Byla e2-1424-480/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Ramintai Samušytei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argensta“ atstovui advokatui Rinaldui Viliušiui, atsakovo V. K. atstovei advokatei Linai Šimė, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argensta“ ieškinį atsakovui V. K., byloje dalyvauja trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Rudesta“, dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovė UAB „Argensta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo V. K. 84 000,00 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas.

3Nurodo, kad ieškinys atsakovui V. K., UAB „Rudesta“ generaliniam direktoriui ir vieninteliam akcininkui reiškiamas dėl to, kad būdamas vienasmeniu UAB „Rudesta“ valdymo organu, sąmoningai, veikdamas tyčia, piktnaudžiaudamas teise bei reikšdamas aiškiai nepagrįstus procesinius dokumentus, užkirto kelią ieškovei savalaikiai gauti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš UAB „Rudesta“, pateikti jį priverstiniam vykdymui bei atgauti įsiskolinimą. Teigia, jog yra visos sąlygos vadovo deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti. Ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad atsakovo nesąžiningi veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovas UAB „Rudesta“ vardu vedė derybas dėl taikos sutarties pasirašymo, kai jau buvo rengiamasi UAB „Rudesta“ restruktūrizavimo bylos iškėlimui, ir atsakovas žinojo, jog UAB „Rudesta“ taikos sutarties nevykdys, ieškovės atstovas teismo posėdyje nepalaikė. Nurodo, kad atsakovas sąmoningai trukdė UAB „Rudesta“ vardu teikiant aiškiai nepagrįstus procesinius dokumentus ieškovei gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui: byloje dėl vykdomojo rašto išdavimo 2016-06-27 pateikė atsiliepimą, kuriame žinomai nepagrįstai nurodė, kad pagrindo išduoti vykdomąjį raštą nėra; 2016-08-23 vos dieną prieš 2016-08-24 paskirtą teismo posėdį pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, norėdamas susirasti atstovą; 2016-08-24 pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą formaliai nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones skolininko teisės gali būti pažeidžiamos, taip pat neužtikrinama šalių pusiausvyra, o įmonės finansinė padėtis yra stabili; 2016-08-31 nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo formaliai apskundė, prašydamas apeliacinės instancijos teismo ją panaikinti ir atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Atsakovas, kaip skolininkės vienasmenis valdymo organas, visomis priemonėmis piktybiškai siekia išvengti piniginės prievolės įvykdymo ieškovei, o tokie veiksmai lemia ieškovės turtinių interesų pažeidimą bei realių nuostolių atsiradimą. Šiaulių apygardos teismas 2017-03-06 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Rudesta“, ir neabejoja, kad ši nutartis bus skundžiama. Įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Rudesta“ reikštų, jog ieškovė tapo trečios eilės įmonės kreditoriumi, tačiau jau šiuo metu beveik neabejotina, kad ieškovės kreditorinis reikalavimas bankroto byloje nebus patenkintas.

4Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškinį nurodo ir jo atstovė teismo posėdyje pažymėjo, jog atsakovas už ribotos atsakomybės įmonės prievoles gali būti atsakingas taikant subsidiarią atsakomybę ir tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovė reikalavimą dėl UAB „Rudesta“ įsiskolinimo reiškia tiesiogiai tik atsakovui, kaip UAB „Rudesta“ akcininkui ir vadovui, todėl jau vien šiuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas. Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei atsirasti (CK 2.50 str. 3 d.) reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Atsakovas, kaip UAB „Rudesta“ vadovas, deda visas pastangas, kad būtų išspręstos problemos dėl bendrovės laikinųjų finansinių sunkumų ir patenkinti teisėti bei pagrįsti kreditorių reikalavimai, todėl nėra jokio pagrindo jo veiksmus ieškovės atžvilgiu vertinti kaip neteisėtus. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka atstovauja juridinį asmenį UAB „Rudesta“ ir pasirašydamas bei teikdamas procesinius dokumentus veikia kaip teisėtas juridinio asmens atstovas, tokiu būdu gindamas, jo manymu, pažeistas savo vadovaujamo juridinio asmens teises bei teisėtus interesus. Visi ieškovės nurodyti neteisėti atsakovo veiksmai yra įprasti procesiniai veiksmai pagal CPK. Ieškovė teigia, kad atsakovo padaryta ieškovei žala yra lygi UAB „Rudesta“ skolos dydžiui. Tačiau byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad šiai dienai žala yra realiai patirta. Žalos faktas neegzistuoja – ieškovė neįrodė, kad 84 000,00 Eur pagal sutartį bei susitarimą už pavėluotai atliktus darbus nėra galimybės gauti iš UAB „Rudesta“. Nesant žalos, neegzistuoja ir priežastinis ryšys. Tačiau net jei ir būtų laikoma, kad UAB „Rudesta“ 84 000,00 Eur skola ieškovei jau yra ieškovės nuostoliai, tarp šių nuostolių ir atsakovo veiksmų neegzistuoja priežastinio ryšio. Reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 proc. procesines palūkanas taip pat nepagrįstas.

5Ieškinys netenkintinas

6Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016-05-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-14287-375/2016 tarp pareiškėjų UAB „Argensta“ (nagrinėjamoje byloje - ieškovė) ir UAB „Rudesta“ (nagrinėjamoje byloje – trečiasis asmuo) patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis. Pagal nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas UAB „Rudesta“ įsipareigojo tiksliai laikantis mokėjimo grafiko septyniais mokėjimais sumokėti ieškovei 101 148,31 Eur skolą. Taikos sutartyje pateikiami duomenys apie UAB „Rudesta“ atstovą, byloje esantis UAB „Rudesta“ vienintelio akcininko 2016-10-24 sprendimas Nr. 20161024, o taip pat šalių šių aplinkybių pripažinimas (CPK 178, 187 straipsniai), leidžia spręsti, jog atsakovas V. K. yra UAB „Rudesta“ vienintelis akcininkas ir šios bendrovės generalinis direktorius (vadovas). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkertą kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis), o teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo (res judicata) galią.

7UAB „Argensta“ pažyma apie UAB „Rudesta“ apmokėjimus rodo, kad UAB „Rudesta“ skolą ieškovei sumažino iki 84 000,00 Eur.

82016-06-20 UAB „Argensta“ pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Gavęs prašymą, teismas 2016-06-22 išsiuntė UAB „Rudesta“ pranešimą, kuriuo ją įpareigojo per 14 d. nuo pranešimo gavimo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą pareiškimą. UAB „Rudesta“ 2016-06-27 pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Teismas 2016-07-01 nutartimi paskyrė šį klausimą nagrinėti posėdyje žodinio proceso tvarka 2016-08-24, 11 val. Tokia vykdomojo rašto išdavimo tvarka nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties reglamentuota CPK 646 straipsnio 3 dalyje.

92016-07-07 UAB „Argensta“ pateikė teismui prašymą iki procesinio sprendimo dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Rudesta“ priklausančias pinigines lėšas įmonės kasoje, bankuose, kitose kredito įstaigose ir pas trečiuosius asmenis, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises 84 000,00 Eur sumai, tačiau teismas 2016-07-11 nutartimi šio pareiškėjos prašymo netenkino. UAB „Argensta“ 2016-07-22 padavė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau teismas 2016-07-28 nutartimi ir šį prašymą atmetė. Dėl 2016-07-28 nutarties UAB „Argensta“ padavė atskirąjį skundą, o UAB „ Rudesta“ 2016-08-26 padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Tokia UAB „Rudesta“ pareiga pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą įtvirtinta CPK 335 straipsnio 2 dalyje.

10UAB „Rudesta“ 2016-08-23 pateikė teismui prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimo; teismas 2016-08-24 posėdyje šį prašymą atmetė. Šalies teisė teikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą numatyta CPK 42 straipsnio 5 dalyje, o teismas sprendžia, ar nurodytos priežastis pripažintinos svarbiomis.

11Dėl 2016-08-31 nutarties, kuria teismas nutarė išduoti vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2016-05-18 nutartimi patvirtintą UAB „Rudesta“ ir UAB „Argensta“ taikos sutartį nesumokėtai skolos daliai – 84 000 Eur, UAB „Rudesta“ 2016-09-08 padavė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti minėtą nutartį. Šalies teisė teikti atskirąjį skundą numatyta CPK 334 straipsnio 1 dalyje.

12Kauno apygardos teismas 2016-12-06 nutartimi (LITEKO duomenys, civ. byla Nr. e2S-2387-436/2016) paliko nepakeistą minėtą 2016-08-31 nutartį. 2016-12-06 nutartyje teismas konstatavo, kad pareiškėja UAB „Rudesta“ pasinaudojo CPK suteikta teise pateikti atskirąjį skundą, o tai negali būti vertinama kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl UAB „Argentsta“ prašymo dėl baudos skyrimo netenkino.

13LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas (civ. byla Nr. eB2-359-210/2017) 2017-03-06 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Rudesta“, tačiau minėta nutartis nėra įsiteisėjusi dėl paduotų atskirųjų skundų.

14Nagrinėjamu atveju savo reikalavimą atsakovui V. K., UAB „Rudesta“ vadovui ir dalyviui, ieškovė grindžia tuo pagrindu, kad UAB „Rudesta“ ieškovei pagal taikos sutartį yra skolinga 84 000 Eur, o atsakovas savo nesąžiningais veiksmais teikdamas aiškiai nepagrįstus procesinius dokumentus trukdė gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdyti antstoliui, ir būtent dėl šių veiksmų ieškovei atsirado 84 000 Eur žala.

15Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 37 straipsnis). Įmonės vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Todėl bendrovės vadovas, priešingai nei dalyvis, privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga nedeleguotina (ABĮ 19 straipsnio 6 dalis, 20 straipsnio 2 dalis). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą.

16Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui. Kartu pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2014-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014).

17Juridinio asmens dalyvio interesai ne visada privalo sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl juridinio asmens dalyvio veiksmų vertinimui netaikomas CK 2.87 straipsnis, t. y. dalyvis neturi fiduciarinių pareigų bendrovei. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvio ir vadovo atsakomybės pagrindai skiriasi, nes skirtinga jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009). Skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas bei faktiškai atliekamos funkcijos lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais, atitinkamai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir 2.87 straipsnio 7 dalį, taip pat ir generalinio delikto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; kt.). Dalyvio ir vadovo padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis ir kompetencija. Dalyvis per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Dalyvis taip pat yra ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas, skirtingai nei vadovas, nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, jam taip pat draudžiama perimti valdymo funkciją (ABĮ 20 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009, 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

18Tokiu būdu, atsižvelgiant į valdymo organo ir dalyvio funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas.

19Nagrinėjamu atveju atsakovas įstatymo nustatyta tvarka atstovavo juridinį asmenį UAB „Rudesta“, pasirašydamas bei teikdamas procesinius dokumentus teismui veikė kaip juridinio asmens atstovas, t. y. UAB „Rudesta“ vadovas (ABĮ 19 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 1 ir 10 dalys, CPK 55 straipsnis). Tokiu atveju spręstina dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės. Tačiau pažymėtina, kaip jau minėta, bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Ieškovė šioje byloje reiškia individualų tiesioginį ieškinį atsakovui, reikalaudama priteisti žalos atlyginimą, motyvuodama tuo, jog atsakovas, teigdamas aiškiai nepagrįstus procesinius dokumentus, sąmoningai trukdė ieškovei gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdyti antstoliui, tokiais savo veiksmais padarydamas ieškovei žalą, kuri lygi UAB „Rudesta“ skolos dydžiui – 84 000 Eur.

20Kaip minėta anksčiau, įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Kad būtų galima taikyti įmonės vienasmeniam valdymo organui civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, jos padarinius (žala), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.

21Byloje surinktų ir teismo įvertintų įrodymų visuma įrodo (CPK 185 straipsnis), kad taikos sutartimi, kurią teismas patvirtino 2016-05-18 nutartimi, ir kurioje konstatavo, jog yra aiškiai išreikšta abiejų taikos sutarties šalių suderinta valia, tarp UAB „Argensta“ ir UAB „Rudesta“ buvo pasiektas taikus susitarimas dėl skolos mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo dalimis. Nors ieškinyje nurodytų argumentų, kad atsakovas neatskleidęs tikrosios skolininko (UAB „Rudesta“) finansinės padėties įtraukė ieškovę į nesąžiningas derybas dėl taikos sutarties pasirašymo taip siekdamas atitolinti piniginės prievolės mokėjimą arba apskritai jos išvengti, ieškovės atstovas teismo posėdyje ir nepalaikė, tačiau byloje esantis 2016-10-24 UAB „Rudesta“ vienintelio akcininko V. K. sprendimas Nr. 20161024 patvirtinti UAB „Rudesta“ restruktūrizavimo memtmenis ir pavedimas kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nepatvirtina atsakovo veiksmų nesąžinigumo (CPK 6.248 straipsnio 3 dalis) taikos sutarties pasirašymo metu, nes tiek skolos mokėjimo atidėjimas ir išdėstymas dalimis (teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis), tiek ir restruktūrizavimo procesas (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis) skirti sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, ir kvalifikuotini kaip įprasta įmonės komercinės-ūkinės veiklos rizika. UAB „Rudesta“ pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį praleidus pirmąjį mokėjimą (pinigai buvo pervesti vėluojant 12 d.), ieškovė 2016-06-17 kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Būtent nuo šio momento, ieškovės vertinimu, atsakovas teigdamas aiškiai nepagrįstus procesinius dokumentus, sąmoningai trukdė ieškovei gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdyti antstoliui. Pasirašydamas bei teigdamas teismui aukščiau aptartus procesinius dokumentus (2016-06-27 atsiliepimas į prašymą, 2016-08-23 prašymas, 2016-08-26 atsiliepimas į atskirąjį skundą, 2016-09-08 atskirasis skundas) teismui kaip bendrovės vienasmenis valdymo organas, atsakovas atliko įprastus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti įpareigoja arba suteikia teisę šaliai CPK nuostatos. Teismas 2016-12-06 nutartyje jau pripažino faktą (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kad UAB „Rudesta“ pasinaudojo CPK suteikta teise pateikti atskirąjį skundą, o tai negali būti vertinama kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Taigi, aukščiau nurodyti veiksmai, kurie atliekami pasinaudojus CPK suteikta teise arba vykdant jame numatytą pareigą, negali būti vertinami kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, jog pateiktų atsakovo pasirašytų procesinių dokumentų turinį teismas yra įvertinęs civilinėje byloje Nr. e2SP-14287-375/2016 priimdamas atitinkamus procesinius sprendimus. Teismas vertina, jog nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų teikiant procesinius dokumentus byloje Nr. e2SP-14287-375/2016, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė dėl UAB „Rudesta“ galimai atliktų mokėjimų kitiems kreditoriams ginčo laikotarpiu (CK 6.9301 straipsnis). Pagal nustatytas bylos aplinkybes, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovo veiksmai, kuriais ieškovė įrodinėja pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, rodo akivaizdų nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė neįrodė (CPK 12, 178, 185 straipsniai, CK 6.246 straipsnis).

22Teismas pažymi, kad nenustačius nors vienos iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

23Atitinkamai laikytinas neįrodytu ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei reikalaujamos atlyginti žalos (CK 6. 247 straipsnis), o taip pat reikalaujamos atlyginti žalos dydis ir faktas (CK 6.249 straipsnis).

24Ieškovė teigia, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jos patirta žala (nuostoliai) yra lygi UAB „Rudesta“ skolos dydžiui – 84 000,00 Eur. Tačiau ieškovė, apsiribodama hipotetiniais samprotavimais, nepateikia įrodymų, jog šios sumos nėra galimybės gauti iš UAB „Rudesta“ (CPK 12, 178 straipsniai). Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime analizuojamas pareigūnų, o ne verslo subjektų, veiksmais padaryta žalos atlyginimas, tačiau jame konstatuotas žalos realumas yra aktualus ir nagrinėjamu atveju. Tokiu būdu, turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus. Vertinant visų bylos aplinkybių kontekste ieškovės argumentus, kad UAB „Rudesta“ bankrotas neišvengiamas, o ieškovė būdama trečios eilės kreditoriumi bankroto byloje skolos neatgaus, teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti žala šiuo atveju nėra reali, bet labiau hipotetinė, o teisė reguliuoja tik tai, kas yra įmanoma bei egzistuoja tikrovėje (ius imposisibilitum est non iuris), todėl menami turtiniai praradimai negali būti kompensuojami. Ieškovei 2016-08-31 nutarties pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas ir ji turės galimybę šį reikalavimo įvykdymą nukreipti į UAB „Rudesta“, o jeigu įsiteisės nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Rudesta“, ieškovė galės pareikšti finansinį reikalavimą bendrovei, kurie bus tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka. Kita vertus pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo pripažįstama, kad tais atvejais, kai bankroto byloje pareikštas kreditorinis reikalavimas nebuvo patenkintas, pasibaigus bankroto bylai išlieka kreditoriaus teise kreiptis su tiesioginiu ieškiniu dėl žalos atlyginimo į bankrutavusio juridinio asmens valdymo organus bei dalyvius ir įrodinėti šių asmenų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų egzistavimą generalinio delikto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje 3K-3-509/2008; kt.), tačiau vėlesnėje praktikoje pripažįstama, jog jeigu akcininko ar valdymo organo neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, jei toks veiksmų neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai akcininkui ar įmonės vadovui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus teisinį reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. Tačiau tokio individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-389/2014). Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad tai, ką ieškovė įvardija kaip jai padarytą žalą (negalėjimas išieškoti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutartyje nurodytos nesumokėtos sumos), negali būti kompensuojama atsakovo sąskaita, nes nenustatytas priežastinis ryšys tarp šių nuostolių ir atsakovo veiksmų (t. y. atsakovo veiksmai (kurių teismas nepripažino neteisėtais) pernelyg nutolę nuo ieškovei atsiradusių turtinių padarinių) (CK 6.246 straipsnis).

25Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, todėl šis jos reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o jį atmetus, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Atsakovas byloje už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 2 105,37 Eur bylinėjimosi išlaidų; pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus ir prašymą jas priteisti.

28Teismas, spręsdamas ar atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal įstatymą nėra per didelės, atsižvelgia į tai, kad atsakovo advokatas (-ė) jo vardu surašė atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į atskirąjį skundą, 3 kitus įvairaus turinio prašymus bei atsiliepimus į priešingos šalies pateiktus prašymus, atstovavo atsakovą teismo posėdžiuose, kuriuose praleido 2 (suapvalinus) val., todėl pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomendacijas, maksimali šalies patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bendra suma būtų 2 697,22 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šios atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų patvirtinto priteistino maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jos atsakovui priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovės.

29Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

30ieškinį atmesti.

31Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argensta“, j. a. k. 301545558, atsakovui V. K., a. k. ( - ) 2 105,37 Eur (du tūkstančius šimtą penkis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.

32Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Ramintai... 2. Ieškovė UAB „Argensta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo... 3. Nurodo, kad ieškinys atsakovui V. K., UAB „Rudesta“... 4. Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškinį nurodo ir jo... 5. Ieškinys netenkintinas... 6. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.)... 7. UAB „Argensta“ pažyma apie UAB „Rudesta“ apmokėjimus rodo, kad UAB... 8. 2016-06-20 UAB „Argensta“ pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį... 9. 2016-07-07 UAB „Argensta“ pateikė teismui prašymą iki procesinio... 10. UAB „Rudesta“ 2016-08-23 pateikė teismui prašymą dėl civilinės bylos... 11. Dėl 2016-08-31 nutarties, kuria teismas nutarė išduoti vykdomąjį raštą... 12. Kauno apygardos teismas 2016-12-06 nutartimi (LITEKO duomenys, civ. byla Nr.... 13. LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas (civ.... 14. Nagrinėjamu atveju savo reikalavimą atsakovui V. K., UAB... 15. Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos... 16. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę,... 17. Juridinio asmens dalyvio interesai ne visada privalo sutapti su paties... 18. Tokiu būdu, atsižvelgiant į valdymo organo ir dalyvio funkcijų... 19. Nagrinėjamu atveju atsakovas įstatymo nustatyta tvarka atstovavo juridinį... 20. Kaip minėta anksčiau, įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo... 21. Byloje surinktų ir teismo įvertintų įrodymų visuma įrodo (CPK 185... 22. Teismas pažymi, kad nenustačius nors vienos iš būtinųjų sąlygų,... 23. Atitinkamai laikytinas neįrodytu ir priežastinis ryšys tarp atsakovės... 24. Ieškovė teigia, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jos patirta žala... 25. Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 27. Atsakovas byloje už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 2 105,37 Eur... 28. Teismas, spręsdamas ar atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal... 29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259... 30. ieškinį atmesti.... 31. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argensta“, j. a.... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos...