Byla 2A-1262-221/2013
Dėl kelio servituto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. G. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovams P. G., D. G., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl kelio servituto nustatymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4A. L. pateikė ieškinį (t. 1, b. l. 1-6), kuriuo prašė nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą ( - ), iki žemės sklypo ( - ), pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas S1 (preliminarus plotas 538 kv. m); nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą ( - ), iki žemės sklypo ( - ), pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas S2 (preliminarus plotas 279 kv. m); nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą Šnipelių kaime, Kruonio seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas VŽ (112 kv. m).

52012 m. gruodžio 19 d. ieškovas teismui pateikė ieškinio papildymą (t. 3, b. l. 51-52), kuriuo prašė nustatyti, kad jis moka atsakovams Danai ir P. G. 253,60 Lt vienkartinę išmoką, kaip dėl servitutų (žemės sklypuose: kadastro Nr. ( - )bei kadastro Nr. ( - )) nustatymo galimai patirtų nuostolių (nepatogumų) atlyginimą.

6Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise jam priklauso gyvenamas namas, ūkio pastatas, kiemo statiniai, esantys žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), bei 2,900 ha žemės sklypas ( - ). Į savo žemės sklypą jis visą laiką patekdavo per valstybinius žemės sklypus, naudojamus atsakovų P. ir D. G.. Jokio kito patekimo į jam priklausančią sodybą nebuvo. 1998 m. lapkričio 30 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 9-9663 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,61 ha žemės sklypą bei taip pat buvo parengtas šio sklypo planas, kuris buvo suderintas su VĮ Registrų centras Kauno filialu. Minėtame plane buvo numatytas kelio servitutas patekti į jam grąžintą nuosavybėn žemės sklypą per valstybei priklausantį žemės sklypą Nr. 8-1, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, ir žemės sklypą Nr. 8-2, kuris nuosavybės teise šiuo metu priklauso atsakovams. Grąžinto žemės sklypo Nr. 270 abrise taip pat buvo pažymėtas kelias per šiuo metu atsakovų G. naudojamus žemės sklypus Nr. 8-1, 8-2. Kadangi žemės sklypą Nr. 270 kirto upė Lapainia, todėl jis buvo padalintas į 2 žemės sklypus – Nr. 270-1 ir Nr. 270-2. Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 02-04-9875 ir tos pačios dienos įsakymu Nr. 02-04-9876 buvo nustatyti 0,03 ha bei 0,05 ha kelio servitutai, kurių pagrindu jis galėjo patekti į savo žemės sklypą. Įsakymai 2010 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu panaikinti, tokiu būdu jam nebeliko galimybės patekti į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Sklype Nr. 8-1 D. G. 1976 m. spalio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nuosavybėn pastatus. 2007 m. liepos 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi D. G. iš valstybės pirko žemės sklypą Nr. 8-2, sklypas 8-1 registruotas Lietuvos Respublikos vardu, tačiau juo naudojasi D. ir P. G.. Atsakovai žinojo apie faktinę žemės sklypo padėtį – per jų įsigyjamą žemės sklypą buvo nutiestas kelias į ieškovui priklausančią valdą. Sklypas VŽ yra valstybinis. Ieškinyje nurodo, kad pagal faktinį naudojimąsi jis į namų valdą patekdavo 3 m. pločio įvažiavimu per žemės sklypus Nr. 8-1, Nr. 8-2 ir V. D. kelio – susiaurinta, nes užversta akmenimis, už ką atsakovui P. G. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nepavykus susitarti su atsakovais dėl kelio servituto, kreipėsi į teismą dėl kelio servituto nustatymo pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą 2011 m. lapkričio 24 d. planą, kuriame pažymėti 3 servitutai, suteikiantys teisę ieškovui eiti bei važiuoti transporto priemonėmis per tris žemės sklypus. Nenustačius servituto, būtų neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagal paskirtį.

7I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu (t. 4, b. l. 4-21) ieškovo A. L. ieškinį tenkino visiškai; nustatė A. L. kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas) per žemės sklypą ( - ), iki žemės sklypo ( - ), pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą (sklypo Nr. 8-2), kuriame kelias pažymėtas S1 (preliminarus plotas 538 kv. m); nustatė A. L. kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas) per žemės sklypą ( - ), iki žemės sklypo ( - ), pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą (sklypo Nr. 8-1), kuriame kelias pažymėtas S2 (279 kv. m); nustatė A. L. kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą Šnipelių kaime, Kruonio seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas VŽ (112 kv. m); priteisė iš ieškovo A. L. D. G. ir P. G. 1000 Lt vienkartinę išmoką, kaip dėl kelio servitutų (žemės sklypuose: kadastro Nr. ( - )bei Nr. ( - )) nustatymo galimai patiriamų nuostolių (nepatogumų) atlyginimą; priteisė iš P. G. ir D. G. po 1 794,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. L. bei po 44,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei; 2012 m. liepos 26 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

9Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų pateiktą servitutų pasiūlymo schemą teisminiam nagrinėjimui dėl siūlomo servituto S1 (tarnaujančio daikto) apie 620 kv. m (savininkės D. G. sklype) sprendė, jog teoriškai ieškovas galėtų įsirengti kelią į savo sklypą pagal atsakovo pasiūlytą schemą, tačiau tokio kelio įrengimas būtų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sąnaudų, prieštarautų ekonomiškumo kriterijams, nes naujo kelio įrengimas reikalauja papildomų labai didelių išlaidų. Teismas nustatė, kad kelias per atsakovės D. G. sklypus (unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - )) eina nuo senai, naujai kelio įrenginėti nereikės, be to, kelio dalimi nuo pagrindinio kelio link namų valdos ( - ) naudojasi patys atsakovai, todėl, teismo vertinimu, ieškovo pasiūlytas servituto nustatymo variantas labiausiai atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus. Ieškovui A. L. būtina turėti privažiavimą prie savo valdos, nes tai yra gyvenimiška būtinybė. Teismo nuomone, kelio servituto nustatymas ieškovui A. L. pagal UAB „Žemėtvarkos darbai” parengtą planą nepažeis atsakovo teisių daugiau, nes, įgydami statinius nuosavybėn, jie žinojo ir matė esamą padėtį, t. y. kad A. L. važinės keliu, einančiu per jų įgytą nuosavybėn sodybą, nes kito kelio patekti į ieškovo sodybą nebuvo. Kadangi servitutas yra atlygintinas, nesant byloje atsakovų pasiūlymui dėl kompensacijos dydžio nustačius servitutą, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kelio servitutas yra nustatytas per atsakovės D. G. sklypų valdas, per statinius – svirną, garažą, palei sodą, kelio servituto apimtis yra 817 kv. m, bei tai, kad šioje sklypo dalyje visada buvo kelias, laikė, kad nepakito pagrindinė tikslinė jo naudojimo paskirtis, be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovams įgyjant namų valdą bei išperkant sklypus, jie žinojo, kad ginčo keliu naudojosi ieškovas, bei tai, kad atsakovas P. G. savo lėšomis kelio būklę pagerino laikotarpiu nuo 1990 iki 1993 metų, kuomet žemės sklypai nebuvo D. G. nuosavybė, tuo laikotarpiu medžiagų, darbų ir technikos nuomos kainos buvo mažesnės, teismas sprendė, kad teisinga ir sąžininga būtų atsakovams priteisti iš ieškovo 1000 Lt vienkartinę išmoką už kelio servitutus.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovas P. G. prašo teismo (t. 4, b. l. 35-44) panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir ieškinio papildymą atmesti visiškai; priteisti iš ieškovo atsakovui išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Teismas, priimdamas sprendimą, tendencingai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad kelias, per kurį nustatytas servitutas, yra įrengtas jau seniai ir tik 2008 metais atsakovas išarė kelio atkarpą, vedančią nuo jo sodybos iki ieškovo žemės sklypo.

142. Sprendime minimas Kauno apskrities administracijos raštas, kuriame nurodyta, kad esamu keliu A. L. naudojosi visą laiką neturi jokios įrodomosios reikšmės bylai, kadangi Kauno apskrities viršininko administracija faktinę aplinkybę, kad A. L. keliu naudojosi visą laiką, nustatė tik iš jo žodžių, o ne iš objektyvių įrodymų.

153. Ieškovas, teigdamas, kad įrengė kelią svetimame sklype, šioms aplinkybės patvirtinti nepateikė nė vieno įrodymo. Priešingai, remiantis jo iniciatyva apklaustų liudytojų bei atsakovo liudytojų parodymų visuma, darytina išvada, kad kelias (žvyruotas su pralaidomis) buvo įrengtas išimtinai atsakovo lėšomis ir atsakovo iniciatyva, iki šios dienos atsakovo yra prižiūrimas ir remontuojamas.

164. Teismui neteisingai nustačius faktines bylos aplinkybes, kad kelias iki A. L. sklypo buvo nuo seno, buvo prieita nepagrįstos išvados, kad ieškinio patenkinimas nepažeis atsakovų teisių daugiau, nes, įgydami statinius nuosavybėn, atsakovai žinojo ir matė esamą padėtį, t. y. kad A. L. važinės keliu, einančiu per jų įgytą nuosavybėn sodybą. Atsakovui įgyjant sodybą, nuo pagrindinio kelio iki jo sodybos buvo tik provėžos, kurios vedė iki jo statinių. A. L. šiuo keliu pradėjo naudotis tik 2008 metais.

175. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Servituto nustatymas pagal ieškovo siūlomą variantą grubiai pažeidžia atsakovų teises, varžo jų nuosavybės teises bei teisę į privatumą. Šiuo atveju, teismas, nustatydamas servitutą pagal ieškovo projektą, išimtinai atsižvelgė į ieškovo interesus, atsakovo teises, teisėtus interesus ignoruodamas.

186. Teismas neteisingai nurodo, kad pagal atsakovo pateiktą kelio įrengimo sąmatą yra paskaičiuota tik 125 metrų kelio atkarpa. Teismas pacitavo tik dalį dokumento – sąmatoje yra išskirtos dvi atkarpos – pirmoji kelio S1, ilgis 125 metrai, plotis 3,5 metrai, kurios įrengimas kainuotų 13 224, 10 Lt; antroji yra likusios kelio dalies nuo S1 servituto, savininkė D. G. iki A. L. sodybos ilgis 120 metrų, plotis 3,5 metrai. Šios kelio atkarpos įrengimo kaštai sudaro 6 446, 06 Lt. Viso kelio iki pat ieškovo namų valdos įrengimas sudaro 23 800, 89 Lt. Taigi, vertindamas šį įrodymą, teismas labai paviršutiniškai jį ištyrė, kas lėmė visiškai neteisingas teismo išvadas dėl kelio įrengimo kaštų. Toks paviršutiniškas įrodymų vertinimas, laikytinas esminiu procesinių teisės normų pažeidimu, turėjusiu esminės reikšmės teismo sprendimo pagrįstumui.

197. Teismas, teigdamas, kad kelio įrengimas susijęs su dideliais įrengimo kaštais, nevertino ieškovų turtinės padėties. Jie neįrodė, kad atsakovo siūlomo kelio įrengimas jiems yra per brangus. Nors ieškovai teikė duomenis, kad yra pensininkai, tačiau duomenų apie gaunamą pensiją nepateikė. Posėdžio metu ieškovas parodė, kad papildomai gauna išmokas už deklaruojamus pasėlius, taip pat gauna pajamas iš gyvulininkystės, parduoda pieną. Iš ieškovo pateiktos sąskaitos likučio matyti, kad metinė apyvarta sudaro 17 010 Lt, nevertinant ieškovo sutuoktinės pajamų. Vieši nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovas ir jo sutuoktinė turi keturis sklypus nuosavybės teisėmis, kuriuos realizavęs gali įsirengti kelią. Be to, turi pilnamečius vaikus, kurie gali paremti materialiai.

208. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad kelias, per kurį nustatytas servitutas, įrengtas išimtinai atsakovo lėšomis ir darbu. Todėl servituto nustatymas pagal ieškovo projektą prieštarauja elementariems teisingumo, protingumo ir teisingumo kriterijams, nes ieškovas gauna kelią, į kurį nėra investavęs jokių lėšų ir kurį yra įsirengęs pats atsakovas. Tuo tarpu teismas nurodo, kad tokio paties kelio įsirengimas ieškovui būtų neracionalus, susijęs su didelėmis išlaidomis.

219. Teismas nustatinėjo kompensaciją, o ne atsakovo nuostolius. Tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodo, kad priteisia 1000 Lt galimai patiriamų nuostolių atlyginimą. Toks teismo sprendimas akivaizdžiai yra neteisėtas ir nepagrįstas. Iš teismo sprendimo yra sunku suprasti, kas sudaro priteistą sumą. Sprendimo motyvai suponuoja išvadą, kad teismas atsižvelgė tik į tai, kad atsakovas pagerino kelio būklę, nevertindamas aplinkybės, kad atsakovas visiškai įrengė kelią savo lėšomis ir darbu.

2210. Teismas neįvertino atsakovų nuostolių dėl turto nuvertėjimo. Atsakovai pateikė atliktą nekilnojamo turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad įteisinus kelio servitutą bei įrengus kelią pagal ieškovo siūlymą, turto vertė sumažėja 44 000 Lt, tačiau teismas jos nevertino. Teismas nevertino atsakovų teisės į privatumą pažeidimo ir nepagrįstai nustatė nepateisinamai mažą kompensaciją. Atsakovo teigimu, nuostoliai dėl servituto sudaro 76 254, 65 Lt. Taigi, teisingas kompensacijos atsakovams dydis ženkliai viršija naujo kelio įrengimo sąnaudas, dėl ko ieškinys turėjo būti atmestas. Priešingu atveju, iš ieškovų atsakovams privalėjo būti priteista 76 254, 65 Lt kompensacija. Be to, teismas nevertino svarbios aplinkybės, kad, nustačius servitutą pagal atsakovo siūlomą projektą, atsakovas jokios kompensacijos ar nuostolių atlyginimo nereikalauja. Neturėtų būti remiamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika.

23Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas (t. 4, b. l. 64-71) prašo teismo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovų 1000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

24Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

251. Apelianto argumentas, kad servituto nustatymas pagal ieškovo siūlomą variantą grubiai pažeidžia atsakovų teises, varžo jų nuosavybės teises bei teisę į privatumą yra visiškai nepagrįstas, nes jie žinojo, kad perka žemės sklypus, per kuriuos eina kelias. Be to, atsakovai neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovams kelio servitutas yra objektyviai būtinas.

262. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas, nustatydamas servitutą pagal ieškovo projektą, išimtinai atsižvelgė į ieškovo interesus, ignoruodamas atsakovo teises ir teisėtus interesus. Aplinkybę, jog teismas vertino atsakovo pateiktus įrodymus, įrodo teismo išvada, jog teoriškai ieškovas galėtų įsirengti kelią į savo sklypą pagal atsakovo pasiūlytą schemą, tačiau tokio kelio įrengimas būtų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sąnaudų, prieštarautų ekonomiškumo kriterijams, nes naujo kelio įrengimas reikalauja papildomų labai didelių išlaidų.

273. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovo turtinė padėtis gera. Apeliantas nurodo, kad ieškovas yra pensininkas ir jo bei žmonos pensijų metinė apyvarta yra 17 000 Lt. Todėl akivaizdu, jog ieškovas neturi jokių finansinių galimybių įsirengti naują kelią už 65 371,81 Lt, o argumentas, kad ieškovui galėtų padėti jo vaikai yra visiškai nepagrįstas, nes jie turi išlaikyti savo šeimas, be to, sodyba yra ne jų nuosavybė, todėl neprivalo investuoti į ją.

284. Apelianto argumentas, kad teismas nustatė per mažą kompensacijos už suteiktą servitutą sumą yra nepagrįstas. Nesant byloje atsakovų pasiūlymo dėl kompensacijos dydžio nustačius servitutą, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kelio servitutas yra nustatytas per atsakovės D. G. sklypų valdas (kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - )) per statinius bei tai, kad šioje sklypo dalyje visada buvo kelias (patekimas į ieškovo namų valdą), teismas pagrįstai laikė, kad nepakito pagrindinė tikslinė jo naudojimo paskirtis, nes atsakovams įgyjant namų valdą bei išperkant sklypus, jie žinojo, kad ginčo keliu naudojosi ieškovas. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad 1000 Lt vienkartinė kompensacija atsakovams užtikrins abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, tuo labiau, kaip nurodo ir pats atsakovas, jis, nustačius servitutą pagal jo siūlomą projektą, jokios kompensacijos ar nuostolių atlyginimo nereikalauja. Be to, ieškovas nesutinka su argumentu, kad apelianto žemės sklypo vertė, nustačius servitutą, sumažėja 44 000 Lt, nes kelias per atsakovų žemės sklypą buvo jau daugelį metų, todėl, ieškovo nuomone, žemės sklypo vertė vien tik dėl servituto įregistravimo negali pasikeisti.

295. Nepagrįstas apelianto reikalavimas sumokėti dalį neva jo išleistų pinigų keliui įrengti. Atkreiptinas dėmesys, jog kelią įrengė tiek ieškovas, tiek ir atsakovas bendromis lėšomis bei ūkio būdu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių išlaidų turėjimą kelio įrengimui.

30Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (t. 4, b. l. 60-61) prašo teismo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai taikė materialines ir civilines teisės normas, nepadarė procesinių pažeidimų, atidžiai ištyrė civilinei bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

33CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė schemą (t. 4, b. l. 49). Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nauju pateiktu įrodymu, konstatuoja, kad nenustatyta nė viena iš sąlygų naujam įrodymui priimti, be to, tokio įrodymo pateikimo būtinumo nemotyvavo ir pats atsakovas, todėl pateiktą schemą atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

34Byloje kilo ginčas dėl servituto ir kompensacijos už servitutą nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog servituto nustatymas ieškovui yra būtinas, nes jis turi turėti privažiavimą prie namų valdos, kad ieškovo pasiūlytas servituto nustatymo variantas labiausiai atitinka abiejų šalių interesų ir pusiausvyros principus bei pripažinęs, kad servitutas yra atlygintinis, iš ieškovo priteisė vienkartinę 1000 Lt kompensaciją. Su sprendimu nesutinka atsakovas.

35Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui A. L. nuosavybės teise priklauso gyvenamas namas, ūkio pastatas, kiemo statiniai, esantys 2,900 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), bei minėtas žemės sklypas ( - ), į kurį nuosavybės teisės atkurtos 1998 m. lapkričio 30 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 9-9663 (t. 1, b. l. 10-16). D. G. 1976 m. spalio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nuosavybėn pastatus, esančius sklype Nr. 8-1 (t. 3, b. l. 117-121). 2007 m. liepos 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi D. G. iš valstybės nupirko žemės sklypą Nr. 8-2, 2,83 ha, unikalus Nr. ( - )), o 2012 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi - ir žemės sklypą Nr. 8-1, 0,69 ha, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (t. 3, b. l. 115-117). Ieškovas visą laiką į savo namų valdą patekdavo per minėtus, šiuo metu D. G. priklausančius, žemės sklypus, nors servitutas ir nebuvo įformintas. Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymais Nr. 02-04-9875 ir Nr. 02-04-9876 buvo nustatyti 0,03 ha bei 0,05 ha kelio servitutai, kurių pagrindu ieškovas galėjo patekti į savo žemės sklypą, tačiau minėti įsakymai 2010 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu panaikinti, nustačius, jog buvo pažeistos servituto nustatymo procedūros. Todėl ieškovas dėl servituto nustatymo kreipėsi į teismą, kuris jo reikalavimus patenkino.

36Dėl servituto nustatymo

37Pagal servituto sąvoką ir turinį reglamentuojančias teisės normas, servitutas yra nustatomas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto) tinkamą naudojimą, servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės (CK 4.111 straipsnis, 4.112 straipsnio 1 dalis).

38Ginčijamu teismo sprendimu atsakovų nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose servitutas nustatytas tikslu suteikti ieškovui teisę valdyti ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį namų valdą. Kolegija pažymi, kad ieškovas turi teisę nekliudomai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, o atsakovai, kaip prie to nekilnojamojo turto esančių žemės sklypų savininkai, neturi neteisėtai ir nepagrįstai riboti ieškovo teisės patekti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų. Kartu ieškovas, naudodamasis minėta teise, neturi pažeisti atsakovų teisių naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Nuosavybė nėra absoliuti, o viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų poreikiai nekliudomai naudotis nuosavybe turi būti suderinti.

39Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas servitutą pagal ieškovo pateiktą projektą, tinkamai vertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Kolegija pažymi, kad įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

40Atsižvelgdama į minėtą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas tyrė ir vertino ne tik šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, bet ir atliko vietos apžiūrą (CPK 210 straipsnis) (t. 3, b. l. 3-22). Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad neaptartas atskirai kiekvienas įrodymas ar nurodyta aplinkybė, nedaro priimto teismo sprendimo negaliojančiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo nustatytoms aplinkybėms ir įrodymų vertinimui ir išsamiai dėl jų nepasisako, tačiau pažymi, kad nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas, tendencingai vertindamas įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad kelias, per kurį nustatytas servitutas, įrengtas seniai ir tik 2008 metais atsakovas išarė kelio atkarpą, vedančią nuo jo sodybos iki ieškovo žemės sklypo.

41Pažymėtina, jog teismas sprendime konkrečiai pats nėra padaręs tokios išvados, tačiau iš ieškovo, atsakovo paaiškinimo, liudytojų A. L., G. O. parodymų konstatavo, kad atsakovui suvertus kelią buldozeriu, tarp šalių ginčas dėl keliuko prasidėjo 2008 metais. Nors apeliantas teigia, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė naujas aplinkybes apie išartą kelią ir neigia tai bei tvirtina, kad tik užvertė ant kelio akmenis, už ką buvo baustas administracine tvarka, t. y. už kliudymą ieškovui patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pats atsakovas nagrinėjant administracinę bylą Nr. 1-185-554/2010 pagal jo pareiškimą dėl įsakymų dalių panaikinimo, pripažino, jog buvo baustas dėl suarto kelio, kad A. L. važinėjo dviem keliais, o P. G. pravažiavo buldozeriu, norėjo užsodinti, kad nevažinėtų (administracinė byla, t. 1, b. l. 79, 145). Kolegija pastebi, jog aukščiau minėtais paaiškinimais, pats apeliantas pripažįsta faktą, jog keliukas buvo ir juo važinėjo ieškovas. Be to, pažymi, kad kaip minėta, 1998 m. lapkričio 30 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 9-9663 ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,61 ha žemės sklypą, matuojant paveldimą žemę abrise buvo pažymėtas kelias, parengtas grąžinamo natūra žemės sklypo planas, kuriame buvo numatytas kelio servitutas patekti į grąžintą nuosavybėn žemės sklypą per tuo metu valstybei priklausantį žemės sklypą, planas buvo suderintas su VĮ Registrų centras Kauno filialu (Žemės tvarkymo byla). Nors faktiškai servitutas nebuvo įteisintas, tačiau kolegija sutinka su apylinkės teismu, iš visų įrodymų padariusiu išvadą, jog atsakovai, įsigydami statinius, žinojo, kad yra keliukas. Taigi, kolegijos nuomone, nepriklausomai nuo to, kokia kelio danga, apylinkės teismas teisingai nustatė, kad kelias buvo ir juo naudojasi ieškovas tam, kad patekti į savo sodybą. Pastebėtina ir tai, kad kelio ribas žymi pasodintos eglaitės. Kolegija atkreipia dėmesį į Kaišiadorių rajono savivaldybės atsakymą A. L., kad kelią atstatyti turėtų tas, kas jį sugadino (t. 1, b. l. 40). Taigi, ir tokiu atsakymu pripažįstama, jog kelias buvo. Tai patvirtina ir administracinės bylos nutarimas, kuriuo P. G. nubaustas už trukdymą A. L. patekti į savo sodybą. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad A. L. kelio atkarpa nuo P. G. namų valdos pradėjo naudotis tik 2008 metais.

42Nesutiktina su apeliantu, kad Kauno apskrities administracijos raštas (t. 1, b. l. 41), kuriame nurodyta, kad esamu keliu A. L. naudojosi visą laiką, neturi jokios įrodomosios reikšmės bylai, kadangi, anot apelianto, Kauno apskrities viršininko administracija faktinę aplinkybę, kad A. L. keliu naudojosi visą laiką, nustatė tik iš A. L. žodžių, o ne iš objektyvių įrodymų. Kaip spręstina iš minėto rašto turinio, administracijos rašte nurodytos aplinkybės nustatytos ne tik iš ieškovo paaiškinimų, bet nustatytos ir pačių žemėtvarkos darbuotojų remiantis nuosavybės teisių atkūrimo dokumentais bei įvertinant faktines aplinkybes vietoje.

43Nepagrįstais laikytini ir apelianto argumentai, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas ir jo iniciatyva apklausti liudytojai visiškai skirtingai nurodo kelio dangą. Sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyta nuomone, jog bylos esmė yra ne kokios dangos kelias yra ar buvo, kelio danga per daugelį metų keitėsi, o liudytojai liudijo apie jiems žinomus tam tikrus laikotarpius.

44Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog buvo vertinami tik iš dalies ar iš viso nebuvo vertinami jo prašymu apklaustų liudytojų parodymai ir dėl jų nepasisakyta sprendime. Kaip matyti iš priimto sprendimo, teismas pasisakė dėl visų apklaustų liudytojų parodymų, pažymėjo, dėl kokių priežasčių kai kurių liudytojų parodymus vertino kritiškai ir su tokiu vertinimu kolegija sutinka.

45Negalima sutikti ir su apelianto argumentu, kad teismas, nustatydamas servitutą pagal ieškovo pateiktą projektą išimtinai atsižvelgė tik į ieškovo interesus, ignoruodamas apelianto teises, teisėtus interesus. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo sprendimu nereiškia, kad teismas servitutą nustatė atsižvelgdamas tik į ieškovo interesus. Kaip matyti iš priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino atsakovų pateiktą servitutų pasiūlymo schemą (t. 1, b.1. 80), abu siūlomus servitutus S1 ir S2, pasisakė tiek dėl ieškovo siūlomo, tiek dėl atsakovų siūlomų servitutų, kelių buvimo bei įrengimo galimybių. Nors kolegija sutinka su apeliantu, jog teismas, vertindamas S1 servitutą ir lokalinę sąmatą (t. 2, b. l. 87-88), neteisingai nurodė kelio ilgį, tačiau, kolegijos nuomone, galutinė išvada, kad tokio kelio įrengimas tiek pagal servitutą S1, tiek pagal servitutą S2 būtų susijęs su didelėmis išlaidomis ieškovui, neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sąnaudų, prieštarautų ekonomiškumo kriterijams, padaryta teisinga. Kolegija pastebi, kad pagal schemą servitutas S1 yra nepilnas, nes yra iki A. L. sodybos, be to, esamoje vietoje kelio anksčiau nėra buvę, kelias numatomas rengti pievoje, kur dirvožemio sluoksnis iki 10 cm storio, vyrauja aukštas gruntinis vanduo (t. 2, b. l. 18, 44), dalis kelio eitų per kitų savininkų žemės sklypus. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismu, pažymi ir tai, kad kelias per atsakovės D. G. sklypus yra, naujai kelio įrenginėti nereikės, be to, kelio dalimi nuo pagrindinio kelio link namų valdos ( - ), naudojasi ir patys atsakovai, todėl, teismas pagrįstai vertino kad, ieškovo pasiūlytas servituto nustatymo variantas labiausiai atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į sprendimo motyvus, nesutiktina, kad teismas nevertino ieškovo turtinės padėties.

46Dėl kompensacijos už servitutą

47Civilinio kodekso 4.129 straipsnis numato, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Šios normos prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose taip pat nurodoma, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Kai viena šalių siekia servituto nustatymo kuo mažesnėmis jai sąnaudomis iš kelių galimų variantų, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu.

48Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas konstatavo, kad servitutas yra atlygintinas, net ir nesant atsakovo pareikšto savarankiško reikalavimo pagal faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymus, atsižvelgdamas į tai, jog kelio servitutas yra nustatytas per atsakovės D. G. sklypų valdas, pro statinius bei tai, kad kelias, t. y. patekimas į ieškovo namų valdą visada buvo, atsakovai, įsigydami namų valdą, išpirkdami sklypus, tai žinojo, pagrįstai pripažino, kad nepakito pagrindinė tikslinė žemės sklypų naudojimo paskirtis, ir šiuo atveju teisinga ir sąžininga būtų atsakovams priteisti iš ieškovo 1000 Lt vienkartinę išmoką, kuri užtikrins abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Teismas, darydamas tokią išvadą, vadovavosi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms dėl kompensacijos pritaria, todėl jų nekartoja tik, atmesdama apelianto argumentus, pažymi, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika, įvertina abiejų susijusių nekilnojamojo turto objektų savininkų interesus bei teisingą jų derinimą. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas, o ne nurodytas teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

49Nagrinėjamu atveju ieškovas nuostolius buvo paskaičiavęs vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika ir jie sudarė 253,60 Lt, tačiau teismas šia metodika nesivadovavo, priteisė 1000 Lt. Todėl apelianto argumentai, kad metodika nėra pagrindu nustatyti kompensaciją už servitutą yra nereikšmingi.

50Apelianto nuomone, jo sklypo vertė dėl nustatyto servituto sumažėjo 44 000 Lt. Tam pagrįsti pateikė ataskaitą (t. 3, b. l. 88-122), kurios teismas, anot apelianto, nevertino. Kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta nuomone, kad negalima sutikti su apelianto argumentu, jog jo žemės sklypo vertė nustačius servitutą sumažėja 44 000 Lt, nes kelias per atsakovų žemės sklypą buvo jau daugelį metų, juo ieškovas naudojosi, todėl žemės sklypo vertė vien tik dėl servituto nustatymo ir įregistravimo taip žymiai pasikeisti negali. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodo ir pats apeliantas, nustačius servitutą pagal jo siūlomą projektą, jokios kompensacijos ar nuostolių atlyginimo jis nereikalauja, tačiau tokiu atveju per atsakovų sklypus eitų netgi du keliai – vienas, kuriuo naudotųsi atsakovai iki savo namų valdos, o kitas, kuriuo naudotųsi tik ieškovas. Nesutiktina ir su argumentais dėl išleistų pinigų keliui įrengti. Pirmosios instancijos teismas vertino pateiktus įrodymus (t. 3, b. l. 66-71) ir padarė pagrįstas išvadas, nes pateikti įrodymai nelaikytini, patvirtinančiais išlaidų turėjimą kelio įrengimui. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, į tai, kad patiems atsakovams 2006 metais buvo nustatytas servitutas naudotis dalimi ginčo kelio, kuris, kaip teigia apeliantas, žvyruotas ir su pralaidomis, įrengtas apelianto lėšomis ir iniciatyva (t. 1, b. l. 35-36).

51Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, sprendžia, kad apylinkės teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus laiko neturinčiais teisinės reikšmės vertinant teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovo prašymas priteisti apeliaciniame procese patirtas išlaidas – 1000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis) (t. 4, 72-73), nes išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto dydžio.

53Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

54apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą plikti nepakeistą.

55Priteisti iš apelianto P. G., a. k. ( - ) ieškovui A. L., a. k. ( - ) 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliaciniame procese.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. A. L. pateikė ieškinį (t. 1, b. l. 1-6), kuriuo prašė nustatyti kelio... 5. 2012 m. gruodžio 19 d. ieškovas teismui pateikė ieškinio papildymą (t. 3,... 6. Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise jam priklauso gyvenamas namas, ūkio... 7. I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu (t. 4,... 9. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų pateiktą servitutų pasiūlymo schemą... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu atsakovas P. G. prašo teismo (t. 4, b. l. 35-44) panaikinti... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 13. 1. Teismas, priimdamas sprendimą, tendencingai vertino įrodymus ir padarė... 14. 2. Sprendime minimas Kauno apskrities administracijos raštas, kuriame... 15. 3. Ieškovas, teigdamas, kad įrengė kelią svetimame sklype, šioms... 16. 4. Teismui neteisingai nustačius faktines bylos aplinkybes, kad kelias iki A.... 17. 5. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias... 18. 6. Teismas neteisingai nurodo, kad pagal atsakovo pateiktą kelio įrengimo... 19. 7. Teismas, teigdamas, kad kelio įrengimas susijęs su dideliais įrengimo... 20. 8. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad kelias,... 21. 9. Teismas nustatinėjo kompensaciją, o ne atsakovo nuostolius. Tačiau... 22. 10. Teismas neįvertino atsakovų nuostolių dėl turto nuvertėjimo. Atsakovai... 23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas (t. 4, b. l. 64-71) prašo teismo... 24. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 25. 1. Apelianto argumentas, kad servituto nustatymas pagal ieškovo siūlomą... 26. 2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas, nustatydamas servitutą... 27. 3. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovo turtinė padėtis gera.... 28. 4. Apelianto argumentas, kad teismas nustatė per mažą kompensacijos už... 29. 5. Nepagrįstas apelianto reikalavimas sumokėti dalį neva jo išleistų... 30. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 33. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos... 34. Byloje kilo ginčas dėl servituto ir kompensacijos už servitutą nustatymo.... 35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui A. L. nuosavybės teise... 36. Dėl servituto nustatymo... 37. Pagal servituto sąvoką ir turinį reglamentuojančias teisės normas,... 38. Ginčijamu teismo sprendimu atsakovų nuosavybės teise valdomuose žemės... 39. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas servitutą pagal... 40. Atsižvelgdama į minėtą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija... 41. Pažymėtina, jog teismas sprendime konkrečiai pats nėra padaręs tokios... 42. Nesutiktina su apeliantu, kad Kauno apskrities administracijos raštas (t. 1,... 43. Nepagrįstais laikytini ir apelianto argumentai, kad teismas neatsižvelgė į... 44. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog buvo vertinami tik iš dalies... 45. Negalima sutikti ir su apelianto argumentu, kad teismas, nustatydamas... 46. Dėl kompensacijos už servitutą... 47. Civilinio kodekso 4.129 straipsnis numato, kad dėl servituto nustatymo... 48. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas konstatavo, kad servitutas yra... 49. Nagrinėjamu atveju ieškovas nuostolius buvo paskaičiavęs vadovaudamasis... 50. Apelianto nuomone, jo sklypo vertė dėl nustatyto servituto sumažėjo 44 000... 51. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo... 52. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovo prašymas priteisti... 53. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1... 54. apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m.... 55. Priteisti iš apelianto P. G., a. k. ( - ) ieškovui A. L., a. k. ( - ) 1000 Lt...