Byla 1-315-1002/2018
Dėl to, pradėjęs važiuoti atbuline eiga, partrenkė važiuojamojoje kelio dalyje stovėjusią pėsčiąją A. Š., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio (duomenys neskelbtini) VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje A. Š. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis, sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei, Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, kaltinamajam V. M., jo gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui, nukentėjusios E. Š. atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Kazlauskui, civilinio atsakovo AB „Kaišiadorių paukštynas“ atstovui advokatui Aivarui Alimui,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirba AB „( - )“ vairuotoju-ekspeditoriumi, gyv. ( - ), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

4Teismas

Nustatė

5V. M. 2017 m. spalio 23 d. apie 8.59 val., Šiauliuose, ties ( - ) pastatu, vairuodamas krovininį automobilį „MAN 8.140“, valstybinis Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 114 punktų reikalavimus – t. y., prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga ir privalėdamas duoti kelią kitiems eismo dalyviams, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad taip važiuoti bus saugu – ir dėl to, pradėjęs važiuoti atbuline eiga, partrenkė važiuojamojoje kelio dalyje stovėjusią pėsčiąją A. Š., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio ( - ) VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje A. Š. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė.

6Kaltinamasis V. M. apklaustas teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną važiavo ( - ) g. į parduotuvę „Maxima” išsikrauti prekių. Reikėjo įvažiuoti į tunelį, bet ten jau buvo dvi mašinos. Išlipo iš automobilio, nuėjo iki kitų mašinų. Jis nutarė palaukti, niekur nevažiuoti. Grįžo prie mašinos. Jis nepastebėjo, kad šalia būtų žmogus. Įlipo į mašiną, nutarė prisiparkuoti dešinėje pusėje ir palaukti, kol išvažiuos kiti vairuotojai. Nelaimės metu jo greitis buvo 5km/h. Jis važiavo labai lėtai. Pradėjus judėti, moteris, ėjusi pro šalį, suriko, kad jis nutrenkė žmogų, nors jokio žmogaus jis nematė prieš važiuojant. Išlipo ir pamatė gulintį žmogų. Paskambino 112, prašė moters, kad nemiegotų. Laukė atvykstant greitosios ir pareigūnų. Dabar „kas metrą žiūrėtų, ar nieko nėra už mašinos“. Nežino, ar gali įmonė įmontuoti galinio vaizdo kamerą, bet važiuojant atbuline eiga mašina pypsi. Nurodo, kad padarė išvadas. Su E. Š. jam teko bendrauti. Kelis kartus vyko į ligoninę. Kitą dieną nuvyko į ligoninę, jos atsiprašė. Pirmą dieną davė 100 Eur vaistams, po to dar pravedė 800 Eur. Daugiau nebeturėjo. Nukentėjusiajai viso sumokėjo - 900 Eur. Kiek galėjo, tiek nukentėjusiajai pervedė. Pinigus pervedė turtinei žalai atlyginti. Perduodant pinigus nukentėjusiajai, jo niekas neprašė. Jis tai padarė savo noru. Matė civilinį ieškinį. Sutinka, kad E. Š. padaryta žala, tik prašoma suma yra per didelė. Nurodo, kad jis vairuoja 3 metus, t. y. tiek, kiek dirba AB “( - )”. Lengvąjį automobilį vairuoja apie 30 metų. 2017 m. buvo baustas už saugos diržo nesegėjimą. Daugiau nėra baustas. Vairuojant jis stengiasi nepažeisti KET. Teismo prašo apklausti laiduotoją - E. B.. Nurodo, kad E. B. yra jo giminaitis, pusseserės vyras. Jis su juo dažnai susitinka. Savaitgaliais, sode jis jam padeda, nes jis yra be kojos. Jis įsiklauso į tai, ką jis jam pasako. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Teismo prašo jį atleisti pagal laidavimą. Taip pat, teismo prašo neatimti teisių, nes tai „yra jo pragyvenimo šaltinis“. Nurodo, kad įmonėje kitokios veiklos nėra, o „jo metuose sunku susirasti kitą darbą“.

7Kaltinamasis V. M. apklaustas ikiteisminiame tyrime kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. spalio 23 d. apie 9 val. ryto, vairuodamas AB "( - )" priklausantį automobilį „MAN 8.140“, valstybinis Nr. ( - ) atvyko prie parduotuvės „Maxima“, esančios ( - ) gatvėje, su tikslu išsikrauti prekes. Privažiavęs įvažiavimą prie rampos, pamatė, kad rampa užimta dviejų krovininių automobilių. Tuomet sustojo ( - ) gatvėje, kairėje važiuojamosios kelio dalies pusėje, išlipo iš automobilio, norėdamas nuspręsti, ar laukti dviejų išvažiuojančių krovininių automobilių, ar važiuoti į kitas išsikrovimo vietas. Išlipęs iš automobilio nuėjo iki tunelio, nutarė palaukti. Grįžo į savo automobilį, nusprendė prisiparkuoti dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje, nes minėtoje gatvėje buvo vykdomi kelio darbai, o be to, buvo draudžiama stovėti kairėje kelio pusėje. Prieš įlipdamas į savo automobilį, nematė jokio žmogaus aplinkui. Įlipęs į automobilį, užvedė variklį, pasižiūrėjo į abu šoninius veidrodėlius, jokių kliūčių nematė, įsijungė atbulinę pavarą ir pradėjo važiuoti palengva, neakseleruodamas, atbuline eiga. Planavo važiuoti atbuline eiga apie 20 metrų. Tik pradėjus važiuoti, pavažiavus iki 3 metrų atstumą, pro šalį ėjusi nepažįstama moteris suriko: "stok, žmogų nutrenkėt". Tuomet jis iš karto sustabdė automobilį ir pavažiavo šiek tiek į priekį. Išlipęs iš automobilio pamatė ant važiuojamosios kelio dalies, vos ne per automobilio vidurį (žiūrint iš galo) gulinčią moterį. Ji gulėjo labiau šonu. Moters paklausė, gyva ji ar ne, ji atsakė, kad gyva. Nepažįstama moteris, sušukusi, kad nutrenkė žmogų, kažkur pasišalino, jos niekur nebematė. Pats iš karto paskambino Bendrajam pagalbos centrui Nr. 112, pranešė apie įvykį. Moteriai iš šlaunies buvo išbėgę kraujo, kelnės buvo perplėštos. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, po to - greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie pasakė, kad moters būklė sunki. Pareigūnams ji pasakė savo vardą, gimimo metus, tai yra A. Š.. Pareigūnai apžiūrėjo jo automobilį, ir ant hidraulinės oro pagalvės rado nekruviną nukentėjusiosios kelnių skiautę. Sekančią dieną iš po minėto eismo įvykio atvyko į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, pats sužinojo kur gydėsi nukentėjusioji. Su ja pačia nepavyko pabendrauti, nes ji buvo gydoma Reanimacijoje, tačiau sutiko jos motiną. Teiravosi apie nukentėjusiosios sveikatos būklę, siūlė bet kokią pagalbą, davė savo telefoną, grynųjų pinigų vaistams. Spalio 29 d. dar kartą su žmona atvyko į ligoninę, bendravo su A. Š. motina ir jos giminaičiu, siūlė jiems materialinę pagalbą, prašė sąskaitos numerio. Pačiam buvo nurodyta A. Š. motinos sąskaita, į kurią pervedė 700 eurų. Sužinojęs, kad A. Š. neišgyveno, atvyko į šarvojimo salę, išreiškė užuojautą. Labai gailisi, kad taip įvyko, dėl to labai apgailestauja. Įvykio metu buvo blaivus. Esant galimybei, norėtų susitaikyti su žuvusiosios A. Š. artimaisiais (1 t., b. l. 142-143).

8Be kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

  1. Nukentėjusioji E. Š. apklausta ikiteisminiame tyrime parodė, kad yra žuvusiosios A. Š., gim. ( - ), mama. A. buvo vienintelė dukra, ji vaikų neturėjo. Apie įvykusį eismo įvykį 2017-10-23 pranešė dukters darbovietė - Šiaulių „( - )“. Sužinojusi apie įvykusį eismo įvykį, dukrą tos pačios dienos vakare aplankė VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Chirurginės reanimacijos skyriuje. Reanimacijoje gydytojai neleido jos kalbinti. Suprato, kad ji buvo sąmoninga, tačiau pasikalbėti su ja negalėjo. Dukters darbovietės kolegės papasakojo, kad A. darbo metu, dirbant archeologe ir būnant ( - ) gatvėje, Šiauliuose, fotografuojant vaizdus, įvyko eismo įvykis. Dukra užėjo už stovinčio sunkvežimio, ir šiai fotografuojant, sunkvežimis pradėjo važiuoti atbuline eiga, ją kliudė ir sužalojo. Dukra dėl patirtų sužalojimų, plėštinių žaizdų, mirė ligoninėje 2017 m. spalio 29 d. Jos laidotuvėmis rūpinosi ji pati ir giminaičio A. K. šeima. Dėl dukters netekties patyrė neturtinę ir turtinę žalą. Civilinį ieškinį pateiks ikiteisminio tyrimo metu. Kai dukra buvo reanimacijoje, eismo įvykio kaltininkas - V. M. buvo atėjęs jos aplankyti, bendravo su ja, šeimos nariais, buvo atvykęs į šarvojimo salę, siūlė pagalbą, pirmą kartą susitikus davė 100 eurų grynaisiais, po to į jos sąskaitą pervedė 700 eurų, paliko savo telefono numerį. Išsamiai su juo dėl kokių priežasčių ir kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, nekalbėjo. Kiek pačiai žinoma, jis įvykio metu buvo blaivus. V. M. jos atsiprašinėjo, matė, kad jis labai pergyveno. Daugiau nieko papildomai paaiškinti negali (1 t., b. l. 74-75);
  2. Liudytojos L. Š. parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 115-116);
  3. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vietos, esančios ( - ) ties ( - ) pastatu, požymiai, užfiksuota automobilio padėtis po eismo įvykio. Po apžiūros paimta audinio skiautė su kraujo dėmėmis (1 t., b. l. 18-37);
  4. Transporto priemonės techninės apžiūros akte matyti automobilio „MAN 8.140“, valstybinis Nr. ( - ) požymiai (1 t., b. l. 38);
  5. Specialisto išvadoje Nr. T-A-11019/2017(01) matyti, kad A. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 48);
  6. Specialisto išvadoje Nr. M 503/2017(04) matyti, kad A. Š. yra padaryti sužalojimai, nustatyta jos mirties priežastis (1 t., b. l. 63-67).

9Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 114 punkte nurodoma, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

10Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pripažįsta kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad V. M., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, todėl nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį. Veika padaryta esant nusikalstamam nerūpestingumui: V. M. nors ir nesuvokė veikos socialinio pavojingumo, nenumatė, kad kils padariniai (A. Š. mirtis), tačiau kaip rūpestingas vairuotojas, turėjo ir galėjo šiuos padarinius numatyti.

11Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių – nėra nustatyta.

12Kaltinamasis V. M. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis V. M. yra neteistas, teisiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 125), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 126), dirbantis AB „( - )“, vairuotoju-ekspeditoriumi (1 t., b. l. 127). 2017-11-08 VĮ „Regitra“ pateiktoje informacijoje apie kelių transporto priemones matyti, kad kaltinamajam V. M. priklauso transporto priemonė – automobilis „TOYOTA AVENSIS“, valstybinis Nr. ( - ) (1 t., b. l. 130). 2018-03-07 AB „( - )“ pateiktoje V. M. charakteristikoje matyti, kad V. M. dirba AB „( - )“ nuo ( - ), ( - ) skyriaus vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Padalinio vadovas V. M. charakterizuoja teigiamai. V. M. yra charakterizuojamas kaip atsakingas, punktualus, stropus, kruopščiai atliekantis jam pavestas užduotis, teigiamai vertinamas kolektyve tarp kolegų ir tiesioginių vadovų. Jis drausminėmis nuobaudomis nėra baustas (2 t., b. l. 1).

132017-11-16 nutarimu kaltinamajam V. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 144-145).

142018-03-15 Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose teisiamajame posėdyje E. B. prašė atleisti kaltinamąjį V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu, pagal laidavimą ir perduoti kaltinamąjį V. M. jo atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato.

15Baudžiamosios bylos 2 tome yra pridėtas mokėjimo kvitas, kuriame matyti, kad G. M. pervedė 700 € už V. M., kurie yra skirti A. Š. laidotuvėms (2 t., b. l. 9).

16Laiduotojas, kaltinamojo V. M. giminaitis, jo žmonos pusbrolis E. B. apklaustas teisme parodė, kad jis yra kaltinamojo giminaitis. Jis yra jo žmonos pusbrolis. Jis sutinka būti laiduotoju. Kaltinamasis yra draugiškas, atsakingas, jautrus. Su juo jis dažnai bendrauja, susiskambina, susitinka. Kaltinamasis, jo nuomone, įsiklauso į jam jo duodamus patarimus gerbia. Jei jam ką jis patars, jis jo klausys. Nurodo, kad jie gyvena tame pačiame mieste, netoli vienas nuo kito. Susitinka kas savaitę, jei leidžia darbų grafikas. Vasarą visur važiuoja kartu. Su teisėsauga jis turėjo reikalų tik tiek, kad buvo kviečiamas kaip liudytojas. Administracine tvarka yra vieną kartą baustas už greitį, prieš 10 metų. Vairuoja transporto priemonę nuo ( - ) m. Apie įvykį jis sužinojo tą pačią dieną iš žiniasklaidos. Iš pradžių kaltinamasis jam nieko nepasakojo. Jų žmonos išsiaiškino, kas nutiko. Kalbėjosi su kaltinamuoju. Kaltinamasis dėl įvykio smarkiai pergyveno, gailėjosi. Teismo prašo kaltinamąjį atleisti pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, 1 metų laikotarpiui.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalis). Taigi, šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

18Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. yra tinkamas laiduotojas, charakterizuojamas teigiamai, neteistas (2 t., b. l. 4-5), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 3). Laiduotojas dirba VĮ „( - )“ ( - ) padalinio sargu. 2018-01-31 VĮ „( - )“ ( - ) padalinio pateiktoje E. B. charakteristikoje yra nurodoma, kad E. B. dirba įmonėje VĮ „( - )“ nuo ( - ). Jis buvo priimtas dirbti mechanizatoriumi, statybinių mašinų mašinistu. Dėl ligos 2012 m. pervestas dirbti sargu. E. B. darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai, kaip kruopštus, pareigingas darbuotojas, atsakingai rūpinasi darbo įrankiais ir aplinka. Kaip žmogus E. B. yra ramaus būdo, draugiškas kolegų atžvilgiu, stengiasi išspręsti problemą visom pusėm priimtinu būdu, žalingų įpročių neturi. Pažymėtina, kad E. B. yra gavęs padėką už ilgametį sąžiningą ir kokybišką darbą įmonėje (2 t., b. l. 2). Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje, taip pat pripažintina, kad E. B. yra tinkamas laiduotojas ir vertas teismo pasitikėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 3 dalis, todėl kaltinamasis V. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir baudžiamoji byla jam nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).

19Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 16 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

20[...] BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimą, o baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos laikantis BK IX skyriaus nuostatų. Baudžiamojo poveikio priemonės yra viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų. Ir bausmė, ir baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės. Taigi baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat yra asmens už padarytą nusikalstamą veiką atitinkamas nubaudimas. Teisingumo principas laikomas vienu iš pagrindinių baudžiamosios teisės principų. Nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas neabejotinai yra susijęs su teisingumo principo įgyvendinimu. Teismo priimamas baigiamasis aktas (nuosprendis ar nutartis) turi būti teisėtas, pagrįstas ir teisingas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarime pažymėta, kad ,,konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-699/2018).

21Nagrinėjamoje byloje prokuroras byloje prašė „skirti 2 baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise 1 metų terminui ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą“. Kaltinamasis V. M. suteikiant paskutinį žodį teismo prašė „neatimti teisių, nes tai yra jo pragyvenimo šaltinis“.

22Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos aplinkybes, kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, kaltinamojo parodymus teisme, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę: V. M. yra neteistas, teisiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 125), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 126), dirbantis AB „( - )“, vairuotoju-ekspeditoriumi (1 t., b. l. 127). 2017-11-08 VĮ „Regitra“ pateiktoje informacijoje apie kelių transporto priemones matyti, kad kaltinamajam V. M. priklauso transporto priemonė – automobilis „TOYOTA AVENSIS“, valstybinis Nr. ( - ) (1 t., b. l. 130). 2018-03-07 AB „( - )“ pateiktoje V. M. charakteristikoje matyti, kad V. M. dirba AB „( - )“ nuo ( - ), ( - ) skyriaus vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Padalinio vadovas V. M. charakterizuoja teigiamai. V. M. yra charakterizuojamas kaip atsakingas, punktualus, stropus, kruopščiai atliekantis jam pavestas užduotis, teigiamai vertinamas kolektyve tarp kolegų ir tiesioginių vadovų. Jis drausminėmis nuobaudomis nėra baustas (2 t., b. l. 1). Teismas įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones uždraudimas, būtų per griežta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgiant į kaltinamojo finansinę padėtį, jo amžių gauti darbą ir išlaikyti šeimą, jeigu darbas yra susijęs su specialiosios teisės turėjimu. Kaltinamasis V. M. teismo prašė neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymėtina ir tai, kad kiti proceso dalyviai (išskyrus prokurorą) teismo neprašė kaltinamajam skirti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad pati nukentėjusioji, atstovaujama advokato taip pat neišreiškė noro, kad kaltinamajam būtų atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones. Teismas atkreipia dėmesį ne tik į kaltinamojo elgesį įvykio metu, bet ir po jo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis stengėsi padėti nukentėjusiajai, buvo atvykęs į ligoninę aplankyti nukentėjusiosios (nukentėjusiosios dukters), teikė finansinę pagalbą nukentėjusiajai, dalyvavo laidotuvėse ir stengėsi padengti laidojimo išlaidas, atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą savo noru. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažino, labai išgyveno ir gailėjosi. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės įvertintina tiek kaltinamojo asmenybė, tiek tai, kad jis dirba darbą, tiesiogiai susijusį su transporto priemonės vairavimu. Nors tai savaime neeliminuoja galimybės uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nagrinėjamos bylos kontekste tai nebūtų protinga, sąžininga ir teisinga. Kaltinamajam teisė vairuoti reikalinga visų pirma kaip pajamų šaltinis, o ne patogesniam gyvenimui ar laisvalaikiui. Kaltinamasis dirba vairuotoju AB „( - )“, kuri turės atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajai. AB „( - )“ tarpininkaudama prašo neuždrausti kaltinamajam naudotis specialia vairavimo teise, kadangi įmonei tektų atleisti kaltinamąjį iš darbo, nors kaltinamasis yra geras darbuotojas, be to, kaltinamasis, dirbdamas įmonėje, prisidėtų prie žalų atlyginimo. Kaltinamasis iš darbo užmokesčio išlaiko šeimą. Uždraudimas naudotis specialia teise nagrinėjamu atveju esmingai nieko nepakeis, kadangi naudotis teise gali būti uždraudžiama tik ribotą laiko tarpą, o ne visam gyvenimui. Tuo tarpu uždraudus jam vairuoti, kaltinamasis netektų darbo ir atitinkamai savo pajamų, o tai atsilieptų ne tik jo paties tinkamo pragyvenimo galimybėms, bet ir galimybei atlyginti žalą įmonei AB „( - )“, jei to būtų pareikalauta. Esant tokioms aplinkybėms baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – skirti netikslinga. Todėl, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, nusprendžia baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo neskirti.

23Teismas konstatuoja, jog tikslinga skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsižvelgiant į kaltinamojo finansinę padėtį bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu. Pažymėtina, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, nuo 2018-01-01 bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 eurų. Iš bylos medžiagos matyti, kad neatsargus nusikaltimas yra padarytas prieš įsigaliojant naujam baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, todėl šiuo atveju yra taikomas 37,66 € MGL dydis. Be to, veika padaryta iki 2017-10-06, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai, nustatę aukštesnę įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą viršutinę ribą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

242017-11-22 nukentėjusioji E. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos 1 458 € turtinės žalos (priteisiant solidariai iš kaltinamojo V. M., ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir AB „( - )“ ir 30 000 € neturtinės žalos (priteisiant solidariai iš kaltinamojo V. M., ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir AB „( - )“ atlyginimo. Taip pat, civiliniame ieškinyje ieškovė prašo jai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 82-89).

25Civiliniu atsakovu pripažinta ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, jos atstovas J. S., draudimo bendrovės buveinės adresas: ( - ) (1 t., b. l. 97-98, 101-102).

26Civiliniu atsakovu pripažinta AB „( - )“, jos atstovas advokatas Aivaras Alimas, kontoros adresas: ( - ) (1 t., b. l. 107-111).

27Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai padaryta turtinė žala, t. y. 1458 € yra pilnai atlyginta. Draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group ADB“ pervedė į nukentėjusiosios banko sąskaitą 1154 € turtinės žalos (1 t., b. l. 196). Likusi turtinės žalos dalis buvo atlyginta paties kaltinamojo iniciatyva. Todėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktina, nes turtinė padaryta žala jai yra atlyginta.

282018-03-15 Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose buvo gautas Draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ rašytinis paaiškinimas, kuriame draudimo bendrovė nurodo, kad ji nukentėjusiajai jau atlygino 1154 € turtinės ir 15000 € neturtinės žalų dydžių. Civilinis atsakovas rašytiniame paaiškinime papildomai nurodo, kad pagal TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, civilinis atsakovas neturtinės žalos reikalavimo dalyje yra atsakingas 5000 € sumos ribose, tačiau pagal Draudimo sutarties individualias sąlygas, civilinis atsakovas yra atsakingas 100000 € neturtinės žalos ribose. Civilinis atsakovas įvertino visą nukentėjusiosios reikalavimą neturtinei žalai atlyginti, įvertindamas ją – 150000 € suma, kurią išmokėjo ir sprendė, kad tenkinti nukentėjusiosios reikalavimą ir priteisti jos prašomą didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo (1 t., b. l. 194-197).

29Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės ir nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekstas neabejotinai įrodo, kad dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio, kurio metu žuvo A. Š., nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Ginčo byloje dėl to nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais, todėl turi būti atlyginta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio - 6.249 straipsnyje). Taip pat turi būti nustatytas teisingas atlygintinos neturtinės žalos dydis.

30Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-272/2011).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011, baudžiamojoje byloje 2K-299/2012).

32Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012).

33Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (kasacinės nutartys Nr.2K-272/2011, 2K-177-696/2015).

34Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19/2007). Tokiais atvejais už padarytą žalą atsako didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (darbdavys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-648/2017).

35Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokie KET pažeidimo padarymo padariniai (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek), ar kaltininkas vairavo blaivus (kasacinė nutartis Nr. 2K-177-696/2015).

36Byloje nustatyta, kad kaltinamasis eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, pažeidimai nėra grubūs, nors ir įvyko sunkios pasekmės. Kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, nebėgo iš įvykio vietos, kvietė greitąją pagalbą, savo kaltę pripažino, nukentėjusiosios atsiprašė, akivaizdžiai nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko, ėjo į laidotuves, atlygino dalį turtinės žalos. Kaltinamasis nėra teistas, nėra baustas už šiurkščius KET pažeidimus praeityje.

37Teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10000 iki 90000 Eur neturtinės žalos. Priteistinos sumos priklauso nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 15000 iki 150000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-541-511/2015), t. y. nuo 4344 Eur iki 43443 Eur.

38Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017). Priteistinos sumos priklauso nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-648/2017). Pastaroji 2017-10-03 nutartis priimta byloje, kurioje aplinkybės labai panašios į nagrinėjamos bylos.

39Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group ADB“ nukentėjusiajai į jos banko sąskaitą pervedė 15000 € neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 197).

40Nukentėjusiosios E. Š. ieškinys vertintinas kaip iš esmės pagrįstas, prašoma priteisti suma yra pakankamai adekvati. Teismas, be minėtų nuosprendyje nustatytų aplinkybių, atsižvelgia į tai, kad viena likusi motina neteko brandaus amžiaus dukros, kuri ja rūpinosi. Nukentėjusiosios E. Š. ieškinys mažintinas, atsižvelgiant į teismų praktiką iki 25000 €.

41Iš byloje esančio susitarimo dėl draudimo paslaugų sutarties individualios sąlygos nustatymo matyti, kad draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apdrausdama įmonę, kurioje dirba kaltinamasis, t. y. AB „( - )“, įsipareigojo apdrausti 100000 € neturtinės žalos draudimo suma vienam ir visiems eismo įvykiams, įvykusiems Lietuvos Respublikos teritorijoje (2 t., b. l. 6).

42Atsižvelgiant į viską, kas išdėstyta, vadovaujantis įvardinta kasacinio teismo praktika, nustatytina, kad E. Š. patyrė 25000 Eur neturtinės žalos. Kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad 15000 € neturtinės žalos jau yra atlyginta draudimo bendrovės, likusi neatlyginta, t. y. 10000 € neturtinė žala, priteistina iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Pažymėtina, kad nustatant tokio dydžio neturtinę žalą bus išlaikyta nukentėjusiųjų ir civilinio atsakovo interesų pusiausvyra, taip pat tai atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o bendra suma atitinka kasacinio teismo praktiką.

43Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji naudojosi advokato padėjėjo paslaugomis ją atstovaujant teisme ir ikiteisminiame tyrime. Viso: 750 € proceso išlaidų už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas (1 t., b. l. 89, 2 t., b. l. 7).

44Bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir jų nebaigtinis sąrašas įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnyje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; jis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimui taip pat skirta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas, spręsdamas dėl procesinių išlaidų atlyginimo, atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis dirba). Teismas nusprendžia priteisti iš kaltinamojo V. M. nukentėjusiosios turėtas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

45Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

Nutarė

46V. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir perduoti jį E. B., a. k. ( - ) atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

47Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 €) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

48Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikinti.

49Nukentėjusiosios E. Š. civilinio ieškinio teisenos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nuraukti, nes turtinė žala nukentėjusiajai yra atlyginta.

50Nukentėjusiosios E. Š. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos reikalavimo tenkinti iš dalies ir priteisti likusią 10000 (dešimt tūkstančių) € neturtinę žalą iš draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajai E. Š..

51Priteisti iš kaltinamojo V. M. teisinės pagalbos išlaidas, skirtas nukentėjusiosios gynėjo advokato padėjėjo pagalbai apmokėti – 750 €.

52Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

  1. Drabužio skiautė, rasta po transporto priemonės „MAN 8.140“, valstybinis Nr. ( - ) kėbulu, šalia galinio kairio rato (1 t., b. l. 19) - laikoma pakete Nr. 1, perduoti sunaikinti;
  2. Automobilis „MAN 8.140“, valstybinis Nr. ( - ) priklausantis AB „( - )“, - grąžintas saugoti V. M. (1 t., b. l. 37-40, 42), palikti savininkui disponuoti.

53Išaiškinti V. M., kad jei laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jei padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

54Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuorašo gavimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio... 4. Teismas... 5. V. M. 2017 m. spalio 23 d. apie 8.59 val., Šiauliuose, ties ( - ) pastatu,... 6. Kaltinamasis V. M. apklaustas teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė,... 7. Kaltinamasis V. M. apklaustas ikiteisminiame tyrime kaltu prisipažino... 8. Be kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta... 9. Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkte... 10. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes,... 11. Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai,... 12. Kaltinamasis V. M. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis V. M.... 13. 2017-11-16 nutarimu kaltinamajam V. M. paskirta kardomoji priemonė -... 14. 2018-03-15 Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose teisiamajame... 15. Baudžiamosios bylos 2 tome yra pridėtas mokėjimo kvitas, kuriame matyti, kad... 16. Laiduotojas, kaltinamojo V. M. giminaitis, jo žmonos pusbrolis E. B.... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagal... 18. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. yra tinkamas laiduotojas,... 19. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalį... 20. [...] BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimą, o baudžiamojo poveikio... 21. Nagrinėjamoje byloje prokuroras byloje prašė „skirti 2 baudžiamojo... 22. Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos aplinkybes, kasacinio teismo... 23. Teismas konstatuoja, jog tikslinga skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę... 24. 2017-11-22 nukentėjusioji E. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai... 25. Civiliniu atsakovu pripažinta ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, jos... 26. Civiliniu atsakovu pripažinta AB „( - )“, jos atstovas advokatas Aivaras... 27. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai padaryta turtinė žala, t. y.... 28. 2018-03-15 Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose buvo gautas Draudimo... 29. Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės ir nagrinėjamos... 30. Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas... 32. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas... 33. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą... 34. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto... 35. Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek... 36. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo,... 37. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių... 38. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių... 39. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad draudimo bendrovė „Compensa... 40. Nukentėjusiosios E. Š. ieškinys vertintinas kaip iš esmės pagrįstas,... 41. Iš byloje esančio susitarimo dėl draudimo paslaugų sutarties individualios... 42. Atsižvelgiant į viską, kas išdėstyta, vadovaujantis įvardinta kasacinio... 43. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji naudojosi advokato padėjėjo... 44. Bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir... 45. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 46. V. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,... 47. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi,... 48. Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą... 49. Nukentėjusiosios E. Š. civilinio ieškinio teisenos dalį dėl turtinės... 50. Nukentėjusiosios E. Š. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos... 51. Priteisti iš kaltinamojo V. M. teisinės pagalbos išlaidas, skirtas... 52. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo... 53. Išaiškinti V. M., kad jei laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą... 54. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuorašo gavimo ar išdavimo...