Byla 2YT-512-1023/2017
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant pareiškėjai D. R., jos atstovui advokatui G. M., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims N. B., O. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, Valstybinės įmonės Turto banko atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenimis N. B., O. B. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2

3Teismas

Nustatė

4pareiškėja D. R. (toliau – ir pareiškėja) prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po jos tetos S. J. mirties, mirusios ( - ), ji priėmė jos palikimą pradėdama faktiškai turtą valdyti.

5Pareiškimas grindžiamas tuo, kad ( - ) mirė pareiškėjos motinos A. M. sesuo S. J.. Po jos mirties liko jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas - 2.000 ha žemės sklypas, esantis ( - ), ir 1.0800 ha žemės sklypas, esantis ( - ), bei kitas turtas. Teta S. J. ilgus metus buvo labai silpnos sveikatos, nepajėgė pati dirbti, todėl 2002 m. lapkričio 6 d. parašė įgaliojimą, patvirtintą Prienų rajono 1 -jo notaro biuro notarės V. B., kuriame įgalioja savo seserį, pareiškėjos motiną A. M. tvarkyti jos žemės bei visus kitus dokumentus, tvarkyti visus dokumentus, susijusius su žemės klausimais. Pareiškėjos motina A. M., pati būdama silpnos sveikatos, pati nieko negalėjo daryti, ji tik pasirašydavo dokumentus, o visur motiną vežiojo pareiškėja, tiek motiną A. M., tiek tetą S. J. prižiūrėjo pareiškėja, dirbo tetos žemę, prižiūrėjo namus, kuriuose kartu gyveno pareiškėjos motina ir teta S. J.. Motina A. M. mirė ( - ), kurią kaip ir tetą S. J. pareiškėja viena palaidojo. Mirus S. J., ji ją palaidojo, pradėjo prižiūrėti kapą, kurį, kiek leidžia sveikata ir galimybės prižiūri iki dabar. Kaip ir esant gyvai tetai S. J., taip ir po jos mirties, dirbo jos abejuose sklypuose žemę, sėjo javus. Šiuo metu toliau organizuoja žemės dirbimą ir javų sėjimą, D. M. ir S. M. padeda prižiūrėti žemės sklypus, kadangi gyvena netoli paminėtų žemės sklypų. Po tetos S. J. mirties pareiškėja jos turto paveldėjimo netvarkė, galvojo, kad viską sutvarkė jos motina, kuri buvo tai daryti įgaliota, tačiau tik paskutiniu metu, kai pasidarė ypatingai dėl pablogėjusios sveikatos sunku apdirbti ir prižiūrėti tetos S. J. žemę, galvodama, kad ji priklauso jos motinai, kuriai mirus ji paveldėjo jos turtą, pardavusi motinos jai paliktus namus, pradėjusi galvoti apie žemės pardavimą, sužinojo, kad nėra sutvarkyti paveldėjimo dokumentai. Pareiškime nurodė, kad po tetos S. J. mirties nėra pradėta paveldėjimo byla, palikimo kiti asmenys nėra priėmę. Likę galimi turto paveldėtojai, kurie traukiami suinteresuotais asmenimis, tai yra mano tetos S. J. seserys O. B. ir N. B., žodiškai pretenzijų į galimą palikimą yra atsisakę. Gyventojų registro centro pažymoje patvirtinta, kad daugiau šeimos narių, be pareiškime išvardintų suinteresuotų asmenų, galinčių pretenduoti į palikimą, nėra.

6Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai nurodė, kad ji kartu su savo vyru tiek tetai, tiek mamai padėdavo visą laiką tvarkyti žemes. Mirus mamai ji palikimą priėmė galvodama, kad ir tetos žemės dokumentai yra sutvarkyti, todėl po mamos mirties pardavė sodybą ir persikėlė gyventi į Jurbarko rajoną. Esant tetai gyvai tai mama pati kažkiek tą žemę prižiūrėdavo, tačiau jos sveikata iki jos mirties buvo labai prasta apie 10 metų, nes buvo patyrusi insultą, todėl ji padėdavo mamai žemę prižiūrėti. Jeigu reikėdavo šienauti, pjauti javus samdydavo žmogų, tačiau jis viską darydavo jos nurodymu arba mamos. Buvo nušienaujama, sugrėbiama žolė, pasėjami javai, po to nuimami, tam samdydavo kombainą. Sėdavo kviečius, kartais miežius. M. yra kaimynai, kurie jos paprašyti padėdavo ir žemę išdirbti, ir nušienauti ir parvežti, pasėdavo grūdus. Su kitomis tetomis, byloje suinteresuotais asmenimis, yra susitarę gražiuoju, jos jokių pretenzijų dėl žemės neturi (2017 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 3:35 min. – 14:43 min.).

7Suinteresuotas asmuo N. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 74). Teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pretenzijų į galimą palikimą neturi (b. l. 44).

8Suinteresuotas asmuo O. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 77). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad žemės neturėjo ir nenori turėti (b. l. 42).

9Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsiliepime buvo pateiktas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 73). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad teismui nustačius, kad pirmesnės eilės įpėdiniai nepriėmė S. J. palikimo pradėdami faktiškai jį valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui (b. l. 47 - 48).

10Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pateiktu atsiliepimu prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 76). Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui (b. l. 51 - 52).

11Pareiškimas tenkintinas.

12Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

13Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, jog ( - ) mirė pareiškėjos teta S. J. (b. l. 7 – 12, 19 - 22). Paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo į S. J. palikimą neužvesta, Testamentų registre neužregistruoti duomenys apie palikimo priėmimo faktą A. J. Petrausko atžvilgiu (b. l. 29, 39). 2007 m. lapkričio 11 d. mirė pareiškėjos motina A. M., kurios palikimą priėmė pareiškėja (b. l. 29). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis S. J. nuosavybės teise pagal 1996 m. gruodžio 17 d. apskrities valdytojo sprendimą Nr.69-4764 ir pagal 2003 m. kovo 6 d. apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-07-1430 priklauso žemės sklypai, esantys ( - ) ir atitinkamai ( - ) (b. l. 24 - 26). Pareiškėjos šeima susideda iš jos vienos, nuo 2014 m. rugpjūčio 9 d. ji tapo našle (b. l. 17, 23). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl mirusiosios S. J. turto, priklausiusio jai mirties dieną, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji iškart po ( - ) mirusios savo tetos S. J. mirties priėmė jos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

14Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Pagal nuosekliai šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog po tetos S. J. mirties pareiškėja faktiškai priėmė mirusiosios palikimą, nes pasiliko gyventi tuose pačiuose namuose, kur iki tolei gyveno kartu su teta ir savo mama, toje pačioje sodyboje, naudojosi joje esančiais daiktais, prižiūrėjo turtą, dirbo žemę, sėjo grūdus, šienavo, ganė gyvulius, o vėliau davė sutikimą kaimynams naudotis žeme, patvirtino posėdyje apklaustų liudytojų S. M. ir D. M. parodymai (CPK 178, 186, 189, 197 straipsniai; 2017 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 15:24 min. – 27:18 min.). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. M. parodė, kad su Rakauskiene yra kaimynai, mirus D. mamos seseriai jos toliau dirbo tą žemę, o mirus mamai žemę dirbdavo D., o kai ji paprašydavo padėdavo ir jis. J. pati žemės negalėjo dirbti, o pareiškėjos motina A. M. 2 – 3 metai iki mirties pati fiziškai nelabai galėjo dirbti tą žemę, todėl žemę dirbdavo D., kuri ir palaidojo tiek tetą, tiek motiną. Papildomai nurodė, kad tą žemę jis kaip ūkininkas deklaruoja, tačiau mokesčių už ją nemoka, pati D. R. leido ir naudotis žeme, ir deklaruoti ja. Pažymėjo, kad pareiškėja žemę tvarkydavo, ji nebuvo apleista, juolab, kad už tai yra skiriamos baudos. Liudytoja D. M. parodė, kad pablogėjus pareiškėjos mamos sveikatai atvyko pas ją gyventi dukra D. ir jos kartu tą žemę dirbdavo, o mirus tetai J. D. mamai po kiek laiko sveikata visai suprastėjo ir D. žeme rūpinosi pati, laikė gyvulius ir žemę šienaudavo, kuri niekada nebuvo apleista. Be to, kaip matyti iš pateiktų suinteresuotų asmenų N. B. ir O. B., esančių palikėjos seserimis, ketvirtos eilės įpėdinėmis pagal įstatymą, pateiktų teismui atsiliepimų, ginčo dėl palikėjos turto nėra, pretenzijų dėl palikimo jos nereiškia (b. l. 40, 42). Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėja, kaip penktos eilės įpėdinė pagal įstatymą, tuoj po savo motinos sesers S. J., mirusios ( - ), mirties turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos S. J. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

15Valstybė šioje byloje patyrė 16,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, bei įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (teismo posėdis atidėtas dėl pareiškėjos atstovo advokato prašymo perkelti posėdžio datą), iš pareiškėjos valstybei priteistina minėta bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

16

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Nutarė

18Pareiškimą patenkinti.

19Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. R., asmens kodas ( - ) priėmė palikimą po savo motinos sesers S. J., asmens kodas ( - ) mirusios ( - ), mirties pradėdama faktiškai jį valdyti.

20Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

21Priteisti iš pareiškėjos D. R., asmens kodas ( - ) 16,13 Eur (šešiolika eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

22Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai