Byla 3K-3-395/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Sigito Gurevičiaus ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių A. K. ir S. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės N. K., kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. teisių perėmėjos L. B. ieškinį atsakovėms A. K. ir S. K., atstovaujamai įstatyminės atstovės N. K., dėl bendrai gyvenant įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir kompensacijos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovo A. B. teisių perėmėja L. B. prašė teismo pripažinti butą ( - ) (vertė – 73 494 Lt), A. B. (pareiškėjo, mirusio 2004 m. birželio 19 d.) ir E. K. bendrąja daline nuosavybe, pripažįstant A. B. teisę į 12/100 dalių buto, o E. K. - į 88/100 dalis buto, ir priteisiant iš atsakovės A. K. (ankstesnė pavardė - Kadžiulytė) 8819,28 Lt piniginę kompensaciją; taip pat pripažinti 0,0529 ha žemės sklypą ( - ) (vertė - 6396 Lt), su jame esančiu sodo pastatu su kiemo statiniais (vertė – 45 311 Lt) A. B. ir E. K. bendrąja daline nuosavybe, kurioje A. B. ir E. K. dalys yra lygios - pripažįstant A. B. teisę į l/2 dalį žemės sklypo, l/2 dalį sodo pastato ir l/2 dalį kiemo statinių ir priteisiant iš atsakovės S. K. 25 853,50 Lt piniginę kompensaciją. Ieškovė nurodė, kad nuo 1989 metų ieškovės tėvas A. B. gyveno faktinėje santuokoje su E. K.. E. K. mirė 2003 m. vasario 10 d., visą jai priklausantį turtą testamentu paliko savo vaikaitėms atsakovėms A. K. ir S. K.. A. B. ir E. K., gyvendami kartu, tvarkė bendrą ūkį, A. B. rėmė materialiai E. K., padėjo jai privatizuoti butą( - ), kuris buvo įregistruotas E. K. vardu. A. B. nurodė, kad gyvenant kartu buvo susitarta, jog visos lėšos bus bendros, turtas, įgytas bendro gyvenimo metu, priklausys abiem bendrosios dalinės nuosavybės teise. A. B. davė E. K. 2000 rub. butui privatizuoti, o ji panaudojo savo vienkartines išmokas (privatizuojamas butas buvo įvertintas 16 315 rub., iš kurių 14 325 rub. buvo sumokėti vienkartinėmis išmokomis, o 1990 rub. - grynaisiais pinigais). Tuo metu E. K. niekur nedirbo, jos pajamas sudarė nedidelės išmokos, kurias mokėjo VSDFV, ją išlaikė A. B.. Taigi, A. B. turi teisę pretenduoti į tą buto dalį, kurią procentine išraiška sudarė jo sumokėti grynieji pinigai privatizuojant butą. Be to, A. B. iš santaupų, gautų pardavus savo butą( - ), E. K. vardu pirko sodo sklypą su nameliu( - ), kuriame jis gyveno iki mirties. Pagal SŠK santuokiniai santykiai apima ir bendro sutuoktinių turto sukūrimą, todėl žemės sklypas su sodo statiniais turi būti pripažinti bendrąja daline A. B. ir E. K. nuosavybe, kurioje jiems priklauso lygios dalys.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimas ir nutartis

7Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį tenkino - butą( - ), kurio vertė – 73 494 Lt, pripažino A. B. ir E. K. bendrąja daline nuosavybe, pripažįstant A. B. teisę į 12/100 dalių buto, o E. K. - į 88/100 dalis buto; priteisė ieškovei iš atsakovės A. K. 8819,28 Lt piniginę kompensaciją. Žemės sklypą( - ), kurio vertė 6396 Lt, su jame esančiu sodo pastatu, kurio vertė 45 311 Lt, su kiemo statiniais teismas pripažino A. B. ir E. K. bendrąja daline nuosavybe, kurioje A. B. ir E. K. dalys yra lygios - pripažįstant A. B. teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, l/2 dalį sodo pastato ir 1/2 dalį kiemo statinių; priteisė ieškovei iš atsakovės S. K. 25 853,50 Lt kompensaciją. Teismas nustatė, kad A. B. ir E. K. nuo 1989 metų iki jos mirties – 2003 m. vasario 10 d. - gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai neregistruotoje santuokoje, tvarkydami bendrą ūkį. 1992 m. sausio 3 d. E. K. vardu buvo privatizuotas butas( - ). 1995 m. lapkričio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi E. K. vardu( - ), buvo įgytas žemes sklypas su sodo nameliu ir kiemo statiniais. A. B. ir N. K., įsigydami šį turtą, naudojo tiek bendro gyvenimo metu įgytas, tiek asmenines A. B. lėšas, gautas pardavus 55/100 dalis buto ( - ) (13 400 Lt), taip pat jo turėtas lėšas. Dėl to darytina išvada, kad jie ilgą laiką gyvendami kartu siekė susikurti teisines pasekmes, būdingas asmenims, gyvenantiems santuokoje, t. y. įgyti kartu bendrą turtą, kurio teisinis režimas būtų panašus į sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą. Sprendžiant ginčą yra pagrindas taikyti materialinės teisės normas, reglamentuojančias šeimos santykius. Įvertinant tai, kad E. K. testamentas buvo sudarytas ligoninėje, jai sergant sunkia liga, tris dienas iki jos mirties, yra pagrindas abejoti, ar šiuo testamentu buvo išreikšta tikroji E. K. valia, realiai suvokiant jos sudaryto sandorio pasekmes. Atsakovės neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo argumentus, kad A. B. ir E. K., įsigydami turtą, nesiekė sukurti bendrosios dalinės nuosavybės ir kad tiek privatizuojant ginčo butą, tiek įsigyjant žemės sklypą su statiniais nebuvo panaudotos A. B. asmeninės lėšos. Teismas pripažino, kad sprendžiant ginčą yra pagrindas taikyti materialinės teisės normas, reglamentuojančias šeimos santykius. Remiantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą, pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina. Dėl to E. K. vardu iki mirties nuosavybės teise įregistruotas butas( - ), žemės sklypas ir sodo pastatas( - ), E. K. ir A. B. priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurioje jų dalys lygios. Tačiau teismas neviršijo pareikšto reikalavimo apimties, todėl nesprendė ir ieškovės pateikto buto 12/100 apskaičiavimo pagrįstumo. Teismas pripažino nepagrįstu argumentą, kad šioje byloje turėjo būti ginčijami sandoriai, kurių pagrindu ginčo turtas buvo įregistruotas E. K. vardu ir perėjo atsakovių nuosavybėn, nes ieškovė neprašo priteisti šio turto natūra.

8Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 22 d. nutartimi paliko iš esmės nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimą. Sprendimo dalį, kuria ieškovei iš A. K. priteista 8819,28 Lt kompensacija, papildė žodžiais: „... už pagal E. K. testamentą paveldėtą A. B. priklausančio turto dalį“ ir sprendimo dalį, kuria ieškovei iš S. K. priteista 25 853,50 Lt kompensacija, papildė žodžiais: „... už pagal E. K. testamentą paveldėtą A. B. priklausančio turto dalį“. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nustatė, kad E. K. pajamos 1988-2003 metais buvo apie 200 Lt socialinio draudimo maitintojo netekimo pensija, nuo 1990 m. E. K. jokių papildomų pajamų neturėjo. A. B. nuo 1985 m. vasario 21 d. gaudavo 573,17 Lt senatvės ir 35,50 Lt našlio pensijas. Be to, jis iki 1993 m. lapkričio 22 d. dirbo VŽLĮ „Jūra“, kurioje darbo užmokestį gaudavo ne tik nacionaline, bet ir užsienio valiuta, o šiais pinigais disponavo E. K.. Taip paaiškinamas ir E. K. sąskaitoje turėtas indėlis užsienio valiuta, nes atsakovai nepateikė jokių įrodymų apie šio indėlio kilmę. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad nekilnojamasis turtas E. K. vardu buvo įgytas iš bendrų jos ir A. B. lėšų bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurioje jų dalys yra lygios. A. B. ir E. K., gyvendami kartu ir tvarkydami bendrą ūkį, turėjo tikslą iš bendrų lėšų įsigyti nekilnojamąjį turtą ir šį tikslą įgyvendino. A. B. ir E. K. santykius, įsigyjant turtą, reglamentavo ne SŠK, o CK normos dėl bendrosios dalinės nuosavybės ir jungtinės veiklos. CK 474 straipsnyje buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinis jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus, patvirtinančius kitus byloje surinktus įrodymus, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovės A. K. ir S. K., atstovaujama įstatyminės atstovės N. K., prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

111. Teismai netinkamai vertino įrodymus - nepagrįstai vadovavosi liudytojų parodymais, taip paneigdami oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose esančią informaciją (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, liudytojų parodymais buvo remiamasi sprendžiant dėl sandorių, kuriuos buvo privaloma sudaryti raštu, sudarymo (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Atsakovių nuomone, vertinant įrodymus nepagrįstai buvo pritaikytas tikimybių pusiausvyros principas - išvadas teismai padarė nesant tinkamų įrodymų, vadovaudamiesi prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais (liudytojų parodymais), prieštaraujančiais oficialiesiems rašytiniams įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. G. S., bylos Nr.3K-3-1083/2003). Byloje esantys rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro išrašai, testamentas - nesuteikia pagrindo teigti, kad ginčo butas ir žemės sklypas su pastatais yra bendroji E. K. ir A. B. nuosavybė. Priešingai, pagal byloje esančius įrodymus, ginčo turtas priklausė tik E. K. asmeninės nuosavybės teise. 2003 m. vasario 7 d. testamentas patvirtina, kad E. K. ginčo turtą laikė savo asmenine nuosavybe. Šiuo atveju negalima laikyti, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes nė vienas iš liudytojų tiesiogiai nepatvirtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, būtent kad ginčo turtą E. K. ir A. B. siekė įsigyti bendrosios nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. G. S., bylos Nr. 3K-3-1083/2003). Kadangi A. B. ir E. K. nebuvo sutuoktiniai, tai A. B., duodamas E. K. daugiau nei 500 rub., turėjo šį sandorį įforminti raštu (CK 43 straipsnio 2 dalis). Pagal 1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalį įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis liudytojų parodymais sandoriui patvirtinti, o įstatyme įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šioje byloje nebuvo nė vieno iš pagrindų, leidžiančių, nesant rašytinių sutarčių, liudytojų parodymais įrodinėti faktą, kad A. B. perdavė E. K. dideles pinigų sumas ar kad jis įgijo dalį nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (CK 1.93 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 4 punktas). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai iš esmės pažeidžiama įstatymų nustatyta įrodymų rinkimo, pateikimo, tyrimo tvarka, gautais duomenimis negalima remtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 3 punktas).

12Atsakovių teigimu, įrodžius, kad A. B. perdavė E. K. pinigų sumas, jo įpėdiniai įgytų tik teisę atgauti šias sumas, nes byloje nėra duomenų apie tai, kokiu pagrindu pinigai buvo perduoti. Jei iš tikro A. B. privatizuojant butą perdavė E. K. apie 2000 rub., tai ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti būtent 20 Lt, atsižvelgiant į lito santykį su TSRS ar Rusijos rubliu lito įvedimo momentu. Už žemės sklypą su pastatais buvo sumokėta 2000 Lt. Tai nurodyta 1995 m. lapkričio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartyje. Teismas, nepagrįstai remdamasis tik liudytojų parodymais, nusprendė, kad šią sumą E. K. davė A. B.. Tai pripažinus, ieškovė galėtų reikalauti tik grąžinti 2000 Lt. Pažymėtina, kad tai buvo nurodyta ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 28 d. nutartyje, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo.

13Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad E. K. ir A. B. buvo sutarę sukurti bendrąją nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. O. Č. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-944/2003). E. K. disponavo A. B. gautomis pajamomis, tačiau šie pinigai buvo naudojami buitiniams poreikiams, o ginčo turtas buvo įgytas ne iš A. B. lėšų ir tik E. K. vardu. Faktas, kad A. B. davė pinigų ginčo turtui įsigyti, nėra neginčijamai įrodytas, bet netgi šį faktą pripažinus, kiltų klausimas, kokiu pagrindu jis šiuos pinigus E. K. perdavė - dovanojimo, paskolos, nuomos ar kito sandorio pagrindu. Byloje nėra įrodytas nė vienas iš pagrindų, būtinų bendrosios nuosavybės teisei atsirasti - nei A. B. prisidėjimas savo lėšomis E. K. perkant butą, nei šalių susitarimas sukurti bendrąją nuosavybę. Atsakovių nuomone, E. K. ir A. B., gyvendami kartu, nesiekė sukurti bendrosios nuosavybės, ir abu žinojo, kad ginčo butas ir žemės sklypas su pastatais priklauso tik E. K.. E. K. sutiko, kad A. B. gyventų jai priklausančiame bute, tačiau tai nereiškia, kad taip jam perėjo nuosavybės teisė į butą. Mirus E. K., sprendimą dėl leidimo A. B. naudotis ginčo butu priėmė jos įpėdiniai (CK 6.190 straipsnio 1 dalis). Nors A. B. teigė, kad jo tikroji valia buvo sukurti su E. K. bendrąją nuosavybę, visi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji siekė kitokių tikslų - norėjo įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise.

142. Teismai viršijo byloje pareikštus reikalavimus, nurodydami, kad testamentu gali būti išreikšta ne tikroji E. K. valia (CPK 265 straipsnio 2 dalis). E. K. 2003 m. vasario 7 d. testamentas patvirtintas notaro ir iki šiol galioja, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti, ar testamentu yra išreikšta tikrojo testatorės valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 15 punktas). Testamentu E. K. konkrečiai nurodė, kokį turtą ji palieka savo vaikaitėms, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji norėjo joms palikti tik dalį šio turto, o kitą dalį - A. B..

153. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 328 straipsnį, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, pagrįstas E. K. ir A. B. santykių prilyginimu šeimos santykiams, yra teisėtas ir pagrįstas. Šeimos santykiai turi savo specifiką ir jų teisinis reglamentavimas iš esmės skiriasi nuo bet kokių kitų teisinių santykių reglamentavimo, todėl bendrai gyvenantiems asmenims negali būti pagal analogiją taikomos sutuoktinių santykius reglamentuojančios nuostatos (CPK 3 straipsnio 6 dalis, CK 1.8 straipsnio 3 dalis). Atsakovių teigimu, E. K. ir A. B. nesiekė sukurti šeimos, jie sąmoningai gyveno nesusituokę, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jų santykiai turi būti visiškai prilyginami santuokai. Kadangi E. K. ir A. B. nebuvo susituokę, tai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl nuosavybės teisės nustatymo į privatizuotą butą santuokos byloje. Ginčo buto nuomininkė buvo tik E. K., ir buto privatizavimo metu su ja negyveno nė vienas šeimos narys. Tai, kad A. B. niekada nebuvo E. K. šeimos narys, įrodo faktas, kad nėra susitarimo, kuriuo A. B. būtų sutikęs, jog E. K. taptų buto savininke (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. V. V., bylos Nr.3K-7-311/2002). Jeigu ginčo butas būtų įsigytas bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai jis būtų privatizuotas E. K. ir A. B. vardu ir pirkimo-pardavimo sutartyje būtų nurodytos kiekvieno iš bendrasavininkių dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 22 1 punktas). Tačiau jie negalėjo kartu privatizuoti buto, nes tai galėjo padaryti tik nuomininkas ir jo šeimos nariai - esami ar buvę. Pažymėtina, kad, pagal byloje esančius duomenis, A. B. buvo privatizavęs savo butą Klaipėdoje, Baltijos pr. 79-72, o jo dalį pardavęs įsigijo butą ( - ) (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). A. B. negalėjo privatizuoti kartu su E. K. buto, todėl, net ir įrodžius, kad jis perdavė tam tikrą pinigų sumą E. K., jis negalėjo būti buto privatizavimo subjektu pagal įstatymą.

164. Atsakovių nuomone, teismai nepagrįstai pripažino A. B. nuosavybės teisę į testamentu paliktą turtą kitam asmeniui, nes nėra panaikintas E. K. testamentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. A. v. I. T., bylos Nr.3K-3-460/1999). Be to, turtą, įgytą pagal sandorį, teismai pripažino kito asmens nuosavybe nenuginčijus turto perleidimo sandorio (CK 6.189 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. V. S. B., bylos Nr.3K-3-306/2001). Nesvarbu, ar prašoma grąžinti ginčo turtą natūra, ar kompensuoti už dalį šio turto pinigais, tačiau teismo sprendimas pripažinti A. B. nuosavybės teisę į dalį E. K. įgyto turto iš esmės keičia testamento turinį. Taigi pagal nekilnojamojo turto įsigijimo sandorius, kurie nėra nuginčyti, turtas priklauso vienam savininkui, o pagal teismo sprendimą - kitam.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė L. B. prašo palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad teismai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Ieškovė neprašė priteisti turto natūra, o tik kompensaciją, todėl byloje nereikėjo ginčyti testamento ir sandorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-305/2006). Pagal CK 5.17 straipsnio 1 dalį A. B. neturėjo teisės ginčyti E. K. testamento. Ieškovės teigimu, atsakovės pripažino, kad E. K. disponavo A. B. pajamomis, nes tai patvirtina, kad jie, gyvendami kartu ir tvarkydami bendrą ūkį, turėjo tikslą iš bendrų lėšų įsigyti nekilnojamąjį turtą.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos bylos aplinkybės

20A. B. ir N. K. nuo 1989 metų iki N. K. mirties – 2003 m. vasario 10 d. - gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai neregistruotoje santuokoje, tvarkė bendrą ūkį. E. K. pajamos 1988-2003 m. buvo apie 200 Lt dydžio socialinio draudimo maitintojo netekimo pensijos, nuo 1990 m. E. K. jokių papildomų pajamų neturėjo. A. B. nuo 1985 m. vasario 21 d. gaudavo 573,17 Lt senatvės ir 35,50 Lt našlio pensijas. Be to, jis iki 1993 m. lapkričio 22 d. dirbo VŽLĮ „Jūra“, kurioje darbo užmokestį gaudavo ne tik nacionaline, bet ir užsienio valiuta, o šiais pinigais disponavo E. K.. 1992 m. sausio 3 d. E. K. vardu buvo privatizuotas butas( - ). 1995 m. lapkričio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi E. K. vardu( - ), buvo įsigytas žemes sklypas su sodo nameliu ir kiemo statiniais. A. B. ir N. K., įsigydami šį turtą, naudojo tiek bendro gyvenimo metu įgytas, tiek asmenines A. B. lėšas, gautas jam pardavus 55/100 dalis buto ( - ) (13 400 Lt), taip pat jo turėtas lėšas.

21V. Kasacinio teismo argumentai

22CPK 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenagrinėja bylos faktų.

23Kasatorių argumentuose dominuoja procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai - kasatorių teigimu, proceso teisės normų, tiksliau - įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, netinkamas aiškinimas ir taikymas nulėmė neteisingą bylos išsprendimą.

24Kolegija konstatuoja, kad šioje byloje buvo svarbu nustatyti nuosavybės teisės subjektus, taip pat nuspręsti dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių prašomo dalyti turto teisinį statusą, aiškinimo ir taikymo. Nustatant nuosavybės teisės subjektus ir prašomo dalyti turto teisinį statusą esmine pripažintina teismų nustatyta ir atsakovių pripažįstama (taip pat ir kasaciniame skunde) aplinkybė, kad A. B. ir E. K. kaip faktiniai sutuoktiniai gyveno nuo 1989 m. iki E. K. mirties, t. y. 2003 m. vasario 10 d., tai lemia išvadą, kad juos siejo ir turtiniai santykiai.

25Bylą nagrinėję teismai byloje surinktus įrodymus vertino vadovaudamiesi tikėtinumo taisykle. Tai atitinka kasacinio teismo formuojamą procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo praktiką. Tikėtinumo taisyklės esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie lemia didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Dėl įrodymų vertinimo taisyklės konkrečiose bylose kasacinis teismas jau yra pasisakęs (pvz., Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr.3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta byloje UAB „AAA“ v. Valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta byloje G. U. v. O. I., bylos Nr. 3K-3-862/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta byloje UAB „Korporacija Lietverslas“ v. E. G., bylos Nr. 3K-3-113/2003; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. AB „Panevėžio duona“, byla Nr. 3K-3-513/2004 (nutartis paskelbta biuletenyje Teismų praktika 23, p.13-18); ir kt.). Taip pat kolegija pažymi, kad šios taisyklės taikymas yra priimtinas ir pateisinamas tik tais atvejais, kada byloje nėra surinkta pakankamai tiesioginių ar šalutinių įrodymų, kurių visuma teiktų pagrindą padaryti konkrečias ir neabejotinas išvadas dėl ginčo dalyko, ar surinkti įrodymai yra prieštaringi, bet teismas turi apsispręsti dėl byloje darytinų išvadų ir priimti sprendimą dėl pareikšto reikalavimo, tačiau ši taisyklė neturėtų teikti pagrindo prielaidos forma daryti išvadas, kuriomis šalims nustatomos naujos pareigos ar sukuriamos teisės, kada tokių išvadų iš esmės nepagrindžia jokie įrodymai.

26Pasisakydama dėl materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė tarp faktinių sutuoktinių atsiradusius turtinius santykius, tinkamai teisiškai juos kvalifikavo ir taikė 1964 m. CK normas, reglamentuojančias jungtinę veiklą, nes turtas, dėl kurio nuosavybės yra kilęs ginčas, įsigytas 1992 m. ir 1995 m. CK 472 straipsnyje nustatyta piliečių teisė sudaryti bendrosios jungtinės veiklos sutartį ir jos pagrindu kurti nuosavybę, kuri bus jų bendroji dalinė nuosavybė. Kad būtų pasiektas tikslas, jungtinės veiklos dalyviai įneša įnašus pinigais, kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (CK 474 straipsnis). Įstatymo nuostatos teikia pagrindą išvadai, kad bendras turtas gali būti kuriamas dalyvių lėšomis, kitu jų turtu ar dalyvaujant savo darbu. Dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Šios gali būti bendros, tarp jų - gautos iš kartu tvarkomo ūkio. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, tai dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta byloje Z. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-236/2003). Dėl to pagrįstas apeliacinės instancijos teismo sprendimas pripažinti, kad faktiniai sutuoktiniai kuria turtą, kuris laikomas bendrąja daline jų nuosavybe.

271. Dėl nuosavybės teisių į butą.

28Ieškovas A. B. (vėliau - jo teisių perėmėja ieškovė L. B.) teigė, kad butas( - ) pripažintinas faktinių sutuoktinių A. B. ir E. K. bendrąja daline nuosavybe, kurioje A. B. dalis - 12/100. Bylą nagrinėję teismai šį reikalavimą patenkino. Tačiau kolegija konstatuoja, kad tenkinant šį reikalavimą buvo netinkamai taikytos įrodymų vertinimą reglamentuojančios procesinės teisės normos (CPK 185 straipsnis).

29Buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1992 m. sausio 3 d., butas įgytas E. K., kuri buvo buto nuomininkė, nuosavybėn. Pagal buto privatizavimo metu galiojusio Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma. Taigi įstatymas kaip privalomą gyvenamojo ploto privatizavimo sąlygą nustatė šeimos narių susitarimą, kas taps perkamo gyvenamojo ploto savininku (bendrasavininkiais). Minėta, kad perkamo buto nuomininkė buvo E. K.. A. B. nebuvo pripažintas nuomininko šeimos nariu, taigi jis nebuvo subjektas, galintis dalyvauti privatizuojant butą. Nors bylą nagrinėję teismai išsamaus rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų ištyrimo ir vertinimo pagrindu nustatė buvus artimus faktinių sutuoktinių santykius, tačiau išvada, kad A. B. lėšomis (perduodamas E. K. 2000 rub.) taip pat dalyvavo įgyjant nuosavybėn butą, nepagrįsta įrodymais. Šiam faktui pagrįsti nei ieškovas A. B., nei jo teisių perėmėja L. B. nepateikė net šalutinių įrodymų. Tik nustatyta geresnė A. B. materialinė padėtis ir bendro gyvenimo faktas negalėjo būti pakankamu pagrindu pripažinti jo dalyvavimą privatizuojant butą prisidedant lėšomis ir būtent nurodyta suma. Dėl to kolegija sprendžia, kad reikalavimas pripažinti A. B. buvus buto bendraturčiu ir atitinkamai turinčiu teisę į kompensaciją yra neįrodytas, todėl nepagrįstas ir atmestinas (CPK 346 straipsnis 2 dalis 1 punktas).

302. Dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą ir statinius.

31Nuspręsdama dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą ir statinius ( - ) kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, nes surinkti įrodymai teikia pagrindą pripažinti A. B. buvus bendraturčiu ir atitinkamai turėjusiu teisę į piniginę kompensaciją. Bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl A. B. turtinių teisių yra pagrįsta ne tik liudytojų parodymais, bet ir rašytiniais įrodymais. Byloje apklausti liudytojai, kaimynai sodininkų bendrijoje, paaiškino, kaip jie suprato dėl A. B. teisių: vertindami jo požiūrį į naudojimąsi turtu, šio tvarkymą, priežiūrą, jo santykius su E. K. (manė juos esant sutuoktiniais) jie suprato, kad A. B. taip pat yra šio turto savininkas. Nustatyta, kad A. B. nuo 2000 m. iki savo mirties (2004 m. birželio 19 d., t. y. daugiau nei metus po E. K. mirties) gyveno ginčo statiniuose, jais naudojosi kaip savais, mokėjo mokesčius (T. 1, b. l. 108). Apie tai, kad A. B. lėšomis prisidėjo įsigyjant statinius ir žemės sklypą sodininkų bendrijoje, galima išvada ir vertinant šio turto pirkimo aplinkybes, turima omenyje, kad šio turto pirkimo metu faktiniai sutuoktiniai jau apie šešerius metus buvo pragyvenę faktinėje šeimoje, juos siejo bendra buitis, turtiniai santykiai, 1995 m. spalio 11 d. A. B. už 13 400 Lt pardavė savo turėtą nuosavybę, o žemės sklypas ir sodo statiniai pirkti netrukus – 1995 m. lapkričio 20 d. (T. 1, b. l. 23, 205). Tai tiesiogiai lemia išvadą apie A. B. geras finansines galimybes įgyti ginčo turtą, o visų šių aplinkybių nustatymas lemia kitą išvadą, kad A. B. buvo šio turto bendraturtis, asmeninėmis lėšomis prisidėjęs kuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai).

32Nurodytais motyvais kolegija pripažįsta pagrįstomis bylą nagrinėjusių teismų išvadas dėl buvusių ieškovo A. B., o vėliau jo teisių perėmėjos ieškovės L. B. turtinių teisių į žemės sklypą ir statinius sodininkų bendrijoje. Šių išvadų nepaneigia kasacinio skundo argumentai, kad turto registracijos E. K. vardu ir testamento surašymo faktai patvirtina tik jos nuosavybės teises bei skunde keliamos versijos dėl galbūt kitu teisiniu pagrindu A. B. perduotų lėšų. Ši bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis yra pagrįsta tinkamu įstatymų aiškinimu ir taikymu (CPK 346 straipsnis).

333. Dėl nuosavybės teisės į ginčo dalyku esantį nekilnojamąjį turtą pripažinimo.

34Kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų rezoliucinėje dalyje fiksuota išvada, kurios pagrindu A. B. pripažinta nuosavybės teisė į 1/2 dalį žemės sklypo ir statinių sodininkų bendrijoje, lemia teisinį neaiškumą ir neapibrėžtumą. Pagal CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus sandoriai ir teismų sprendimai yra savarankiški civilinių teisių ir pareigų, taigi ir nuosavybės teisių į daiktus, atsiradimo pagrindai. Pagal byloje susidariusią teisinę padėtį, atsakovių nuosavybės teisės į ginčo objektus yra atsiradusios sandorio, t. y. 2003 m. vasario 7 d. testamento pagrindu. Šis testamentas nebuvo ginčijamas, jis teismo sprendimu nepakeistas. Dėl to teismo sprendimu pripažinus A. B. nuosavybės teisę į ginčo dalyku esantį turtą, susidaro situacija, kai savarankiškais civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindais – testamentu ir teismo sprendimu yra pripažinta skirtingų asmenų – atsakovių ir A. B. nuosavybės teisė į tą patį turtą, nors tai, minėta, lemia teisinį neaiškumą ir neapibrėžtumą. Dėl to teismų procesinių sprendimų motyvuojamojoje dalyje nurodytos išvados dėl A. B. nuosavybės teisių atsiradimo pagrindo ir jo teisinio statuso yra pakankamos, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje būtų išspręstas tik kompensacijos priteisimo klausimas.

35Pakeičiant bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus atitinkamai perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Kadangi kolegija tenkina dalį kasacinio skundo – priima procesinį sprendimą atmesti ieškinį, pareikštą A. K., tai iš jos valstybei nepriteisiama 30,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės L. B.), taip pat nepriteisiama 335,05 Lt žyminio mokesčio ieškovei L. B.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorės prie kasacinio skundo nepridėjo dokumento, patvirtinančio turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl kolegija nesprendžia dėl šių išlaidų priteisimo iš ieškovės patenkinus dalį kasacinio skundo.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 22 d. nutartį pakeisti.

38Vykdytinas teismų procesinių sprendimų rezoliucines dalis išdėstyti taip:

39Patenkinti ieškinio dalį ir priteisti ieškovei L. B. iš atsakovės S. K. 25 853,50 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai aštuoni šimtai penkiasdešimt trys Lt penkiasdešimt ct) piniginę kompensaciją už pagal E. K. testamentą paveldėtą A. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą: 1/2 dalį žemės sklypo( - ), kurio vertė 6396 Lt, jame esančią 1/2 dalį pastato, ( - ), su 1/2 dalimi kiemo statinių, ( - ), vertė 45 311 Lt.

40Atsakovei A. K. pareikštą ieškinį atmesti.

41Priteisti iš ieškovės L. B. valstybei 30 (trisdešimt) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

42Priteisti iš atsakovės S. K. valstybei 91 (devyniasdešimt vienas) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

43Priteisti iš atsakovės S. K. ieškovei L. B. 1005 (vienas tūkstantis penki) Lt žyminio mokesčio.

44Priteisti N. K. iš ieškovės L. B. 265 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovo A. B. teisių perėmėja L. B. prašė teismo pripažinti butą ( - )... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimas ir nutartis... 7. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį... 8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovės A. K. ir S. K., atstovaujama įstatyminės... 11. 1. Teismai netinkamai vertino įrodymus - nepagrįstai vadovavosi liudytojų... 12. Atsakovių teigimu, įrodžius, kad A. B. perdavė E. K. pinigų sumas, jo... 13. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad E. K. ir A. B. buvo sutarę... 14. 2. Teismai viršijo byloje pareikštus reikalavimus, nurodydami, kad testamentu... 15. 3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 328 straipsnį,... 16. 4. Atsakovių nuomone, teismai nepagrįstai pripažino A. B. nuosavybės teisę... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė L. B. prašo palikti nepakeistus... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos bylos aplinkybės... 20. A. B. ir N. K. nuo 1989 metų iki N. K. mirties – 2003 m. vasario 10 d. -... 21. V. Kasacinio teismo argumentai... 22. CPK 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus... 23. Kasatorių argumentuose dominuoja procesinės teisės normų aiškinimo ir... 24. Kolegija konstatuoja, kad šioje byloje buvo svarbu nustatyti nuosavybės... 25. Bylą nagrinėję teismai byloje surinktus įrodymus vertino vadovaudamiesi... 26. Pasisakydama dėl materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, kolegija... 27. 1. Dėl nuosavybės teisių į butą.... 28. Ieškovas A. B. (vėliau - jo teisių perėmėja ieškovė L. B.) teigė, kad... 29. Buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1992 m. sausio 3 d., butas įgytas E.... 30. 2. Dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą ir statinius.... 31. Nuspręsdama dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą ir statinius ( - )... 32. Nurodytais motyvais kolegija pripažįsta pagrįstomis bylą nagrinėjusių... 33. 3. Dėl nuosavybės teisės į ginčo dalyku esantį nekilnojamąjį turtą... 34. Kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų... 35. Pakeičiant bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus atitinkamai... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimą ir... 38. Vykdytinas teismų procesinių sprendimų rezoliucines dalis išdėstyti taip:... 39. Patenkinti ieškinio dalį ir priteisti ieškovei L. B. iš atsakovės S. K. 25... 40. Atsakovei A. K. pareikštą ieškinį atmesti.... 41. Priteisti iš ieškovės L. B. valstybei 30 (trisdešimt) Lt išlaidų,... 42. Priteisti iš atsakovės S. K. valstybei 91 (devyniasdešimt vienas) Lt... 43. Priteisti iš atsakovės S. K. ieškovei L. B. 1005 (vienas tūkstantis penki)... 44. Priteisti N. K. iš ieškovės L. B. 265 Lt žyminio mokesčio, sumokėto... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...