Byla e2S-2387-436/2016
Dėl taikos sutarties patvirtinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Rudesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-14287-375/2016 pagal pareiškėjų UAB ,,Argensta“ ir UAB ,,Rudesta“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
    1. Pareiškėjos UAB „Argensta“ ir UAB „Rudesta“ pateikė teismui prašymų dėl taikos sutarties supaprastinto proceso tvarka patvirtinimo. Kauno apylinkės eismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų pateiktą taikos sutartį.
    2. Pareiškėja UAB „Argensta“ 2016 m. birželio 20 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą, kadangi pareiškėja UAB „Ridesta“ nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Argensta“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkino ir nutarė išduoti vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtintą UAB „Rudesta“ ir UAB „Argensta“ taikos sutartį nesumokėtai skolos daliai – 84 000,00 Eur.
    2. Teismas nurodė, kad taikos sutartimi pareiškėjai išsprendė skolos apmokėjimo klausimą – pasitvirtino skolos dydį (101148,31 Eur) ir išdėstė skolos mokėjimo terminus. UAB „Rudesta“ įsipareigojo tiksliai laikytis nustatyto mokėjimo grafiko (sutarties 1 p.) ir sutiko, jog laiku neatlikus sutarties 1.1 – 1.5 p. nurodytų mokėjimų, bus laikoma, jog suėjo mokėjimo terminas visai 1 p. nurodytai skolai. Pirmąją įmoką UAB „Rudesta“ privalėjo atlikti iki 2016 m. birželio 15 d., tačiau pinigus pervedė pavėluotai – 2016 m. birželio 27 d., t. y. jau po UAB „Argensta“ kreipimosi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo. Prašymo nagrinėjimo dienai yra suėjęs terminas tiek 1.2 p., tiek 1.3 p. nurodytoms įmokoms, tačiau UAB „Rudesta“ nepateikė jokių duomenų apie likusių įmokų atlikimą (CPK 178 str.). UAB“Argensta“ atstovas posėdžio metu patvirtino, kad posėdžio dienai daugiau jokių mokėjimų skolininkas neatliko.
    3. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas, jei nevykdoma taikos sutartis, tai suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Prašymo nagrinėjimo dieną teismas negavo iš UAB „Rudesta“ įrodymų, kad taikos sutartis yra tinkamai vykdoma, todėl teismas sprendė, kad prašymas yra visiškai pagrįstas ir įrodytas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
    1. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Rudesta“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas skundžiama nutartimi tenkindamas kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kadangi neįvertino tai, jog skolininkas vykdo savo įsipareigojimus, atlieka mokėjimus pagal Taikos sutartį. Taip pat pažymi, kad Taikos sutarties 2 p. susitarė, kad tuo atveju, jeigu skolininkas laiku neatlieka visų mokėjimų, nurodytų nuo 1.1. iki 1.5. p., t. y. kai skolininkas nesumoka visų mokėjimų numatytų Taikos sutarties 1.1., 1.2., 1.3., 1.4. ir 1.5. punktuose, t. y. kai nesumoka 73 148,31 Eur sumos pagal minėtus 1.1., 1.2., 1.3., 1.4. ir 1.5. punktus, tokiu atveju laikoma, jog suėjo mokėjimo terminas visai 1 p. nurodytai skolos sumai. Pažymi, jog skolininkas ir kreditorius Taikos sutartyje nesusitarė ir kreditorius valios Taikos sutartyje neišreiškė, jog skolininkui pradelsus bent vieną mokėjimą, kreditorius įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašo išdavimo dėl visos skolos sumos.
      2. Taikos sutartis buvo sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo principu, todėl, kad kreditoriaus kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo UAB „Rudesta“ atžvilgiu, laikytina, jog kreditorius elgiasi nesąžiningai, nesilaiko bendradarbiavimo principo. Taip pat pažymi, jog skolininkas vykdo savo įsipareigojimus, skolą moka, elgiasi sąžiningai kreditoriaus atžvilgiu, savo įsipareigojimų nevengia, vykdo Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Vadinasi, teismas nepagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį raštą UAB „Rudesta“ atžvilgiu.
      3. UAB „Rudesta“ generalinis direktorius V. K. neturi teisinio išsilavinimo ir tai visiškai paneigia teismo teiginį dėl skolininko vadovo teisinių žinių turėjimo. Be to, teismo teiginys, kad buvo svarstomas visiškai nesudėtingas klausimas yra nepagrįstas, kadangi skundžiama nutartimi išduotas vykdomasis raštas dėl itin didelės sumos bei kreditorius pateikė atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, UAB „Rudesta“ generaliniam direktoriui V. K. tapo nebežinoma ir nesuprantama civilinės bylos apimtis, byla tapo sudėtinga.
    2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Argensta“ prašo pareiškėjos UAB „Rudesta“ atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą, apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 4000,00 Eur baudą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
      1. Atsiliepimo teikimo dieną, kreditorius nėra gavęs antrosios (apmokėjimo terminas suėjo 2016 m. liepos 15 d.), trečiosios (apmokėjimo terminas suėjo 2016 m. rugpjūčio 15 d.) įmokų ir ketvirtosios (mokėjimo terminas suėjo 2016 m. rugsėjo 15 d.) įmokų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad skolininkas visiškai nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Sutarties 2 p. nuostatomis susitarta, kad skolininkui laiku neatliekant mokėjimų, sueina mokėjimo terminas visai skolos sumai.
      2. Skolininkas nurodydamas, kad vykdo įsipareigojimus, remiasi tik savo paties paaiškinimais ir interpretacijos, tačiau nepateikia jokių įrodymų, todėl tokie argumentai yra atmestini. Skolininkas klaidingai interpretuoja sutartį ir nepagrįstai nurodo, kad neva visos skolos mokėjimo terminas sueina skolininkui praleidus visus 1.1 – 1.5 punktuose nurodytus mokėjimo terminus. Sutarties nuostatos aiškiai numato, jog skolininkui pakanka pradelsti bent vieną iš sutarties 1.1 – 1.5 p. nurodytų mokėjimų tam, jog kreditorius įgytų teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto visai įsiskolinimo sumai. Sutartis nenumato, jog vykdomasis raštas gali būti išduodamas skolininkui pradelsus visus mokėjimus pilna apimtimi, kaip klaidingai siekia įrodyti skolininkas.
      3. Kreditoriaus vertinimu, skolininkas pareikšdamas skundą piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir siekia išvengti 2016 m. gegužės 10 d. Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Skolininkas nuo pat sutarties sudarymo nevykdė savo įsipareigojimų – vėlavo atlikti pirmąją įmoką, o likusių įmokų neatliko. Nepaisant akivaizdaus įsipareigojimų nevykdymo, skolininkas reiškia skundą nesutikdamas su pagrįstu vykdomojo rašto išdavimu. Papildomai, skolininkas siekdamas vilkinti vykdomojo rašto išdavimą pateikia deklaratyvaus pobūdžio argumentus ir melagingas interpretacijas, neva įsipareigojimai yra vykdomi. Vertinant tokį skolininko elgesį, laikytina, kad jis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, t. y. veikia prieš greitą ir teisingą ginčo klausimo išsprendimą – vykdomojo rašto išdavimą. Tokie procesiniai veiksmai priklauso nuo skolininko valios, todėl laikytini tyčiniais, atitinkamai jam turi būti skirta bauda.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
    2. Apeliacijos objektą sudaro nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
    3. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jeigu nevykdoma taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.
    4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai UAB „Argensta“ ir UAB „Rudesta“ 2016 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kartu pateikė taikos sutarties projektą. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų pasirašytą taikos sutartį. Šios sutarties 1 punkte rangovas UAB „Rudesta“ pripažino, kad už atliktus darbus subrangovui UAB „Argensta“ yra skolinga iš viso 101 148,31 Eur. UAB „Rudesta“ įsipareigojo tiksliai laikantis mokėjimo grafiko šią sumą sumokėti iki 2016 m. gruodžio 15 d. UAB „Argensta“ su tuo sutiko. Pirmąją įmoką 17 148,31 Eur pagal šalių pasirašytą ir teismo patvirtintą minėtą taikos sutartį UAB „Rudesta“ įsipareigojo sumokėti iki 2016 m. birželio 15 d. Pareiškėjo UAB „Argensta“ 2016 m. birželio 20 d. pateiktas teismui prašymas išduoti vykdomąjį raštą patvirtina, kad sutartu terminu UAB „Rudesta“ savo įsipareigojimo neįvykdė. UAB „Rudesta“ pirmąją įmoką 17 148,31 Eur sumokėjo pavėlavusi 12 dienų – 2016 m. birželio 27 d.
    5. Apeliantas nurodo, kad UAB „Argentsta“ neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes tokia teisė atsirastų, jeigu skolininkas nesumokėtų visų 1.1 –1.5 punktuose nustatytų įmokų. Be to, pažymėjo, kad tik pirmą įmoką apeliantas pavėlavo nežymiai sumokėti, kitas įmokas vykdo laiku.
    6. Minėta, kad kreditorius UAB „Argensta“ sutiko 101 148,31 Eur dydžio įsiskolinimą skolininkui UAB „Rudesta“ leisti sumokėti dalimis, mokant kas mėnesį iki einamo mėnesio 15 d. ir baigiant mokėti paskutinę įmoką 2016 m. gruodžio 15 d. Sutarties 2 punkte šalys susitarė, jog tuo atveju, jei rangovas (UAB „Rudesta“) laiku neatlieka 1.1 – 1.5 punkte nurodytų mokėjimų, laikoma, jog suėjo mokėjimo terminas visai 1 punkte nurodytai skolos sumai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neteisingai aiškina šios sutarties nuostatas, kadangi taikos sutarties 1 punkte apeliantė įsipareigojo tiksliai laikytis nustatyto grafiko, o 2 punkte susitarė, jog neatlikus kurių nors mokėjimų, mokėjimo terminas sueina visai skolos sumai. Be to, UAB „Argensta“ savo atsiliepime nurodė, kad jo pateikimo teismui dieną, apeliantė nebuvo sumokėjusi dar sekančių trijų įmokų, kurių terminai taip pat jau buvo suėję.
    7. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje buvo taikos sutarties sąlygų pažeidimas, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas tenkinti UAB „Argensta“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 str. 3 d.).
    8. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi išduodamas vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, nepažeidė procesinės teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

5Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

    1. Kreditorius UAB „Argensta“ prašo apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą atskirąjį skundą skirti 4000,00 Eur baudą.
    2. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
    3. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
    4. Šiuo atveju pareiškėja UAB „Rudesta“ pasinaudojo CPK suteikta teise pateikti atskirąjį skundą, o tai negali būti vertinama kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas.

6Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

7Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

8Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai