Byla 2A-528-430/2018
Dėl patirtų išlaidų priteisimo ir dokumentų išreikalavimo, išvadą teikianti institucija byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų L. B. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. Š. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. Š. ieškinį atsakovei S. J. dėl nuostolių atlyginimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovės S. J. priešieškinį ieškovui Z. Š. dėl patirtų išlaidų priteisimo ir dokumentų išreikalavimo, išvadą teikianti institucija byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. I. Z. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės S. J. 14 985,99 Lt (4340,24 Eur) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad 2011 m. spalio 28 d. jis (kaip pardavėjas) ir atsakovė (kaip pirkėja) pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią jis pardavė, o atsakovė įsigijo ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį pastato - vienbučio gyvenamojo namo bei ½ dalį gręžtinio vandens šulinio (gręžinio), esančių ( - ). Atsakovė įsigytoje namo dalyje gyvena nuo šio turto įsigijimo iki šiol, tačiau namo bei sklypo priežiūros ir išlaikymo išlaidų nemoka, visas išlaidas apmoka ieškovas. Ieškovas iš atsakovės prašo priteisti bendrą 14 985, 99 Lt sumą jo patirtų išlaidų (nuostolių) atsakovei priklausančios žemės sklypo bei žemės dalies išlaikymui, kurią sudaro tokios išlaidos, patirtos nuo 2011-10-28 iki 2014-06-01: ½ dalis visų išlaidų elektrai – 2683,02 Lt; ½ dalis komunalinių atliekų tvarkymo išlaidų – 320,00 Lt; ½ dalis išlaidų medienai, skirtai namo ir vandens šildymui – 3333,34 Lt; ½ dalis išlaidų žemės sklypo apželdinimui ir teritorijos sutvarkymui – 674,21 Lt; ½ dalis patirtų išlaidų žemės sklypo, kuriame stovi gyvenamasis namas, aikštelės ir laiptų išklojimui klinkerio trinkelėmis laiptų apdailai - 7975,42 Lt. Ieškovas ir atsakovė nebuvo sudarę santuokos, partnerystė neregistruota, jungtinės veiklos sutartis sudaryta nebuvo, jie vedė bendrą ūkį nuo 2011 m., o 2012 m. gimė vaikas.
  1. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė atmesti ieškinio reikalavimus. Atsakovė nurodė, kad viena iš priežasčių, dėl kurių ji ginčo turtą iš ieškovo pirko, buvo ta, jog nuo 2010 metų ją ir ieškovą siejo artimi santykiai. Nuo 2011 metų rudens ji ir ieškovas pradėjo gyventi kartu kaip šeima, vedė bendrą ūkį iki 2013 metų pavasario. Jiems gyvenant kartu, kaip šeimai, nebuvo susitarimo dėl namo išlaikymo. Tuo laiku ji išlaikė jų su ieškovu bendrą vaiką, mokėdavo auklei, pirko bei gamino valgį sau, vaikams ir ieškovui, o ieškovas rūpinosi gyvenamąja aplinka. Prie namo išlaikymo prisidėdavo ir ji, 2011 metais pirko kurą šildymui, apmokėdavo kitas ieškovo vardu išrašytas sąskaitas, nes ieškovas tuo metu turėjo finansinių sunkumų. Pažymėjo, kad kai kurių išlaidų, susijusių su namo išlaikymu, pagrįsti pirkimo dokumentais neturi galimybės, kadangi jiems su ieškovu gyvenant kaip šeimai, nematė reikalo rinkti išlaidas patvirtinančius dokumentus. Mano, kad ieškinys yra nepagrįstas, o ieškovas siekia atkeršyti už tai, jog ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
  1. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 661 Eur (2 281,37 Lt) išlaidų; įpareigoti ieškovą perduoti namo įrenginių sutartis ir techninius projektus bei vartojimo sutartis, tam, kad ji galėtų pasidaryti minėtų dokumentų kopijas: gyvenamojo namo Vilniaus rajone, Sudervės k., S. B. J. g. 2, projektą (techninį ir darbo); statybos užbaigimo dokumentus; dujų rezervuaro ir dujų šildymo sistemos, nuotekų valymo sistemos, signalizacijos, elektros projektus; gręžtinio vandens šulinio techninius dokumentus ir projektą; techninius ir garantinius įrenginių dokumentus: dujų rezervuaro pasą, 2013 m. gruodžio mėn. įsigyto hidroforo dokumentus, kieto kuro katilo, dujų katilo, signalizacijos sistemos ir nuotekų valymo sistemos techninius dokumentus; aptarnavimo, priežiūros ir vartojimo sutartis. Priešieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nustojus vesti bendrą ūkį, ji ir toliau prisidėdavo prie namo išlaikymo - mokėjo draudimo įmokas, prisidėdavo prie bendrų pirkinių, pirkdavo įvairius buityje reikalingus daiktus ir pan. Pažymėjo, jog pats ieškovas nuo to laiko, kai jie nustojo gyventi kaip šeima, neprisidėjo prie jų bendro turto išlaikymo, priešingai, elgėsi piktybiškai bei trukdė tinkamai rūpintis turtu. Ieškovė patyrė šias išlaidas: už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. už jų namui tiektą elektrą sumokėjo 691,24 Lt, todėl pusę šios sumos, t. y. 345,62 Lt turėtų padengti ieškovas; už nuotekų valymo įrenginių aptarnavimo paslaugas sumokėjo 550 Lt, ieškovas turėtų padengti pusę šios sumos, t. y. 275 Lt, kadangi nuotekų valymo sistema yra bendra visam namui; 2014 m. lapkričio 6 d. už dujinio katilo patikrinimą buvo sumokėta 100 Lt bei suremontuota šildymo sistema. Namo šildymo sistemos remontas bei reikiamų detalių pirkimas kainavo 867,61 Lt, dėl to ieškovas turėtų atlyginti pusę išlaidų, t. y. 483,80 Lt. Z. Š. savavališkai atjungė namo nuotekų valymo sistemą bei išėmė name orapūtę, todėl atsakovė turėjo pirkti naują orapūtę, kuri kainavo 470 Lt, bei už nuotekų valymo sistemos sutvarkymą, naujos orapūtės pajungimą sumokėti 242 Lt. Kadangi šios išlaidos atsirado išimtinai dėl ieškovo piktavališkų veiksmų, visas išlaidas, t. y. 712 Lt turėtų atlyginti ieškovas. Atsakovė nurodė, kad visos dėl jų bendro turto sudarytos sutartys bei techniniai dokumentai yra Z. Š. žinioje, be jų atsakovė negali užsakyti kai kurių būtinų namo priežiūros darbų. Jai priklauso ½ dalis turto namo, todėl ji turi teisę turėti šių dokumentų kopijas, tačiau Z. Š. atsisako perduoti jai reikiamų dokumentų, sutarčių kopijas. Kadangi ieškovas atsisako pateikti dokumentų kopijas, teismo prašė išreikalauti iš Z. Š. namo įrenginių sutartis ir techninius dokumentus bei pasirašytas vartojimo sutartis, kad galėtų pasidaryti šių dokumentų kopijas.
  1. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas prašė atmesti atsakovės priešieškinį. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog ji patyrė būtinas išlaidas gyvenamojo namo išlaikymui bei kad buvo gavusi ieškovo rašytinį sutikimą daryti priešieškinyje nurodytus darbus. Ieškovo įsitikinimu nuo 2011 metų trejus metus atsakovė visiškai nesidomėjo, nesirūpino jų bendro namo priežiūra, neišmanė kaip valdyti namo inžinerines sistemas. Atsakovė, nors ir nurodė, esą 2014 metų rudenį ieškovas tyčia sugadino ir suniokojo bendrą turtą, dėl ko ji patyrė papildomų išlaidų, tačiau neįrodė, ką konkrečiai sugadino ieškovas. Atsakovė nurodė esą 2014 metų rudenį atliko katilinės remontą, tačiau ieškovui neparodė katilinėje pakeistų detalių ir mechanizmų, šių detalių ir mechanizmų nepateikė teismui kaip įrodymo, kad jos buvo faktiškai pakeistos. Atsakovė pateikė banko pervedimų išrašus, įrodinėdama, kad už elektros mokėjimus patyrė 691 Lt išlaidų, bet šios sumos nepagrindė AB „L.“ išrašytomis sąskaitomis. Banko pervedimų išrašai nepagrindžia išlaidų dydžio, nes atsakovė galėjo nekontroliuojamai avansu deklaruoti ateityje suvartotiną elektrą. Atsakovė neįrodė, kad už vieną m3 dumblo, išsiurbto iš namo nuotekų valymo talpos, buvo būtina sumokėti 550 Lt UAB ( - ), nes pagal UAB ( - ) valstybės patvirtintus įkainius pašalinti vieną m3 dumblo kainuoja 150 Lt. Atsakovė neįrodė, kad namo katilinėje pakeitė sugedusį karšto vandens cirkuliacinį siurblį, kurio vertė 487,90 Lt. Atsakovė ieškovo neinformavo apie gedimą, ieškovui nesuteikė galimybės dalyvauti siurblio pakeitimo metu ir neprašė pinigų itin brangiam siurbliui įsigyti, nepateikė siurblio techninio paso, garantinio talono su gaminio numeriu, nepateikė sąskaitos faktūros su nurodyta jos pavarde, nepateikė siurblio keitimo paslaugos apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Tai įrodo, kad siurblys faktiškai nebuvo pakeistas. Atsakovė neįrodė, kad buvo būtina išvalyti dūmtraukį ir dar 2 kartus per mėnesį, sumokant 240 Lt sumą. Ieškovo manymu atsakovė fiktyviai išrašė mokėjimo kvitus už neatliktas valymo paslaugas. Atsakovė neįrodė, kad buvo būtina atlikti dujinio katilo patikrą, sumokant 100 Lt. Dujinis katilas šildymui nebenaudojamas nuo 2008 metų dėl to, kad namo šildymas suskystintomis dujomis tris kartus brangesnis nei šildymas kietu kuru. Ieškovas nedavė sutikimo šildyti namą suskystintomis dujomis ir nebuvo informuotas, kad tokia patikra bus atlikta. Atsakovė pasamdė įmonę „B.“, kuri galimai atliko didelio masto katilinės remontą už 867 Lt. Pagal pateiktą sąskaitą matosi, kad dėl atsakovės kaltės - ji dėl nemokėjimo naudotis katiline perkaitino vandens pašildymo sistemą - katilinėje įvyko hidraulinis sprogimas, sugadinęs išmetimo blokelį, oro reguliatorių, termostatinį traukos reguliatorių ir išsiplėtimo indą. Apie atsakovės sukeltą avariją ieškovas nebuvo informuotas, ieškovui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti katilinės remonte, pinigų už remontą iš ieškovo nebuvo prašoma. Šios išlaidos atsirado dėl atsakovės kaltės, dėl to pastaroji turėtų jas atlyginti. Atsakovė neįrodė, kad buvo būtina atlikti nuotekų valymo įrenginio aptarnavimą ir įsigyti orapūtės membraną. Dalyvauti nuotekų valymo įrenginio aptarnavime ieškovas nebuvo pakviestas, rakto nuo nuotekų valymo įrenginio elektrinės orapūtės dėžės atsakovė neturėjo, todėl užraktas buvo sulaužytas savavališko aptarnavimo metu. Atsakovė neįrodė, kad būtina įsigyti naują nuotekų valymo įrenginio orapūtę už 470 Lt ir sumokėti už jos pajungimą 242 Lt. Pažymėjo, kad 2014 m. spalio 3 d. radęs veikiančią elektrinę orapūtę atvirame ore ir nustatęs, kad orapūtės apsauginės dėžės užraktas sulaužytas, ieškovas atjungė elektrinę orapūtę ir ją pašalino iš nerakinamos apsauginės dėžės, apie pavojų informavo el. paštu bei pareikalavo, kad atsakovė sutaisytų užraktą. Dėl ieškovui nesuprantamų priežasčių atsakovė nupirko naują orapūtę už 470 Lt, už jos pajungimą sumokėjo 242 Lt, sutaisė užraktą ir užrakino orapūtės dėžę savo pakabinama spyna. Atsakovė žinojo, jog yra veikianti orapūtė, bet nupirko naują orapūtę ir nepagrįstai reikalauja iš ieškovo padengti visas išlaidas naujai orapūtei įsigyti ir pajungti. Be to, ji įsigijo nereikalingą orapūtės membraną už 60 Lt, nors nauja orapūtė turi veikiančią membraną. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovą perduoti jai priešieškinyje nurodytus dokumentus nėra aiškiai suformuluotas, tokio reikalavimo neįmanoma įvykdyti. Gyvenamojo namo dalis yra ieškovo nuosavybė, tad jis neprivalo niekam perduoti šio namo dokumentų. Pažymėjo, kad gyvenamojo namo techninio projekto kopija atsakovei įteikta dar prieš pasirašant namo pirkimo-pardavimo sutartį, ir atsakovė neįrodė, jog tokia kopija jai nebuvo pateikta. Taip pat atsakovė nepagrįstai reikalauja dokumentų, kurie yra sudėtinė namo techninio projekto dalis arba dokumentų, kurie neegzistuoja. Be to, neprotinga reikalauti iš ieškovo dokumentų, praėjus daugiau kaip dešimčiai metų po namo statybos, kadangi daug statybinių medžiagų, mechanizmų ir įrenginių buvo įsigyta be techninių pasų ir garantinių dokumentų arba laikui bėgant šie dokumentai tiesiog neišliko. Atsakovė nekonkretizavo sutarčių, kurias siekia išreikalauti iš ieškovo, nepateikė įrodymų, kad minėtos sutartys egzistuoja. Ieškovė priešieškiniu nepagrįstai reikalauja perduoti jai dujų rezervuaro techninį pasą, kadangi ieškovas dujų rezervuaro atsakovei nepardavė. Dujų rezervuaras, kaip ieškovo nuosavybė, užregistruotas Valstybinėje darbo inspekcijoje.
  1. I. Z. Š. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė teismo nustatyti S. V. Š. bendravimo tvarką su tėvu Z. Š., sudarant sąlygas Z. Š. minimaliai bendrauti su S. V. Š. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. ten, kur gyvena vaikas, bei priteisti iš atsakovės S. J. bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1352-855/2014 nustatė nepilnametės dukters S. V. Š. gyvenamąją vietą su motina. Pažymėjo, kad jo bendravimas su dukra iki 2014 m. gruodžio 3 d. buvo normalus, jie nemažai laiko praleisdavo drauge, juos siejo šilti emociniai ryšiai, santykiai, jie gyveno tame pačiame vienbučiame name ( - ). Nuo 2013 metų pavasario ieškovas su atsakove neranda bendros kalbos, o nuo 2014 m. gruodžio 3 d. atsakovė piktavališkai neleidžia ieškovui pasimatyti su dukra. Tai trukdo jam bendrauti su dukra jos gyvenamoje ar kitoje vietoje. 2014 m. gruodžio 3 d. dėl atsakovės S. J. pareikštų nepagrįstų piktavališkų skundų, jo bendravimas su vaiku nutrūko. Vilniaus rajono apylinkės teismas ieškovui skyrė kardomąją priemonę - suėmimą 14 dienų terminui, kuris buvo du kartus pratęstas vienam mėnesiui ir penkioms dienoms. Tokiu būdu ieškovas neturi galimybių su dukra bendrauti, dukros motina tam ne tik nesudaro sąlygų, bet ir įvairiais būdais trukdo matytis su mažamete dukra, kartu leisti laiką, dalyvauti ją auklėjant. Ieškovas mano, kad bendravimo su vaiku vieta turi būti nustatyta jo arba atsakovės gyvenamoje vietoje, arba kitoje vietoje Vilniaus rajone ar Vilniaus mieste. Pažymėjo, jog ieškovas nesutinka, kad būtų atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė siekiant nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką. Nesutinka, kad vaikas būtų apklaustas dėl bendravimo su juo tvarkos, nes mano, kad vaikui gali būti padaryta įtaka. Pažymėjo, kad nuo 2015 m. rudens S. V. Š. pradėjo lankyti darželį ir nuolat sirgti, dėl to ieškovo nuomone, jis objektyviai su vaiku negali susitikti niekur kitur kaip tik vaiko gyvenamojoje vietoje.
  1. Atsakovė su pareikštu ieškovo ieškiniu dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš dalies sutiko. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog prieš nustatant bendravimo su vaiku tvarką būtina objektyviai įsitikinti, ar atsakovas nekelia pavojaus šalių nepilnametei dukrai. Atsakovės nuomone, ieškovo ir dukros bendravime bent vienerius metus turėtų dalyvauti psichologas, kuris stebėdamas jų ryšį nustatytų, ar tėvo ir dukros bendravimo nauda yra didesnė už žalą arba turėtų būti nustatytas atsakovo ir vaiko bendravimas ne namuose, o viešoje vietoje – žaidimų kambariuose ar kitose viešose šalių sutartose vietose. Abejoja, ar šalys galėtų taikiai susitarti dėl susitikimų vietos. Atsakovės įsitikinimu, vaiką yra nesaugu palikti su tėvu ne viešoje vietoje. Ieškovui niekas ir niekada nedraudė bendrauti su dukra ir tik dėl jo paties veiksmų - naudoto smurto, jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė. Nurodė, kad ieškovas pats nelankė vaiko ir juo nesidomėjo, nes nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. bei nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. vasario mėn. pats neatvyko į susitikimus su vaiku. Jei susitikimai įvykdavo, jis su vaiku bendraudavo tik apie 2 minutes, o tada eidavo tvarkyti daržo arba keldavo konfliktus.
  1. Išvadą teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo pateikta bendravimo su vaiku tvarka neprieštarauja vaiko interesams, todėl Skyrius neprieštarauja dėl Z. Š. bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, tačiau mano, kad bendravimas turėtų būti nustatytas ne namų, o neutralioje aplinkoje. Pažymėjo, kad ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku, bendravimo tvarka turėtų būti nuosekli, Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo tvarka šalims tinkama, kadangi teismas atsižvelgė į itin konfliktiškus šalių santykius. Šalių nuolatiniai konfliktai kenkia vaikui, todėl nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo vietą vaiko gyvenamojoje vietoje yra netikslinga, nes viešoje vietoje yra mažesnė šalių konfliktų galimybė. Pažymėjo, kad vaikas kenčia ne nuo ieškovo veiksmų, o nuo šalių konfliktiškų santykių. Vaiko ir tėvo susitikimuose neturėtų dalyvauti nei Vaiko teisių apsaugos specialistas, nei psichologas, nes tokio asmens dalyvavimas būtinas tik tada, kai siekiama atkurti vaiko ir tėvo ryšį, o šiuo atveju vaikas pažįsta tėvą ir atkurti ryšio nereikia. Vaiko nuomonė dėl bendravimo su tėvu buvo išklausyta pirmo vaiko susitikimo su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoju metu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo ieškinius ir atsakovės priešieškinį.
  2. Teismas nustatė ieškovo Z. Š. bendravimo su dukra S. V. Š. tvarką: Z. Š. su dukra S. V. Š. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. neutralioje aplinkoje – prekybos centre „O.“ esančiame vaikų kambaryje – pramogų parke ( - ), arba prekybos centre „A.“ esančiame vaikų kambaryje ( - ), į kuriuos S. V. Š. atveža atsakovė S. J., kuri apmoka už dukros S. V. Š. vaikų kambaryje praleistą laiką. Įpareigojo ieškovą komunikacijos priemonėmis informuoti atsakovę prieš 2 dienas iki susitikimo, kai ieškovas neturės galimybės atvykti į numatytą susitikimą su dukra S. V. Š.. Įpareigojo atsakovę dukros S. V. . ligos atveju ir turint tai patvirtinančius įrodymus komunikacijos priemonėmis informuoti ieškovą prieš susitikimą, kad jis neįvyks dėl dukros ligos. D. S. V. Š. ligos neįvykusio susitikimo laikas perkeliamas į artimiausią savaitgalį po ligos, įpareigojant atsakovę S. J. informuoti ieškovą apie susitikimo laiką komunikacijos priemonėmis.
  3. Teismas priteisė iš atsakovės S. J. 671,96 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t. y. 671,96 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. birželio 10 d. iki sprendimo visiško įvykdymo, 104,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui Z. Š..
  4. Likusioje dalyje ieškovo ieškinio teismas netenkino.
  5. Teismas spręsdamas atsakovės priešieškinį, priteisė iš Z. Š. 660,74 Eur nuostolių atlyginimo, 1653,74 Eur bylinėjimosi išlaidas S. J. bei įpareigojo Z. Š., per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti 1 (vienam) mėnesiui, skaičiuojant nuo dokumentų perdavimo dienos, S. J. šiuos dokumentus: Gyvenamojo namo, ( - ), projektą (techninį ir darbo); nuotekų valymo sistemos projektą; elektros projektą; dujų rezervuaro techninį pasą.
  6. Likusioje dalyje atsakovės priešieškinio teismas netenkino.
  7. Teismas sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo konstatavo, jog tarp šalių susiklosčiusi itin konfliktinė situacija, kurios neigiamus padarinius jaučia šalių mažametis vaikas, dėl to, siekiant išvengti galimų konfliktų ateityje, netikslinga nustatyti tokią ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką, kurioje dalyvautų psichologas ar Vaiko teisių apsaugos specialistas, netikslinga nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo vietą vaiko gyvenamojoje vietoje. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją byloje, siekiant užtikrinti vaiko ir šalių interesus, ieškovas turi bendrauti su dukra neutralioje (viešoje) vietoje, pvz. prekybos centruose ( - ), esančiuose vaikų žaidimų kambariuose.
  8. Teismas sprendimo dalyje dėl ieškovo nuostolių atlyginimo nustatė, jog šalys iki 2013 m. gegužės mėn. gyveno faktinėje šeimoje, augino bendrą dukrą ir vedė bendrą ūkį. Išlaidos, kurios patirtos, kai šalys gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį, laikomos bendromis šeimos išlaidomis, nepriklausomai nuo to, kuris iš šeimos narių jas apmokėjo. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gyvenamojo namo išlaikyme dalyvavo ne tik ieškovas, bet ir atsakovė, pirkdama malkas ir drausdama namą. Gyvenant kartu, šalys ne tik vedė bendrą ūkį, bet ir bendru sutarimu valdė bei tvarkė bendrosios dalinės nuosavybės teise turėtą turtą, todėl teismas pripažino nepagrįstu ieškovo ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovės pusę ieškovo nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2013 m. gegužės mėn. apmokėtų gyvenamojo namo ir žemės sklypo išlaikymo, pagerinimo išlaidų, komunalinių mokesčių ir šioje dalyje ieškinį atmetė.
  9. Teismas išskyrė laikotarpį nuo 2013 m. gegužės mėn., kai šalys nebegyveno faktinėje šeimoje, o atsakovė gyveno gyvenamajame name ir naudojosi visomis komunalinėmis paslaugomis. Nustatė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2014 m. birželio 1 d. sumokėjo 563,19 Eur elektros išlaidų; 115,85 Eur komunalinių atliekų tvarkymo išlaidų ir 664,85 Eur 2013 m. birželio 6 d. išlaidų už medieną. Pripažino, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2014 m. birželio 1 d. šalims, kaip bendrasavininkams, buvo įstatyminė pareiga lygiomis dalimis apmokėti gyvenamojo namo komunalinius mokesčius ir medienos, skirtos namo ir vandens šildymui, išlaidas, todėl ieškinio reikalavimas dėl 281,60 Eur (563,19 Eur / 2) elektros išlaidų apmokėjimo; 57,93 Eur (115,85 Eur/ 2) komunalinių atliekų tvarkymo ir 332,43 Eur (664,85 Eur / 2) sumokėtų už medieną, iš viso dėl 671,96 Eur nuostolių priteisimo buvo patenkintas. Patenkintas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. nuo 671,96 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2014 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  10. Teismas sprendimo dalyje dėl priešieškinio reikalavimų nustatė, jog atsakovė akcinei bendrovei „L.“ sumokėjo už gyvenamajam namui tiektą elektrą laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. 200,20 Eur; už nuotekų valymo įrenginių aptarnavimo paslaugas uždarajai akcinei bendrovei „H. S.“ sumokėjo 159,29 Eur. Ieškovas gyveno name iki 2014 m. gruodžio 3 d. ir naudojosi visomis komunalinėmis paslaugomis, todėl teismas pripažino, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. šalims priklausė lygiomis dalimis apmokėti gyvenamojo namo komunalinius mokesčius, ieškovui tenka pareiga sumokėti atsakovei 179,75 Eur. 2014 m. spalio 23 d. atsakovė pirko naują karšto vandens cirkuliacinį siurblį, kadangi esamas siurblys sugedo, už kurį sumokėjo 141,31 Eur. 2014 m. rugsėjo 1 d. buvo išvalytas namo dūmtraukis, sumokėta 70,09 Eur, 2014 m. spalio 31 d. buvo išvalytas namo kaminas, sumokėta 57,92 Eur. Kadangi karšto vandens cirkuliacinio siurblio pakeitimas ir kamino/dūmtraukio valymas yra būtinos išlaidos bendram turtui prižiūrėti ir išlaikyti, patirtos išlaidos – protingos, iš ieškovo buvo priteista pusė šios sumos, t. y. 134,66 Eur. 2014 m. lapkričio 6 d. patikrintas dujinis katilas, sumokėta 28,96 Eur bei suremontuota šildymo sistema. Namo šildymo sistemos remontas ir detalių pirkimas kainavo 251,28 Eur. Teismas nurodė, kad būtinybė šio katilo remontui buvo paties ieškovo skundai Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, teigiant jog gyvenamajame name esanti ir veikianti vandens pašildymo, namo apšildymo sistema techniškai netvarkinga. Šildymo sistema ir dujinis katilas yra bendri įrenginiai, veikiantys name, todėl yra būtinos išlaidos, susijusios su būtina namo priežiūra, o patirtos išlaidos – protingos, dėl to ieškovas privalo atlyginti pusę atsakovės turėtų išlaidų, t. y. 140,12 Eur. Atsakovei iš ieškovo buvo priteista pusė, t. y. 454,53 Eur (100,10 Eur +79,65 Eur + 134,66 Eur + 140,12 Eur) nuostolių atlyginimui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog orapūtės keitimo, jos pajungimo, nuotekų valymo išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovo Z. Š. veiksmų, todėl visos išlaidos (206,21 Eur) priteistos iš ieškovo.
  11. Teismas sprendimo dalyje dėl dokumentų išreikalavimo, nustatė, jog atsakovė, būdama gyvenamojo namo bendrasavininke, turi teisę turėti prašomų dokumentų kopijas. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovės teiginius apie tai, kad priešieškinyje nurodyti dokumentai jai buvo perduoti, todėl dalis prašomų ir pas ieškovą esančių dokumentų, t. y. gyvenamojo namo projektas (techninis ir darbo), nuotekų valymo sistemos ir elektros projektai, dujų rezervuaro techninis pasas, turi būti perduotini atsakovei 1 (vieno) mėnesio terminui nuo dokumentų perdavimo dienos, kad atsakovė galėtų pasidaryti šių dokumentų kopijas. Atsakovės reikalavimai dėl statybos užbaigimo dokumentų, dujų rezervuaro ir dujų šildymo sistemos projekto, signalizacijos projekto, gręžtinio vandens šulinio projekto, hidroforo, kieto kuro ir dujų katilų, signalizacijos ir nuotekų valymo techninių ir garantinių dokumentų, aptarnavimo ir priežiūros ir vartojimo sutarčių, perdavimo atsakovei buvo atmesti, teismui padarius išvadą, jog šių dokumentų ieškovas neturi, o atsakovei neįrodžius dokumentų turėjimo fakto.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. I. Z. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį – atmesti, mažinti atsakovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme ir priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas apelianto naudai.
  2. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai nustatė aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, įrodymai ištirti šališkai ir nevisapusiškai, įrodinėjimo pareigos paskirstytos neteisingai, nenurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė įrodymus.
  3. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šalys laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. gyveno name kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Apelianto teigimu, šalys nebuvo sudarę santuokos, bendro sutuoktinių turto nebuvo, todėl negali kilti prievolės iš bendro sutuoktinių turto, turėjo būti taikomos CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir CK 4.76 straipsnio nuostatos, numatančios, jog, jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Bendro turto vertė dėl pagerinimo yra padidėjusi, todėl ieškinio reikalavimo atmetimas reiškia, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo kito bendraturčio sąskaita. Tuo tarpu kuro ir elektros apmokėjimas nėra turto pagerinimas, o jo išlaikymas pagal faktą, todėl atsakovė privalėjo kompensuoti savo dalies šildymo ir elektros išlaidas. Apelianto teigimu, ši pirmosios instancijos teismo dalis dėl nuostolių atlyginimo turi būti keistina ir ieškovo reikalavimas turi būti tenkinamas.
  4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos įrodymu vertinimu, jog atsakovės priešieškinyje nurodytos išlaidos skirtos turtui išlaikyti ir išsaugoti, bet ne jo vertei padidinti. Apeliantas remiasi CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią namo bendraturtis neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
  5. Apelianto manymu, pirmosios instancijos netinkamai įvertino šias aplinkybes: 1) dėl mokėjimo už elektros energiją, kadangi atsakovė šių išlaidų nepagrindė sąskaitomis; 2) dėl karšto vandens cirkuliacinio siurblio keitimo, neišsiaiškinus, ar namo katilinėje buvo sugedęs ir ar buvo pakeistas karšto vandens ciurkuliacinis siurblys; 3) dėl dujinio katilo patikros būtinumo; 4) dėl namo šildymo sistemos remonto, dūmtraukio ir kieto kuro katilo valymo.
  6. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė byloje aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui: 1) dumblo išsiurbimo iš nuotekų valymo talpos išlaidas; 2) gyvenamojo namo nuotekų valymo orapūtės išlaidas; 3) poreikį keisti orapūtę, nors buvo veikianti orapūtė ir atsakovė apie tai žinojo; 4) nuotekų valymo įrenginio aptarnavimo poreikį ir reikalingumą įsigyti orapūtės membraną.
  7. Apeliantas teigia, kad teismo sprendimas priimtas be motyvų. Teismo teiginiai, jog šalių santykiai yra priešiški negali būti vertinamas kaip teismo sprendimo motyvas, nes teismas nenurodė ir nedetalizavo įrodymų, kuriais grindžiama teismo išvada, nenurodė taikomos teisės normos, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas. Atsakovė priešieškiniu prašė išreikalauti iš ieškovo dokumentus, todėl įrodinėjimo pareiga tenka būtent jai.
  8. Apelianto teigimu, atsakovės priešieškinio reikalavimas įpareigoti ieškovą perduoti atsakovei priešieškinyje nurodytus dokumentus neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių priežasčių: 1) atsakovė pateikė perteklinį reikalavimą perduoti dokumentus tam, kad galėtų vilkinti bylą ir kad kuo ilgiau negrąžinti ieškovui įsiskolinimo; 2) atsakovės motyvas, kad namo dokumentai reikalingi tam, kad nenukentėtų bendras turtas ir būtų name gyventi saugiau, yra nelogiškas; 3) atsakovė turėjo tikslą išprovokuoti ieškovo rašytinį atsakymą, kurį galėtų pateikti prokuratūrai kaip įrodymą dėl kardomosios priemonės sąlygų pažeidimo; 4) atsakovė nepagrįstai reikalauja dokumentų, kurie yra sudėtinė namo techninio projekto dalis arba dokumentų, kurie apskritai neegzistuoja; 5) atsakovė nepagrįstai nurodo, kad neturėdama reikiamų techninių dokumentų, ji negali užsakyti būtinų namo priežiūros darbų ir jai sudėtinga apmokėti už elektrą; 6) atsakovė nepagrįstai reikalauja perduoti dujų rezervuaro techninį pasą, nes šis užregistruotas kaip ieškovo nuosavybė. Teismo sprendimo dalies dėl įpareigojimo pateikti gyvenamojo namo darbo projektą, nuotekų valymo sistemos projektą ir elektros projektą įvykdymas neįmanomas, nes neaišku, kokia yra šių projektų paskirtis ir ar tokie dokumentai iš viso yra.
  9. Apeliantas nurodo, kad teismas sprendimo dalyje pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – neteisingai nustatė bylos aplinkybes, o įrodymai ištirti šališkai ir nevisapusiškai, pažeidžiant įrodymų leistinumo principą. Apeliantas nesutikdamas su šia sprendimo dalimi akcentavo šias aplinkybes: 1) teismas neįvertino atsakovės S. J. atsiliepime į ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-490-892/2017 nurodytų aplinkybių, kuriame atsakovė pati nurodo, kad šalių dukra nuolat serga, todėl teismas objektyviai negalėjo nustatyti susitikimų vietos niekur kitur kaip tik vaiko gyvenamoje vietoje; 2) teismas pernelyg tendencingai sprendime charakterizavo ieškovą iš neigiamos pusės, nors duomenų, kad, vaikui bendraujant su tėvu, grėstų pavojus, byloje nėra; 3) teismas rėmėsi psichiatrės patvirtintu išrašu iš medicininių dokumentų ir dviprasmiškomis rekomendacijomis apie tai, jog tėvo ir dukros pasimatymus tikslingiau būtų rengti ne namuose, o kitoje saugioje aplinkoje, nors psichiatrė teismo posėdžio metu teigė, jog tokio dokumento nesurašė ir ji nėra teismo ekspertė, kad galėtų rekomenduoti, kur vaikui geriau matytis su tėvu. Be to psichiatrė yra nusistačiusi prieš ieškovą bei ,bendraudama su vaiku, galėjo pakenkti vaiko psichikai.
  10. Apeliantas nesutinka su teismo sprendime atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kadangi iš skundžiamo teismo sprendimo apeliantui neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas, realiai tenkinęs ieškinio dalį dėl bendravimo tvarkos 100 procentų, sprendė, jog ieškinys tenkinamas 50 procentų dėl bendravimo su tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nemotyvavo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neatsižvelgė į aplinkybes, jog byla ilgą laiką buvo sustabdyta atsakovės prašymu, kas padidino advokatams skirtas išlaidas.
  11. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovei 400,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė nurodė, kad teismas sprendimo dalyje dėl ieškovo reikalavimų atlyginti nuostolius pagrįstai išskyrė laikotarpius, už kuriuos atsakovui buvo priteistos turto išlaikymo išlaidos, už kuriuos ne. Šalys gyveno kaip sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį, tuo metu vienas iš sugyventinių daugiau lėšų skyrė turto išlaikymui, kitas šeimos išlaikymui, taip pat prisidėjo savo darbu, skirtu šeimos poreikiams patenkinti. Kol šalys vedė bendrą ūkį, neįmanoma atidalinti jų turėtų išlaidų. Tuo tarpu apelianto reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo už klinkerio plyteles yra nepagrįstas, nes atsakovei dar perkant apelianto namo dalį, jau šios plytelės buvo nupirktos. Dėl kamino valymo, nuotekų priežiūros išlaidų, apeliantas nurodo, jog anksčiau šiuos darbus atlikdavo pats, todėl atsakovės manymu, tai vienareikšmiškai patvirtina, kad šiuos namo priežiūros darbus atlikti buvo būtina.
  12. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog apeliantas neturi perduoti atsakovei dokumentų. Šie dokumentai reikalingi tinkamai namo priežiūrai, namą statė atsakovas, todėl jam yra žinomos aplinkybės, kaip išdėstytos visos sistemos ir tuo atveju, jei atsakovas iš tiesų neturėtų išsaugojęs dokumentų, jam turi būti žinoma, kas projektavo ir įrenginėjo sistemas, todėl galėtų atkurti dokumentus.
  13. Atsakovė pažymėjo, jog apeliacinio skundo dalis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nėra aiški, nes apeliantas skunde nesuformulavo jokio reikalavimo, ko siekia apeliaciniu skundu. Apeliantas ieškinyje buvo suformulavęs prašymą nustatyti bendravimo tvarką, nurodydamas laiką, kada jis nori bendrauti su vaiku, bet nedetalizavo vietos. Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, kuria buvo siekiama atsakyti į klausimus, kokia tvarka, forma vaikui geriausia bendrauti su apeliantu, tačiau apeliantas nevyko į ekspertizę, ir be apelianto dalyvavimo jos nebuvo įmanoma atlikti. Dėl to teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, teisėtai rėmėsi byloje esančiais įrodymais, nes pats apeliantas nesudarė jokios galimybės nustatyti tinkamiausią bendravimo tvarką.
  14. Atsakovė nesutinka su apelianto argumentais dėl neteisingai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, kad ieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsirado dėl paties apelianto veiksmų. Apeliantas nėra pateikęs įrodymų byloje, kad jam buvo ribojama teisė bendrauti su vaiku, todėl atsakovei negali tekti bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl apelianto veiksmų. Atsakovė mano, kad Trakų rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys dėl bendravimo tvarkos tenkintas 50 procentų, nes ieškovas ieškinyje buvo nurodęs tik pageidaujamą bendrauti laiką, tačiau nekonkretizavo pačios tvarkos. Byloje, nustatant laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, laikas buvo nustatomas pagal ieškovo prašymą, tačiau ginčas tarp šalių kildavo dėl bendravimo tvarkos. Be to atsakovė mano, kad teismui yra pateikti visi bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai, todėl apelianto argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįsti.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo CPK ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nagrinėjamoje byloje, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
  1. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas Z. Š. ir atsakovė S. J. yra nepilnametės S. V. Š. (gim. ( - )) tėvai. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1352-855/2014 nepilnametės S. V. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su motina – ieškove S. J. (2 t., b. l. 124-128). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2857-661/2014 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistu. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. ir 2016 m. liepos 12 d. nutartimis nustatytos laikinos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurias ieškovo Z. Š. susitikimuose su vaiku buvo įpareigotas dalyvauti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas – psichologas arba Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. I. Z. Š. pateikė teismui ieškinio pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti bendravimo tvarką su jo nepilnamečiu vaiku – S. V. Š., sudarant jam sąlygas bendrauti su S. V. Š. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies, nustatydamas tėvo ir dukros bendravimo tvarką.
  1. Nors ieškovas apeliaciniame skunde ir nurodė, jog teismas nustatydamas skundžiamame teismo sprendime bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai nustatė aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, o įrodymus ištyrė šališkai ir nevisapusiškai, pažeisdamas įrodymų leistinumo principą, tačiau apeliaciniame skunde aiškiai nesuformulavo apeliacinio skundo dalyko.
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu proceso dalyvis (apeliantas), paduodamas apeliacinį skundą, nesuformuluoja apeliacinio skundo dalyko (materialinio teisinio reikalavimo) arba apeliacinio skundo dalykas (materialinis teisinis reikalavimas) yra abstraktus, apeliacinės instancijos teismui tampa nežinomos nagrinėjimo ar jos dalies ribos. Būtent apeliacinio skundo dalykas ir pagrindas iš esmės apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Tų ribų apimti ir yra nagrinėjama konkreti byla. Apeliantas šiuo atveju apeliacinio skundo dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos aiškiai nesuformulavo apeliacinio skundo dalyko, įvardindamas pirmosios instancijos teismo procesinius pažeidimus ir įsitikinimą, kad jeigu teismas būtų tinkamai įvertinęs įrodymus, būtų priėmęs kitokį sprendimą, tačiau koks konkrečiai – nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog teismas pagal CPK 376 straipsnį šeimos bylose privalo būti aktyvus, kad užtikrintų viešojo intereso apsaugą, pirmiausia – nepilnamečių vaikų, labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008), įvertina pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
  1. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl netinkamo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo, nes pirmos instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose, atsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą, prioritetą teikdamas vaiko interesams. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas tinkamai įvertino ieškovo argumentus dėl bendravimo su vaiku jo gyvenamojoje vietoje, esant šalių itin konfliktiškiems santykiams, atsižvelgė į išvadą teikiančios institucijos poziciją, jog šalių nuolatiniai konfliktai kenkia vaikui, įvertino aplinkybes dėl vaiko galimų ligų, nustatė susitikimų kompensavimo mechanizmą.
  1. Teisėjų kolegija, apibendrinama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, tinkamai nustatė ir įvertino visas reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, todėl sprendimas šioje dalyje paliktas nepakeistu.
Dėl ieškovo Z. Š. reikalavimų atlyginti jo patirtas išlaidas (nuostolius)
  1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006).
  1. Byloje nagrinėjamu atveju šalys yra ne tik bendraturčiai, bet tam tikrą laikotarpį gyveno nesusituokę ir susilaukė bendro vaiko. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių, tai yra santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius, o bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, tai yra sugyventinių nesant partnerystės, turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, todėl byloje svarbu buvo nustatyti, kokie santykiai siejo ginčo šalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tuo atveju, kai nesusituokę asmenys gyvena drauge (jei bendras gyvenimas yra ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką), kartu tvarko ūkį, asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu kuria bendrą turtą, pripažįstama egzistuojant asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011, 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinę veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą arba žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. CK 6.969 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvai įrodymų leistinumo taisyklių taikymo aspektu šios kategorijos bylose reiškia, kad teismai turi atsisakyti įrodymų leistinumo ribojimo, kai yra pagrindas konstatuoti, jog gyvenusių kartu ir tvarkiusių bendrą ūkį nesusituokusių asmenų turtinės teisės bus neapgintos vien dėl to, kad nėra jungtinę veiklą patvirtinančio rašytinio susitarimo, nors šalių tarpusavio santykių praktika, susiklosčiusi situacija, šalių ketinimai, jų elgesys siekiant tikslo ir kiti veiksmai leistų teisinius santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008). Taigi, tokia teismų pozicija lemia, jog nėra reikalaujama, kad bendrai gyvenančių nesusituokusių asmenų susitarimas dėl jungtinės veiklos sukūrimo būtų rašytinis ir nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Šiuo atveju, šalys laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2013 m. gegužės mėn. gyveno kartu, augino bendrą dukrą ir vedė bendrą ūkį, siekė bendro tikslo – tuometinės jų faktinės šeimos (pagrįstos partnerystės santykiais), turint nepilnametę dukterį, bendros gerovės, kartu išlaikė ir prižiūrėjo jiems dalinės nuosavybės teisę priklausantį turtą. Kiekviena iš šalių pagal savo išgales tiek pinigais, tiek ir savo darbu prisidėjo prie šeimos gerovės kūrimo, bendrų poreikių tenkinimo. Ieškovas tuo metu daugiau lėšų skyrė jų bendro turto išlaikymui ir pagerinimui, o atsakovė prižiūrėdavo turimą bendrą vaiką, mokėdavo atlyginimą auklei, gamindavo valgį ne tik sau ir vaikams, bet ir ieškovui, t. y. labiau prisidėjo prie buities tvarkymo ir vaiko priežiūros. Bylos duomenimis, atsakovė prisidėjo prie turto saugojimo ir išlaikymo, pirkdama malkas ir drausdama gyvenamąjį namą (t.1, b. l. 46-52). Ieškovas yra pateikęs teismui įvairius pirkimų kvitus (t. 1, b. l. 72-183), iš kurių matyti, kad įvairios prekės buvo perkamos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas iki 2013 m. gegužės mėn., kai šalys vedė bendrą ūkį, atsakovei būtų reiškęs pretenzijas dėl nemokamų mokesčių už jai priklausančio turto dalį, reikalavęs mokėti lygiomis dalimis turėtas turto išlaikymo išlaidas ar reiškęs panašaus pobūdžio pretenzijas, t. y. neigęs partnerystės ir konkliudentinio susitarimo buvimą. Apibendrinus visas šias aplinkybes, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog šalims minėtu laikotarpiu galima taikyti bendros jungtinės veiklos (partnerystės) taisykles pagal jų konkliudentinius veiksmus. Tai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju bendrosios jungtinės veiklos pradžia sietina ne su turto įsigijimu, bet su momentu, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, ir baigėsi, kai šalys nustojo vesti bendrą ūkį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. ginčo šalis siejo faktiniai šeimos santykiai (partnerystės) vedant bendrą ūkį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovui iš atsakovės nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. jo turėtų gyvenamojo namo ir žemės sklypo išlaikymo išlaidų bei komunalinių mokesčių.
  1. Pažymėtina ir tai, kad dalis apelianto ginčo laikotarpiu nurodomų išlaidų yra susiję su šalių bendro ginčo turto pagerinimu, t. y. gyvenamojo namo aikštelės ir laiptų išklojimu klinkerio trinkelėmis ir laiptų apdaila (kas iš esmės yra bendraturčių bendro turto vertės padidinimas). CK 4.77 straipsnyje nustatyta, kad viena iš būtinų sąlygų, norint padidinti daiktą ar jo vertę – kitų bendraturčių sutikimas tokiems daikto pakeitimams. Šiuo atveju atsakovė kategoriškai neigė, kad tokį sutikimą ieškovui buvo davusi, motyvuodama tuo, kad tokio sutikimo bendraturčiui ir nebūtų davusi, nes minėtu laikotarpiu patirdavo dideles išlaidas dėl mažamečio vaiko išlaikymo, mokėjo kreditą bankui ir neturėjo papildomų piniginių lėšų. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, jog tokio sutikimo atsakovės būtų kada nors prašęs ir jį gavęs (CPK 178 straipsnis). Buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nebuvo davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šiuo atveju ieškovo nurodyti turto pagerinimai (trinkelių sudėjimas ir apdaila) nėra susiję su privalomaisiais statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o laikytini turto pagerinimo darbais, todėl apeliantui neįrodžius trinkelių dėjimo ir apdailos būtinumo, neįrodžius bendraturtės sutikimo atlikti šiuos darbus gavimą, ieškovo reikalavimams tenkinti nebuvo teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, apibendrinama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apelianto skundo dalis dėl ieškovo reikalavimų atlyginti nuostolius nuo 2011 m. spalio 28 d. iki laikotarpio 2013 m. gegužės mėn. netenkintina ir teismo sprendimas šioje dalyje paliktas nepakeistu.
Dėl atsakovės S. J. priešieškinio reikalavimų atlyginti patirtas išlaidas (nuostolius).
  1. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo ir išlaikymo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.75, 4.76 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 4.76 straipsnyje nustatyta, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems poreikiams atlikti, įskaitant pareigas mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619-219/2015). Pirmos instancijos teismas nustatė, kad šalys nuo 2013 m. gegužės mėn. nebevedė bendro ūkio, tačiau buvo bendraturčiai, dėl to turėjo įstatyminę pareigą proporcingai turimo turto daliai apmokėti vienas kito patirtas pagrįstas išlaidas, susijusias su jų bendro turto eksploatavimu ir išlaikymu.
Dėl išlaidų už gyvenamajam namui tiektą elektros energiją.
  1. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog ji elektros energijos tiekėjui AB „L.“ už tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. sumokėjo 200,20 Eur sumą, pateikė teismui atliktus mokėjimo nurodymus laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 27 d. iki 2014 m. lapkričio 6 d. (tomas Nr. 2, b. l. 19-25). Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas, kad ieškovas gyvenamajame name gyveno iki 2014 m. gruodžio 3 d. ir naudojosi visomis teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, pripažino, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. ieškovui priklausė lygiomis dalimis apmokėti visus pagrįstus gyvenamojo namo komunalinius mokesčius, taip pat ir už elektros tiekimą, todėl reikalavimą tenkino.
  1. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, teigdamas, kad šios išlaidos yra nepagrįstos, nes atsakovė pateikė teismui tik banko pervedimų išrašus, tačiau pačių AB „L.“ išrašytų sąskaitų nepateikė, todėl šie išrašai nepagrindžia tikrojo išlaidų dydžio.
  1. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka. CPK 178 straipsnio nuostatomis, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 176 straipsnį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010). Šiuo atveju teismui buvo pateikti pakankami įrodymai, jog atsakovė nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. turėjo išlaidų už bendraturčių bendram namui tiekiamą elektros energiją, prie kurių padengimo ieškovas neprisidėjo. Teismui pateiktuose mokėjimo nurodymuose, kuriuose gavėju nurodytas AB „L.“, nurodoma, jog šie mokėjimai yra už ( - ), esantį turtą, nurodomas atsiskaitymo laikotarpis ir papildoma informacija, jog mokėjimas buvo atliktas pagal sąskaitos išrašo informaciją. Tuo tarpu ieškovas pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, atskirsdamas į atsakovės priešieškinio reikalavimą ir motyvuodamas, kad atsakovė galėjo sumokėti nurodytais mokėjimais daugiau negu reikėjo, turėjo šiuos argumentus pagrįsti, pateikti teismui įrodymus, jog atsakovė už ginčijamą laikotarpį (nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.) sumokėjo elektros tiekėjui AB „L.“ per didelę sumą ir priešieškinyje nurodomų išlaidų nepatyrė ar patyrė mažesnes išlaidas. Pažymėtina, kad apeliantas, būdamas bendraturčiu, turėjo teisę kreiptis į elektros energijos tiekėją AB „L.“ ir gauti visą reikiamą informaciją. Byloje įrodymų, paneigiančių atsakovės išlaidų pagrįstumą, nepateikta (CPK 178 straipsnis). Įvertinus visa kas nurodyta, sutiktina su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl išlaidų pagrįstumo ir darytina išvada, jog ši apeliacinio skundo dalis yra nepagrįsta.
Dėl išlaidų už karšto vandens cirkuliacinio siurblio pakeitimą
  1. Atsakovė priešieškinyje buvo nurodžiusi, jog ji 2014 m. spalio 23 d. už 141,31 Eur pirko naują karšto vandens cirkuliacinį siurblį ( - ), kadangi esamas name siurblys sugedo. Kaip įrodymą dėl patirtų išlaidų, pateikė teismui mokėjimą kvitą (čekį) iš parduotuvės UAB „C.“ (tomas Nr. 2, b. l. 29). Apeliantas nurodė, kad šios išlaidos yra nepagrįstos, kadangi jis nebuvo informuotas apie siurblio keitimą name, jam nepateiktas naujai įsigyto siurblio techninis pasas, nepateiktas garantinis talonas su gaminio numeriu, nepateikta sąskaita-faktūra, dėl to galbūt siurblys nebuvo pakeistas, o atsakovės pateiktas pirkimo čekis nepagrindžia išlaidų turėjimo.
  1. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nustatė, kad 2014 m. spalio 23 d. atsakovė pirko naują karšto vandens cirkuliacinį siurblį ( - ), nes esamas siurblys sugedo, dėl to priešieškinio reikalavimus tenkino ir priteisė iš ieškovo pusę siurblio pirkimo išlaidų, tačiau dėl ieškovo išsakytų argumentų nepasisakė, nors atsiliepime į priešieškinį Z. Š. buvo nurodęs iš esmės tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir apeliaciniame skunde (tomas Nr. 2, b. l. 65-69).
  1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateiktas čekis neįrodo faktinio priešieškinio pagrindo pagrįstumo. Byloje nesant įrodymų, kad karšto vandens siurblys buvo įsigytas ir įmontuotas būtent bendraturčių namo katilinėje, įrodymų apie sugedusį namo siurblį, siurblio keitimą, o čekiui esant neinformatyviam, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė išlaidų pagrįstumo, todėl sprendimo dalis keistina ir priešieškinio reikalavimas atmetamas (t. y. 70,66 Eur sumažinama teismo sprendimu iš ieškovo atsakovei priteistų nuostolių, o 5 procentų metines palūkanos skaičiuojamos nuo sumažintos sumos).
Dėl išlaidų už dujinio katilo patikrinimą
  1. Atsakovė priešieškinyje buvo nurodžiusi, jog 2014 m. lapkričio 6 d. name buvo patikrintas dujinis katilas, už ką atsakovė sumokėjo 28,96 Eur ir pateikė teismui 2014 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0003649. Apeliantas nurodė, kad patikrinimas nebuvo būtinas, ieškovas nedavė sutikimo patikrai, o tokia patikra iš tikrųjų neatlikta.
  1. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas reikalavimą dėl šių ieškovo nesutikimo argumentų nepasisakė, išlaidų pagrįstumas buvo įrodytas atsakovės paaiškinimais ir jos pateikta PVM sąskaita-faktūra.
  1. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo reikalavimo, pažymi, kad bendraturčiai privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio sprendimo būdu, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimui taikytini interesų derinimo, proporcingumo, tarpusavio supratimo principai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011). Bylos duomenimis, ieškovas neišreiškė sutikimo atlyginti atsakovei patirtas išlaidas, šios išlaidos turėjo būti įvertintos, ar buvo būtinos ir pagrįstos, vykdant bendro turto savininkų pareigą išlaikyti ir išsaugoti turtą, t. y. kiek atsakovės atlikti darbai yra susiję su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, kaip teisinė kategorija, yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai - daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003, 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006). Šiuo atveju dujų katilas yra vienas iš namo šilumos gamybos šaltinių. Vartotojas, turintis ir besinaudojantis dujine šildymo sistema, kaip protingas ir atsakingas padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, turi pareigą pasirūpinti nuolatine (periodine) šios namo įrangos priežiūra, neleidžiant jai pablogėti ar padaryti žalos namui. Dėl to, gyvenamajame name turint tokią įrangą, ji turi būti tvarkingai periodiškai prižiūrima ir išlaikoma. Dujų katilą prižiūrėti reikia specialių žinių, todėl atsakovė pagrįstai kreipėsi į specialistus ir apmokėjo už suteiktas paslaugas. Kita vertus apeliantas nepateikė kitokio šios problemos (dujų katilo patikrinimo) sprendimo būdo, išskyrus motyvus, jog šiuo metu dujinis šildymo katilas nebenaudojamas ir buvo reikalingas jo, kaip bendraturčio, sutikimas katilo patikrai. Pažymėtina, kad tai, jog dujinis katilas laikinai nenaudojamas, neatleidžia nuo būtinybės jį prižiūrėti. Apibendrinus visa, kas nurodyta, darytina išvada, jog atsakovė pagrindė išlaidas kaip privalomąsias turtui išlaikyti ir išsaugoti, ieškovo sutikimas tokiems darbams atlikti nebuvo reikalingas, neįrodytas sąskaitos-faktūros fiktyvumas, todėl ši apeliacinio skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Dėl išlaidų už namo šildymo sistemos remontą.
  1. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog 2014 m. lapkričio 6 d. atliktas gyvenamojo namo šildymo sistemos remontas, už kurį sumokėta 251,28 Eur, ir pateikė 2014 m. lapkričio 6 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, 2014 m. lapkričio 6 d. kasos pajamų orderio kvitą bei 2014 m. lapkričio 6 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą (t. 2, b. l. 33-35).
  1. Pirmosios instancijos teismas spendimo dalyje dėl šio reikalavimo pripažino, kad tai yra būtinos išlaidos, susijusios su būtina namo priežiūra, o patirtos išlaidos – protingos, todėl priešieškinio reikalavimą tenkino.
  1. Apeliantas nurodė, kad poreikio atlikti šį šildymo sistemų remontą nebuvo ir išlaidos atsirado dėl atsakovės kaltės – nemokėjimo naudotis katiline, perkaitinus vandens pašildymo sistemą – katilinėje įvyko hidraulinis sprogimas, todėl atsakovė turi pilnai atlyginti šias išlaidas.
  1. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais dėl poreikio atlikti šildymo sistemų remontą nebuvimo, nes, išlaidos atsirado dėl atsakovės kaltės (nemokėjimo naudotis katiline, perkaitinus vandens pašildymo sistemą katilinėje įvyko hidraulinis sprogimas), todėl pati atsakovė turi atlyginti visas išlaidas. Šiuos argumentus paneigia paties apelianto rašytas 2014 m. spalio 30 d. skundas Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybai (t. 7, b. l. 103-104). Šiame skunde ieškovas nurodė, jog gyvenamajame name veikia techniškai netvarkinga vandens pašildymo ir namo apšildymo sistema, naudojant tokią sistemą yra pažeidžiami priešgaisrinės saugos reikalavimai, nesaugu, todėl reikia uždrausti atsakovei naudotis netvarkinga šildymo sistema. 2014 m. lapkričio 6 d. atliktas šildymo sistemos remontas. Taigi, apeliantas skirtingai traktuoja tas pačias aplinkybes skirtinguose dokumentuose: skunde Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai teigdamas apie techniškai netvarkingą šildymo sistemą, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, jog poreikio šildymo sistemų remontui nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog šildymo sistemų remontas buvo būtinas, siekiant išvengti ne tik netvarkingos sistemos naudojimo, bet taip pat ir išsaugoti turtą bei išvengti kitų neigiamų pasekmių atsiradimo (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, katilinėje įvykusios avarijos padarinių šalinimas pagrįstai pripažintas būtinu dėl turto išsaugojimo, o apelianto argumentacija dėl avarijos kaltininko laikytina subjektyviu situacijos vertinimu. Įvertinus nurodytus argumentus, šioje dalyje apelianto skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl išlaidų už namo kamino dūmtraukio išvalymą
  1. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog 2014 m. rugsėjo 1 d. ir 2014 m. spalio 31 d. du kartus buvo išvalytas namo dūmtraukis (kaminas), dėl ko patirtos išlaidos (70,09 Eur ir 57,92 Eur), o išlaidoms pagrįsti pateikė 2014 m. rugsėjo 21 d. pinigų priėmimo kvitą ir 2014 m. spalio 31 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 65 (tomas Nr. 2, b. l. 30-31).
  1. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog kamino (dūmtraukio) valymas yra būtinos išlaidos bendram turtui prižiūrėti ir išlaikyti, o patirtos išlaidos protingos, nurodo, kad kamino valymus nebuvo būtina atlikti, nes jis pats turi dūmtraukio valymo įrangą ir namo kaminą valydavo pats. Sąskaitos buvo išrašytos fiktyviai, viename kvite nenurodytas paslaugos atlikimo adresas.
  1. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus laiko nepagrįstais ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog kamino (dūmtraukio) valymo išlaidos yra būtinos išlaidos bendram turtui prižiūrėti ir išlaikyti, atitinka būtinumo ir protingumo kriterijus. Kamino (dūmtraukio) valymas yra būtinas siekiant palaikyti jo naudingas ir vertingas namui savybes, neleisti netvarkingam kaminui/dūmtraukiui padaryti namui ir jame gyvenantiems asmenims žalos. Šiuo atveju atsakovė pateikė pakankamus įrodymus - kvitus (t. 2, b. l. 30-31), kurie patvirtina paslaugų už kamino valymą užsakymą ir atsiskaitymą. Nors viename kvite konkretus paslaugų suteikimo adresas nenurodytas, tačiau nurodytas konkretus paslaugų (kamino valymo) gavėjas – atsakovė S. J.. Dėl to remiantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tikėtina, jog 2014 m. spalio 31 d. atliktas šalių namo kamino valymas. Byloje nepateikta įrodymų, jog apeliantas turi dūmtraukio valymo įrangą ir ja periodiškai nuo 2014 metų valė namo kaminą ar tokių paslaugų bendraturčiams nereikėjo (CPK 178 straipsnis). Apibendrinus nurodytas aplinkybes, šioje dalyje apelianto skundas yra laikytinas nepagrįstu.
Dėl išlaidų už namo nuotekų valymo įrenginių aptarnavimo paslaugas
  1. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog už 2014 m. rugsėjo 23 d. atliktą namo nuotekų valymą sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei ( - ) 159,29 Eur, pateikė 2014 m. rugsėjo 23 d. atliktų darbų aktą, 2014 m. rugsėjo 23 d. sąskaitą-faktūra HDS Nr. 596 ir 2014 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymą (tomas Nr. 2, b. l. 26-28).
  1. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismas spendimo dalimi, kuria pripažinta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. šalys privalėjo lygiomis dalimis apmokėti gyvenamojo namo komunalinius mokesčius, taip pat ir už nuotekų valymo paslaugas, nurodė, kad paslaugą galima buvo nupirkti iš kito tiekėjo ženkliai pigiau.
  1. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, nes uždarosios akcinės bendrovės ( - ) 2014 m. rugsėjo 23 d. atliktų darbų akte nurodytos suteiktos paslaugos ne už vieną susiurbtą 1 kub.m. dumblo (kaip nurodė ieškovas), bet už įmonės vienos hidroninaminės mašinos darbą objekte. Nežinant, kiek tiksliai hidroninaminė mašina susiurbė dumblo (nuotekų) ir kokią sumą tektų sumokėti uždarajai akcinei bendrovei ( - ) už vienos hidroninaminės mašinos darbą, negalima palyginti, ar esmingai skiriasi tiekėjų paslaugos kainos. Vertinant protingo žmogaus požiūriu, negalima tikėtis, kad paslaugų teikėjas, pasitelkęs specialią įrangą, darbuotojus ir specialų automobilį (hidroninaminę mašiną), dirbtų už 5,5 Eur. Net ir paties ieškovo teigimu, kuris užfiksuotas elektroniniame susirašinėjime su atsakove (t.2, b. l. 84), name buvo dumblo, susikaupusio per 2 metus. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantas tuo laikotarpiu, kai dar gyveno name, būdamas šio namo bendraturčiu, būtų ėmęsis aktyvių veiksmų namo nuotekų valymui užtikrinti. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmos instancijos teismo sprendimu dėl išlaidų pagrįstumo, o apelianto skundas laikytinas nepagrįstu.
Dėl išlaidų už naujos orapūtės (valymo įrenginio) įsigijimą bei pajungimą
  1. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Esant bendrajai nuosavybei, CK 4.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Savininkų daugetas vienam ir tam pačiam daiktui reiškia, kad tarp šių bendraturčių susiklosto vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendraturčius sieja bendroji dalinė nuosavybė, todėl pagal CK 4.75 straipsnį, jų bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ši taisyklė reiškia, kad visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimas turi būti grįstas interesų derinimo, proporcingumo, tarpusavio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendraturčiai nesutarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, naudojant namo įrenginį – orapūtę. Byloje nėra įrodymų, jog orapūtės apsauginės dėžės sugadinimas atsirado dėl atsakovės veiksmų ir kad orapūtės išėmimas nebuvo būtinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad optimaliausiam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimas, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus ir reikalauti iš kito bendraturčio tik pareigų, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Atsakovė, ieškovui išėmus orapūtę, negalėdama naudotis namo nuotekų valymo sistema, privalėjo įsigyti naują orapūtę ir ją sumontuoti, todėl patirtos išlaidos vertintinos kaip pagrįstos ir būtinos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog orapūtės keitimo, pajungimo ir nuotekų valymo įrenginių techninio aptarnavimo išlaidos patirtos dėl ieškovo veiksmų ir yra protingo dydžio, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
Dėl dokumentų išreikalavimo
  1. Pirmiau nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Bendraturčiai turi siekti bendradarbiavimo, kooperuotis, derinti savo interesus ir klausimus, susijusius su bendru turtu, jo saugumu, eksploatavimu ir išlaikymu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog atsakovė, būdama gyvenamojo namo bendraturtė, CK 4.75 straipsnio pagrindu turi teisę turėti dokumentų kopijas, o ieškovas būdamas bendraturčiu, turėdamas bendro turto dokumentus turi bendradarbiauti, kooperuotis su kitu bendraturčiu, siekdamas optimalaus ir teisingo bendro turto saugojimo, eksploatavimo ir išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą pateikti atsakovei gyvenamojo namo projektą (techninį ir darbo), nuotekų valymo sistemos projektą, elektros įvado projektą, dujų rezervuaro techninį pasą. Apeliantas tvirtina, kad negalės įvykdyti teismo sprendimo, nes dokumentų neturi.
  1. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, jog turi gyvenamojo namo techninį projektą, kurį buvo davęs atsakovei 2011 metais, parduodant jai turto dalį. Byloje nėra įrodymų, kad turi kitus dokumentus, kuriuos pirmosios instancijos teismas įpareigojo pateikti (CPK 178 straipsnis).
  1. Vienas iš dokumentų, kurį pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą pateikti atsakovei, yra dujų rezervuaro techninis pasas. Pažymėtina, kad dujų rezervuarai priskiriami potencialiai pavojingiems įrenginiams, todėl turi būti užregistruoti Valstybinėje darbo inspekcijoje (Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 10 straipsnis). Sumontavus rezervuarą, būtina gauti techninės priežiūros įstaigos leidimą rezervuarą eksploatuoti. Šio rezervuaro savininkas turi turėti rezervuaro techninius dokumentus ir esant poreikiui paruošti pateikti įrenginių priežiūrą atliekančių įstaigų darbuotojams (Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kadangi apeliantas, kurio vardu dujų rezervuaras užregistruotas Valstybinėje darbo inspekcijoje, pagal įstatymą privalo turėti įrangos techninį pasą, todėl jo argumentai dėl dokumentų neturėjimo ir negalėjimo įvykdyti teismo sprendimą laikytini nepagrįstais.
  1. Kaip jau minėta, ieškovas pripažino, kad gyvenamojo namo techninį projektą turi, tačiau neigė, jog turi gyvenamojo namo darbo projektą. Pažymėtina, kad techninis projektas – projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Statinio projektas, sujungiantis techninį ir darbo projektus, vadinamas techniniu darbo projektu (STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“). Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registro duomenimis (tomas Nr. 1, b. l. 6-8), Z. Š. nuosavybės teisės į ginčo gyvenamąjį namą buvo įregistruotos pagal 2007 m. rugsėjo 21 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, todėl būtent ieškovas ir turėjo turėti namo techninį ir darbo projektą (gyvenamojo namo techninį darbo projektą), tam kad šis galėtų būti pateiktas kartu su kitais dokumentais Pripažinimo tinkamu naudoti statinių komisijai. Nors ieškovas teigė, kad 2011 metais jau buvo pateikęs atsakovei gyvenamojo namo techninį projektą, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, tokie duomenys neužfiksuoti ir turto pirkimo-pardavimo sutartyje.
  1. Pasisakant dėl gyvenamojo namo nuotekų valymo sistemos ir elektros instaliacijos projekto pateikimo, pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų apie minėtų projektų buvimą, o pirmosios instancijos teismas pakankamai nemotyvavo, ar ieškovas tokius dokumentus turi. Nesant tikėtinų įrodymų byloje apie projektinės dokumentacijos egzistavimą ir patenkinus tokį reikalavimą, teismo sprendimą gali būti neįmanoma įvykdyti (CPK 18 straipsnis), todėl apeliacinis skundas tenkintinas ir šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, atmetant atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl nuotekų valymo sistemos ir elektros projektų pateikimo.
  1. Apibendrinant išdėstytą, teismo sprendimas keistinas, nustatant įpareigojimą Z. Š. per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti S. J. 1 (vienam) mėnesiui, skaičiuojant nuo dokumentų perdavimo dienos, šiuos dokumentus: gyvenamojo namo, esančio ( - ) sav., projektą bei dujų rezervuaro techninį pasą, tam kad atsakovė galėtų pasidaryti šių dokumentų kopijas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
  1. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  1. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pirmos instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 41 Eur žyminis mokestis už ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, 130,33 Eur žyminis mokestis už ieškinį (patikslintą) dėl nuostolių atlyginimo bei 144,81 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 316,14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinėje instancijoje ieškovas patyrė 48,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą. Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 62,65 Eur žyminio mokesčio už priešieškinio reikalavimus bei 2142,35 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 2205 Eur. Apeliacinėje instancijoje atsakovė patyrė 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
  1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ir paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir padarė išvadą, jog šalių išlaidos pagrįstos įrodymais, išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose numatytų sumų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog patenkino 33 procentus ieškinio reikalavimų (50 proc. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir 15,50 proc. dėl nuostolių atlyginimo), 75 procentus priešieškinio reikalavimų (100 proc. dėl nuostolių atlyginimo ir 50 proc. dėl dokumentų išreikalavimo), paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
  1. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė patenkintų reikalavimų dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nurodydamas, jog tenkinama 50 proc. ieškovo reikalavimų. Kadangi ieškovo reikalavimas nustatyti dukros S. V. Š. bendravimo tvarką su tėvu Z. Š. buvo patenkintas visiškai, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, jog šioje dalyje ieškinys buvo patenkintas 100 procentų.
  1. Teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl atsakovės patirtų išlaidų už teisinę pagalbą laiko nepagrįstais. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus. Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalimi, advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita faktūra; kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Nagrinėjamu atveju atsakovė išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pagrindžia mokėjimų nurodymais ir sąskaitomis už teisines paslaugas. Nors ne kiekvienas atsakovės atliktas mokėjimas pagrįstas sąskaita už teisines paslaugas, tačiau teismui pateikti mokėjimų nurodymai įrodo atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas.
  1. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakeitė teismo sprendimą, turi būti svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitimo (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Kaip minėta, ieškovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 316,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė - 2205 Eur. Patenkinus 57,75 proc. ieškinio reikalavimų (100 proc. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir 15,50 proc. dėl nuostolių atlyginimo) ir 69,66 proc. priešieškinio reikalavimų (89,31 proc. dėl nuostolių atlyginimo ir 50 proc. dėl dokumentų išreikalavimo), ieškovui iš atsakovės priteistina 182,57 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsakovei iš ieškovo - 1536 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atitinkamai pakeičiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą atlyginimo valstybei, kurios sudaro 87,55 Eur. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 48,98 Eur (44,05 proc.), o ieškovo - 38,57 Eur (55,95 proc.) pašto išlaidoms atlyginti.
  1. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas patyrė 48,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą, o atsakovė - 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos, įvertinus maksimalų rekomenduojamą atlygio dydį, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, atsižvelgus į apeliacinio skundo turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas, pripažintinos protingo dydžio ir pagrįstos, todėl atsakovė turi teisę į visos šių išlaidų sumos atlyginimą.
  1. Teisėjų kolegija vertinimu, teisinga šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme paskirstyti lygiomis dalimis, dėl to iš atsakovės ieškovui priteistina 24,25 Eur bylinėjimosi išlaidų; o iš ieškovo atsakovei - 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 175,75 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Siekiant teisinio aiškumo, teisėjų kolegija teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėsto nauja redakcija.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

13A. Z. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

14P. T. rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį ir jį išdėstyti taip:

15„Ieškovo ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinti visiškai, reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo tenkinti iš dalies.

16Atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.

17N. Z. Š., a. k. ( - ) bendravimo su dukra S. V. Š., a. k. ( - ) tvarką: Z. Š. su dukra S. V. Š. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. prekybos centre „O.“ esančiame vaikų kambaryje – pramogų parke ( - ), arba prekybos centre „A.“ esančiame vaikų kambaryje ( - ), ( - ). A. S. J. atveža dukrą ir sumoka už vaikų kambaryje praleistą laiką.

18Įpareigoti ieškovą Z. Š., a. k. ( - ) komunikacijos priemonėmis informuoti atsakovę S. J., a. k. ( - ) prieš 2 dienas iki susitikimo, jei ieškovas neturės galimybės atvykti į numatytą susitikimą su dukra S. V. Š., a. k. ( - )

19Įpareigoti atsakovę S. J., a. k. ( - ) dukros S. V. Š., a.k. ( - ) ligos atveju ir turint tai patvirtinančius įrodymus komunikacijos priemonėmis informuoti ieškovą Z. Š., a. k. ( - ) prieš susitikimą, kad susitikimas neįvyks dėl dukros ligos.

20D. S. V. Š., a. k. ( - ) ligos neįvykusio susitikimo laikas perkeliamas į artimiausią savaitgalį po ligos, įpareigojant atsakovę S. J., a. k. ( - ) informuoti ieškovą Z. Š., a. k. ( - ) apie susitikimo laiką komunikacijos priemonėmis.

21Priteisti iš S. J., a. k. ( - ) 671,96 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t. y. 671,96 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2014-06-10 iki sprendimo visiško įvykdymo, 182,57 Eur bylinėjimosi išlaidas Z. Š., a. k. ( - )

22Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

23Priteisti iš Z. Š., a. k. ( - ) 590,08 Eur nuostolių atlyginimo ir 1536 Eur bylinėjimosi išlaidas S. J., a. k. ( - )

24Į. Z. Š., a. k. ( - ) per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti 1 (vienam) mėnesiui, skaičiuojant nuo dokumentų perdavimo dienos, S. J., a. k. ( - ) šiuos dokumentus:

25Gyvenamojo namo, esančio ( - ), projektą (techninį ir darbo); dujų rezervuaro techninį pasą.

26Likusioje dalyje priešieškinio netenkinti.

27Priteisti iš Z. Š., a. k. ( - ) 48,98 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

28Priteisti iš S. J., a. k. ( - ) 38,57 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

29Bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos, pervedant pinigus į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. ( - ), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

30Įsiteisėjus teismo sprendimui, Trakų rajono apylinkės teismo 2016-10-14 nutartimi pritaikytą laikiną nepilnamečio vaiko S. V. Š., a. k. ( - ) bei ieškovo Z. Š., a. k. ( - ) bendravimo tvarką panaikinti.“

31Priteisti iš apelianto Z. Š., a. k. ( - ) atsakovei S. J., a. k. ( - ) 175,75 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. I. Z. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9.
      1. I. Z. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 11.
        1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis,... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. A. Z. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 14. P. T. rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį ir jį... 15. „Ieškovo ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinti visiškai,... 16. Atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.... 17. N. Z. Š., a. k. ( - ) bendravimo su dukra S. V. Š., a. k. ( - ) tvarką: Z.... 18. Įpareigoti ieškovą Z. Š., a. k. ( - ) komunikacijos priemonėmis informuoti... 19. Įpareigoti atsakovę S. J., a. k. ( - ) dukros S. V. Š., a.k. ( - ) ligos... 20. D. S. V. Š., a. k. ( - ) ligos neįvykusio susitikimo laikas perkeliamas į... 21. Priteisti iš S. J., a. k. ( - ) 671,96 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc.... 22. Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.... 23. Priteisti iš Z. Š., a. k. ( - ) 590,08 Eur nuostolių atlyginimo ir 1536 Eur... 24. Į. Z. Š., a. k. ( - ) per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo... 25. Gyvenamojo namo, esančio ( - ), projektą (techninį ir darbo); dujų... 26. Likusioje dalyje priešieškinio netenkinti.... 27. Priteisti iš Z. Š., a. k. ( - ) 48,98 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.... 28. Priteisti iš S. J., a. k. ( - ) 38,57 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.... 29. Bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos, pervedant pinigus į Valstybinės... 30. Įsiteisėjus teismo sprendimui, Trakų rajono apylinkės teismo 2016-10-14... 31. Priteisti iš apelianto Z. Š., a. k. ( - ) atsakovei S. J., a. k. ( - ) 175,75...