir nepašalino esminių prieštaravimų. Nepaisant to, kad ieškovė nepagrindė savo pozicijos, teismas ją laikė įrodyta, tuo tarpu atsakovo poziciją atmetė, konstatavęs, kad atsakovas neįrodė sutarties sudarymo, nes nėra jos originalo. Siekdamas tinkamai išspręsti šalių ginčą ir atsižvelgdamas į tai, kad byloje būtina įsitikinti sutarties egzistavimu, teismas turėjo imtis priemonių šioms aplinkybėms išsiaiškinti ir įpareigoti bankroto administratorę pateikti informaciją apie domeno registravimą ieškovės vardu. Teismo pasyvumas lėmė neobjektyvų faktinių aplinkybių įvertinimą ir neteisingą bylos išsprendimą.

4011.5.

41Teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė nemotyvuotą sprendimą. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl visų esminę reikšmę byloje turinčių įrodymų, priimdamas sprendimą rėmėsi tik ieškovės pateiktais samprotavimais, netyrė, neanalizavo sutarties bei atsakovo pateikto išrašo apie domeno priskyrimą ieškovei ir ieškovės sąskaitos, iš kurios mokėta už domeną, t. y. įrodymų, akivaizdžiai patvirtinančių, kad sutartis galiojanti, ieškovė pagrįstai sumokėjo atsakovui pinigus ir atsakovas nėra padaręs žalos.

4212.

43Ieškovė BUAB „TR-LOG“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

4412.1.

45Įsiteisėjus nutarčiai iškelti ieškovei bankroto bylą, atsakovas turėjo pareigą perduoti bankroto administratorei visus įmonės dokumentus ir turtą, tačiau ilgą laiką šios pareigos nevykdė. Paskutinis bankrutavusios įmonės dokumentų perdavimo aktas surašytas 2016 m. kovo 17 d. Teismas teisingai sprendė dėl ieškinio senaties termino, įvertindamas atsakovo elgesį ir kitas aplinkybes.

4612.2.

47Teismas teisingai argumentavo žalos priteisimą.

4812.3.

49Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė turi įrodinėti atsakovo teiginius.

5012.4.

51Teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pasisakė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo nurodomas domenas būtų įtrauktas į įmonės apskaitą kaip turtas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Taip pat teismas įvertino atsakovo teismo posėdžio metu pateiktus įrodymus ir nurodė, kad šie nepatvirtina atsakovo nuosavybės fakto į domeną.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53IV.

54Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5513.

56Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

5714.

58Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad 2012 m. spalio 15 d. iš UAB „TR-LOG“ sąskaitos Nr. LT09 2140 0300 0230 2362, D. R. buvo pervesta 350 000 Lt, mokėjimo pavedime nurodant – pagal 2012 m. kovo 15 d. sutartį Nr. 1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šios pinigų sumos priteisimo, motyvuodama pinigų pervedimui pagrindo nebuvimu ir dėl to įmonei padaryta žala, atsakovui kaip įmonės vadovui pažeidus CK 2.87 straipsnio reikalavimus. Atsakovas teigė, kad šalis siejo sutartiniai santykiai, už gautą sumą jis pardavė ieškovei domeną, šio sandorio ieškovė neginčija. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad nemokios bendrovės lėšos buvo pervestos jos vadovui, tokiu būdu bendrovei padaryta žala. Apelianto įsitikinimu, esant galiojančiai ir įvykdytai domeno pirkimo–pardavimo sutarčiai, neįrodytas sąlygų visetas, leidžiantis konstatuoti padarius žalą, ieškovė neįrodinėjo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo bei teisinių santykių kvalifikavimo

5915.

60Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises.

6116.

62Materialiosios teisės požiūriu, ieškinyje pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Dažniausiai civilinių teisių gynimo būdus nustato teisės normos, reguliuojančios konkretų teisinį santykį. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo.

6317.

64Ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Šiuo klausimu teismų praktika yra aiški ir nuosekli, kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; kt.).

6518.

66Kaip minėta, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 101 367 Eur ir 23 161 Eur palūkanų priteisimo. Nurodė, kad be teisėto pagrindo atsakovui pervesti pinigai turi būti grąžinti bendrovei, taip pat teigė, kad nepagrįstas 350 000 Lt pervedimas yra priešingas pagrindiniam įmonės tikslui siekti pelno, sumažino galimybę bendrovei atsiskaityti su kreditoriais, taigi pažeidė kreditorių teises. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas nurodytas CK 2.87 straipsnyje, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Dublike ieškovė nurodė, kad ginčo pinigų pervedimo vadovui metu bendrovė jau buvo nemoki, o atsakovas, atlikdamas sau mokėjimą, pažeidė CK 2.87 straipsnio reikalavimus, elgėsi nesąžiningai, nerūpestingai, t. y. atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Atsakovo kaltė, pasak ieškovės, pasireiškė tyčia, be to kaltė – preziumuojama. Bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė teigė, kad ieškinys pareikštas dviem aspektais: kaip dėl be pagrindo pervestų lėšų priteisimo ir kaip vadovo pareigų pažeidimo ir įmonei padarytos žalos atlyginimo.

6719.

68Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinį, teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir pagrįstai sprendė dėl ieškovės pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo – deliktinės atsakomybės buvusiam ieškovės vadovui taikymo. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu pripažintini nepagrįstais. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

6920.

70Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad atsakovas D. R. buvo UAB „TR-LOG“ vadovas nuo 2009 m. vasario 18 d. ir atleistas bankroto administratorės po bankroto bylos įmonei iškėlimo.

7121.

72Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, kt.).

7322.

74Dėl pirmosios iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – veiksmų (neveikimo) neteisėtumo – pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis). Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 13 punktai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

7523.

76Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apelianto neteisėti veiksmai pasireiškė nepagrindžiant jokiais pateisinančiais dokumentais 350 000 Lt pervedimo į savo sąskaitą, taip pat šiuos veiksmus teismas laikė priešingais pagrindiniam įmonės tikslui siekti pelno. Be to, šiais neteisėtais veiksmais (didelės bendrovės lėšų sumos pervedimas į asmeninę sąskaitą) atsakovas sumažino galimybę bendrovei atsiskaityti su kreditoriais. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės dėl apelianto neteisėtų veiksmų patirtą žalą sudaro nepagrįstai pervesta pinigų suma – 350 000 Lt. Ginčo dėl žalos dydžio nėra. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad apeliantas neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei būtų padaryta žala.

7724.

78Pinigų pervedimo pagrindu atsakovas nurodo ne mokėjimo paskirtyje nurodytą 2012 m. kovo 15 d. sutartį, o tarp ieškovės ir atsakovo 2012 m. sausio 2 d. sudarytą teisės į adresų srities simbolinį pavadinimą (domeną) transbank.eu. pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliantas nepagrįstai akcentuoja domeno pirkimo–pardavimo sutarties galiojimą / nenuginčijimą. Ši aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl jo civilinės atsakomybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu ir civilinė atsakomybė (žalos atlyginimas) yra atskiri civilinių teisių gynimo būdai, kurių taikymą reglamentuoja skirtingi CK institutai. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, t. y. taikoma restitucija, jeigu įstatymas nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiškos prievolės, atsirandančios skirtingais pagrindais ir atliekančios skirtingas funkcijas. Pripažinus sandorį negaliojančiu, taikoma restitucija; kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus, kai atsakomybė atsiranda be kaltės). Civilinė atsakomybė nėra sandorio negaliojimo padarinys, o sandorio negaliojimas nėra civilinės atsakomybės taikymo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-469/2018).

7925.

80Pinigų pervedimą grįsdamas kitos, nei mokėjimo paskirtyje nurodytos datos sutartimi, atsakovas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad iki 2017 m. balandžio mėnesio, kuomet, pasak apelianto, mokėjimą pagrindžiančios 2012 m. sausio 2 d. teisės į adresų srities simbolinį pavadinimą (domeną) transbank.eu. pirkimo–pardavimo sutarties kopija elektroniniu paštu buvo pateikta administratorei, ši sutartis ir pats domenas buvo perduoti ieškovės bankroto administratorei vykdant ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytą įpareigojimą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Nepaneigti ieškovės argumentai, kad nei domeno pirkimo–pardavimo sutartis, nei pats domenas į įmonės finansinės apskaitos dokumentus nebuvo įtraukti, prisijungimo prie domento duomenys bankroto administratorei nėra perduoti ir šiuo turtu bankrutavusi ieškovė nedisponuoja. Atkreiptinas dėmesys, kad pats atsakovas kaip UAB „TR-LOG“ vadovas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo ir pateikė teismui jo pasirašytą 2013 m. rugpjūčio 23 d. „Avansu mokėtos sumos“ pavadintą dokumentą, kuriame be kitų asmenų nurodytas ir jis, kaip debitorius, su 350 000 Lt skola.

8126.

82Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apelianto neteisėtus veiksmus (kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą), pasireiškusius be teisėto pagrindo atliktu įmonės didelės pinigų sumos sau pervedimu. Taip pat spręstina, kad atsakovas, eidamas UAB „TR-LOG“ direktoriaus pareigas ir būdamas vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalėjo užtikrinti, kad bendrovės bankų sąskaitose esančios piniginės lėšos būtų naudojamos išimtinai bendrovės interesais, kontroliuoti bendrovės bankų sąskaitose atliekamas pinigines operacijas ir išsaugoti visus tokių operacijų pagrįstumą bei bendrovės piniginių lėšų panaudojimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus, tačiau šių pareigų taip pat tinkamai nevykdė, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.

8327.

84Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Jeigu apeliantas, kaip už juridinio asmens veiklą pagal įstatymus atsakingas asmuo, būtų pagrindęs įmonės gautą naudą (turtą ar kt.) dėl 350 000 Lt lėšų jam pervedimo, žala įmonei nebūtų padaryta. Nesant duomenų apie tai, kad įmonė už pervestus pinigus įgijo turtą iš atsakovo, egzistuoja priežastinis ryšys tarp nurodytų apelianto neteisėtų veiksmų ir dėl to ieškovei atsiradusios žalos. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas priėmė teismo posėdžio metu atsakovo atstovo pateiktus įrodymus (2011 m. rugsėjo 16 d. įmonei išrašytą sąskaitą faktūrą už domeno vardo pratęsimą metams, informaciją apie domeną, pagal kurią registruotojas D. R. (UAB Transbankas“) juos įvertino ir konstatavo, jog šie duomenys nepatvirtina fakto, kad domenas priklausė tik atsakovui D. R., nes juose atsakovas nurodytas, kaip UAB „Transbank“ (ieškovės tuometinis pavadinimas) atstovas. Tokio vertinimo apeliantas nekvestionuoja.

8528.

86Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas šioje byloje nepaneigė jo kaltės prezumpcijos.

8729.

88Apeliantas kvestionuoja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumą bei nurodo teismo sprendimo nepakankamą motyvavimą nagrinėjamoje byloje. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Be to, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Šie įrodinėjimo ypatumai taikytini ir sprendžiant turtinius ginčus, kuriuose viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė. Kartu pažymėtina, kad viešojo intereso buvimas teisminiuose ginčuose, kuriuose dalyvauja bankrutuojanti įmonė, nepaneigia kitų, nebankrutuojančių, asmenų teisės teisme ginti savo teisėtus interesus ir tai užtikrinančių bendrųjų įrodinėjimo taisyklių taikymo, be kita ko, įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp ginčo šalių ir pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), proceso teisės nuostatų dėl įrodymų vertinimo, jų pakankamumo konstatuojant aktualių bylos aplinkybių buvimą (CPK 176, 185 straipsniai) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019).

8930.

90Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog byloje nėra pakankamai įrodymų reikšmingoms aplinkybėms pagrįsti ir kad teismas juos įvertino netinkamai. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, pažeidė teisės normas ar netinkamai jas taikė. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, šio teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimą, teismo nebuvo įvertinti.

9131.

92Šalys turi pareigą teikti tik tuos argumentus, reikalavimus ir (ar) atsikirtimus bei įrodymus, kurie turi reikšmės bylai, t. y. patvirtinančius arba paneigiančius įrodinėjamą poziciją, bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Atitinkamai, ir teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti absoliučiai dėl kiekvieno argumento; teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį argumentą, tačiau neturi pareigos detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ar neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2012). Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji bei procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, apskųsto sprendimo turinys patvirtina, kad teismas, priešingai nei teigia apeliantas, iš esmės tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą dėl pareikštų materialiųjų reikalavimų. Dėl ieškinio senaties

9332.

94Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.125 straipsnio, įtvirtinančio ieškinio senaties terminus, 8 dalį, reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

9533.

96Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016).

9734.

98Kai ieškovas reiškia reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, tam, kad toks ieškinys būtų tenkintas, turi būti nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų visuma: atsakovo neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat atsakovo kaltė (išskyrus tuos atvejus, kai atsakomybė kyla be kaltės). Tokiais atvejais ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Ieškovas tuo momentu dar gali nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktą jis turi suvokti. Tais atvejais, kai žala atsiranda tuo pačiu metu, kai atliekami neteisėti veiksmai, sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie neteisėtus veiksmus momentas sutaps su sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie žalos patyrimo faktą. Tais atvejais, kai žala atsiranda vėliau negu atlikti neteisėti veiksmai, tai senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad atsirado žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017).

9935.

100Nagrinėjamu atveju ieškovė 2017 m. birželio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos, padarytos neteisėtais atsakovo veiksmais, atlyginimo. Šiam reikalavimui remiantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas, gindamasis nuo jam pareikštų reikalavimų, be kita ko, nurodė, kad ieškovė praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą, nes teisę pareikšti ieškinį bankroto administratorė įgijo iškėlus ieškovei bankroto bylą – 2013 m. spalio 22 d.

10136.

102ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas numato, kad administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

10337.

104Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog bankroto byla atsakovei iškelta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartimi. Bankroto administratorė ne kartą iš atsakovo reikalavo įmonės dokumentų bei turto, kurie, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo perduoti per keturis kartus. Paskutinis žinomas bankrutavusios įmonės dokumentų perdavimo aktas yra sudarytas 2016 m. kovo 17 d. Apeliantas neneigia, bankrutavusios įmonės dokumentų bei turto perdavimo bankroto administratorei per kelis kartus, tačiau nurodo, kad ieškovės pateiktame akte nėra nurodyta, kad jai perduodamas domenas, ar domeno pirkimo–pardavimo sutartis, kas galimai patvirtina juos buvus perduotus anksčiau, atitinkamai tai lemia ieškinio senaties praleidimą, tačiau tokiems savo argumentams pagrįsti neteikia jokių įrodymų. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2016 m. kovo 17 d., kuomet administratorė galutinai perimdama bankrutavusios įmonės dokumentus sužinojo apie tai, jog nėra dokumento, patvirtinančio ginčo sumos pervedimą į atsakovo sąskaitą. Atitinkamai tokiu atveju laikytina, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

10538.

106Į esminius skundo argumentus atsakyta. Kiti skunde nurodyti apelianto argumentai neturi esminės reikšmės galutiniam bylos teisiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties

10739.

108Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bei įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, savo išvadas pakankamai motyvavo, todėl tenkindamas ieškinį priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas atsakovo apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų

10940.

110CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

11141.

112Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašydama iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas tokio pobūdžio išlaidas, todėl prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo netenkinamas.

11342.

114Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi atidėjo apeliantui D. R. 1 753 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra bankrutavusi įmonė, todėl atsakovas pagal įstatymą atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir šis mokestis iš jo, kaip pralaimėjusios bylą šalies, šiuo atveju valstybei nepriteistinas.

115Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

116Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB)... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d.... 10. 3.... 11. Atsakovas D. R. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį patenkino;... 16. 5.... 17. Teismas nustatė tokias faktines aplinkybes: per Nordea banką 2012 m. spalio... 18. 6.... 19. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties, teismas nurodė, kad bankroto... 20. 7.... 21. Pasisakydamas dėl žalos atlyginimo priteisimo, teismas konstatavo, kad... 22. 8.... 23. Teismo posėdžio metu atsakovo pateiktos sąskaitos, kaip įrodymas, jog... 24. 9.... 25. Teismas konstatavo, jog atsakovo elektroniniu paštu pateikta 2012 m. sausio 2... 26. 10.... 27. Teismas sprendė esant pagrindui ieškinį tenkinti, nes nemokios bendrovės... 28. III.... 29. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 30. 11.... 31. Atsakovas D. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 32. 11.1.... 33. Teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.... 34. 11.2.... 35. Nepagrįsta teismo išvada dėl žalos padarymo ieškovei. Atsakovas pateikė... 36. 11.3.... 37. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Ieškovė įrodinėjo, kad... 38. 11.4.... 39. Teismas nepagrįstai taikė atsakovui aukštesnius standartus ir nepašalino... 40. 11.5.... 41. Teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė... 42. 12.... 43. Ieškovė BUAB „TR-LOG“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios... 44. 12.1.... 45. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti ieškovei bankroto bylą, atsakovas turėjo... 46. 12.2.... 47. Teismas teisingai argumentavo žalos priteisimą.... 48. 12.3.... 49. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad... 50. 12.4.... 51. Teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pasisakė, kad... 52. Teisėjų kolegija... 53. IV.... 54. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 55. 13.... 56. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs... 57. 14.... 58. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad 2012 m. spalio 15 d. iš UAB... 59. 15.... 60. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto... 61. 16.... 62. Materialiosios teisės požiūriu, ieškinyje pareikštu reikalavimu... 63. 17.... 64. Ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas bylą nagrinėjančiam teismui... 65. 18.... 66. Kaip minėta, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 101 367 Eur ir... 67. 19.... 68. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės... 69. 20.... 70. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad atsakovas D. R. buvo UAB... 71. 21.... 72. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo... 73. 22.... 74. Dėl pirmosios iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – veiksmų... 75. 23.... 76. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apelianto neteisėti... 77. 24.... 78. Pinigų pervedimo pagrindu atsakovas nurodo ne mokėjimo paskirtyje nurodytą... 79. 25.... 80. Pinigų pervedimą grįsdamas kitos, nei mokėjimo paskirtyje nurodytos datos... 81. 26.... 82. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 83. 27.... 84. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu),... 85. 28.... 86. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo... 87. 29.... 88. Apeliantas kvestionuoja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumą bei... 89. 30.... 90. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė... 91. 31.... 92. Šalys turi pareigą teikti tik tuos argumentus, reikalavimus ir (ar)... 93. 32.... 94. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko... 95. 33.... 96. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos... 97. 34.... 98. Kai ieškovas reiškia reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, tam, kad toks... 99. 35.... 100. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2017 m. birželio 13 d. kreipėsi į teismą su... 101. 36.... 102. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo... 103. 37.... 104. Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog bankroto byla... 105. 38.... 106. Į esminius skundo argumentus atsakyta. Kiti skunde nurodyti apelianto... 107. 39.... 108. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija... 109. 40.... 110. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 111. 41.... 112. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašydama iš apelianto priteisti... 113. 42.... 114. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi atidėjo apeliantui D.... 115. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 116. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą....