Byla 3K-3-624-690/2015
Dėl daikto naudojimosi tvarkos nustatymo (pakeitimo)

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andžej Maciejevski, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei B. D. dėl savavališkos statybos įteisinimo ir daikto naudojimosi tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl daikto naudojimosi tvarkos nustatymo (pakeitimo).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto ir bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas teismo prašė: 1) pripažinti jam teisę rengti gyvenamojo namo palėpinio aukšto (pastogės) įteisinimo dokumentus be gyvenamojo namo bendraturtės atsakovės sutikimo; 2) nustatyti, kad atsakovė neteisėtai neduoda leidimo; 3) pripažinti jam teisę be atsakovės sutikimo įteisinti palėpinį aukštą (pastogę) pagal atliktus inventorizacinius matavimus bei rengti jam priklausančios namo dalies šiltinimo projektą; 4) nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi palėpiniu aukštu (pastoge) tvarką pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo pastogės patalpų planą, kuriuo ieškovui būtų skiriama naudotis bendru 57,56 kv. m plotu, kurį sudaro patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-6 (6,20 kv. m), 2-14 (10,20 kv. m), 2-13 (10,15 kv. m), 2-12 (6,70 kv. m), 2-15 (22,02 kv. m), 2-16 (2,19 kv. m), o atsakovei – 12,70 kv. m plotu, kurį sudaro patalpa, plane pažymėta indeksu 1-7 (12,70 kv. m). Ieškovas nurodė, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ( - ), žemės sklypą ir kitus statinius. Antrame (palėpiniame) gyvenamojo namo aukšte yra šalims taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios ir jų abiejų naudojamos patalpos – teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai neįteisinta pastogė, dėl jos naudojimosi tvarkos šalys nesusitaria. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 79/100 dalys, o atsakovei – 21/100 dalis gyvenamojo namo, pastogė tarp šalių turėtų būti padalyta tokiomis pat proporcijomis. Susitarti dėl pastogės padalijimo, naudojimo ir įteisinimo tarpusavio susitarimu šalims nepavyko. Ieškovas nurodo, kad atsakovės valdoma pastogės dalis yra didesnė nei ta, kuri jai priklausytų pagal teisiškai dalijamas proporcijas (21/100). Į faktiškai valdomą pastogės dalį atsakovė patenka pažeidžiant ieškovo teises per jo nuosavybę. Dėl pastogės būklės reikia rekonstruoti stogą, apšiltinti išorines sienas ir atlikti kitus būtinuosius darbus, dėl kurių šalys nesusitaria. Tai trukdo naudotis ne tik pastoge, bet ir po ja esančiu šalims priklausančiu pirmu namo aukštu. Ieškovui daroma žala ne tik dėl turto laisvo disponavimo ir naudojimo pagal paskirtį apribojimų, bet ir dėl jo vertės mažėjimo.

7Atsakovė pareikštu priešieškiniu teismo prašė nustatyti (pakeisti) naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ir: 1) nustatyti, kad ieškovas vienas naudotųsi namo patalpomis, inventorinėje byloje pažymėtomis Nr. 2-1 (9,87 kv. m), 2-2 (4,11 kv. m), 2-3 (2,80 kv. m), 2-4 (14,73 kv. m), 2-5 (25,52 kv. m), 2-6 (14,50 kv. m), 2-7 (15,16 kv. m), 2-8 (3,46 kv. m), 2-9 (1,80 kv. m), 2-10 (3,46 kv. m), 2-11 (8,23 kv. m), o atsakovė – patalpomis Nr. 1-1 (5,54 kv. m), 1-2 (8,20 kv. m), 1-3 (12,13 kv. m), 1-4 (1,08 kv. m), 1-5 (1,10 kv. m); 2) kad šalys bendrai naudosis namo palėpe; 3) įpareigoti ieškovą leisti atsakovei patekti į bendrai naudojamą namo palėpę per patalpą Nr. 2-10 (3,46 kv. m). Atsakovė nurodė, kad šalys nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą įgijo 1993 m. privatizuodami atitinkamas namo dalis. Sudarant privatizavimo sutartis, buvo inventorizuotas tik pastato pirmas aukštas, todėl, nustatant bendrosios dalinės nuosavybės dalis, į patalpas palėpėje nebuvo atsižvelgta. Ieškovas leisdavo atsakovei per jam priklausančioje patalpoje Nr. 2-10 esančius laiptus patekti į palėpės patalpas. Tačiau paskutinius šešetą metų ieškovas apribojo atsakovei galimybę pateikti į namo palėpę, todėl atsakovė yra priversta prašyti pakeisti (iš naujo nustatyti) naudojimosi tvarką šalims priklausančiu namu. Pažymėjo, kad šiuo metu palėpėje esančios patalpos nėra įteisintos, todėl negali būti nustatyta naudojimosi jomis tvarka. Atsakovė siekia nustatyti tokią naudojimosi namu tvarką, kuri užtikrintų realią galimybę jai patekti į palėpės patalpas, ir tokia naudojimosi tvarka mažiausiai apribotų ieškovo teises naudotis jam tenkančia dalimi. Atsakovė prašo, kad ne patalpa Nr. 2-10 būtų priskirta prie bendro naudojimo patalpų, o kad ieškovas būtų įpareigotas leisti jai patekti į palėpę per šią jam tenkančią konkrečią patalpą. Atsakovės nuomone, šiuo atveju pagal analogiją gali būti taikomos CK 4.126 straipsnio nuostatos, kuriomis remdamasis teismas gali nustatyti servitutą (teisę naudotis kitam asmeniui priklausančiu nekilnojamuoju daiktu), jei jo nenustačius nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal jo paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokios kitokios galimybės patekti į palėpę kitaip, kaip tik per patalpą Nr. 2-10, atsakovei turi būti suteikta teisė ribotai pasinaudoti ieškovui tenkančia namo dalimi (patekti į palėpę), ir toks ribojimas negali būti laikomas neteisėtu.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) patvirtino gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovas naudojasi namo patalpomis, inventorinėje byloje pažymėtomis Nr. 2-1 (9,87 kv. m), 2-2 (4,11 kv. m), 2-3 (2,80 kv. m), 2-4 (14,73 kv. m), 2-5 (25,52 kv. m), 2-6 (14,50 kv. m), 2-7 (15,16 kv. m), 2-8 (3,46 kv. m), 2-9 (1,80 kv. m), 2-10 (3,46 kv. m), 2-11 (8,23 kv. m), o atsakovė naudojasi namo patalpomis, inventorinėje byloje pažymėtomis Nr. 1-1 (5,54 kv. m), 1-2 (8,20 kv. m), 1-3 (12,13 kv. m), 1-4 (1,08 kv. m), 1-5 (1,10 kv. m); 2) pripažino ieškovo teisę atlikti savavališkų statinių – gyvenamojo namo pastogės patalpų – įteisinimo veiksmus be bendraturtės atsakovės sutikimo, nuosavybės teises į pastogės patalpą įregistruojant abiejų bendraturčių vardu kaip jų bendrąją dalinę nuosavybę; 3) nustatė atsakovės naudai įėjimo (išėjimo) servitutą į patalpą – palėpę gyvenamajame name, suteikiant teisę bet kuriuo paros metu naudotis įėjimu, esančiu patalpoje, pažymėtoje Nr. II-10/3,46 m2, t. y. įeiti, eiti, išeiti, nešti su palėpės naudojimu, valdymu ir eksploatavimu, remontu susijusius daiktus; 4) atmetė kitą ieškinio ir priešieškinio dalį.

10Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, pripažino ieškovo teisę atlikti gyvenamojo namo pastogės patalpų įteisinimo veiksmus be bendraturtės atsakovės sutikimo, nuosavybės teises į pastogės patalpą įregistruojant abiejų bendraturčių vardu kaip jų bendrąją dalinę nuosavybę (CK 4.82 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad leidimas pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūras be bendraturčio sutikimo neatleidžia statytojo nuo pareigos įvykdyti visus kitus privalomus įstatymo reikalavimus, tarp jų ir pakoreguoti jau atliktą statybą pagal įstatymo reikalavimus, teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti jam teisę įteisinti gyvenamojo namo palėpinį aukštą (pastogę) pagal konkrečius jau atliktus inventorizacinius matavimus. Kadangi materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, tai teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti, kad atsakovė neteisėtai neduoda leidimo, nes šio reikalavimo patenkinimas jokių teisinių padarinių ieškovui nesukeltų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, nepateikus nei teismui, nei atsakovei projektinių ketinamos atlikti namo rekonstrukcijos sprendinių, nėra galimybės spręsti dėl jų būsimo poveikio atsakovės teisėms, taip pat ir dėl jos motyvų atsisakyti duoti sutikimą pagrįstumo, atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti jam teisę rengti jam priklausančios namo dalies šiltinimo projektą be bendraturtės atsakovės sutikimo.

11Teismas sprendė, kad neužbaigus įstatymu nustatytos savavališkos statybos įteisinimo procedūros ir neįregistravus ginčo palėpės Nekilnojamojo turto registre, nustatyti naudojimosi palėpe, kuri yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, tvarkos nėra galimybės, todėl atmetė šalių reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos palėpe nustatymo.

12Teismas nustatė, kad į ginčo patalpą – palėpę yra tik vienas įėjimas per atsakovo naudojamą patalpą Nr. 2-10 gyvenamojo namo priestate, iš kurio patenkama į ieškovo naudojamas patalpas. Įvertinęs šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, atsižvelgdamas į tai, kad kitos galimybės patekti į bendrai naudojamą palėpę nėra, o tarp šalių daug metų jau buvo nusistovėjusi tokia patekimo į palėpę tvarka, kurios prašo atsakovė, ir kad papildomų laiptų įrengimas yra finansiškai per sunki našta atsakovei, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimą įpareigoti ieškovą leisti jai patekti į palėpę per šiam priklausančią patalpą Nr. 2-10 (3,46 kv. m). Teismas, siekdamas iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, atsakovės naudai nustatė įėjimo (išėjimo) servitutą į patalpą – palėpę gyvenamajame name, suteikė teisę bet kuriuo paros metu naudotis įėjimu patalpoje, pažymėtoje Nr. II-10/3,46 m2, t. y. įeiti, eiti, išeiti, nešti su palėpės naudojimu, valdymu ir eksploatavimu, remontu susijusius daiktus.

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal šalių apeliacinius skundus, 2015 m. vasario 18 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo; namo palėpėje tiek ieškovo, tiek atsakovės įrengtos patalpos neįteisintos įstatymų nustatyta tvarka, jos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalims nesutariant dėl palėpės patalpų įteisinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl šių patalpų įteisinimo veiksmų atlikimo be bendraturtės sutikimo.

14Teisėjų kolegija, įvertinusi priešprojektinius pasiūlymus, nurodė, kad, naujai užfiksavus pastogės patalpas, kurių bendras plotas – 70,08 kv. m, gyvenamojo namo bendras plotas sudarytų 201,77 kv. m; pagal ieškovo siūlomą nustatyti pastogės naudojimosi tvarką, ieškovui atitenkančių naudoti pastogės patalpų plotas būtų 57,38 kv. m, o atsakovei – 28 kv. m, t. y. ieškovui naudoti atitektų didesnė pastogės dalis – 80/100, nors jam nuosavybės teise priklauso tik 79/100 dalys gyvenamojo namo, o atsakovei mažesnė – 20/100 – dalis, nors jai nuosavybės teise priklauso 21/100 dalis namo. O padidėjus bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam nekilnojamajam daiktui, atitinkamai padidėja bendraturčių turimos to daikto dalys proporcingai turimoms bendrosios dalinės nuosavybės idealiosioms dalims. Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų turimoms dalims. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl pastogės patalpų įregistravimo abiejų bendraturčių vardu kaip jų bendrosios dalinės nuosavybės proporcingai jų turimoms dalims, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas įgijo nuosavybės teisę į bendro naudojimosi patalpoje – palėpėje – jo lėšomis įrengtas patalpas neatlygintinai, nes atsakovė nuosavybės teise į palėpę, kaip į bendro naudojimo patalpas, proporcingai jai nuosavybės teise priklausančių namo patalpų plotui, gali pretenduoti į atitinkamą palėpėje įrengtų patalpų ploto (CK 4.77 straipsnio 2 dalis). Atsakovė su ieškovo siūloma naudojimosi tvarka nesutinka, nurodo, kad ji faktiškai naudojasi palėpės patalpomis Nr. 1-7 (12,70 kv. m) ir Nr. 1-6 (6,20 kv. m). Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatavo, kad UAB „314 Architektai“ priešprojektiniuose pasiūlymuose ieškovo siūloma naudojimosi pastogės patalpomis tvarka neadekvati turimoms bendrosios dalinės nuosavybės dalims, pastogės patalpos neįteisintos ir pažeidžia atsakovės, kaip bendraturtės, interesus, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo pagrįstai atmetė (CPK 178 straipsnis).

15Atsižvelgdama į bylos šalių dispozityvumo ir rungimosi principą, kolegija nurodė, kad CK 4.75 straipsnis turi būti aiškinamas ir taikomas taip, kad jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskrecijos teisę netenkinti bendraturčių tokių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas nereiškė reikalavimo keisti bendraturčių nuosavybės dalių, tai teisėjų kolegija sprendė, kad jo pateiktas naudojimosi bendru namu tvarkos projektas neatitinka šalių nuosavybės teisių dalių įgyvendinimo, nes, nustačius naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą projektą, ieškovui būtų paskirta naudotis pastogės patalpomis, kurių plotas yra didesnis, negu jo turima bendrosios nuosavybės dalis, o atsakovei būtų paskirta naudotis patalpomis, kurių plotas yra mažesnis už jos turimas nuosavybės teise, todėl palėpės patalpos lieka šalims bendrai naudoti.

16Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad atsakovė kaip savo bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdą įvardijo reikalavimą įpareigoti ieškovą leisti jai patekti į palėpę per patalpą Nr. 2-10, o ieškovas pasiūlė alternatyvų būdą – įrengti laiptus namo išorėje ar atsakovei paskirtose naudotis patalpose. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šių reikalavimų, nustatė servitutą, t. y. suteikė teisę atsakovei per ieškovui tenkančią patalpą Nr. 2-10 patekti į bendrai naudojamą namo palėpę. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė pašalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies nustatytą servitutą. Jos nuomone, teismas turėjo nustatyti ne servitutą, o teisę jai ribotai naudotis minėta patalpa, t. y. per ją patekti į palėpę. Ieškovas apeliaciniu skundu neprašė šio priešieškinio reikalavimo pakeisti ar panaikinti.

17Kadangi UAB „314 Architektai“ priešprojektiniuose pasiūlymuose ir jų aiškinamajame rašte nedetalizuota, nepateikta ieškovo siūlomų įsirengti laiptų konstrukcijų matmenų, medžiagos, neapskaičiuotos laiptų įrengimo išlaidos, bylos nagrinėjimo metu šalys taip pat nepateikė papildomų įrodymų dėl laiptų įrengimo išlaidų apskaičiavimo, tai teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo siūlomi variantai atsakovei įsirengti laiptus savo lėšomis, kurių dalį šis sutiktų kompensuoti, negalimi nesant minėtų duomenų, o atsakovės nurodytas patekimo į pastogę būdas nagrinėjamu atveju yra vienintelis, nes pastogės patalpos yra priskirtos bendrai naudoti, šalims priklausančios gyvenamojo namo dalys tarp šalių neatidalytos, todėl laiptinė į pastogę yra priskiriama prie namo bendro naudojimo. Be to, atsakovė ilgą laiką faktiškai naudojosi laiptais į palėpę. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad atsakovė faktiškai ilgą laiką naudojosi palėpės patalpomis Nr. 1-7 ir Nr. 1-6, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal nusistovėjusią tarp šalių tvarką atsakovės teisės neturėtų būti labiau ribojamos nei ieškovo. Atsižvelgdama į bylos faktines aplinkybes, į tai, kad atsakovė įrodė, jog kitos galimybės patekti į palėpę ji objektyviai neturi, o laiptai iš patalpos Nr. 2-10 į palėpę yra priskiriami namo bendraturčiams kaip bendro naudojimo dalis (CK 4.82 straipsnis 1 dalis), kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs servitutą, neperžengė priešieškinio reikalavimų ribų, taikė įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (CPK 3 straipsnio 6 dalis, CK 4.126 straipsnis). Ieškovo argumentai, kad teismas, nustatęs servitutą, neišsprendė jo atlygintinumo klausimo ir nenustatė naudojimosi žeme servituto, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti šią sprendimo dalį, nes jis tokių reikalavimų apeliaciniame skunde nekėlė, o kolegija nenustatė pagrindo peržengti skundo ribas (CPK 320 straipsnis).

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalį, kuria atsakovės naudai nustatytas įėjimo (išėjimo) servitutas; panaikinti skundžiamų procesinių sprendimų dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas nustatyti gyvenamojo namo palėpinio aukšto (pastogės) naudojimosi tvarką ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą tenkinant minėtą reikalavimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodomi šie argumentai:

201. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymą, pažeidimo. Teismai, nustatydami įėjimo (išėjimo) servitutą, neįvertino aplinkybės, kad patalpa Nr. 2-10 pagal privatizavimo metu nustatytą naudojimosi namu tvarką buvo ir yra naudojama ieškovo, ji yra neatsietina nuo jo virtuvės, joje laikomi ieškovo asmeniniai daiktai. Teismai, spręsdami šį klausimą, taip pat nepagrįstai neįvertino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja galimybė atsakovei patekti į palėpę nepažeidžiant ieškovo interesų – ieškovas pateikė į bylą priešprojektinius naudojimosi palėpe tvarkos pasiūlymus, juose nurodyti būdai, kaip patekti į atsakovės palėpės dalį įrengiant laiptus iš jos gyvenamojo namo dalies. Nustatydami servitutą teismai neišsprendė naudojimosi žeme servituto. Šalys turi atskirus įėjimus į namą savo naudojamose žemės sklypo dalyse. Kad galėtų naudotis nustatytu servitutu, atsakovei taip pat tektų nustatyti servitutą ir į ieškovo žemės sklypo dalį, nes į patalpą Nr. 2-10 galima patekti tik per ją. Be to, teismai taip pat nepagrįstai neišsprendė kompensacijos už servituto suteikimą klausimo. Servitutas – tai nuosavybės teisių ribojimas, todėl jis šiuo atveju negali būti neatlyginamas. Leidimas per ieškovo namo įėjimą patekti į patalpą yra jo privatumo teisių pažeidimas, sukeliantis neigiamus padarinius, nes ieškovui tektų perplanuoti savo naudojamą patalpą ir šeimos gyvenimą, taip, kad pašalinių žmonių patekimas į jo namo dalį nepakenktų jo ir kitų šeimos narių interesams. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti ieškovo nuosavybės teisę vien todėl, kad atsakovė nori naudotis svetimu daiktu, nes jai taip yra naudingiau ar patogiau.

212. Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Teismai, spręsdami servituto nustatymo klausimą, peržengė priešieškinio reikalavimo ribas. Priešieškinyje atsakovė neprašė nustatyti jos naudai servituto. Visuose paaiškinimuose, duotuose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, jos atstovas akcentavo, kad atsakovė nenori ir neprašo servituto. Taip teismai pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą peržengti byloje pareikštus reikalavimus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas minėtą draudimą, išsprendė naudojimosi namo pirmu aukštu tvarką, tenkindamas nepagrįstą (perteklinį) priešieškinio reikalavimą, nustatė tą pačią naudojimosi namo pirmu aukštu tvarką, kuri buvo nustatyta privatizavimo sutartyse ir nė viena iš šalių jos neprašė keisti, išskyrus atsakovės prašymą naudotis įėjimu patalpoje Nr. 2-10. Privatizavimo sutartyse nebuvo nustatyta tik palėpinio aukšto naudojimosi tvarka.

223. Dėl CPK 7 straipsnio pažeidimo. Teismai, netenkindami reikalavimo nustatyti naudojimosi palėpe tvarką, pažeidė proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus. Pirmosios instancijos teismui pripažinus ieškovo teisę atlikti pastogės patalpų įteisinimą pašalinama teismo nurodyta kliūtis nustatyti naudojimosi tvarką – palėpė neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl kita sprendimo dalimi nebuvo kliūties nuspręsti dėl naudojimosi palėpe tvarkos. Be to, palėpinis aukštas yra inventorizuotas abiejų bendraturčių užsakymu ir suderinimu. Ginčo dėl šių inventorizacinių matavimų nėra, todėl pagal juos gali būti atliekamas palėpės įteisinimas. Nenustačius patalpų realių dalių (naudojimosi tvarkos) ir paliekant bendraturčiams bendrai naudotis palėpe yra ribojama jų teisė nevaržomai naudotis savo nuosavybe. Pažymėtina, kad byloje nustatytas didelis šalių priešiškumas, todėl nenustačius palėpės naudojimosi tvarkos šalys neišvengtų dar vieno teisminio proceso, taip yra apsunkinamas bet kokių klausimų, susijusių su nuosavybės eksploatavimu, sprendimas.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo ieškovo skundą atmesti ir palikti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodomi šie esminiai argumentai:

241. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad šalys yra bendraturtės, o servitutas gali būti nustatomas tik į svetimą daiktą, taip pat tik į visą nekilnojamąjį daiktą, o ne į jo dalį, kuri atskirai nėra nekilnojamojo turto objektas (daiktas), teismai turėjo ne nustatyti servitutą, bet pakeisti naudojimosi namu tvarką (CK 4.81, 4.111 straipsniai). Tačiau šis pažeidimas neturi įtakos priimtų procesinių sprendimų teisėtumui. Iš teismų procesinių sprendimų rezoliucinės dalies pašalinus žodžius, jog nustatomas servitutas, jų esmė nepasikeistų – atsakovei būtų sudaryta galimybė patekti į palėpę per vienintelius name esančius laiptus, kuriais ji naudojosi daugiau negu 40 metų. Pažymėtina, kad laiptinė privatizavimo sutartimi nebuvo priskirta naudotis tik ieškovui, todėl šalys yra jos bendraturtės. Atsakovė sutiktų su naujų laiptų įrengimu, jeigu kiekviena šalis jų įrengimą apmokėtų proporcingai savo turimai bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Priešprojektiniuose pasiūlymuose nurodytas atskirų laiptų įrengimo būdas yra nepriimtinas, nes jis neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimų. Reikalavimai nustatyti žemės servitutą ir kompensaciją už jo naudojimąsi nebuvo pareikšti bylos nagrinėjimo metu, todėl teismai pagrįstai jų nesprendė.

252. Tinkamas teisės normų parinkimas ir reikalavimo teisinis kvalifikavimas tenka teismui, o ne ieškovui. Todėl šiuo atveju, net jei priešieškinyje buvo suformuluotas netinkamas reikalavimas – nustatyti naudojimosi tvarką, o teismas jį kvalifikavo kaip servituto nustatymą, tai nereiškia, kad buvo peržengtos ieškinio ribos. Be to, atsakovės reikalavimas nustatyti naudojimosi namu tvarką, nebuvo perteklinis. Nes dviejose atskirose privatizavimo sutartyse nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, negali būti vertinama kaip bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi bendru daiktu.

263. Palėpės patalpos yra nekilnojamasis turtas (pastato dalis), visos teisės, susitarimai, liečiantys šias patalpas, turės būti registruojami Nekilnojamojo turto registre (CK 4.253 straipsnio 2 dalis, 4.254 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 punktas), todėl kol jos nėra įteisintos, negali būti nustatoma naudojimosi jomis tvarka. Be to, šiuo metu naudojimosi palėpe tvarka negali būti nustatyta, nes nėra išspręstas nuosavybės į atitinkamas palėpės patalpas klausimas. Tik įteisinus patalpas ir išsprendus ginčą dėl palėpės patalpų priklausymo bus tiksliai žinoma, kokia dalis atitinkamos palėpės priklauso kiekvienai iš šalių, todėl tik tada galės būti nustatyta naudojimosi palėpe tvarka. Nors teisė įteisinti patalpas be atsakovės sutikimo ir yra pripažinta, tai dar nereiškia, kad jos jau yra ar ateityje bus įteisintos. Pažymėtina, kad inventorizacija yra tik užfiksuota faktinė įrengtų patalpų būklė inventorizacijos atlikimo metu. Ja nėra išspręstas klausimas nei dėl atitinkamų patalpų įrengimo teisėtumo, nei dėl šalims priklausančių dalių.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliamais teisės aiškinimo bei taikymo klausimais dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos ir servituto nustatymo.

30Dėl naudojimosi palėpe (pastoge) tvarkos nustatymo

31Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad teismai, netenkindami reikalavimo nustatyti naudojimosi palėpe tvarką, pažeidė proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus (CPK 7 straipsnis), nes, pripažinus jam teisę atlikti palėpės (pastogės) patalpų įteisinimo veiksmus, pašalinama kliūtis nustatyti naudojimosi šiomis patalpomis tvarką.

32Pasisakydama dėl šio kasacinio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi nuosavybės teisė yra asmens subjektinė teisė, kurią jis įgyvendina. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį, įgyvendindamas nuosavybės teisę, jos turėtojas (savininkas) turi nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Tai reiškia, kad daikto turėtojas (CK 4.20 straipsnis), turėdamas absoliučią teisę į daiktą įgyvendindamas ją, yra ribojamas kaip nuosavybės teisių turėtojas CK 4.37 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi, savininkui įstatymu gali būti nustatytos tam tikros nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos, kurios taip pat sąlygojamos kitų asmenų teisių ir interesų. Vienas teisinių draudimų yra įtvirtintas CK 4.103 straipsnyje, tai yra įstatyme. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama; koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Šioje įstatymo normoje draudžiamąja forma yra įtvirtintas imperatyvas – draudimas įgyvendinti naudojimosi ir disponavimo teises tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas savavališkai arba pažeidžiant statinio projekto sprendinius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad naudojimosi gyvenamuoju namu, kuriame yra konstatuota savavališka statyba, tvarkos nustatymas reikštų ne tik imperatyvaus CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo nepaisymą, bet ir tokios statybos įteisinimą; esant bent daliai patalpų, įrengtų savavališkai, tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama; naudojimasis statiniu, kaip ir disponavimas, yra nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (CK 4. 75, 4.80, 4.81 straipsniai) ir jie, esant savavališkos statybos faktui, vienodai draudžiami. Taigi pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą draudžiama įgyvendinti tiek naudojimosi, tiek disponavimo teises tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje H. V. v. V. L. , bylos Nr. 3K-3-492/2011; 2013 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. M. v. A. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-168/2013). Nors nagrinėjamu atveju kompetentinga valstybės institucija nėra konstatavusi savavališkos palėpės patalpų statybos fakto, taip pat nenustatyta, jog šios patalpos įrengtos pažeidžiant statinio projekto sprendinius (projektinė dokumentacija nėra pateikta ir (ar) išlikusi), tačiau šios patalpos (jų statyba) teisės aktų nustatyta tvarka nėra įteisintos ir įregistruotos, todėl pirmiau nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju. Minėta, kad įgyvendinant nuosavybės (taip pat ir naudojimosi daiktu) teisę negali būti pažeidžiami įstatymų reikalavimai. Vien ta aplinkybė, kad kasatoriui yra leista atlikti palėpės patalpų įteisinimo procedūras (veiksmus), dar nereiškia, kad jam bus išduoti statybą leidžiantys dokumentai ir šios patalpos bus įteisintos (Statybos įstatymo 28 straipsnis, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, neužbaigus įstatymu nustatytos savavališkos statybos įteisinimo procedūros ir neįregistravus palėpės patalpų Nekilnojamojo turto registre, nėra galimybės nustatyti naudojimosi šiomis šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis tvarkos. Dėl šių argumentų kasacinio skundo dalis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo palėpės (pastogės) patalpa yra atmestina.

33Dėl servituto nustatymo

34Kasatorius skunde teigia, kad teismai, nustatydami įėjimo (išėjimo) servitutą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, nes tinkamai neįvertino aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ir kitos patekimo į palėpę įgyvendinimo galimybės (įrengiant laiptus iš atsakovės naudojamos namo pusės); nustatę servitutą ieškovo naudojamai namo daliai neišsprendė žemės servituto klausimo bei nesprendė servituto atlygintinumo klausimo. Be to, kasatoriaus teigimu, teismai pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nes, atsakovei neprašant nustatyti servituto, peržengė jos pareikšto priešieškinio ribas.

35Teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl kasaciniame skunde nurodyto CPK 265 straipsnio pažeidimo, kasatoriui teigiant, kad byloje nė viena ginčo šalių neprašė nustatyti įėjimo (išėjimo) servituto į patalpą – palėpę, esančią gyvenamajame name, todėl servituto nustatymo klausimas byloje teismų neturėjo būti svarstomas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis); priimdamas sprendimą, jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas. Teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų, o kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Juozo alus“ v. J. M., bylos Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. U. v. UAB „Romada“, bylos Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.).

36Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių procesinių dokumentų, būtent tokio pobūdžio reikalavimas buvo formuluojamas priešieškinyje (priešieškinio dalykas) – įpareigoti ieškovą leisti atsakovei patekti į bendrai naudojamą namo palėpę per patalpą Nr. 2-10 (3,46 kv. m), pagrindžiant faktiniu pagrindu – atsakovė neprašo šios patalpos priskirti prie bendro naudojimo patalpų, o tik prašo įpareigoti ieškovą, kad šis leistų jai patekti per pirmiau nurodytą patalpą į jos naudojamą palėpę. Tai mažiau apribotų ieškovo teises į naudojimąsi nurodyta patalpa. Kartu buvo formuluojamas ir teisinis ieškinio pagrindas – pagal analogiją taikyti CK 4.126 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias teismo teisę nustatyti servitutą (teisę naudotis kitam asmeniui priklausančiu daiktu), jeigu jo nenustačius nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (t. 1, b. l. 81). Taigi nagrinėjamoje byloje ir buvo svarstomas atsakovės nurodytas priešieškinio pagrindas, kad ji neturi galimybės patekti į palėpėje (pastogėje) esančias ir jos naudojamas patalpas ir kad vienintelė galimybė jai įgyvendinti šią teisę yra įmanoma tik naudojantis laiptais, kurie yra kasatoriaus naudojamose namo patalpose. Teismai, įvertinę bylos duomenis ir atlikę atsakovės nurodytų aplinkybių teisinį įvertinimą, padarė išvadą, kad servituto nustatymas yra vienintelė galimybė atsakovei patekti į palėpę, todėl suteikė jai teisę bet kuriuo paros metu naudotis įėjimu, esančiu nurodytoje patalpoje, t. y. įeiti, išeiti, nešti su palėpės naudojimu, valdymu ir disponavimu, remontu susijusius daiktus, taigi taikydami CK 4.126 straipsnį leido naudotis laiptais kasatoriaus naudojamoje patalpoje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, kaip minėta, kitoks, nei šalis nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio (priešieškinio) pagrindo pakeitimu, teisiškai nepagrįstu pripažįsta kasacinio skundo argumentą dėl teismų padaryto CPK 265 straipsnio pažeidimo.

37Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų, kad teismai pažeidė servituto nustatymą reglamentuojančias teisės normas, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Dėl to, siekiant apsaugoti nuosavybės teisę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai jis objektyviai būtinas). Spręsdamas servituto nustatymo klausimą, teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-118/2012).

38Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai – servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Spręsdamas dėl konkrečių ieškovui prašomų suteikti teisių, teismas turi įvertinti kiekvieną jų pagal įstatyme nustatytus kriterijus: ar šios teisės susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus ir konkretus jų poreikis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; kt.). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.133 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-608-701/2015).

39Šioje byloje susiklostė faktinė situacija, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimu patenkindamas vieną iš atsakovės priešieškinio reikalavimų, nustatė, jog kasatorius vienas naudojasi namo patalpomis, inventorinėje byloje pažymėtomis Nr. 2-1 (9,87 kv. m), 2-2 (4,11 kv. m), 2-3 (2,80 kv. m), 2-4 (14,73 kv. m), 2-5 (25,52 kv. m), 2-6 (14,50 kv. m), 2-7 (15,16 kv. m), 2-8 (3,46 kv. m), 2-9 (1,80 kv. m), 2-10 (3,46 kv. m), 2-11 (8,23 kv. m), o atsakovė – patalpomis Nr. 1-1 (5,54 kv. m), 1-2 (8,20 kv. m), 1-3 (12,13 kv. m), 1-4 (1,08 kv. m), 1-5 (1,10 kv. m). Ši teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka atitinka naudojimosi tvarką pagal šalių butų privatizavimo sutartis (t. 1, b. l. 40, 132). Ši teismo sprendimo dalis yra įsiteisėjusi. Tačiau, kaip jau minėta nutarties pirmoje dalyje, naudojimosi palėpe (pastoge) tvarka nebuvo nustatyta ir, neatlikus jos įteisinimo ir teisinės registracijos, šiuo metu negali būti nustatoma. Atsakovė siekia įgyvendinti savo teisę naudotis jai priklausančia palėpės (pastogės) patalpa, nustatant jai galimybę į šias patalpas patekti per kasatoriaus naudojamoje patalpoje Nr. 2-10 (3,46 kv. m) esančius laiptus. Teismai tenkino šią atsakovės reikalavimų dalį.

40Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje teismų nustatytus faktus ir patikrinusi skundžiamus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai, neatsižvelgę į nagrinėjamos situacijos specifiką, neįvertinę visų nagrinėjamam klausimui tinkamai išspręsti būtinų teisinių aplinkybių, konstatavo byloje galimybę ir (ar) būtinybę nustatyti servitutą.

41Pažymėtina, kad ir atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, jog teismai netinkamai taikė CK nuostatas, reglamentuojančias servitutą ir jo nustatymą, nes, jos teigimu, servitutas gali būti nustatomas tik į konkretų svetimą nekilnojamąjį daiktą, o ne į daikto, šalims priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį. Todėl šiuo atveju turėjo būti nustatomas ne servitutas, o naudojimosi konkrečia ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia patalpa tvarka, t. y. visa nurodyta patalpa skirtina naudotis kasatoriui, o atsakovei – ribotai, tik patekti į palėpę. Dėl šios priežasties, atsakovės teigimu, turi būti tikslinama sprendimo rezoliucinė dalis. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais atsakovės argumentais, nes teismai, spręsdami dėl servituto nustatymo, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, ar nagrinėjamu atveju, kai šalis sieja bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, nustatyti servitutą (teisę naudotis kitam asmeniui priklausančiu daiktu) apskritai yra įmanoma.

42Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, neįvertinę ir nesprendę dėl kitokių patekimo į palėpės patalpas galimybių, nemotyvuotai atmetė minėtus kasatoriaus argumentus. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė yra garbaus amžiaus ir galbūt nėra finansiškai pajėgi pati įrengti kito įėjimo, savaime nereiškia, jog vien dėl šių priežasčių turi būti galbūt nepagrįstai ribojama kasatoriaus nuosavybės teisė ir galimybė naudotis jo naudojama patalpa. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai, padarę išvadą, jog įrengti naujus laiptus atsakovei yra per brangu, iš viso nesprendė, kokia būtų tokių laiptų įrengimo kaina, o apsiribojo teiginiu, kad šalys nepateikė skaičiavimų dėl laiptų įrengimo. Teismai taip pat nesprendė ir nepasisakė dėl objektyvių atsakovės galimybių įrengti laiptus jos naudojamoje namo dalyje ir dėl jos turtinės padėties, kai kasatorius yra pasirengęs padėti ir iš dalies finansuoti naujų laiptų įrengimą (siūlomos taikos sutarties sąlygos). Remiantis CPK 178 straipsniu, šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Todėl nagrinėjamu atveju būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad naujų laiptų įrengimas yra objektyviai, techniškai ir (ar) finansiškai negalimas ir kad, išskyrus įėjimą per kasatoriaus patalpas, nėra ir negali būti kitokios galimybės patekti į palėpę (pastogę). Minėta, kad nustatyti servitutą galima tik tokiu atveju, kai daikto savininkas, siekiantis įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų, o servituto būtinybei esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

43Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismai neįvertino bylos faktinės aplinkybės, nors tai ne kartą teigė ieškovas, jog atsakovė į nurodytą patalpą gali patekti tik per kasatoriui priklausančią žemės sklypo dalį, todėl liko neišspręstas žemės servituto klausimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kaip teisingai nurodoma kasaciniame skunde, kad teismai, nustatę servitutą, nepagrįstai nesprendė jo atlygintinumo klausimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtinybė nesant kito tinkamo nuosavybės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę, siejama su būtinybe tinkamai atlyginti už nustatytą servitutą. Pagrindas mokėti tokią kompensaciją yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ir neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas ir kita, įvertinta pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2014 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Gabijos investicijos“ v. J. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2014; kt.). Dėl šios priežasties teismai, konstatavę, kad atsakovė neturi kitos galimybės patekti į savo naudojamas patalpas ir nustatę įėjimo (išėjimo) servitutą, privalėjo taip pat spręsti ir dėl jo atlygintinumo.

44Dėl to, kas pasakyta pirmiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai neišaiškino ir netyrė reikšmingų bylai aplinkybių, susijusių su galimybe vienam iš bendraturčių patekti į jam priklausančias patalpas, esančias namo palėpėje (pastogėje), tokiu būdu, jog nebūtų pažeidžiamos kito bendraturčio teisės ir teisėti interesai naudotis jam priklausančia nuosavybės dalimi, taigi laikytina, kad dėl šios bylos dalies nebuvo atskleista ginčo esmė, todėl šios teismų procesinių sprendimų dalys naikintinos ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Byloje kasacinis teismas patyrė 7,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. pažyma). Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 straipsniu, 362 straipsniu,

Nutarė

48Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo dalis, kuriomis nustatytas servitutas, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

49Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

50Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų,... 6. Ieškovas teismo prašė: 1) pripažinti jam teisę rengti gyvenamojo namo... 7. Atsakovė pareikštu priešieškiniu teismo prašė nustatyti (pakeisti)... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį ir... 10. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, pripažino... 11. Teismas sprendė, kad neužbaigus įstatymu nustatytos savavališkos statybos... 12. Teismas nustatė, kad į ginčo patalpą – palėpę yra tik vienas įėjimas... 13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Teisėjų kolegija, įvertinusi priešprojektinius pasiūlymus, nurodė, kad,... 15. Atsižvelgdama į bylos šalių dispozityvumo ir rungimosi principą, kolegija... 16. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad atsakovė kaip savo bendrosios... 17. Kadangi UAB „314 Architektai“ priešprojektiniuose pasiūlymuose ir jų... 18. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės... 20. 1. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto... 21. 2. Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Teismai,... 22. 3. Dėl CPK 7 straipsnio pažeidimo. Teismai, netenkindami... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo ieškovo skundą atmesti ir... 24. 1. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad šalys yra bendraturtės, o... 25. 2. Tinkamas teisės normų parinkimas ir reikalavimo teisinis kvalifikavimas... 26. 3. Palėpės patalpos yra nekilnojamasis turtas (pastato dalis), visos teisės,... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas,... 30. Dėl naudojimosi palėpe (pastoge) tvarkos nustatymo... 31. Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad teismai, netenkindami reikalavimo... 32. Pasisakydama dėl šio kasacinio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi,... 33. Dėl servituto nustatymo... 34. Kasatorius skunde teigia, kad teismai, nustatydami įėjimo (išėjimo)... 35. Teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl kasaciniame skunde nurodyto 36. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių procesinių dokumentų,... 37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų, kad teismai... 38. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servituto turinį konkrečiu atveju... 39. Šioje byloje susiklostė faktinė situacija, kad pirmosios instancijos... 40. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje teismų nustatytus faktus ir patikrinusi... 41. Pažymėtina, kad ir atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, jog... 42. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, neįvertinę ir nesprendę dėl... 43. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismai neįvertino bylos faktinės... 44. Dėl to, kas pasakyta pirmiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 46. Byloje kasacinis teismas patyrė 7,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 49. Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015... 50. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...