Byla 2A-413-178/2015
Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo T. J

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Egliana ir Ko“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Esola“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4550-656/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Egliana ir Ko“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Esola“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Reklamasas“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo T. J..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Egliana ir Ko“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Esola“ ir UAB „Reklamasas“, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 194 724,73 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1- 402-667/2011 nustatyta, kad kaltinamasis T. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. 2009 m. gruodžio 24 d. su UAB „Egliana ir Ko“ sudarė krovinio pervežimo sutartį fiktyvios UAB „Reklamasas“ direktoriaus Romualdo Kunicko vardu, pagal kurią UAB ,,Reklamasas“ įsipareigojo laikotarpyje nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2009 m. gruodžio 29 d. pervežti krovinį - garso, vaizdo techniką, priklausantį UAB „AG Trade“ maršrutu Latvija - Lietuva, iškraunant adresu Kalantos g. 32, Kaunas. Po to 2009 m. gruodžio 28 d. fiktyvios UAB ,,Reklamasas“ direktoriaus Romualdo Kunicko vardu sudarė sutartį - užsakymą krovinio pervežimui su UAB „Esola“, 2009 m. gruodžio 28 d. UAB „Esola“ vairuotojui A. C. gabenant krovinį pagal sutartį - užsakymą krovinio pervežimui, telefonu nurodė krovinį iškrauti kitu adresu Europos pr. 71, Kaunas ir tokiu būdu apgaule įgijo UAB „TC prekyba“ priklausančius daiktus, bendra viso krovinio vertė yra 206 891,78 Lt, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės 206 891,78 Lt vertės turtą, priklausantį UAB „TC prekyba“, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

5Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012 iš ieškovo UAB „Egliana ir Ko“ atsakovui UAB „TC prekyba“ priteisė 127 519 Lt nuostolių, 8 768 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. balandžio 23 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad UAB „AG Trade“ pateikė ieškovui transporto užsakymą Nr. 333 krovinių pervežimui iš Latvijos į Lietuvą 2009 m. gruodžio 28 d. Krovinio gabenimui ieškovas pasitelkė atsakovą UAB „Reklamasas“, kuris gabenti krovinį pavedė UAB „Esola“. Krovinį iš siuntėjo atstovo SIA „DHL Latvia" pagal 2009 m. gruodžio 28 d. CMR važtaraštį Nr. 28122009-2 ir jame nurodytas PVM sąskaitas - faktūras paėmė atsakovo UAB „Esola“ vairuotojas, tačiau krovinys CMR važtaraštyje nurodytam gavėjui pristatytas nebuvo. Teismas nustatė, kad 59 920 eurų (206 892 Lt) sumokėta už gabentas prekes įmonei „J.G Electronics Latvia“. Atsižvelgiant į tai, kad 45 000 Lt dėl krovinio praradimo patirtų nuostolių atlygino draudimo bendrovė, prekių po baudžiamosios bylos nagrinėjimo UAB „TC prekyba“ buvo grąžinta už 2 170 Lt, o UAB „TC prekyba“ ieškovui buvo skolingas 32 203 Lt už krovinių pervežimo paslaugas, UAB „TC prekyba“ nuostoliai sudarė 127 519 Lt. Ieškovas įvykdė teismo sprendimą ir 2013 m. lapkričio 14 d. – 2014 m. vasario 21 d. laikotarpiu sumokėjo UAB „TC prekyba“ priteistą 162 521,73 Lt sumą. Prie sumokėtos 162 521,73 Lt sumos būtina pridėti 32 203 Lt ieškovui priklausančią gauti užmokesčio už krovinio pervežimą sumą, kuri buvo įskaityta į iš ieškovo priteistiną nuostolių atlyginimo sumą bei atitinkamai sumažinta nuostolių suma. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai visus ieškovo patirtus nuostolius, įskaitant ir priteistas bylinėjimosi išlaidas bei palūkanas - 194 724,73 Lt.

6Ieškovo teigimu, vežėjas UAB „Esola“ privalėjo žinoti, jog priėmus krovinį vežti, krovinio pristatymo adresas galės būti keičiamas tik išimtinėmis sąlygomis - siuntėjui pateikus pataisytą pirmą CMR važtaraštį, todėl turėjo gauti iš krovinio pervežimą užsakiusio asmens (UAB „Reklamasas“) patvirtinimą apie užsakyme nurodyto adreso pasikeitimą. Tuo atveju, jei užsakovas būtų nurodęs vadovautis užsakymo sąlygomis ir pristatyti prekes kitu nei įrašyta važtaraštyje adresu, vežėjas turėjo pareikalauti siuntėjo atstovo pateikti pirmąjį (siuntėjo) važtaraščio egzempliorių su naujais nurodymais. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvencijos (CMR) (toliau - Konvencijos) 37 straipsnį ieškovas, atlyginęs krovinio gavėjo realiai patirtus nuostolius, dėl jų turi regreso teisę į kitus vežime dalyvavusius vežėjus, laikantis nurodytame straipsnyje išdėstytų nuostatų. Tai reiškia, kad jis perima krovinio siuntėjo teises, o kiti vežėjai prieš jį gali naudoti tik krovinio siuntėjo CMR važtaraščio prasme atžvilgiu turimas teises (CK 6.112- 6.114 str.). Regresinėje prievolėje kreditorius yra asmuo, kuris yra sumokėjęs kito asmens padarytus nuostolius ir taip įgijęs reikalavimo teisę. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 str.). Abu bendraatsakoviai dalyvavo civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012, todėl patirtų nuostolių dydžio pagrįstumas įrodytas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui UAB „Egliana ir Ko“ iš atsakovo UAB „Esola“ 87 512 Lt (25 345,23 eurų) žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

9Dėl senaties termino. Regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.), o Konvencijos 39 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad regresiniams reikalavimams senaties terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, arba nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos. Paskutinis mokėjimo pavedimas, kuriuo ieškovas baigė sumokėti iš jo priteistą žalos sumą, atliktas 2014 m. vasario 21 d. Todėl teismas sprendė, kad nuo jos turėtų būti pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris ieškinio pareiškimo dienai 2014 m. gegužės 3 d. nebuvo praleistas.

10Dėl ieškovo reikalavimo teisės. Teismo vertinimu, nepagrįsti UAB „Esola“ teiginiai, kad apie tai, jog faktiniu krovinio vežėju bus jis, nė vienas iš krovinio pervežime dalyvavusių asmenų (išskyrus UAB „Reklamasas”, su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl krovinio pervežimo) nežinojo, nes UAB „Esola“ nebuvo nurodytas vežėju CMR važtaraštyje. Nors CMR važtaraštyje vežėjas nebuvo nurodytas, tačiau vežime dalyvavę asmenys galėjo žinoti apie faktinį vežėją. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies „c“ punktą vežėjo nurodymas važtaraštyje yra priskiriamas prie privalomų nurodyti duomenų. Todėl UAB „Esola“, pasirašydamas CMR važtaraštį, negalėjo nepastebėti, kad skiltyje „vežėjas” nėra įrašyti duomenys apie jį. Ieškovui dar iki tol, kai UAB „Esola“ priėmė vežti krovinį, buvo žinoma, kad faktiniu krovinio vežėju bus UAB „Esola“, nes pastarojo duomenis ieškovui nurodė UAB „Reklamasas”. Todėl, teismo vertinimu, atsakovo UAB „Esola“ teiginiai, kad tik UAB „Reklamasas” žinojo, kas faktiškai bus vežėjas, nepagrįsti.

11Dėl UAB „Esola“ atsakomybės Konvencijos 34 straipsnio pagrindu taikymo. Bylos duomenimis žalą už UAB „Esola“ kaltus veiksmus, tiesiogiai lėmusius krovinio praradimą, atlygino ieškovas. Jis, atlyginęs kitų vežime dalyvavusių asmenų padarytą žalą, įgijo regreso teisę visų šių asmenų atžvilgiu, įskaitant ir atsakovą UAB „Esola“ (Konvencijos 37 str. 1 p.). Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovas nebuvo sudaręs tiesiogiai vežimo sutarties su UAB „Esola“, nepaneigia jo teisės reikšti regresinį reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos ir kasacinės bylos Nr. 3K-3-189/2014 faktinės aplinkybės dėl vežėjo nenurodymo važtaraštyje nesutampa, nes kasacinėje byloje važtaraštyje buvo nurodytas kitas vežėjas, o tuo tarpu nagrinėjamoje byloje važtaraštyje krovinio vežėjas neįrašytas. Be to, nagrinėjamoje byloje vežėjų grandinėje dalyvavo fiktyvi (nevykdanti veiklos ir neturinti turto) įmonė, kuriai negalima realiai pareikšti reikalavimo, ir kuri nepareikštų regresinio reikalavimo atsakovui UAB „Esola“. Abiejų bylų ratio decidendi dėl šio aspekto nesutampa. Byloje nustatyta, kad sutartį su UAB „TC Prekyba“ atstovu UAB „AG Trade“ sudarė ieškovas. Pripažinus už žalą atsakingu tik UAB „Reklamasas“, atsakovas UAB „Esola“ iš viso būtų atleistas nuo regresinės prievolės atlyginti nuostolius, nors nustatyta ir UAB „Esola“ kaltė. Atsakovas UAB „Esola“, kaip ir visi kiti vežėjai, sudarė sutartį dėl to paties krovinio pervežimo: buvo perduotas vežti tas pats krovinys, tiek krovinio siuntėjas, tiek ir jo gavėjas atsakovui važtaraštyje buvo nurodytas tas pats. Vien tai, kad atsakovui UAB „Esola“ sutartyje buvo nurodytas kitoks krovinio iškrovimo adresas, nepakeičia krovinio gavėjo ir nepaneigia UAB „Esola“ pareigos patikrinti, ar krovinys perduodamas reikalavimo teisę jį gauti turinčiam asmeniui. UAB „Reklamasas“ buvo fiktyviai įsteigta įmonė, kurios vardu prisidengdamas veikė T. J., šiuo metu nuteistas ir atliekantis laisvės atėmimo bausmę už krovinio vagystės nusikalstamos veikos organizavimą ir vykdymą. T. J. savo ruožtu negalėtų nukreipti reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo į atsakovą, nes tai reikštų jo nusikalstamų veiksmų pripažinimą teisėta veikla. Teismo nuomone, taikytina Konvencijos 38 straipsnio nuostata - jeigu vienas vežėjų yra nemokus, tai jam tenkanti, bet nesumokėta nuostolių atlyginimo dalis paskirstoma visiems kitiems vežėjams proporcingai nuo jiems priklausančių atlygių už vežimą.

12Atsakovo kaltė dėl krovinio praradimo. Atsakovas UAB „Esola“ nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012 atsakovo kaltė nenustatyta. Minėtoje civilinėje byloje atsakovo kaltės klausimo teismas nesprendė, nes tai nebuvo nagrinėjimo dalykas, jis dalyvavo tik trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, todėl teismas nesiaiškino ir nenustatinėjo UAB „Esola“ veiksmų teisėtumo. Byloje nustatyta tiesioginė atsakovo UAB „Esola“ kaltė dėl krovinio praradimo, nes jis neteisėtai atidavė krovinį neturinčiam teisės jį gauti asmeniui, pažeidė CMR konvencijos 12 straipsnyje nustatytą krovinio gavėjo pakeitimo tvarką, nes nebuvo gavęs pataisyto CMR važtaraščio, kuriame nurodyta kita iškrovimo vieta. Už šiuos neteisėtus veiksmus UAB „Esola“ kyla atsakomybė CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalies pagrindu - vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą.

13Dėl vežimo dalyvių atsakomybės dalies. Civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012 buvo sprendžiamas ieškovo atsakomybės klausimas, bet ne kitų byloje dalyvavusių asmenų. Kauno apygardos sprendime konstatuota, kad krovinys buvo prarastas ir dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas prisiėmė pareigą pats vežti krovinį, o pasitelkdamas prievolei įvykdyti kitą asmenį žinojo, kad vežėjas UAB „Reklamasas” savo atsakomybės nėra apdraudęs, neturi licencijos verstis šia veikla, nepatikrino, ar nurodyta įmonė verčiasi pervežimo veikla, perdavė šios įmonės vardu veikiančiam trečiajam asmeniui T. J. duomenis apie krovinį, nenurodė instrukcijų, kurių turėtų laikytis vežėjas ir nekontroliavo krovinio vežimo eigos, tokiu būdu sudarė sąlygas nurodytam vežėjui ir jo vardu veikusiam asmeniui disponuoti kroviniu ir jį pasisavinti. Teismas sprendė, kad ieškovas yra atsakingas ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus UAB „Reklamasas”, kurio paslaugomis vežimo procese jis naudojosi, kai šis vykdė jo įpareigojimus. Tačiau atsakovas UAB „Esola“ nepagrįstai teigia, kad krovinys buvo parastas dėl UAB „Reklamasas” ir jo vardu veikusio asmens nurodymų. Atsakovas UAB „Esola“ atidavė krovinį pažeisdamas Konvencijos 12 straipsnyje nustatytą krovinio gavėjo pakeitimo tvarką, nes nebuvo gavęs pataisyto CMR važtaraščio, kuriame nurodyta kita iškrovimo vieta. Pažeisdamas CMR važtaraštyje išdėstytą nurodymą dėl krovinio pristatymo vietos, UAB „Esola“ kaip profesionalus vežėjas galėjo numatyti, jog krovinį gali pasisavinti tretieji asmenys. UAB „Esola“ veiksmuose yra kaltė, pasireiškianti dideliu neatsargumu, todėl jam taikytinos CMR konvencijos nuostatos dėl civilinės atsakomybės. Ieškovo ir atsakovo skirtinguose vežimo etapuose atlikti veiksmai vertinami kaip didelis neatsargumas, kas sudarė sąlygas T. J. padaryti tyčinį nusikaltimą – sukčiavimą. Priežastinis ryšis tarp šalių veiksmų ir žalos atsiradimo įrodytas.

14Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 32 203 Lt ieškovui priklausančią gauti užmokesčio už krovinio pervežimą sumą, nes ieškovas neįrodė UAB „Esola“ kaltės ir priežastinio ryšio tarp UAB „Esola“ veiksmų ir ieškovo negautų pajamų (CK 6.247-6.248 str.).

15Byloje nustatyta, kad pagal UAB „AG Trade“ užsakymą ieškovas už pervežimą turėjo gauti 600 Lt atlyginimą ir PVM, atsakovas UAB „Esola“ iš UAB “Reklamasas” gavo 700 Lt atlyginimą ir PVM, o UAB „Reklamasas“ turėjo gauti iš ieškovo 400 Lt ir PVM. Ieškovui tektų atlyginti 600/1700 žalos, UAB „Reklamasas” - 400/1700 žalos, o UAB „Esola“ - 700/1700 žalos. Nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-402-667/2011 konstatuota, kad UAB „Reklamasas” buvo fiktyvi realiai veiklos nevykdanti įmonė, todėl teismas ją vertino kaip nemokią ir prašomą priteisti žalą paskirstė proporcingai nuo šalims priklausančio atlygio už vežimą. UAB „Reklamasas” neturi būtinųjų juridinio asmens požymių – galėjimo įgyti savo vardu teises ir pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 str. 1 d.). UAB „Reklamasas” negali būti civilinių santykių dalyviu, todėl ieškinio reikalavimą atsakovo UAB „Reklamasas” atžvilgiu teismas atmetė.

16Teismas, atėmęs UAB „Reklamasas” gautą 700 Lt atlyginimą, sprendė, kad lieka šalių atlyginimas 1300 Lt. Pagal CMR konvencijos 38 straipsnio nuostatas ieškovui tenka atlyginti 600/1300 žalos, o atsakovui 700/1300 žalos. Atitinkamai, ieškovo prašoma priteisti 162 521,73 Lt žala paskirstoma 75 010 Lt priskiriant ieškovui ir 87 512 Lt atsakovui. Todėl teismas ieškovui iš atsakovo UAB „Esola“ priteisė 87 512 Lt žalos atlyginimo.

17III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

18Ieškovas UAB „Egliana ir Ko“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimą - padidinti iš atsakovo UAB „Esola“ ieškovo naudai regreso tvarka priteistą nuostolių sumą iki 129 816,48 Lt bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, spręsdamas dėl apelianto pareikšto reikalavimo dalyje dėl 32 203 Lt įskaitymo būdu atlygintų siuntėjo nuostolių priteisimo, padarė klaidingą išvadą. Ieškovas turi regreso teisę atsakovo UAB „Esola“ atžvilgiu. 32 203 Lt už ieškovui už krovinių pervežimą mokėtina suma buvo įskaityta į bendrą nuostolių sumą, todėl dėl ieškovo reikalavimo teisių į šią sumą bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme nebuvo jokių ginčų. Ieškovas nesutinka, kad jis turi įrodinėti 32 203 Lt sumos negavimo priežastis, nes tai reikštų įskaitymo sąlygų įrodinėjimą regresinėje byloje. Ieškovas nesutinka su teismo sprendime išdėstytais argumentais, kad 32 203 Lt nuostolių sumos dalis yra vertinama negautomis pajamomis. Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012 nustačius, kad 32 203 Lt buvo įskaityti į žalos sumą, t.y., kad šia suma buvo atlyginti UAB „TC Prekyba“ nuostoliai, ieškovas neįrodinėjo įskaitymo teisėtumo sąlygų, nes ši aplinkybė buvo nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir turi juridinę reikšmę byloje sprendžiant dėl regreso tvarka atlygintinų nuostolių sumos dydžio (CPK 182 str.).
  2. Nesutiktina su teismo sprendimo dalimi dėl vežimo dalyvių atsakomybės dalių dydžio nustatymo, nes ji yra paremta klaidingais skaičiavimais ir neatitinka Konvencijos 37 straipsnio „c“ punkto tikslo ir esmės. Tam, kad nustatyti ieškovui priklausantį užmokestį už pervežimą, reikėtų iš ieškovui priklausančio atlygio (600 Lt be PVM) atimti sumą, kurią ieškovas pagal su UAB „Reklamasas“ sudarytą 2009 m. gruodžio 24 d. sutartį įsipareigojo sumokėti UAB „Reklamasas“ (400 Lt be PVM). Todėl ieškovo uždarbis iš atlikto pervežimo sudaro 200 Lt be PVM. Ieškovo vertinimu, yra neteisinga jo užmokesčiu už krovinio pervežimą laikyti visus 600 Lt, iš kurių ieškovas 400 Lt skyrė kitam krovinio vežėjui.
  3. Teismas taip pat neteisingai nustatė UAB „Esola“ uždarbį už šio krovinio pervežimą. UAB „Reklamasas“ krovinio vežėjui UAB „Esola“ pagal 2009 m. gruodžio 28 d. pasirašytą sutartį - užsakymą krovinio pervežimui Nr. 11/2009 įsipareigojo sumokėti 700 Lt užmokestį už krovinio pervežimą, nors pats iš ieškovo pagal 2009 m. gruodžio 24 d. sutartį būtų gavęs tik 400 Lt. Akivaizdu, kad UAB „Reklamasas“ su UAB „Esola“ pasirašytoje krovinio pervežimo sutartyje sutarta kaina už krovinio pervežimą buvo fiktyvi. Be to, UAB „Reklamasas“ buvo fiktyvi įmonė, kuri realiai nedalyvavo krovinio vežime. Todėl tikruoju UAB „Esola“ užmokesčiu už krovinio pervežimą reikia laikyti 400 Lt, kuriuos apeliantas įsipareigojo sumokėti UAB „Reklamasas“. Toks vežimo užmokesčio sumos nustatymas yra protingas ir sudaro pagrindą tinkamai nustatyti atsakomybės dalis, nemokiam vežėjui tenkančią atsakomybės dalį paskirstyti tarp ieškovo ir UAB „Esola“.
  4. Pripažįstant, kad ieškovo uždarbis už krovinio pervežimą sudarė 200 Lt, o atsakovo UAB „Esola“ - 400 Lt, proporcingai užmokesčių sumoms nustatytinos kiekvieno vežėjo atsakomybės dalys - ieškovo dalis lygi 1/3 (200/600), o atsakovo UAB „Esola“ - 2/3 (400/600). Kadangi teismas nepagrįstai iš ieškovo atlygintos nuostolių sumos atėmė 32 203 Lt, todėl nuostolių suma, kurią reikia paskirstyti tarp šalių, laikytina visa ieškiniu prašyta priteisti nuostolių suma - 194 724,73 Lt. Ši suma tarp vežėjų turėtų būti paskirstyta proporcingai kiekvieno vežėjo užmokesčio už pervežimą daliai: ieškovui tenkanti 1/3 dalis - 64 908,24 Lt, atsakovui UAB „Esola“ tenkanti 2/3 nuostolių dalis - 129 816,48 Lt.

19Atsakovas UAB „Esola“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, darydamas išvadą, jog dar iki krovinio vežimo ieškovui buvo žinomas tikrasis faktinis vežėjas, rėmėsi prielaida neanalizuodamas, kokius būtent duomenis perdavė ieškovui atsakovas UAB „Reklamasas“. Teismas buvo šališkas, nes nevertino UAB „Esola“ nurodytų svarbių ir esminių aplinkybių. Be to, Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendime nurodė, jog pagrindinę vežimo sutartį UAB „TC Prekyba“ sudarė su ieškovu, todėl jis atsako už visą krovinio vežimą. UAB „TC prekyba“ apie ieškovo pasitelktus kitus vežėjus nebuvo žinoma, kaip ir UAB „Esola“ apie pradinį užsakovą. Tuo tarpu nurodyto krovinio gabenimui ieškovas pasitelkė atsakovą UAB „Reklamasas“, kuris, neturėdamas savo transporto priemonių nurodyto krovinio pervežimui, pasitelkė atsakovą UAB „Esola“ ir 2009 m. gruodžio 28 d. sudarė sutartį - užsakymą krovinio pervežimui. Byloje duomenų, kad apie nurodytų atskirų sutarčių sudarymą ir jų turinį buvo informuotos visos vežime dalyvavusios šalys, nėra, o ir teismas sprendime jų nenurodė bei nevertino.
  2. UAB „Esola“ su ieškovu nebuvo sudaręs krovinio vežimo sutarties, todėl faktinis vežėjas atsakovas UAB „Esola“ nebuvo tiesiogiai įsipareigojęs ieškovui savo vardu ir rizika vežti krovinį. Vežimo sutartis sudaryta tarp UAB „Esola“ ir UAB „Reklamasas“ taip pat nebuvo pateikta ieškovui. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovas, kontroliuodamas krovinio vežimą, būtų bendravęs su atsakovo UAB „Esola“ atstovais. Ieškovui tapo žinoma, kas buvo faktinis krovinio vežėjas tik po krovinio praradimo.
  3. Teismas nepagrįstai perkėlė atsakomybės klausimą dėl tinkamo krovinio važtaraščio užpildymo atsakovui UAB „Esola“. Pagal Konvencijos 7 straipsnio 1 dalį „c“ punktą siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų visų kitų siuntėjo duomenų ir instrukcijų, neteisingai pateiktų važtaraščiui pildyti ar į jį įtraukti. Teismas nesiaiškino, kas pildė CMR važtaraštį, tačiau iš priimtų teismų sprendimų matyti, kad visus CMR važtaraščio duomenis pildė krovinio siuntėjas, kuriam juos perdavė ieškovas.
  4. Priešingai nei nurodo teismas kasacinio teismo byloje Nr. 3K-3-189/2014 visos faktinės aplinkybės, susijusios su joje dalyvavusių vežėjų tarpusavio vežimo teisiniais santykiais, iš esmės sutampa. Važtaraštyje faktinio vežėjo nenurodymas neturi esminės reikšmės ir įtakos šioje byloje vežime dalyvavusių šalių sutartiniams santykiams įvertinti, t. y. krovinio siuntėjui UAB „TC prekyba“ tiesiogiai įsipareigojusius savo vardu ir rizika vežti krovinį. Kasacinis teismas minėtoje byloje konstatavo, kad siuntėjui apie kitus vežėjus nebuvo žinoma, todėl laikė, kad buvo sudarytos skirtingos vežimo sutartys. Nagrinėjamu atveju nustatytos analogiškos vežime dalyvavusių vežėjų grandinės ir sutarčių sudarymo aplinkybės, todėl teismas nepagrįstai atsisakė taikyti minėtoje kasacinio teismo byloje suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką.
  5. Sprendžiant ieškovo regreso teisę į kitus jo pasitelktus vežėjus, svarbu įvertinti, ar UAB „Reklamasas“, kaip tiesiogiai įsipareigojęs vežėjas, tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, įvertinus CMR konvencijos prasme už pasitelktus asmenis. Kadangi teismas nesivadovavo nurodyta kasacinio teismo praktika, todėl nepagristai laikė, jog buvo sudaryta viena (vienintelė) sutartis CMR konvencijos 34 straipsnio prasme.
  6. Esant neatitikimams tarp važtaraštyje ir sutartyje nurodytų dokumentų ir siuntėjui UAB „Reklamasas“ papildomai patvirtinus dėl krovinio adreso pristatymo vietos bei perdavus krovinį šiuo adresu, atsakovas UAB „Esola“ už nusikalstamą ieškovo pasitelkto asmens veikimą - tyčinį klaidingų duomenų nurodymą negali atsakyti, nes vykdė siuntėjo UAB „Reklamasas“ nurodymus, kuriam savo įgaliojimus suteikė pats ieškovas. Dėl to teismo argumentas, jog atsakovas pažeidė Konvencijos 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes perdavė krovinį ne važtaraštyje nurodytam gavėjui ar jo įgaliotam atstovui, yra nepagrįsti.
  7. UAB „TC prekyba“ ir ieškovas buvo sudarę krovinio vežimo sutartį. Todėl už prievolės neįvykdymą pagal šių asmenų sudarytą vežimo sutartį UAB „TC prekyba“ atsakingas ieškovas, o ne UAB „Esola“, nes UAB „Esola“ ir ieškovo, taip pat ir UAB „TC prekyba“ nesieja jokie sutartiniai įsipareigojimai. Tuo tarpu ieškovas jam patikėto krovinio vežimui pasitelkė UAB „Reklamasas“, kurio vardu veikė T. J. ir dėl kurio nusikalstamų veiksmų savo įsipareigojimų neįvykdė UAB „Reklamasas“, t. y. krovinio į sutartyje nustatytą vietą ir nustatytam gavėjui nepristatė. Ieškovui, atlyginusiam žalą UAB „TC prekyba“, pagal vežimo sutartį atsako UAB „Reklamasas“ ir jo vardu veikiantis T. J.. Vežimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Reklamasas“ ir UAB „Esola“, buvo tinkamai įvykdyta, nes krovinys buvo pristatytas į sutartyje nurodytą vietą ir perduotas ieškovo pasitelktam asmeniui UAB „Reklamasas“.
  8. UAB „Esola“ neatsako už krovinio praradimą, nes tai įvyko dėl kroviniu disponuojančio UAB „Reklamasas“ ir jo vardu veikusio asmens kaltės, kaip jo (siuntėjo) nurodymų pasekmė (Konvencijos 17 str. 2 d.). Teismas nepagrįstai konstatavo, jog buvo sudaryta vienintelė vežimo sutartis ir be teisinio pagrindo nurodė, kad atsakovas krovinį perdavė ne važtaraštyje nurodytam gavėjui arba ne siuntėjo nurodytam gavėjui, nes šiuo atveju atsakovo atžvilgiu siuntėjas buvo ne ieškovas, o UAB „Reklamasas“. Byloje visi duomenys liudija, jog UAB „Reklamasas“ kaip siuntėjas, turėjo visus įgaliojimus disponuoti kroviniu ir jį priimti bei pristatyti sutartyje ir važtaraštyje nurodytu adresu.
  9. UAB „Esola“ veiksmuose nėra kaltės ir tyčinių veiksmų, todėl jam taikytinos CMR konvencijos nuostatos, atleidžiančios jį nuo civilinės atsakomybės arba ją ribojančios. Teismo argumentas, kad UAB „Esola“ privalo atlyginti nuostolius ieškovui tik dėl to, kad ieškovo pasitelktas UAB „Reklamasas“ neturi turto ir faktiškai nevykdantis veiklos, todėl negali būti civilinių santykių dalyviu, yra nepagrįstas. Byloje turi būti įvertinti kiekvieno vežėjo sutartiniai įsipareigojimai kito vežėjo ar siuntėjo atžvilgiu bei jų atsakomybės dydis. Teismas netikrino ir nevertino, ar UAB „Reklamasas“ realiai neturi jokio turto ir išieškojimas neįmanomas. Byloje nėra duomenų, jog UAB „Reklamasas“ yra likviduotas ar reorganizuotas (CK 2.95 str.), todėl jis atsako kartu su jo vardu neteisėtai veikusiais jo dalyviais (CK 2.50 str.).
  10. Netgi tuo atveju, jeigu būtų laikoma, jog visi byloje vežėjai yra atsakingi už krovinio praradimą ir atsiradusią žalą, tai Konvencijos 37 straipsnio 1 dalies „b“ punktas nustato, kad jeigu žala atsirado dėl dviejų ar daugiau vežėjų kaltės, kiekvienas iš jų turi sumokėti jo atsakomybės dalį atitinkančią sumą. Teismas nenustatinėjo visų atsakingų asmenų ir jų už prarastą krovinį atsakomybės dalių. Byloje nustatyta, kad krovinys prarastas dėl ieškovo bei pasitelkto vežėjo UAB „Reklamasas“ ir jo vardu veikusio trečiojo asmens veiksmų. Todėl didžiąją dalį prašomos atlyginti sumokėtos krovinio gavėjui žalos privalo atlyginti būtent nurodyti asmenys, atsižvelgiant į jų atsakomybės dalį. Dėl to teismo sprendimas priteisti ieškovui žalą iš atsakovo proporcingai nuo jam priklausančio atlygio už vežimą, taip pat neįtraukus atsakovo UAB „Reklamasas“ tenkančią dalį ir tokiu būdu ieškovo pasitelkto asmens padarytos žalos dalį, už kurią atsakingas pats ieškovas, priteisus iš atsakovo ieškovui atlyginti yra nepagrįsta, prieštarauja Konvencijos nuostatoms ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams.
  11. Teismas nenustatė, kad UAB „Esola“ veikė pagal vieną pagrindinę vežimo sutartį, jo veiksmuose nėra kaltės pagal jo sudarytą vežimo sutartį, o kitų vežėjų veiksmai iš esmės lėmė ir sudarė galimybę tretiesiems asmenims pasisavinti krovinį. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo iš UAB „Esola“ priteisti ieškovo atlygintą žalą, o juo labiau didesnę žalos atlyginimo dalį nei tenkančią ieškovui.

20Ieškovas UAB „Egliana ir Ko“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime papildomai nurodo:

  1. Teismas iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei šalių paaiškinimų tinkamai nustatė, kad ieškovui buvo žinoma apie UAB „Esola“ dar iki krovinio praradimo. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis tuo, kad ieškovas, pasirašydamas 2009 m. gruodžio 24 d. transporto užsakymą Nr. 333 su užsakovu UAB „AG Trade“, užsakovo buvo paprašytas nurodyti, koks faktinis vežėjas atvyks pasikrauti krovinio. Todėl ieškovas per UAB „Reklamasas“ sužinojo, kad faktiniu krovinio vežėju bus UAB „Esola“, taip pat gavo iš UAB „Reklamasas“ atsakovo UAB „Esola“ transporto priemonės, atvykstančios pasikrauti krovinį, duomenis, automobilio ir puspriekabės valstybinius numerius, vairuotojo vardą, pavardę ir šiuos duomenis atskleidė užsakovui, ką patvirtina tai, kad 2009 m. gruodžio 24 d. transporto užsakyme yra skiltys, kuriose privaloma įrašyti vairuotojo ir automobilio valstybinius numerius. Be to, šie duomenys įrašyti ranka, nes skyrėsi nuo anksčiau pateiktųjų.
  2. Nagrinėjamos bylos ir kasacine tvarka išnagrinėtos bylos Nr. 3K-3-189/2014 faktinės aplinkybės dėl vežėjo nenurodymo važtaraštyje nesutampa. Minėtoje kasacinėje byloje važtaraštyje buvo nurodytas kitas vežėjas, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje važtaraštyje apskritai nėra įrašytas krovinio vežėjas. Taip pat šioje byloje vežėjų grandinėje dalyvavo fiktyvi įmonė, kuriai negalima realiai pareikšti reikalavimo. Todėl minėtos kasacinės instancijos teismo nutarties kaip teismo precedento šioje byloje laikyti negalima. Ieškovas pažymi, kad nurodytoje kasacinio teismo nutartyje suformuotos teisės taikymo praktikos šioje byloje negalima taikyti ir dėl to, kad nagrinėjamos bylos išsprendimas pagal UAB „Esola“ siūloma modelį prieštarautų teisingumo principams ir lemtų tai, kad UAB „Esola“ realiai išvengtų atsakomybės už savo kaltus veiksmus, lėmusius krovinio praradimą.
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013 išaiškinta, kad važtaraščio duomenys taip pat yra reikšmingi, nes jie patvirtina vežimo sutarties sudarymą ir jos sąlygas. Todėl ieškovas nesutinka su UAB „Esola“ teiginiais, kad visais atvejais, esant krovinio vežimo sutartyje ir CMR važtaraštyje nurodytam skirtingam krovinio pristatymo adresui, išimtinai turi būti vadovaujamasi tik krovinio vežimo sutartyje nurodytam krovinio pristatymo vietos adresu, nes tai prieštarauja minėtai kasacinio teismo nutarčiai.
  4. UAB „Esola“ negali teigti, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012 nenustatė jo kaltės ir šiuo pagrindu teigti, kad teismas pripažino, jog jis veikė tinkamai. Ieškovas nurodo, kad minėtoje byloje UAB „Esola“ dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, todėl teismas UAB „Esola“ veiksmų nevertino.
  5. Teismas pagrįstai pripažino, kad UAB „Esola“ veikė aplaidžiai, nes pažeidė Konvencijos 12 straipsnyje nustatytą krovinio gavėjo pakeitimo tvarką ir krovinį atidavė asmenims, neturėjusiems teisės jį gauti. UAB „Esola“ neginčija, kad, pastebėjęs krovinio iškrovimo adresų neatitikimus važtaraštyje ir sutartyje, krovinį vežęs vairuotojas telefonu susisiekė su UAB „Reklamasas“ atstovu, tačiau dėl savo nerūpestingumo UAB „Esola“ apsiribojo tik telefoniniu skambučiu, nors Konvencijos 12 straipsnis numato, kad tokioje situacijoje vežėjas privalo pareikalauti pateikti pirmąjį važtaraščio egzempliorių. UAB „Esola“ atidavė krovinį pažeidęs Konvencijos 12 straipsnyje nurodytą gavėjo pakeitimo tvarką, todėl už šiuos neteisėtus veiksmus jam kyla atsakomybė Konvencijos 17 straipsnio 1 dalies pagrindu.
  6. Nepagrįstas UAB „Esola“ skundo argumentas, kad teismas nustatė, jog krovinys prarastas tik dėl ieškovo kaltės, nes teismas pripažino, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas UAB „Esola“ veikė nepakankamai rūpestingai, todėl tiek vieną, tiek kitą pripažino kaltais dėl krovinio praradimo. UAB „Esola“ kaip ir visi kiti vežėjai sudarė sutartį dėl to paties krovinio pervežimo: buvo perduotas vežti tas pats krovinys, tiek krovinio siuntėjas, tiek ir jo gavėjas važtaraštyje buvo nurodytas tas pats. Vien tai, kad atsakovui UAB „Esola“ sutartyje buvo nurodytas kitoks krovinio iškrovimo adresas, nepakeičia krovinio gavėjo ir nepaneigia UAB „Esola“ pareigos patikrinti, ar krovinys perduodamas reikalavimo teisę jį gauti turinčiam asmeniui. Taigi, visos pervežimo sutartys sudarytos dėl to paties krovinio pervežimo. Kadangi ir su UAB „Esola“ buvo sudaryta sutartis dėl to paties krovinio pervežimo, UAB „Esola“ dabar negali reikalauti, kad būtų paneigta jo atsakomybės už šį krovinį pareiga.

21Atsakovas UAB „Esola“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodo šiuos argumentus:

  1. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo visų atsakingų asmenų ir jų už prarastą krovinį atsakomybės dalių, taip pat nenurodė argumentų, dėl ko nėra įmanoma nustatyti kiekvieno vežėjo atsakomybės dalies, todėl nepagristai taikė Konvencijos 37 straipsnio „c“ punktą.
  2. Ieškovo argumentas, jog visų vežėjų atlygio kaina laikytina ieškovo su UAB „AG Trade“ sutartyje nustatyta vežimo kaina, yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju buvo sudarytos skirtingos vežimo sutartys, o ne viena vežimo sutartis. Atsakovo UAB „Esola“ atžvilgiu siuntėjas buvo ne UAB „AG Trade“ arba ieškovas, o UAB „Reklamasas“, su kuriuo UAB „Esola“ buvo sudaręs vežimo sutartį. Šios sutarties krovinio pristatymo vieta ir kaina skyrėsi nuo sutarčių, sudarytų su kitais vežėjais. Be to, UAB „AG Trade“, UAB „TC prekyba“ ir ieškovas apie faktinį vežėją atsakovą UAB „Esola“ nežinojo, o šiam nebuvo žinoma apie nurodytus asmenis ir jų sutartinius įsipareigojimus.
  3. UAB „Reklamasas“ sumokėjo UAB „Esola“ jų sutartyje numatytą 700 Lt atlygį, o UAB „Esola“ išrašė grynųjų pinigų priėmimo kvitą. Todėl nurodyta sutartyje vežimo kaina nebuvo fiktyvi. Be to, ieškovas mėgina ignoruoti sutartinius santykius tarp UAB „Reklamasas“ ir UAB „Esola“ ir tokiu būdu nepagrįstai teigia, jog su ieškovu ir UAB „AG Trade“ ir kitais vežėjais buvo sudaryta viena vežimo sutartis, kai tuo tarpu šių asmenų ir UAB „Esola“ nesiejo jokie sutartiniai įsipareigojimai ir tarp nurodytų asmenų nebuvo sudaryta viena vežimo sutartis. Todėl UAB „Esola“ neatsako už kitų vežime dalyvavusių asmenų veiksmus.
  4. Ieškovas neginčijo nei sutarties, sudarytos tarp UAB „Reklamasas“ ir UAB „Esola“, nei jos sąlygų, tačiau apeliaciniu skundu kelia naują argumentą ir teismą iš esmės prašo pakeisti šių asmenų sudarytos ir faktiškai įvykdytos sutarties sąlygas, t. y. nustatyti arba laikyti kitą vežimo kainą. Ieškovo reikalavimas pakeisti kitų šalių sudarytos vežimo sutarties sąlygas ir nustatyti tas sąlygas, kurias ieškovas buvo nustatęs su kitu vežėju, prieštarauja sutarties laivės principui, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovo mėginimas skaičiuoti visų vežėjų atsakomybės dalį neįtraukiant į vežimo bendrą kainą vieno iš vežėjui priklausančio atlygio už vežimą yra nepagrįstas.
  5. Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo UAB „Esola“ kitam atsakovui UAB „Reklamasas“ atsakomybės tenkančią dalį, už kurio neteisėtus veiksmus yra atsakingas pats ieškovas (Konvencijos 3 str.), prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl yra nepagrįstas ir atmestinas.

226. Į ieškovo prašomą priteisti sumą įeina ir bylinėjimosi išlaidos (8 768 Lt), kurias jis patyrė kitoje byloje bylinėdamasis su UAB „TC Prekyba“. Tačiau Konvencijos 37 straipsnis nustato, kad vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Akivaizdu, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nelaikytinomis kitomis išlaidomis, susijusiomis su vežimu. Nurodytoje byloje ginčas tarp šalių vyko ir dėl kitų jų prievolių netinkamo įvykdymo pagal kitas vežimo sutartis, kurių šalimi UAB „Esola“ nėra, todėl ir negali atsakyti už jų netinkamą įvykdymą bei ieškovo patirtus nuostolius ar negautas pajamas.

237. 32 203 Lt suma buvo įskaityta ne teismo sprendimu, bet pačių šalių ieškovo ir UAB „TC prekyba“, kuri dėl šios sumos Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje priešieškinio nereiškė. Todėl atsakovas UAB „Esola“, nebūdamas nurodyto įskaitymo šalimi ir nurodytoje byloje nesant ginčo dėl šios sumos, jos ginčyti ar pasisakyti negalėjo. Dėl to šioje byloje teismas pagrįstai atsisakė priteisti šią sumą kaip ieškovo patirtus nuostolius, susijusius su vežimu.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduotų apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).

27Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012 iš UAB „Egliana ir Ko“ priteisė UAB „TC prekyba“ 127 519 Lt nuostolių, 8 768 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. balandžio 23 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Toks sprendimas priimtas nustačius, kad UAB „AG Trade“, įgaliotas veikti UAB „TC prekyba“ interesais, 2009 m. gruodžio 24 d. pateikė ieškovui transporto užsakymą Nr. 333 krovinių pervežimui iš Latvijos į Lietuvą. Tos pačios dienos sutartimi ieškovas krovinio gabenimui pasitelkė atsakovą UAB „Reklamasas“, kuris savo ruožtu 2009 m. gruodžio 28 d. sutartimi-užsakymu krovinio pervežimui Nr.11/2009 gabenti krovinį pavedė UAB „Esola“. Krovinį Latvijoje iš siuntėjo atstovo SIA „DHL Latvia" pagal 2009 m. gruodžio 28 d. CMR važtaraštį Nr. 28122009-2 ir jame nurodytas PVM sąskaitas - faktūras paėmė atsakovo UAB „Esola“ vairuotojas, tačiau krovinys CMR važtaraštyje nurodytam gavėjui adresu R.Kalantos 32, Kaune, kuris buvo nurodytas ir ieškovo sutartyje su UAB „Reklamasas“, pristatytas nebuvo. UAB „Esola“ vairuotojas pristatė krovinį kitu adresu, kuris buvo nurodytas UAB „Reklamasas“ ir UAB „Esola“ sutartyje (UAB „Reklamasas“ šioje sutartyje pakeitė krovinio iškrovimo vietą, nurodytą jo sutartyje su ieškovu). Vėliau paaiškėjo, kad UAB „Reklamasas“ buvo fiktyvi įmonė. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1- 402-667/2011 nustatyta, kad kaltinamasis T. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. 2009 m. gruodžio 24 d. su ieškovu sudarė krovinio pervežimo sutartį fiktyvios UAB „Reklamasas“ direktoriaus Romualdo Kunicko vardu, po to 2009 m. gruodžio 28 d. fiktyvios UAB ,,Reklamasas“ direktoriaus Romualdo Kunicko vardu sudarė sutartį - užsakymą krovinio pervežimui Nr. 11/2009 su UAB „Esola“, 2009 m. gruodžio 28 d. UAB „Esola“ vairuotojui A. C. gabenant krovinį pagal sutartį - užsakymą krovinio pervežimui, telefonu nurodė krovinį iškrauti adresu Europos pr. 71, Kaunas ir tokiu būdu apgaule įgijo UAB „TC prekyba“ priklausančius daiktus. Bendra viso krovinio vertė yra 206 891,78 Lt.

28Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

29Dėl UAB „Esola“ atsakomybės

30Kaip matyti iš ieškovo sutarties su UAB „Reklamasas“, pastarosios bendrovės sutarties-užsakymo krovinio pervežimui Nr. 11/2009 su UAB „Esola“ sąlygų, šalys susitarė, kad vadovausis Konvencijos nuostatomis. Šalys byloje Konvencijos nuostatų taikymo iš esmės nekvestionuoja. Pats atsakovas neneigia, jog jis buvo faktinis vežėjas, nurodo, kad ginčo išsprendimui reikia vadovautis Konvencija. Tačiau atsakovas teigia, kad reikia vadovautis tik Konvencijos 3, 17 straipsniais, netaikant jos 36, 37 straipsnių. Tokiai pozicijai pagrįsti jis remiasi kasacinio teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi panašioje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014, kurioje, kaip atsiliepime į ieškinį nurodė atsakovas, suformuota nauja praktika. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje negalima visa apimtimi vadovautis šios kasacinio teismo nutarties motyvais, nes faktinės bylų aplinkybės nėra tapačios. Minėtoje kasacinio teismo byloje buvo nustatyta, kad tas pats vežėjas (tos bylos ieškovas) buvo siuntėjo nurodytas tiek sutartyje, tiek CMR važtaraštyje, o faktinis vežėjas buvo kitas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju AG „Trade“ teikė ieškovui tik transporto užsakymą Nr. 333, o CMR važtaraštyje, kuris išduotas Latvijoje (tai nurodo ir pats atsakovas) ir kuriame nurodyta siuntėju Latvijos įmonė, vežėjas nenurodytas (b.l. 15,16). Reikšminga ir tai, kad tiek ieškovui teiktame užsakyme, tiek ieškovo sutartyje su UAB „Reklamasas“, tiek atsakovui UAB „Esola“ išduotame CMR važtaraštyje nurodyta krovinio iškrovimo vieta R.Kalantos 32, Kaune ir tik atsakovų UAB „Reklamasas“ bei UAB „Esola“ tarpusavio sutartyje-užsakyme krovinio pervežimui Nr. 11/2009 nurodytas kitoks adresas – Europos pr. 71, Kaunas. Kaip minėta, UAB „Reklamasas“ šioje sutartyje pakeitė krovinio iškrovimo vietą, kuri buvo nurodyta jo sutartyje su ieškovu, ir būtent pastaroji aplinkybė turėjo svarbią reikšmę krovinio praradimui.

31Byloje nėra ginčo, kad faktinis vežėjas buvo atsakovas UAB „Esola“. Jis, remdamasis savo sutartimi su UAB „Reklamasas“, įrodinėja, kad tinkamai įvykdė jos nuostatas ir dėl to jam atsakomybė apskritai netaikytina Konvencijos 17 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes jis nebuvo pagrindinės sutarties šalimi (susitariantis vežėjas), dalyvaujančių byloje asmenų sudarytų sandorių grandinėje jo ir UAB „Reklamasas“ sutarties požiūriu būtent pastaroji bendrovė laikytina siuntėju, prieš šią bendrovę atsakovas įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tuo tarpu nei su UAB „TC prekyba“ (jos įgaliotu atstovu UAB „AG Trade“), nei su ieškovu joks tiesioginis sutartinis ryšys jo nesiejo. Teisėjų kolegija faktinių aplinkybių kontekste nesutinka su atsakovu, kad minėto Konvencijos straipsnio pagrindu jis neatsako už krovinio praradimą apskritai.

32Atsakovo sutartis-užsakymas krovinio pervežimui Nr. 11/2009 su UAB „Reklamasas“, kurioje krovinio pristatymo vieta Europos pr. 71, Kaunas, buvo sudaryta prieš išrašant CMR važtaraštį. Kaip minėta, pats atsakovas nurodo, kad CMR važtaraštį išrašė ne ieškovas, ne UAB „Reklamasas“ ar pats atsakovas, o Latvijos bendrovė - siuntėju CMR važtaraštyje nurodytas SIA „LG Electronics“ atstovas SIA „DHL Latvia“, gavėju AB „Topo centras“ (buvusi UAB TC prekyba“). CMR važtaraštyje nurodyta krovinio pristatymo vieta – R.Kalantos 32, Kaune, t.y. ta pati, kuri buvo nurodyta kitose šalių sudarytose sutartyse, išskyrus atsakovo ir UAB „Reklamasas“ sutartį-užsakymą krovinio pervežimui Nr. 11/2009. Taigi, net jei sutikti su atsakovo aiškinimu, grindžiamu pirmiau paminėta kasacinio teismo nutartimi, t.y. kad pagal atsakovo sutartį su UAB „Reklamasas“ siuntėju laikytina pastaroji bendrovė, tai tokiai išvadai nėra jokio pagrindo pagal įrašus CMR važtaraštyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konvencijos 9 straipsnio 1 dalį važtaraštis pats savaime yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 1 dalį siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu inter alia pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje. Tačiau tokie veiksmai turi būti atliekami laikantis Konvencijos 12 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų – siuntėjas, norintis pasinaudoti šia teise, privalo pateikti vežėjui pirmą važtaraščio egzempliorių, kuriame įrašytos naujos instrukcijos. Taigi, bet kuriuo atveju (net jei, anot atsakovo, turinčiu teisę disponuoti kroviniu siuntėju ir būtų laikomas UAB „Reklamasas“) iš siuntėjo turėjo būti pareikalauta pateikti CMR važtaraštį su nurodyta kitokia nei gautame važtaraštyje (R.Kalantos 32, Kaune) krovinio pristatymo vieta (Europos pr. 71, Kaune). Pažymėtina, kad iš liudytojo A. C. parodymų baudžiamojoje byloje matyti, jog krovinį jis ir būtų vežęs būtent CMR važtaraštyje (o ne sutartyje-užsakyme krovinio pervežimui Nr. 11/2009, kurios jis ir neturėjo) nurodytu adresu (Kauno apygardos teismo civ. b. Nr. 558-324/2012 t. 2, b.l. 148), tačiau patikėjo jam skambinusio T. J. patikinimais apie būtiną kitą krovinio pristatymo vietą. Sutiktina su atsakovu, kad pagal teisminę praktiką sutartyje (atsakovo su UAB „Reklamasas“) numatyta krovinio iškrovimo vieta yra reikšmingas faktorius, kuriuo turi vadovautis vežėjas, tačiau taip pat nepaneigtas ir važtaraštyje nurodytos krovinio pristatymo vietos reikšmingumas ir konstatuota, jog vežėjas, esant prieštaringiems duomenims šiuose dokumentuose, turi imtis visų protingai prieinamų priemonių šiems prieštaravimams pašalinti. Šiuo gi atveju to padaryta nebuvo – nei su CMR važtaraštyje nurodytu siuntėju, nei su jame nurodytu gavėju nebuvo aiškintasi, vairuotojas įvykdė jam net nepažįstamo asmens telefoninį nurodymą dėl krovinio nukreipimo kitu nei CMR važtaraštyje nurodytu adresu, o net ir atiduodant krovinį nepatikrinta, ar jį gaunantis asmuo yra gavėjo pagal CMR važtaraštį tinkamas atstovas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks vežėjo elgesys atima jam pagrindą vadovautis teisės normų nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal abiejų atsakovų sudarytą sutartį-užsakymą krovinio pervežimui Nr. 11/2009 atsakovas jokios informacijos apie krovinio gavėją neturėjo, nes krovinio gavėjas joje apskritai nenurodytas. Kitaip tariant, krovinio gavėjas atsakovui galėjo būti žinomas (ir patikrinamas) tik pagal CMR važtaraštį. Be to, gavėjo parašo CMR važtaraštyje apskritai nėra, nors CMR konvencijos 13 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad krovinio ir kartu jo valdymo perdavimo momentas patvirtinamas gavėjo parašu jam vežėjo perduotame važtaraštyje.

33Atsakovo teigimu, remiantis jo nurodomos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014 išaiškinimais, ir nagrinėjamu atveju laikytina, kad buvo sudaryta ne viena (vienintelė Konvencijos 34 straipsnio prasme) sutartis, pervežimo procese sudarytos kelios skirtingos vežimo sutartys su skirtingais siuntėjais ir vežėjais, dėl ko ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo tik iš UAB „Reklamasas“ jų tarpusavio sutarties pagrindu, o Konvencijos 36, 37 straipsniai netaikytini. Šiame kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo nesutikti su atsakovo aiškinimu, jog ieškovui nebuvo žinoma apie tai, kad UAB „Reklamasas“ pavedė vežimą vykdyti UAB „Esola“, ir atmestinas kaip nepakankamai įtikinamas ieškovo teikiamas aiškinimas, jog ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma dar prieš faktinį vežimą. Pirmosios instancijos teismas, darydamas priešingą išvadą, jos jokiais įrodymais iš esmės ir nepagrindė. Tuo tarpu vien tai, kad transporto užsakyme Nr. 333 buvo pakeistas krovinį paimsiančios transporto priemonės numeris, kurį ieškovas nurodo sužinojęs iš UAB „Reklamasas“, nepatvirtina, kad ieškovas buvo informuotas ir apie tai, kad ši transporto priemonė priklauso būtent UAB „Esola“ ir būtent ši bendrovė bus faktinis vežėjas. Tuo tarpu kitų įrodymų, kad ieškovui buvo žinoma apie būsimą faktinį vežėją, juo labiau, apie jų tarpusavio įsipareigojimus, byloje nėra. Tačiau paminėti bei kiti atsakovo argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tik iš savo tiesioginio kontrahento UAB „Reklamasas“, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia jo atsakomybės prieš ieškovą.

34Visų pirma, jau minėta, kad vežėjų Konvencijos prasme grandinėje šiuo atveju dalyvauja fiktyvi įmonė. Pripažįstant iš dalies ieškovo neapdairumą (kaltę) dėl sutarties su šia įmone sudarymo, tas pat, ypač atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, susijusias su krovinio pristatymo vietos nurodymu dokumentuose bei nežinomo asmens duotų nurodymų vykdymu, pasakytina ir apie atsakovą, juo labiau, kad tiesiogiai krovinys buvo prarastas atsakovo bei fiktyvios įmonės atstovu prisistačiusiu asmens neteisėtų veiksmų rezultate ir dėl to ieškovas patyrė iš vežimo sutarties netinkamo vykdymo atsiradusius nuostolius. Kaip minėta, nė vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų neginčija Konvencijos nuostatų taikymo iš esmės, ginčas vyksta tik dėl to, ar jos taikytinos visa apimtimi, anot atsakovo, esant kelioms sutartims tarp skirtingų vežėjų. Tačiau Konvencijos 37 straipsnis numato vežėjo, atlyginusio nuostolius pagal Konvencijos reikalavimus (o šiuo atveju būtent taip ir yra įvykę), regreso teisę į (visus) kitus dalyvavusius vežime vežėjus ir neteikia jokių nuorodų, siejančių šio straipsnio taikymą su tik vienos (vienintelės) vežimo sutarties (Konvencijos 34 straipsnis) sudarymo atvejais. Beje, teisėjų kolegijos nuomone, krovinio tarptautinio pervežimo požiūriu vežimo sutartis plačiąja prasme yra vieninga, ją tik paeiliui vykdo keli vežėjai, vienodai prisiėmę atsakomybę dėl krovinio išsaugojimo; pirminis siuntėjas yra sudaręs vienintelę vežimo sutartį ir nėra atskirų sutarčių dėl pervežimo kiekvienoje valstybėje; krovinys vežamas pagal vienintelį CMR važtaraštį, kuris, kaip minėta, taip pat reiškia vežimo sutarties sudarymą. Sutikus su atsakovo aiškinimu dėl atsakomybės taikymo tik visos vežėjų grandinės eiliškumo seka ir ribose, tektų daryti išvadą, kad paskutiniam vežėjui regresinė atsakomybė galėtų būti tik paskutinė arba jis jos gali net ir visai išvengti (nagrinėjamu atveju atsakovui UAB „Esola“ kiltų atsakomybė tik prieš fiktyvią įmonę). Kita vertus, bet kuriuo atveju kasacinio teismo yra nurodyta, kad Konvencijoje nėra nuostatų, kurios draustų pervežimo dalyvių atsakomybę joje nenumatytais pagrindais; bendrasis civilinės atsakomybės principas reikalauja, kad nuostoliai (žala) būtų atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl tais atvejais, kai reikalavimai tarptautinio pervežimo dalyviams reiškiami kitu, negu numatyta Konvencijoje, pagrindu, dėl šalių atsakomybės sąlygų ir ribų turi būti sprendžiama pagal nacionalinės teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir Konvencijos 37 straipsnio tiesioginio netaikymo atveju atsakovų atsakomybė kiltų iš CK 6.9 straipsnio, 6.279 straipsnio nuostatų, nes ieškovas, kaip vienas vežimo dalyvių, yra atlyginęs žalą, tiesiogiai atsiradusią dėl abiejų atsakovų veiksmų (kaip minėta, neneigiant ir paties ieškovo veiksmų iš dalies prisidėjimo prie žalos kilimo). Be to, abiems atsakovams, nepaisant ir to, kaip jie (ne)tinkamai vykdo tarpusavio sutartinius įsipareigojimus, galioja CK 6.263 straipsnio 1 dalies reikalavimas elgtis taip, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims.

35Dėl žalos dydžio

36Teisėjų kolegija iš esmės sutinka tiek su ieškovo, tiek atsakovo argumentais dėl netinkamai skundžiamame sprendime nustatytos žalos dydžio.

37Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012 iš ieškovo priteista 127 519 Lt nuostoliams iš vežimo sutarties atlyginti. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, visos kitos šiuo sprendimu priteistos sumos yra susijusios su dėl bylinėjimosi, o ne su dėl vežimo kilusiais nuostoliais. Kita vertus, sutiktina ir su ieškovu, kad nagrinėjamoje byloje teismas nepagrįstai į nuostolių sumą neįtraukė 32 203 Lt sumos. Iš Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo matyti, kad toje byloje reikalavimas UAB „Egliana ir Ko“ dėl nuostolių atlyginimo buvo sumažintas iki 127 519 Lt inter alia ir dėl to, kad UAB „Egliana ir Ko“ turėjo reikalavimo teisę į UAB „TC prekyba“ 32 203 Lt sumai, kitaip tariant, faktinė žala dėl krovinio praradimo buvo šia suma didesnė ir teisme reikalauta mažesnės (127 519 Lt) dėl to, kad 32 203 Lt suma buvo dengiama nuostolių, kilusių dėl krovinio praradimo, dalis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šios sumos vertinimas skundžiamame sprendime kaip ieškovo negautų pajamų nėra pagrįstas ir pripažintina, kad ieškovas iš viso yra atlyginęs 159 722 Lt nuostolių.

38Dėl atsakomybės paskirstymo

39Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vežimo dalyvių atsakomybės dalies, vadovavosi Konvencijos 37 straipsnio „b“ punkto nuostatomis, reglamentuojančiomis atsakomybės paskirstymą proporcingai nuo vežėjų atlygio už vežimą. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su tokiu - proporcingai atlygiui už vežimą - atsakomybės dalių paskirstymu.

40Vadovaujantis paminėta Konvencijos nuostata pirmosios instancijos teismo pasirinktu būdu atsakomybė paskirstoma tik tuo atveju, jei neįmanoma nustatyti vežėjų atitinkamų atsakomybės dalių. Tuo tarpu visų pirma ji numato, kad jeigu žala atsirado dėl dviejų ar daugiau vežėjų kaltės, kiekvienas jų turi sumokėti jo atsakomybės dalį atitinkančią sumą. Pirmosios instancijos teismas, nenustatinėjęs ir nenurodęs, kodėl negali nustatyti atsakovų atsakomybės dalies, paskirstė atsakomybės dalis būdu, kuriuo reiktų vadovautis nesant galimybės nustatyti šias dalis. Teisėjų kolegijos požiūriu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad kokios nors kliūtys kliudo teismui nustatyti atsakomybės dalis ir dėl to yra būtina taikyti tik atsakomybės dalių paskirstymą pagal vežėjų gauto atlygio proporcijas. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei, sutikus su atsakovu, kad Konvencijos 37 straipsnis nagrinėjamu atveju negalėtų būti taikomas tiesiogiai, teisėjų kolegija neįžvelgia pakankamo pagrindo jame nurodytų atsakomybės dalių nustatymo principų taikymo negalimumui ir nacionalinės teisės normų plotmėje.

41Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 87 512 Lt arba beveik 55 proc. nuo ieškovo patirtų dėl vežimo nuostolių (159 722 Lt). Teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, kad toks jo atlygintinos žalos dydis nelaikytinas proporcingu jo kaltės laipsniui. Šiuo atveju ieškinys UAB „Reklamasas“ atžvilgiu atmestas ir šioje dalyje ieškovas sprendimo neskundžia, reikalavimas T. J. apskritai nereikštas. Todėl spręstina, kokia yra atsakovo atsakomybės dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atsakomybės laipsnis negalėtų būti didesnis nei asmenų, planavusių užvaldyti krovinį ir tai padariusių, nes jų veiksmuose yra tiesioginė tyčia, galutiniame rezultate būtent šie asmenys gavo turtinę naudą. Paties ieškovo neapdairumas taip pat jau yra konstatuotas Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendime (sprendimo 7 lapas). Kita vertus, atsakovo veiksmai tiek vežant krovinį kitu nei CMR važtaraštyje nurodytu adresu pagal asmens telefoninį nurodymą, tiek neįsitikinant, kam krovinys perduodamas, leidžia konstatuoti itin didelį neatsargumo laipsnį, kuris teisminėje šios kategorijos bylų praktikoje gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo patirtų dėl vežimo 40 proc. nuostolių atlyginimas (63 890 Lt/ 18 503,82 Eur) yra adekvati atsakovo atsakomybės dalis ir mažinti jį daugiau nėra pagrindo.

42Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas sprendimas iš dalies pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Pakeitus skundžiamą sprendimą, perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.).

45Ieškinys tenkinamas 33 proc. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina pirmosios instancijos teisme 759 Lt už advokato pagalbą (33 proc. nuo 2 299 Lt), 99 Lt vykdymo išlaidų (33 proc. nuo 300 Lt), 1 917 Lt žyminio mokesčio. Atsakovui iš ieškovo priteistina 759 Lt (33 proc. nuo 2 300 Lt) už advokato pagalbą (CPK 93 str. 1 d.). Įskaičius šias sumas, iš atsakovo ieškovui priteistina 2 016 Lt bylinėjimosi išlaidų.

46Apeliacinis atsakovo skundas tenkinamas 27 proc., ieškovo atmetamas. Todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 270 Lt išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo surašymą (27 proc. nuo 1‘000 Lt), 709 Lt žyminio mokesčio. Už atsakovo atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų nėra pateikta. Iš atsakovo ieškovui priteistina 1 237 Lt (73 proc. nuo 1 694 Lt) už ieškovo atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą. Įskaičius šias sumas, iš atsakovo ieškovui priteistina 258 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimą dalyje dėl priteistos žalos atlyginimo dydžio ir bylinėjimosi išlaidų pakeisti: sumažinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Egliana ir Ko“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Esola“ priteistą žalos atlyginimo sumą iki 18 503,82 Eur (63 890 Lt), bylinėjimosi išlaidų sumą – iki 583,87 Eur (2 016 Lt).

49Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

50Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Egliana ir Ko“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Esola“ 74,72 Eur (258 Lt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Egliana ir Ko“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 5. Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.... 6. Ieškovo teigimu, vežėjas UAB „Esola“ privalėjo žinoti, jog priėmus... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 9. Dėl senaties termino. Regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų... 10. Dėl ieškovo reikalavimo teisės. Teismo vertinimu, nepagrįsti UAB... 11. Dėl UAB „Esola“ atsakomybės Konvencijos 34 straipsnio pagrindu taikymo.... 12. Atsakovo kaltė dėl krovinio praradimo. Atsakovas UAB „Esola“ nepagrįstai... 13. Dėl vežimo dalyvių atsakomybės dalies. Civilinėje byloje Nr.... 14. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 32 203 Lt ieškovui... 15. Byloje nustatyta, kad pagal UAB „AG Trade“ užsakymą ieškovas už... 16. Teismas, atėmęs UAB „Reklamasas” gautą 700 Lt atlyginimą, sprendė, kad... 17. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai... 18. Ieškovas UAB „Egliana ir Ko“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus... 19. Atsakovas UAB „Esola“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo... 20. Ieškovas UAB „Egliana ir Ko“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą... 21. Atsakovas UAB „Esola“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo... 22. 6. Į ieškovo prašomą priteisti sumą įeina ir bylinėjimosi išlaidos (8... 23. 7. 32 203 Lt suma buvo įskaityta ne teismo sprendimu, bet pačių šalių... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 27. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje... 28. Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo apeliacinis skundas... 29. Dėl UAB „Esola“ atsakomybės... 30. Kaip matyti iš ieškovo sutarties su UAB „Reklamasas“, pastarosios... 31. Byloje nėra ginčo, kad faktinis vežėjas buvo atsakovas UAB „Esola“.... 32. Atsakovo sutartis-užsakymas krovinio pervežimui Nr. 11/2009 su UAB... 33. Atsakovo teigimu, remiantis jo nurodomos kasacinio teismo nutarties civilinėje... 34. Visų pirma, jau minėta, kad vežėjų Konvencijos prasme grandinėje šiuo... 35. Dėl žalos dydžio ... 36. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka tiek su ieškovo, tiek atsakovo... 37. Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.... 38. Dėl atsakomybės paskirstymo ... 39. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vežimo dalyvių atsakomybės... 40. Vadovaujantis paminėta Konvencijos nuostata pirmosios instancijos teismo... 41. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 87 512 Lt arba beveik 55... 42. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas sprendimas iš dalies pakeistinas... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. Pakeitus skundžiamą sprendimą, perskirstytinos šalių patirtos... 45. Ieškinys tenkinamas 33 proc. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina... 46. Apeliacinis atsakovo skundas tenkinamas 27 proc., ieškovo atmetamas. Todėl... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 48. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimą dalyje dėl... 49. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 50. Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Egliana ir Ko“ iš...