Byla 2S-1794-450/2011
Dėl įsiskolinimo priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Rumartė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Rumartė“ ieškinį atsakovui J. A. dėl įsiskolinimo priteisimo,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Rumartė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. A., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 27.998,55 Lt įsiskolinimo ir 5 % dydžio metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki galutinio sprendimo įvykdymo.

4Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant, pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nes prašoma priteisti suma yra didelė, o atsakovas gali perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, parduoti, paslėpti, įkeisti, dovanoti ar perrašyti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 3 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB „Rumartė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis LR Darbo kodekso 224 str. 3 d., kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo šioje byloje, todėl nėra pagrindo taikyti areštą atsakovo turtui. Teismas taip pat pažymėjo, kad tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Rumartė“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį ir, priėmus naują teismo nutartį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Teismo vienašališka nuomonė, kad ieškinys yra pateiktas neteisingai ir pažeidžiant LR DK 224 str. 3 d., prasilenkia su teismo nutartyje išsakyta nuomone. Šiuo atveju neteisingai išmokėta premija turi būti grąžinta įmonei, o tenkinus ieškinį, gali būti, kad nebebus galima išieškoti šios priteistos piniginės sumos, nes atsakovas neturės turto ar piniginių lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą.

102. Priimtoje teismo nutartyje, kurioje dar neišnagrinėjus kilusio ginčo tarp ieškovo ir atsakovo, jau yra nurodomas galutinis rezultatas, kad ieškinys nebus tenkintas, kas peržengia ir pažeidžia LR CPK 6 straipsnį.

113. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas taip pat pažeidė LR CPK 12 str., kuriame traktuojama, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas savo nutartyje nurodydamas ir remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-25 nutartimi civ. byloje Nr. 2-2174/2010 iš esmės išsprendžia visus kilusius ginčus tarp ieškovo ir atsakovo, nurodydamas teismo poziciją ieškovo UAB „Rumartė“ atžvilgiu.

124. Atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, kreditoriaus pareikšto reikalavimo dydis turi būti vertintinas atsižvelgiant į atsakovo finansines galimybes. Reikalaujama priteisti piniginė suma yra didelė lyginant su J. A. nuosavybės teise valdomo turto verte, taip pat su atsakovo turimais įsipareigojimais prieš kitus asmenis.

135. Teismas nesiaiškino visų aplinkybių ir tokiu būdu formaliai pažeidė procesinių teisės normų reikalavimus, o šis pažeidimas sąlygojo iš esmes neteisingą klausimo išsprendimą.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas J. A. prašė atmesti atskirąjį skundą. Nurodė, kad su ieškovu UAB „Rumartė“ jau turėjo dvi civilines bylas, tačiau ieškovas neturi jokio juridinio pagrindo reikalauti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tam tikro didžio premijos išmokėjimą atsakovui. Pažymėjo, kad ieškovo prašomas grąžinti atlyginimas ir premija yra užtikrinti Telšių apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi išnagrinėtoje civ. byloje Nr.2-2536-304/2010, todėl pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu klausimu neleidžia įstatymai. Atsakovo teigimu, ieškovas visais įmanomais būdais siekia paveikti atsakovą, kad jis atsiimtų ieškinį civ. byloje Nr.2-301-339/2011 ir nebūtų civ. bylos Nr.2A-426-267/11 nagrinėjimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo atskirasis skundas oficialiai datuojamas 2010-06-08, tačiau juo skundžiama 2011-06-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis, t.y. ieškovas skundžią nutartį, kuria atskirojo skundo surašymo metu dar neegzistavo.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas atmestinas.

17Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). LR CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

18Nagrinėjamu atveju apeliantas UAB „Rumartė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį ir, išsprendus klausimą iš esmės, taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui. Atsižvelgiant į atskirojo skundo reikalavimus bei motyvus, spręstinas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad jo nurodomi pastebėjimai apie atskirojo skundo surašymo datą nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo išnagrinėti atskirąjį skundą. Taigi, nors atskirasis skundas datuojamas 2010 m. birželio 8 d., tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šis skundas teisme gautas 2011 m. birželio 10 d., todėl neteisingas datos nurodymas laikytinas kaip rašymo apsirikimas.

19Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis, kuria atsisakyta taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, buvo grindžiama vieninteliu motyvu apie galimai nepagrįstus ieškinio reikalavimus, kai tokių reikalavimų vertinimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, iš esmės neleistinas. Teismų praktikoje jau ne kartą akcentuota, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas [Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-273/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-20/2010]. Taigi esant aplinkybėms, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai rėmėsi tik ieškovo reikalavimų vertinimu [nors ir preliminariu], yra pagrindas konstatuoti, kad tokiu būdu teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CPK 144 str. 1 d. nuostatas, numatančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas [pagrindus], tačiau, kita vertus, procesinės teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, kai skundžiama nutartimi klausimas [prašymas] išspręstas tinkamai [LR CPK 329 str. 1 d.]. Kaip matyti iš atskirojo skundo medžiagos, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės buvo grindžiamas tik prielaidomis bei subjektyviais ieškovo tam tikrų aplinkybių vertinimais, kai tuo tarpu pagal LR CPK 178 str. – 179 str. kiekvienas šalies prašymas [reikalavimas] turi būti pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir pridėtais įrodymais.

20Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėtina tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises [Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-990/2010].

21Vadovaujantis naujausiomis Lietuvos apeliacinio teismo praktikos tendencijomis, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne tik absoliučiu dydžiu, bet taip pat atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes [Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-336/2009]. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo grindžiamas didele ieškinio suma, tačiau ieškovas neįrodė, kad ieškovo reiškiamo reikalavimo suma yra didelė atsakovui [LR CPK 178 str.]. Aplinkybė, kad atsakovas yra fizinis asmuo, savaime nereiškia, kad bet kuri turtinio reikalavimo suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, bus didelė. Iš atskirojo skundo medžiagos matyti, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, nepateikė pirmos instancijos teismui jokių rašytinių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, finansines galimybes, tokių įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, kad reiškiamo reikalavimo suma atsakovui yra didelė, o tai sudaro pagrindą imtis teismo sprendimo įvykdymą užtikrinančių laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo grindžiamas ir kitomis aplinkybėmis, kad atsakovas gali perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, parduoti, paslėpti, įkeisti, dovanoti ar perrašyti, tačiau tokie teiginiai nebuvo pagrįsti pridėtais rašytiniai įrodymais, kad atsakovas ėmėsi ar ketina imtis pastarųjų veiksmų. Taigi ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad yra reali grėsmė, konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.

22Atsižvelgiant į byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nors netinkamu pagrindu, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti [LR CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 1 p.].

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Rumartė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. A.,... 4. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 3 d. nutartimi atmetė... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Rumartė“ prašo panaikinti Vilniaus... 9. 1. Teismo vienašališka nuomonė, kad ieškinys yra pateiktas neteisingai ir... 10. 2. Priimtoje teismo nutartyje, kurioje dar neišnagrinėjus kilusio ginčo tarp... 11. 3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas taip pat pažeidė LR CPK 12 str.,... 12. 4. Atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, kreditoriaus... 13. 5. Teismas nesiaiškino visų aplinkybių ir tokiu būdu formaliai pažeidė... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas J. A. prašė atmesti atskirąjį... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Atskirasis skundas atmestinas.... 17. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios... 18. Nagrinėjamu atveju apeliantas UAB „Rumartė“ atskiruoju skundu prašo... 19. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo... 20. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,... 21. Vadovaujantis naujausiomis Lietuvos apeliacinio teismo praktikos tendencijomis,... 22. Atsižvelgiant į byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, darytina... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 24. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį palikti...