Byla 2S-1128-567/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Petro Jaržemskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5738-294/2010 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Korekt“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė ieškinį prašydamas:

41) priteisti 4929,24 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą su delspinigiais už naudojimąsi valstybine žeme 2003 m. bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

52) siekiant užtikrinti sprendimo įvykdymą, nepranešus atsakovui, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančius pas atsakovą, 4929,24 Lt sumai. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas išnuomojo atsakovui pagal 1996-09-09 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ) 8321 kv. m ploto žemės sklypą, esantį ( - ), kadastro registro Nr. (duomenys nesklebtini). Pagal šios sutarties 12 p. nuomininkas įsipareigojo laiku mokėti žemės nuomos mokestį, kurio dydis, mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. LR Vietos savivaldos įstatymo 50 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad pajamos, gautos už išnuomotą valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius, sudaro savivaldybių finansinius išteklius. Pagal LR Biudžeto sandaros įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. pajamos, gautos už išnuomotą ar suteiktą naudotis valstybinę žemė ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius, sudaro savivaldybių biudžetų pajamas. Valstybinės žemės nuomininkas nuomos mokestį privalo mokėti į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, biudžetą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nustatė, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą bei mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Vilniaus mieto taryba 2003-10-01 sprendimu Nr. 01A-41-87 patvirtino valstybinės žemės nuomos mokesčio taisykles. Vadovaujantis minėto sprendimo 2 p., atsakovas iki einamųjų metų lapkričio 1 d. privalėjo deklaruoti ir iki lapkričio 15 d. sumokėti atitinkamo mokestinio laikotarpio žemės nuomos mokestį. Atsakovas žemės nuomos mokesčio už 2003 m. nedeklaravo. 2009-07-17 atsakovui buvo išsiųstas priminimas apie įsiskolinimus, į priminimus nereagavo ir susidariusio įsiskolinimo iki šiol nepadengė. Atsakovo įsiskolinimas už 2003 m. sudaro 4929,24 Lt. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pradinėje bylos stadijoje, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, nes teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-239/2006, 2009-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287/2009). Kadangi ieškovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui, į raginimus gražiuoju įvykdyti prievolę nereaguoja, tai vertintina kaip reali grėsmė ieškovo turtiniams interesams. Atsakovo elgesys įrodo, kad jis vengia vykdyti prievolę, nepateikdamas jokių dokumentų, kurie galėtų pateisinti prievolės nevykdymą ir atsisako bendradarbiauti. Pažeista ar ginčijama teisė realiai būtų apginta tik tada, jei teismo sprendimas būtų įvykdytas. Teisingumas gali būti įvykdytas tik tada, kai bus operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/1999, 2003-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1043/2004).

6Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-03-25 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Nurodė, kad LR CPK 144 str. numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Iš pateikto ieškinio matyti, kad įsiskolinimo suma juridiniam asmeniui yra nedidelė. Ieškovas nepateikė teismui jokių kitų įrodymų, patvirtinančių prielaidą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Be to, atsakovo neatsiskaitymas suponuoja ieškovui teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, bet neįrodo atsakovo nemokumo (LR CPK 144 str., 148 str.).

7Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-25 nutartį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti 4929,24 Lt sumai kilnojamuosius ar nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą. Atskirojo skundo argumentai:

81) Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-451/2007). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, negali visiškai atsiriboti nuo ieškinio reikalavimo turinio. Nei LR CPK, nei teismų praktika nenustato konkrečios pinigų sumos ribos, kurią peržengus, ieškinio suma būtų laikoma didelė. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tikėtinam skolininkui užkirsti kelią išvengti skolos mokėjimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002).

92) Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pradinėje bylos stadijoje, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-239/2006). Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 2-933/2008, Nr. 2-982/2008). Ieškovas atkreipia dėmesį, kad šios kategorijos bylos turi viešo intereso elementų, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytinos taip pat apsaugant viešą interesą. Vilniaus apygardos teismas ne kartą yra konstatavęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti nuomos mokesčio už valstybinę žemę, todėl laikomosiomis apsaugos priemonėmis turi būti taikytinos, apsaugant viešą interesą (Vilniaus apygardos teismo 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1338-492/2009 ir 2009-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1375-492/2009).

10Atsakovas UAB „Korekt“ nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.

11Atskirasis skundas atmestinas. Tai, kad įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nereiškia besąlygiško laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Asmuo, prašantis taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti jų būtinumą. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę dėl teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė teismui jokių kitų įrodymų, patvirtinančių prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui duomenų, sudarančių teisinį pagrindą taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes šiuo atveju reikalinga užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą.

12Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistomas Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

13Tai, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu, savaime nesukuria pareigos teismui besąlygiškai taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, nes kiekvienu atveju teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą sprendžia, įvertindamas faktines bylos aplinkybes, kurios yra individualizuojamos atskirai kiekvienoje byloje.

14Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra iš esmės tinkamai įvertintos aplinkybės, teisiškai reikšmingos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, taip pat ir ieškovo interesų pažeidimo, nes ieškovas neįrodė, kad yra reali grėsmė, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.

15Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui, kadangi jie yra bendro pobūdžio samprotavimai.

16Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje civilinėje byloje įsiteisėjo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-06-14 sprendimas už akių ieškinį patenkinti, priteisiant ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovo UAB „Korekt“ 4757,95 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo, 171,29 Lt delspinigių, 87,12 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4929,24 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-03-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17Tai reiškia, jog civilinę bylą užbaigus įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, ieškovas turi teisę kreiptis į antstolį, prašydamas taikyti vykdymo procese nustatytas priverstinio poveikio priemones, siekiant kuo operatyviau ir ekonomiškiau atlikti priteistos sumos išieškojimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neužkerta kelio ieškovui kreiptis į antstolį vykdymo procese numatyta tvarka su prašymu taikyti atsakovo turto areštą.

18Nagrinėjamu atveju netaikytini Vilniaus apygardos teismo 2009-11-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1338-492/2009 ir 2009-12-09 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1375-492/2009 išaiškinimai, nes minėtose bylose skiriasi faktinės bylų aplinkybės ir šiose bylose nebuvo priimti sprendimai už akių. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 2 str., 5 str., 7 str., 144 str. –145 str., 147 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, ieškovas turi pareigą atlyginti 7,35 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 15) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

Nutarė

20Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį nepakeistą.

21Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės valstybės naudai 7,35 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė ieškinį prašydamas:... 4. 1) priteisti 4929,24 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą su... 5. 2) siekiant užtikrinti sprendimo įvykdymą, nepranešus atsakovui, pritaikyti... 6. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-03-25 nutartimi ieškovo prašymą... 7. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą,... 8. 1) Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą,... 9. 2) Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismas, taikydamas laikinąsias... 10. Atsakovas UAB „Korekt“ nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.... 11. Atskirasis skundas atmestinas. Tai, kad įstatymų leidėjas numatė galimybę... 12. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė... 13. Tai, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu, savaime nesukuria pareigos teismui... 14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios... 15. Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad... 16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje civilinėje byloje įsiteisėjo... 17. Tai reiškia, jog civilinę bylą užbaigus įsiteisėjusiu teismo procesiniu... 18. Nagrinėjamu atveju netaikytini Vilniaus apygardos teismo 2009-11-02 nutarties... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija... 20. Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį... 21. Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės valstybės naudai 7,35 Lt...