Byla 1A-319-211-2014

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Pavelo Frolovo, Stasio Lemežio, sekretoriaujant Ilonai Lonskai, dalyvaujant prokurorei Miglei Suchankienei, gynėjui advokatui Rokui Kaireliui, nukentėjusiojo atstovui V. C., nuteistajam I. O.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams, pagal LR BK 284 str. 1 d. – 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui (viso 80 valandų). Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė I. O. paskirta – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas 2013-04-07 kaip 1 laisvės atėmimo diena.

3Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant I. O. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar būti registruotam darbo biržoje ir be institucijos, vykdančios nuteistojo prižiūrą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, 6 pirmus mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

4Iš I. O. priteista: 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimui R. N. naudai bei 1845,47 Lt turtinės žalos atlyginimui Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos misterijos naudai.

5Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, n u s t a t ė :

6I. O. nuteistas už tai, kad 2013-04-06 apie 23.20 val. viešoje vietoje, prie kavinės „Agotos gryčia“ pastato, Šeškinės g. 59A, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stebint kitiems, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės priežasties sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir pažeidė viešąją tvarką, konflikto metu spyrė R. N. į veidą.

7Taip pat I. O. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, stebint kitiems, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės priežasties sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir pažeidė viešąją tvarką, ir tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo R. N., tai yra 2013-04-06 apie 23.20 val. viešoje vietoje, prie kavinės „Agotos gryčia“ pastato, Šeškinės g. 59A, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tyčią sužaloti R. N., konflikto metu spyrė nukentėjusiajam į veidą, padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį su aplinkine kraujosruva ir taip, dėl chuliganiškų paskatų, nesunkiai sutrikdė R. N. sveikatą.

8Nuteistasis I. O. (toliau apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-28 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, o nenustačius pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį – nuosprendžio dalį, kurioje apeliantas nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – išteisinti I. O. jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Panaikinti bausmės, paskirtos pagal LR BK 284 str. 1 d. subendrinimą su bausme pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. Veiką iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į LR BK 138 str. 1 d. ir atitinkamai sušvelninti paskirtą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones. Sumažinti priteistą neturtinę žalą.

9Apeliantas nurodo nesutinkąs su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus byloje įrodymus, rėmėsi prieštaringais liudytojų parodymais ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

10Dėl nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmo: apeliantui akivaizdu, kad vidutinių fizinių gabumų asmuo nesugebėtų iškelti kojos iki kito asmens galvos aukščio. Net ir iškėlus koją iki tokio aukščio, toli gražu nereiškia, kad smūgis bus atliktas taip, kad sulaužytų kaulą, kadangi tokio veiksmo atlikimas yra fiziškai sudėtingas. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantas paaiškino, kad kovos menais niekada neužsiiminėjo, taigi specialaus pasirengimo ir specialiųjų įgūdžių neturi. Teismas faktinės aplinkybės, kad minėtu būdu sužaloti žmogų yra pakankamai sudėtinga, netyrė, skundžiamame nuosprendyje apsiribodamas tik teiginiu, kad įvykio metu nuteistasis stovėjo aukščiau nei nukentėjusysis. Koks buvo tas aukščių skirtumas (viena, dvi laiptų pakopos ar daugiau) sprendime taip pat nenurodyta. Apelianto teigimu, iš liudytojų parodymų vienareikšmiškai teigti, kad nukentėjusysis ir apeliantas stovėjo ne viename lygmenyje, negalima. Taip pat nurodo, kad dar iki įvykių apeliantas turėjo kojos traumą, todėl sužaloti stovintį asmenį spyriu į galvą – neįmanoma.

11Dėl liudytojų K. S. ir V. J. parodymų vertinimo: apelianto teigimu, minėtų liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kaip prieštaringi, o dėl kai kurių aplinkybių – akivaizdžiai melagingi. Nurodo, kad minėtos liudytojos yra artimai susijusios su nukentėjusiuoju – K. S. yra nukentėjusiojo sugyventinė, o V. J. artima draugė, todėl apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtos liudytojos neturėjo tikslo apkalbėti nuteistąjį. Be to, liudytojų parodymai apie nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes yra nelogiški, kas verčia apeliantą abejoti jų atitikimu tikrovei, kadangi tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu K. S. nurodė, kad spyrio nukentėjusiajam metu V. J. stovėjo tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo. Apeliantui kyla klausimas, kaip apskritai įmanoma įspirti žmogui į galvą, kai tarpe stovi žmogus. Dar labiau prieštaringi, pasak apelianto, V. J. parodymai, kadangi bylos nagrinėjimo metu ji nurodė, kad su nukentėjusiuoju yra vienodo ūgio, o spyrio metu stovėjo tiesiai prieš apeliantą, už jos dar stovėjo K. S.. Tokiu būdu apeliantas teigia, kad pasiekti koja kito asmens galvą, kai tarpe stovi 2 žmonės, yra akivaizdžiai neįmanoma. Be to, paties nukentėjusiojo parodymai, kategoriškai neigusio savo neblaivumą įvykio metu, parodymai apie sužalojimo aplinkybes taip pat skiriasi nuo K. S. ir V. J. duotų paaiškinimų. Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to fakto, kad liudytoja K. S. akivaizdžiai painiojasi duodama parodymus, kadangi nurodė, jog nukentėjusiajam buvo spirta iš dešinės kojos į kairiąją galvos pusę, tačiau tuo pačiu nurodė, kad po smūgio nukentėjusysis nukrito taip pat į kairę pusę, kas, pasak apelianto, neįmanoma. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja K. S. davė akivaizdžiai melagingus parodymus apie tam tikras aplinkybes.

12Dėl P. V. parodymų: apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad jo kaltę pagrindžia šio liudytojo – policijos pareigūno parodymai, kadangi, pasak apelianto, jie nenuoseklūs, prieštaraujantys kitų asmenų parodymams. Be to, šis liudytojas nematė paties įvykio, todėl jo parodymai negali būti apelianto nusikalstamos veikos įrodymu ir pagrindu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, apeliantas nurodo, kad ir pats liudytojas paaiškino, jog į panašius įvykius jam tenka vykti dažnai ir tai buvo niekuo neišsiskiriančios muštynės.

13Dėl apelianto parodymų vertinimo: apeliantas teigia nesutinkantis su teismo vertinimu, kad jo parodymų keitimas susijęs su siekiu švelninti baudžiamąją atsakomybę ar siekiu jos išvengti, kadangi pastarasis savo parodymus pakeitė dar ikiteisminio tyrimo metu, o ir nurodė to priežastis: 2013-04-07 apklausa vyko tik formaliai užtikrinus apklausiamojo teisę į gynybą, tinkamai neišaiškinus įstatymo garantuojamų teisių, apeliantui naktį praleidus areštinėje, nevalgius, jaučiant vartoto alkoholio poveikį ir esant šoko būsenoje dėl sulaikymo. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu duoti apelianto parodymai visiškai atitiko duotus 2013-11-08 apklausos metu, todėl negali būti vertinami kaip nepatikimi, o ir analizuojami ir vertinami turėtų būti būtent 2013-11-08 duoti pastarojo parodymai.

14Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ir teismo nevertintų aplinkybių: apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, visiškai nevertino kai kurių bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kurias nurodė apklausti liudytojai, kurie teigė, kad prie kavinės „Agotos gryčia“ buvo didelis kiekis žmonių, o V. G.-G. nurodė, kad nukentėjusįjį sužalojo tyrimo nenustatytas asmuo. Kadangi nurodytų abejonių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepašalino, todėl priimtas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį draudžiama.

15Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent apeliantas sužalojo nukentėjusįjį R. N., priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, kadangi apkaltinamąjį nuosprendį teismas grindė iš esmės dviejų, su nukentėjusiuoju artimai susijusių asmenų – K. S. ir V. J. parodymais, kurios net gi bandė nuslėpti savo bei nukentėjusiojo neblaivumo faktą. Apelianto teigimu, teismas visiškai nemotyvuotai įvykio metu buvusių neblaivių V. S. ir V. J. parodymus įvertino kaip labiau patikimus nei alkoholio nevartojusio V. G.-G.

16Pasak apelianto, byloje nėra neginčijamų ir patikimų įrodymų, kad nukentėjusįjį sužalojo būtent jis, o apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis tik dviejų neblaivių, su nukentėjusiuoju asmeniu susijusių asmenų parodymais, nevertinant jų parodymų nenuoseklumo ir prieštaringumo ir bandymų nuslėpti reikšmingas faktines aplinkybes. Be to, apelianto teigimu, nepagrįstai nebuvo tirti kaltinimą paneigiantys įrodymai, juos iš anksto įvertinant kaip prieštaraujančius nustatytai tiesai arba nemotyvuotai atmetant.

17Dėl veikos kvalifikavimo: apeliantas nurodo, kad net ir konstatavus, kad byloje surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad nuketėjusįjį sužalojo būtent apeliantas, negalima sutikti, kad veika buvo tinkamai kvalifikuota, kadangi liudytojos K. S. ir V. J. savo parodymuose teigė, kad nuteistasis konfliktavo išimtinai su nukentėjusiuoju ir agresija buvo nukreipta išimtinai į nukentėjusįjį. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų apie kitus nuteistojo veiksmus, nukreiptus į viešosios tvarkos sutrikdymą, todėl net ir pripažinus įrodytu faktą, kad nukentėjusįjį sužalojo būtent apeliantas, jo veikos kvalifikavimas keistinas iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. į LR BK 138 str. 1 d.

18Dėl neturtinės žalos dydžio: Apelianto teigimu, net ir konstatavus, kad pastarojo padarytos nusikalstamos veikos faktas yra įrodytas ir veika teisingai kvalifikuota, negalima sutikti su priteistos neturtinės žalos dydžiu, kadangi pagal LAT formuojamą praktiką analogiškose bylose esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui yra priteisiamos ženkliai mažesnės sumos, apeliantas nurodo bylų pavyzdžius. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas didesnį neturtinės žalos dydį priteisė faktiškai be jokių motyvų.

19Teismo posėdyje nuteistasis I. O. ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Nukentėjusiojo atstovas ir prokurorė prašė skundą atmesti.

20Nuteistojo I. O. apeliacinis skundas atmestinas.

21Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo nuteistas I. O., yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados grindžiamos patikimais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos 20 str. reglamentuojantį įrodymų sampratą, reikalavimus, įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, tinkamai ištirti, įvertinti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

22Dėl įrodymų vertinimo:

23Nuteistasis I. O. tiek apeliaciniame skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė spyręs nukentėjusiajam, teigė jį tik pastūmęs besigindamas, tačiau tokią apelianto versiją nuneigia byloje surinkti įrodymai, paties apelianto ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, šiais įrodymais pagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovavosi, priimdamas sprendimą. Kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas mano, kad tiek apeliaciniame skunde minimų liudytojų K. S., V. J., tiek nukentėjusiojo R. N. parodymai buvo gana detalūs, išsamūs, jais netikėti nebuvo jokio teisinio pagrindo. Nors nukentėjusysis R. N. apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. t. 1, b. l. 159-160) parodė, kad nematė, kas iš nugaros galėjo jam smogti, tačiau liudytojos K. S. ir V. J., apklaustos teisme paaiškino, kad matė I. O. smūgį iš kojos Rolandui į veido sritį, be to, Rolandui parkritus, I. O. priėjo ir bandė dar suduoti Rolandui rankom (b. t. 1, b. l. 160-161, 161-162). Tokias pačias aplinkybes liudytojos nurodė ir apklaustos ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 1, b. l. 35-36, 38, 39, 41). Be to, apeliantas, 2013-04-07 apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad konflikto metu su vienu iš vaikinų susistumdė, vaikinas buvo tamsiai apsirengęs, neaukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų. Apeliantas pastūmė vaikiną rankomis ir dešine koja spyrė į galvos sritį (b. t. 1, b. l. 73).

24Liudytojų parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam R. N. buvo padarytas apatinio žandikaulio lūžis su aplinkine kraujosruva, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-04-06), paveikus kietu buku daiktu; sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis (b. t. 1, b. l. 25-26).

25Byloje esantis bendrojo pagalbos centro raštas patvirtina, kad dėl įvykio buvo skambinta 23 val. 19 min. 28 s ir 23 val. 21 min. 41 s (b. t. 1, b. l. 9). Pokalbių turinys užfiksuotas apžiūros protokole (b. t. 1, b. l. 10).

26Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas P. V. nors ir nematė paties įvykio, tačiau nurodė, kad gavus iškvietimą dėl muštynių, buvo sulaikytas tas asmuo, kuris pagal liudytojų parodymus sumušė nukentėjusįjį. Bent 5 asmenys nurodė, kad tas asmuo sumušė (b. t. 1, b. l. 132-163).

27Liudytoja S. V. taip pat teigė nemačiusi pačių muštynių, tačiau teisme paaiškino, kad matė I. O. stovintį prie įėjimo laiptų, o kitas vaikinas stovėjo truputėlį žemiau, bet irgi ant laiptukų (b. t. 1, b. l. 182-183).

28Esant tokiems įrodymams, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų netikėti minėtų liudytojų parodymais ir juos laikyti melagingais. Taip pat nebuvo nustatyta ir dėl ko liudytojos K. S. bei V. J. siektų apkalbėti apeliantą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo dėl ko abejoti, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, be to, liudytojos K. S. ir V. J. teisme nurodė galinčios atpažinti vaikiną, kuris sužalojo nukentėjusįjį ir nurodė į apeliantą, taip pat proceso dalyvių akivaizdoje patikslino, kur kas stovėjo. Jos nurodė, kad apeliantas stovėjo ant laiptukų aukščiau tuo metu, kai buvo tas spyris, o Rolandas stovėjo laipteliu žemiau. Apeliacinė instancija, vertindama šių asmenų parodymus, mato, kad jų parodymuose yra skirtumų, kai kurių prieštaravimų, tačiau visi jų parodymuose esantys neatitikimai yra menki, neturintys reikšmės jų vertinimui.

29Nuteistasis I. O., prašydamas jį išteisinti, nurodo, kad pirmosios apklausos 2013-04-04 metu apklausa vyko jam tinkamai neišaiškinus įstatymo garantuojamų teisių, tačiau iš byloje esančio jo apklausos protokolo matyti, kad apklausoje gynėjas dalyvavo, teisė į gynybą buvo užtikrinta, o ir pranešimas apie įtarimą patvirtina, kad apeliantui jo teisės buvo išaiškintos tinkamai (b. t. 1, b. l. 71-72).

30Kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nereiškia, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino pažeisdamas įstatymu nustatytas taisykles, o apelianto teiginys, kad tam tikros aplinkybės liko neįvertintos, laikytinas jo subjektyvia nuomone.

31Dėl veikų kvalifikacijos:

32Pagrįstas ir teisėtas, kolegijos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-28 nuosprendis ir dėl I. O. nuteisimo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., teismo išvados dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo atitinka faktines bylos aplinkybes.

33Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal LR BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. LR BK 284 str. 1 d. dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 str. 1 d., svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus apeliantas I. O. atliko prie kavinės „Agotos gryčia“ pastato, Šeškinės g. 59A, Vilniuje ir šios vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.

34Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama LR BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas prie kavinės, stebint kitiems asmenims, smurtavo prieš nukentėjusįjį R. N. ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams.

35Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. LR BK

36284 str. 1 d. nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Byloje nustatyta, kad apeliantas I. O. nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje ir, priešingai nei skunde teigia pastarasis, matant svetimiems asmenims įžūliai, t. y. naudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiojo ir kitų atžvilgiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011 ir kt.). Tai, kad apeliantas savo veiksmais ir sukeltomis pasekmėmis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, įrodo ir priverstinis kitų asmenų įsikišimas, policijos pareigūnų kvietimas, nutrauktas normalus žmonių bendravimas.

37Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo I. O. veiksmuose esant būtinuosius viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymius ir jo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal LR BK 284 str. 1 d. Apelianto skundo teiginys, kad esą jis neturėjo tiesioginės tyčios pažeisti viešąją tvarką, yra deklaratyvus ir prieštarauja teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, nes kaip minėta, vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitus asmenis viešoje vietoje, šiuo atveju prie kavinės.

38Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką dėl nesunkaus R. N. sveikatos sutrikdymo iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. į LR BK 138 str. 1 d., kadangi nurodo neturėjęs chuliganiškų paskatų.

39LR BK 138 str. 1 d. nustatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet nukentėjusiajam asmeniui nekilo LR BK 135 str. 1 d. numatyti padariniai. LR BK 138 str. 2 d. numato kvalifikuotą šios nusikalstamos veikos sudėtį, o kaip vieną iš kvalifikuojančių šią nusikalstamą veiką požymių numato chuliganiškas paskatas. Taigi chuliganiškos paskatos (mažareikšmė dingstis atlikti nusikalstamą veiką) šiuo atveju yra ne tik nusikalstamos veikos motyvas, bet ir nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, o kadangi aukščiau išdėstytais motyvais yra įrodyta, jog apelianto I. O. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d., tad, kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog apylinkės teismas, I. O. nusikalstamus veiksmus dėl nukentėjusiojo R. N. sužalojimo netinkamai kvalifikavo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. Teismine praktika nustatyta, kad tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013 ir kt.).

40Dėl neturtinės žalos dydžio:

41Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo.

42Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys: Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Dėl to įstatymas numato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-551/2010).

43Išanalizavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia I. O., matyti, kad teismas atsižvelgė į pastarojo padarytos žalos sukeltas pasekmes nukentėjusiajam, kurios kvalifikuotos kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, į I. O. kaltės rūšį ir formą, abiejų šalių turtinę padėtį, paties nukentėjusiojo kaltę ir veiksmus įvykio metu. Nustatant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, buvo įvertinta ir tai, kad nukentėjusysis dėl sukeltų pasekmių sveikatai patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir įprasto gyvenimo būdo nepatogumus, mitybos pokyčius, nedarbingumą ir diskomfortą. Kaip teisme nurodė pats nukentėjusysis R. N. bei jo atstovas, nukentėjusysis visą mėnesį su sulaužytu žandikauliu pragulėjo ligoninėje, buvo atlikta operacija, pastarasis patyrė išgyvenimus ir nepatogumus, negalėjo normaliai valgyti, valgė tik per šiaudelį, dėl ko išseko organizmas, visą mėnesį buvo nedarbingas, pasekmes jaučia iki šiol, nes prarado pasitikėjimą savimi, buvo pažemintas orumas. Atkreiptinas dėmesys, kad priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju teismo nustatomas individualiai.

44Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes, taip pat įvertinęs sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pirmosios instancijos teismas nustatė mažesnį nei nukentėjusiojo R. N. reikalautas neturtinės žalos atlyginimas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti būtent tokio dydžio nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos atlyginimą yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką: civiliniams ieškovams dėl jų nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiama iki 10 000 Lt ir daugiau (kasacinės nutartys Nr. 2K-277/2013, 2K-340/2013, 2K-314/2012 ir kt.). Mažinti priteistos neturinės žalos dydį nukentėjusiojo R. N. atžvilgiu nėra pagrindo.

45Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo I. O. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais.

46Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

47atmesti nuteistojo I. O. apeliacinį skundą.

48Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir... 4. Iš I. O. priteista: 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimui R. N. naudai bei... 5. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, n u s t a t ė :... 6. I. O. nuteistas už tai, kad 2013-04-06 apie 23.20 val. viešoje vietoje, prie... 7. Taip pat I. O. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,... 8. Nuteistasis I. O. (toliau apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto... 9. Apeliantas nurodo nesutinkąs su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kadangi... 10. Dėl nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmo: apeliantui akivaizdu, kad... 11. Dėl liudytojų K. S. ir V. J. parodymų vertinimo: apelianto teigimu, minėtų... 12. Dėl P. V. parodymų: apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje... 13. Dėl apelianto parodymų vertinimo: apeliantas teigia nesutinkantis su teismo... 14. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ir teismo nevertintų... 15. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent apeliantas... 16. Pasak apelianto, byloje nėra neginčijamų ir patikimų įrodymų, kad... 17. Dėl veikos kvalifikavimo: apeliantas nurodo, kad net ir konstatavus, kad... 18. Dėl neturtinės žalos dydžio: Apelianto teigimu, net ir konstatavus, kad... 19. Teismo posėdyje nuteistasis I. O. ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė... 20. Nuteistojo I. O. apeliacinis skundas atmestinas.... 21. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo nuteistas I. O., yra... 22. Dėl įrodymų vertinimo:... 23. Nuteistasis I. O. tiek apeliaciniame skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu... 24. Liudytojų parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Specialisto išvadoje... 25. Byloje esantis bendrojo pagalbos centro raštas patvirtina, kad dėl įvykio... 26. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas P. V. nors ir nematė paties... 27. Liudytoja S. V. taip pat teigė nemačiusi pačių muštynių, tačiau teisme... 28. Esant tokiems įrodymams, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios... 29. Nuteistasis I. O., prašydamas jį išteisinti, nurodo, kad pirmosios apklausos... 30. Kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos... 31. Dėl veikų kvalifikacijos:... 32. Pagrįstas ir teisėtas, kolegijos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo... 33. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal LR BK 284... 34. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama LR BK 284 str. 1 d. dispozicijoje... 35. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t.... 36. 284 str. 1 d. nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar... 37. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą,... 38. Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat prašo perkvalifikuoti jo padarytą... 39. LR BK 138 str. 1 d. nustatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino... 40. Dėl neturtinės žalos dydžio:... 41. Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas,... 42. Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais... 43. Išanalizavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį,... 44. Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes,... 45. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti... 46. Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 47. atmesti nuteistojo I. O. apeliacinį skundą.... 48. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....