Byla 2K-248/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Vytauto Masioko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Č. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. Č. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 35 paroms arešto, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. gegužės 19 d. nusikalstama veika) – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. gegužės 23 d. nusikalstama veika) – laisvės atėmimu vieneriems metams.

2Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 35 parų arešto bausmė pakeista į laisvės atėmimą 35 dienoms.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

4Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 14 d. nutartis, kuria nuteistojo G. Č. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Nustatė

6G. Č. nuteistas už tai, kad:

72007 m. gegužės 18 d., apie 21.30 val., daugiabučio namo kieme, esančiame ,,duomenys nesklebtini“, tyčia peiliu subraižė svetimo, M. Č. priklausančio automobilio VW GOLF (valst. Nr. ,,duomenys nesklebtini“) kėbulo galinę dalį, taip padarė jam 250 Lt turtinę žalą;

82007 m. gegužės 19 d., apie 21.30 val., viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, prie to paties daugiabučio namo, mosavo kirviu, grasino panaudoti jėgą, iškeikė necenzūriniais žodžiais M. Č., metė į jį nusmailintą lentą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką;

92007 m. gegužės 23 d., apie 3.00 val. nakties, viešoje vietoje, to paties daugiabučio namo kieme, priėjęs prie M. ir J. Č. buto lango, triukšmavo, iškeikė juos necenzūriniais žodžiais, išdaužė buto langą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką ir nukentėjusiųjų poilsį.

10Kasaciniu skundu nuteistasis G. Č. prašo teismų sprendimus panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kad būtų atliktas įrodymų tyrimas ir nustatyta tiesa.

11Kasatorius nurodo, kad teismai bylos aplinkybes ištyrė neišsamiai, neobjektyviai, nepašalino prieštaravimų, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino kaltu ir paskyrė neteisingą bausmę. Taip pat padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Be to, pažeistas Konstitucijos 118 straipsnis, nes valstybinį kaltinimą teisme palaikęs prokuroras E. Zuzevičius neturėjo reikiamos kvalifikacijos, atestacijos pažymėjimo ir buvo tik prokuratūros stažuotojas.

12BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai (BPK 407 straipsnis), todėl, pradėdamas ikiteisminį tyrimą, prokuroras pažeidė BPK 409 straipsnio nuostatas, nes šiuo atveju padaryta veika neturi jokios visuomeninės reikšmės – sugadintas fizinio asmens turtas. Be to, nukentėjusiajam neišaiškinta jo teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (BPK 45, 417 straipsniai). Teisme nukentėjusiajam neišaiškinta, kad tik jis turi teisę baudžiamąjį procesą tęsti ar nutraukti; nebuvo užduotas klausimas, ar šis nenorėtų susitaikyti, susitarti dėl žalos atlyginimo ir procesą nutraukti. Kasatorius tvirtina, kad jie buvo aptarę incidentą ir nukentėjusysis buvo pareiškęs, kad baudžiamąjį procesą dėl automobilio sugadinimo nutrauks.

13Kasatorius nurodo, kad abiejų viešosios tvarkos pažeidimų aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu ištirtos neišsamiai. Jis pats visą laiką davė vienodus, nuoseklius ir teisingus parodymus, kuriuos galėjo patvirtinti jo motina ir pažįstamas S. K., tačiau šie liudytojai, pažeidžiant BPK 78, 20, 183 straipsnių nuostatas, neapklausti. Kasatoriaus motina ir S. K. gegužės 19 d. įvykį stebėjo pro langą, jie matė, kaip M. Č. išspardė kuoliukus, pavogė kirvį, kurį po to melagingai pateikė pareigūnams kaip įrodymą. Dėl gegužės 23 d. įvykio jo motina galėjo patvirtinti M. Č. provokacinius veiksmus, dėl kurių ji patyrė išgąstį ir baimę. Kasatorius dėl M. Č. naktį keliamo triukšmo skambino į policiją, tačiau prie bylos šie duomenys nepridėti, neapklaustas vyr. postinis D. Koreniauskas, priėmęs pranešimą. M. Č. neapklaustas dėl triukšmavimo ir necenzūrinių žodžių vartojimo viešoje vietoje. Taip pažeistos BPK 1, 20, 170, 178, 179 straipsnių nuostatos. Visų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai prieštarauja jo (kasatoriaus) parodymams, todėl prokuroras privalėjo nurodyti atlikti akistatas. Kasatorius mano, kad teisę atsisakyti akistatos turi tik liudytojai, nukentėjusysis ir įtariamasis, tačiau šios teisės jiems neišaiškintos, taip pažeistos BPK 21, 28, 45, 190 straipsnių nuostatos. Be to, pažeista jo teisė į gynybą, nes, neišaiškinus teisės prašyti atlikti akistatų, jis negalėjo pasinaudoti BPK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta teise jos atsisakyti. Pažeistas BPK 219 straipsnio 4 punkto reikalavimas, nes kaltinamasis aktas pagrįstas prieštaringais, neišsamiai ištirtais ir melagingais duomenimis.

14Teisme nukentėjusieji ir liudytojai neprisaikdinti (BPK 277 straipsnis), teisėjas jiems nurodė tik pasirašyti, neišaiškinęs atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Kasatorius nurodo, kad jis teisme davė teisingus, nuoseklius parodymus, atitinkančius tikrovę, o nukentėjusieji ir liudytojai – melagingus, prieštaraujančius jo parodymams ir tie prieštaravimai nepašalinti. Visi liudytojai ir nukentėjusieji suinteresuoti bylos baigtimi, nes visi jie yra giminės. Todėl jų parodymai nepagrįstai pripažinti įrodymais, jais nebuvo galima grįsti nuosprendžio, be to, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Pažeistos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatos, nes teismas rėmėsi išsamiai neištirtais ir melagingais įrodymais, nenurodė motyvų, kodėl atmetė jo parodymus ir vadovavosi melagingais liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais. Teismas tinkamai neišnagrinėjo kiekvieno įrodymo, taip pažeisdamas BPK 301 straipsnio nuostatas.

15Kasatoriaus manymu, nuosprendžio negalima grįsti įvykio vietos apžiūros protokolu, nes šis įrodymas suklastotas. Kasatorius nurodo, kad pagalį po gegužės 19 d. konflikto jis paėmė ir nunešė į malkinę, tai matė jo motina ir draugas S. K. Todėl, apžiūrint įvykio vietą, pagalio nebuvo. Taip pat negalima nuosprendžio grįsti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolais, nes jie parodė tą vietą, iš kurios M. Č. pavogė kirvį. Kad jis toje vietoje mosavo kirviu – netiesa. Apskritai pagalys ir visos aplinkybės, susijusios su jo metimu bei kirvio dingimu, teisme išsamiai neištirtos, nuosprendis pagrįstas melagingais ir kasatoriaus parodymams prieštaraujančiais liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais. Taip pažeistos BPK 1, 3, 20, 196, 241, 205, 207, 261, 301 straipsnių nuostatos. M. Č. nepagrįstai netaikytos BK 112, 14, 15, 235 straipsnių sankcijos, taip pat atsakomybė pagal ATPK 50 straipsnį už kirvio pagrobimą.

16Gegužės 23 d. kaltinimas pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų parodymais. Kasatoriaus manymu, nukentėjusiojo M. Č. parodymais nuosprendžio grįsti negalima, nes teismas išsamiai neištyrė, kokiais veiksmais pasireiškė kasatoriaus triukšmas, keliamas už sienos, ir dėl ko M. Č. triukšmavo bei keikėsi viešoje vietoje po jo buto langais ir provokavo konfliktą. Neapklaustas policijos komisariato vyr. postinis D. Koreniauskas, kuris priėmė kasatoriaus pranešimą apie M. Č. keliamą triukšmą. Kasatoriaus rašytas atsiprašymo raštelis patvirtina tik tai, kad išprovokuotas jis netyčia pabelsdamas išdaužė lango stiklą. Dėl to jis labai gailisi. Taip pažeisti Konstitucijos 109 straipsnis, BPK 1, 2, 3, 6, 20, 78, 183, 241, 243, 261, 287, 290, 301 straipsnių nuostatos.

17Kasatorius tvirtina, kad neturėjo tyčios ir nesiekė pataikyti pagaliu į nukentėjusįjį. Taip pasielgti jį išprovokavo nukentėjusiojo neteisėta veika (įkaltų kuoliukų išspardimas), todėl jis susijaudino ir metė į jo pusę pagalį, tačiau neketino pataikyti. Nukentėjusysis teisme parodė, kad jis kuoliukus ištraukė, taigi pats pažeidė viešąją tvarką. Gegužės 23 d. kviečiamas ir provokuojamas M. Č. jis išėjo į lauką, norėdamas išvengti sunkesnių padarinių, t. y. kad M. Č. neįsiveržtų į jo butą. Taigi teismas, netinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes, nepagrįstai netaikė jam BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktų nuostatų, taip pat neteisingai nustatė kaltės formą. Jo veikoje nebuvo tyčios, jis neketino įvykdyti šių nusikaltimų. Tai buvo paties nukentėjusiojo M. Č. išprovokuotos veikos. Taip pažeistos BPK 1, 3, 15, 20, 22, 36, 241 straipsnių nuostatos, taip pat BK 1, 2, 14, 15 straipsnių nuostatos ir Konstitucijos 109 straipsnis. Kasatoriaus manymu, jo 2007 m. gegužės 19 d. ir gegužės 23 d. padarytos veikos atitinka ATPK 183 straipsnio sudėtį. Dėl padarytų esminių BPK pažeidimų teismas neišsiaiškino tiesos, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai kvalifikavo jo veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai pripažinęs kaltu paskyrė bausmę.

18Kasatorius nurodo, kad nuosprendyje nenurodyti BK 27 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio taikymo motyvai, dėl to jis neskundė šių straipsnių taikymo apeliacine tvarka. Apie šią aplinkybę jis sužinojo tik skelbiant apeliacinę nutartį. Apeliacinis skundas atmestas tuo pagrindu, kad jis pripažintas recidyvistu. Taip buvo pažeista jo teisė į gynybą. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai bylos nepatikrino, nes neištaisė padarytų esminių BPK pažeidimų, neatliko įrodymų tyrimo ir nenustatė tiesos. Kasatoriaus manymu, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų sunkumą, stadiją, pobūdį, jo asmenybę, ankstesnių nusikaltimų sunkumą, teismas netinkamai taikė BK 27 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio nuostatas. Nepritaikius BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktų nuostatų, paskirta neteisinga bausmė. Charakteristika pagrįsta argumentais, neatitinkančiais tikrovės.

19Atsiliepimu į nuteistojo G. Č. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras D. Čaplikas prašo kasacinį skundą atmesti.

20Atsiliepime pažymima, kad skundas deklaratyvus, jame išvardyti teisės aktų pažeidimai neturi nieko bendra su BPK normomis, reglamentuojančiomis ikiteisminį tyrimą ir baudžiamosios bylos teisminį nagrinėjimą, abejojama prokuroro, palaikiusio valstybinį kaltinimą, kompetencija. Skundo turinys prieštarauja nuteistojo G. Č. ankstesnei pozicijai – parodymams, duotiems nagrinėjant bylą teisme, kur jis savo kaltę ir esmines įvykių aplinkybes pripažino.

21Kasatorius mano, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį negalėjo būti pradėtas, nes padaryta veika neturi jokios visuomeninės reikšmės – sugadintas fizinio asmens automobilis. 2007 m. birželio 14 d. ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį buvo pradėtas prokuroro reikalavimu, kai jau buvo atliekami keli ikiteisminiai tyrimai G. Č. atžvilgiu dėl viešosios tvarkos pažeidimų. Prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą yra motyvuotas ir nepanaikintas. Kasatorius anksčiau dėl to nesiskundė. Nukentėjęs M. Č. dėl tokios ikiteisminio tyrimo pradžios nesiskundė, nepareiškė, kad jo teisės yra suvaržomos. Teisme jis palaikė savo ieškinį dėl jam padarytos 250 Lt žalos, t. y. savo reikalavimų dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo neatsisakė, noro susitaikyti su kasatoriumi nepareiškė, priešingai, palaikė prokuroro nuomonę dėl skirtinos G. Č. bausmės, todėl kasatorius neteisus, kad teismas pažeidė BPK 409, 417 straipsnių nuostatas.

22Dėl skundo dalies, kuria ginčijamas nuteisimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. gegužės 19 d. ir gegužės 23 d. nusikalstamos veikos), kasatorius cituoja savo, nukentėjusiųjų parodymus, nurodo įvykių faktines aplinkybes, o tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Tai, kad kasatorius nesutinka su teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis, nėra pagrindas teismų sprendimus pripažinti nepagrįstais. Priešingai nei teigia G. Č., tarp nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų dėl šių įvykių esminių prieštaravimų nėra, pagrindo atlikti tarp jų akistatų nebuvo. Kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikti, sprendžia ikiteisminio tyrimo tyrėjas ir prokuroras, kontroliuojantis ikiteisminį tyrimą. Tai, kad nebuvo atlikti tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai, nereiškia, kad buvo pažeista kasatoriaus teisė į gynybą. Pats G. Č. neprašė atlikti papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Atliekant ikiteisminį tyrimą, BPK normos, reglamentuojančios atskirų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, nepažeistos. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, G. Č. neprašė atlikti įrodymų tyrimo. Ar įstatymu nustatyta tvarka gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnis). Šiuo atveju teismai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą: nukentėjusių ir liudytojų parodymus, kurie, kaip ir kasatoriaus parodymai, yra įrodymai, kartu su G. Č. parodymais, kitais bylos įrodymais. Išskirtinės reikšmės liudytojų ar nukentėjusiųjų parodymams nesuteikė. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų melagingumo teismai taip pat nenustatė. Teisminio nagrinėjimo metu tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. BPK 20 straipsnio ar kitos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nepažeistos. Pats G. Č., priešingai nei teigia skunde, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, iš esmės pripažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme klausimo dėl padarytų BPK ir BK pažeidimų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų patikimumo nekėlė. Įvertinę įrodymų visetą dėl šių nusikalstamų veikų, teismai nenustatė, kad jų padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo M. Č. elgesys. Priešingai, teismų sprendimais nustatyta, kad konfliktų iniciatorius buvo kasatorius. Dėl šių veikų kasatorius iškraipo teismo nustatytas aplinkybes, formaliai bando surasti esminius BPK pažeidimus, taip bandydamas pateisinti savo nusikalstamus veiksmus. Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas G. Č. nusikalstamoms veikoms pritaikytas tinkamai. Teismai ištyrė visas aplinkybes, esminių BPK pažeidimų nepadarė, kasatoriaus nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskyrė pagrįstą bausmę. Kasatorius nenurodo, kokios aplinkybės yra tirtinos iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nėra pagrindo.

23Kasacinis skundas atmestinas.

24Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

25Kasacinės instancijos teismas priimtus bei įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

26Kasatorius nurodo, kad jam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kad tiriant ir nagrinėjant bylą teisme padaryta įvairių procesinių pažeidimų, tačiau iš skundo turinio akivaizdu, jog šie kasacinio apskundimo pagrindai nurodyti deklaratyviai. Kasatorius apskritai ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes, įrodymų vertinimą ir teismų išvadas, susijusias su tam tikrų faktinių bylos aplinkybių konstatavimu, pateikdamas sau palankų vertinimą. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį nepakanka tik formaliai nurodyti kasacinius pagrindus, būtina nurodyti juos pagrindžiančius teisinius argumentus. Taigi skundo argumentai, kad visų liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymai yra melagingi, prieštarauja jo parodymams ir šie prieštaravimai liko nepašalinti; įvykio vietos apžiūros protokolas suklastotas, o visi liudytojai ir nukentėjusieji parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, iš kurios M. Č. pavogė kirvį, todėl šiais įrodymais negalima grįsti nuosprendžio; nukentėjusiajam M. Č. už kirvio pagrobimą turi būti taikoma administracinė atsakomybė; kaltinamasis aktas pagrįstas prieštaringais ir melagingais duomenimis, todėl pažeistas BPK 219 straipsnio 4 punktas bei kiti panašūs argumentai nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, nes iškelia ne teisės, bet faktų klausimus. Teisėjų kolegija šiuos ir panašius skundo teiginius palieka nenagrinėtus, nes nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimas faktinių bylos aplinkybių ar įrodymų vertinimas nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacinis pagrindas.

27Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad nukentėjusieji ir liudytojai teisme prisaikdinti, jiems išaiškinta pilietinė priedermė ir pareiga teisingai papasakoti visa, kas jiems žinoma byloje, ir jie įspėti dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį ir pagal BK 235 straipsnį.

28Nagrinėtini tik tie kasacinio skundo argumentai, kurie iškelia teisės taikymo klausimus.

29Dėl prokuroro teisinio statuso

30Apie prokuroro E. Zuzevičiaus teisinį statusą byloje nėra jokių duomenų, todėl teisėjų kolegijai nežinoma, ar jis tuo metu buvo prokuratūros stažuotojas ar ne. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis šio klausimo nekėlė.

31Prokuratūros stažuotojo teisinis statusas iš esmės prilygsta prokuroro ar kito prokuratūros pareigūno teisiniam statusui. Pagal įstatymą asmenys, baigę aukštąsias mokyklas, bet neturintys praktinio teisinio darbo patyrimo, vienerius metus stažuojasi eidami prokuratūros pareigūno pareigas (1990 m. liepos 27 d. Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 4 dalis, 1994 m. spalio 13 d. Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 5 dalis, Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto 13 straipsnis). Kiti reikalavimai, keliami prokuratūros stažuotojams, išskyrus praktinio darbo stažo reikalavimą, atitinka prokuratūros pareigūnams keliamus reikalavimus. Stažuotės laikotarpiu prokuratūros stažuotojas turi visus prokuratūros pareigūnų procesinius įgaliojimus (Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto 14 straipsnis). Todėl prokuroras E. Zuzevičius, net ir būdamas prokuratūros stažuotojas, galėjo teisme palaikyti valstybinį kaltinimą.

32Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį

33Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2007 m. gegužės 19 d. Tyrimo metu nustatyta, kad 2007 m. gegužės 18 d. G. Č. tyčia subraižė M. Č. automobilį ir taip jį sugadino, padarydamas 250 Lt turtinę žalą. Tokia nusikalstama veika numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje ir priklauso privataus kaltinimo bylų kategorijai (BPK 407 straipsnis).

34BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą. BPK 167 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą.

35Vadovaudamasis BPK 167 straipsnio 3 dalimi, 2007 m. birželio 14 d. prokuroras priėmė motyvuotą reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. Č. automobilio sugadinimo, t. y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje. Šis prokuroro reikalavimas nepanaikintas. Nukentėjusysis M. Č. dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nesiskundė, nepareiškė, kad taip yra varžomos jo teisės. Teisme palaikė savo ieškinį dėl jam padarytos 250 Lt žalos, noro susitaikyti su kasatoriumi nepareiškė. Taigi ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį pradėtas teisėtai, BPK 409, 417 straipsnių nuostatos nepažeistos.

36Dėl kaltinamojo teisių į gynybą

37Baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta įtariamojo teisė prašyti atlikti akistatą. BPK 21 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta įtariamojo teisė pateikti prašymus apskritai. Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam ar jo gynėjui būtų suvaržyta teisė pareikšti prašymus. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad įtariamasis ar jo gynėjas būtų prašę atlikti akistatas. Be to, net ir esant tokiam prašymui, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikti, sprendžia ikiteisminio tyrimo tyrėjas ir prokuroras, kontroliuojantis ikiteisminį tyrimą. Tai, kad nebuvo atlikta akistatų, dar nereiškia, kad buvo pažeista kasatoriaus teisė į gynybą.

38Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies

39Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

40Kaip neišsamų bylos aplinkybių išnagrinėjimą kasatorius nurodo tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaip liudytojai neapklausti jo mama ir pažįstamas S. K., kurie galėjo patvirtinti jo parodymus apie įvykių aplinkybes bei Kaišiadorių rajono policijos komisariato vyr. postinis D. Koreniauskas, kuris priėmė jo pranešimą apie nukentėjusiojo M. Č. naktį keliamą triukšmą.

41Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis tokių duomenų nepateikė ir neprašė šių asmenų apklausti kaip liudytojus. Žemesnės instancijos teismų posėdžių protokolų turinys patvirtina, kad nei pats G. Č., nei jo gynėjas neprašė iškviesti į posėdį minėtų asmenų ir jų apklausti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog buvo neišsamiai ištirtos visos bylos aplinkybės.

42Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Kasaciniame skunde neteigiama, kad teismų sprendimai pagrįsti įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų reikalavimų.

43Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

44Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties

45Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai bylos nepatikrino, neištaisė padarytų esminių BPK pažeidimų, neatliko įrodymų tyrimo ir nenustatė tiesos, todėl prašo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde nebuvo nurodyti jokie procesiniai pažeidimai, nuteistasis neprašė atlikti įrodymų tyrimo ir ištirti netirtas bylos aplinkybes. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatą apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. Č. dėl dviejų veikų savo kaltę visiškai pripažino, dėl gegužės 19 d. veikos – iš dalies (kirviu nemosavo ir negrasino), nurodė, kad nuoširdžiai dėl to gailisi ir, atsižvelgiant į visas jo nurodytas įvykių aplinkybes bei priežastis, dėl kurių nusikalto (visas nusikalstamas veikas padarė išprovokuotas nukentėjusiojo M. Č.), prašė skirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl nuteistajam paskirtos bausmės, t. y. išsamiai ir motyvuotai atsakė į esminį skundo argumentą.

46Teisėjų kolegija taip pat atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad jis nepripažintas pavojingu recidyvistu, kaip tai numatyta BK 27 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, patvirtindamas pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog G. Č. bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realų bausmės atlikimą, nurodė, kad nuteistasis naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), ir kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 straipsnio 1 dalis). Kasatorius žinojo, kad jis kaltinamas padaręs naujas nusikalstamas veikas, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą, todėl skunde nepagrįstai nurodo, kad nuosprendyje nenurodžius, jog jis yra recidyvistas, negalėjo tinkamai apskųsti nuosprendžio ir kad taip buvo pažeista jo teisė į gynybą.

47Taigi grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra jokio pagrindo.

48Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus nepadaryta.

49Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo

50BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką…“. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Teismo nuosprendyje turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

51Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, konstatavo, kad G. Č. yra kaltas dėl viešosios tvarkos sutrikdymo 2007 m. gegužės 19 d. ir gegužės 23 d., t. y. dėl to, kad gegužės 19 d., daugiabučio namo kieme, viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, mosavo kirviu, grasino panaudoti jėgą, iškeikė necenzūriniais žodžiais M. Č., metė į jį nusmailintą lentą; gegužės 23 d., apie 3.00 val. nakties, viešoje vietoje, to paties daugiabučio namo kieme, priėjęs prie M. ir J. Č. buto lango, triukšmavo, iškeikė juos necenzūriniais žodžiais, išdaužė buto langą. Tokiais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką bei nukentėjusiųjų poilsį. Teismo nuosprendyje nurodyta, kokie konkretūs nuteistojo veiksmai pripažinti įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – vandališkais. Taip pat yra išdėstyti įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl kasatoriaus kaltės, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo parodymus apie tai, kad jis gegužės 19 d. nemosavo kirviu. Dėl automobilio sugadinimo ir viešosios tvarkos sutrikdymo gegužės 23 d. nuteistasis kaltu visiškai prisipažino. Įvertinę įrodymų visumą, teismai nenustatė, kad jų padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo M. Č. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ar kad nuteistasis bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priešingai, teismų sprendimais nustatyta, kad konfliktų iniciatorius buvo kasatorius. Kaltės forma – tyčia – nustatyta teisingai.

52Taip pat nepagrįstas kasatoriaus skundo argumentas, kad jo veiksmai atitinka viešosios rimties trikdymo, numatyto ATPK 183 straipsnyje, požymius.

53ATPK 183 straipsnyje nustatyta, kad viešosios rimties trikdymas yra šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. Č. veiksmų visuma tiek gegužės 19 d., tiek gegužės 23 d. sudaro nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o ne administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnyje, požymius, nes G. Č. veiksmai akivaizdžiai viršija ATPK 183 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį.

54Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriui baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

55Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

57Nuteistojo G. Č. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 35 parų arešto... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 4. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą ir... 6. G. Č. nuteistas už tai, kad:... 7. 2007 m. gegužės 18 d., apie 21.30 val., daugiabučio namo kieme, esančiame... 8. 2007 m. gegužės 19 d., apie 21.30 val., viešoje vietoje, pašalinių... 9. 2007 m. gegužės 23 d., apie 3.00 val. nakties, viešoje vietoje, to paties... 10. Kasaciniu skundu nuteistasis G. Č. prašo teismų sprendimus panaikinti ir... 11. Kasatorius nurodo, kad teismai bylos aplinkybes ištyrė neišsamiai,... 12. BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama privataus... 13. Kasatorius nurodo, kad abiejų viešosios tvarkos pažeidimų aplinkybės... 14. Teisme nukentėjusieji ir liudytojai neprisaikdinti (BPK 277 straipsnis),... 15. Kasatoriaus manymu, nuosprendžio negalima grįsti įvykio vietos apžiūros... 16. Gegužės 23 d. kaltinimas pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų parodymais.... 17. Kasatorius tvirtina, kad neturėjo tyčios ir nesiekė pataikyti pagaliu į... 18. Kasatorius nurodo, kad nuosprendyje nenurodyti BK 27 straipsnio 1 dalies ir 56... 19. Atsiliepimu į nuteistojo G. Č. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 20. Atsiliepime pažymima, kad skundas deklaratyvus, jame išvardyti teisės aktų... 21. Kasatorius mano, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį... 22. Dėl skundo dalies, kuria ginčijamas nuteisimas pagal BK 284 straipsnio 1... 23. Kasacinis skundas atmestinas.... 24. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 25. Kasacinės instancijos teismas priimtus bei įsiteisėjusius nuosprendžius ir... 26. Kasatorius nurodo, kad jam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kad... 27. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina,... 28. Nagrinėtini tik tie kasacinio skundo argumentai, kurie iškelia teisės... 29. Dėl prokuroro teisinio statuso... 30. Apie prokuroro E. Zuzevičiaus teisinį statusą byloje nėra jokių duomenų,... 31. Prokuratūros stažuotojo teisinis statusas iš esmės prilygsta prokuroro ar... 32. Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį... 33. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį... 34. BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šio Kodekso 407 straipsnyje... 35. Vadovaudamasis BPK 167 straipsnio 3 dalimi, 2007 m. birželio 14 d. prokuroras... 36. Dėl kaltinamojo teisių į gynybą... 37. Baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta įtariamojo teisė prašyti atlikti... 38. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies... 39. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas... 40. Kaip neišsamų bylos aplinkybių išnagrinėjimą kasatorius nurodo tai, kad... 41. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad ikiteisminio... 42. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami... 43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus, nepažeidė... 44. Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties... 45. Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 46. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad jis... 47. Taigi grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra jokio... 48. Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės... 49. Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo... 50. BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais... 51. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis,... 52. Taip pat nepagrįstas kasatoriaus skundo argumentas, kad jo veiksmai atitinka... 53. ATPK 183 straipsnyje nustatyta, kad viešosios rimties trikdymas yra šauksmai,... 54. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriui... 55. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 57. Nuteistojo G. Č. kasacinį skundą atmesti....