Byla 2K-560/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) vieneriems metams laisvės atėmimo. Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

3Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 13 d. nutartis, kuria nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,

Nustatė

5A. S. nuteistas už tai, kad panaudojo suklastotą dokumentą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad A. S. 2006 m. sausio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. N2-977-328/2006 teismui pateikė kaip tikrą dokumentą, žinodamas, kad šis suklastotas, 2002 m. rugpjūčio 31 d. UAB „A.“ kasos išlaidų orderį, patvirtinantį, kad neva pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. spalio 2 d. sprendimą J. K. (S.) avansu išmokėta 16 000 Lt sūnaus D. S. išlaikymui, kuriame eilutėse „vyr. finansininkas“ ir „gavėjo parašas“ buvo suklastoti J. K. (S.) parašai, patvirtinantys, jog ji neva gavusi minėtą pinigų sumą.

6Nuteistasis A. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti teismų sprendimus ir nutraukti jam baudžiamąją bylą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatorius nurodo, kad jam pareikštas kaltinimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nepasitvirtino, o įrodymų vertinimas teismuose atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį. Teismai, įvertinę bylos faktinius duomenis, neteisingai nustatė, kad A. S. žinojo apie kasos išlaidų orderyje įrašytų duomenų netikrumą, ir neįrodyta, kad jis suprato, jog panaudoja netikrą dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą ir nemotyvuotą išvadą apie tai, kad nukentėjusioji J. K. (S.) viso proceso metu davė nuoseklius bei išsamius parodymus. Kasatoriaus manymu, vertindamas prieštaringus nukentėjusiosios parodymus, teismas turėjo vadovautis jo duotais parodymais ir pateiktais dokumentais arba išreikalauti trūkstamus duomenis iš „Parex“ banko. Teismas visiškai nesiaiškino, ar nukentėjusioji gavo orderyje nurodytą 16 000 Lt sumą, kodėl iš „Parex“ banko paimta pinigų suma sutampa su orderyje nurodytąja, netikrino, ar UAB „A.“ tuo metu buvo pajėgi išmokėti tokią pinigų sumą nukentėjusiajai. Teismas nevertino fakto, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. spalio 2 d. sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas nuo 2001 m. lapkričio 3 d. iki 2004 m. nebuvo perduotas antstoliui priverstiniam vykdymui, t. y. nukentėjusioji trejus metus nereikalavo jokio išlaikymo vaikui. Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje esančios specialistų išvados yra patikimas įrodymas – byloje esantys skirtingi J. K. (S.) parašų pavyzdžiai leidžia manyti, kad specialistų išvados galėjo būti padarytos vadovaujantis netikrais nukentėjusiosios parašais. Apygardos teismas neteisingai vertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis vengė išlaikyti sūnų, nes tokių faktų nei šioje nutartyje, nei byloje nėra. Teismai, vertindami nukentėjusiosios pateiktą Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo kopiją, nevertindami kitų bylos duomenų, padarė nepagrįstą, bylos įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad ji nuo 1997 m. iki 2004 m. nedirbo UAB „A.“ buhaltere ir negalėjo tvarkyti apskaitos bei finansų, kadangi bylos rašytiniai įrodymai iš esmės paneigia J. K. (S.) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus dėl nukentėjusiosios atliktų vyr. finansininkės pareigų nuo 1996 m. lapkričio 27 d. iki 2004 m. balandžio 20 d.

7Nuteistasis taip pat nurodo, kad teismai nepagrįstai jam netaikė BK 37 straipsnio nuostatų, nes civilinė byla, kurioje buvo pateiktas suklastotas orderis, išspręsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartimi, todėl yra pagrindas svarstyti klausimą dėl A. S. padarytos veikos mažareikšmiškumo. Nuteistojo manymu, jo padaryta veika BK 300 straipsniu saugomoms vertybėms – valdymo tvarkai – nėra itin reikšminga ir pavojinga, todėl baudžiamojo poveikio priemonės jam netaikytinos ir jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

8Atsiliepimu į nuteistojo A. S. kasacinį skundą nukentėjusioji J. K. prašo kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji nurodo, kad teismas visiškai įrodė A. S. kaltę, o jo veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė, nes buvo pažeisti vaiko interesai. A. S. žinojo, kad 2002 m. rugpjūčio 31 d. išlaidų orderis yra suklastotas, jį pateikęs kaltininkas bandė išvengti finansinės atsakomybės nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Nuteistasis pateikė teismui „Parex“ banko dokumentus dėl 16 000 Lt išmokėjimo, tačiau juose nenurodyta, kad būtent J. K. gavo pinigus. Nukentėjusioji tvirtina, kad pinigus per du kartus gavo A. S. (ir tai patvirtino savo parašu), kai išlaikymas vaikui dar nebuvo iš jo priteistas. Nuteistasis supainiojo savo asmeninius ir UAB „A.“ įsipareigojimus, nes ne įmonė, o jis pats turėjo mokėti priteistą vaiko išlaikymą. Teismas padarė teisingą išvadą, kad nuo 1997 iki 2004 m. J. K. nedirbo UAB „A.“ vyr. buhaltere, nes 1997 m. liepos 1 d. ji buvo perkelta į vadybininkės pareigas. Nukentėjusioji taip pat nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas nėra svarbus dokumentas byloje, ir su teiginiais apie neteisingas rašysenos ekspertizės išvadas.

9Atsiliepimu į nuteistojo A. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų yra nepagrįsti. Teismai išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino visus bylos įrodymus, jų tikrumą, pakankamumą bei tarpusavio ryšį. Įrodymai byloje gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas tinkamai patikrintas teismo proceso metu. Teismai pagrįstai konstatavo, kad neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiosios J. K. (S.) parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių grindė įrodymų visuma. Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad jo padaryta veika yra mažareikšmė ir nesukėlė žalos, nes, siekdamas pakenkti nukentėjusiajai, jis padarė žalą nepilnamečiui D. S., kuris pats nepajėgus apginti savo interesų. Be to, A. S. teismui pateikė žinomai suklastotą dokumentą dėl tariamai sumokėtų 16 000 Lt alimentų, o tai pakankamai didelė pinigų suma. A. S. tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o nagrinėjant jo bylą baudžiamojo proceso įstatymai nepažeisti.

10Kasacinis skundas atmetamas.

11Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

12

13Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo A. S. kaltė (tiesioginė tyčia) panaudojant žinomai suklastotą dokumentą - UAB „A.“ kasos išlaidų orderį neįrodyta. Kasatorius teigia, kad teismai, įvertinę bylos duomenis, neteisingai nustatė, jog A. S., pateikdamas civilinę bylą nagrinėjančiam teismui kasos išlaidų orderį, žinojo, kad šis dokumentas suklastotas, t. y. apie kasos išlaidų orderyje įrašytų duomenų netikrumą.

14Kvalifikuojant veiką dėl suklastoto tikro dokumento panaudojimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad panaudoja suklastotą dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti. Kolegija pažymi, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t.t.

15Nustatydami, kad UAB „A.“ kasos išlaidų orderis su suklastotais J. K. (S.) parašais A. S. buvo tyčia panaudotas įrodinėjant neįvykusį tikrovėje faktą – patvirtinti 16 000 Lt išmokėjimą nukentėjusiajai sūnaus D. S. išlaikymui, teismai pagrįstai vertino ne tik A. S. paaiškinimus, tačiau atkreipė dėmesį į nukentėjusiosios J. K. parodymus, teismo rašysenos specialisto išvadas, civilinės bylos Nr. N2-977-328/2006 parengiamojo teismo posėdžio protokolo turinį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutarties konstatuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nustatytas aplinkybes, būtent į A. S., o ne UAB „A.“ pareigą išlaikyti D. S..

16Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino byloje esančių „Parex“ banko dokumentų reikšmę įrodinėtinoms bylos aplinkybėms ir nurodė, kokiais bylos duomenimis remiantis nustatomas faktas, kad nukentėjusioji nuo 1997 iki 2004 m. nedirbo šios įmonės vyr. finansininke. Teismų nurodytų duomenų visuma paneigia nuteistojo A. S. parodymus ir leidžia daryti išvadą, kad suklastotas kasos išlaidų orderis buvo panaudotas tikslingai ir sąmoningai, kaltininkui suvokiant, kad teismui pateikiamas dokumentas yra su netikrais parašais, tikrovės neatitinkančia informacija, suprantant tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek teisinius padarinius, kuriuos šis dokumentas gali sukelti.

17Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo mažareikšmiškumo

18BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia ir tokie veiksmai, kai yra pagaminamas netikras dokumentas, suklastojamas tikras dokumentas arba tokie dokumentai panaudojami. Šiame straipsnyje įtvirtinta teisės norma saugo ir užtikrina tinkamą dokumentų apyvartą, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos patikimumą. Suklastojus ir panaudojus dokumentus gali būti kėsinamasi ir į asmens, susijusio su tokiu dokumentu, teises bei laisves, teisėtus interesus. Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Taigi pagal šį straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, bet šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Nors BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-426/2010). Pagal kasacinio teismo BK 37 straipsnio taikymo praktiką, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis Nr. 2K-421/2007). Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (kasacinė nutartis Nr. 2K-86/2006).

19Kasatorius pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, vertinant veiką kaip mažareikšmę pirmiausia būtina atsižvelgti į šia veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikaltimams, aprašytiems formaliomis sudėtimis, taip pat ir nusikaltimui, numatytam BK 300 straipsnyje. Tačiau kasacinio skundo teiginiai, jog teismų nustatyta A. S. nusikalstama veika neturi pavojingumo požymio, nes civilinė byla, kurioje panaudotas suklastotas orderis, išspręsta nepripažinus šio dokumento pakankamu įrodymu, palankiai nukentėjusiajai, taigi nuteistojo disponavimas dokumentu nepadarė žalos, yra neteisingi.

20Išvadas dėl BK 37 straipsnio nuostatų netaikymo apeliacinės instancijos teismas padarė apžvelgęs A. S. nusikalstamos veikos pobūdį ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo šių aplinkybių vertinti kitaip. Nuteistasis, atlikdamas teismų nustatytus suklastoto dokumento panaudojimo veiksmus, ne tik padarė žalą dokumentų apyvartai, tačiau neteisėtu būdu trukdė civilinei ieškovei ginti savo bei jos vaiko teisėtus interesus civilinėje byloje, teismui nustatyti tikrąsias, reikšmingas priteisto išlaikymo formos pakeitimui, aplinkybes. Kasatorius taip pat sukėlė grėsmę nepilnamečio D. S. interesams - jis veikė pažeisdamas savo sūnaus teisę stabiliai gauti išlaikymą, bandė išvengti pareigos užtikrinti reikiamas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Tokie nustatyti byloje nuteistojo veiksmai negali būti laikomi nepavojingi, mažareikšmiai, nepadarę žalos baudžiamojo įstatymo saugomai valdymo tvarkai ir kitiems teisiniams gėriams.

21

22Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

23

24Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įvertino ne visus bylos duomenis, t. y. dokumentus apie nukentėjusiosios darbo vyr. finansininke UAB „A.“ laiką, jos valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo duomenų galimą suklastojimą. Nuteistasis teigia, kad teismai nevertino aplinkybės, jog nukentėjusioji neperdavė priverstiniam vykdymui 2001 m. spalio 2 d. teismo sprendimo, teismų sprendimuose nukentėjusiosios parodymai nepalyginti su kita bylos medžiaga, neįvertintas jos parašų, esančių byloje, skirtingumas, nesvarstyta, kad specialistų išvados galėjo būti padarytos vadovaujantis netikrais nukentėjusiosios parašais.

25Į tokius nuteistojo kasacinio skundo argumentus atsakytina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir kasacinio teismo praktiką šiame teisme įrodymų vertinimo klausimas analizuojamas tik teisės taikymo aspektu, t. y. sprendžiama, ar teismams darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Ginčas, ar pakanka įrodymų, ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, paprastai galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme. Kolegija negali svarstyti iš skundo turinio ir kasatoriaus prašymo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį akivaizdžiai išplaukiančio įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimų, kurie keliami siūlant kasaciniam teismui iš naujo vertinti atskirus bylos duomenis, analizuoti nukentėjusiosios parodymus ir atskirus veiksmus kasatoriaus norimais aspektais.

26Nors kasatorius ir nurodo, jog buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, tačiau teisės taikymo aspektu nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacinės instancijos teismas bylos aplinkybių nenustatinėja, ištirtų įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina. Taigi minėti kasatoriaus skundo argumentai, atkartojantys apeliacinio skundo teiginius, teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti, nes yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

27Patikrinusi teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą teismuose esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, visos reikšmingos bylai aplinkybės išnagrinėtos, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė esminių nuteistojo apeliaciniame skunde iškeltų prieštaravimų apkaltinamajam nuosprendžiui atmetimo motyvus.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Nuteistojo A. S. (A. S.) kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,... 5. A. S. nuteistas už tai, kad panaudojo suklastotą dokumentą. Pirmosios... 6. Nuteistasis A. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti teismų sprendimus ir... 7. Nuteistasis taip pat nurodo, kad teismai nepagrįstai jam netaikė BK 37... 8. Atsiliepimu į nuteistojo A. S. kasacinį skundą nukentėjusioji J. K. prašo... 9. Atsiliepimu į nuteistojo A. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 10. Kasacinis skundas atmetamas.... 11. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo ... 12. ... 13. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo A. S. kaltė (tiesioginė tyčia)... 14. Kvalifikuojant veiką dėl suklastoto tikro dokumento panaudojimo pagal BK 300... 15. Nustatydami, kad UAB „A.“ kasos išlaidų orderis su suklastotais J. K.... 16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino byloje esančių... 17. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo mažareikšmiškumo... 18. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia... 19. Kasatorius pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad BK 37 straipsnyje... 20. Išvadas dėl BK 37 straipsnio nuostatų netaikymo apeliacinės instancijos... 21. ... 22. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 23. ... 24. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad abiejų instancijų teismai pažeidė... 25. Į tokius nuteistojo kasacinio skundo argumentus atsakytina, kad pagal... 26. Nors kasatorius ir nurodo, jog buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos,... 27. Patikrinusi teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, kolegija pažymi, kad... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 29. Nuteistojo A. S. (A. S.) kasacinį skundą atmesti....