Byla 2-575-730/2015
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir atidalinimo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“

1Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, Zitai Mockuvienei, Karolinai Pažemeckienei, Rūtai Žuvininkaitei, Monikai Pociūtei, Vitai Diekontienei, Mildai Paradnikaitei, Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovei L. J., ieškovės atstovams advokatui Henrikui Mackevičiui, advokato padėjėjai Kristinai Žąsytytei, atsakovui P. J., atsakovo atstovui advokatui Petrui Žekiui, A. D., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui P. J. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir atidalinimo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas 2013-10-29, prašydama pripažinti, kad ieškovė ir atsakovas buvo sudarę susitarimą įgyti butą adresu ( - ), du butus-kambarius adresu ( - ), ir ( - ), žemės sklypą su statiniais adresu ( - ), automobilį "O. C.", Nr. ( - ), automobilį "F. U., Nr. ( - ), pinigines lėšas banko sąskaitose bendros dalinės nuosavybės teise, kurioje ieškovei priklauso 1/2 nuosavybės teisės dalis ir atsakovui priklauso 1/2 nuosavybės teisės dalis. Atsižvelgiant į tai ieškovė prašė asmeninės nuosavybės teise priteisti: butą adresu ( - ); butą adresu ( - ), ir butą adresu ( - ), automobilį "O. C.", Nr. ( - ); žemės sklypą su statiniais adresu ( - ). Taip pat prašė jai asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį 2013 07 31 dienai atsakovo banko sąskaitose buvusių lėšų. Tuo tarpu atsakovui ieškovė prašė priteisti asmeninės nuosavybės teise: automobilį "F. U.", Nr. ( - ); 1/2 dalį 2013 07 31 dienai ieškovės banko sąskaitose buvusių lėšų, t.y., 4,23 Lt. Taip pat ieškovė prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 36 213,07 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią bendros dalinės nuosavybės teisės dalį ir 2 000 Lt neturtinės žalos, o atsakovui iš ieškovės 102 054,13 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią bendros dalinės nuosavybės teisės dalį. Be to, ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti, kad 2003 07 16 „Swedbank“ AB suteiktas 36 100 Lt kreditas ir 2011 10 11 „Swedbank“, AB suteiktas 45 000 Lt kreditas, kurio bendras likutis 2013 08 02 dienai yra 68 426,14 Lt, yra ieškovės ir atsakovo bendra dalinė prievolė, kurioje kiekvienas privalo įvykdyti po 1/2 prievolės dalį. Pripažinus tarp ieškovės ir atsakovo buvus susitarimą dėl bendros dalinės nuosavybės sukūrimo ieškovė sutinka toliau asmeniškai vykdyti prievoles bankui. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 1995-07-28, bet po maždaug 6 mėnesių šalys susitaikė ir po santuokos nutraukimo kartu pragyveno 18 metų. Po santuokos nutraukimo nusprendę gyventi kartu ir kurti tolimesnius santykius, ieškovė ir atsakovas keletą metų gyveno pas ieškovės mamą. Siekdami kurti savarankišką šeimyninį gyvenimą, ieškovė ir atsakovas bendru sutarimu ieškovės vardu AB "Swedbank" paėmė 36100,00 Lt kreditą ir 2003-07-04 įsigijo dviejų kambarių butą adresu ( - ), kuris įregistruotas ieškovės vardu. 2006-03-14 atsakovo vardu buvo įsigytas žemės sklypas SB "( - )" adresu ( - ), su tikslu ateityje šiame sklype statytis gyvenamąją namą ir kurti tolimesnę bendrą ateitį. Siekdami po truputį įgyvendinti savo planus apie namo statybą, ieškovė ir atsakovas 2009-11-24 gavo gyvenamojo namo statybos leidimą, kuris buvo išduotas atsakovo vardu. Šalių dukrai S. 2011 m. rugsėjo mėnesį įstojus mokytis į Mykolo Romerio universitetą Vilniuje, ieškovės ir atsakovo bendru sprendimu 2011-09-26 buvo įsigyti du butai-kambariai bendrabutyje adresu ( - ), už 82000,00 Lt. Šių butų įsigijimui ieškovės ir atsakovo bendru sprendimu buvo paimtas 45000,00 Lt kreditas AB "Swedbank" bei panaudotos ieškovės asmeninės lėšos. 2011-09-19 ieškovė už 9500,00 Lt pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį garažą adresu ( - ), o tą pačią dieną, 2011 09 19, ieškovės mama B. Ž. padovanojo ieškovei 30000,00 Lt, pervesdama pinigus į ieškovės sąskaitą. 2011 09 19 gautas lėšas ieškovė panaudojo butų V. įsigijimui ir abu butai buvo registruoti ieškovės vardu. Atsakovas maždaug nuo 2010 metų vykdavo uždarbiauti į N., o ieškovė ir toliau dirbo Lietuvoje, rūpinosi buitimi, atsakovo nesant, atlikinėjo statomame name smulkius remonto darbus, užsakinėjo reikiamas medžiagas, derino visus su statybomis susijusius klausimus, o nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio ieškovė su atsakovu iš buto, adresu ( - ), persikraustė gyventi į nebaigtą statyti namą, esantį ( - ), bendromis lėšomis rūpinosi šio turto priežiūra, išlaikymu - abu mokėjo turto išlaikymo mokesčius, apmokėdavo už teikiamas paslaugas ir pan. Atsakovui pradėjus važinėti dirbti į užsienį, jo elgesys ieškovės atžvilgiu ėmė keistis - atsakovas tapo irzlus, priekabus, pradėjo dažnai vartoti alkoholį, ko pasėkoje tapdavo nesukalbamas ir agresyvus. Ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas nutrūko 2013 m. birželio mėnesio pabaigoje, kuomet dėl atsakovo staigaus agresijos proveržio ieškovė su tuo metu iš V. grįžusia dukra buvo priverstos išeiti iš namų. Nuo to laiko šalių santykiai galutinai pašlijo. Kadangi ieškovė ir atsakovas laikė save šeima, nė vienas nematė skirtumo, kurio vardu registruoti turtą ar prisiimti įsipareigojimus, todėl visas ieškovės ir atsakovo įgytas turtas jiems gyvenant kartu iki pat 2013 metų birželio mėnesio pabaigos ir jų bendra dalinė nuosavybė, kurioje kiekvienam priklauso po 1/2 nuosavybes teises dali. Iki bendro gyvenimo pabaigos prisiimti įsipareigojimai taip pat yra bendri. Žemės sklypas ( - ) įgytas kaip bendra dalinė nuosavybė, ieškovės ir atsakovo bendromis lėšomis už 3000,00 Lt su tikslu ateityje kartu šiame sklype statytis gyvenamąjį namą ir kurti tolimesnę ateitį. Siekiant paspartinti namo statybas, atsakovas pradėjo dirbti Norvegijoje, ieškovė toliau dirbo Lietuvoje, ieškovui nesant Lietuvoje, toliau rūpinosi namo statyba, medžiagų pirkimu, darbų atlikimu. Atsakovas su ieškove derindavo visus su statyba susijusius klausimus, vienas su kitu dalindavosi darbais ir įsipareigojimais.

3Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog nors šalys ilgą laiko tarpą gyveno kartu, tačiau neturėjo tikslo sukurti bendrą turtą, o kiekviena iš jų rūpinosi turtu, priklausančiu kiekvienam asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė neišreiškė noro vykdyti jungtinę veiklą, prie namo statybos nei savo lėšomis, nei darbu neprisidėjo. Tai, kad atsakovas buvo leidęs ieškovei gyventi name neįrodo, jog šalys siekė sukurti bendrą nuosavybę.

4Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog įsipareigojimai pagal 2003-07-02 kredito sutartį Nr. 03-020174-FA (su pakeitimais) yra asmeninė L. J. prievolė bankui. Bankas susitarimo dėl asmeninės prievolės pakeitimo į dalinę nepasirašė ir nepažeidė sutarties, dėl ko būtų galima teismo prašyti pakeisti sutarties sąlygas, todėl ieškovės reikalavimas dėl kredito sutarties pakeitimo neturėtų būti tenkinamas.

5Nagrinėjant bylą teisme, šalys 2014-01-24 teismo posėdyje pateikė teismui taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir bylą nutraukti.

6Teismas 2014-01-27 nutartimi šalių prašymą patenkino, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė.

7Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2014-01-27 nutarties, kuriuo prašė nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, nutarė 2014-01-27 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

8Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-05 nutartimi patenkintas ieškovės prašymas, nepatvirtinta 2014-01-24 ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis.

9Ieškovė 2014-12-09 pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kuriame prašė pripažinti, kad ieškovė ir atsakovas vykdė jungtinę veiklą ir buvo sudarę susitarimą įgyti butą adresu ( - ), du butus adresu ( - ), žemės sklypą su gyvenamuoju namu adresu ( - ), ir namų apyvokos daiktus adresu ( - ), automobilį "O. C.“, valst. Nr. ( - ), automobilį "F. U.“, valst. Nr. ( - ), automobilį "R.", valst Nr. ( - ), pinigines lėšas banko sąskaitose bendros dalinės nuosavybės teise, kurioje ieškovei priklauso ½ nuosavybės teisės dalis ir atsakovui priklauso ½ nuosavybės teisės dalis; ieškovės asmeninės nuosavybės teise priteisti: butą adresu ( - ), butą adresu ( - ), automobilį "O. C.", valst. Nr. ( - ) 1/2 dalį atsakovo banko sąskaitų likučio bendro gyvenimo pabaigoje, atsakovui asmeninės nuosavybes teise priteisti: automobilį "F. U.", valst. Nr. ( - ), automobilį "R.“, valst. Nr. ( - ), baldus ir namų apyvokos daiktus name adresu ( - ), 1/2 dalį ieškovės banko sąskaitų likučio bendro gyvenimo pabaigoje; žemės sklypą su gyvenamuoju namu bei statiniais adresu ( - ). padalinti natūra, po 1/2 nuosavybės teisės dalį ieškovei ir atsakovui; pripažinti, kad 2003 07 16 AB „Swedbank“ suteiktas 36100,00 Lt kreditas ir 2011 10 11 AB „Swedbank“ suteiktas 45000,00 Lt kreditas, kurių bendras likutis 2013-08-02 dienai buvo 68426,14 Lt buvo paimti bendrų ieškovės ir atsakovo poreikių tenkinimui; priteisti iš atsakovo ieškovei 50405,88 Lt kompensaciją, į ją įskaičiuojant ieškovės gautus iš atsakovo pagal panaikintą taikos sutarti 30000,00 Lt; priteisti ieškovės naudai 30000,00 Lt neturtinės žalos; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10Atsakovas atsiliepime į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo nurodė, jog su pareiškimu nesutinka, prašė atmesti. Nurodė, jog šalių santuoka 1995 m. buvo nutraukta ieškovės iniciatyva, tai, kad jokių planų atkurti šeimyninius santykius nebuvo, patvirtina 2002 m. pateiktas vykdomasis raštas dėl išlaikymo vaikui išieškojimo. Nuo 2000 m. iki 2003 m. ieškovei leisdavo periodiškai gyventi sodo namelyje, kuris buvo naudojamas panaudos pagrindais. Ieškovė 2003-07-04 įsigijo butą ( - ), ir nuo to laiko epizodinio gyvenimo kartu nebebuvo. Nuo 2011 m. iki 2013 metų, atsakovui pradėjus dirbti užsienyje, ieškovės prašymu, atsakovas sutiko leisti naudotis neužbaigtos statybos namu, kadangi ieškovė motyvavo tokį norą bandymu parduoti savo butą. Atsakovas pagrindinį laiką gyveno ir dirbo užsienyje, todėl tokiam, prašymui ir neprieštaravo. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad butas ( - ), ir butai ( - ), yra įsigyti kaip jos asmeninė nuosavybė, už jos turimas lėšas ir paimtus kreditus, apie tai ieškovė detaliai nurodė savo ieškinyje. Kad ieškovė negalėjo ir niekuo neprisidėjo prie mano namo, esančio ( - ) statybos patvirtina byloje esantys įrodymai. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad ji apmokėdavo komunalines paslaugas, ieškovė kurį laiką nuolatinai gyveno ginčo name, naudojosi elektros energija, kitais patarnavimais, suprantama, kad jos pareiga buvo sumokėti už teikiamas komunalines paslaugas, tačiau tai nesudaro pakankamo faktinio pagrindo pripažinti ieškovės nuosavybės teises į ginčo namo dalį atsiradimo. Neteisingas ieškovės teiginys, jog ji 2013 m. balandžio 22 d. sumokėjo 5600,00 Lt už virtuvės baldus, tai patvirtina byloje esantis AB „Swedbank" sąskaitos išrašas, jog 2013-04- 08 atsakovas paėmė 3000,00 Lt, o 2013-04-11 3000,00 Lt. Ieškovė, nurodydama baldų ir namų apyvokos daiktų vertę 105000,00 Lt, tik dar kartą patvirtino, kad netgi neįsivaizduoja kiek jie gali kainuoti, nors ieškinyje nurodė, kad gali pagrįsti jų vertę, nors to nepadarė. Iš dalies tai galima ir suprasti, nes ji jokių įnašų dėl jų įsigijimo nedarė. Analogiška situacija ir su namo verte, apie kurią sprendė tik iš draudimo sumos.

11Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas palaikė ieškinį, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad praėjus kuriam laikui po santuokos nutraukimo, ieškovė ir atsakovas susitaikė, pradėjo kartu gyventi, bendrai išgyveno nuo 1996 m. iki 2013 m. Iš pradžių nuomojosi butą, vėliau nusprendė kartu su atsakovu nusipirkti butą K.. Dukrai pradėjus studijuoti V., kartu su atsakovu nusprendė, kad nuomotis butą per brangu, todėl nusprendė nusipirkti bendrabučio tipo butą V.. Tai, kad šalys siekė sukurti bendrą turtą, ieškovė paaiškino tuo, jog atliekant remontą bute, esančiame ( - ), remontą atliko ieškovė, tačiau atsakovas prisidėjo. Kai dukra negavo bendrabučio V., ieškovė pasiūlė atsakovui nupirkti butą, nors atsakovas iš pradžių prieštaravo, vėliau sutiko. Dukrą taip pat išlaikė abu tėvai, pervesdami po 500,00 Lt. Prie namo esančio ( - ) statybos prisidėjo organizuodama darbus, rūpindamasi medžiagomis, patarimais, tačiau pati nieko neremontavo. Statybinių medžiagų su atsakovu važiuodavo pirkti kartu. Kai atsakovas būdavo išvykęs, ieškovė išlaikydavo šeimą, butus, o atsakovui grįžus, jis prisidėdavo pinigais. A. R., O. pirkti labai seniai už abiejų šalių pinigus. Konkrečiai pasakyti, kokia pinigų suma automobilių pirkimui buvo panaudota, ieškovė negalėjo pasakyti, kadangi pinigai buvo paimti iš bendrų lėšų.

12Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas palaikė nesutikimo su ieškiniu motyvus, nurodytus atsiliepime. Papildomai paaiškino, po santuokos nutraukimo su ieškove bendravo, tačiau kartu nuolatos negyveno, nieko kartu nepirko, bendrų ateities planų neturėjo, atsakovo daiktų pas ieškovę nebuvo. Atsakovas paaiškino, jog gyveno su ieškove epizodiškai - laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2000 m. negyveno su ieškove, nuo 2000 m. iki 2003 m. gyveno kartu, o nuo 2003 m. iki 2011 m. beveik nebendravo su ieškove. Atsakovas savo uždirbtus pinigus leisdavo savo poreikiams patenkinti, ieškovė darydavo tą patį. Dėl butų pirkimo bendrai su ieškove nesitarė. Taip pat kartu nesprendė ir dėl paskolų pasiėmimo. V. esantį butą tvarkė, kadangi jame gyveno dukra. Buto ( - ), neišlaikė, neremontavo, tik išdažė dukters kambarį. Dėl automobilio O. pirkimo atsakovui nebuvo žinoma, kad ieškovė nusipirko automobilį, atsakovui pasakė dukra. R. automobilį atsakovas pirko už savo pinigus, nusiėmęs 6000,00 Lt. Kiek pinigų uždirbdavo ieškovė, atsakovui nebuvo žinoma. Savo uždirbtus pinigus atsakovas investavo į namo remontą. Kai T. P. atvyko į namą, ieškovė jame gyveno, kadangi neturėjo, kur kitus gyventi, nes tuo metu pardavinėjo savo butą, esantį ( - ). Tai truko apie 1,5 metų. Atsakovas išvykdamas dirbti, paliko pinigų baldų meistrui, o kitą dalį paliko ieškovei, kad ji sumokėtų meistrui, kol atsakovo nebuvo.

13Ieškinys atmestinas.

14Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu, bendro turto kūrimo abiejų asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, pripažinimo susitarimu dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; dėl gyvenant drauge įgyto ir sukurto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir kompensacijos už šio turto dalį priteisimo, prievolės pripažinimo bendrąja daline prievole.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Būtent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2011-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013; 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008).

16Formuojama teismų praktika, jog sprendžiant dėl nesusituokusių asmenų teisių į gyvenant kartu įgytą turtą, laikomasi pozicijos, kad tokie asmenys gali įgyti bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu. Atsižvelgiant į nesusituokusių asmenų neformalų, artimą gyvenimui santuokoje, faktinių sutuoktinių santykių pobūdį, pakankamu pagrindu tokio susitarimo faktui patvirtinti pripažįstamos faktinės aplinkybės: nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, bendras ūkio tvarkymas, (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, rašytinio susitarimo dėl bendrosios nuosavybės kūrimo nereikalaujant (1964 m. CK 472 straipsnis, 474 straipsnis; 2000 m. CK 6.969 straipsnis, 6.971 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2004-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2004; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011 ir kt.).

17Tačiau aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas ex-ante bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise. Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

18Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, tai yra, dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; kt.).

19Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendrųjų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrą dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544-2011). Tokios aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų (kaimynų, giminaičių, draugų ir kt.) parodymais, įvairiais rašytiniais įrodymais (pvz.: sąskaitomis už prekes ar paslaugas, adresuotomis sugyventinių bendros gyvenamosios vietos adresu, nuotraukomis) ir kt. Įstatymas numato, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Taigi įrodymai yra pagrindinė priemonė teismo įsitikinimui dėl tam tikrų reikšmingų faktų civilinėje byloje buvimo pasiekti. Tirdamas įrodymus teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

20Remiantis tokiu Lietuvos Aukščiausiojo teismo aiškinimu, teisiniu reglamentavimu, šioje byloje sprendžiama, ar ieškovė, turėdama įrodinėjimo pareigą, pateikė teismui pakankamai įrodymų dėl jungtinės veiklos su atsakovu buvimo ir ar iš jos pateiktų įrodymų yra pagrindas padaryti labiau tikėtinoms išvadoms, nei priešingoms, jog šalys kaip partneriai sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę (CPK 178 straipsnis).

21Kadangi keli savarankiški juridiniai faktai – bendras gyvenimas kartu, ūkio vedimas kartu ir piniginis (darbinis) gyvenančiųjų kartu indėlis į įgyjant, sukuriant turtą – sudaro vieną sudėtinį juridinį faktą, tai yra, bendrą dalinę nuosavybę, todėl teismas pasisako atskirai dėl kiekvieno iš jų.

22Dėl gyvenimo drauge, dėl ūkio tvarkymo bendrai.

23Ieškovė byloje įrodinėjo aplinkybes, jog laikotarpiu po šalių santuokos nutraukimo, tai yra, 1995-07-28, praėjus šešiems mėnesiams, šalys susitaikė, nusprendė gyventi kartu ir kurti tolimesnius santykius. Po santuokos nutraukimo pragyveno kaip šeima kartu 18 metų, toliau vedė bendrą šeimos ūkį, iki 2013-08-01. Atsakovas kartu su ieškove gyveno pas ieškovės mamą, kelerius metus butą nuomojo, 8 metus gyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ), 2011 m. rugpjūčio mėnesį su visais bute buvusiais baldais, buitine technika bei manta persikėlė gyventi į nebaigtą namą, nuosavybės teise priklausantį atsakovui, esantį ( - ).

24Atsakovas, nagrinėjant bylą teisme, nepripažino šių nurodytų ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, paaiškindamas, kad 2000-2003 metais atsakovas su ieškove kartu gyveno ( - ), nuo 1996 iki 2000 metų, kartu negyveno, nuo 2003 iki 2011 metų beveik nebendravo (2014-08-12 – 2014-08-14 teismo posėdžio garso įrašas, b.l. 87-92, 3 tomas).

25Ieškovė nurodytas aplinkybes įrodinėjo savo atsiskaitomosios sąskaitos banko pavedimais, sutartimis dėl mobiliojo ryšio ir interneto paslaugų teikimo, 2013-08-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 528 apie SMS žinučių atsiuntimą iš atsakovo telefono, šalių 2013-09-24 pokalbio išklotine, liudytojų S. J., I. V., T. P. parodymais.

26Ieškovės sudaryta Fizinio asmens sąskaitos sutartis atsakovo naudai 2003-10-02 (b.l. 129, 3 tomas), fotonuotraukos, ieškovei 2002-06-26 išduotas bakalauro diplomas (b.l. 130, 3 tomas), patvirtinantys, kad atsakovas dalyvavo ieškovei įteikiant diplomą, įrodo šalių tarpusavio santykius laikotarpiu 2000-2003 metais, kuriuo atsakovas pripažįsta, kad gyveno kartu su ieškove. Banko pavedimai, patvirtinantys apmokėjimą iš ieškovės atsikaitomosios sąskaitos už elektros energiją AB „Lesto“ ( - ), yra už laikotarpį nuo 2012-09-14 iki 2013-06-27 (b.l. 68, 1 tomas), patvirtina šalių tarpusavio santykius 2012 -2013 metais. Mokėjimo nurodymai, patvirtinantys apmokėjimą iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos, už draudimą, draudžiant atsakovo naudojamą F. U., valstybinis numeris ( - ), mokesčių mokėjimą mokesčių inspekcijai už atsakovą, yra taip pat už laikotarpį nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio iki 2013-08-01 (b.l. 74-76, 1 tomas). 2013-08-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 528 konstatuotas SMS žinučių atsiuntimas iš atsakovo mobilaus ryšio telefono 2013 metais (164-194, 1 tomas). Šalių 2013-09-24 pokalbio išklotinė patvirtina šalių gyvenimą kartu 2013 metais (b.l. 14-15, 3 tomas).

27Liudytojo T. P. parodymai apie tai, jog ieškovė dalyvavo užsakant pagaminti virtuvės baldus ir atsiskaitant už juos ( - ), 2013-04-22 PVM sąskaita -faktūra, 2013-04-22 kasos pajamų orderis, įrodo, kad šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį 2013 metais (2014-10-27 teismo posėdžio garso įrašas, 4 tomas, b.l. 27-30, b.l. 199-200, 3 tomas). Liudytojos I. V. parodymai iš esmės patvirtina apie šalių gyvenimą kartu ( - ), (2014-01-24 teismo posėdžio garso įrašas, b.l. 128-140, 2 tomas). Tik šalių dukra S. J. parodė, jog šalys iš esmės nuolatos gyveno kartu ir bendrai tvarkė ūkį visu ieškovės įrodinėjamu laikotarpiu, tai yra, nuo 1996 metų iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio. Tačiau teismas abejoja šios liudytojos parodymų objektyvumu. Ta aplinkybė, kad asmuo apklausiamas kaip liudytojas gali būti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų, jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis (LAT 2008-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Po 2013 metų liepos mėnesį įvykusio šalių konflikto, atsakovo ir dukters S. J. santykiai yra nutrūkę ir konfliktiški, todėl, teismo nuomone, ji yra suinteresuota duoti nepalankius parodymus atsakovui, jos parodymų turinys prieštarauja kitų byloje esančių įrodymų visumai, tai sudaro pagrindą abejoti jos, kaip liudytojos, parodymų objektyvumu (CPK 185 straipsnis).

28Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog jos įrodinėjamu laikotarpiu šalys gyveno kartu ir bendrai tvarkė ūkį pas ieškovės mamą, kelerius metus butą tuo tikslu nuomojo. Teismo nuomone, ieškovės pateiktos kelios fotonuotraukos 1998, 2005, 2008, 2009 metų (b.l. 131-144, 147-150, 153-154, 3 tomas), rodančios šalių dalyvavimą kartu keliose šventėse, keletą buvimo kartu faktų, ieškovės buto fotonuotraukos, ieškovės, šalių dukters, atsakovo asmeniškos fotonuotraukos (b.l. 80, 3 tomas) nesudaro pakankamai pagrįstai išvadai padaryti, jog šalys tuo laikotarpiu kartu gyveno kartu, tuo labiau bendrai tvarkė ūkį. Atsakovas pripažįsta, jog po santuokos nutraukimo su ieškove bendravo (2014-08-12 – 2014-08-14 teismo posėdžio garso įrašas, b.l. 87-82, 3 tomas). Be to, kai kurios fotonuotraukos patvirtina ne ieškovės ir atsakovo, kaip kartu gyvenančių asmenų ryšį, o atsakovo tarpusavio santykius su dukra S. J. (b.l. 133-134, 150, 153-154, 3 tomas).

29Byloje atsakovo prašymu apklausti liudytojai A. R., A. Š., B. M., S. Š., kurie yra atsakovo kaimynai, ( - ), parodė, jog atsakovas name pradėjo gyventi ir gyveno vienas apytiksliai nuo 2002 metų, prieš dešimt metų, ieškovę matydavę tik retkarčiais, nuolatos nuo 2011 metų, kai atsakovas išvyko dirbti į N., (2014-09-12 teismo posėdžio garso įrašas, b.l. 169-176, 3 tomas). Ieškovės prašymu byloje liudytoja apklausta P. J., kuri yra atsakovo mama, parodė, kad, kai šalys išsiskyrė, kartu negyveno, tik prie namo esančiame pagalbiniame pastate trumpai gyveno (2015-02-23 teismo posėdžio garso įrašas (b.l. 17-26, 5 tomas). Pensijų kaupimo sutartyje, sudarytoje 2003-11-14, nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta ( - ) (b.l. 196-197, 3 tomas).

30Iš IĮ „A.“ 2013-12-12 pažymos matyti, kad atsakovas 2006 – 2011 metais dirbo IĮ „A.“ ir iš jo darbo užmokesčio tuo laikotarpiu buvo išieškomas išlaikymas šalių dukrai ir pervedamas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, iš viso išieškota 12 613, 41 Lt (b.l. 90, 2 tomas). Abejotina, jog ieškovei kartu gyvenant su atsakovu ir bendrai tvarkant ūkį, būtų objektyvus būtinumas kreiptis dėl išlaikymo išieškojimo šalių dukrai priverstine tvarka iš atsakovo darbo užmokesčio. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog šalys nors tam tikru laikotarpiu būtų kartu vienoje gyvenamojoje vietoje deklaravusios gyvenamąją vietą.

31Teismo nuomone, byloje ištirti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti įrodytomis ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, jog šalys po santuokos nutraukimo, tai yra, nuo 1996 metų iki 2013-08-01 nuolatos gyveno kartu kaip šeima, ūkį tvarkė bendrai. Teismo nuomone, šalių santykiai nebuvo tiek artimi, kad įgautų šeimai būdingą bendrumą, šalių gyvenimas kartu, ūkio tvarkymas bendrai nebuvo nuolatinio ir pastovaus pobūdžio, gyvenimas kartu ir bendro ūkio tvarkymas šiuo laikotarpiu buvo epizodinis, artimiau šalių tarpusavio santykius palaikant ir kartu gyvenant, laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2003 metų, ir laikotarpiu nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio iki 2013-08-01.

32Dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų sukūrimo ir jų dalių.

33Kadangi, teismo nuomone, laikotarpiu nuo 1996 metų iki 2013-08-01 šalys epizodiškai kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, todėl šalių santykiai dėl bendros dalinės nuosavybės kūrimo kvalifikuojami pagal jų atsiradimo metu galiojusias teisės normas, tai yra, 1964 m. CK (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. sausio 9 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015).

341964 m. CK 472 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu; proporcingai įnašams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (CK 474 straipsnio 1, 2 dalys).

35Esant aukščiau nurodytai teismų praktikai ir teisiniam reglamentavimui, sprendžiant dėl turto, kurį nesusituokę asmenys įgijo gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo laikotarpiu, sukūrimo kaip bendrosios dalinės nuosavybės, reikalinga nustatyti ir įvertinti šio turto sukūrimo sąlygas, tai yra, asmenų dalyvavimą, sukuriant turtą, piniginiais įnašais, kitu turtu arba dalyvavimu darbu, ar šie veiksmai, asmenų valia buvo nukreipti siekiant vieningo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti turtą bendros dalinės nuosavybės teise. Kadangi turtas turi būti vertinamas kaip jungtinės veiklos padarinys, tai lemia, kad dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti pasisakoma atskirai, atsižvelgiant į šio turto įgijimo būdo specifiškumą ir vertinant ar yra pagrindai, atitinkantys nuosavybės įgijimo pagrindus.

36Ieškovė įrodinėjo, jog, kai šalys gyveno kartu ir bendrai tvarkė ūkį, laikotarpiu nuo 1996 metų iki 2013-08-01, viską pirko iš bendrų pinigų, bendrai. Ieškovė atliko buto, esančio ( - ), remontą, o atsakovas prisidėjo. Butų, esančių, ( - ), remontą atliko kartu (2014-08-14 teismo posėdžio garso įrašas, b.l. 90-92, 3 tomas). Ieškovė prie namo remonto prisidėjo savo darbu, organizuodama darbus, rūpindamasi statybinėmis medžiagomis (2014-08-14, 2015-01-05 teismo posėdžio garso įrašas, b.l. 90-92, 3 tomas, 100-104, 4 tomas).

37Pagal 2003-07-04 pirkimo - pardavimo sutartį ieškovės vardu buvo įsigytas butas, esantis ( - ). Buto įsigijimui ieškovei AB banke Swedbank buvo suteiktas kreditas 36100 Lt, pagal su ieškove 2003-07-02 sudarytą kredito sutartį Nr. 03-020174-FA su vėlesniais pakeitimais (b.l. 21, 24-30, 91-102, 1 tomas). Pagal 2011-09-26 pirkimo – pardavimo sutartį ieškovės vardu buvo įgyti du butai, esantys ( - ). Butų pirkimui ieškovei AB banke Swedbank buvo suteiktas 45000 Lt kreditas, pagal su ieškove 2011-09-29 sudarytą susitarimą Nr. 03-020174-FA/11-045220-FA-2 (b.l. 17-20, 88, 1 tomas). Užtikrinant abiejų kredito sutarčių įvykdymą, ieškovė įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ). Ieškovė pripažįsta, kad kreditų įmokas mokėjo tik ieškovė, atsakovas įmokų nemokėjo, šią aplinkybę patvirtina ir išrašai iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos (2015-01-05 teismo posėdžio garso įrašas, b.l. 100-104, 4 tomas). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad įsigyjant butą, esantį ( - ), buvo investuotos visos jos asmeninės lėšos (b.l. 4, 1 tomas). Ieškovė nurodė, kad įsigyjant ( - ), ieškovė panaudojo savo asmenines lėšas, tai yra, 9500 Lt, gautus už parduotą jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį garažą, ir 30000 Lt, kuriuos jai padovanojo jos mama B. Ž. (b.l. 53-57, 89, 1 tomas, 56, 4 tomas). Ginčo dėl šių aplinkybių byloje neiškilo. Atsakovas neigė, jog šie butai buvo įgyti abiejų šalių bendru sprendimu. Atsakovas pripažino, jog jis kaip statybininkas, turėdamas tikslą pagerinti šalių dukters gyvenimo sąlygas atliko tam tikrus remonto darbus iš pradžių bute, esančiame ( - ), (išdažė dukrai kambarį) po to, butuose, esančiuose, ( - ) (2014-08-12 – 2014-08-14 teismo posėdžio garso įrašas, b.l. 87-82, 3 tomas). Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas atliko šių butų rekonstrukciją ar esminį pagerinimą, ieškovės teiginiai apie remonto darbus yra abstraktūs, jog atsakovas mokėdavo mokesčius, susijusius su šių butų naudojimu, eksploatavimu ir panašiai, jog butai buvo perkami abiejų priimtu sprendimu, kas teismo nuomone, atitiktų atsakovo siekį šiuos butus įgyti, valdyti, naudoti kaip savo. Prižiūrėti ir išlaikyti turtą yra savininko pareiga, ką ieškovė ir atliko, pasinaudodama atsakovo pagalba. Be to, atsakovo siekis sudaryti savo pilnametei dukrai geresnes gyvenimo sąlygas nesudaro pagrindo pripažinti buvus atsakovo valią tokiais veiksmais su ieškove sukurti bendrą dalinę nuosavybę. Teismo nuomone, ištirtų įrodymų visumos pagrindu nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo išvadai padaryti, jog butus ( - ), ir ( - ), šalys abiejų veiksmais, abiejų valia siekė įgyti, naudoti ir valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, šiuos butus ieškovė siekė įgyti ir įgijo asmeninėn nuosavybėn.

38Kadangi, teismo nuomone, butai ( - ), ir ( - ), buvo įsigyti ieškovės asmeninėn nuosavybėn, todėl nėra pagrindo AB banke Swedbank suteiktą kreditą 36100 Lt pagal su ieškove 2003-07-02 sudarytą kredito sutartį Nr. 03-020174-FA su vėlesniais pakeitimais (b.l. 21, 24-30, 91-102, 1 tomas) ir 45 000 Lt kreditą pagal su ieškove 2011-09-29 sudarytą susitarimą Nr. 03-020174-FA/11-045220-FA-2 (b.l. 17-20, 88, 1 tomas) pripažinti kaip įgytus bendrų poreikių tenkinimui (CK 6.975 straipsnis).

39Pagal 2006-03-14 pirkimo-pardavimo sutartį už 5000 Lt atsakovo vardu iš R. D. buvo įsigytas sodo žemės sklypas, esantis ( - ), kuriame pagal nekilnojamojo turto registro duomenis yra nebaigtas statyti gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kurių nurodyta statybos pradžia - 2009 metai (b.l. 121, 1 tomas, 80-83, 2 tomas, 47-49, 4 tomas). Atsakovas siekė įrodyti, jog žemės sklypas jam buvo padovanotas, žemės sklypą jam padovanojo jo sesuo R. D., tačiau teismas pripažįsta, kad ginčo žemės sklypas buvo įgytas pagal pirkimo - pardavimo sandorį, kadangi notaro patvirtinta sutartis yra oficialusis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Vertinant, ginčo žemės sklypo įsigijimo būdo specifiškumą, tai yra, jog žemės sklypas buvo įsigytas pagal pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovė prie žemės sklypo įsigijimo galėjo prisidėti tik piniginiu įnašu. Ieškovė šios aplinkybės, jog prie žemės sklypo įsigijimo prisidėjo piniginiu įnašu neįrodinėjo ir byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę.

40Atsižvelgiant, jog ginčo namas buvo statomas, įrenginėjamas, todėl ieškovė, sukuriant šį bendrosios dalinės nuosavybės objektą, galėjo prisidėti tiek piniginiu įnašu, tiek darbu. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog ieškovė, įrodinėdama, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ji iš esmės prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, jo esminio pagerinimo. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jos nurodytas aplinkybes, jog ji prie namo statybos, remonto prisidėjo savo darbu, organizuodama darbus, rūpindamasi statybinėmis medžiagomis. Apklausti liudytojai A. R., A. Š., B. M., S. Š., kurie yra atsakovo kaimynai, ( - ), parodė, jog atsakovas vienas statė namą, gyvenamojo namo statyba buvo pradėta seniai, kai atsakovui buvo 27 metai, namą įrenginėjo atsakovas, ieškovės dirbant su statyba, įrengimu susijusius darbus nėra matę (2014-09-12 teismo posėdžio garso įrašas, b.l. 169-176, 3 tomas). Be to, liudytojas J. M. parode, jog jis atsakovui ginčo name statomame ginčo sklype 1991 metais, būdamas sodų bendrijos, kuriame yra ginčo sklypas, elektriku pajungė elektros energiją, tuo metu namas jau buvo su stogu (2015-02-09 teismo posėdžio garso įrašas, b.l. 6-10, 5 tomas). Teismo nuomone, Nekilnojamojo turto registre nurodyta ginčo statinių statybos pradžia - 2009 metai, sprendžiant dėl šalių bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, neturi reikšmės, šiuo atveju nenagrinėjamas ginčas dėl savavališkos statybos. Taip pat teismo nuomone, neturi reikšmės šiuo atveju, jog ginčo statiniai buvo pradėti statyti ne atsakovui priklausančiame žemės sklype. Liudytojas E. P., atlikęs ginčo namo kadastro darbus, parodė, jog pastatas faktiškai gali būti pastatytas anksčiau, nei nurodyta statybos pradžios data Nekilnojamojo turto registre (2015-02-09 teismo posėdžio garso įrašas, b.l. 6-10, 5 tomas). T. P. paliudijo aplinkybes, susijusias tik su virtuvės baldų ( - ), įsigijimu 2013 metais (2014-10-27 teismo posėdžio garso įrašas, 4 tomas, b.l. 27-30). Tik šalių dukra S. J. apklausta liudytoja paliudijo ieškovės įrodinėjamas aplinkybes dėl ieškovės prisidėjimo darbu prie ginčo namo statybos, remonto, tačiau kaip nurodyta aukščiau, teismas abejoja šios liudytojos parodymų objektyvumu. Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius statybinių medžiagų įsigijimą laikotarpiais: 1995-1998 metais (plytos, cementas, lentos), 2006-2007 metais (langai), 2009-2012 metais (plytelės, vamzdžiai, cementas, vonia ir kt.) (b.l. 148-156, 184-185, 4 tomas), ieškovė statybinių medžiagų įsigijimą, pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog jo vardu buvo išduotas statybos leidimas, parengtas projektas ginčo gyvenamajam namui ir ūkiniam pastatui statyti (b.l. 122-133, 1 tomas). Ieškovė nepateikė įrodymų, jog šalių susitarimu statybos leidimas buvo išduotas atsakovo vardu. Atsakovas pateikė įrodymus, jog jo vardu, siekiant įregistruoti ginčo sklype pastatytus statinius, buvo atlikti kadastro darbai (b.l. 131-144, 4 tomas). Atsakovas pateikė įrodymus, kad jo vardu ginčo sklype buvo teikiamos paslaugos: vanduo 1994 metais, elektros energija 2002 metais (b.l. 190-191, 4 tomas). Iš atsakovo 2009-01-01 – 2013-07-03 atsiskaitomosios sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB išrašo matyti, kad atsakovas nuolatos gaudavo pajamas, kurios ženkliai padidėjo 2012 -2013 metais, tai yra, atsakovo nurodomu laikotarpiu, kai jis pradėjo dirbti N. (b.l. 88-89, 2 tomas, 124-128, 4 tomas). Be to, ieškovės prašymu apklausta liudytoja P. J. parodė, jog ji atsakovui, pardavusi jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, padovanojo 50 000 Lt namo įrengimui (2015-02-23 teismo posėdžio garso įrašas, b.l 17-26, 5 tomas). Teismas neturi pagrindo iš esmės abejoti liudytojos P. J. parodymų objektyvumu, kadangi parodymai duoti teisme, prisiekus, išaiškinus atsakomybę už tikrovę neatitinkančių parodymų davimą, neesminiai prieštaravimai dėl žemės sklypų kainų įtakos liudytojos parodymų objektyvumui neturi. Liudytojos P. J. parodymus iš esmės patvirtina 2007-10-05 ir 2008-01-24 pateiktos žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartys, įrodančios liudytojos P. J. pajamų šaltinį (b.l. 182-183, 4 tomas). Priešingai, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji jos visu įrodinėjamu laikotarpiu buvo finansiškai pajėgi prisidėti prie tokios didelės vertės turto kūrimo, taip pat tokių pajamų šaltinio. Iš ieškovės pateikiamų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovės pajamos įrodinėjamu laikotarpiu nebuvo ženklios, laikotarpiu nuo 1996-01-01 iki 2014-01-01 didžiausios ieškovės pajamos buvo 2008 metais 41397 Lt (apie 3450 per mėnesį), kitais laikotarpiais vidutiniškai nuo 1100 Lt iki 2500 Lt (b.l. 109-112, 2 tomas), kurias ji turėjo skirti ne tik pragyvenimui, bet kaip nustatyta, ir aukščiau nurodytų kreditų įmokų mokėjimui. Byloje esantys įrodymai nepagrindžia tarp šalių buvus tam tikrą abipusį pinigų judėjimą, kas patvirtintų šalių piniginių lėšų naudojimą bendrai. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog šalys savo gaunamas pajamas naudojo kartu bendrai, tokias aplinkybes paaiškino, tik ieškovė, atsakovas šių aplinkybių nepripažino, paaiškindamas, kad kiekvienas savo gaunamas pajamas išleisdavo atskirai (2014-08-12 teismo posėdžio garso įrašas, b.l. 87-92, 3 tomas). Teismo nuomone, ištirtų įrodymų visumos pagrindu nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo išvadai padaryti, jog ginčo sklypą ir ginčo namą šalys abiejų veiksmais, abiejų valia siekė įgyti, naudoti ir valdyti bendros dalinės nuosavybės teise, atsakovas ginčo žemės sklypą ir namą, ūkinį pastatą siekė įgyti ir įgijo asmeninėn nuosavybėn. Be to, ir ieškovės veiksmai, jog ji gavusi 9500 Lt už parduotą jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį garažą, ir 30000 Lt, kuriuos jai padovanojo jos mama B. Ž. (b.l. 53-57, 89, 1 tomas, 56, 4 tomas), visus panaudojo tik savo vardu įgytų butų įsigijimui, o nepanaudojo ginčo namo statybai, rodo, jog ieškovė nesiekė su atsakovu ginčo namą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise.

41Ieškovė įrodinėjo, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo baldus ir kitus namų apyvokos daiktus, esančius ginčo name ( - ), jog šių baldų ir namų apyvokos daiktų vertė yra 105 000 Lt, prašydama priteisti 52 000 Lt dydžio kompensaciją. Tačiau ieškovė ieškinyje šių baldų ir namų apyvokos daiktų neidentifikavo, nenurodė kiekvieno iš jų vertės. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad tai yra baldai, kurie nurodyti 2013-08-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, bet protokole nurodyta tik dalis daiktų, visų daiktų negalėjo įvertinti, nes negalėjo patekti į kitas namo patalpas (2015-01-05 teismo posėdžio garso įrašas, b.l. 100-104, 4 tomas). Iš antstolės R. V. 2013-08-23 faktinių aplinkybių protokolo matyti, jog 2013-08-23 ginčo name buvo baldai ir namų apyvokos daiktai, tai yra, pirmame aukšte - klozetas, kriauklė, svetainės minkšti baldai, žurnalinis staliukas, staliukas televizoriui, sekcija, virtuvės baldai, šaldytuvas „Beko“, mikrobangų krosnelė „Panasonic“, dujinė kaitlentė, orkaitė, virtuvinis stalas, antrame aukšte – klozetas, kriauklė, vonia, spintelė po kriaukle, spintelė virš kriauklės, skalbimo mašina, dvigulė lova, koridoriuje – spintelė su stalčiais, lentynėlės, spinta su veidrodžiu, sofa ir du foteliai (b.l. 17-18, 2 tomas). Teismo nuomone, vien ši aplinkybė, jog ieškovė neidentifikavo visų baldų ir namų apyvokos daiktų, kiekvieną jų įvertindama ir pagrįsdama jo vertę, sudaro pagrindą ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už šiuos baldus ir kitus namų apyvokos daiktus pripažinti neįrodytu ir nepagrįstu. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu ieškinio dalyką keitė tris kartus, ieškinio dalyko tinkamas suformulavimas yra ieškovo imperatyvi pareiga, ieškovė turi teisinį išsilavinimą, naudojosi kvalifikuotų teisininkų paslaugomis. Teismo nuomone, Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. IS095344, iš kurio matyti, kad atsakovas apdraudė ginčo namą ir jame esantį kilnojamąjį turtą, neįrodo realios kilnojamojo turto vertės, kadangi draudimo suma nustatyta pagal būsto bendrąjį plotą (b.l. 64-65, 3 tomas). Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog baldai ir namų apyvokos daiktai buvo įsigyti iš abiejų šalių lėšų, turint tikslą juos bendrai įsigyti ir naudoti. Ieškovė liudytojo T. P. parodymais, apie tai, jog ieškovė sumokėjo už pagamintus virtuvės baldus ( - ), 2013-04-22 PVM sąskaita-faktūra, kasos orderiu, įrodinėjo prisidėjimą prie sukūrimo (2014-10-27 teismo posėdžio garso įrašas, 4 tomas, b.l. 27-30, b.l. 199-200, 3 tomas). Tačiau, atsakovas, pateikdamas savo atsikaitomosios sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2013-04-08 ir 2013-04-11 išėmė grynais 6000 Lt, teismo nuomone, įrodė, jog ieškovė tai padarė iš atsakovo asmeninių lėšų (b.l. 88-89, 2 tomas). Ieškovė nenurodė kada šie baldai ir namų apyvokos daiktai buvo įsigyti, už kokią sumą. Atsakovas pateikė baldų ir namų apyvokos daiktų aprašą, nurodydamas įsigijimo datą bei jų vertę,(b.l. 98, 4 tomas), iš kurio matyti, kad dauguma baldų ir namų apyvokos daiktų įsigyti 2013 metais. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes apie ieškovės gautas pajamas, ieškovė nebuvo finansiškai pajėgi prisidėti prie šių baldų ir namų apyvokos daiktų įsigijimo.

422006-07-11 ieškovės vardu buvo įgytas automobilis „O. C.“, valstybinis Nr. ( - ) (b.l. 43, 1 tomas). 1996-02-13 atsakovo vardu buvo įgytas automobilis „R.“, valstybinis numeris ( - ), 2011-11-17 atsakovo vardu buvo įgytas automobilis F. U., valstybinis Nr. ( - ) (b.l. 91, 2 tomas). Ieškovė įrodinėjo, jog šie automobiliai įsigyti iš abiejų šalių piniginių lėšų. Atsakovas nepripažino, jog prisidėjo piniginėmis lėšomis prie ieškovės vardu įgyto automobilio „O. C.“, valstybinis Nr. ( - ) įsigijimo, ieškovė negalėjo nurodyti kokia pinigine suma atsakovas prisidėjo prie šio jos vardu įgyto automobilio. Ieškovė negalėjo nurodyti kokia piniginių lėšų dalimi prisidėjo prie atsakovo vardu įgytų automobilio „R. 11“, valstybinis numeris ( - ), ir automobilio F. U., valstybinis Nr. ( - ) (2015-01-05 teismo posėdžio garso įrašas, 100-104, 4 tomas). Byloje nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių šalių prisidėjimą piniginėmis lėšomis prie šalių vardu įgytų automobilių. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad automobiliai buvo naudojami kiekvieno asmeniniams poreikiams tenkinti. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog automobilius „O. C.“, valstybinis Nr. ( - ), F. U., valstybinis Nr. ( - ), „R.“, valstybinis numeris ( - ) šalys siekė įgyti ir įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise.

43Ieškovė reiškė reikalavimą pripažinti įgytais bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovo banko sąskaitose esantį 17694,08 Lt likutį ir ieškovės atsiskaitomojoje sąskaitoje esantį 8,45 Lt likutį ieškovės nurodomo laikotarpio pabaigai, tai yra, 2013-08-01. Ieškovės prašymu atsakovas pateikė savo atsikaitomosios sąskaitos išrašą 2013-07-31 dienai N. banke, iš kurio matyti, jog atsakovo piniginės lėšos šioje sąskaitoje buvo 1818, 03 NOK, kas atitinkamai sudarytų 210,53 eurus arba 726,92 Lt (b.l. 58, 3 tomas). Kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, jog ieškovės nurodomo laikotarpio pabaigai atsakovo atsikaitomosiose sąskaitose buvo 17694,08 Lt ieškovė nepateikė. Atsakovo pateikti jo sąskaitų išrašai piniginių lėšų sumos 17694,08 Lt 2013-08-01 neįrodo (b.l. 88-89, 2 tomas, 124-128, 4 tomas). Ieškovė pateikė įrodymus apie savo piniginių lėšų likutį 2013-08-01 DNB banke, kuris sudarė 4,00 Lt (b.l. 87, 1 tomas), kitų įrodymų nepateikė. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, jog tai buvo su atsakovu bendrai gautos piniginės lėšos. Kadangi teismas laiko, jog ieškovė su atsakovu ieškovės įrodinėjamu laikotarpiu nuolatos kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, byloje esantys įrodymai, nepagrindžia aplinkybių apie piniginių lėšų naudojimą bendrai, todėl nėra pagrindo šalių pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose laikyti įgytomis bendrosios dalinės nuosavybės teise.

44Teismo nuomone, aukščiau, įrodymų visumos pagrindu nustatytos aplinkybės, daugiau leidžia spręsti apie tai, kad nors šalys ieškovės įrodinėjamu laikotarpiu epizodiškai nuo 1996 metų iki 2013-08-01 gyveno kaip partneriai, tačiau kiekvienas vertino savo nuosavybę, kiekvienas savo nuožiūra tvarkė ją ir valdė atskirai vienas nuo kito, svarbiausius turtinius reikalus tvarkė savarankiškai ir bendrosios nuosavybės nesukūrė, faktinis naudojimasis turtu daiktinių teisių nesukuria (CK 4.47 straipsnis), kas sudaro pagrindą ieškovės reikalavimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo ir jų dalių atmesti.

45Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

46CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taigi, tam, kad pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti teismo tenkinamas, ieškovas turi įrodyti šias aplinkybes: 1) kad neturtinės žalos atlyginimą konkrečiu atveju numato įstatymas, ir 2) kad neturtinė žala realiai buvo padaryta.

47Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovavosi CK 3.70 straipsnio nuostatomis, tai yra, reglamentuojančiomis santuokos nutraukimo teisines pasekmes, atsižvelgiant į sutuoktinių kaltę. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas vyksta ne tarp sutuoktinių dėl jų teisių ir pareigų, o tarp nesusituokusių asmenų dėl jų teisių ir pareigų, todėl šiems materialiniams teisiniams santykiams nėra pagrindo taikyti sutuoktinių santuokos nutraukimą reglamentuojančias teisės normas. Įstatymai nenumato, jog sprendžiant ginčą dėl nesusituokusių asmenų teisių ir pareigų, jie turi teisę į neturtinės žalos, atsiradusios dėl jų teisių pažeidimo, bendro gyvenimo pabaigos, atlyginimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymus, jog jos nurodomus stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ieškovė patyrė dėl nusikaltimo ar jos sveikatos sužalojimo.

48Tačiau, teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog sprendžiant ginčą dėl nesusituokusių asmenų teisių ir pareigų, šie asmenys vis tik neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

49Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. Net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas, spręsdamas bylą, – priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai taikydamas Konstituciją, jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

50Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003).

51Teismo nuomone, ieškovė, turėdama pareigą įrodyti, nepateikė įrodymų, sudarančių pakankamą pagrindą pripažinti įrodytais atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė nurodo patyrusi neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus), tai yra, atsakovo fizinį, psichologinį smurtą, agresiją, piktnaudžiavimą alkoholiu, netinkamų gyvenimo sąlygų sudarymą, (b.l. 9-10, 1 tomas). Byloje yra tik ieškovės paaiškinimai apie atsakovo nurodomus neteisėtus veiksmus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į policiją dėl atsakovo elgesio, bet policijai nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo atsakovo atžvilgiu nebuvo taikytos jokio poveikio priemonės (b.l. 85,174-175. 4 tomas). Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, jog 2013 metų liepos mėnesį dėl šalių tarpusavio santykių įvyko konfliktas, tačiau, teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog konfliktas įvyko tik dėl atsakovo kaltės, o esant abiejų asmenų kaltei, jei būtų patirta neturtinė žala, ji neturėtų būti atlyginama.

52Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

53Teismo nuomone, ieškovė neįrodė ir aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, jog ji patyrė ilgailaikį stresą, ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Byloje nėra įrodymų, jog dėl patirto streso, dvasinių išgyvenimų vartojo vaistus, kreipėsi medicininės pagalbos. Ieškovė, turėdama nuosavybės teise priklausančius tris butus, turėjo galimybę juose apsigyventi, todėl nebuvo būtinumo kažkurį laiką gyventi viešbutyje. Iš atsakovo raštelio ieškovei matyti, kad atsakovas sudarė galimybes ieškovei pasiimti jos baldus, išvykstant į N., palikdamas raktus nuo ginčo namo kitam asmeniui (b.l. 63, 1 tomas). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė turėjo galimybę nesunkiai ir nesudėtingai išvengti jos nurodomų nepatogumų, kuriuos ji nurodė patyrusi.

54Kadangi ieškovė neįrodė, neturtinės žalos atlyginimui būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą laikytinas nepagrįstu (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

55Dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo.

56Byloje teismas 2014-01-27 nutartimi patvirtino taikos sutartį, 2014-01-24 sudarytą tarp ieškovės L. J. ir atsakovo P. J.. Atsakovas, vykdydamas taikos sutartį, 2014-01-30 pervedė 30 000 Lt į ieškovės sąskaitą (b.l. 189, 2 tomas, 96, 4 tomas). Lietuvos apeliacinis teismas 2014-03-27 nutartimi, patenkinęs ieškovės atskirąjį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-27 nutartį panaikino ir perdavė klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismas 2014 -06-05 nutartimi patenkino ieškovės prašymą, nepatvirtino 2014-01-24 sudarytos taikos sutarties tarp ieškovės L. J. ir atsakovo P. J.. Ieškovė atsakovui nurodytų 30000 Lt, atsakovo pervestų, vykdant šalių sudarytą taikos sutartį, negrąžino.

57Lietuvos apeliacinis teismas teismo 2014-03-27 nutartyje pažymėjo, kad nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įvykdymo atgręžimo klausimas turės būti išspręstas galutiniu teismo procesiniu sprendimu, priimtu nagrinėjamoje civilinėje byloje.

58Kadangi apeliacinės instancijos teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-27 nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta, ieškovė turi pareigą grąžinti atsakovui 30000 Lt, kuriuos gavo iš atsakovo jam vykdant taikos sutarties sąlygas (CPK 760 – 761 straipsniai).

59Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių.

60CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

61Byloje yra įrodymai apie atsakovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 3500 Lt (1013,70 eurai) (500 Lt, b.l. 188, 2 tomas, 3000 Lt, b.l. 147, 1 tomas). Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 straipsnio 2 dalis), kadangi byla užbaigta nagrinėti iš esmės iki Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 priėmimo ir įsigaliojimo. Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, advokato laiko sąnaudas, priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydis neviršija nurodytų rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių.

62Ieškovei paduodant ieškinį, 2013-08-21 nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio 7 259 Lt (2102,35 eurai) sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Todėl ieškovės ieškinio netenkinus, iš ieškovės priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovės priteistina valstybei 19,04 eurai išlaidų, įsisijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

63Klaipėdos apygardos teismo 2013-08-21 nutartimi ieškiniui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nutarta areštuoti atsakovui P. J. ir ieškovei L. J. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (b.l. ). Laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

64Lietuvos apeliacinis teismas 2014-11-27 nutartimi patenkino atsakovo P. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė areštuoti ieškovės L. J. pinigines lėšas 30 000 Lt sumai, tik nesant ar esant nepakankamai piniginių lėšų, areštuoti ieškovės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą 30 000 Lt sumai, bendra areštuotų lėšų ir (ar) turto vertė neturi viršyti 30 000 Lt. Laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo dalies dėl 30000 Lt priteisimo iš ieškovės L. J. įvykdymo, kadangi sprendimo atgręžimo vykdymo užtikrinimui taip pat gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 3 dalis).

65Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

Nutarė

66ieškinį atmesti.

67Priteisti iš ieškovės L. J. atsakovui P. J. 1013,70 eurų bylinėjimosi išlaidų (išlaidos advokato pagalbai apmokėti).

68Priteisti iš ieškovės L. J. valstybei 2102,35 eurus žyminio mokesčio ir 19,04 eurus išlaidų, įsisijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 2121, 39 eurus.

69Priteisti, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-27 nutarties atgręžimą, iš ieškovės L. J. atsakovui P. J. 8688,60 eurų.

70Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2013-08-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui P. J. ir ieškovei L. J. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, iki sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

71Palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštą ieškovės L. J. piniginių lėšų 8688, 60 eurų (30 000 Lt) sumai, tik nesant ar esant nepakankamai piniginių lėšų, areštuoti ieškovės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą 8688, 60 eurų (30 000 Lt) sumai, bendra areštuotų lėšų ir (ar) turto vertė neturi viršyti 8688, 60 eurų (30 000 Lt), iki teismo sprendimo dalies dėl 8688, 60 eurų priteisimo iš ieškovės L. J. įvykdymo.

72Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas... 3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu... 4. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog... 5. Nagrinėjant bylą teisme, šalys 2014-01-24 teismo posėdyje pateikė teismui... 6. Teismas 2014-01-27 nutartimi šalių prašymą patenkino, patvirtino šalių... 7. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2014-01-27 nutarties, kuriuo... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-05 nutartimi patenkintas ieškovės... 9. Ieškovė 2014-12-09 pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko... 10. Atsakovas atsiliepime į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko... 11. Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas palaikė ieškinį, prašė... 12. Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas palaikė nesutikimo su ieškiniu... 13. Ieškinys atmestinas.... 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl nesusituokusių asmenų... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę... 16. Formuojama teismų praktika, jog sprendžiant dėl nesusituokusių asmenų... 17. Tačiau aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės)... 18. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių... 19. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto... 20. Remiantis tokiu Lietuvos Aukščiausiojo teismo aiškinimu, teisiniu... 21. Kadangi keli savarankiški juridiniai faktai – bendras gyvenimas kartu, ūkio... 22. Dėl gyvenimo drauge, dėl ūkio tvarkymo bendrai.... 23. Ieškovė byloje įrodinėjo aplinkybes, jog laikotarpiu po šalių santuokos... 24. Atsakovas, nagrinėjant bylą teisme, nepripažino šių nurodytų ieškovės... 25. Ieškovė nurodytas aplinkybes įrodinėjo savo atsiskaitomosios sąskaitos... 26. Ieškovės sudaryta Fizinio asmens sąskaitos sutartis atsakovo naudai... 27. Liudytojo T. P. parodymai apie tai, jog ieškovė dalyvavo užsakant pagaminti... 28. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog jos įrodinėjamu... 29. Byloje atsakovo prašymu apklausti liudytojai A. R., A. Š., B. M., S. Š.,... 30. Iš IĮ „A.“ 2013-12-12 pažymos matyti, kad atsakovas 2006 – 2011 metais... 31. Teismo nuomone, byloje ištirti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės... 32. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų sukūrimo ir jų dalių.... 33. Kadangi, teismo nuomone, laikotarpiu nuo 1996 metų iki 2013-08-01 šalys... 34. 1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos... 35. Esant aukščiau nurodytai teismų praktikai ir teisiniam reglamentavimui,... 36. Ieškovė įrodinėjo, jog, kai šalys gyveno kartu ir bendrai tvarkė ūkį,... 37. Pagal 2003-07-04 pirkimo - pardavimo sutartį ieškovės vardu buvo įsigytas... 38. Kadangi, teismo nuomone, butai ( - ), ir ( - ), buvo įsigyti ieškovės... 39. Pagal 2006-03-14 pirkimo-pardavimo sutartį už 5000 Lt atsakovo vardu iš R.... 40. Atsižvelgiant, jog ginčo namas buvo statomas, įrenginėjamas, todėl... 41. Ieškovė įrodinėjo, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo baldus... 42. 2006-07-11 ieškovės vardu buvo įgytas automobilis „O. C.“, valstybinis... 43. Ieškovė reiškė reikalavimą pripažinti įgytais bendrosios dalinės... 44. Teismo nuomone, aukščiau, įrodymų visumos pagrindu nustatytos aplinkybės,... 45. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.... 46. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik... 47. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo,... 48. Tačiau, teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog sprendžiant... 49. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis... 50. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra... 51. Teismo nuomone, ieškovė, turėdama pareigą įrodyti, nepateikė įrodymų,... 52. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, neturtinė žala nėra bet koks, net... 53. Teismo nuomone, ieškovė neįrodė ir aplinkybių, sudarančių pagrindą... 54. Kadangi ieškovė neįrodė, neturtinės žalos atlyginimui būtinų civilinės... 55. Dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo.... 56. Byloje teismas 2014-01-27 nutartimi patvirtino taikos sutartį, 2014-01-24... 57. Lietuvos apeliacinis teismas teismo 2014-03-27 nutartyje pažymėjo, kad... 58. Kadangi apeliacinės instancijos teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių.... 60. CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 61. Byloje yra įrodymai apie atsakovo turėtas išlaidas advokato pagalbai... 62. Ieškovei paduodant ieškinį, 2013-08-21 nutartimi buvo atidėtas žyminio... 63. Klaipėdos apygardos teismo 2013-08-21 nutartimi ieškiniui užtikrinti... 64. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-11-27 nutartimi patenkino atsakovo P. J.... 65. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260... 66. ieškinį atmesti.... 67. Priteisti iš ieškovės L. J. atsakovui P. J. 1013,70 eurų bylinėjimosi... 68. Priteisti iš ieškovės L. J. valstybei 2102,35 eurus žyminio mokesčio ir... 69. Priteisti, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-27 nutarties... 70. Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2013-08-21 nutartimi taikytas... 71. Palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-27 nutartimi taikytas... 72. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos...