Byla e2A-565-790/2019

Dėl netesybų (delspinigių) sumažinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Aldonos Tilindienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl netesybų (delspinigių) sumažinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių plentas“ kreipėsi į teismą, prašydama sumažinti jos ir atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. birželio 15 d. sudarytoje pirkimo sutartyje Nr. S-578 (toliau – ir sutartis) nustatytą delspinigių dydį, nes netesybos yra aiškiai per didelės (neprotingai didelės), o prievolė yra iš dalies įvykdyta, ir skaičiuoti jas ne nuo sutartyje nurodytos sumos, o nuo laiku neatliktų darbų vertės; sumažinus delspinigius iki 863,90 Eur, pripažinti dalinį prievolės įskaitymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad 2016 m. atsakovė vykdė viešąjį pirkimą dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga ruožo nuo 2,65 iki 5,49 km rekonstravimo projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo, taip pat ruožų nuo 26,50 iki 27,50 km ir nuo 38,80 iki 45,50 km paprastojo remonto projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo (toliau – ir pirkimas). Ieškovės pasiūlymas buvo pripažintas pirkimo laimėtoju, todėl 2016 m. birželio 15 d. su ja buvo sudaryta sutartis dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga ruožo nuo 2,65 iki 5,49 km rekonstravimo. Pagal sutarties sąlygas, darbai turėjo būti baigti per 13 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo datos. Sutartyje taip pat buvo nustatyta, kad rangovei (ieškovei) neužbaigus darbų sutartyje nustatytu laiku ir neįgijus teisės pratęsti terminą, neužbaigus darbų per pratęstą terminą ar nesilaikius grafike nurodytų darbų atlikimo terminų, jai kyla pareiga mokėti užsakovei 0,03 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną, skaičiuojamus nuo visos sutarties sumos, ir atlyginti atsakovės patirtus nuostolius, kurių nepadengia netesybos.

103.

11Vykdant sutartį, iškilo poreikis atlikti papildomus darbus, todėl 2017 m. spalio 13 d. dvišaliu susitarimu Nr. 1 (toliau – ir susitarimas) sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2017 m. lapkričio 28 d., tačiau ieškovė neužbaigė visų darbų iki nurodytos datos. Atsakovė 2018 m. sausio 10 d. raštu informavo ieškovę, kad už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (33 dienas) apskaičiavo 69 364,40 Eur delspinigių. Ieškovei nesutikus su atsakovės apskaičiuotais delspinigiais, atsakovė, įvertinusi jos pastangas įvykdyti sutartį iki žiemos technologinės pertraukos, sutrumpino netesybų skaičiavimo laikotarpį ir skaičiavo jas už laikotarpį, kai darbai faktiškai nebuvo įvykdyti (nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d.). Už 15 dienų laikotarpį atsakovė apskaičiavo 31 529,27 Eur delspinigių.

124.

13Ieškovės vertinimu, netesybos yra neprotingai didelės. Nors ieškovė tik 15 dienų pavėlavo atlikti darbus, kurių vertė sudaro 192 573,90 Eur, atsakovė skaičiavo 0,03 proc. netesybas nuo visos sutarties vertės (7 006 505 Eur), todėl kiekvieną dieną mokėtina delspinigių suma sudaro 2 101,95 Eur. Tokio dydžio netesybos viršija atsakovės realiai patirtus nuostolius. Laikotarpiu, kai ieškovė pavėlavo atlikti darbus, prievolė jau buvo iš dalies įvykdyta. Ieškovė laiku atliko net 97,26 proc. pagal sutartį numatytų atlikti darbų, o termino atlikti kitus darbus praleidimą sąlygojo objektyvios aplinkybės (poreikis atlikti papildomus darbus, blogos oro sąlygos ir pan.). Nors ir nežymiai vėluodama, ieškovė įvykdė visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

186.

19Teismas netenkino atsakovės prašymo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą, kurį atsakovė skaičiavo nuo 2018 m. sausio 10 d., kai ji raštu informavo ieškovę apie apskaičiuotus 69 364,40 Eur delspinigius. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, gavusi minėtą atsakovės raštą, bandė išspręsti ginčą neteismine tvarka ir prašė visiškai ar iš dalies atleisti ją nuo atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą. Atsakovė, atsižvelgusi į ieškovės prašymą, 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu informavo ją, kad sumažino mokėtinų delspinigių sumą. Tik gavusi šį raštą ieškovė suvokė, kad ji nebus atleista nuo visų delspinigių mokėjimo ir delspinigiai nebus sumažinti tiek, kiek ji prašė. Taigi, 2018 m. rugsėjo 19 d. ieškovė sužinojo apie galimą savo teisių pažeidimą, todėl ieškinio senaties terminas reikalavimams pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo šios dienos. Ieškinys dėl delspinigių sumažinimo pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino.

207.

21Teismo vertinimu, atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji nepasinaudojo teise pareikalauti delspinigių už tarpinio sutarties vykdymo termino (projektavimo darbų termino) pažeidimą, neturi įtakos delspinigių už pagrindinės prievolės įvykdymo termino praleidimą skaičiavimui ar mažinimui. Teismas taip pat nelaikė pagrįstu atsakovės teiginį, esą ji turėjo teisę skaičiuoti delspinigius iki 2018 m. sausio 26 d., kai buvo pasirašytas darbų perdavimo aktas. Atsakovė neginčija, kad ieškovė informavo ją apie rangos darbų pabaigą 2017 m. gruodžio 13 d., todėl pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį, ji turėjo pareigą nedelsdama priimti atliktus darbus. Byloje nėra duomenų, kodėl atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas buvo pasirašytas tik 2018 m. sausio 26 d., todėl nėra pagrindo vertinti, kad šį aktą buvo delsiama pasirašyti tik dėl ieškovės kaltės.

228.

23Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas buvo pažeistas dėl nepalankių oro sąlygų ir kitų objektyvių aplinkybių, paaiškėjusių sutarties vykdymo metu. Šalys, sudarydamos susitarimą, pripažino, kad sutartis dėl objektyvių aplinkybių negalės būti įvykdyta laiku ir pratęsė jos įvykdymo terminą iki 2017 m. lapkričio 28 d. Byloje nėra duomenų, dėl kokių aplinkybių ieškovė praleido papildomai nustatytą sutarties įvykdymo terminą. Ieškovės nurodytos termino praleisimo priežastys (poreikis atlikti papildomus darbus, projektavimo darbų terminų pavėlavimas ir pan.), atsiradusios prieš tai, kai buvo nustatytas papildomas terminas, neturėjo įtakos šio papildomo termino pažeidimui. Ieškovė yra savo srities profesionalė, todėl galėjo objektyviai įvertinti faktinę situaciją ir derėtis, kad jai būtų suteiktas ilgesnis terminas papildomiems darbams atlikti.

249.

25Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas mažinti delspinigius iki 863,90 Eur vien dėl to, kad ieškovei praleidus terminą, didelė dalis sutartinių įsipareigojimų jau buvo įvykdyta, paneigia sutartinės atsakomybės principą. Nors neįvykdytų darbų vertė sudarė tik 192 573,90 Eur, ieškovei praleidus šių darbų atlikimo terminą, atsakovei nebuvo perduoti visi įvykdyti darbai, kurių vertė yra 7 006 505 Eur ir ji negalėjo pradėti eksploatuoti viso sutarties objekto.

2610.

27Teismas nurodė, kad 31 529,27 Eur delspinigiai, kuriuos atsakovė apskaičiavo už 15 dienų, kai ieškovė realiai pavėlavo perduoti atliktus darbus, sudaro 0,44 proc. visos sutarties sumos. Atsižvelgiant į sutarties pobūdį (viešojo pirkimo sutartis) ir mastą, tokio dydžio delspinigiai nėra pernelyg dideli.

2811.

29Teismas atmetė ieškovės argumentą, esą atsakovė nepatyrė jokių realių nuostolių. Atsakovė nurodė, kad per 15 dienų, kai ieškovė vėlavo pabaigti rekonstrukcijos darbus, o kartu ir pašalinti eismo ribojimus, lengvaisiais automobiliais besinaudojantys asmenys patyrė 14 712,47 Eur nuostolių, autobusais besinaudojantys asmenys – 1 708,53 Eur nuostolių, sunkiasvoriu transportu besinaudojantys asmenys – 657,01 Eur nuostolių. Viešai paskelbtais duomenimis pagrįstas atsakovės nuostolių apskaičiavimas yra pakankamas ieškovės argumentui, kad atsakovė nepatyrė jokių nuostolių, atmesti.

30III.

31Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3212.

33Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3412.1.

35Atsakovės atlikti skaičiavimai nepagrindžia, kad jos tikėtini nuostoliai sudaro 17 078,01 Eur. Vidutiniai metiniai paros eismo intensyvumo duomenys neatspindi realaus transporto srauto konkrečiu laiku (2017 m. lapkričio 29 d.–2017 m. gruodžio 13 d.) ar realaus vidutinio transporto judėjimo greičio. Tik nustačius tikslų eismo intensyvumą tiriamame kelio ruože ir eismo intensyvumo perskaičiavimo koeficientus būtų galima apskaičiuoti tikrąjį paros eismo intensyvumą šioje kelio atkarpoje. Iš atsakovės pateiktų paaiškinimų nėra aišku, ar pateikti apskaičiavimai yra susiję tik su konkrečia kelio atkarpa, kaip paaiškino atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, ar su visu rekonstruoto kelio A11 Šiauliai–Palanga ruožu nuo 2,65 km iki 5,49 km, kaip nurodoma jos triplike. Atsakovė deklaravo, kad nuostoliai susidarė dėl greičio ribojimo ir keliu besinaudojančių asmenų padidėjusių laiko sąnaudų įveikiant tą patį atstumą, tačiau nėra pagrindo teigti, kad vien tik dėl greičio ribojimo visi atsakovės nurodyti eismo dalyviai (9 467 vnt.) rekonstruojamą kelio ruožo atkarpą įveikė lėčiau negu jie tai būtų padarę nesant ribojimo. Automobilio važiavimo faktinis greitis priklauso nuo daugelio faktorių (transporto priemonės techninės charakteristikos, oro sąlygų ir pan.).

3612.2.

37Nors byloje dėl nuostolių mažinimo svarbu ne tik nustatyti nuostolių faktą, bet ir įvertinti jų santykį su netesybomis, atsakovė neįrodė, o teismas neįvertino, ar apskaičiuoti 31 529,27 Eur delspinigiai yra protingi palyginus su ieškovės deklaruotais 17 078,01 Eur nuostoliais. Atsakovės priskaičiuotos netesybos turėjo būti sumažintos bent jau iki 17 078,01 Eur.

3812.3.

39Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad prievolė buvo iš dalies įvykdyta, taip pat nepagrįstai nurodė, kad dėl neatliktų darbų, kurių vertė yra tik 192 573,90 Eur, atsakovei nebuvo perduoti visi įvykdyti rangos darbai, kurių bendra vertė siekia 7 006 505 Eur. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad ginčo kelio atkarpos rekonstrukcijos darbai buvo baigti 2017 m. gruodžio 13 d., tačiau visi pagrindiniai kelio rekonstravimo darbai buvo užbaigti ir perduoti užsakovei dar iki 2017 m. lapkričio 21 d. ir darbų rezultatas faktiškai jau buvo naudojamas (rekonstruota kelio atkarpa nuolat vyko transporto eismas).

4012.4.

41Sutartyje buvo nurodyta, kad darbai turi būti atlikti per 13 mėn. Susitarimu šis terminas buvo pratęstas dar 1 mėn. Ieškovė praleido terminą tik 15 dienų, tai sudaro tik 3,5 proc. viso termino. Laiku neįvykdytos prievolės dalies vertė sudaro mažiau nei 3 proc. sutarties kainos. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrįsta teigti, kad 0,03 proc. delspinigiai už kiekvieną kalendorinę dieną arba 10,95 proc. per metus, yra ne per dideli palyginus su laiku neįvykdyta prievolės dalimi ar uždelstu prievolės vykdymo laiku.

4212.5.

43Kilus poreikiui atlikti papildomus darbus sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas. Nors atsakovė, sudarydama susitarimą, pripažino, kad turi būti atlikti papildomi darbai, ji neįsigijo šių darbų ir jų neapmokėjo, todėl dėl papildomų darbų atsiradusią finansinę naštą prisiėmė ieškovė. Ieškovė atliko statybos objekte papildomus darbus, kurių vertė 180 226,37 Eur, negavo atlygio už juos, o paaiškėjus, kad dėl šių darbų ieškovė uždelsė įvykdyti sutartyje nustatytus darbus, ji yra priversta sumokėti dar ir netesybas.

4412.6.

45Teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovė galėjo derėtis dėl ilgesnio sutarties pratęsimo termino. Sutartyje nustatyta, kad rangovė turi teisę nukelti darbų atlikimo terminą 1 kartą 1 mėn., kai nustatoma, kad egzistuoja tam tikros sąlygos, be kita ko, kai iškyla poreikis atlikti papildomus darbus. Šiuo atveju sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas maksimaliam nustatytam laikui ir nors jis nebuvo pakankamas, ieškovė negalėjo derėtis, kad sutartis būtų pratęsta dar ilgesniam terminui.

4613.

47Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

4813.1.

49Atsakovė visą sutarties vykdymo laikotarpį bendradarbiavo su ieškove. Laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. birželio 15 d. ieškovė vėlavo atlikti darbus, tačiau atsakovė netaikė jai sutartinės atsakomybės ir leido atnaujinti tinklinį darbų grafiką; ieškovei pavėlavus užbaigti darbus, atsakovė sumažino apskaičiuotų delspinigių sumą, grąžindama jai delspinigius, priskaičiuotus už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., ir neskaičiavo delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 27 d. Atsakovė siekė kompromiso su ieškove ir apskaičiavo jai tik 31 529,27 Eur delspinigius, kurie sudaro tik 0,44 proc. sutarties kainos.

5013.2.

51Ieškovė nuolat dalyvauja atsakovės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose kaip profesionali statybų verslo dalyvė, todėl teikdama pasiūlymą ji privalėjo tinkamai įvertinti savo pajėgumus įvykdyti sutartį per nustatytą terminą. Atliekant pirkimo procedūras visiems tiekėjams buvo sudaryta galimybė teikti klausimus ir pretenzijas dėl pirkimo sąlygų. Ieškovė nepateikė atsakovei nei klausimų, nei pretenzijų dėl sutartyje nustatyto delspinigių dydžio ir pirkimo procedūrų metu nesiėmė jokių veiksmų dėl sutarties nuostatų pakeitimo. Vadinasi, ieškovė sutiko su nustatytais delspinigiais.

5213.3.

53Dėl to, kad ieškovė laiku neatliko darbų, atsakovė pažeidimo laikotarpiu neturėjo realios galimybės disponuoti sutarties objektu, nes šį objektą, kaip statybvietę, faktiškai valdė ir už jo priežiūrą buvo atsakinga ieškovė. Teisinės procedūros dėl objekto perdavimo buvo atliktos tik 2018 m. sausio 26 d., kai buvo surašytas rangovo atliktų darbų perdavimo statytojui aktas, kuriame konstatuota, kad nuo jo pasirašymo momento objekto priežiūrą pradeda vykdyti kelio savininkė.

5413.4.

55Laikotarpiu, kai ieškovė vėlavo užbaigti darbus, atsakovė negalėjo užtikrinti saugių ir kokybiškų susisiekimo sąlygų asmenims, besinaudojantiems rekonstruojamu valstybinės reikšmės magistraliniu keliu. Šiuo laikotarpiu buvo apsunkintas susisiekimas, padidėjo keliu besinaudojančių asmenų transporto priemonių eksploatacinės išlaidos ir kelionių laiko sąnaudos, atsakovė buvo priversta mokėti už statinio statybos techninę priežiūrą. Atsakovė pateikė byloje viešais duomenimis grindžiamus dalies nuostolių skaičiavimus – padidėjusias asmenų, besinaudojančių ginčo keliu, kelionių laiko sąnaudas, kurios per 15 dienų sudarė mažiausiai 17 078,01 Eur.

56Teisėjų kolegija

konstatuoja:

57IV.

58Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5914.

60Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

6115.

62Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriais, jos teigimu, nori pasiekti 2 tikslus: 1) informuoti teismą apie naujai paaiškėjusią aplinkybę, kad ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla; 2) atkreipti teismo dėmesį, kad nuostoliais laikant transportu besinaudojančių asmenų praradimus, būtų formuojamas ydingas precedentas. Ieškovė nurodo, kad būtinybė pateikti šiuos rašytinius paaiškinimus atsirado po apeliacinio skundo pateikimo ir prašo teismo juos priimti.

6316.

64CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos šalys turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Šią teisę šalys gali realizuoti ir tuo metu, kai byla yra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Vis dėlto pateikdami papildomus rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme asmenys nebegali juose reikšti naujų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų ar pildyti apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, be absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo, sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Šie apeliacinio skundo elementai turi būti suformuluoti pačiame apeliaciniame skunde (CPK 306 straipsnis), kuris paduodamas per įstatyme nustatytą 30 dienų terminą nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis).

6517.

66Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė, inter alia (be kita ko), kelia klausimą dėl atsakovės galimai patirtos žalos pagrindimo. Ieškovė nurodo, kad atsakovė savo patirtą žalą grindžia padidėjusiomis kelionės laiko sąnaudomis ir transporto priemonių eksploatacinėmis sąnaudomis, tačiau, ieškovės vertinimu, atsakovė turėjo įrodinėti konkrečius savo tiesiogiai ar netiesiogiai patirtus nuostolius, o ne kitų asmenų, kurie niekada nesikreipė nei į ieškovę, nei į atsakovę dėl žalos atlyginimo, galimai patirtą žalą. Priešingu atveju, anot ieškovės, būtų sudarytos prielaidos automobiliais besinaudojantiems asmenims kreiptis į pačią atsakovę dėl žalos atlyginimo tuo atveju, jei bet kokie kelio darbai užsitęstų per ilgai. Taigi, rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į tai, kad atsakovė kaip savo galimai patirtą žalą nurodo hipotetinę kitų asmenų patirtą žalą.

6718.

68Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ieškovė neginčijo atsakovės patirtos žalos pagrindimo šiuo aspektu ir nekvestionavo jos teisės remtis automobiliais besinaudojančių asmenų galimai patirtos žalos skaičiavimais. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutiko su padidėjusių eismo dalyvių kelionių sąnaudų skaičiavimo tvarka, be kita ko, nurodydama, kad atsakovė nepagrįstai taiko vidutinius metinius paros eismo intensyvumo rodiklius, nedetalizuoja, kokiai ginčo kelio atkarpai yra atliktas skaičiavimas ir pan. (žr. plačiau šios nutarties 12.1 papunktį). Vadinasi, pateikdama rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodomi nauji argumentai dėl atsakovės pateikto žalos skaičiavimo nepagrįstumo, ieškovė siekia išplėsti savo pareikšto apeliacinio skundo ribas, papildyti jame išdėstytus argumentus naujais, tačiau, kaip minėta, CPK yra nustatytas aiškus draudimas atlikti tokio pobūdžio veiksmus.

6919.

70Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus tik 2019 m. spalio 28 d., likus vos 1 dienai iki byloje numatyto teismo posėdžio, vykusio rašytinio proceso tvarka. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų, nutartis iškelti jai restruktūrizavimo bylą buvo priimta 2019 m. spalio 4 d., įsiteisėjo – 2019 m. spalio 15 d., taigi, ieškovė turėjo galimybę pateikti rašytinius paaiškinimus ir informuoti teismą apie šią aplinkybę anksčiau. Teismui priėmus naujai pateiktą procesinį dokumentą, byla negalėtų būti išnagrinėta numatytame teismo posėdyje ir procesas būtų be pagrindo užvilkintas.

7120.

72Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus. Dėl ginčo esmės

7321.

74Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl netesybų sumažinimo. 2016 m. birželio 15 d., ieškovei laimėjus atsakovės vykdytą pirkimą, šalys sudarė sutartį dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga ruožo nuo 2,65 iki 5,49 km rekonstravimo projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo. Sutartyje šalys susitarė, kad darbai bus atlikti per 13 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo dienos (į šį terminą neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, skaičiuojamas nuo gruodžio 15 d. iki kitų metų kovo 15 d.) (sutarties 8 punktas), taip pat jos nustatė, kad rangovei (ieškovei) neužbaigus darbų sutartyje nustatytu laiku ir neįgijus teisės į termino pratęsimą, neužbaigus darbų per pratęsimo laikotarpį ar nesilaikius darbų grafike nustatytų darbų atlikimo terminų, ji įsipareigoja sumokėti netesybas – 0,03 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo visos sutarties sumos (7 006 505 Eur) už kiekvieną pavėluotą dieną (sutarties 32 punktas). 2017 m. spalio 13 d. susitarimu šalims pratęsus darbų atlikimo terminą 1 mėn., darbai turėjo būti užbaigti 2017 m. lapkričio 28 d.

7522.

76Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad ieškovė per nustatytą terminą neįvykdė visų sutartyje numatytų atlikti darbų – apie užbaigtus darbus ieškovė informavo atsakovę 2018 m. gruodžio 13 d. raštu, o įvykdyti statybos darbai buvo perduoti atsakovei 2018 m. sausio 26 d. atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktu – todėl atsakovė įgijo teisę reikalauti, kad ieškovė sumokėtų sutartyje nustatytas netesybas, kurias ji pagal sutarties 32 punktą galėjo išskaičiuoti iš ieškovei pagal sutartį mokėtinų sumų. Įgyvendindama šią teisę, atsakovė 2018 m. sausio 10 d. raštu informavo ieškovę išskaičiavusi iš jai mokėtinų sumų 69 364,40 Eur delspinigius už 33 dienų laikotarpį, skaičiuojamą nuo 2017 m. lapkričio 29 d., kai darbai turėjo būti užbaigti, iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dar nebuvo pasirašytas atliktų darbų perdavimo aktas (pagal sutarties 31 punktą, darbai laikomi užbaigtais pasirašius statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją apie statybos užbaigimą). Vėliau, išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, atsakovė, siekdama sutarties šalių interesų pusiausvyros, įvertinusi sąžiningas ieškovės pastangas įvykdyti sutartį laiku, sutiko sutrumpinti netesybų skaičiavimo laikotarpį ir skaičiuoti jas tik už 15 dienų (2017 m. lapkričio 29 d.–2017 m. gruodžio 13 d.), kai darbai faktiškai nebuvo užbaigti. Tokiu būdu apskaičiuota delspinigių suma sudaro 31 529,27 Eur. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti netesybas ir skaičiuoti jas ne nuo visos sutartyje nurodytos darbų vertės, bet tik nuo neatliktų darbų kainos, nes apskaičiuotos netesybos yra nepagrįstai didelės, be to, atsakovei apskaičiavus netesybas, prievolė buvo iš dalies įvykdyta.

7723.

78Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-248/2015).

7924.

80CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti netesybas, kai nustato, kad jos yra neprotingai didelės arba kad prievolė yra iš dalies įvykdyta. Aptariamuose straipsniuose taip pat nustatyta ir netesybų mažinimo riba – teismas gali sumažinti netesybas tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK yra įtvirtinta žemutinė netesybų mažinimo riba, tačiau tai nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais ar įrodytais nuostoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas, o toks pažeidimas būtų, jeigu netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

8125.

82Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais – nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Teismas, nustatydamas, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

8326.

84Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-443/2008).

8527.

86Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino, kad atsakovės priskaičiuotos netesybos (0,44 proc. nuo visos sutarties sumos), atsižvelgiant į sutarties pobūdį (šalys buvo sudariusios viešojo pirkimo sutartį) ir mastą, nėra neprotingai didelės, taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu vien dėl to, kad didelė dalis sutartyje nurodytų darbų buvo įvykdyta, netesybos būtų skaičiuojamos ne nuo visos sutarties sumos, bet tik nuo neatliktų darbų vertės, būtų paneigtas sutartinės atsakomybės principas. Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra protinga skaičiuoti netesybas nuo visos darbų kainos, kai likusių neįvykdytų darbų vertė sudarė mažiau nei 3 proc. visos sutarties vertės, kad laikotarpiu, kai buvo vėluojama užbaigti darbus, atliktų darbų rezultatais faktiškai buvo naudojamasi, kad atsakovė tinkamai nepagrindė savo patirtų nuostolių dydžio, o teismas nevertino jos nurodytų nuostolių ir netesybų santykio, taip pat neatsižvelgė į kitas teismų praktikoje nurodytas reikšmingas aplinkybes (pvz., šalių tarpusavio santykius, elgesį vykdant sutartį ir pan.).

8728.

88Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu netesybų ir nuostolių santykio vertinimu. Dėl šios priežasties teismas, siekdamas įvertinti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą, turi nustatyti, ar atsakovės apskaičiuotos netesybos, atsižvelgiant į atsakovės įrodinėjamų nuostolių dydį, šalių sudarytos sutarties pobūdį, jos įvykdymo mastą ir vykdymo aplinkybes, vėlavimo laiką, neatliktų darbų įtaką ginčo kelio ruožo naudojimui ir kitas aplinkybes, nėra neprotingai didelės, o tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad jos yra neprotingai didelės – turi būti nustatyta, kokia netesybų suma šiuo atveju būtų tinkama, užtikrintų netesybų paskirtį, šalių interesų pusiausvyrą.

8929.

90Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors, kaip minėta, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti, tai nereiškia, kad kreditorius, turintis teisę reikalauti netesybų, visais atvejais yra atleidžiamas nuo pareigos pagrįsti dėl prievolės pažeidimo patirtus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais – kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas – kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

9130.

92Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, inter alia, susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikštų prieštaravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimą), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tuo atveju, jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus, atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

9331.

94Atsakovė, grįsdama tikėtinus nuostolius, patirtus dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo, nurodė, kad šiuo laikotarpiu buvo apsunkintas susisiekimas pirkimo objektu esančiu kelio ruožu. Atsakovė nurodė, kad rekonstruojamame kelyje, kuriame yra fiksuojamas intensyvus eismas, buvo nustatyti greičio ribojimai, todėl pailgėjo eismo dalyvių kelionių laikas ir atitinkamai padidėjo kelionių laiko sąnaudos. Dėl šios priežasties, jos teigimu, laikotarpiu, kai ieškovė pavėlavo įvykdyti sutartyje numatytus darbus, eismo dalyviai patyrė 17 078,01 Eur nuostolių, kuriuos atsakovė apskaičiavo kaip pagrindą imdama duomenis apie vidutinį paros eismo intensyvumą ginčo kelio ruože 2017 m. Šiuos nuostolius atsakovė įvardina kaip savo patirtus nuostolius. Be nurodytų aplinkybių, atsakovė papildomai nurodė, kad dėl užsitęsusių darbų atlikimo terminų ji neturėjo galimybės disponuoti sutarties objektu (objektą, kaip statybvietę, faktiškai valdė ieškovė, jis buvo nustatyta tvarka perduotas atsakovei tik 2018 m. sausio 26 d.), negalėjo užtikrinti saugių ir kokybiškų susisiekimo sąlygų eismo dalyviams. Atsakovė taip pat nurodė buvusi priversta mokėti už statinio statybos techninę priežiūrą laikotarpiu, kai sutartis jau turėjo būti įvykdyta.

9532.

96Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti atsakovės argumentai nepagrindžia, kad apskaičiuotos 31 529,27 Eur netesybos yra protingos ir tinkamai kompensuoja dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo atsakovės patirtus praradimus.

9733.

98Visų pirma, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė nenurodė, kokiu būdu dėl pavėluoto sutarties įvykdymo buvo suvaržytos jos teisės, nenurodė jokių reikšmingesnių nepatogumų, ekonominių ar kitokių sunkumų, kuriuos ji patyrė dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo. Atsakovė byloje rėmėsi iš esmės tik hipotetiniais, netiksliai apskaičiuotais eismo dalyvių, pravažiuojančių rekonstruojamu kelio ruožu, nuostoliais, kurie yra ženkliai mažesni nei apskaičiuoti delspinigiai, ir teiginiais, kad ji negalėjo valdyti kelio ar užtikrinti saugių eismo sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu. Pastarieji atsakovės teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi atsakovė nedetalizavo, kokios įtakos laiku neatlikti darbai, atsižvelgiant į jų pobūdį, turėjo eismo saugumui, kodėl šiuo atveju buvo svarbu skubiai perduoti sutarties objektą valdyti atsakovei.

9934.

100Kaip minėta, atsakovė nurodė buvusi priversta mokėti už statinio statybos techninę priežiūrą laikotarpiu, kai sutartis jau turėjo būti įvykdyta. Nors atsakovė šios aplinkybės nedetalizavo ir nepagrindė (atsakovė nenurodė, kokių nuostolių dėl to patyrė), iš byloje esančio atliktų darbų priėmimo akto Nr. 16 matyti, kad projekto vykdymo priežiūros kaina 2017 m. gruodžio mėn. sudarė 693 Eur, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio.

10135.

102Teisėjų kolegija išvadą, kad ieškovei pritaikytos netesybos yra neprotingo dydžio, daro ir įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su ginčo sutarties vykdymu, neatliktų darbų pobūdžiu, pažeidimo mastais ir padariniais.

10336.

104Šioje nutartyje jau minėta, kad ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės patvirtintą techninę specifikaciją parengti pirkimo objektu esančio valstybinės reikšmės magistralinio kelio ruožo rekonstravimo techninį darbo projektą ir suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove; gavusį statybą leidžiantį dokumentą pagal suderintą ir atsakovės patvirtintą techninį darbų projektą atlikti numatytus statybos darbus; vykdyti techninio darbų projekto vykdymo priežiūrą darbų vykdymo metu (sutarties 1 punktas). Sutarties 2 punkte nustatyta, kad jos kaina sudaro 7 006 505 Eur (įskaitant pridėtinės vertės mokestį): projektavimo darbų kaina siekia 524 000 Eur, statybos darbų kaina – 5 244 000 Eur, projekto vykdymo priežiūros kaina – 22 500 Eur, mokėtinas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis – 1 216 005 Eur. Pagal sutarties 8 punktą, darbai turėjo būti atlikti per 13 mėn. laikotarpį, skaičiuojamą nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Sutarties 9 punkte nustatyta, kad dėl jos vykdymo metu esančių nepalankių gamtinių sąlygų, trečiųjų šalių neveikimo ar netinkamo veikimo, atsiradusių papildomų darbų, būtinybės atlikti gamtosaugos ir (ar) archeologinius tyrinėjimus darbų atlikimo termino pabaiga 1 kartą gali būti atidėta ne ilgesniam nei 1 mėn. laikotarpiui. Atsižvelgdamos į šią nuostatą ieškovė ir atsakovė 2017 m. spalio 13 d. susitarimu pratęsė sutarties įvykdymo terminą maksimaliam 1 mėn. laikotarpiui. Tokiu būdu bendras sutarties vykdymo terminas sudarė 14 mėn., savo ruožtu ieškovė pavėlavo atlikti darbus tik 15 dienų.

10537.

106Iš byloje pateikto techninio projekto matyti, kad vykdydama sutartį ieškovė, be kita ko, turėjo įrengti kelio, pėsčiųjų ir dviračių takų sankasas, kelio griovius ir nuovažas, kelkraščius, autobuso stovėjimo aikštelių peronus ir paviljonus, saugumo saleles, taip pat asfalto dangą kelyje, autobusų stovėjimo aikštelėse, nuovažose ir sankryžose, pėsčiųjų ir dviračių take, sutvirtinti kelkraščius, įrengti akustinę sienutę, pastatyti kelio ženklus, įrengti apsauginius barjerus, signalinius stulpelius ir pan. Byloje esantys duomenys (statybos darbų žurnalas, atliktų darbų priėmimo aktai už 2017 m. gruodžio mėn.) patvirtina, kad beveik visi pagal sutartį numatyti atlikti darbai buvo atlikti laikotarpiu iki 2017 m. lapkričio 28 d. nepraleidus sutartimi ir susitarimu nustatyto darbų atlikimo termino. Jau minėtuose statybos darbų žurnale ir atliktų darbų priėmimo aktuose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d., kai darbai buvo baigti, iš esmės buvo atliekami tik darbai, susiję su kelio ženklinimu, šlaitų sutvirtinimu, trinkelių ir šaligatvio bortelių, suoliukų, šiukšlinių įrengimu ir pan. Laiku neatliktų darbų vertė (įskaitant sumas, mokėtinas už projekto vykdymo priežiūrą) sudaro 159 151,89 Eur (192 573,89 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu).

10738.

108Taigi, nors ieškovė laiku neįvykdė pagal sutartį numatytų atlikti darbų, iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad darbai, kuriuos ieškovė atliko praleidusi nustatytą terminą, sudarė itin mažą (apie 3 proc.) visų numatytų atlikti darbų vertės dalį. Pirmiau išdėstytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą teigti, kad ieškovės laiku neatlikti darbai buvo pagalbiniai (minėta, ieškovė laiku neatliko darbų, susijusių su kelių ženklinimu, šlaitų sutvirtinimu ir pan.), o visi esminiai kelio rekonstrukcijos darbai buvo atlikti laiku ir jų rezultatais bent iš dalies buvo naudojamasi – šią aplinkybę patvirtina pati atsakovė, byloje akcentuodama, kad ginčui aktualiame kelio ruože buvo nustatyti tam tikri didžiausio leistino važiavimo greičio ribojimai, o tai savo ruožtu suponuoja išvadą, kad eismas nebuvo draudžiamas. Kartu pažymėtina, kad ieškovė, nors ir nežymiai pavėlavusi, atliko sutartyje nurodytus darbus, aptariami pagalbiniai, mažos apimties darbai buvo atlikti per pakankamai trumpą terminą (minėta, sutartį buvo vėluojama atlikti tik 15 dienų), ir, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė negalėjo derėtis, kad darbų atlikimo terminas būtų pratęstas ilgesniam laikui, nes sutartyje buvo numatyta galimybė pratęsti terminą tik 1 kartą ne ilgiau kaip 1 mėn. ir šalys, sudariusios 2017 m. spalio 13 d. susitarimą, jau buvo realizavusios šią teisę. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė, praleidusi sutarties įvykdymo terminą, nesukėlė esminės žalos ar nepateisinamų sunkumų.

10939.

110Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad teismas skundžiamame sprendime netinkamai įvertino netesybų ir nuostolių santykį. Teisėjų kolegijos vertinimu, 31 529,27 Eur delspinigiai, kuriuos atsakovė apskaičiavo dėl to, kad ieškovė 15 dienų pavėlavo atlikti neesminius, pagalbinius darbus, neužkirtusius kelio eksploatuoti darbų rezultato ir kurių vertė sudaro vos apie 3 proc. visų numatytų atlikti darbų vertės, atsakovei neįrodinėjant, kad ji patyrė kokių nors reikšmingesnių turtinių arba kitokių praradimų, nekompensuoja kreditorės galimų praradimų, atsiradusių dėl netinkamo sutarties vykdymo, tačiau sudaro galimybę kreditorei praturtėti skolininkės sąskaita. Tokia situacija neatitinka netesybų tikslų ir iškreipia šalių interesų pusiausvyrą, juo labiau kad, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, ieškovė, kuriai teko našta mokėti neproporcingai dideles netesybas, turi finansinių sunkumų ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi jai buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Dėl nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuotų netesybų mažinimo.

11140.

112Kita vertus, teisėjų kolegija nelaiko pagrįstu ieškovės argumento, kad mažinant jai apskaičiuotas 31 529,27 Eur netesybas, jos turėtų būti skaičiuojamos ne nuo visos sutarties sumos (7 006 505 Eur), bet tik nuo laiku neatliktų darbų vertės (192 573,90 Eur) ir turėtų sudaryti 863,90 Eur. Šalių pasirašytoje sutartyje (jos 32 punkte) buvo nurodyta, kad rangovė, laiku neatlikusi darbų, įsipareigoja mokėti 0,03 proc. delspinigius, kurie skaičiuojami „<...> už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos Sutarties sumos <...>“. Tai reiškia, kad šalys sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią dėl konkrečios delspinigių skaičiavimo tvarkos. Tuo atveju, jeigu netesybos būtų sumažintos ieškovės nurodytu būdu (būtų skaičiuojamos tik nuo laiku neatliktų darbų vertės), būtų iš esmės pažeistas sutarties laisvės principas ir paneigta sutartyje išdėstyta šalių valia dėl sutartinės atsakomybės taikymo. Kartu tokiu atveju būtų pažeista sutartyje nustatyta rangovės ir užsakovės interesų pusiausvyra – netesybos būtų sumažintos itin reikšmingai (nuo 31 529,27 Eur iki 863,90 Eur) ir iš esmės neatliktų prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos (šalims susitarus delspinigius skaičiuoti nuo visos darbų kainos, o ne nuo neatliktų darbų vertės, rangovė dėl numatomos pareigos mokėti netesybas yra labiau skatinama laiku ir tinkamai vykdyti prievolę, kai tuo tarpu 863,90 Eur netesybos, lyginant jas su bendra 7 006 505 Eur sutarties suma, yra nereikšmingos ir neskatinančios įvykdyti sutartinių įsipareigojimų).

11341.

114Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant, kiek šiuo konkrečiu atveju turėtų būti sumažinti ieškovei priskaičiuoti delspinigiai, viena vertus, turi būti atsižvelgta į pirmiau nurodytas reikšmingas aplinkybes, susijusias su sutarties vykdymu, ieškovės turtine padėtimi ir atsakovės nurodomais nuostoliais. Kita vertus, nustatant delspinigių mažinimo mastą, turi būti įvertinta aplinkybė, kad sutartis, kurios pagrindu ieškovei kilo pareiga sumokėti netesybas, sudaryta ieškovei laimėjus atsakovės vykdytą pirkimą. Viešųjų pirkimų objektai paprastai yra susiję su visuomenės ar didelės jos dalies poreikių tenkinimu ir viešuoju interesu. Šiuo atveju pirkimo objektu buvo valstybinės reikšmės kelio ruožo rekonstravimo darbai, o šių darbų kaina ir sutarties vertė sudarė virš 7 mln. Eur sumą. Nustatyta delspinigių skaičiavimo tvarka ieškovei, kaip privačiam, pelno siekiančiam juridiniam asmeniui, profesionaliai viešųjų pirkimų dalyvei, negalėjo būti netikėta ar nesuprantama. Šioje byloje ieškovė neįrodinėjo, kad, atsakovei vykdant pirkimo procedūras, sutarties sąlygos, susijusios su netesybų skaičiavimo tvarka, nebuvo išviešintos, kad šios sąlygos nebuvo aiškios. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų nesutikusi su sutarties sąlygomis, būtų jas ginčijusi, prašiusi išaiškinti. Priešingai, ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pirkimo metu neturėjo pagrindo abejoti netesybų pagrįstumu. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė dar iki sutarties sudarymo žinojo, kad jai laiku neįvykdžius net ir dalies numatytų atlikti darbų, netesybos bus skaičiuojamos nuo visos sutarties kainos ir pateikdama pasiūlymą pirkime, o vėliau sudarydama sutartį, šią sąlygą akceptavo.

11542.

116Taigi, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą, inter alia į sutarties vertę ir reikšmę, laiku neatliktų darbų pobūdį ir mastą, sutarties įvykdymo termino praleidimo laiką, atsakovės įrodinėjamus nuostolius, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti ieškovei pagal sutartį priskaičiuotus delspinigius 1/3 dalimi arba 10 509,76 Eur suma (31 529,27 Eur / 3), nustatant, kad ieškovei priskaičiuotų delspinigių suma sudaro 21 019,51 Eur (31 529,27 Eur – 10 509,76 Eur). Nurodyto dydžio netesybos, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai atliks kompensacinę funkciją, nepažeis sutarčių laisvės principo ir sutarties šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

11743.

118Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės reikalavimus dėl delspinigių sumažinimo patenkinti iš dalies – sutarties pagrindu ieškovei apskaičiuotus delspinigius mažinti iki 21 019,51 Eur. Kadangi atsakovė, apskaičiavusi delspinigius, įvykdė įskaitymą – išskaičiavo 31 529,27 Eur delspinigių sumą iš ieškovės 2017 m. gruodžio 14 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 0009769 nurodytos sumos, teismui sumažinus netesybas 10 509,76 Eur, šios sumos įskaitymas pripažįstamas negaliojančiu.

11944.

120Pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš dalies patenkinęs ieškovės reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas perskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir paskirsto šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 2, 5 dalys).

12145.

122Ieškovė prašė teismo priteisti 698 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinio pateikimą, ir tokio pat dydžio žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinio skundo pateikimą. Ieškovė nagrinėjamoje byloje prašė sumažinti jai priskaičiuotus 31 529,27 Eur delspinigius iki 863,90 Eur, taigi, ji ginčijo 30 665,37 Eur delspinigių sumą, o teismas sumažino delspinigius 1/3 dalimi arba 10 509,76 Eur, todėl laikytina, kad buvo patenkinti 34 proc. ieškovės reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 237,32 Eur (698 Eur x 34 proc.) žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, ir 237,32 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

123Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

124Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

125„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ ieškinį patenkinti iš dalies.

126Sumažinti 2016 m. birželio 15 d. pirkimo sutarties Nr. S-578 pagrindu ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“ apskaičiuotus delspinigius iki 21 019,51 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio devyniolikos eurų 51 cento) ir pripažinti negaliojančiu 10 509,76 Eur (dešimties tūkstančių penkių šimtų devynių eurų 76 centų) įskaitymą, kurį atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atliko pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ 2017 m. gruodžio 14 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 0009769.

127Kitą ieškinio dalį atmesti.

128Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“ iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 237,32 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 32 centus) žyminio mokesčio.“

129Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“ iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 237,32 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 32 centus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.