Byla e2-275-241/2017
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Rudesta“ iškelta restruktūrizavimo byla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Bos Inox“, uždarosios akcinės bendrovės „Argensta“ ir trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Kaunas Metal“, uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“, uždarosios akcinės bendrovės „AP LT“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Rudesta“ iškelta restruktūrizavimo byla.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovės UAB „Bos Inox“, G. B. firma „Tringala“, UAB „Ukmergės keliai“, Estijos juridinis asmuo Ruukki Products AS, UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, UAB „Argensta“ prašė iškelti atsakovei UAB „Rudesta“ bankroto bylą. Nurodė, kad turi reikalavimo teises į UAB „Rudesta“: skola UAB „Bos Inox“ yra 46 032,15 Eur, skola G. B. firmai „Tringala“ yra 923,52 Eur, skola UAB „Ukmergės keliai“ sudaro 99 728,74 Eur, skola Estijos juridiniam asmeniui Ruukki Products AS 19 476,42 Eur, skola UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ sudaro 4 349,95 Eur, skola UAB „Argensta“ sudaro 84 000 Eur. Paaiškino, kad UAB „Rudesta“ turi įsiskolinimų, su kreditoriais laiku neatsiskaito, ženkliai sumažino darbuotojų skaičių, nėra pateikusi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl mano, kad įmonė yra nemoki, negali ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų.
  2. Atsakovės UAB „Rudesta“ direktorius V. K. pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo prašė iškelti atsakovės UAB „Rudesta“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad bendrovė šiuo metu turi finansinių sunkumų ir neturi galimybės iš karto padengti kreditorių reikalavimų. Dėl didelių įsipareigojimų kreditoriams bendrovė negali tinkamai finansuoti veiklos, susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Bendrovės laikinų finansinių sunkumų atsiradimui įtakos turėjo 2007 m. pasaulinė ūkio ir finansinė krizė. Dėl nekilnojamojo turto nuvertėjimo bankrutavus vienam iš bendrovės skolininkų „Rojanta“ (1,45 mln. Eur skola) prarasta itin ženkli lėšų suma, konkurencinė aplinka rinkoje darė spaudimą mažinti paslaugų įkainius. Dėl šių priežasčių buvo patiriami veiklos nuostoliai, kaupėsi skolos tiekėjams ir subrangovams, o didžiausi bendrovės debitoriai vėluodavo atsiskaityti už atliktus darbus, kas sąlygojo staigų apyvartinių lėšų trūkumą. Nors veiklos apimtys buvo sumažintos, veikla tęsiama, buvo likviduoti seni įsiskolinimai esamiems darbuotojams. Bendrovė sugeba susirasti naujų užsakovų, sudaro naujas statybos rangos sutartis, gauna užsakymus metalo gaminių gamybai ir generuoja stabilias pajamas. Nepaisant to, bendrovė ėmėsi priemonių spręsti susidariusią situaciją, turi realią galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų. Bendrovės finansinius sunkumus galima būtų įveikti taikant restruktūrizavimo procesą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi iškėlė atsakovės UAB „Rudesta“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.
  2. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės UAB „Rudesta“ pradelsti įsipareigojimai (2 612 782 Eur) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (3 832 637 Eur). Tačiau teismas konstatavo, kad pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, jog bendrovės ilgalaikio turto vertė 2015 m. padidėjo, nes bendrovė įsigijo įrengimus savo veiklai vykdyti antrame metalo gaminių apdirbimo ceche, o 2016 m. bendrovei priklausančio ilgalaikio turto vertė didžiąja dalimi mažėjo dėl įrangos pardavimo uždarius antrą metalo gaminių apdirbimo cechą mažinant veiklos apimtis. Įvertinęs tai, kad optimizuodama savo veiklą įmonė 2016 m. pardavė dalį turėto turto (ilgalaikio turto pokytis 1 235 704 Eur), teismas sprendė, kad negalima remtis vien tik įmonės balanso ir kreditorių sąrašo duomenimis ir nevertinti minėto turto pokyčio reikšmės.
  3. Teismas padarė išvadą, kad nors įmonė ir turi finansinių sunkumų, tačiau ir toliau vykdo savo veiklą, todėl negalima teigti, kad įmonė yra nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla. Teismas sprendė, kad nors UAB „Rudesta“ šiuo metu negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti, tačiau šie sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio. Šias išvadas teismas grindė finansinių dokumentų išrašais, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijomis, sutarčių kopijomis. Taip pat teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad 2016 m. spalio 18 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis pardavimo pajamos 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo 2 976 161 Eur, kad UAB „Rudesta“ pasirašė 5 508 440 Eur vertės sutartį, per rugsėjo-spalio mėn. sudaryti nauji susitarimai darbams, bendrovė yra sudariusi ilgalaikius susitarimus dėl darbų vykdymo. Be to, teismas įvertino tai, kad bendrovė disponuoja visomis veiklos vykdymui būtinomis priemonėmis – turi aukštos kvalifikacijos darbuotojus, tinkamas patalpas bei gamybinę teritoriją, įrangą, transporto priemones, po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo buvo visiškai padengti pradelsti įsipareigojimai darbuotojams.
  4. Teismas vertino, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenys atitinka visus ĮRĮ 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus, juose numatytos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, sumažinti įsiskolinimus, išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Teismas, atsižvelgęs į kreditorių ir darbuotojų pritarimą restruktūrizavimo projektui, padarė išvadą, kad galima tikėtis, jog restruktūrizavimo procedūros iš esmės galėtų būti įgyvendintos.

8III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai

9

  1. Ieškovė UAB „Bos Inox“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti bankroto bylą UAB „Rudesta“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas neteisingai nurodė, kad UAB „Rudesta“ nėra faktiškai nemoki ir iškėlė įmonei restruktūrizavimo bylą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Rudesta“ yra ne tik formaliai, bet ir faktiškai nemoki. UAB „Rudesta“ pradelsti įsiskolinimai žymiai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, įmonė jau ilgą laiką negali atsiskaityti su kreditoriais, perleisdama įmonės turto dalį ženkliai sumažino turtą, tačiau perleisto turto nepakako pradelstų įsiskolinimų padengimui. Teismas restruktūrizavimo bylą iškėlė faktiškai nemokiai įmonei.
    2. Bendrovės per vienerius metus vykdytinų įsipareigojimų dydis žymiai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Netgi vertinant UAB „Rudesta“ restruktūrizavimo metmenyse nurodomos pradelstų įsiskolinimų ir į balansą įrašyto turto vertės santykį, šis žymiai viršija pusę į balanso įrašyto turto vertės. UAB „Rudesta“ restruktūrizavimo metmenyse pateikti duomenys apie pradelstus įsiskolinimus 2016 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, tačiau restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu 2016 m. lapkričio 14 d. pradelstų įsiskolinimų dydis didėjo, nes iki minėtos datos UAB „Rudesta“ turėjo atsiskaityti su kreditoriais. Be to, į pateiktą UAB „Rudesta“ įsipareigojimui dydį, įskaitant ir pradelstų, nėra įtrauktos kitos realios ir pagrįstos (teismų priteistos) sumos bei palūkanos. UAB „Rudesta“ įsiskolinimas UAB „Bos Inox“ susidarė 2016 m. sausio-vasario mėn., o turėjo būti apmokėtas 2016 m. vasario-kovo mėn. UAB „Rudesta“ nevykdė savo įsipareigojimų net ir po to, kai buvo sudaryta taikos sutartis, išdėstant skolos apmokėjimą. Nevienas UAB „Rudesta“ kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir/ar vykdomojo rašto išdavimo. Visa tai patvirtina, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, t. y. yra nemoki.
    3. Įmonė neturi vertingo nekilnojamojo turto, į kurį kreditoriai galėtų nukreipti išieškojimą arba turtas yra įkeistas bankui, VSDFV. Iš pateikto UAB „Rudesta“ kreditorių sąrašo matyti, kad UAB „Rudesta“ vėluoja mokėti privalomus mokesčius (Lietuvos Respublikos VMI, Latvijos Respublikos VMI, VSDFV). Lyginant byloje esančius atsakovės balansus, įmonės turtas mažėjo, nuostoliai išaugo, t. y. įmonė per pastaruosius metus veikė nuostolingai. Iš pateiktų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad įmonės veikla yra nuostolinga jau nuo 2014 m. ir kiekvienais metais įmonės patiriamas nuostolis vis didėjo, iš veiklos gaunamos pajamos mažėjo. Taip pat didėjo ir įmonės įsipareigojimai kreditoriams. 2016 m. gavo pajamų tik 2 976 161 Eur, t. y. 3 kartus mažiau pajamų nei 2015 m. ir 4,5 karto mažiau nei 2013 m., tuo tarpu pardavimo savikaina didėjo. 2016 m. įmonė atleido daugiau nei pusę darbuotojų, kas patvirtina, kad įmonės finansinė padėtis nėra gera ir ženkliai sumažinusi darbuotojų skaičių (sumažinusi gamybos apimtis) įmonė negalės atkurti savo mokumo.
    4. Nustačius, kad atsakovė UAB „Rudesta“ neatsiskaito su kreditoriais, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, sumažino veiklos apimtis, atleido daugiau nei pusę darbuotojų, jos pradelsti skoliniai įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, spręstina, jog UAB „Rudesta“ yra nemoki, dėl ko jai keltina bankroto byla.
    5. UAB „Rudesta“ teismui nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių įmonės mokumą, t. y. įrodymų, patvirtinančių, jog pradelstos įmonės skolos yra dengiamos, kad įmonės veikla pelninga, ji turi realias galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus, todėl nustačius, kad atsakovė yra nemoki, atsisakymas iškelti atsakovei bankroto bylą prieštarautų ĮBĮ nuostatoms bei pačios įmonės ir jos kreditorių interesams.
    6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pateikti restruktūrizavimo metmenys leidžia teigti, jog įmonė galės atsiskaityti su kreditoriais. Pateikti restruktūrizavimo plano metmenų duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog bendrovė turi realių galimybių normalizuoti įmonės ūkinę komercinę veiklą. Restruktūrizavimo plano metmenyse yra numatytos priemonės atsakovės mokumui atkurti, tačiau šios priemonės nėra realios ir pagrįstos tikėtinais šių priemonių įgyvendinimo būdais. Įmonė ir toliau vykdys tą pačią veiklą, kaip ir iki šiol, kuri jau eilę metų buvo nuostolinga, įmonė mažins veiklos mąstą (atleido daugiau nei pusę darbuotojų, uždarė vieną cechą), tai patvirtina, kad sumažinus veiklos mąstą, įmonės gaunamos pajamos dar labiau sumažės ir įmonė neturės galimybių atsiskaityti su kreditoriais.
    7. UAB „Rudesta“ nepateikė jokių duomenų, apie skolų susigrąžinimo realumą ar bent jau pradėtas išieškoti sumas. Byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovė, siekdama gerinti įmonės turtinę padėtį, skolininkams reiškė reikalavimus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ar kitokias būdais siekė išieškoti susidariusius debitorinius įsiskolinimus.
    8. Įmonės turtas, kurį bendrovė planuoja parduoti, yra įkeistas VSDFV priverstiniu įkeitimu. Nors UAB „Rudesta“ ir nurodo, kad iš turto pardavimo planuoja gauti apie 425 000 Eur, tačiau ši suma yra nepagrįsta. UAB „Rudesta“ nurodomos planuojamos gauti pajamos iš įkeisto turto pardavimo yra nepagrįstai didelės. Nors UAB „Rudesta“ nurodo, kad iš turto pardavimo planuojama gauti apie 425 000 Eur, tačiau, remiantis viešai prieinamais duomenimis, visų planuojamų parduoti žemės sklypų vidutinė rinkos vertė yra 37 220 Eur. UAB „Rudesta“ nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad turto vertė yra didesnė nei nustatyta ir nurodoma viešuosiuose registruose.
    9. Įmonės restruktūrizavimui nėra pritarusi didžioji dalis kreditorių. Įmonės kreditoriniai įsiskolinimai sudaro daugiau nei 3 mln. Eur, tuo tarpu sutikimo nepateikė net 1 mln. Eur reikalavimo teisę turintys kreditoriai. Didieji įmonės kreditoriai (pvz., UAB „Bos Inox”, UAB „Ukmergės keliai“, UAB „Lemora“, UAB „AP LT“, UAB „Argensta“ ir kt.) prašė iškelti įmonei bankroto bylą ir nepritarė restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Nors VSDFV ir pritarė įmonės restruktūrizavimui, tačiau jos atžvilgiu yra įkeistas turtas ir VSDFV turės galimybę atgauti bent jau dalį skolos. Tuo tarpu kitiems įmonės kreditoriams (trečios eilės) atgauti skolas restruktūrizavimo proceso metu ar po jo galimybės yra nepagrįstos.
  2. Ieškovė UAB „Argensta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Rudesta“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Esant akivaizdžiam atsakovės faktiniam nemokumui, teismas nepagrįstai nusprendė esant pagrindų restruktūrizavimo bylos kėlimui. Atsakovė akivaizdžiai yra nemoki, todėl jai keltina ne restruktūrizavimo, o bankroto byla.
    2. Atsakovės turtas iš viso sudaro 3 832 637 Eur, tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai – 2 612 782 Eur. Atsakovė jau dabar yra nemokumo būsenoje – pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, t. y. atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
    3. Iš atsakovės su restruktūrizavimo metmenimis pateikto balanso bei 2016 m. rugpjūčio 31 d. turto sąrašo neįmanoma tiksliai įvertinti, ar nurodomas turtas yra realus, ar ne, ar jo vertė yra reali. Tikėtina, jog balanse bei turto sąraše nurodyto ilgalaikio turto vertė yra ženkliai mažesnė dėl natūralaus nusidėvėjimo (pvz., atsakovės nurodomos transporto priemonės, mechanizmai, įvairūs įrankiai, biuro technika ir pan.). Atsakovės balanse nurodomas ilgalaikis turtas įkainotas tik buhalterine turto verte. Neužtenka nurodyti vien buhalterinę turto vertę – būtina pateikti įrodymus apie jo realią vertę.
    4. Iš atsakovės su restruktūrizavimo metmenimis pateikto nekilnojamojo turto sąrašo 2016 m. rugpjūčio 31 dienai matyti, jog atsakovės turimo nekilnojamojo turto vertė sudaro 1 298 618,04 Eur, tačiau visas šis turtas yra įkeistas AB „Swedbank“ ir VSDFV (priverstinis įkeitimas). Restruktūrizavimo laikotarpiu dalį šio turto atsakovė ketina parduoti, gauti apie 425 000 Eur pajamų bei atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi. Iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, pirmiausiai tenkinami įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai, todėl nuomonė, kad pardavus turtą gautos lėšos bus panaudotos ir kitų pirmos eilės kreditorių reikalavimams tenkinti laikytina nerealia, nes nėra realaus galimo parduoti turto rinkos vertės nustatymo. Pardavus įkeistą turtą iš gautų lėšų atsiskaityti su trečiosios eilės kreditoriais bent iš dalies nebus galimybės, nes gautų lėšų, atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi, bet kokiu atveju nepakaks.
    5. Atsakovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad visas debitorių sąraše nurodytas sumas bus galima realiai išieškoti. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė realiai atgaus visus 1 523 536,67 Eur sumos įsiskolinimus.
    6. Nors atsakovė restruktūrizavimo metmenyse tvirtina, jog pagrindiniai pajamų šaltiniai restruktūrizavimo laikotarpiu bus pinigų srautai iš bendrovės kasdienės ūkinės komercinės veiklos, bendrovės turto pardavimo ir debitorinių įsiskolinimų išieškojimo bei veiklos kaštų optimizavimo veikla, atsižvelgiant į atliekamus ir planuojamus atlikti darbus, tačiau šios priemonės yra tik deklaratyvios. Debitorinių įsiskolinimų išieškojimas yra tik planuojamas, nors atsakovės gautinos sumos 2016 m. rugsėjo 30 d. duomenimis sudarė net 1 523 536,67 Eur. Jau dabar reikalingą įvykdyti kreditorių reikalavimų pradelstą sumą sudaro net 2 612 782 Eur, o atsakovė realių veiksmų įsiskolinimų išieškojimui nėra ėmusis ir abejotina, ar jų imsis restruktūrizavimo laikotarpiu dėl papildomų kaštų (žyminiai mokesčiai, išlaidos teisinei pagalbai, vykdymo išlaidos ir kt.).
    7. Atsakovė pateiktuose restruktūrizavimo metmenyse nurodo, kad prašys kreditorių atidėti tam tikrų finansinių reikalavimų tenkinimo terminą iki bendrovės restruktūrizavimo pabaigos, t. y. atsiskaityti su jais po to, kai bus atsiskaityta su kitais bendrovės kreditoriais. Atsakovė nevertina aplinkybės, jog dėl netinkamo prievolių vykdymo jau yra užvesta apie 30 civilinių bylų. Atsakovė įsiskolinimus nori mažinti ne savo veiklos pajėgumais bei optimizavimo procesu, bet tiekėjų sąskaita. Abejotina, ar įsiskolinimus siekiantys atgauti kreditoriai, turintys ženklius finansinius reikalavimus, laisva valia sutiks suteikti nuolaidą nemokiai atsakovei. Praktikoje beveik visi restruktūrizavimo procesai baigiasi bankroto bylos iškėlimu skolininkui, todėl atsakovės deklaruojamas siekis gauti nuolaidas iš kreditorių yra siekis maksimaliai sumažinti kreditorinius įsipareigojimus iki bankroto bylos iškėlimo bei susimažinti potencialią grėsmę išieškojimo nukreipimui į atsakovės atsakingų asmenų asmeninį turtą bankroto administratoriui pareiškus reikalavimą teisme dėl savalaikio pareiškimo dėl bankroto bylos kėlimo nepateikimo atsakovei ilgą laiką esant nemokumo būsenoje.
    8. Dalyje dėl apeliantės turimo kreditorinio reikalavimo bendrai 84 000 Eur sumai restruktūrizavimo metmenyse ir kituose finansiniuose dokumentuose atsakovė pateikia neteisingus duomenis, koreguojančius finansinę būklę atsakovės naudai. Kreditorių sąraše atsakovė nurodo, jog iš bendros apeliantės turimo kreditorinio reikalavimo 84 000 Eur sumos pradelsta suma yra tik 42 000 Eur, o tariamas mokėjimo terminas – 2016 m. spalio 31 d. Šie duomenys yra neteisingi, nes dar 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-14287-375/2016 (neįsiteisėjusi dėl atsakovės pateikto nepagrįsto skundo dėl minėtos nutarties) Kauno apylinkės teismas nutarė išduoti apeliantei vykdomąjį raštą dėl visos pradelstos 84 000 Eur sumos išieškojimo iš atsakovės.
    9. Rašytinių pritarimų restruktūrizavimo procesui forma buvo parengta atsakovės ir realiai neatspindi visų atsakovės kreditorių valios. Tokius pritarimus atsakovės restruktūrizavimo procesui, be VSDFV Mažeikių skyriaus, pateikė atsakovės darbuotojai, kurie, tikėtina, ne tik pasidavė atsakovės spaudimui išduoti tokius pritarimus, tačiau net ir atsakovės bankroto atveju realiai nerizikuoja turimais kreditoriniais reikalavimais dėl šių reikalavimų tenkinimo iš garantinio fondo lėšų. Tai, jog dalis atsakovės kreditorių ne tik prašė kelti atsakovei bankroto bylą, tačiau ir įstojo į atsakovės restruktūrizavimo bylą trečiaisiais asmenimis, patvirtina, jog didieji kreditoriai nesutinka ne tik su nuolaidomis atsakovei, bet priešingai – prašo kelti atsakovei bankroto bylą dėl akivaizdaus atsakovės nemokumo.
    10. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė neatitinka bankrutuojančios įmonės sąlygų, be to, neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė keletą metų iš eilės veikia nuostolingai, įsipareigojimų kreditoriams nevykdo, neturi apyvartinio kapitalo, gamyba nuostolinga ir bendrovė neturi jokio realaus verslo plano. Finansinių ataskaitų rinkiniai bei duomenys, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nėra audituoti. Atsakovės atsargos ir gautinos sumos per 2015 m. sumažėjo, apyvartinis kapitalas buvo neigiamas. Visų nurodytų duomenų visuma patvirtina, jog faktiniai atsakovės duomenys neatitinka planuojamų pasiekti rezultatų. Atsižvelgiant į tai, atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina ne restruktūrizavimo, o bankroto byla.
    11. Atsakovės parengti restruktūrizavimo metmenys yra deklaratyvūs ir nepatvirtina atsakovės pajėgumo realiai ir sėkmingai pasiekti restruktūrizavimo tikslą. Iš restruktūrizavimo metmenyse pateiktų duomenų nėra pagrindo pripažinti, jog numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios įmonės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti mokumą. Perspektyvų atkurti atsakovės mokumą nėra, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra nepakankamos, kad galėtų sumažinti bendrovės įsiskolinimus kreditoriams bei atstatyti normalią ūkinę komercinę veiklą. Restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti nurodytas bent preliminarus įmonės verslo planas, tačiau atsakovė jokio bent kiek konkretesnio verslo plano nepateikia. Atsakovė ketina optimizuotis, subalansuoti veiklos apimtis, tačiau nepateikia jokių skaičių, kiek nuostolių dėl tokios veiklos atsakovė patirs ir kiek dėl to pavyks sutaupyti. Vien tik formalus pasakymas, nesant jokių skaičių, kiek dėl to pavyks sutaupyti ir uždirbti, neleidžia įvertinti, kiek tokios priemonės bus efektyvios.
    12. Restruktūrizavimo metmenų deklaratyvumą patvirtina ir tai, jog nurodoma verslo plėtra yra tik numanoma bei deklaratyvi. Nors metmenyse pateikiama informacija apie sėkmingą dalyvavimą 2017-2020 metais vykdomuose didelės apimties ir sudėtingų konstrukcijų statybos objektuose, tačiau nepateikta jokių skaičiavimų, kiek pajamų per metus tikimasi gauti iš nurodytų objektų, nėra pateikta konkrečių duomenų apie pasirašytas sutartis, jų vertes, įrodymų, jog realus susitarimas pasiektas.
    13. Atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomas verslo planas yra grindžiamas vien svarstymais, be jokių aiškių ir konkrečių skaičiavimų, kas ir iš ko susidės, svarstoma abejotina plėtra, veiklos apimčių optimizavimas ir subalansavimas, dalies įmonės turto pardavimas. Kokį turtą parduoti (be įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo, iš kurio bus tenkinamas hipotekos kreditoriaus reikalavimas) ir kiek pajamų ketina gauti atsakovė pardavus turtą, konkrečiais skaičiavimais nenurodoma, nėra pridėtas aiškus detalizavimas, kiek tokio pobūdžio turtas realiai kainuoja rinkoje.
    14. Teismas neteisingai vertino restruktūrizavimo plano metmenis ir be pagrindo sprendė, jog juose numatytos priemonės yra realios, galinčios atkurti bendrovės mokumą, normalią jos veiklą bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje. Metmenyse nėra nurodoma konkreti informacija, galinti būti svarbi keliant įmonės restruktūrizavimo bylą, susijusi su esama įmonės būkle ir priežastimis, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų.
  3. Trečiasis asmuo UAB „Lemora“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovių ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Rudesta“, o UAB „Rudesta“ direktoriaus V. K. prašymą iškelti atsakovei UAB „Rudesta“ restruktūrizavimo bylą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas, atsakovei esant nemokiai, nepagrįstai iškėlė jos restruktūrizavimo bylą. Atsakovės įsipareigojimai (įskaitant pradelstus ir nepradelstus) ženkliai viršijo turto balansinę vertę. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl to, jog atsakovė vykdo veiklą, negalima teigti, kad ji yra nemoki. Sprendžiant dėl įmonės nemokumo, teisiškai nereikšminga aplinkybė, ar įmonė vykdo veiklą. Tai, kad atsakovė vykdo ūkinę veiklą, nereiškia, jog jos finansiniai sunkumai yra laikini. Pagal atsakovės veiklos prognozes atsakovė tiek 2016 m., tiek 2017 m. planuoja veikti nuostolingai, o tai parodo, kad atsakovė faktiškai yra nemoki, jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio.
    2. Teismas netinkamai įvertino tą aplinkybę, kad atsakovė atsiskaitė su darbuotojais, o dalis kreditorių, kurių reikalavimų suma yra 916 604,67 Eur, pateikė rašytinius sutikimus, kad atsakovei būtų keliama restruktūrizavimo byla. Šios aplinkybės neįrodo nei atsakovės turtinės padėties pagerėjimo, nei mokumo atkūrimo. Teismas nepagrįstai nevertino, kokią dalį šių kreditorių reikalavimai sudaro nuo visos kreditorių reikalavimų sumos. Restruktūrizavimo bylai pritaria tik mažuma kreditorių. Atsakovės restruktūrizavimo proceso pradėjimas neturint kreditorių, kurių reikalavimų suma sudaro bent 50 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos, pritarimo yra neperspektyvus ir pasmerktas žlugti.
    3. Teismas netinkamai įvertino tą aplinkybę, kad atsakovė sudarė naujas sutartis, kurių bendra vertė siekia 7 224 016,72 Eur. Byloje nėra įrodymų, kad jos faktiškai vykdomos ir vykdomos pelningai. Atsakovė nepateikė duomenų apie sąnaudas, reikalingas šių sutarčių vykdymui ir galima pelną.
    4. Teismas nepagrįstai nevertinto, kokia yra tikroji į atsakovės balansą įtraukto turto vertė. Žymią atsakovės turto dalį sudaro debitorinės skolos, kurių suma pagal balanso duomenis yra 1 425 314 Eur, kas sudaro net 54,55 proc. viso į atsakovės balansą įrašyto turto vertės. Atsakovė nepateikė duomenų, kada ir kokiu pagrindu debitorinės skolos susidarė, kokiu priemonių buvo imtasi debitorinėms skoloms atgauti, neaišku, ar skolos nėra ginčijamos. Atsakovė neįrodė, kad yra reali galimybė atgauti debitorines skolas ir visa debitorinių įsiskolinimų suma turi būti įskaityta į atsakovės realaus turto vertę. Realiai atsakovės turto vertė yra mažesnė, nes iš atsakovės turto balansinės vertės turėtų būti atimtos debitorinės skolos, kurios yra pagrįstai ginčijamos arba kurių galimybės išieškoti nėra.
  4. Trečiasis asmuo UAB „Kaunas Metal“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovės atstovas V. K. prašyme iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovės finansinius sunkumus sieja su 2007 metų krize, vienos debitorių UAB „Rojanta“ bankrotu (2010 m.), itin konkurencinga aplinka. Atsakovė, nurodydama šias priežastis, pati pripažįsta, kad finansiniai sunkumai yra tęstinio pobūdžio. Atsakovė faktiškai nuo 2013 metų yra nemoki, jos turtas ženkliai mažėja, o veikla nuostolinga jau trejus metus iš eilės. Atsakovė nuolat laikotarpiu 2013-2016 m. turėjo gana ženklius, su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus. Atsakovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, jos finansinė padėtis nuolat blogėja.
    2. Atsakovės gautinos sumos turi būti vertinamos rezervuotai, nes debitorinius įsiskolinimus ketinama išieškoti tik 2017-2018 metais, dėl ženklios debitorinio įsiskolinimo sumos (314 539,15 Eur, debitorius – AB „Klaipėdos nafta“) vyksta teisminis ginčas, kai kurie debitoriai yra užsienio šalių juridiniai asmenys.
    3. Atsakovės turimas nekilnojamasis turtas yra nelikvidus ir apsunkintas ir/ar įkeistas. Taip pat atsakovės turtą sudaro transporto priemonės, prietaisai, įrankiai, atsargos, per vienerius metus gautinos sumos. Nors atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau nėra pradėta nei viena priverstinio išieškojimo procedūra, debitoriai savo iniciatyva nemoka, todėl gautinos sumos yra abejotinos arba gautinos kitais terminais, nei nurodo atsakovė. Atsakovė iš esmės neturi veiklai vykdyti būtiniausio ir likvidžiausio turto – piniginių lėšų.
    4. Atsakovė nurodo, kad UAB „Kaunas Metal“ pradelsta skola sudaro 9 208,01 Eur, nepradelstos skolos nenurodo apskritai, tuo tarpu pagal UAB „Kaunas Metal“ ir atsakovės sudarytas taikos sutartis, pagal kurias atsakovui suėjo terminas prievolių vykdymui, atsakovės pradelsta skola UAB „Kaunas Metal“ sudaro 12 342,01 Eur. Tokia situacija sudaro pagrindą abejoti atsakovės pateikto kreditorių sąrašo teisingumu, patikimumu ir pagrįstumu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė teismui sąmoningai pateikė klaidingą kreditorių sąrašą, kad atsakovės pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai yra gerokai didesni, nei pateikia atsakovė.
    5. Atsakovė pagal dabartinę situaciją nėra pajėgi išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą ir sumokėti skolas, o restruktūrizavimo plano metmenys yra abstraktūs, paremti ne faktinėmis aplinkybėmis, o prielaidomis bei niekuo nepagrįsta prognoze. Tai, kad atsakovė tris metus dirbo nuostolingai ir nuostolis yra ženklus, rodo, kad atsakovė nėra pajėgi konkurencingai dirbti savo rinkoje. Atsakovė restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodo konkrečių aplinkybių, metodų, strategijos, kodėl atsakovė staiga, per trumpą laikotarpį taps konkurencingesnė bei pradės veikti pelningai.
    6. Atsakovė planuojamas pajamas grindžia ne konkrečiomis jau sudarytomis, realiomis sutartimis, o spaudoje esančiais straipsniais apie šalies makroekonominę padėtį. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl naujų užsakymų gavimo yra sąlyginės.
    7. UAB „Kaunas Metal“ su atsakove 2016 m. balandžio 1 d. sudarė dvi taikos sutartis dėl 12 342,01 Eur skolos sumokėjimo dalimis. Atsakovė nesumokėjo nei vienos įmokos. Tokia situacija leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, sudarydama tokius susitarimus, net neketino jų vykdyti. Panaši situacija yra susiklosčiusi tarp atsakovės ir kitų kreditorių, su kuriais pasirašytos identiškos taikos sutartys.
    8. Atsakovės vienintelis akcininkas laiku nesiėmė jokių reikalingų veiksmų susidariusiai situacijai spręsti – ilgą laiką nekėlė atsakovei nei bankroto, nei restruktūrizavimo bylos, nefinansavo atsakovės nuosavomis ir/ar skolintomis lėšomis, tuo tarpu pareiškimą dėl restruktūrizavimo pateikė skubotai ir tik tuomet, kai kiti kreditoriai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Tokie atsakovės ir jos vadovo veiksmai, nepagrįsti restruktūrizavimo plano metmenys patvirtina, kad atsakovė laiku nesiėmė visų reikalingų ir protingų priemonių mokumui atstatyti, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.
    9. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad kreditoriai iš esmės pritaria restruktūrizavimo procesui. Priešingai, atsižvelgiant į atsakovės vienintelio akcininko veiksmus ir/ar neveikimą, atsakovė restruktūrizavimu siekia išvengti atsakomybės ir kreditorių reikalavimų įvykdymo.
  5. Trečiasis asmuo UAB „AP LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti UAB „Rudesta“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas, iškeldamas atsakovei restruktūrizavimo bylą, netinkamai taikė atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindus nustatančias teisės normas. UAB „Rudesta“ nemokios bendrovės statusą atitiko dar 2013 m., atsakovės nuostoliai kiekvienais metais vis didėjo. Atsakovės direktorius pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo siekdamas išvengti savo asmeninės atsakomybės už netinkamą įmonės valdymą, o ne siekdamas realaus įmonės veiklos tęstinumo.
    2. Teismo išvados, kad bendrovė yra pajėgi tęsti veiklą ir atgauti mokumą, yra nepagrįstos jokiais įrodymais. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad UAB „Rudesta“ yra pajėgi tęsti veiklą ir kad veiklos tęsimas atitiks kreditorių interesus. Mažos pardavimų pajamos ir patirti nuostoliai rodo, kad atsakovės finansinė situacija 2016 m. ypatingai pablogėjo ir kad nėra tikimybės, jog šios įmonės finansinė situacija galėtų pagerėti.
    3. Vien tik pateiktos sutartys, nepateikiant paskaičiavimų apie tokių sutarčių realų pelningumą, negali būti vertinamos kaip tinkami įrodymai, pagrindžiantys galimybę ženkliai pagerinti atsakovės finansinę padėtį.
    4. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų teismo teiginius apie bendrovės aukštos kvalifikacijos darbuotojus, įrangą, patalpas bei teritoriją. Nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn. įmonės darbuotojų skaičius nuo 170 sumažėjo iki 70, šis skaičius toliau nuolatos mažėja. Sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, lemiamos reikšmės neturėtų turėti darbuotojų interesai, t. y. įmonei neturėtų būti leidžiama nuostolingai dirbti siekiant išsaugoti darbo vietas, nes tokiu būdu yra daroma daug didesnė žala kitiems kreditoriams, valstybės biudžetui.
    5. Teismas neįvertino, kad vien tik 2016 metais atsakovei teismuose buvo iškelta 30 bylų dėl skolos priteisimo, kas parodo ypatingai prastą atsakovės finansinę padėtį, negebėjimą vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.
    6. Teismas, neturėdamas pagrįstų įrodymų, nepagrįstai sprendė, jog yra tikimybė, kad UAB „Rudesta“ galėtų atgauti savo mokumą iškėlus jos restruktūrizavimo bylą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Rudesta“ yra nemoki bendrovė, nepajėgi vykdyti veiklos ir atgauti mokumą, kuriai turėtų būti iškelta bankroto byla.
    7. Restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta jokių konkrečių priemonių, kurios leistų pagrįstai tikėtis, kad bendrovės pajamos galėtų padidėti. Restruktūrizavimo plano metmenyse tik abstrakčiai nurodoma, kad bus optimizuoti veiklos kaštai, tačiau nėra nurodoma, kokiomis priemonėmis ir būdais bendrovės veiklos kaštai bus optimizuoti, nenurodoma, iš kokių lėšų bus dengiami per pirmus dvejus metus patirti nuostoliai. Priešingai, matyti, kad į atsakovės veiklą nebus investuojama papildomų lėšų, nebus vykdomi įrangos atnaujinimai, nebus imtasi konkrečių priemonių įmonės veiklai optimizuoti, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovė būtų pajėgi plėtoti veiklą ir atkurti mokumą.
    8. Dalis atsakovės nurodomų pajamų yra debitoriniai įsipareigojimai, jų suma – 1,3 mln. Eur. Šios pajamos negali būti įskaitomas į realią bendrovės turto vertę, nes atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realias galimybes atgauti šias pinigų sumas, nenurodė, kokių realių veiksmų ėmėsi ar imsis šioms sumoms gauti.
    9. Nors prie gautinų pajamų atsakovė nurodė pajamas, gautinas iš parduotino nekilnojamojo turto (žemės sklypų pardavimo), tačiau restruktūrizavimo plano metmenyse yra nurodyta, kad šis turtas yra priverstinai įkeistas VSDFV, nėra pateikta, kokia suma iš šio parduoto turto bus sumokėta hipotekos kreditoriui. Byloje nėra įrodymų apie šio turto rinkos vertę, apie realias galimybes parduoti šį turtą. Net ir pardavus nurodytus žemės sklypus už atsakovo nurodytą vertę, gautos sumos užtektų vos dešimtadaliui kreditorinių įsipareigojimų padengti, t. y. šio turto pardavimas neturės lemiamos įtakos atsakovės mokumui atkurti.
    10. Sutikimus atidėti mokėjimo terminus pateikė tik 916 604 Eur kreditorinių reikalavimų, kas sudaro 23,92 proc. visų kreditorinių reikalavimų turinčių kreditorių, nors pagal įstatymą restruktūrizavimo plano projektui pritarti turi ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos.
    11. Vien tik šioje byloje trečiaisiais asmenimis į bylą yra įstoję 15 kreditorių (kaip ieškovai ar tretieji asmenys), kas rodo ypatingai priešiškus atsakovės ir kreditorių santykius bei leidžia pagrįstai tikėtis, jog atsakovės parengtam restruktūrizavimo plano projektui nebus pritarta. Tai savaime reiškia, kad restruktūrizavimo byla bus nutraukta, per šį laikotarpį (t. y. nuo bylos iškėlimo iki jos nutraukimo) bendrovės finansinė padėtis dar pasunkės ir tai reiškia, kad tikimybė kreditoriams atgauti bent dalį piniginių sumų pasidarytų visiškai neįmanoma.
  6. Atsakovė UAB „Rudesta“ prašo atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
    1. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes bei prioritetą teikiant reabilitaciniam tikslui. UAB „Rudesta yra mokus juridinis asmuo ir neatitinka nemokios įmonės apibrėžimo. Įmonė turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.
    2. UAB „Rudesta“ sumažino pradelstus įsipareigojimus, dėl ko turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis nesiekia formalios 1/2 turto ir pradelstų įsipareigojimų sumos, todėl bankroto bylos iškėlimui nėra jokio pagrindo. Kreditoriai remiasi išimtinai tik 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis ir dėl UAB „Rudesta“ mokumo sprendžia pagal juose nurodytus visus įmonės įsipareigojimus (tiek pradelstus, tiek nepradelstus) bei pagal UAB „Rudesta“ nuostolių dydį, nors nustatant įmonės mokamą yra svarbus tik pradelstų įsipareigojimų dydis. Kreditoriai nepagrįstai ignoruoja kartu su 2016 m. lapkričio 4 d. ir 11 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktus duomenis, kurie patvirtina UAB „Rudesta“ mokumą.
    3. Kreditoriai, vertindami skundžiamos nutarties teisėtumą, privalėjo remtis ne tik 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis, tačiau ir kitais į bylą pateiktais UAB „Rudesta“ finansinės veiklos rezultatus atspindinčiais dokumentais. Kreditoriams apsiribojus tik 2016 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, kurie jau nutarties priėmimo momentu buvo nebeaktualūs ir ženkliai pasikeitę, kreditoriai atskiruosiuose skunduose pateikia neteisingą informaciją ir dėl to netinkamai vertina nutartį.
    4. Vien tik formalus turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis neturėtų būti pagrindas įmonei iškelti bankroto bylą. Nutartyje tinkamai ir neformaliai įvertinti UAB „Rudesta“ realiai vykdomą ūkinę komercinę veiklą pagrindžiantys dokumentai, iš kurių matyti, kad bendrovė perka prekes ir paslaugas, jas teikia kontrahentams, už tai gauna pajamas, sėkmingai ieško naujų užsakovų bei sudaro naujas sutartis, moka mokesčius į valstybės biudžetą, turi didelį skaičių darbuotojų, kuriems moka darbo užmokestį, bei pagal galimybes dengia įsiskolinimus kreditoriams.
    5. Nors pelno (nuostolių) ataskaitose užfiksuoti bendrovės patiriami nuostoliai yra didesni, iš esmės bendrovės vykdoma veikla per 2016 metus tapo efektyvesnė, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą apie realius bendrovės veiksmus siekiant išspręsti finansines problemas, efektyvinti veiklą, optimizuoti veiklos sąnaudas ir didinti pajamas.
    6. UAB „Rudesta“ šiai dienai turi galiojančias ir vykdytinas sutartis, kurios garantuoja didelės vertės užsakymus ir pajamas. UAB „Rudesta“ ne tik vykdo veiklą, tačiau pagal galimybes vykdo atsiskaitymus su kreditoriais. Bendrovės perspektyvas tęsti ūkinės komercinės veiklos vykdymą, taip pat ir restruktūrizavimo bylos iškėlimą, palaiko jos kreditoriai.
    7. Teismas įvertino ne tik formalius UAB „Rudesta“ finansinius duomenis, bet ir nurodytas papildomas aplinkybes, kurių visuma leido teismui daryti teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nors UAB „Rudesta“ ir turi finansinių sunkumų, tačiau ir toliau vykdo savo veiklą, todėl negalima teigti, kad įmonė yra nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla. Teismas padarė teisingą išvadą, kad UAB „Rudesta“ atitinka restruktūrizavimo sąlygas ir yra pajėgi tęsti veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto.
    8. Argumentai dėl tariamai mažesnės realios turto vertės yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais įrodymais ir nesudaro pagrindo abejoti UAB „Rudesta“ pateiktais duomenimis, kuriais vadovavosi teismas.
    9. 2016 m. spalio 31 d. debitorių įsiskolinimas UAB „Rudesta“ sudarė 1 342 112,78 Eur sumą. 754 214,43 Eur dydžio debitorių įsiskolinimo grąžinimo terminas dar nėra suėjęs, kas reiškia, kad UAB „Rudesta“ objektyviai šios sumos dar negali reikalauti iš debitorių. Todėl UAB „Rudesta“ metmenyse nurodyta, kad šias sumas bendrovė planuoja gauti 2017-2018 metais, suėjus skolų grąžinimo terminams. Į dalį debitorių įsiskolinimų įeina ir pagal rangos sutartis sulaikyti mokėjimai, kurie UAB „Rudesta“ bus sumokėti suėjus garantiniam laikotarpiui. Todėl UAB „Rudesta“ šiai dienai objektyviai dėl rangos sutartinių santykių ypatumų negali šių sumų išsiieškoti iš debitorių, tačiau šios sumos įmonei bus išmokėtos suėjus terminams.
    10. Didieji UAB „Rudesta“ debitoriai yra tokios įmonės kaip AB „Klaipėdos nafta“, UAB „Lidl Lietuva“, UAB „Mažeikių statybos kompanija“, t. y. didelės ir pelningai veikiančios įmonės. Nei vienas iš UAB „Rudesta“ debitorių nėra bankrutuojančios įmonės, kas užtikrina pajamų iš debitorių gavimo realumą. Nors keli UAB „Rudesta“ debitoriai yra užsienio įmonės, tačiau šios įmonės yra veikiančios, nebankrutuojančios ir daugelio jų atsiskaitymo terminai su UAB „Rudesta“ dar nėra suėję, dėl ko nėra jokio pagrindo teigti, kad iš šių įmonių UAB „Rudesta“ neturi galimybių atgauti skolas.
    11. Nėra pagrindo remtis UAB „Bos Inox” nurodomais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kadangi jie negali būti laikomi patikimu šaltiniu, nustatant realią turto rinkos vertę. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys apie žemės sklypų vidutinę rinkos vertę negali būti laikomi atspindinčiais tikrąją atsakovės turto vertę. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė UAB „Rudesta“ turto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes, rinkos kainų pokyčius ir panašias turto vertei turinčias įtakos aplinkybes. Dėl šios priežasties vadovautis ne UAB „Rudesta“ finansiniais dokumentais, kuriuose užfiksuota UAB „Rudesta“ likutinė turto vertė, nustatyta įvertinus individualias turto savybes bei nusidėvėjimą bei atlikus individualius turto vertimus, bet abstrakčiais VĮ Registrų centro duomenimis, nėra pagrindo. UAB „Rudesta“ finansiniai dokumentai yra nenuginčyti ir galiojantys.
    12. Metmenyse buvo nurodyta likutinė turto vertė, t. y. jau įvertinus turto nusidėvėjimą, dėl ko UAB „Argensta“ keliamos prielaidos dėl galimai mažesnės UAB „Rudesta“ turto vertės yra nepagrįstos. UAB „Rudesta“ finansiniuose dokumentuose pateikti duomenys apie įmonei priklausančią turto vertę yra tikslūs ir atitinka realias turimo turto vertes.
    13. Restruktūrizavimo plano metmenys laikomi tik tam tikromis įmonės veiklos gairėmis, kuriose neprivalo būti pateiktas labai išsamus įmonės veiklos ateityje įvertinimas, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės ir sukonkretinami metmenyse pateikti duomenys. Tuo tarpu, įvertinus kreditorių argumentus dėl metmenų abstraktumo, darosi akivaizdu, kad kreditoriai atsakovės restruktūrizavimo plano metmenims kelia tokius pačius kokybinius ir kiekybinius reikalavimus, kaip restruktūrizavimo planui ir siekia, kad jau metmenyse būtų pateiktas konkretus planas, kaip bus atsiskaitoma su kreditoriais, t. y. reikalauja nurodyti konkrečius mokėjimo terminus, sumas ir kitus pagrįstus skaičiavimus.
    14. UAB „Rudesta“ restruktūrizavimo plano metmenyse yra pateiktas preliminarus verslo planas restruktūrizavimo laikotarpiu, pateikti paaiškinimai dėl planuojamos veiklos ir planuojamų pajamų restruktūrizavimo laikotarpiu. Preliminariame plane nurodoma, kad UAB „Rudesta“ planuoja gauti pajamų iš įprastinės veiklos, turto pardavimo ir debitorinių įsiskolinimų išieškojimo, ties kiekviena konkrečia veikla yra pateikti paaiškinimai dėl planuojamos veiklos pobūdžio ir planuojamų pajamų dydžiai. Negalima sutikti su kreditoriaus UAB „AP LT“ argumentu, kad nėra aišku, kuo remiantis sprendžiama dėl konkrečių pajamų dydžio, kadangi UAB „Rudesta“ restruktūrizavimo plano metmenyse aiškiai išvardinta, kuo remiantis padarytos konkrečios prognozės.
    15. UAB „Rudesta“ restruktūrizavimo plano metmenyse aprašant vykdomą ir planuojamą vykdyti veiklą nurodyta, kad bendrovė iki 2016 m. pabaigos vykdo metmenyse išvardintus užsakymus ir dalyvauja nurodytuose konkursuose, o sutarčių dėl darbų vykdymo kopijos pateiktos kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. UAB „Rudesta" restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad planuojamų pajamų prognozės sudarytos įvertinus ir aplinkybes, susijusias su bendrovės sėkmingu dalyvavimu 2017-2020 metais vykdomuose didelės apimties ir sudėtingų konstrukcijų statybos projektuose. Planuojant pajamas buvo įvertintos iš sutarčių planuojamos gauti pajamos, o tokių sutarčių realumą ir pelningumą įrodo teismui pateiktos sutarčių kopijos.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantė UAB „Bos Inox“ pateikė naujus rašytinius įrodymus – Nekilnojamojo turto registro išrašus apie vidutines ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertes; apeliantė UAB „Kaunas Metal“ pateikė 2016 m. balandžio 1 d. taikos sutartis, sudarytas tarp UAB „Rudesta“ ir UAB „Kaunas Metal“, 2016 m. lapkričio 7 d. UAB „Rudesta“ prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26735-955/2016; apeliantė UAB „Argensta“ pateikė Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2387-436/2016, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. e2SP-14287-375/2016; atsakovė UAB „Rudesta“ pateikė 2016 m. lapkričio 3 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, kreditorių sąrašą, 2016 m. spalio 31 d. debitorių sąrašą, nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. MŽ16/03-072.
  2. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi byloje dalyvaujančių asmenų pateikti įrodymai susiję su nagrinėjamu ginču, jų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, įvertinęs viešojo intereso restruktūrizavimo/bankroto bylose egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia priimti pateiktus naujus įrodymus ir vertinti juos kitų bylos įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).

12Dėl bylos esmės

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iškelta atsakovės restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
  2. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai ĮBĮ redakcijai, tuo atveju, jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu (ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalis). Nauju teisiniu reglamentavimu įtvirtintas privalomas civilinių bylų, kuriose vertinamas bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimas, nagrinėjimas kartu, taip pakeičiant iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusią tvarką, kuriai esant, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą ir paaiškėjus, kad įmonei keliama ir restruktūrizavimo byla, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas buvo atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti.
  3. Nagrinėjamu atveju byloje buvo gauti atsakovės UAB „Rudesta“ kreditorių pareiškimai dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir atsakovės vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl laikantis ĮBĮ įtvirtinto civilinių bylų, kuriose vertinamas bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimas, nagrinėjimo reglamentavimo minėti pareiškimai pagrįstai buvo nagrinėjami kartu. Bylos nagrinėjimo metu teismui padarius išvadas, kad nors atsakovė yra nemoki, tačiau vykdo ūkinę komercinę veiklą, kad restruktūrizavimo plano metmenų duomenys leidžia spręsti, jog įmonės restruktūrizavimo tikslai gali būti realiai įgyvendinti, įmonės vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo patenkintas.
  4. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas, tai yra, ji turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; nėra nutraukusi veiklos; nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; yra įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl tokios bylos iškėlimo pateikimo dienos; nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties ją nutraukti ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai, ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai, reglamentuojantys restruktūrizavimo plano metmenų rengimą bei turinį (ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis).
  5. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; įmonė yra nemoki ir jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Tokiu atveju teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis).
  6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės UAB „Rudesta“ (ne)mokumo, įvertino į bylą pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis, kreditorių sąrašą ir padarė išvadą, kad pradelstos įmonės skolos viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tačiau teismas konstatavo, kad negalima remtis vien tik įmonės balanso ir kreditorių sąrašo duomenimis, būtina įvertinti ir įmonės ilgalaikio turto pokytį, vykdomą ūkinę komercinę veiklą, pardavimo pajamas, pasirašytas sutartis dėl darbų atlikimo, disponavimą veiklos vykdymui būtinomis priemonėmis, atsiskaitymą su darbuotojais. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nors įmonė ir turi finansinių sunkumų, tačiau negalima teigti, jog įmonė yra nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla. Nesutikdamos su tokia teismo pozicija, apeliantės teigia, kad teismas, nustatęs atsakovės nemokumą, nepagrįstai iškėlė jos restruktūrizavimo bylą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliančių teiginiais sutinka.
  7. Spręsdamas klausimą dėl UAB „Rudesta“ (ne)mokumo, įvertinęs finansinės atskaitomybės dokumentus, kreditorių sąrašą, teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. duomenimis bendrovės turtas sudarė 3 832 637 Eur, pradelsti įsipareigojimai – 2 612 782 Eur. Taip pat teismas, remdamasis pateiktais procesiniais dokumentais, nustatė, kad bendrovės ilgalaikio turto vertė 2015 metais padidėjo, nes bendrovė įsigijo įrengimus savo veiklai vykdyti antrame metalo gaminių apdirbimo ceche, o 2016 metais bendrovei priklausančio ilgalaikio turto vertė didžiąja dalimi mažėjo dėl įrangos pardavimo uždarius antrą metalo gaminių apdirbimo cechą mažinant veiklos apimtis; remdamasis finansinių dokumentų išrašais, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijomis, sutarčių kopijomis nustatė, kad UAB „Rudesta“ tebevykdo ūkinę komercinę veiklą; remdamasis 2016 m. spalio 18 d. pelno (nuostolių) ataskaita nustatė, kad pardavimo pajamos 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo 2 976 161 Eur. Nustatytų duomenų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovė nors ir atitinka nemokaus juridinio asmens statusą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), tačiau, teismo vertinimu, ji nelaikytina nemokia įmone, kuriai keltina bankroto byla.
  8. Įmonės bankroto bylos iškėlimo pagrindai numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
  9. Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateiktu įmonės nemokumo sąvokos apibrėžimu, viena iš sąlygų, turinčių teisinę reikšmę sprendžiant dėl įmonės mokumo – tai į įmonės balansą įrašyto turto vertė. Šis įmonės finansinę būklę apibūdinantis rodiklis nustatomas vertinant ne įmonės balanse nurodytą turto vertę, bet į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę. Įmonės balanso duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo ir to, jog jame nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2164/2013). Sprendžiant dėl įmonės nemokumo, teisinę reikšmę turi ne įmonės balanse nurodyta turto vertė, bet į įmonės balansą įrašyto turto vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 2-1187/2013). Vadinasi, kilus ginčui, ar balanse įrašyta įmonės turto vertė atitinka realią turto rinkos vertę, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, turi būti vertinama faktinė įmonės turto rinkos vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2014).
  10. 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovės turtas 2013 m. sudarė 21 271 728 Lt (6 160 718,26 Eur), iš jo ilgalaikis turtas – 6 247 100 Lt (1 809 285,22 Eur), trumpalaikis turtas – 15 024 628 Lt (4 351 433,04 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 17 786 885 Lt (5 151 437,96 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 16 594 667 Lt (4 806 147,76 Eur). 2013 m. įmonė turėjo 1 470 250 Lt (425 813,83 Eur) pelno.
  11. 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovės turtas 2014 m. sudarė 20 460 935 Lt (5 925 896 Eur), iš jo ilgalaikis turtas – 6 354 623 Lt (1 840 426 Eur), trumpalaikis turtas – 14 106 312 Lt (4 085 470 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 18 774 726 Lt (5 437 536 Eur), iš jų – 18 550 858 Lt (5 372 700 Eur) per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. 2014 m. įmonė patyrė 1 618 634 Lt (468 789 Eur) nuostolių.
  12. 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovės turtas 2015 m. sudarė 6 223 803 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 3 143 284 Eur, trumpalaikis turtas – 3 080 519 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4 797 006 Eur, iš jų – 4 672 752 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. 2015 m. bendrovė patyrė 575 251 Eur nuostolių.
  13. 2016 m. spalio 18 d. balanso duomenimis, 2016 m. rugsėjo 30 d. bendrovės turtas sudarė 3 832 637 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 1 907 580 Eur, trumpalaikis turtas – 1 925 058 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 289 721 Eur, iš jų – 3 193 461 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. 2016 m. spalio 18 d. pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad bendrovė per devynis 2016 metų mėnesius patyrė 168 852 Eur nuostolių.
  14. 2016 m. lapkričio 23 d. balanso duomenimis, 2016 m. lapkričio 3 d. bendrovės turtas sudarė 3 658 783 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 1 882 286 Eur, trumpalaikis turtas – 1 776 497 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 123 552 Eur, iš jų – 3 027 293 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. 2016 m. lapkričio 23 d. pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad bendrovė per dešimt 2016 metų mėnesių patyrė 160 877 Eur nuostolių.
  15. 2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „Rudesta“ kreditorių sąrašo duomenimis, įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 3 332 305,29 Eur, iš jų pradelsti – 2 612 782,63 Eur. 2016 m. lapkričio 3 d. UAB „Rudesta“ kreditorių sąrašo duomenimis, įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 3 123 552,35 Eur, iš jų pradelsti – 1 297 337,30 Eur.
  16. Nagrinėjamu atveju teismo išvada, kad atsakovės UAB „Rudesta“ pradelsti įsipareigojimai (2 612 782 Eur) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (3 832 637 Eur) laikytina pagrįsta. Įstatyme tokia situacija, kuomet įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, įvardinama kaip įmonės nemokumas – vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
  17. Atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai itin ženkliai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės nuo 2013 m. Nors teismas neturi duomenų, koks yra nurodyto laikotarpio (2013, 2014 ir 2015 m.) pradelstų įsipareigojimų konkretus dydis (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), tačiau iš turimų duomenų galima spręsti, kad įmonė turi ilgalaikių nevykdomų įsipareigojimų, kurie nėra laikini, bet yra tęstinio pobūdžio. 2013 m. įmonės veikla buvo pelninga, tačiau nuo 2014 m. įmonė veikia nuostolingai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad UAB „Rudesta“ neturi realių finansinių galimybių įvykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams, todėl įmonė yra nemoki.
  18. Tuo tarpu teismo išvada dėl atsakovės veiklos vykdymo, kaip nemokumo situacijos eliminavimo, negali būti vertinama kaip pagrįsta. Viena vertus, pats veiklos vykdymo faktas savaime nelemia išvados, kad veiklą vykdanti įmonė yra moki, nes veikla gali būti neefektyvi arba, kaip nagrinėjamu atveju, nuostolinga. Kita vertus, atsakovė veiklos vykdymą grindžia sudarytomis įvairiomis sutartimis (statybos rangos, nuomos ir kt.), tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, apie šių sutarčių realų vykdymą, nors dalies jų įvykdymo terminai jau yra suėję.
  19. Atsakovė su atsiliepimu į atskiruosius skundus apeliacinės instancijos teismui pateikė 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytus finansinės atskaitomybės dokumentus 2016 m. lapkričio 3 dienai. Šiais naujais įrodymais atsakovė grindžia savo teiginį, kad įmonė nėra nemoki, nes jos turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis yra 49,91 proc. Visų pirma, atsakovė nepaaiškina, kokios konkrečios faktinės aplinkybės nulėmė įmonės turtinės padėties pasikeitimą, užfiksuotą 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytuose finansinės atskaitomybės dokumentuose 2016 m. lapkričio 3 dienai, lyginant jį su turtine padėtimi, nurodyta 2016 m. spalio 18 d. sudarytuose finansinės atskaitomybės dokumentuose 2016 m. rugsėjo 30 dienai. Antra, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė kurį laiką nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1270-798/2016).
  20. Pagal atsakovės 2016 m. lapkričio 23 d. balanso duomenis 2016 m. lapkričio 3 d. atsakovės trumpalaikį turtą sudarė 1 776 497 Eur, iš jų – 1 332 691 Eur pirkėjų įsiskolinimas. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Byloje nėra jokių įrodymų, kad egzistuoja realios galimybės atsakovei atgauti debitorines skolas. Taip pat neaišku, kokiu pagrindu ir kada šios skolos susidarė. Be to, nepateikti įrodymai, kad atsakovė, siekdama gerinti įmonės turtinę padėtį, skolininkams reiškė reikalavimus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ar kitokias būdais siekė išieškoti susidariusius debitorinius įsiskolinimus.
  21. Didžiausia atsakovės debitorė 2016 m. lapkričio 3 d. debitorių sąrašo duomenimis – UAB „Escolit“, jos debitorinis įsiskolinimas – 443 051,95 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2015 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 471 472,20 Eur skolos ir 2 889,99 Eur delspinigių išieškojimo iš skolininkės UAB „Escolit“, taip pat dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. išdavė teismo įsakymą, kuris įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 30 d. Be to, buvo pritaikytas ir UAB „Escolit“ turto ir piniginių lėšų areštas pareikštų reikalavimų sumai. Atsakovei kreipusis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, 2016 m. vasario 12 d. Telšių rajono apylinkės teisme gautas antstolio prašymas vykdymo procese dėl baudos skyrimo UAB „Escolit“ vadovui, nes šis nevykdo antstolio reikalavimų dėl duomenų apie įmonės turimą turtą pateikimo. Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi antstolio prašymą tenkino ir skyrė UAB „Escolit“ vadovui 200 Eur baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad įsiskolinimo atgavimas iš UAB „Escolit“ yra mažai tikėtinas.
  22. Atsakovė į debitorinių įsiskolinimų sąrašą yra įtraukusi UAB „Ekoatliekos“ 74 344,72 Eur debitorinį įsiskolinimą. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, UAB „Ekoatliekos“ teisme yra pareiškusi atsakovei turtinį reikalavimą dėl 229 445,89 Eur sumos priteisimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šis UAB „Ekoatliekos“ reikalavimas nėra įtrauktas į atsakovės kreditorių sąrašą, taip pat neaišku, ar buvo atsižvelgta į šį reikalavimą, UAB „Ekoatliekos“ įtraukiant į debitorių sąrašą.
  23. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra nustatytas atsakovės UAB „Rudesta“ nemokumo faktas, spręstina, jog dėl šios priežasties restruktūrizavimo byla šiai įmonei negali būti keliama (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskiruosiuose skunduose nurodytų argumentų, susijusių su restruktūrizavimo plano metmenų vertinimu.
  24. Nors 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje ĮRĮ redakcijoje nebeliko formalaus reikalavimo, kad restruktūrizavimo plano metmenims pritartų pagrindiniai įmonės kreditoriai, tačiau kreditorių pozicija bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas – neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos tokio proceso pradėjimas būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-970/2011; 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2116-823/2016; kt.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutikimus atidėti mokėjimo terminus restruktūrizavimo proceso laikotarpiui bei iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą pateikė apie 30 kreditorių, kurių bendra reikalavimų suma – apie 916 604 Eur. Byloje nustatyta, kad bendra visų atsakovės kreditorių reikalavimų suma viršija 3 mln. Eur sumą. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad galima tikėtis, jog restruktūrizavimo procedūros galėtų būti sėkmingai įgyvendintos.
  25. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
  26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius atsakovės finansinės atskaitomybės ir kitus duomenis, skundžiama nutartimi neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, netinkamai taikė teisės normas bei nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovei keltina ne bankroto, o restruktūrizavimo byla. Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis naikintina, byla perduotina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimui išspręsti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

  1. Ieškovė UAB „Bos Inox“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „Rudesta“ 300 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas. Reikalavimas pagrįstas įrodymais, atitinka teisinį reglamentavimą, todėl tenkintinas (CPK 93, 98 straipsniai).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

15panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rudesta“ iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bos Inox“, į. k. 300559537, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rudesta“, į. k. 166872121, 300 (tris šimtus) Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai