Byla 2K-350/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui, išteisintajam S. V., išteisintojo gynėjui Ipolitui Nekrošiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Irmanto Mikelionio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo S. V. (S. V.) pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu S. V. buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Bausmes subendrinus BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto tvarka, galutinė bausmė nustatyta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4S. V. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus bei juos panaudojo: nuo 2009 m. rugpjūčio 26 d. iki 2009 m. rugsėjo 22 d. savo darbovietėje – ( - ), surašė ir pasirašė 2009 m. rugpjūčio 26 d. du telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolus, kuriuose nurodė, kad nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 154 straipsnio nuostatomis, pagal ( - ) teisėjos I. P. 2009 m. balandžio 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr.10-1-00644-09, naudojantis sistema „Telepikas" kontroliavo mobiliojo ryšio telefonų abonentų numeriais ( - ), kuriais naudojosi J. S. (J. S., ( - ) telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją bei darė įrašus, kad J. S. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo metu užfiksuoti pokalbiai ir trumposios SMS žinutės yra tyrimui nereikšmingi, šios kontrolės metu surinkti duomenys yra apie privatų asmenų gyvenimą ir nesusiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, nors žinojo, kad šio tyrimo veiksmo neatliko, minėtais numeriais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos nekontroliavo, nefiksavo ir nekaupė, įrašų nedarė, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus perdavė ( - ) tyrėjai D. B. kaip ikiteisminio tyrimo Nr.10-1-00644-09 dokumentus; tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje surašė ir pasirašė 2009 m. rugsėjo 22 d. informacijos sunaikinimo aktą Nr. 10-IL-799, kuriame nurodė, kad, vykdant ( - ) prokuroro R. M. 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimą, 2009 m. rugsėjo 22 d., dalyvaujant ( - ) tyrėjui S. V. bei vyr. tyrėjai D. B., ikiteisminio tyrimo bylos Nr.10-1-00644-09 2009 m. balandžio 3 d. ( - ) teisėjos I. P. sankcionuotos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu surinkta informacija ir laikmenos dėl J. S. mobiliojo ryšio telefonų, abonementų Nr. ( - ), kontrolės sunaikintos, nors žinojo, kad jokia informacija ir laikmenos nebuvo naikinamos, nes nebuvo ką naikinti – minėtais numeriais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos nekontroliavo, nefiksavo ir nekaupė, įrašų nedarė, ir šį žinomai netikrą dokumentą perdavė ( - ) tyrėjai D. B. kaip ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00644-09 dokumentą.

5Be to, S. V. buvo nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba: būdamas valstybės tarnautojas – ( - ) tyrėjas, tyčia pagamindamas minėtus netikrus dokumentus (du telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolus ir informacijos sunaikinimo aktą), juos panaudodamas ikiteisminiame tyrime Nr.10-1-00644-09 ir taip melagingai patvirtindamas tyrimo veiksmų atlikimo faktą, sąmoningai, t.y. tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, nesilaikė teisėtumo policijos veikloje principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. spalio 17 d. Nr. VIIl-2048) 4 straipsnio 2 dalyje, pažeidė Pareigybės aprašymo, patvirtinto 2006 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto VPK viršininko įsakymu Nr. l0-V-168, 6.4., 6.5. ir 6.8 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautoją pavestas funkcijas bei užduotis atlikti kokybiškai ir laiku, užtikrinti, kad veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti kitus teisės aktų suteiktus įgaliojimus ir vadovų nurodymus; tyčia pagamindamas netikrus dokumentus ir taip pažeisdamas pirmiau išvardytų normų reikalavimus bei atlikdamas priešingus tarnybos interesams veiksmus, S. V. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybės institucijos – ( - ) VPK autoritetą, pasitikėjimą šia institucija bei jos pareigūnais, dėl to valstybė patyrė didelės neturtinės žalos.

6Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, vadovaudamasi BPK 329 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį – S. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisino kaip nepadariusį veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendį.

8Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas S. V. padarytų veikų kaip dokumentų klastojimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

9Apeliacinės instancijos teismo nuomone, jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti asmenų teisių ar sukelti jiems ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika BK 300 straipsnio prasme ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl dviejų telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų ir informacijos sunaikinimo akto suklastojimas bei šių dokumentų panaudojimas negali būti pagrindas traukti baudžiamojon atsakomybėn pareigūną dėl priimto sprendimo. Kolegija savo išvadas siejo su teiginiu, kad baudžiamoji atsakomybė už dokumentų klastojimą nustatyta ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Toks argumentavimas ne tik kad nėra įtvirtintas teismų praktikoje, bet ir prieštarauja BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijai, kuri nesiejama nei su žala, nei su kokiomis nors kitokiomis pasekmėmis. Vadovaujantis tokia argumentacija, kokia vadovavosi kolegija, turėtų būti panaikintas baudžiamumas už netikro ar suklastoto dokumento laikymą ar gabenimą, tuo taip pat niekam nedaroma žalos. Kolegijos nuomone, S. V. inkriminuoti veiksmai nevertintini kaip dokumento suklastojimas BK 300 straipsnio prasme, todėl ir šių netikrų dokumentų perdavimas ( - ) tyrėjai D. B. taip pat nesudaro BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties.

10Kasatorius pažymi, kad kolegija, pasisakydama dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarė nepagrįstas išvadas tiek dėl žalos, tiek dėl veikos pavojingumo: S. V. žinant, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai yra baudžiamosios bylos dokumentai, jam surašius ir pasirašius kaltinime nurodomus protokolus, buvo suklaidintas tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras. Šiuo atveju nuo prokuroro ne tik buvo nuslėptas procesinės prievartos priemonės, dėl kurios jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją ir kuriai vykdyti buvo gautas leidimas, neatlikimo faktas, bet priešingai - S. V. surašytais protokolais ne tik patvirtintas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo faktas, bet ir pateikti duomenys, kurie tikrovėje nebuvo tikrinami ir fiksuojami.

11Be to, BPK 179 straipsnis reglamentuoja, kad protokolas yra tyrimo veiksmą aprašantis dokumentas, kuriame fiksuojamas tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas, tyrimo veiksmą atliekantis asmuo, tyrimo veiksmų aprašymas ir rezultatai; jeigu atliekant tyrimo veiksmą buvo panaudotos techninės priemonės, protokole turi būti nurodytos jų naudojimo sąlygos ir tvarka; protokolą pasirašo tyrimo veiksmą atlikęs asmuo, protokolą surašęs asmuo; nuotraukos, negatyvai, skaitmeninės informacijos laikmenos, garso, vaizdo įrašai ir kiti techninių priemonių panaudojimo atliekant tyrimo veiksmus rezultatai yra tyrimo veiksmo protokolo priedai. Todėl konstatuotina, kad protokolas yra tam tiktą tyrimo veiksmą fiksuojantis dokumentas, turintis apibrėžtą teisinę galią ir tam tikras pasekmes.

12Kolegijos manymu, S. V. veiksmai vertintini kaip aplaidumas ir profesionalumo stoka, bet ne tiesioginė tyčia suklastoti dokumentą. Tačiau faktinė situacija faktiškai paneigia tokias kolegijos išvadas: nebuvo atsižvelgta į tai, kad S. V. dirbo ( - ) tyrėju, kad minėtoje valdyboje dirbantiems pareigūnams keliami aukštesni reikalavimai, kad S. V. nebuvo pradedantis ar neseniai dirbantis pareigūnas, bet buvo išdirbęs nemažai laiko ir turėjo pakankamai darbinės patirties.

13Kolegija S. V. padarytas veikas, kuriomis buvo suklastoti baudžiamojo proceso dokumentai, įvertino kaip duomenų iškraipymą, nors faktiškai tai neatitinka tikrovės, nes jokie duomenys nebuvo iškraipyti, o buvo surašyti du tikrovės neatitinkantys 2009 m. rugpjūčio 26 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai.

14S. V. paaiškinimas, kad jis vykdė tyrimą prieš R. B., kad tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie šio asmens galimą sukčiavimą J. S. atžvilgiu, todėl jis sutiko surašyti protokolus, negali būti pateisinimu jo padarytoms veikoms, nes, atlikdamas tyrimo veiksmus prieš R. B., jis negalėjo turėti duomenų apie J. S. kontaktus su trečiaisiais asmenimis, bendravimo su tais asmenimis turinį, tų pokalbių reikšmingumą tyrimui ir iš viso apie nusikalstamos veikos, dėl kurios pradėtas tyrimas, buvimą ar nebuvimą. Pažymėtina, kad pats S. V., apklausiamas teisme, patvirtino, jog J. S. nebuvo jo tyrimo objektas, jo naudojamų kaltinime nurodomų telefonų numerių jis nesiklausė.

15Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija padarė išvadą, kad piktnaudžiaudamas tarnyba valstybės tarnautojas visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Kolegijos nuomone, iš bylos medžiagos nematyti, kad valstybei ar ( - ) VPK interesams būtų padaryta didelė žala: komisariato veikla dėl S. V. padarytų veiksmų, kurie pripažinti piktnaudžiavimu, iš esmės nesutriko, nesukėlė V. S. ar kitiems asmenims neigiamo pareigūnų darbo ar elgesio vertinimo, nepažemino policijos pareigūno vardo, nesumenkino valstybinės institucijos - ( - ) VPK autoriteto visuomenės akyse.

16Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, didelė neturtinė žala grindžiama tyčiniu įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, kurios nurodomos kaltinime, nesilaikymu, tai neabejotinai daro žalą pareigūno vardui bei menkina autoritetą tos institucijos, kurioje jis dirba. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. sausio 4 d. teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgos 29 punkte, detalizuojant piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėtyje nurodytą būtinąjį požymį - didelę žalą, nurodyta, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Apie tai ne kartą pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (2007 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-727/2007; 2008 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-200/2008; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-529/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Todėl S. V. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios apeliacinės instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, neabejotinai buvo piktnaudžiaujama pareigomis ir padaryta didelė neturtinė žala.

17Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

18Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 331 straipsnio taikymo

19Pagal BPK 329 straipsnio 1 punktą pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo S. V. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, priėmė naują išteisinamąjį nuosprendį padaręs išvadą, kad S. V. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

20Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

21BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų, o tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti rašomas laikantis ir BPK 305-307 straipsniuose nurodytų taisyklių. Pagal to paties straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, privalo nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

22Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė šiuos baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl priimtas nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

23Pirmosios instancijos teismas S. V. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, pripažinęs, kad jis pagamino netikrus dokumentus – du telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolus bei informacijos sunaikinimo aktą. Šis teismas, nuosprendyje nurodęs įrodymus, kuriais rėmėsi darydamas išvadas, konstatavo, kad S. V. ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00644-09 pagal ( - ) teisėjos I. P. 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, kuria buvo leista laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 3 d. iki 2009 m. birželio 3 d. klausytis J. S. telefoninių pokalbių, perduodamų jo naudojamais mobiliojo ryšio telefonais, kurių abonentiniai numeriai ( - ), bei kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti, realiai telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos nekontroliavo ir įrašų nedarė. Todėl, pagal šio teismo išvadą, S. V., neatlikęs procesinės prievartos priemonės taikymo procedūros, neturėjo jokio teisinio pagrindo surašyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų, o juos surašydamas ir juose nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad tokie pokalbiai buvo kontroliuojami bei daromi jų įrašai, kad buvo kontroliuojama ir kita telekomunikacijų tinklais perduodama informacija (SMS žinutės), o gauti duomenys yra tyrimui nereikšmingi, pagamino netikrus dokumentus. Kadangi J. S. pokalbių nebuvo klausomasi, todėl S. V. surašytame Informacijos sunaikinimo akte nurodyta informacija, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos kontrolės metu surinkta informacija ir laikmenos sunaikintos, irgi neatitinka tikrovės. Taip pat byloje yra įrodyta, jog du protokolus ir aktą S. V. panaudojo, nes juos pateikė ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-00644-09 atlikusiai tyrėjai D. B. ir tie netikri dokumentai buvo įtraukti į ikiteisminio tyrimo bylos dokumentus.

24Apeliacinės instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė išteisinamąjį konstatavęs, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, tačiau nenurodė, kokios aplinkybės laikytinos nenustatytomis, kokias aplinkybes nustatė pats apeliacinės instancijos teismas, ir, nepagrįsdamas jokiais bylos duomenimis, apsiribojo pasisakymu, jog „Kolegija mano, kad apeliantas surašė du telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolus ir informacijos sunaikinimo aktą dėl to, kad įvertinęs susiklosčiusias aplinkybes nusprendė, kad turi teisę klausytis J. S. telefoninių pokalbių, tačiau tokie apelianto veiksmai vertintini kaip aplaidumas ir profesionalumo stoka, bet ne tiesioginė tyčia suklastoti dokumentą. Kadangi apeliantui inkriminuoti veiksmai nevertintini kaip dokumento suklastojimas BK 300 straipsnio prasme, darytina išvada, kad šių netikrų dokumentų perdavimas ( - ) tyrėjai D. B. taip pat nesudaro BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties“. Kadangi apeliacinės instancijos teismas jokių bylos aplinkybių neanalizavo ir nenustatinėjo, todėl lieka neaišku, kuo grindžiamas ir ką apskritai reiškia teismo pasisakymas, kad S. V., „įvertinęs susiklosčiusias aplinkybes, nusprendė, jog turi teisę klausytis J. S. telefoninių pokalbių“ (t. y. ar jis jų klausėsi ar nesiklausė; ar klausėsi, klaidingai nusprendęs, kad turi teisę jų klausytis).

25Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstyti atskiri pasisakymai dėl BK 300 straipsnio taikymo (iš kurių matyti, kad teismui buvo žinoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-263/2010), tačiau jie tėra bendro pobūdžio, nes nesusieti su šioje konkrečioje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, nuosprendyje nurodoma, kad „baudžiamoji atsakomybė už dokumentų klastojimą nustatyta ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje, dėl to ne bet kokie dokumentų iškraipymai daro veiką pavojinga ir nusikalstama“. Kasatorius, teigdamas, kad toks aiškinimas nėra įtvirtintas teisminėje praktikoje ir prieštarauja BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijai, kuri nesiejama nei su žala, nei su kokiomis kitokiomis pasekmėmis, nėra visiškai teisus, nes tokie pasisakymai ir išaiškinimai, nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis ir yra formali, susiejus juos su konkrečiomis nagrinėtose bylose nustatytomis aplinkybėmis yra pateikti ir minėtoje kasacinės instancijos teismo nutartyje Nr. 2K-263/2010, ir kitose nutartyse, kuriose buvo pasisakoma dėl BK 37 straipsnio taikymo (pavyzdžiui: 2K-568/2007, 2K-560/2010, 2K-529/2008). Tačiau nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, nuosprendyje apsiribojant tik bendrais pasisakymais apie tai, ar S. V. surašyti protokolai (pažymint, kad jis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas ne už dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą, o už netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą) sukėlė ar galėjo sukelti atitinkamus žalingus padarinius, apie aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, taip pat ir apie surašytų protokolų turinį bei juose nurodytos informacijos svarbą, tikrumą, apskritai nebuvo analizuojama ir nėra pasisakyta.

26Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kurį kasatorius prašo, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, palikti galioti, konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00644-09, kuria, vadovaujantis BPK 154 straipsniu, buvo leista klausytis J. S. telefoninių pokalbių jo naudojamais mobiliojo ryšio telefonais, kurių abonentų numeriai ( - ), bei kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, apskritai nebuvo vykdoma, kad teismas nenustatė, jog S. V. šiame ikiteisminiame tyrime „turėjo pareigą atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir tos pareigos nevykdė“, kad byloje nėra jokių duomenų, jog jam buvo pavesta atlikti kokius nors ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados kasaciniu skundu nėra ginčijamos. Iš bylos duomenų matyti, kad procesinę prievartos priemonę, numatytą BPK 154 straipsnyje, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista taikyti nurodant konkretų šios priemonės taikymo laiką, t. y. nuo 2009 m. balandžio 3 d. iki 2009 m. birželio 3 d. S. V. protokolus surašė 2009 m. rugpjūčio 26 d. ir juose nurodė, kad veiksmai buvo pradėti 2009 m. birželio 18 d. ir baigti 2009 m. rugpjūčio 18 d., ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos prokurorui pateiktame 2009 m. gegužės 29 d. pranešime apie ikiteisminio tyrimo eigą (T. 1, b. l. 181) nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. gegužės 29 d. byloje buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, numatyti BPK 154, 158, 160 straipsniuose (teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas taikyti BPK 158 straipsnyje numatytas priemones netgi nebuvo duotas). Todėl kasatoriaus argumentas, kuriuo grindžiamas pasisakymas dėl S. V. veikos pavojingumo akcentuojant tai, kad būtent dėl jo veiksmų, t. y. jam surašius kaltinime nurodytus protokolus buvo suklaidintas ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras bei nuslėptas ikiteisminio tyrimo neatlikimo faktas, nėra visiškai objektyvus, be to, pažymėtina, kad teismų sprendimuose S. V. tikslai ir motyvai, t. y. kokiu tikslu ir kodėl jis surašė procesinius dokumentus bei perdavė bylos tyrėjai, kurioje, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, jis pats jokių procesinių veiksmų neatliko ir jokių veiksmų jam nebuvo pavesta atlikti, nebuvo analizuojami.

27Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio akivaizdu, kad S. V. piktnaudžiavimas tarnyba (BK 228 straipsnio 1 dalis) siejamas su netikrų dokumentų pagaminimu ir panaudojimu, kvalifikuotu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, todėl nei prasminga, nei galima šioje nutartyje analizuoti bei vertinti, ar S. V. padaryti veiksmai atitinka BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

28Remiantis tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, todėl priimtas nuosprendis naikintinas visa apimtimi ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio... 4. S. V. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d.... 5. Be to, S. V. buvo nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba: būdamas... 6. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 7. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas... 8. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas S. V.... 9. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, jei dokumente įrašyti tikrovės... 10. Kasatorius pažymi, kad kolegija, pasisakydama dėl nusikalstamų veikų,... 11. Be to, BPK 179 straipsnis reglamentuoja, kad protokolas yra tyrimo veiksmą... 12. Kolegijos manymu, S. V. veiksmai vertintini kaip aplaidumas ir profesionalumo... 13. Kolegija S. V. padarytas veikas, kuriomis buvo suklastoti baudžiamojo proceso... 14. S. V. paaiškinimas, kad jis vykdė tyrimą prieš R. B., kad tyrimo metu... 15. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 16. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, didelė neturtinė žala... 17. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, apeliacinės instancijos teismo... 18. Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 331 straipsnio taikymo... 19. Pagal BPK 329 straipsnio 1 punktą pirmosios instancijos teismo nuosprendis... 20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas... 21. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo... 22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai... 23. Pirmosios instancijos teismas S. V. pripažino kaltu padarius nusikaltimą,... 24. Apeliacinės instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir... 25. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstyti atskiri... 26. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kurį kasatorius prašo, panaikinus... 27. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio akivaizdu, kad S. V.... 28. Remiantis tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 30. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos...