Byla 2A-310-115/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Neringos Švedienės, sekretoriaujant Laisvinai Verseckienei, dalyvaujant ieškovo atstovui prokurorui J. R., atsakovų atstovams L. K., advokatei Irinai Karšul, trečiajam asmeniui F. D.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų K. (K.) P. (P.), J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-151-494/2010 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, jos teisų perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM, K. (K.) P.(P.), J. P., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Akmenės rajono 2-iojo notarų biuro notarei S. M., F. (F.) D. dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo dalies panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarties ir miško perdavimo-priėmimo akto dalių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo (LR CPK 49 str. tvarka)

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4 ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ieškiniu (b.l.1-5) prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000-12-11 įsakymo Nr. 4253-41 „Dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu M. A. Vilniaus rajone“ dalį dėl l,58 ha valstybinės reikšmės miško ploto, patenkančio į 12,1200 ha žemės sklypą, ( - ). (kadastrinis Nr.4112/1000:61, unikalus Nr. 4112-1000-0061) suteikimo M. A. nuosavybėn neatlygintinai; 2) pripažinti negaliojančiomis 2002-10-08 pirkimo-pardavimo sutarties (reg. Nr. 2-5324) ir 2002-10-08 miško perdavimo-priėmimo akto (reg. Nr.2-5326), patvirtintų Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarės S. M., sudarytų tarp M. A., pagal įgaliojimą atstovaujamos F. (F.) D., ir K.(K.) P.(P.) dalis dėl 1,58 ha valstybinės reikšmės miško ploto, patenkančio į 12,1200 ha žemės sklypą, ( - ) (kadastrinis Nr. 4112/1000:61, unikalus Nr. ( - )), pardavimo; 3) taikyti restituciją natūra: įpareigojant K. (K.) P. (P.) ir J. P. grąžinti valstybei l,58 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 12,1200 ha žemės sklypą, ( - ) (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )).

5Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas ginčijamu 2000-12-11 įsakymu Nr.4253-41 „Dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu M. A. Vilniaus rajone“ suteikė M. A. nuosavybėn neatlygintinai Buivydžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte Nr.3, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-05-11 įsakymu Nr.1543-41, suformuotą ir vietovėje paženklintą 12,12 ha miško sklypą ( - ), už valstybės išperkamos 24,58 ha žemės sklypą ( - ). 2001-01-04 Nekilnojamojo turto registre aukščiau nurodyto įsakymo pagrindu buvo įregistruota M. A. nuosavybės teisė į 12,1200 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą, kuriame pagal LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009-08-21 pažymą Nr.P0908-0061 apie grafinius LR miškų valstybės kadastro duomenis ir 2009-08-21 pažymą Nr. 18576 apie LR miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacines charakteristikas, bei 2009-08-21 ištrauką Nr. P0908-0056 iš Vilniaus rajono savivaldybės Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos minėtame žemės sklype yra 1,58 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Iš Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009-08-24 rašto Nr. 922 ir minėtos 2009-08-21 ištraukos Nr. P0908-0056 matoma, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 4112/1000:61, patenkantys valstybinės reikšmės miškų plotai, kurie patvirtinti LRV 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų, plotų patvirtinimo“. Į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 4112/1000:61, patenkantys miškai LR miškų kadastre yra įregistruoti pagal 2000 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis, nes jie atitinka Miškų įstatymo 2 str. nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Minėti miško plotai buvo inventorizuoti ir ankstesnių miško inventorizacijų metu (1986 m.). LR Konstitucijos 47 str. ir LR miškų įstatymo (1999-12-23 red.) 5 str.6 d., 7 d. numato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; valstybinės reikšmės miškams priskiriami pagal LR žemės reformos ir kitus įstatymus neprivatizuotini miškai. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2000-10-10 red.) 6 str.2d. ir 4 d., 13 str. 1p. numato, kad iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, valstybės yra išperkami miškai, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams; šių miškų plotus tvirtina Vyriausybė. LR žemės reformos įstatymo (2000-06-27 red.) 14 str. l p. taip pat numato, kad iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, valstybės yra išperkami miškai, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams; šių miškų plotus tvirtina Vyriausybė. Už tokius miškus valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., t.y. nuosavybės teisių atkūrimo būdu privačion nuosavybėn jie neperduodami. LR žemės reformos įstatymo (2000-06-27 red.) 14 str. 1p. numato, kad miškai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams. Pagal LR žemės įstatymo (2000-05-04 red.) 4 str. l d. 3 p., 2 d., LR išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, LRV nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams; LR išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima. Vilniaus apskrities viršininko 2000-12-11 įsakymu Nr. 4253-41 suteikiant M. A. nuosavybėn neatlygintinai 12,1200 ha žemės sklypą, kuriame buvo valstybinės reikšmės miško, buvo pažeistos imperatyvios LR Konstitucijos 47 str., LR miškų įstatymo 5 str., LR Atkūrimo įstatymo 6 str., 13 str. nuostatos, Žemės reformos įstatymo 14 str., Žemės įstatymo 4 str. Panaikinus administracinį aktą, turi būti panaikintos ir šio akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės (LAT 2000-01-27 nutartis c/b Nr. 3K-7-20). Pažymėjo, kad M. A., pagal įgaliojimą atstovaujama F. D. 2002-10-08 pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2002-10-08 miško perdavimo-priėmimo aktu, patvirtintais Akmenės raj. 2-ojo notarų biuro notarės S. M. minėtą 12,1200 ha žemės sklypą, taigi ir į jį patenkantį valstybinės reikšmės miško plotą (1,58 ha), pardavė K. P. už 15000 Lt. Tai padaryta neteisėtai, todėl CK 1.80 str. l d. pagrindu taikytina restitucija natūra. Minėtų sutarties ir miško perdavimo-priėmimo akto sudarymo bei minėto žemės sklypo įsigijimo metu K. P. buvo santuokoje su J. P., todėl reikalavimai dėl pirkimo-pardavimo sutarties bei perdavimo-priėmimo akto dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos reiškiami jiems abiems, nes turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vadovaujasi CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 2 d., 4.96 str. ir teigia, jog atsakovai, atlygintinai įsigydami ginčo sklypą, privalėjo elgtis apdairiai, rūpestingai ir žinoti bei vykdyti įstatymų reikalavimus, draudžiančius įgyti privačion nuosavybėn valstybinės reikšmės miškus. LR prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Miškų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas (LR KT 2005-05-13, 2006-03-14 nutarimai).

6Atsakovas VAVA atsiliepime į ieškinį (b.l.37-39) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo sklypas buvo suprojektuotas, jo ribos, plotas ir specialiosios žemės bei miško naudojimo sąlygos buvo nustatytos Vilniaus apskrities viršininko 2000-05-11 įsakymu Nr.1543-41 patvirtintame Buivydžių kadastro vietovės ženės reformos žemėtvarkos projekte. Ieškovas neginčija žemės sklypo suformavimo dokumentų, esančių pagrindu jį priimti, neįrodžius, kad ginčijamas įsakymas priimtas neteisėtų administracinių aktų pagrindu, nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti. Pažymėjo, kad vadovaujantis LR žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr.207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (2003-11-29–2006-04-25 redakcija, galiojusi žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo metu) 60 p. parengtą žemės reformos žemėtvarkos projektą su institucijomis, nurodytomis LRV 1998-04-01 nutarimu Nr.385 patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkoje, derina projektą rengęs projekto autorius. Projektas buvo derinamas su Nemenčinės miškų urėdijos privačių miškų tarnybos viršininku D. S.. Žemėtvarkos projektas buvo suderintas visų reikalingų institucijų, tai reiškia, jog jis parengtas teisėtai ir laikantis visų teisės aktais nustatytų reikalavimų. Teigė, kad ieškovo nurodytas 1,58 ha žemės sklypas nėra suformuotas, tai yra dalis 12,12 ha žemės sklypo, ieškovas nenurodo konkrečios 1,58 ha ploto dalies (valstybinės reikšmės miško) buvimo vietos, tikslių ginčo objekto ribų.

7Atsakovas K. P. (P.) atsiliepimu į ieškinį (b.l.56-60) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė Vyriausybės nutarimo ir jo priedus dėl ginčijamo miško sklypo įtraukimą į valstybės reikšmės miškų sąrašą. Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasi LRV 1998-04-08 nutarimu Nr.385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, suderino parengtus grąžintinų žemės sklypų planus su Vilniaus miškų urėdija. Vilniaus apskrities viršininko 2000-12-11 įsakymas Nr. 4253-41 priimtas remiantis galiojančių teisės aktų pagrindu parengtu ir patvirtintu žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuris yra galiojantis, o miškas neatlygintinai perduotas laikantis įstatymo ir poįstatyminių aktų reikalavimų. LRV 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 bei jo pakeitimais buvo tvirtinami valstybinės reikšmės miškų plotai pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos parengtas schemas, kuriose buvo pažymimi konkretūs miškų plotai. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotui, LRV 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pagrindu. Žemėtvarkos projekto rengimo, jo patvirtinimo metu nebuvo pagrindo svarstyti klausimo, ar ginčo miškas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams nei pagal Miškų įstatymo, nei pagal VRV 1997-10-23 nutarimo nuostatas. LRV 1997-10-23 nutarimas priimtas galiojant Miškų įstatymo 1994-11-22 redakcijai, kurioje buvo numatyta, kad miestų ar kitų numatytų kategorijų miškui, miško plotas turėjo būti priskirtas valstybinės reikšmės miškui, jeigu iš minėto įstatymo nuostatų nebuvo aišku konkrečiu atveju, kad tam tikras miško plotas priklauso konkrečiai teritorijai. LRV 1997-10-23 nutarimo 2.2 punkte buvo numatyta nuostata, kad vykstant žemės reformai, suformavus laisvos valstybinės žemės fondo miškų plotus, nustatytąja tvarka teikti LRV suderintus su atitinkamų apskričių viršininkais pasiūlymus dėl šių miškų plotų priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams. Iki LRV 2003-07-23 nutarimo Nr. 980 priėmimo buvo numatytos nuostatos, kad Aplinkos ministerija, suderinusi su apskričių viršininkais, Vyriausybei teikė pasiūlymus priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams tik laisvo fondo miškų plotus. Priėmus LRV 2003-07-23 nutarimą minėta nuostata patikslinta: nutarimo 3 p. tinkamo vykdymo atveju tapo negalima situacija, kai žemės reformos žemėtvarkos projekte numatytas grąžinti natūra miškas galėtų būti pasiūlytas priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Ginčo laikotarpiu teisinio reglamentavimo nenuoseklumas pasireiškė tuo, kad LRV 1997-10-23 nutarimas buvo priimtas ir vykdomas galiojant Miškų įstatymo 1994-11-22 redakcijai, vėliau galiojo tos pačios nuostatos, kurios dalinai buvo keičiamos. Vyriausybės 1997-10-23 nutarimas buvo keičiamas ir vykdomas galiojant Miškų įstatymo 2001-04-10 naujai redakcijai, kurioje kitaip buvo reglamentuojamas klausimas dėl valstybinės reikšmės miškų. Nepakankamai išsamus teisinis reglamentavimas, nepakankamai suderinti valstybės institucijų veiksmai, negali sudaryti pagrindo pripažinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą neteisėtu ir naikinti individualų administracinį aktą, kuriuo yra asmeniui atkurtos nuosavybės teisės į mišką, pagal 1997-07-01 LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. M-359, kurio l str. deklaruoja nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimą bei atkūrimo tvarką ir sąlygas, įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Ieškovas, pateikdamas teismui Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009-08-24 raštą Nr. 922 ir 2009-08-21 ištrauką Nr. P0908-0055, nepateikė Vilniaus rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemų nuosavybės atkūrimo dienai, t.y. duomenų, kad vadovaujantis LRV 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ 1,58 ha miško sklypas, jau 2000-12-11 dieną buvo įtrauktas į valstybinės reikšmės miškų plotus. Nesutinka su miško žemės sklypo įvertinimo paskaičiavimu, nes žemės sklypo vertė yra žymiai mažesnė nei miško vertė. Ieškovas, nurodydamas ginčijamo miško sklypo vertę, rėmėsi VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo pateiktais duomenimis dėl viso 12,1200 ha žemės sklypo ir 1,58 ha miško vertę nustatė proporcingai miško dalies plotui. Nesutiko dėl prašomos taikyti restitucijos, nes 2000-12-11, kai M. A. atžvilgiu buvo priimtas įsakymas Nr.4253-41, ji nesudarė su valstybe sandorio. Atsakovas nuosavybės teisės į mišką įgijo sąžiningai, administracinių aktų pagrindu, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, todėl neturi pareigos grąžinti valstybei mišką, miško išreikalavimas gali būti sprendžiamas laikantis CK 4.93 str.4 d. nuostatų. 2002-10-08 pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną atsakovui M. A., pagal įgaliojimą atstovaujama trečiojo asmens F. D., garantavo, kad ginčo žemės sklypas yra laisvas bei neapsunkintas jokiomis prievolėmis. Atsakovui nebuvo žinoma, jog ginčo sklypo dalį, kurioje esama valstybinės reikšmės miško, jis įsigyją iš asmens, kuris neturi teisės jo perleisti. M. A. garantijos, jog tretieji asmenys neturi jokių teisių į mišką, buvo įtrauktos į ginčo miško pirkimo-pardavimo sutarties teksto 5 p. Ieškovui žinant, kad M. A. mirė 2008-04-13, po jos mirties jos gyvenamosios vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo niekas nepadavė, testamentų registre M. A. testamentų ir palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota, ieškovas nepasisakė dėl restitucijos taikymo atsakovo atžvilgiu, t.y., kas atlygins atsakovui patirtą žalą.

8Tretysis asmuo LR aplinkos ministerija atsiliepimu į ieškinį (b.l.41-44, t.1) sutiko su ieškiniu. Nurodė, kad pagal Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktus duomenis LR miškų valstybės kadastre įregistruoti Nemenčinės miškų urėdijos Arvydų girininkijos 251 kvartalo taksaciniai miško sklypai Nr.10, Nr.12, 258 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 2, 259 kvartalo taksaciniai miško sklypai Nr.10, Nr.12, Nr.14, Nr.15 LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ priskirti valstybinės reikšmės miškams ir dalis jų patenka į ginčo sklypą. Taip aptvirtina ir Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009-08-21 pažyma Nr.18576, LR miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2009-08-21 Nr. P0908-0061. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas buvo perleistas privačion nuosavybėn po Nutarimo 1154 priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Vilniaus apskrities viršininko 2000-12-11 įsakymas Nr.4253-41, yra neteisėtas. Pardavėjas nuosavybės teises įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl jis neturėjo teisės perleisti tokiu būdu įgyto nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims. Galioja teisės principas, kad niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi. Todėl pardavėjas neįgijo nuosavybės teisės į 1,58 ha žemės sklypo dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartimi pardavęs pirkėjui ginčo žemės sklypą, negalėjo parduoti, kurį sudaro 1,58 ha valstybinės reikšmės miško. Dalis sklypo yra priskirta prie valstybinės reikšmės miškų, atsižvelgiant į CK 1.97 str., valstybinės reikšmės miškas turi būti išimtas iš civilinės apyvartos, o asmenys sudarę dėl tokių daiktų sandorį, negali būti laikomi sąžiningais.

9Tretysis asmuo Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarė S. M. atsiliepime į ieškinį (b.l.48), nurodė, sutinkanti, kad sutartis, perdavimo-priėmimo aktas, patvirtinti šiame biure 2002-10-08 būtų panaikinti dėl VAVA klaidos.

10Tretysis asmuo F. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

11Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį tenkino. Panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2000-12-11 įsakymo Nr. 4253-41 „Dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu M. A. Vilniaus rajone“ dalį dėl l,58 ha valstybinės reikšmės miško ploto, patenkančio į 12,1200 ha žemės sklypą, ( - ) (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )) suteikimo M. A. nuosavybėn neatlygintinai. Pripažino negaliojančiomis 2002-10-08 pirkimo-pardavimo sutarties (reg.Nr.2-5324) ir 2002-10-08 miško perdavimo-priėmimo akto (reg.Nr.2-5326), patvirtintų Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarės S. M., sudarytų tarp M. A., pagal įgaliojimą atstovaujamos F. (F.) D. ir K.(K.) P. (P.) dalis dėl 1,58 ha valstybinės reikšmės miško ploto, patenkančio į 12,1200 ha žemės sklypą, ( - ) (kadastrinis Nr. 4112/1000:61, unikalus Nr. ( - )), pardavimo. Taikė restituciją natūra: įpareigojant K. (K.) P. (P.) ir J. P. grąžinti valstybei l,58 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 12,1200 ha žemės sklypą, ( - ). (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )).

12

13Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009-08-21 pažymoje Nr. P0908-0060 apie grafinius LR miškų valstybės kadastro duomenis, 2009-08-21 pažymoje Nr. 18574 apie LR miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacines charakteristikas, 2009-08-21 ištraukoje Nr. P0908-0055 iš Vilniaus rajono savivaldybės Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, minėtame žemės sklype (kadastrinis Nr. 4112/1000:61), yra nurodytas 1,58 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009-08-24 rašte Nr. 922, nurodyta, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 4112/1000:61, patenkantys miškai LR miškų kadastre yra įregistruoti pagal 2000 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis, nes atitinka Miškų įstatymo 2 str. nustatytus miškui keliamus reikalavimus; minėti miško plotai buvo inventorizuoti ir ankstesnių miško inventorizacijų metu (1986 m.); į žemės sklypą Nr.4112/1000:61 patenkantys valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“. 2000-09-22 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.3216-41, patvirtintas Vilniaus rajono Buivydžių seniūnijos Buivydžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, projektas suderintas. M. A. priklausančio žemės sklypo Nr. 547 (kadastro Nr.61), esančio ( - ) 4112 kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, ribos paženklintos ir plotas nustatytas plane. 2000-03-17 Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Aplinkos ministerijos raštu Nr.03-5-313 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų“, informavo apskričių viršininkų administracijų Žemės tvarkymo departamentus, miškų urėdijas, nacionalinių parkų direkcijas, jog LR Vyriausybė 2000-03-01 nutarimu Nr.239 „Dėl LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, patvirtino 1003.0 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų plotus pagal Miškų saugomų teritorijų departamento parengtas schemas, patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų sąrašas ir schemos pridedamos. 2009-12-18 LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos rašte Nr. 1706 (b.l.113), nurodyta, kad rengiant pažymas ir valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentus apie žemės sklypą Nr. 4112/1000:61, naudojami iš VĮ „Registrų Centras“ gauti oficialūs Nekilnojamo turto registro ir kadastro duomenys ir LR miškų valstybės kadastre registruotų valstybinės reikšmės miškų plotų, patvirtintų LRV nutarimais, duomenys; į žemės sklypus patenkantis valstybinės reikšmės miško plotas apskaičiuojamas specializuotos programinės įrangos pagalba, naudojantis nekilnojamojo turto kadastre registruotu skaitmeniniu grafiniu žemės sklypo ribų kontūrų (plotu), kuris sudarytas iš miško kvartalų ir taksacinių miško sklypų; nekilnojamojo turto kadastro ir LR miškų valstybės kadastro grafiniai duomenys yra toje pačioje Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS-94). Iš LRV 1997-10-23 nutarimo Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo‚ rengimo medžiagos, nustatė, kad minėtu nutarimu patvirtinti Vilniaus raj.savivaldybės teritorijoje esančių valstybinės reikšmės miškų plotai, schema suderinta su VAVA. Teismas vadovavosi LR Konstitucinio teismo išaiškinimu dėl viešojo intereso buvimo nagrinėjamu atveju (LR KT 2005-05-13 ir 2006-03-14 nutarimai). Teismas pažymėjo, kad priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į mišką grąžinant jį natūra būtina sistemiškai taikyti ne tik Atkūrimo įstatymo nuostatas, bet ir Miškų įstatymą, kurio nuostatos yra susijusios su Atkūrimo įstatymo 13 str. nustatytu reguliavimu dėl valstybės išperkamų miškų (LAT 2010-02-05 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-47/2010). Atkreipė dėmesį, jog Atkūrimo įstatymo 13 str. įsigaliojo nuo 1997-07-09, o valstybinės reikšmės miškų plotai, jų schemos, sąrašai buvo patvirtinti LRV 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154, apie tai, kad ginčo sklype yra valstybinės reikšmės miško VAVA buvo žinoma, nes iki šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Aplinkos ministerijos 2000-03-17 raštu Nr.03-5-313 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų“ informavo VAVA, bei pateikė aukščiau paminėtu LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų schemas ir sąrašus. Todėl teismas kritiškai vertintino atsakovo VAVA raštą, kad Vilniaus raj. žemėtvarkos skyrius iki 2004 m. valstybinių miškų schemų bei miškų ir saugomų teritorijų departamento 2000-03-17 rašto Nr. 03-5-313 nėra gavęs. Teismas darė išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas ginčijamą 2000-12-11 įsakymą Nr. 4253-41 „Dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu M. A. Vilniaus rajone“, suteikiant M. A. nuosavybėn neatlygintinai ginčo žemės sklypą, kuriame buvo 1,58 ha valstybinės reikšmės miško, pažeidė LR Konstitucijos 47 str., bei imperatyviąsias teisės normas bei visuomenės interesą išsaugoti atitinkamas bendrąsias vertybes visos visuomenės narių poreikiams tenkinti. Vadovavosi CK 1.80 str. 1 d., 2 d., bei LAT praktika (LAT nutartys: 2004-12-01 civ.byla Nr.3K-3-662/2004, 2006-05-16 civ.byla Nr.3K-3-328/2006, 2006-01-03 civ.byla Nr.3K-7-4/2006, 2007-06-05 civ.byla Nr.3K-3-149/2007, 2009-11-26 civ.byla Nr.3K-3-532/2009 ir kt.). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju CK 1.80 str. 4d., 4.96 str. 2d. normos netaikytinos, nes restitucijos taikymo natūra būtinumas tiesiogiai kyla iš LR Konstitucijos 47 str., t.y., kad valstybinės reikšmės miško buvimas privačioje nuosavybėje apskritai negalimas, todėl atmetė atsakovo K. P. argumentus apie jo sąžiningumą ir apie ginčo sklypo perleidimo sandorio sudarymo aplinkybes. Nustačius, kad nuosavybės teisė buvo įgyta neteisėtai, asmens teisės į ginčo nuosavybės objektą negali būti ginamos taip pat kaip teisėtai įgyta nuosavybė (LR KT 2000 m. liepos 5 d. nutarimas). Pagal CK 1.109 str. civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai. LR Aukščiausiasis Teismas 2009-12-11 nutartyje civ.byloje Nr.3K-3-559/2009 išaiškino, kad CK 1.109 str. nustatytas reikalavimas miško plotams – kad jie būtų apibrėžti. Taigi miškui apibrėžti būtini kriterijai yra jo dislokacija tam tikroje teritorijoje ir dydis. Teismas sprendė, kad teismo sprendime, kuriuo panaikintos administracinio sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės mišką ir atitinkamos pirkimo-pardavimo sutarties ir miško perdavimo-priėmimo akto dalys bei, taikant restituciją, miškas grąžintas valstybei, įgyvendinti pakanka nurodyti abu pirmiau įvardytus miško konkretizavimo kriterijus. Pastabų derinant projektą nepateikimas neturi teisinės reikšmės, nes ginčijamo administracinio akto priėmimo metu dalis grąžintino sklypo (1,58 ha) buvo priskirta valstybinės reikšmės miškams (LVAT 2010-03-01 nutartis Nr.A 146-115/2010). Teismas atmetė atsakovo K. P. argumentus dėl netinkamo ieškovo pateikto ginčo miško sklypo vertės nustatymo, bei ieškovo nepasisakymo dėl restitucijos taikymo. Ieškovas nustatydamas ginčo 1,58 ha miško sklypo vertę, vadovavosi oficialiu rašytiniu įrodymu - duomenimis iš VĮ Registro Centras Vilniaus filialo, atsakovas K. P. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog 1,58 ha miško sklypo rinkos vertė yra kitokia. M. A. yra mirusi, po jos mirties nėra jos teisių perėmėjų (CK 6.128 str., 6. 190 str.), todėl žalą, padarytą valstybės institucijų ar jų darbuotojų veiksmais, privalo atlyginti valstybė (CK 6.273 str. 1 d.).

14Apeliantai K. P. (P.), J. P. pateikė apeliacinį skundą (II t.,b.l. 4-60), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, ginčydamas įsakymo dalį, neginčijo žemės sklypo suformavimo dokumentų, esančių pagrindu jį priimti. Nuosavybės teisių atkūrimas negalėjo būti vykdomas be žemėtvarkos projekto, jo rengimas ir įgyvendinimas buvo ilgas procesas. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta teisės normų pažeidimų, atliekant projektavimo darbus. Su parengtu projektu sutiko ir miškų urėdija ir LR Aplinkos ministerija, pasirašydami žemės reformos žemėtvarkos projektą. Pažymi, jog aplinkybės, turinčios reikšmės bylai neįrodytos. Teigia, jog iš VAVA 2010-01-07 rašto Nr.SR-38-(1.12), matyti, kad institucija iki 2004 m. valstybinių miškų schemų bei miškų ir saugomų teritorijų departamento 2000-03-17 rašto Nr.03-5-313„Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų“ nėra gavusi. Žemėtvarkos projekto regimo metu nebuvo pagrindo svarstyti klausimo, ar ginčo miškas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Teismas nekreipė dėmesio, kad nuosavybės teises į mišką atsakovai įgijo sąžiningai pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pažymi, jog pardavėja garantavo, kad 12,1200 ha ginčo žemės sklypas yra laisvas bei neapsunkintas jokiomis prievolėmis. M. A. garantijos, jog tretieji asmenys neturi jokių teisių į mišką, buvo įtrauktos į ginčo miško pirkimo-pardavimo sutarties teksto 5 p. CK 6.222 str. 3 d. numatyta, kad restitucija neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Be to teismas nepasisakė dėl atsakovams atlygintinos žalos. Pažymi, jog teismo sprendimas turi būti aiškus ir išsamus, tačiau teismas nenurodė konkrečios 1,58 ha ploto dalies buvimo vietos, tikslių ginčo objektų ribų, todėl teismo sprendimas nėra įvykdomas. Mano, kad teismas pavertė atsakovų asmeninę nuosavybę bendraja daline nuosavybe.

15Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t.,b.l. 10-13) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog žemės reformos projektas ir kiti žemės sklypo suformavimo dokumentai nesukelia tokių teisinių pasekmių kaip VAVA sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o būtent VAVA sprendimas yra pagrindas įregistruoti pretendento nuosavybės teisę į jam suformuotą ir perduotą žemės sklypą. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog 12,1200 ha žemės sklype yra 1,58 ha ploto valstybinė reikšmės miško plotas, yra nurodyta jo dislokacijos vieta, dydis, kadastrinis numeris. Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad žemės sklypas nėra identifikuotas, nes yra pateiktos miškų plotų schemos. Pažymi, jog Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. Ginčo žemės sklypas buvo perleistas privačion nuosavybėn po LRV nutarimo priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Pardavėja nuosavybės teisę įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl neturėjo teisės perleisti šio turto tretiesiems asmenims. Pagal CK 4.95 str. savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Teigia, jog įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

16Tretysis asmuo LR aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t.,b.l. 18-21) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2009-02-17 nutartyje 2A-138/2009 yra nurodęs, kad abejoti LR miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos oficialiais rašytiniais įrodymais dėl ginčo sklype esančio valstybinės reikšmės miško ploto nėra pagrindo. Institucijos, kurioms suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, priimdamos šiuos sprendimus, turi įsitikinti, ar yra visos įstatymų numatytos sąlygos nuosavybės teisių atkūrimui. Pažymi, jog VAVA 2010-01-07 raštas Nr.SR-38-(1.12), dar neįrodo, kad institucija iki 2004 m. valstybinių miškų schemų bei miškų ir saugomų teritorijų departamento 2000-03-17 rašto Nr.03-5-313 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų“ nėra gavusi, atvirkščiai, tai gali būti tik informacinio pobūdžio raštas. Pažymi, kad Aplinkos ministerija ir Nemenčinės miškų urėdija bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas yra atskiri juridiniai asmenys ir Regiono aplinkos apsaugos departamento derinimas negali būti prilyginamas Aplinkos ministerijos derinimui, tokios praktikos laikosi Ir LVAT 2007-11-05 nutartyje adm. byloje Nr. A17-742/2007. Todėl atmestinas apeliantų argumentas, jog su parengtu projektu sutiko ir miškų urėdija ir LR Aplinkos ministerija, pasirašydami žemės reformos žemėtvarkos projektą. Žemės reformos projektas, kuriame suformuotas ginčo žemės sklypas, nepanaikina fakto, kad ginčijamas VAVA įsakymas prieštarauja imperatyviom įstatymo normoms. Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartimi negalėjo parduoti pirkėjui ginčo žemės sklypo dalies, kurią sudaro 1,58 ha valstybinės reikšmės miško. Nagrinėjamu atveju CK 4.96 str. normos netaikytinos, nes šiuo atveju turto išreikalavimas reglamentuojamas specialiųjų nepagrįsto praturtėjimo normų. Grąžintinas turtas pripažintinas, kaip gautas neteisėtu būdu. CK 4.7 str. 2 d. numatyta, kad išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai išimami iš apyvartos, todėl asmenys, sudarę sandorius dėl išimto iš apyvartos daikto, negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais

17Apeliacinis skundas netenkintinas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

19Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

20Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

21Apeliantai (atsakovai) K. P. ir J. P. A. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra patenkintas prokuroro ieškinys dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo dalies panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarties ir miško perdavimo-priėmimo akto dalių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo.

22Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.

23Kolegija pažymi, kad LR Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, jog valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama ir išdėstytos principinės nuostatos, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, kaip ir jų reikšmė, ir tai lemia tam tikrus miško savininkų teisės ribojimus ar suvaržymus (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Dėl to įstatymu gali būti nustatytas specialus teisinis režimas, o požymius, pagal kuriuos gali būti apibūdinti valstybinės reikšmės miškai, turi detalizuoti įstatymų leidėjas. Valstybė gali įstatymu nustatyti, kad būtų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų naudojimas ir, jeigu gamos objektai yra ypač vertingose vietovėse, valstybei priklauso nuosavybės teisės į juos. Neturi reikšmės tai, pripažinti jie valstybinės reikšmės objektais ar ne. Tokie objektai kitų asmenų nuosavybėn gali būti perleisti tik tuo atveju, kai tai konstituciškai pagrįsta. Šio įstatymo normose neapibrėžta, koks miškas yra valstybinės reikšmės, nes nenustatyta priskyrimo kriterijų (pagrindų) ar tvarkos. Nurodytoje įstatymo normoje reglamentuojama tai, kurie miškai yra valstybės išperkami.

24Pažymėtina, kad esminiai miškų atkūrimo, apsaugos, naudojimo, tvarkymo ir kitokio pobūdžio klausimai reglamentuojami Miškų įstatyme (įstatymo 1 straipsnis). Nuosavybės teisė į miškus ir kai kurie valstybinės reikšmės miškų reglamentavimo klausimai nustatyti Miškų įstatyme, galiojusiame ginčijamo VAVA 2000-12-11 įsakymo Nr.4253-41 priėmimo metu. Miškų įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybinės reikšmės miškai išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; valstybinės reikšmės miškams priskiriami pagal LR Žemės reformos ir kitus įstatymus neprivatizuotini miškai. Valstybinės reikšmės miškų plotus pagal įstatymą tvirtina vyriausybė, tačiau kolegija pažymi, kad ši nuostata nereiškia, jog miškas įgyja valstybinio miško statusą tik patvirtinus jo plotus, kadangi tai prieštarautų Konstitucijos 47 straipsnio ir Miškų įstatymo nuostatoms.

25Šioje byloje nustatyta, kad M. A. nuosavybės teisės į 12,120ha miško, į kurio plotą patenka ir 1,58ha valstybinio miško, buvo perduotos neatlygintinai vietoje turėto miško kitoje vietovėje pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (b.l.71-93, t.1). Pažymėtina, kad valstybinės reikšmės miško ploto patekimą į M. A. neatlygintinai perduotą 12,120ha mišką patvirtina LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009-08-21 pažymos apie grafinius LR miškų valstybės kadastro duomenis ir įregistruotas miškų taksacines charakteristikas (b.l. 10-19, 113, t.1), iš kurių matyti, jog žemės sklype (kadastrinis Nr. 4112/1000:61), yra nurodytas 1,58 ha valstybinės reikšmės miškų plotas, kuris apskaičiuotas specializuotos programinės įrangos pagalba, naudojantis nekilnojamojo turto kadastre registruotu skaitmeniniu grafiniu žemės sklypo ribų kontūrų plotu, sudarytu iš miško kvartalų ir taksacinių miško sklypų. o jų duomenys nekilnojamojo turto bei LR miškų valstybės kadastruose yra toje pačioje Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS-94). Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009-08-24 rašte Nr. 922, nurodyta, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 4112/1000:61, patenkantys miškai LR miškų kadastre yra įregistruoti pagal 2000 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis, nes atitinka Miškų įstatymo 2 str. nustatytus miškui keliamus reikalavimus; minėti miško plotai buvo inventorizuoti jau 1986m miško inventorizacijų metu. Be to, kad į žemės sklypą Nr.4112/1000:61 patenkantys valstybinės reikšmės miškų plotai yra nustatyti LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, patvirtina byloje pateikti įrodymai (b.l.115-139). Iš jų taip pat matyti, kad rengiami tvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai buvo suderinti ir su VAVA(b.l. 139, t.1). Tuo tarpu valstybinės reikšmės miškas ir pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnį yra valstybės išperkamas turtas, į kurį nuosavybės teisės natūra neatkuriamos ir neperduodamos. Taigi, institucijos, kurioms suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, priimdamos šiuos sprendimus, turi įsitikinti, ar yra visos įstatymų numatytos sąlygos nuosavybės teisių atkūrimui ir reikalui esant koreguoti žemėtvarkos projektus ir kitus dokumentus. Todėl kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad rengiant ir tvirtinant žemėtvarkos projektą nebuvo pagrindo svarstyti klausimo dėl ginčo miško priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams.

26Kolegija taip pat nesutinka ir su apeliantų argumentais, kad VAVA įsakymas negalėjo būti panaikintas nenuginčijus nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto žemėtvarkos projekto bei kitų M. A. suformuoto žemės sklypo suteikimo dokumentų. Šiuo atveju nei žemėtvarkos projektas, nei kiti dokumentai teisinių pasekmių faktiškai nesukelia, ką analogiškoje byloje yra konstatavęs ir kasacinis teismas (žr. LAT 2009-12-11 nutartį civ.b. Nr. 3K-3-555/2009).

27Apeliantai teigia, kad grąžintinas 1,58ha miško sklypas yra nesuformuotas ir nepaženklintas, todėl sprendimas negalės būti įvykdytas. Pažymėtina, kad pagal CK 1.109 straipsnį civilinių teisių objektais gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.109 straipsnyje nustatytas reikalavimas miško plotams yra jų apibrėžtumas. T.y. miškui apibrėžti faktiškai būtini tik du kriterijai: jo dislokacija tam tikroje teritorijoje ir dydis (žr. LAT 2009-12-11 nutartį civ.b. Nr.3K-3-559/2009).

28Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad teismo sprendimui, kuriuo panaikintos administracinio sprendimo dalis dėl nuosavybės M. A. suteikimo į valstybinės reikšmės mišką ir atitinkamai jo perleidimo, taikant restituciją, miško grąžinimo valstybei įgyvendinimui pakanka teismo sprendime nurodyti abu pirmiau įvardytus miško konkretizavimo kriterijus. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje atitinka CK 1.109 straipsnio reikalavimus, nes jame nurodyta valstybei grąžinamo miško dislokacija ir dydis (l,58 ha miško plotas, patenkantis į 12,1200 ha žemės sklypą, ( - ). (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )).

29Atmestini apeliantų argumentai ir dėl jų sąžiningo miško įgijimo, dėl ko negali būti išreikalautas valstybinis miškas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. Todėl pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartimi negalėjo parduoti, o pirkėjas pirkti ginčo žemės sklypo dalies, kurią sudaro 1,58 ha valstybinės reikšmės miškas, kadangi jis buvo gautas neteisėtai. Nagrinėjamu atveju CK 1.80 str. 4d., 4.96 str. 2d. normos netaikytinos, kadangi turto išreikalavimas reglamentuojamas specialiųjų nepagrįsto praturtėjimo normų. Grąžintinas turtas šiuo atveju pripažintinas kaip gautas neteisėtu būdu, nes pagal CK 4.7 str. 2 d. išimtinai valstybei nuosavybės teise priklausantys daiktai iš apyvartos yra išimti. Tai rodo, kad tokie daiktai negali būti sandorių dalyku, o asmenys, sudarę sandorius dėl išimto iš apyvartos daikto, negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais. Be to, restitucijos taikymo natūra būtinumas šioje byloje tiesiogiai kyla iš LR Konstitucijos 47 str., kadangi valstybinės reikšmės miško buvimas privačioje nuosavybėje apskritai negalimas. Nustačius, kad nuosavybės teisė į valstybinės reikšmės mišką buvo įgyta ir perleista neteisėtai, asmens teisės į ginčo nuosavybės objektą negali būti ginamos taip, kaip ginamos nuosavybę įgijus teisėtai (LR KT 2000 m. liepos 5 d. nutarimas).

30Tokiu būdu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas dėl imperatyvių įstatymo normų nesilaikymo pagrįstai tenkino prokuroro ieškinį ir panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2000-12-11 įsakymo Nr. 4253-41 „Dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu M. A. Vilniaus rajone“ dalį dėl l,58 ha valstybinės reikšmės miško ploto, patenkančio į 12,1200 ha žemės sklypą, ( - ) (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )) suteikimo, o taip pat CK 1.80str. pagrindu pagrįstai pripažino negaliojančiomis 2002-10-08 pirkimo-pardavimo sutarties (reg.Nr.2-5324) ir 2002-10-08 miško perdavimo-priėmimo akto (reg.Nr.2-5326), patvirtintų Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarės S. M., sudarytų tarp M. A., pagal įgaliojimą atstovaujamos F. (F.) D. ir K. (K.) P. (P.) dalis dėl to paties 1,58 ha valstybinės reikšmės miško ploto, taikant restituciją natūra, t.y. įpareigojant K. (K.) P.(P.) ir J. P. grąžinti valstybei l,58 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 12,1200 ha žemės sklypą, ( - ). (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )).

31Apeliantai nurodo, kad teismas nepasisakė dėl restitucijos taikymu jų atžvilgiu padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad teismas nustatė, jog valstybinio miško pardavėja M. A. yra mirusi ir po jos mirties likusio turto ar teisių perėmėjų nėra. Tai rodo, kad šioje byloje nėra ką įpareigoti grąžinti apeliantams pinigus už neteisėtai parduotą valstybinį mišką, todėl atsakovams žalą, padarytą valstybės institucijų ar jų darbuotojų neteisėtais veiksmais, privalo atlyginti valstybė(CK 6.271, 6.273 str.). Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas ir nurodė skundžiamame sprendime. Apeliantai dėl padarytos žalos atlyginimo faktiškai turi teisę kreiptis į teismą, paduodant ieškinį bendra tvarka.

32Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

33Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).

34Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 93, 96str., iš apeliantų priteistinos apeliacinėje teismo instancijoje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

37Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-151-494/2010 palikti nepakeistą.

38Priteisti iš apeliantų (atsakovų) K. P. ir J. P. lygiomis dalimis valstybei 20,0Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį... 5. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas ginčijamu 2000-12-11 įsakymu... 6. Atsakovas VAVA atsiliepime į ieškinį (b.l.37-39) su ieškiniu nesutiko.... 7. Atsakovas K. P. (P.) atsiliepimu į ieškinį (b.l.56-60) prašė ieškinį... 8. Tretysis asmuo LR aplinkos ministerija atsiliepimu į ieškinį (b.l.41-44,... 9. Tretysis asmuo Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarė S. M. atsiliepime į... 10. Tretysis asmuo F. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 11. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį... 12. ... 13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad LR aplinkos ministerijos... 14. Apeliantai K. P. (P.), J. P. pateikė apeliacinį skundą (II t.,b.l. 4-60),... 15. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį... 16. Tretysis asmuo LR aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (II... 17. Apeliacinis skundas netenkintinas. ... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 20. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 21. Apeliantai (atsakovai) K. P. ir J. P. A. apeliaciniu skundu nesutinka su... 22. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo... 23. Kolegija pažymi, kad LR Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, jog... 24. Pažymėtina, kad esminiai miškų atkūrimo, apsaugos, naudojimo, tvarkymo ir... 25. Šioje byloje nustatyta, kad M. A. nuosavybės teisės į 12,120ha miško, į... 26. Kolegija taip pat nesutinka ir su apeliantų argumentais, kad VAVA įsakymas... 27. Apeliantai teigia, kad grąžintinas 1,58ha miško sklypas yra nesuformuotas ir... 28. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad teismo sprendimui, kuriuo... 29. Atmestini apeliantų argumentai ir dėl jų sąžiningo miško įgijimo, dėl... 30. Tokiu būdu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas dėl... 31. Apeliantai nurodo, kad teismas nepasisakė dėl restitucijos taikymu jų... 32. Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 34. Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 93, 96str., iš apeliantų priteistinos... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 37. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24d. sprendimą civilinėje... 38. Priteisti iš apeliantų (atsakovų) K. P. ir J. P. lygiomis dalimis valstybei...