Byla 2-1510/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. gamybinės įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3568-340/2014 pagal ieškovų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimus atsakovui V. G. gamybinei įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo ir teisėtumo.

4Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti V. G. gamybinei įmonei (toliau – ir Gamybinė įmonė) bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti A. S.. VMI nurodė, kad valstybės biudžetui atsakovo pradelsta skola sudaro 1 430 310,03 Lt, iš Gamybinės įmonės ir jos savininko turto vykdomos 12 vykdomųjų bylų, tačiau taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai nerezultatyvūs, todėl laikytina, kad Gamybinė įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

5Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą Gamybinei įmonei, bankroto administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Finansinių partnerių grupė“. VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2014 m. vasario 14 d. duomenimis sudarė 37 404, 68 Lt, įsiskolinimas nuolat didėja, Gamybinė įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

6Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą V. G. gamybinei įmonei, ir perdavė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi iškėlė V. G. gamybinei įmonei bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Finansinių partnerių grupė“.

9Teismas nustatė, kad iš byloje esančio atsakovo 2013 metų balanso matyti, jog įmonė turėjo turto iš viso už 4 627 348 Lt; iš esmės visą atsakovo turimą turtą sudarė trumpalaikis turtas (4 573 772 Lt), iš kurio net 2 263 127 Lt yra per vienerius metus gautinos sumos. Atsakovui nepateikus duomenų apie tai, kas konkrečiai sudaro įmonės finansinį turtą, taip pat nenurodžius, kokiu pagrindu per vienerius metus bendrovė gaus 2 263 127 Lt sumą, teismas vertino, kad minėtos sumos atgavimo galimybės nėra aiškios ir realiai atsakovas šiuo turtu nedisponuoja. Teismas pažymėjo, kad lyginant 2013 metų atsakovo balansą su atsakovo balansu 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. spalio 1 d., matyti, jog įmonės ilgalaikis turtas sumažėjo nuo 2 034 862 Lt iki 53 576 Lt. Be to, remiantis 2013 metų pelno (nuostolių) ataskaita, 2013 metais bendrovė dirbo pelningai – uždirbo 136 330 Lt pelno, tačiau 2012 metais patyrė 60 619 Lt nuostolių. Iš 2014 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovas uždirbo 7 534 Lt. Pagal 2013 metų balanso duomenis atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 340 592 Lt. Iš 2014 m. kovo 31 d. balanso matyti, kad atsakovo ilgalaikio turto apimtis dar labiau sumažėjo – įvertinta 49 390 Lt suma, o įmonės turto apimtis padidėjo iki 5 450 211 Lt. Padidėjo būtent trumpalaikio turto apimtis, t. y. turto, kurio didžiąją dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos – 3 062 625 Lt, ir kuriuo, teismo vertinimu, atsakovas realiai nedisponuoja. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš minėto balanso duomenų matyti, jog įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai išaugo iki 3 156 553 Lt. Iš viešai prieinamų SODROS duomenų matyti, kad atsakovo skola VSDF biudžetui išaugo iki 61 965,02 Lt. Pagal VMI 2014 m. gegužės 26 d. patikslintus duomenis atsakovo skola valstybei išaugo iki 2 085 446, 77 Lt. Išnagrinėjęs nustatytus duomenis, teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė ir finansinė padėtis blogėja ir nors pagal teismui pateiktus atsakovo balanso duomenis nėra teisinio pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo, tačiau byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad atsakovo turtinė ir finansinė padėtis bloga ir pateikti 2013 metų bei 2014 m. kovo 31 d. balansai neatspindi faktinės atsakovo mokumo būklės. Teismas taip pat akcentavo, kad Gamybinė įmonė neturi registruotino turto, iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenų matyti, kad atsakovo vardu registruotos 26 transporto priemonės, tačiau šiam turtui yra pritaikyti areštai. Teismas atmetė apelianto argumentus dėl banko sąskaitoje turimos grynųjų pinigų sumos bei skolų grąžinimo kreditoriams iš grąžintinų PVM sumų, kadangi minėti argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais.

10Teismas, įvertinęs tai, kad abu siūlomi bankroto administratoriai atitinka teisės aktų reikalavimus, taip pat, jog didžiausią darbo patirtį turi administratorius UAB „Finansinių partnerių grupė“, o A. S. darbo krūvis yra didesnis, nusprendė, kad UAB „Finansinių partnerių grupė“ turės geresnes sąlygas ir galimybes atlikti bankroto administratoriaus pareigas administruojant V. G. gamybinę įmonę.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Atsakovas V. G. gamybinė įmonė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą spręsti Vilniaus apygardos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką dėl bankroto bylą nagrinėjančio teismo pareigos ex officio rinkti skolininko (atsakovo) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716/2009; 2010 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-453/2010). Teismas nesiaiškino ir nevertino esminių aplinkybių, kad šiuo metu vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas dėl iš atsakovo pavogtų 297 000 Lt, taip pat, kad atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – ir IĮĮ) 9 straipsnio 2 dalimi, neteikia juridinių asmenų registrui duomenų apie savo finansinę būklę, taigi ir Gamybinės įmonės savininkas neturi pats patirties ir negali laiku, išsamia ir tinkama forma parengti ir pateikti teismui įmonės finansinės atskaitomybės, finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto, įrodymų, pagrindžiančių turto vertę, aktualių kreditorių ir skolininkų sąrašų su visais juose būtinais duomenimis. Be to, teismas neįvertino atsakovo savininko V. G. nuolatinės prastos sveikatos būklės. Teismas neveikė aktyviai, nepasinaudojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 2 dalies 1-2 punktais ir neįpareigojo nei atsakovo vyr. finansininkų, nei finansinį patikrinimą atlikusios buhalterines paslaugas teikiančios įmonės UAB „Leo Lentus“ direktorės laiku parengti ir pateikti teismui trūkstamus finansinius dokumentus, ataskaitas, neiškvietė jų į teismą ir nepareikalavo raštiškų paaiškinimų dėl atsakovo finansinės būklės, (ne)mokumo nustatymo.
  2. Teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi, pažeisdamas protingumo ir teisingumo principus, nubaudė bauda sergantį, priešinfarktinės būsenos atsakovo savininką, nors jo sveikatos būkle vadovavosi kaip svarbia aplinkybe atidėdamas teismo posėdį iš 2014 m. balandžio 22 d. į 2014 m. gegužės 16 d.
  3. Pirmosios instancijos teismo teisėja nepagrįstai suvaržė atsakovo teisės į apeliaciją įgyvendinimą, taip pažeisdama ir atsakovo teisę į procesinį lygiateisiškumą ir rungimosi principą. Teismo posėdis buvo paskirtas 2014 m. gegužės 30 d. (penktadienį) 14 val. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) teismų tvarkaraščių bazės duomenis teismo tvarkaraštyje civilinėje byloje Nr. B2-3568-340/2014 2014 m. gegužės 30 d. net nebuvo paskelbtas nutarties rezultatas. Tai, kad atsakovui iškelta bankroto byla, paskelbta tik 2014 m. birželio 3 d. 9.30 val., o nutartis išsiųsta bylos dalyviams 2014 m. birželio 4 d. Tačiau 2014 m. birželio 5 d. atsakovo atstovas nutarties negavo, nors ir buvo anksčiau pateikęs teismui savo elektroninio pašto adresą. Atsakovo atstovui pavyko gauti nutarties kopiją tik 2014 m. birželio 5 d. apie 14.30 val. civilinių bylų raštinėje. Skundžiamos nutarties paštu atsakovo atstovas negavo ir paskutinę atskirojo skundo padavimo termino dieną. Taigi atsakovui buvo per pusę sutrumpintas atskirojo skundo paruošimo ir pateikimo terminas, o skundžiama nutartis, apelianto nuomone, priimta vadovaujantis vien tik kreditorių interesais ir yra akivaizdžiai šališka.
  4. Teismas netinkamai taikė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė neteisėtą bei nepagrįstą išvadą dėl atsakovo nemokumo. Teismas, pažeidęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, atsakovo pateiktus 2013 metų (metinį) ir 2014 m. kovo 31 d. sudarytus balansus vertino naudingai tik VMI ir VSDFV Vilniaus skyriui. Teismas nepasitikėjo balansų duomenimis apie didėjantį trumpalaikį turtą, ypač grafoje „per vienerius metus gautinos sumos“, tačiau tų pačių balansų duomenis naudingus ieškovams įvertino kaip rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovo nemokumą. Teismas nesuprato balanso eilutės „per vienerius metus gautinos sumos“ reikšmės augimo, bet nutartyje nurodė, kad atsakovas šiuo turtu nedisponuoja. Teismas privalėjo įsigilinti į byloje pateiktus duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovas toliau vykdo veiklą, eksportuoja pieno žaliavą į Lenkijos Respubliką ir vien dėl eksporto per vienerius metus kaupiasi gautinos piniginės sumos. Teismas taip pat neįvertino, kad atsakovas visiškai įvykdė ir sumokėjo sumas nurodytose vykdomosiose bylose.

13Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. VSDFV Marijampolės skyrius su Gamybine įmone 2013 m. balandžio 8 d. sudarė įmokų atidėjimo sutartį dėl 25 200 Lt skolos. Ši sutartis buvo nutraukta 2013 m. lapkričio 14 d. dėl sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo. Gamybinę įmonę 2013 m. rugsėjo 19 d. perregistravus VSDFV Vilniaus skyriuje, atsakovo įsiskolinimas VSDF biudžetui tik augo. Gamybinės įmonės įsiskolinimas VSDF biudžetui 2014 m. birželio 30 d. sudarė 75 705,62 Lt. VSDFV pateikti mokėjimo nurodymai į Gamybinės įmonės sąskaitas nuo 2013 m. spalio 22 d. nėra padengti.
  2. Įmonės faktiniam mokumui nustatyti svarbus ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė keletą metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant ½ balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010). Gamybinės įmonės įsiskolinimas VSDF biudžetui jau yra 75 705,62 Lt ir vien ši aplinkybė rodo, kad Gamybinė įmonė yra nemoki.

14Ieškovas VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 18 d. nutartimi įpareigojo atsakovo savininką pateikti teismui būtinus dokumentus ir informaciją, tačiau iki Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas ir byla perduota nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui, atsakovas taip ir nepateikė teismui prašomų dokumentų, o tiesiog įmonę persiregistravo į kitą apskritį. Ieškovo nuomone, atsakovas nuo pat pradžių buvo nesąžiningas, todėl įmonę persiregistravo į Vilniaus apskritį, nors jos veiklos vieta liko tokia pati kaip ir buvo – (duomenys neskelbtini).
  2. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi įpareigojo atsakovą iki 2014 m. kovo 14 d. pateikti aktualų turto balansą bei jame nurodyto turto vertę pagrindžiančius įrodymus, finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamąjį raštą, aktualius kreditorių ir skolininkų sąrašus, įrodymus, kad atsakovas vykdo veiklą ir nėra jos nutraukęs. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje atsižvelgė į atsakovo prašymą pratęsti dokumentų pateikimo terminą iki 2014 m. gegužės 15 d., tačiau atsakovas ir toliau piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir nevykdė pareigos pateikti teismui prašomų dokumentų, o tik vilkino bylos nagrinėjimą.
  3. Pagal 2014 m. birželio 30 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis atsakovas yra skolingas valstybės biudžetui 2 159 394,85 Lt. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas tik didina mokestinį įsiskolinimą bei stengiasi prašymais vilkinti bankroto bylos iškėlimą, o Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas netenkintinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

18Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nesurinko reikalingų duomenų atsakovo finansinei būklei nustatyti ir todėl netinkamai pasirengė bylos nagrinėjimui, be to, teisėja T. Ž., netinkamai pasirengdama bylos nagrinėjimui, skirdama baudą sergančiam įmonės vadovui, siekdama neteisėto ir nepagrįsto bankroto bylos atsakovui iškėlimo, darydama spaudimą atsakovui atlikti neįmanomus veiksmus, suvaržydama teisę atsakovui į apeliaciją, pažeidė ĮBĮ, CPK nuostatas, protingumo ir teisingumo principus ir buvo šališka. Pažymėtina, kad iš atskirojo skundo motyvų, susijusių su bylą nagrinėjusios teisėjos T. Ž. šališkumu, matyti, kad atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, o tai reiškia, kad siekiama, jog pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte (CPK 338 straipsnis).

19Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo bei atsikirtimų į atskirąjį skundą argumentus, patikrinęs, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje (CPK 338 straipsnis), daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo atskirojo skundo argumentus pripažinti pagrįstais.

20Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato ĮBĮ.

21ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę ir įmonės kreditorius (kreditoriai).

22ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įmonei yra įteikti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai (t. y. pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašai), įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad įstatyme nėra įtvirtintos šios vadovo pareigos vykdymo išimtys, taigi ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą per įstatyme nustatytą terminą privalo įvykdyti kiekvienas vadovas, nepriklausomai nuo to, kokia yra juridinio asmens teisinė forma.

23Iš bylos medžiagos matyti, kad VMI tinkamai įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio reikalavimus informuoti skolininką apie ketinimą kreiptis į teismą ir dar 2013 m. birželio 20 d. pateikė pareiškimo ir jo priedų kopijas įmonei (I t., b. l. 45-47). VMI pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo Kauno apygardos teisme gautas 2013 m. liepos 15 d.

24Kadangi atsakovo vadovas laiku nespėjo pateikti teismui visų pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalį reikalaujamų dokumentų, atsakovas 2013 m. rugpjūčio 5 d. padavė prašymą pratęsti terminą dokumentams pateikti iki 2013 m. rugsėjo 18 d. (I t., b. l. 72), nurodydamas, kad atsakovas yra individuali įmonė, kurią įstatymas neįpareigoja rengti finansines ataskaitas ir balansus, visi šie dokumentai specialiai rengiami teismui ir tam skubiai atliekamas finansinis auditas, be to, įmonė vykdo veiklą ir išsamios informacijos apie kreditorius ir debitorius paruošimas užtrunka ilgai, ir įmonė dar nėra gavusi reikalingų išrašų iš valstybės institucijų. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pratęsė terminą dokumentams pateikti iki 2013 m. rugsėjo 12 d. Tačiau 2013 m. rugsėjo 12 d. dokumentai nebuvo pateikti, o atsakovas padavė teismui prašymą atidėti 2013 m. rugsėjo 17 d. paskirtą posėdį dėl blogos įmonės savininko sveikatos būklės (I t., b. l. 80). 2013 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos teisme gautas prašymas perduoti civilinę bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, nes pasikeitė įmonės buveinės registracijos adresas (I t., b. l. 103). Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nutarė perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Pažymėtina, kad nuo pat VMI pareiškimo teisme gavimo dienos iki nutarties perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam teismui (t. y. per 2 mėnesius), atsakovo vadovas taip ir nepateikė visų pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalį reikalaujamų duomenų, nors įstatymas šiam veiksmui atlikti nustato tik 5 dienas.

25Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje vis dar nebuvo visų reikalingų duomenų klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo išspręsti, 2013 m. spalio 18 d. nutartimi įpareigojo atsakovo vadovą iki 2013 m. lapkričio 19 d. paskirto posėdžio pradžios pateikti teismui kreditorių ir skolininkų sąrašus, su visa įstatymo reikalaujama informacija, taip pat finansinę atskaitomybę, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, informaciją apie įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus bei įmonės turto įvertinimą. 2013 m. lapkričio 18 d. atsakovas pateikė tik dalį teismo reikalaujamų dokumentų (nebuvo pateikti aiškinamasis raštas, įmonės turto įvertinimas), tačiau ir teismui paduotas kreditorių sąrašas neatitiko ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jame nebuvo nurodyti įsipareigojimų mokėjimo terminai (I t., b. l. 143).

26Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui, bet Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi grąžino bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, aiškiai nurodydamas, kad atsakovo vadovo pateikti dokumentai yra su trūkumais (kreditorių ir debitorių sąrašai yra be įsipareigojimų vykdymo terminų, nepateiktas aiškinamasis raštas).

27Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį, 2014 m. vasario 21 d. nutartimi dar kartą įpareigojo atsakovą iki 2014 m. kovo 14 d. pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus. Pažymėtina, kad pats atsakovas nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo datos jokių dokumentų teismui neteikė, nepaisant to, kad jam buvo žinoma ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga, o nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo gavimo teisme dienos praėjo 7 mėnesiai ir šis laikotarpis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamai ilgas paruošti reikiamus duomenis, net ir atsižvelgus į tai, kad individuali įmonė įstatymo nėra įpareigota ruošti finansines ataskaitas ir atsakovas turėjo šiuos duomenis ruošti specialiai teismui.

28Vilniaus apygardos teisme 2014 m. kovo 13 d. gautas dar vienas atsakovo vadovo prašymas pratęsti terminą dokumentams pateikti iki 2014 m. balandžio 10 d. (I t., b. l. 210). Atsakovo vadovas nurodė, kad teismo reikalaujami dokumentai vis dar rengiami ir laiku pateikti reikiamus duomenis atsakovo vadovas negali, nes serga ir turi nedarbingumo pažymėjimą, be to, turto vertinimas, kurį užsakė atsakovas, dar nėra užbaigtas. Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė į atsakovo prašymą ir pratęsė terminą, kartu paskirdamas VMI pareiškimą nagrinėti 2014 m. balandžio 22 d. Pažymėtina, kad pirmiau paminėtame prašyme atsakovo vadovas nekėlė klausimo dėl būtinumo įpareigoti kitus asmenis, kaip antai įmonės finansininkę, pateikti teismui reikalingus dokumentus, o kaip tik atvirkščiai nurodė, kad be atsakovo savininko nėra galimybės niekam kitam tinkamai parengti teismui reikalingus dokumentus. Paskirto posėdžio dieną (2014 m. balandžio 22 d.) gautas dar vienas atsakovo vadovo prašymas pratęsti terminą dokumentams pateikti ir perkelti bylos nagrinėjimo datą dėl blogos įmonės savininko sveikatos būklės (I t., b. l. 215). Atsakovo vadovas taip pat nurodė, kad reikalaujami dokumentai, ruošiami pasamdyto auditoriaus finansininko bei turto vertintojų, bus perduoti įmonei ir jos savininkui iki 2014 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į prašyme nurodytas aplinkybes, be kita ko ir į tai, kad pats atsakovo vadovas nurodė, jog reikiamus dokumentus gaus iki 2014 m. gegužės 15 d., 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atidėjo iki 2014 m. gegužės 16 d.

29Vilniaus apygardos teisme 2014 m. gegužės 6 d. gautas atsakovo atstovo advokato Egidijaus Milašiaus prašymas pakeisti posėdžio datą (I t., b. l. 227), kadangi 2014 m. gegužės 16 d. advokatas atostogauja. 2014 m. gegužės 15 d. gautas L. G. (atsakovo vadovo sutuoktinės) ir paties V. G. pasirašytas raštas (I t., b. l. 233), kuriame nurodyta, kad V. G. sunkiai serga. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo vadovas iki jo paties nurodytos datos taip ir nepateikė bylai nagrinėti reikalingų dokumentų, paskyrė įmonės vadovui 1 000 Lt baudą, o bylos nagrinėjimą atidėjo, paskirdamas posėdį 2014 m. gegužės 30 d. 14 val. Vilniaus apygardos teismas, rinkdamas bylai nagrinėti reikalingą informaciją, 2014 m. gegužės 19 d. kreipėsi į VMI, prašydamas pateikti teismui aktualią informaciją apie atsakovo įsiskolinimą valstybės biudžetui (I t., b. l. 236). Remiantis VMI pateiktais duomenimis, atsakovas 2014 m. gegužės 21 d. valstybės biudžetui buvo skolingas 2 085 446,77 Lt (I t., b. l. 241).

302014 m. gegužės 30 d. 11.55 val. (t. y. likus dviem valandoms iki paskirto bylos nagrinėjimo laiko) Vilniaus apygardos teisme buvo gautas atsakovo atstovo pasirašytas prašymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimą dar vienam mėnesiui, kol atsakovas ir jo vadovas pateiks teismo reikalautus dokumentus (I t., b. l. 245-247). Atsakovo atstovas prašyme nurodė, kad dėl prastos atsakovo vadovo sveikatos būklės ir nuo 2014 m. balandžio 17 d. besitęsiančio nedarbingumo, nesant galimybės jį kam nors pakeisti ir kontroliuoti įmonės vyr. buhalterio ir pasamdytos įmonės UAB „Leo Lentus“ pareigų atlikimą bei savalaikį dokumentų pateikimą, ne visi teismo pareikalauti dokumentai yra parengti, o V. G. sveikatos būklė tapo kritiška. Kartu su prašymu buvo pateikti balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos bei veiklos vykdymą patvirtinantys dokumentai, tačiau nei aiškinamasis raštas, nei balansuose nurodytus duomenis pagrindžiantys įrodymai, nei tinkamas kreditorių sąrašas su įsipareigojimų vykdymo terminais teismui nebuvo pateikti. Minėti dokumentai nėra pateikti ir apeliacinės instancijos teismui.

31Išanalizavęs pirmiau nurodytas bylos eigos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo vadovas apie ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą teismui pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančius dokumentus žinojo jau nuo pat pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gavimo. Laiku nespėdamas paruošti visų reikiamų dokumentų, atsakovo vadovas dar Kauno apygardos teismui teikė prašymą pratęsti terminą dokumentams pateikti. Tiek Kauno apygardos teismas, tiek vėliau ir Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdavo į atsakovo vadovo prašymuose nurodomus argumentus dėl individualios įmonės sunkumų operatyviai paruošti reikiamus dokumentus ir terminą dokumentams pateikti pratęsdavo, neskirdami atsakovo vadovui baudos, nustatytos ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje.

32Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja, 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi paskyrusi atsakovo vadovui baudą už dokumentų nepateikimą ir nepratęsusi termino, pažeidė protingumo ir teisingumo principus ir pati laiku ir tinkamai nepasinaudojo jai suteiktais įgaliojimais. Atsakovas, atskirajame skunde akcentuodamas teismo aktyvumo pareigą, netinkamai vertina teismo atliktus veiksmus byloje ir ignoruoja jo paties pareigą rūpintis bylos eiga ir vykdyti ĮBĮ nustatytus įpareigojimus. Pažymėtina, kad nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. praėjo daugiau nei 10 mėnesių ir šis terminas laikytinas ne tik pakankamu, bet ir, atsižvelgiant į ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti priimti, akivaizdžiai per ilgu nurodytiems dokumentams paruošti (net ir individualios įmonės atveju bei atsižvelgus į atsakovo vadovo nurodomas aplinkybes dėl sveikatos būklės). Ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja, atsižvelgdama į ĮBĮ nustatytus terminus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo priimti, vadovavosi įstatymo nuostatomis ir neleido vilkinti šios bylos nagrinėjimo, niekaip nepaneigia jos nešališkumo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, nesutikdamas su bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo dienos galėjo prašyti teismo, paskyrusio baudą, ją panaikinti ar sumažinti (tai nurodyta ir pačioje 2014 m. gegužės 16 d. nutartyje). Pagal CPK 107 straipsnio 2 dalį dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Bylos duomenimis atsakovas minėto pareiškimo, kuriame būtų suformuluotas prašymas panaikinti baudą, nepateikė, nutartis, kuria paskirta bauda, yra įsiteisėjusi, todėl šiame atskirajame skunde nepagrįstai nurodomi argumentai, susiję su baudos paskyrimo neteisėtumu. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nutarties, kuria iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, neturi teisės nagrinėti ir vertinti įsiteisėjusios 2014 m. gegužės 16 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi nutartis įsiteisėjusi, todėl konstatuotina, kad bauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Priimta nutartis dėl baudos paskyrimo ir kiti pirmiau nurodyti teisėjos, nagrinėjusios bylą, procesiniai veiksmai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teisėja buvo šališka.

33Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi įpareigojo atsakovo vadovą pateikti visus būtinus dokumentus iki 2014 m. kovo 14 d. Atsakovo vadovas dokumentų laiku nepateikė ir terminas jiems pateikti pratęstas beveik mėnesiui. Prašydamas pratęsti terminą atsakovo vadovas rėmėsi savo nedarbingumu, tačiau byloje yra pranešimas apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą (I t., b. l. 211), iš kurio matyti, kad nedarbingumo laikotarpis nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2014 m. kovo 14 d., o kitas nedarbingumo pažymėjimas išduotas tik 2014 m. balandžio 17 d. (I t., b. l. 250), t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui, tačiau teismui iki nustatytos 2014 m. balandžio 10 d. dokumentai pateikti nebuvo. Remdamasis paties atsakovo vadovo 2014 m. balandžio 22 d. prašyme nurodyta dokumentų pateikimo data (t. y. iki 2014 m. gegužės 15 d.), teismas dar kartą pratęsė terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo vadovas minėtame prašyme neteigė, kad jo darbuotojai blogai vykdo jų pareigas ir nekėlė argumentų dėl būtinybės pastaruosius įpareigoti pateikti dokumentus. Kadangi ir paties atsakovo vadovo nurodytą dieną dokumentai pateikti nebuvo, atsakovo vadovas ne visą laiką buvo nedarbingas, o apie tai, kad dokumentai jau ruošiami atsakovo vadovas minėjo dar 2013 m. rugpjūčio 5 d. ir iš nurodytų bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko (10 mėnesių) dokumentams paruošti (teismas jau ne kartą atsižvelgė į atsakovo prašymus ir pratęsė terminą) pirmosios instancijos teismas pagrįstai nebeatidėjo bylos nagrinėjimo ir taip neleido vilkinti bylą ir pažeisti teisėtus kreditorių interesus.

34Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškimo šioje byloje nagrinėjimas užsitęsė ženkliai ilgesniam nei įstatymas leidžia terminui ir pirmosios instancijos teismas neturėjo nei objektyvių įrodymų, kad tolimesnis bylos nagrinėjimo atidėjimas yra tikslingas, nei teisėto pagrindo ir toliau nespręsti klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės, ypač atsižvelgus į tai, kad atsakovo vadovo dar nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio žadėti dokumentai, t. y. tinkamai paruošti kreditorių sąrašai, aiškinamasis raštas bei įmonės turto vertinimas, nepateikti ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, o tai leidžia daryti prielaidą, jog minėti dokumentai nebūtų pateikti ir pirmosios instancijos teismui dar kartą pratęsiant terminą.

35Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi principai reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, teismas motyvuotų savo sprendimą (CPK 12, 17 ir 270 straipsniai). Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis pirmiau nurodytų principų, užtikrinti bylos eigą, siekiant išspręsti iškilusius klausimus, patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti, kokias aplinkybes būtina nustatyti, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159 ir 179 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2008; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2012). Teisėjo vadovavimo procesui principas apima ne tik teisėjo pareigą, laikantis šalių procesinio lygiateisiškumo, kiekvienos šalies teisės būti išklausytai principų, užtikrinti bylos eigą, bet ir visais atvejais užtikrinti proceso operatyvumo bei koncentruotumo principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2004; 2006 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2006; 2007 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2007, kt.). Nagrinėjamu atveju teisėja būtent ir siekė užtikrinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus, nepažeisdama šalių procesinio lygiateisiškumo, kiekvienos šalies teisės būti išklausytai principų.

36Vertinant atskirojo skundo argumentus, susijusius su teisėjos atliktais veiksmais, kurių pagrindu teigiama, kad atsakovui buvo suvaržyta teisė į apeliaciją, nes atskiruoju skundu apskųsta 2014 m. gegužės 30 d. nutartis Liteko sistemoje buvo paskelbta tik 2014 m. birželio 3 d., 2014 m. birželio 4 d. nutartis buvo išsiųsta bylos dalyviams, atsakovo vadovas tik 2014 m. birželio 5 d. gavo nutarties tekstą, kad 2014 m. gegužės 30 d. teisėja per 1 val. 45 min. negalėjo surašyti nutarties, pažymėtina, kad šios bylos medžiagos duomenys nepatvirtina, jog atsakovui buvo suvaržyta teisė į apeliaciją bei kad 2014 m. gegužės 30 d. nebuvo priimta nutartis.

37Iš bylos medžiagos matyti, kad byla dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalį nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Pagal bylos medžiagą klausimo dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo nagrinėjimas buvo paskirtas 2014 m. gegužės 30 d. 14 val. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 30 d. išnagrinėjo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir priėmė nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties teksto apimtį, į atskirajame skunde nurodomas aplinkybes apie teismo darbo laiką penktadienį (darbo laikas iki 15.45 val.), į teisėjos atliktus procesinius veiksmus kitose bylose, į tai, kad 2014 m. gegužės 30 d. Liteko sistemoje nebuvo paskelbta nutartis, neturi pagrindo konstatuoti, kad 2014 m. gegužės 30 d. teisėja nepriėmė atskiruoju skundu skundžiamos nutarties. Teismo išvados negali būti grindžiamos prielaidomis ir / ar spėjimais, o pagal šios bylos medžiagą, kuri pateikta apeliacinės instancijos teismui, nėra galimybės nustatyti, kuriuo konkrečiu metu 2014 gegužės 30 d. po 14 val. buvo priimta nutartis, ir nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad nutartis nebuvo priimta 2014 m. gegužės 30 d. Atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, susijusi su nutarties paskelbimu Liteko sistemoje, tačiau nutarties paskelbimas Liteko sistemoje nėra susijęs su nutarties priėmimu, nes CPK nėra nurodyta, jog bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka ir priėmus nutartį ji iškart turi būti paskelbta Liteko sistemoje ir tik tokiu būdu nustatomas nutarties priėmimo momentas. Teismo nutarčių kopijos išsiunčiamos šalims per tris darbo dienas nuo jų priėmimo (CPK 292 straipsnis). Pagal Liteko duomenis nutarties kopija atsakovui išsiųsta 2014 m. birželio 4 d., t. y. kaip tik trečią darbo dieną po nutarties priėmimo. Taigi šiuo atveju nebuvo pažeistos jokios proceso teisės normos. Be to, savo teisę į apeliaciją atsakovas realizavo, o apeliacinės instancijos teismas priėmė visus atsakovo pateiktus naujus įrodymus byloje ir juos vertino kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 180, 181, 185 ir 314 straipsniai), taigi ir šiuo aspektu apeliantui buvo sudarytos visos galimybės pagrįsti mokumą, ir nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, būdama šališka, apribojo atsakovo teisę į apeliaciją.

38Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028). Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01).

39Apibendrindamas pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių teisėjos nešališkumu, t. y. kad bylą nagrinėjusi teisėja būtų buvusi suinteresuota bylos baigtimi, turėjo išankstinį nusistatymą, o atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas (priimtos nutartys dėl baudos paskyrimo, bankroto bylos iškėlimo ir kiti pirmiau nurodyti teisėjos, nagrinėjusios bylą, procesiniai veiksmai), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teisėja buvo šališka. Dėl nurodytų priežasčių apelianto argumentai dėl teisėjos ir teismo šališkumo atmetami.

40Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas, įpareigojantis teismą būti aktyviu, nereiškia, jog teismas turi perimti šalių pareigą už jas įrodinėti bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Atsakovui ne kartą buvo suteikta galimybė įrodyti, kad įmonės finansinė padėtis yra gera, jog bendrovės turimo turto ir vykdomos veiklos dėka yra galimybė atsiskaityti su visais kreditoriais ir bankroto bylos iškėlimas netikslingas, tačiau apeliantas ne tik kad tokių duomenų neteikė, bet šią pareigą siekė perkelti išimtinai teismui, teigdamas, jog jis (teismas) nebuvo pakankamai aktyvus, nustatydamas atsakovo finansinę padėtį, pradelstų įsipareigojimų dydį, ir todėl negali būti pripažįstamas tinkamai vykdžiusiu savo pareigas ir nešališku.

41Lietuvos apeliacinio teismo yra išaiškinta, kad civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrįstumo klausimą. Todėl teismui, remiantis į bylą pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, nustačius, jog yra pagrindas įmonei kelti bankroto bylą, o atsakovui siekiant įrodyti priešingas aplinkybes, jis turi pateikti teismui tai patvirtinančias aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-221/2014). Teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose dar nereiškia pareigos būti aktyvesniam už pačią ginčo šalį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1582/2014).

42Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo mokumą, o atsakovo pateiktus balansus vertino naudingai tik pareiškėjams.

43Pagal ?B? 9 straipsnio 7 dal? bankroto byla i?keliama, jeigu teismas nustat?, kad yra bent viena i? ?iø s?lygø: 1) ?mon? yra nemoki arba ?mon? v?luoja i?mok?ti darbuotojui (darbuotojams) darbo u?mokest? ir su darbo santykiais susijusias i?mokas; 2) ?mon? vie?ai paskelb? arba kitaip prane?? kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti ?sipareigojimø. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

44Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti nekeliant bankroto bylos ir išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-925/2014). Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, bet atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos apeliacinio teismo ne kartą pažymėta, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį yra lyginami įmonės pradelsti įsipareigojimai ir įmonės turimo turto reali vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2514/201; 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2525/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2387; 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014). Faktiniam mokumui nustatyti svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius kad įmonė eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia balansinei turto vertei net ir viršijant pradelstų įsipareigojimų dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010).

45Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. spalio 1 d. balanse (I t., b. l. 129) įmonės turtas iš viso sudarė 4 412 650,49 Lt, iš šios sumos 2 377 787,76 Lt sudarė trumpalaikis turtas, kurio 2 050 633,76 Lt – per vienerius metus gautinos sumos; materialus turtas – 2 034 862,73 Lt; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 057 828,69 Lt. 2013 metų balanse (I t., b. l. 258) įmonės turtas turto iš viso buvo 4 627 348 Lt; trumpalaikis turtas sudarė 4 573 772 Lt, kurio 2 263 127 Lt sudarė per vienerius metus gautinos sumos; materialus ilgalaikis turtas – 53 576 Lt; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 340 592 Lt. Pagal 2014 m. kovo 31 d. balanso (I t., b. l. 259) duomenis įmonės turtas iš viso – 5 450 211 Lt, trumpalaikis turtas sudarė 5 400 8221 Lt, iš jo 3 062 625 Lt – per vienerius metus gautinos sumos; materialus ilgalaikis turtas – 49 390 Lt; įsipareigojimai sudarė 3 156 553 Lt ir visa ši suma yra per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai.

46Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad atsakovo pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui suma nuo 2010 metų nuolat augo ir remiantis VMI pateiktais duomenimis, atsakovas 2014 m. birželio 30 d. valstybės biudžetui buvo skolingas 2 159 394,85 Lt (II t., b. l. 10), o VSDF biudžetui 2014 m. rugsėjo 10 d., remiantis viešai prieinamais duomenimis, atsakovas buvo skolingas 90 588,22 Lt, nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įsiskolinimas VSDF biudžetui sudarė 61 965,02 Lt. Taigi vien tik šiems kreditoriams pradelstų (ir teismui žinomų) skolų suma sudaro mažiausiai 2 249 983,07 Lt (t. y. 41 procentą nuo atsakovo 2014 m. kovo 31 d. balanse nurodyto turto). Pažymėtina, kad tinkamai vykdyti įsipareigojimų šiems kreditoriams atsakovas negali jau kelerius metus, tuo tarpu materialaus įmonei priklausančio turto vertė sudaro tik 2 procentus nuo pradelstų įsipareigojimų sumos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis vien tik per 2014 m. rugpjūčio mėnesį priimti 3 ieškiniai dėl skolos priteisimo iš atsakovo ir dvylika teismo įsakymų (per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius) dėl skolų iš atsakovo skirtingiems kreditoriams priteisimo, o, ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo kreditorių sąrašai su įsipareigojimų vykdymo terminais taip ir nebuvo pateikti, leidžia teismui preziumuoti, kad pradelstų atsakovo įsipareigojimų yra ne tik VMI ir VSDFV Vilniaus skyriui. Tačiau net ir nesant konkrečių duomenų dėl kitų atsakovo kreditorių, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra faktiškai nemokus ir atsakovo pateikti duomenys nėra pakankami pripažinti jo sunkumų laikinumą ir sugebėjimą artimiausiu metu atsiskaityti su įmonės kreditoriais dar labiau nepažeidžiant jų interesų.

47Netinkamai pirmosios instancijos teismo atliktą atsakovo mokumo įvertinimą atsakovas grindžia ir tuo, kad teismas nesuprato balanso grafos „per vienerius metus gautinos sumos“ reikšmės ir neatsižvelgė į atsakovo vykdomą pieno žaliavos eksportą į Lenkijos Respubliką bei į atsakovo visiškai įvykdytas vykdomąsias bylas.

48Pažymėtina, kad atsakovo atskirajame skunde akcentuojamos įvykdytos vykdomosios bylos yra 2002–2009 metų, o įrodymų, kad atsakovas būtų įvykdęs vėlesnes vykdomąsias bylas, tarp jų ir labai didelį įsiskolinimą valstybės biudžetui (vien tik vykdomosios bylos Nr. 0140/12/01903 suma – 1 143 049,42 Lt), teismui nepateikta. Būtent dėl vėlesnių, t. y. jau po 2009 metų atsiradusių skolų nevykdymo ir buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo, taigi 2002–2009 metų vykdomųjų bylų, kurių sumos nėra didelės (nuo 4,80 lt iki 22 541 Lt) palyginus su šiuo metu esančiais pradelstais įsipareigojimais, įvykdymas nelaikytinas pakankamu atsakovo mokumo įrodymu.

49Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas, teigdamas, jog vykdomo pieno žaliavos eksporto į Lenkijos Respubliką dėka artimiausiu metu įsiskolinimas valstybės biudžetui sumažės, nepateikė su pieno žaliavos pirkėjais sudarytų sutarčių ar kitų įrodymų, leidžiančių teigti, kad atsakovas ir toliau eksportuos pieno žaliavą ir tai nėra vienkartinis veiksmas, greitu laiku bus gautos pakankamos lėšos, kad būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. Vien tik 2014 m. gegužės mėnesio CMR važtaraščiai, kuriuose nėra nurodyti nei mokėjimo terminai, nei kainos, nei duomenys apie pirkimo–pardavimo santykių tęstinumą, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Teismas privalo užtikrinti ne tik atsakovo, bet ir jo kreditorių interesus, išlaikyti šių interesų pusiausvyrą ir, siekdamas išsaugoti įmonę kaip veikiantį subjektą rinkoje, neturi paminti teisėtų kreditorių teisių laiku gauti įsipareigojimų įvykdymą, todėl vertindamas įmonės mokumą, turi atsižvelgti į vertinimo metu esančią faktinę padėtį, t. y. į jau pradelstus įsipareigojimus ir atsakovo realų sugebėjimą juos vykdyti. Teismas negali remtis nuolatiniais atsakovo pažadais pateikti jo mokumą pagrindžiančius įrodymus ir taip vilkinti atsiskaitymą su kreditoriais, o atsakovo pateiktos nepasirašytos ir be antspaudų PVM sąskaitos faktūros bei priešieškinis civilinėje byloje prieš ŽŪK „Suvalkijos pienas“ neleidžia teismui padaryti išvados, kad atsakovo padėtis gerės ir jis galės artimiausiu metu atsiskaityti su kreditoriais, ypač atsižvelgus į tai, kad pradelstų įsipareigojimų suma vis didėja, o susitarimo su pagrindiniais kreditoriais atsakovui pasiekti nepavyko (2013 m. lapkričio 19 d. VMI atsisakė išdėstyti atsakovo nepriemoką (I t., b. l. 161-166), o skolos VSDF biudžetui atidėjimo sutartis 2013 m. lapkričio 14 d. nutraukta dėl einamųjų įmokų nemokėjimo).

50Minėtos išvados nepaneigia ir atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai, t. y. V. G. gamybinės įmonės 2014 m. rugpjūčio 26 d. ieškinys akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Vilkyškių pieninė“ dėl 6 596 302,86 Lt priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad patenkinus jo ieškinį, atsakovas turėtų galimybę atsiskaityti su visais jo kreditoriais. Tačiau ieškinio dėl skolos priteisimo padavimas jau po to, kai pirmosios instancijos teismas iškėlė bankroto bylą atsakovui, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas vertino nutarties priėmimo metu buvusią faktinę padėtį ir, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, pagrįstai konstatavo ieškovo faktinį nemokumą. Be to, atsakovo ieškinio priėmimas dar savaime negarantuoja, kad atsakovas tikrai turi teisėtą reikalavimą į AB „Vilkyškių pieninė“ ir tuo labiau, kad jo ieškinys bus patenkintas visa apimtimi, priteista pinigų suma bus išieškota iš AB „Vilkyškių pieninė“ ir atsakovas atsiskaitys su kreditoriais. Bankroto bylos iškėlimo klausimą sprendžiantis teismas neturi teisės vilkinti nutarties priėmimo, laukdamas kol bus išspęstos atsakovo minimos bylos ir vertindamas hipotetines atsakovo galimybes atsiskaityti su kreditoriais (su kuriais jis neatsiskaito jau keletą metų) kaip pakankamas ir toliau nekelti bankroto bylos atsakovui, kuris faktiškai šiuo metu yra nemokus, taip pažeisdamas teisėtus kreditorių interesus, kurie jau daugiau nei prieš metus padavė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui ir kuriems atsakovo pradelsti įsipareigojimai nuolat didėja. Be kita ko, kaip matyti iš atsakovo pateiktų įrodymų, AB „Vilkyškių pieninė“ galima skola atsakovui susiformavo per 2004–2012 metus, o ieškinį AB „Vilkyškių pieninė“ atsakovas padavė tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį, nors, atsižvelgdamas į didėjančią atsakovo pradelstų įsipareigojimų sumą ir kreditorių pareikštus reikalavimus, bei būdamas suinteresuotu įmonės, kaip veikiančio subjekto rinkoje, išsaugojimu, atsakovas dar anksčiau turėjo imtis veiksmų, užkertančių kelią laikiniems mokumo sutrikimams pavirsti nuolatiniais.

51Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad bankroto proceso metu yra galimas taikos sutarties sudarymas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 11 dalį taikos sutartis – tai kreditorių ir įmonės, o tuo atveju, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, – ir jos savininko (savininkų) susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkas (savininkai) prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. Pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 28 straipsnio 4 dalis). Pasirašius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, bankroto byla nutraukiama (ĮBĮ 27 straipsnio 3 punktas). Taigi, net ir iškėlus bankroto bylą atsakovui, iš atsakovo ir jo savininko nėra atimama galimybė susitarti su kreditoriais ir taip išsaugoti įmonės veiklą.

52Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo įsiskolinimai vis didėja, atsakovo apeliacinės instancijos teismui teiktuose dokumentuose nurodoma vykdoma veikla nebepadeda pastarajam laiku ir tinkamai atsiskaityti su kreditoriais, todėl darytina išvada, kad atsakovas faktiškai yra nemokus ir tolimesnis klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimo vilkinimas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui ir taip buvo suteiktas pernelyg ilgas terminas mokumui pagrįsti, pažeistų atsakovo ir kreditorių interesų pusiausvyrą bei ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

53Apibendrindamas šioje nutartyje išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

55Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo ir teisėtumo.... 4. Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 5. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius... 6. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi iškėlė V. G.... 9. Teismas nustatė, kad iš byloje esančio atsakovo 2013 metų balanso matyti,... 10. Teismas, įvertinęs tai, kad abu siūlomi bankroto administratoriai atitinka... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Atsakovas V. G. gamybinė įmonė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 13. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 14. Ieškovas VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 16. Atskirasis skundas netenkintinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo... 19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo bei... 20. Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal... 21. ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 5... 22. ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įmonei yra įteikti šio... 23. Iš bylos medžiagos matyti, kad VMI tinkamai įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio... 24. Kadangi atsakovo vadovas laiku nespėjo pateikti teismui visų pagal ĮBĮ 9... 25. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje vis dar nebuvo... 26. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakė... 27. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2014... 28. Vilniaus apygardos teisme 2014 m. kovo 13 d. gautas dar vienas atsakovo vadovo... 29. Vilniaus apygardos teisme 2014 m. gegužės 6 d. gautas atsakovo atstovo... 30. 2014 m. gegužės 30 d. 11.55 val. (t. y. likus dviem valandoms iki paskirto... 31. Išanalizavęs pirmiau nurodytas bylos eigos aplinkybes, apeliacinės... 32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad Vilniaus... 33. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d.... 34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškimo šioje byloje... 35. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisės į tinkamą teismo... 36. Vertinant atskirojo skundo argumentus, susijusius su teisėjos atliktais... 37. Iš bylos medžiagos matyti, kad byla dėl bankroto bylos iškėlimo buvo... 38. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į... 39. Apibendrindamas pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylose vyraujantis... 41. Lietuvos apeliacinio teismo yra išaiškinta, kad civiliniame procese vyrauja... 42. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad teismas netinkamai įvertino... 43. Pagal ?B? 9 straipsnio 7 dal? bankroto byla i?keliama, jeigu teismas nustat?,... 44. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant dėl... 45. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m.... 46. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad atsakovo pradelstų... 47. Netinkamai pirmosios instancijos teismo atliktą atsakovo mokumo įvertinimą... 48. Pažymėtina, kad atsakovo atskirajame skunde akcentuojamos įvykdytos... 49. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas,... 50. Minėtos išvados nepaneigia ir atsakovo apeliacinės instancijos teismui... 51. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad bankroto... 52. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis,... 53. Apibendrindamas šioje nutartyje išdėstytas bylos faktines ir teisines... 54. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 55. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą....