Byla e2S-1848-638/2017
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M. statyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16560-920/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M. statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RSM Team“ dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 11 751,62 Eur įsiskolinimą už atliktus darbus pagal sutartį, 8,05 procentų dydžio kompensacines palūkanas nuo įsiskolinimo sumos už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 20 d. iki ieškinio padavimo dienos, iš viso 132,18 Eur, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą skolos sumą (11 751,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumos vertės iš UAB INFES ar kitų įmonių gautinas lėšas, o jų nesant, atsakovei priklausančias ir jos sąskaitose esančias pinigines lėšas. Nurodė, kad atsakovė nesąžiningai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, neapmoka sąskaitų, nereaguoja į ieškovės žodinius prašymus apmokėti skolą. Sutartį pasirašęs atsakovės atstovas nėra registruotas Juridinių asmenų registre kaip įmonės vadovas. Vienam iš įmonės akcininkų Kauno apygardos teismo nutartimi trims metams apribota teisė eiti privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Teritorinis mokesčių administratorius pateikė siūlymą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. Atsakovė jokio turto neturi, dirba vienas darbuotojas. Daugelį atsiskaitymų su tiekėjais įmonė vykdo tik grynaisiais pinigais. Reikalavimo suma atsakovei yra didelė, atsižvelgiant į vidutiniškai teikiamų atsakovui paslaugų apimtį, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
  2. Sprendė, kad ieškovės motyvai nesudarė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės. Atsakovei bankroto byla nėra iškelta, ji nėra likviduojama. Ieškovė nepateikė duomenų, įrodančių, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga, ir ji ieškinio patenkinimo atveju negalės atsiskaityti su ieškove, kad atsakovė neturi piniginių lėšų, turto. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė realiai siekia nuslėpti turimą turtą ar faktiškai imasi kitokių veiksmų, kurie sunkina ar daro neįmanomą teismo sprendimo vykdymą. Nebuvo pagrindo pripažinti, kad egzistuoja reali grėsmė ieškovės interesams, kurią pašalintų ar sumažintų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės.

5III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

  1. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepasisakė dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo.
    2. Sutinka, kad vien sąlyginai didelė ieškinio suma pati savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ieškinio faktinis pagrindas suponuoja, jog patenkinus ieškinį atsakovė gali vengti gera valia vykdyti sprendimą. Sutartį pasirašęs atsakovo direktorius nėra registruotas Juridinių asmenų registre kaip įmonės vadovas. Vienam iš įmonės akcininkų Kauno apygardos teismo nutartimi trims metams apribota teisė eiti privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Teritorinis mokesčių administratorius pateikė siūlymą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. Atsakovė jokio materialaus turto neturi. Šiuo metu turi vieną darbuotoją. Nuo 2014 m. atsakovė neteikia privalomos finansinės atsiskaitomybės.
    3. Atsakovė dalyvavo rangos darbų pirkime ir jį laimėjusi sudarė sutartį dėl rangos darbų atlikimo subrangos pagrindu. Atsakovė darbų atlikti negali dėl jų apimčių, turi tik vieną darbuotoją. Sutartimi numatytas etapinio atsiskaitymo užlaikymas vieno mėnesio terminui buvo susietas su aplinkybe, kad atsakovė, neturėdama pinigų apmokėti už atliktus darbus, juos turėtų apmokėti gavusi užmokestį iš rangos darbų užsakovo UAB INFES. Atsakovė mokėjimo ieškovei neįvykdė, nors darbų užsakovas darbus apmokėjo.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas. Teismas

konstatuoja:

6IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Ieškovė pateikė naują įrodymą – 2017 m. balandžio 26 d. mokėjimo nurodymą, kurio neoriginalaus dokumento kopija patvirtinta 2017 m. gegužės 12 d. Šio įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 180 straipsnio nuostatomis dėl įrodymų ryšio su byla, CPK 197 straipsnio nustatytais reikalavimais rašytiniams įrodymams, CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pateiktas dokumentas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Apeliantė nenurodė, kodėl šio procesinio dokumento pirmosios instancijos teismui nepateikė, nepagrindė, kad jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl jis nepriimtinas.

8Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

  1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-962-330/2016).
  2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškinio preliminaraus pagrįstumo.
  3. Teismų praktikoje pripažįstama, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-962-330/2016, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014). Ieškinio reikalavimą teikiantis asmuo laikomas jį tikėtinai pagrindusiu, jei savo reikalavimams įrodyti pateikia ieškinį grindžiančius dokumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014). Ieškovė nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes. Apeliacine tvarka vertinamoje nutartyje teismas teisingai vertino, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Tuo remiantis atmestini argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Kita vertus, šios sąlygos nepakanka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi turi būtų nustatytas ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
  4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, kad būsimas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
  5. Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio suma yra 11 751,62 Eur (Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dėl 8,05 procentų dydžio metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią civilinės bylos dalį nutraukė). Pagal teismų praktiką, vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1507-330/2015, 2012 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-379/2012). Pažymėtina, kad grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei būtų patikimų duomenų apie atsakovės nesąžiningumą. Ieškovės kreipimasis į teismą savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Nurodymas apie teritorinio mokesčių administratorius siūlymą inicijuoti atsakovės likvidavimą nepatvirtina, kad būsimas ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Šis siūlymas registruotas 2014 m. spalio 29 d., tačiau teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovei nėra iškelta bankroto byla, nėra duomenų, kad bankrotas vykdomas ne teismo tvarka. Tai, kad šalių sutartį pasirašęs atsakovės atstovas nėra registruotas Juridinių asmenų registre kaip įmonės vadovas, taip pat nepatvirtina laikinos apsaugos taikymo reikalingumo. Įmonės duomenų registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Ieškovė niekaip nemotyvavo, kaip atsakovės nesąžiningumą patvirtina aplinkybė, kad vienam iš atsakovės įmonės akcininkų apribota teisė eiti privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Pažymėtina, kad šalių sutartis sudaryta 2017 m. vasario 13 d. Atsakovės įmonės akcininkui minėti apribojimai taikyti UAB „Givana“ bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1519-658/2016, šie duomenys yra išviešinti juridinių asmenų registre, taigi, ieškovei turėjo būti žinomi iki sutarties sudarymo. Vadovaujantis išdėstytu ir nesant žinomų objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti konstatuojama būsimo teismo sprendimo sąmoningo nevykdymo galimybė, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti apie atsakovės nesąžiningumą.
  6. Neįrodžius atsakovės nesąžiningumo, nesant duomenų, jog atsakovė ketina perleisti, apsunkinti turimą turtą ar pan. (ieškovė nurodė, kad atsakovė jokio turto neturi), reikalavimo suma neturi reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo remiantis, pirmosios instancijos teismo pagrįstai sprendė, kad nebuvo pagrindo pripažinti, jog egzistuoja reali grėsmė ieškovės interesams, kurią pašalintų ar sumažintų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės.
  7. Apeliantės argumentai dėl ieškinio pagrįstumo (piniginių lėšų nepervedimo) išsamiai įvertintini išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
  1. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino klausimo išsprendimui aktualias aplinkybes ir pagrįstai sprendė ieškovę neįrodžius, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės ar taps nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

11Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai