Byla 2-962-330/2016
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Preilos uostas“ (anksčiau uždaroji akcinė bendrovė „Sabonio klubas ir partneriai“, uždaroji akcinė bendrovė „SKP langai“) restruktūrizavimo byloje (civilinės bylos Nr. B2-86-555/2014)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties, kuria netenkintas kreditorės L. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Preilos uostas“ (anksčiau uždaroji akcinė bendrovė „Sabonio klubas ir partneriai“, uždaroji akcinė bendrovė „SKP langai“) restruktūrizavimo byloje (civilinės bylos Nr. B2-86-555/2014).

2Išnagrinėjus atskirąjį skundą, n u s t a t y t a :

3I. Klausimo esmė

4UAB „Preilos uostas“ kreditorė L. M. išnagrinėtoje UAB „SKP langai (dabar - UAB „Preilos uostas“) restruktūrizavimo byloje 2016 m. vasario 19 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės (atsakovės) UAB „Preilos uostas“ materialųjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi tenkindamas jos prašymą, išdavė vykdomąjį raštą dėl 469 389,26 Eur išieškojimo iš skolininkės pagal šalių sudarytą Taikos susitarimą restruktūrizavimo byloje. Tačiau UAB „Preilos uostas“ dėl nutarties išduoti vykdomąjį raštą pateikė atskirąjį skundą, todėl ta nutartis neįsiteisėjo. Kreditorės nuomone, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą pagrindžia tai, jog atsakovė nėra įvykdžiusi šalių sudaryto Taikaus susitarimo sąlygų, jog atsakovės skolos kreditorei suma yra didelė, atsakovė neketina geruoju atsiskaityti, nuolat keičia pavadinimus. Neįsiteisėjus teismo nutarčiai dėl vykdomojo rašto išdavimo, skolininkė gali imtis veiksmų, siekdama perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi kreditorės L. M. prašymo netenkino.

7Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorės reikalavimas skolininkei preliminariai laikytinas pagrįstu. Akcentavo aplinkybę, jog ir pati skolininkė, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, įsiskolinimo egzistavimo fakto neginčijo. Tačiau pirmosios instancijos teismo nenustatė teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinosios sąlygos. Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra juridinis asmuo, turintis samdomų darbuotojų, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė įsiskolinimų neturi, jai priklausantis turtas nėra įkeistas arba areštuotas, jos atžvilgiu nėra iškelta bylų dėl skolų išieškojimo, pagal finansinės atskaitomybės duomenis atsakovė turi turto už 6 005 168,56 Eur, iš jo – 5 815 180,72 Eur sudaro vien tik ilgalaikis turtas, o trumpalaikis turtas – 189 987,84 Eur. Atsakovė turi vertingo nekilnojamojo turto. Įvertinęs šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kreditorės reikalaujama skola nėra didelė atsakovei.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Kreditorė L. M. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundą grindžia šiais esminiais motyvais:

101. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 469 389,26 Eur skola nėra didelė atsakovei. Atsakovei priklausančių statinių, esančių ( - ), bendra vidutinė rinkos vertė yra artima kreditorės reikalavimo sumai. Įvertinus skolininkės įsipareigojimus kitiems kreditoriams, jos turimo turto nepakaks atsiskaityti su visais kreditoriais. Teismas turėjo įvertinti ir tai, jog atsakovei priklausantys statiniai nebaigti statyti.

112. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė gali bandyti turtą paslėpti, įkeisti, parduoti ar kitaip perleisti. Teismas nevertino kreditorės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė UAB „SKP langai“ 2015 metais atliko turto atskyrimo veiksmus, kurie akivaizdžiai sumažino jos galimybes atsiskaityti su kreditore.

12Skolininkė (atsakovė) UAB „Preilos uostas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad nekilnojamojo turto registre fiksuoti duomenys nepagrindžia tikrosios atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vertės. Paaiškino, kad kreditorei grąžintina skola sudaro tik 10,18 proc. realios atsakovei priklausančių statinių vertės. Pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis atsakovės turimo turto vertė žymiai viršija finansinius įsipareigojimus. Atsakovė akcentavo, kad UAB „SKP langai“ reorganizavimas atskyrimo būdu buvo vykdomas su kreditorės žinia ir sutikimu, todėl toks veiksmas nepagrindžia grėsmės teismo sprendimo vykdymui atsiradimo. Po bendrovės atskyrimo sumažėjo ne tik jos turto vertė, bet ir jos įsipareigojimai. Nurodė, kad kreditorės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės pažeistų proporcingumo principą ir sukeltų atsakovei neproporcingai neigiamas pasekmes.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

15Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

16Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

17Kaip minėta, kreditorė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindė didele piniginės prievolės, kurią kreditorei turi įvykdyti atsakovė, suma. Apeliacinio teismo vertinimu, kreditorės pareikšto piniginio reikalavimo suma šiuo atveju nesuponuoja būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-379/2012; 2013 m. liepos 15 d. nutartis Nr. 2-1724/2013, 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. e2-1507-330/2015). Pažymėtina, kad grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei būtų patikimų duomenų apie tai, kad atsakovė (skolininkė) ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar panašiais būdais siekti išvengti galimų atsirasti ar esančių prievolių vykdymo, tačiau tokių duomenų ar pagrįstų prielaidų kreditorė nepateikė. Apeliacinės instancijos teismui nėra žinomos objektyvios aplinkybės, kurių pagrindu galėtų būti konstatuojama būsimo teismo sprendimo sąmoningo nevykdymo galimybė. Neįrodžius skolininkės (atsakovės) nesąžiningumo, nesant duomenų, jog skolininkė ketina perleisti, apsunkinti turimą turtą ar pan., kreditorės reikalavimo suma neturi reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

19Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui, o šalis, kurios atžvilgiu jas prašoma taikyti, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti grėsmės riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (tai, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi nurodyti bei įrodyti pareiškėjas (nagrinėjamu atveju – kreditorė). Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantė neįrodė grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimo.

20Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nagrinėjamu atveju – skolininkė) privalo pagrįsti aplinkybes susijusias su jo turtine - finansine padėtimi. Kitaip tariant, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, asmuo, kuriuo atžvilgiu šių priemonių prašoma, turi paneigti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui riziką. Apeliacinis teismas, įvertinęs tiek apeliantės iniciatyva į bylą pateiktus duomenis, tiek atsakovės argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, yra įsitikinęs, jog nagrinėjamu atveju atsakovė paneigė egzistuojant teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys leidžia jos turtinę padėtį, atsižvelgiant į kreditorės reikalavimo sumą, laikyti pakankamai gera. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis (2015 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinys), sprendžia, kad aplinkybės, jog atsakovė turi turto už 2 708 790 Eur, iš kurio 2 697 418 Eur vertę sudaro ilgalaikis turtas, o jos finansiniai įsipareigojimai, apimantys ir apeliantės reikalavimą, sudaro 1 731 093 Eur, paneigia teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Juolab, kad tiek kreditorės pateikti duomenys apie atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą, tiek atsakovės pateikti duomenys apie šio turto rinkos vertę, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė valdo didelės vertės, rinkoje paklausų ir likvidų turtą, atsakovės pateiktais duomenimis vertą 4 612 000 Eur. Atsižvelgiant į teismui pateiktus duomenis apie skolininkės turtinę padėtį, kreditorės pareikšto reikalavimo suma nesudaro prielaidų abejoti kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymo perspektyvumu.

21Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kuriuo grindžiamos skolininkės prievolės kreditorei nevykdymo aplinkybės. Apeliacinis teismas pažymi, jog apeliantės nurodytos aplinkybės dėl prievolės nevykdymo galėtų sudaryti pagrindą kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo, bet nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

22Nėra pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrindžia atlikto atsakovės reorganizavimo ir jos turto atskyrimo aplinkybės. Pritartina atsakovės pozicijai, jog UAB „SKP langai“ restruktūrizavimo byloje 2014 m. rugsėjo 30 d. šalių sudarytame Taikos susitarime kreditorė patvirtino esanti informuota apie UAB „SKP langai“ reorganizavimą atskyrimo būdu, kuris bus vykdomas nedelsiant po šios bendrovės restruktūrizavimo užbaigimo ir kurio rezultate dalis bendrovės turto, nesusijusio su bendrovei priklausančiu poilsio namelių turtiniu kompleksu, esančiu ( - ), bus atskiriama į naujai steigiamą bendrovę, o poilsio nameliai liks bendrovės (atsakovės) nuosavybe. Kreditorė patvirtino nurodytiems bendrovės pertvarkymo planams neprieštaraujanti (2014 m. rugsėjo 30 d. Taikos susitarimo 5 punktas - t. 16, b. l. 8-10). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės reorganizavimas įvyko šalių aptarta tvarka, todėl apeliantės akcentuojamos aplinkybės dėl skolininkės turto masės sumažėjimo po UAB „SKP langai“ reorganizavimo, nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo ir neteikia pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

23Kiti apeliantės argumentai taip pat nedaro įtakos vertinant teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teismas jų iš esmės nevertina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Išnagrinėjus atskirąjį skundą, n u s t a t y t a :... 3. I. Klausimo esmė... 4. UAB „Preilos uostas“ kreditorė L. M. išnagrinėtoje UAB „SKP langai... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi kreditorės L. M.... 7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorės reikalavimas... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Kreditorė L. M. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m.... 10. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 469 389,26 Eur... 11. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra... 12. Skolininkė (atsakovė) UAB „Preilos uostas“ atsiliepime į atskirąjį... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1... 16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių... 17. Kaip minėta, kreditorė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą... 18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien didelė... 19. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, kurio atžvilgiu prašoma... 21. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės... 22. Nėra pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, jog laikinųjų... 23. Kiti apeliantės argumentai taip pat nedaro įtakos vertinant teismo atsisakymo... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 25. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą....