Byla 1A-27-574/2020

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Agnei Strunkytei, Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Kubiliui, nuteistajam Z. Š., jo gynėjai advokatei Jūratei Tamulevičiūtei, nukentėjusiosios S. J. atstovui advokatui Aivarui Alimui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. Š. ir nukentėjusiųjų S. J. ir S. V. Š. atstovo advokato Aivaro Alimo apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo Z. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, BK 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pritaikius BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčio nuostatas, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, už veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeistos į laisvės atėmimo bausmę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 – 4 dalimis, paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu Z. Š. paskiriant įpareigojimus – per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos viešai atsiprašyti nukentėjusiosios S. J., viename iš Respublikinių dienraščių skelbimo forma patalpinant atsiprašymo tekstą; tęsti darbą jo vadovaujamose bendrovėse; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

2Vadovaujantis BK 721 straipsniu, Z. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas prisiartinti prie nukentėjusiosios S. J. 100 m atstumu, uždraudžiant iki paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja S. J. ir lankytis nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresu ( - ).

3Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, Z. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

4Iš Z. Š. nukentėjusiosios S. J., naudai priteista 298,93 Eur turtinei žalai atlyginti.

5Iš Z. Š. nukentėjusiosios S. J. naudai priteista 3000 Eurneturtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiosios S. J. mažametės dukros, kaip nukentėjusiosios, S. V. Š. atstovės naudai priteista 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6Iš Z. Š. nukentėjusiosios S. J. naudai priteista 2104,40 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 241,91 Eur valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

91.

10Z. Š. nuteistas už tai, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui bei terorizavo kitą žmogų, grasinant padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, t. y., jis, 2013 m. spalio 6 d., dienos metu, bendrame name, esančiame adresu ( - )., grasindamas nukentėjusiajai (sugyventinei) S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, pastarąją terorizavo žodžiais: „be dantų vaikščiotum, nes myžčiau ne pro subinę, o pro dantis (necenzūrinis žodis), jeigu nepaskaičiavai aš tau į subinę netelpu, aš lendu pro dantis, ten kur sunkiausia ir kitą kartą, jeigu sutiksi žmogų ir jį vadinsi ligoniu ir atkiši savo snukį ir dantis, žinok, kad liksi be priekinių dantų, tai ne aš padarysiu, tai kitas padarys “; „jisai paklausė tau duoti į dantis ar ne, sako duok, nu ir gavo, sako tai prašau, ne gaila, geram žmogui šūdo negaila, per daug darbų prašau, tai va turėk omeny“; „kažkokia (necenzūrinis žodis) (įžeidžiančio turinio žodžiai) gimdytoja (necenzūrinis žodis) ir auklėtoja ir dar mano vaiką prievartauja (necenzūrinis žodis) ir jį (įžeidžiančio turinio žodis) daro ir bus (įžeidžiančio tyrinio žodis), nu ką aš padarysiu, nu bus (įžeidžiančio turinio žodis), nieko negaliu padaryti, ką aš tave turiu užmušti (necenzūrinis žodis), kad jinai kitokia išaugtų, kitoj aplinkoj “.

112.

12Taip pat, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio 10 d., dienos metu, bendrame name, esančiame adresu ( - )., grasindamas nukentėjusiajai (sugyventinei) S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, pastarąją terorizavo žodžiais: „tai (necenzūriniai žodžiai) rašinėji į teismus, (necenzūrinis žodis) tu (necenzūrinis žodis) nelaiminga, jai nereikia (necenzūrinis žodis) pinigų“; „(necenzūrinis žodis) tu, aš sumokėsiu kitais būdais (necenzūrinis žodis), aš ūkį laikau ant tavęs, tu čia prisidėjai kažkur tai, kark ar (necenzūrinis žodis), liūdnai baigsis tau, liūdnai. Prisimink dar Melnikovos chebrą įsigysi, jie čia ir vilniečių turi, nebijok tave pasieks, tau ne taip paprasta bus, tu (necenzūrinis žodis) nežinosi net nuo ko nukentėsi (necenzūrinis žodis)“; „nuvešiu (necenzūrinis žodis) Melnikovai, parodysiu tavo ieškinį (necenzūrinis žodis), aš pažiūrėsiu kokia bus reakcija (necenzūrinis žodis), jinai bus spontaniška, momentiška (necenzūrinis žodis). Atvažiuos iš Maskvos rusai (necenzūrinis žodis) ir tu turėsi akistatą (necenzūrinis žodis) su jais ir niekam net pasiskųst (necenzūrinis žodis) neišdrįsi (necenzūrinis žodis) ir nei vienas iš tavo giminės nedrįs pasiskųsti, nes čia bus rusai, o ten jėga neprognozuojama ir su jais tu nesusitarsi, aš norėjau susitarti su tavimi, bet su jais nesusitarsi. O duomenis apie tave aš duosiu ir jie susiplanuos ir sunaikins metodiškai ir visą tavo giminę (necenzūrinis žodis) vagis, pasakysiu, kad vagys atėjo, atėjo į mano namus vogti, tai ką ne vagys (necenzūrinis žodis)? Vagys sėdi už grotų ko, dar ne vėlu, tu gali atsiimti ieškinį, cha, cha (necenzūrinis žodis), tada tau (necenzūrinis žodis); „aš tau parazitizmo neatleisiu, vagys ir banditai (necenzūrinis žodis) ir tai bus mano Šventas karas, mano šventas karas, o tu esi mano karo zona ir tu esi taikinys už tai, kad sugriovei mano vaiko ateitį, sėdėsi dabar (necenzūrinis žodis) kaip boba prie suskilusios geldos “; „aš ne su tokiais (necenzūriniai žodžiai) susitvarkiau, kažkaip tai parklupdžiau ant kelių ir nebebijau (necenzūrinis žodis) jų ten visų gąsdinimų snaiperių (necenzūrinis žodis), kurie čia, nieko (necenzūrinis žodis)“; „Jinai linksminasi (necenzūrinis žodis) šlykštynė “; „aš tave dubasinsiu (necenzūrinis žodis) tris dienas (necenzūrinis žodis), tu iš teismo neišlįsi, P. pavaduotoja (necenzūrinis žodis) su 5 tūkstančių atlyginimu (necenzūriniai žodžiai) “.

133.

14Taip pat, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio 14 d., dienos metu, bendrame name, esančiame adresu ( - ), grasindamas nukentėjusiajai (sugyventinei) S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, pastarąją terorizavo žodžiais: „palakstysi (necenzūrinis žodis) tuoj, kitą savaitę gausit (necenzūrinis žodis) visi signalus, garantuoju (įžeidžiančio turinio žodis) tau kitą savaitę, nei anksčiau, nei vėliau kitą savaitę tave (necenzūrinis žodis) tąsyt pradės, o tada tu suprasi (necenzūrinis žodis) su kuo tu susidūrei ir aš čia tau rimtai, tu negalvok, kad aš čia žinai, čia tau kažką gąsdinu, ne, nenori-prašau, aš tave perspėjau, tris kartus perklausiau (necenzūrinis žodis), durnius muša dvigubai, vat jeigu durna (necenzūrinis žodis), tai lupsiu (necenzūrinis žodis) kol skūrą nunersiu aš tau zaraza (necenzūrinis žodis), visi draugai ir ne draugai (necenzūrinis žodis) kauks apie tave“.

154.

16Taip pat, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio 17 d., dienos metu, bendrame name, esančiame adresu ( - )., grasindamas nukentėjusiajai (sugyventinei) S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, pastarąją terorizavo žodžiais: „springsit visi rupūžės mano krauju, žagsėsit ir vemsit nuo mano kruvinų pinigų, prakeikti šitie yra pinigai ir tu su benkartais esi prakeikta, su savo A., su savo visais atkištais fakais, va taip va (įžeidžiančio turimo žodis), šeimynėlė Adamsų, Adamsų šeimynėlė, strigs jums gerklėj, strigs šitie pinigai, mano uždirbti kruvini pinigai prakaituoti, strigs jums skersai gerklės, šiksit kraujais nuo tų pinigų vieną dieną visi trys, Sigita su savo dviem benkartais, barakudos (necenzūrinis žodis) tavo džiovintos (įžeidžiančio turinio žodis) proga, taip“; „aš tau į galvą bonke, bet (necenzūrinis žodis) kažkaip tu negavai į galvą, paleidau bonkę, kitą kartą dar ką nors paleisiu, pasišakosi, bus neatpažintas skraidantis objektas“.

175.

18Taip pat, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio 19 d., dienos metu, bendrame name, esančiame adresu ( - )., grasindamas nukentėjusiajai (sugyventinei) S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, pastarąją terorizavo žodžiais: „(du kartus pasikartojantys įžeidžiančio turinio žodžiai ir necenzūriniai žodžiai) nudėsiu (necenzūrinis žodis, įžeidžiančio turimo žodis)“; „nu (necenzūrinis žodis) eina (necenzūriniai žodžiai) bus tau (necenzūriniai žodžiai)“; „(įžeidžiančio turinio žodis) tau bus (necenzūrinis žodis), suėsiu (necenzūrinis žodis) tave, užgraušiu (necenzūrinis žodis), tai kaip ir tu mane visus metus (necenzūriniai žodžiai), ne ant to užsirovei (necenzūrinis žodis), aš tau ne (įžeidžiančio turinio žodis) G. (necenzūrinis žodis), tu baisiausiame sapne (necenzūrinis žodis) nesapnavai kas bus (necenzūrinis žodis) ir tau bus (įžeidžiančio turinio žodis)“; „koją (necenzūrinis žodis) sulaužysiu, mano pinigus (necenzūrinis žodis) leisi mano pinigus ir kraujais šiksi (necenzūrinis žodis)“; „išgama (necenzūriniai žodžiai) nenasitnaja (necenzūrinis žodis), šiksi tu kraujais (necenzūrinis žodis) kraujais vieną dieną, nes aš tave prakeikiau, tu (necenzūrinis žodis) pasigailėsi, kad šitam (necenzūrinis žodis) pasirodei (necenzūrinis žodis), degsi tu (necenzūrinis žodis) pragare (įžeidžiančio turinio žodis), tu (necenzūrinis žodis) nesvietiškas (necenzūrinis žodis) (įžeidžiančio turinio žodis) tau bus dabar, nieko tu (necenzūrinis žodis) šituo nepasieksi, nieko“. „Aš tave (necenzūrinis žodis), aš tave (necenzūrinis žodis), čia tau (necenzūrinis žodis) Velykinis (necenzūrinis žodis) pasveikinimas (necenzūrinis žodis), kruvinas pasveikinimas, aišku tau (necenzūrinis žodis), ar tau neaišku (necenzūrinis žodis)“; „Velykas (necenzūrinis žodis) aš tau parodysiu “.

196.

20Taip pat, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio 25 d., dienos metu, bendrame name, esančiame adresu ( - )., grasindamas nukentėjusiajai (sugyventinei) S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, pastarąją terorizavo žodžiais: „ant kapo tavo nuotrauka bliaus“.

217.

22Taip pat, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio 28 d., dienos metu, bendrame name, esančiame adresu ( - )., grasindamas nukentėjusiajai (sugyventinei) S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, pastarąją terorizavo žodžiais: „tu sulaužei aišku (necenzūriniai žodžiai), tu galvojai aš čia rėkčiau, kad tu bandai čia ant manęs užversti visą šitą, aš tau rėkčiau, tu (necenzūrinis žodis) provokavai, tu galvojai, kad aš tave sudaužysiu kaip obuolį už tai, kad tu sulaužei mano lovą, vo (necenzūrinis žodis) aš tave sudaužysiu, aš tave kitaip išdulkinsiu (necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis) po teismus aš tave (necenzūrini žodis) uždaužysiu, aš tave išdulkinsiu (necenzūriniai žodžiai) po teismus aš tave (necenzūriniai žodžiai) už...“.

238.

24Taip pat, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. gegužės 4 d., dienos metu, bendrame name, esančiame adresu ( - )., grasindamas nukentėjusiajai (sugyventinei) S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, pastarąją terorizavo žodžiais: „taip, aš tave „išrurinsiu“, ir tokiu būdu jis terorizavo nukentėjusiąją S. J., grasindamas pastarajai padaryti sveikatai ir gyvybei pavojingą veiką, nukentėjusiajai S. J. turint pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

259.

26Be to, jis, 2014 m. gegužės 2 d., apie 20:30 val., bendro gyvenamojo namo, esančio adresu ( - )., pirmo aukšto svetainėje kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia metė dukros S.-V. Š. basutę į sugyventinę S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, ir pastarajai pataikė į dešinės rankos dilbį, taip smurtaudamas artimoje aplinkoje, dėl ko nukentėjusiajai S. J. buvo sukeltas fizinis skausmas.

2710.

28Be to, jis, 2014 m. gegužės 4 d., apie 13:30 val., bendro gyvenamojo namo, esančio adresu ( - )., antrame aukšte, kur viename iš kambarių kaltinamasis yra įsirengęs darbo kabinetą, šioje patalpoje kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia, dešine ranka pagriebęs sugyventinę S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, už plaukų ir, tempdamas už plaukų, nukentėjusiąją iš kambario ištempė į antro aukšto holą, taip smurtaudamas artimoje aplinkoje, dėl ko S. J. buvo sukeltas fizinis skausmas.

29II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3011.

31Apeliaciniu skundu nuteistasis Z. Š. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir jį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3212.

33Apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės, kas sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Teismo išvados yra prieštaringos, kyla abejonių dėl liudytojų patikimumo, teismas buvo akivaizdžiai šališkas, netinkamai taikė baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso teisės normas, objektyviai nesivadovavo byloje esančiais dokumentais, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė nepagrįstą nuosprendį. Teismas netinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles, nepatikrino kiekvieno įrodymo tikrumo, liečiamumo, leistinumo, įrodymų pakankamumo, jų tarpusavio ryšio ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, kaip visumos.

3413.

35Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006-09-21, 2012-09-25, 2012-12-19 nutarimai). Teismai, vykdydami teisingumą privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 1999-12-21, 2007-10-24, 2009-04-10, 2012-12-06 nutarimai). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį pažeidė in dubio pro reo principą, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K- 205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Analogišką poziciją užima ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, taip pat ne kartą konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messeguė and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kt.).

3614.

37Pirmosios instancijos teismas teigia, kad apeliantas bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė duoti parodymus, papildomos apklausos metu paaiškino, kad kaltu prisipažįsta. Tačiau pastarasis teismo teiginys vertintinas kaip neteisingo įspūdžio kūrimas, kadangi teismas nevertino posėdžio metu liudijusios prokurorės V. B. parodymų, kuri teisme parodė, kad rašydama apklausos protokolą padarė klaidą, kadangi iš tikrųjų jis duodamas parodymus paaiškino, kad kaltu neprisipažįsta. Taigi, tokie teismo teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi jis ikiteisminio tyrimo metu ir teismui teikė parodymus, tačiau atsisakė atsakyti į teismo klausimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis būtų atsisakęs duoti parodymus.

3815.

39Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jį ir nukentėjusiąją S. J. aptariamų veikų metu siejo šeiminiai santykiai, t. y., kad jie buvo šeimos nariai, sugyventiniai BK 248 straipsnio prasme. Nurodo, kad tokia išvada yra nepagrįsta, padaryta nesivadovaujant byloje esančiais duomenimis (tame tarpe ir pačios nukentėjusiosios duotais parodymais dėl bendro gyvenimo kartu pabaigos), nesivadovaujant kasacinio teismo suformuota praktika. Kalbėdamas apie šeimos santykių (sugyventinių) buvimą, pirmosios instancijos teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. spalio 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-139/2016, kurioje nurodoma, kad sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikėtų vertinti tų santykių turinį ir, atsižvelgiant į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, ir kurios būtų pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais būtina vertinti tų aplinkybių visumą kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą ir tuomet spręsti ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimai būdingų santykių turinį. Taigi, kasacinis teismas įpareigoja teismus vertinti paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam.

4016.

41Apeliantas nurodo, kad jis neigė ir neigia šeimos (sugyventinių) santykių buvimą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi S. J. nenuosekliais parodymais, kad jie yra sugyventiniai. Nesuprantama teismo išvada, kad pagal nukentėjusiosios S. J. teiginius, jie buvo sugyventiniai, kad jis antrame aukšte negyveno, ten buvo įsirengęs tik darbo kambarį, patvirtina VĮ Registrų cento pažyma apie tai, kad jiems abiem nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį namo. Aplinkybė, kad namas priklauso abiem asmenims nuosavybės teise, įrodo tik tai, kad jie abu yra savininkai, tačiau tai neįrodo apie santykių tikrąjį turinį. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad apeliantas nepaneigė, jog jis su nukentėjusiąja S. J. naudodavosi viena virtuve, dažniausiai laiką leisdavo svetainės kambaryje, kartu švęsdavo šventes, kartu mokėjo įmokas už namo išlaikymą yra visiškai nepagrįstas ir kritikuotinas. Visas minėtas aplinkybes paneigia byloje esantys įrodymai, kurių teismas nevertino. 2019 m. kovo 3 d. ieškinyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nukentėjusioji S. J. nurodė, kad „2013 metų pavasarį mūsų su atsakovu (Z. Š.) santykiai pašlijo galutinai.“, „Šiuo metu su atsakovu vis dar gyvename viename name, kadangi pusė namo nuosavybės teise priklauso man, kita pusė - atsakovui. Tačiau bendro ūkio nebevedame ir kaip šeima negyvename“. Taip pat 2014 m. balandžio 16 d. buities tyrimo akte nurodyta jo ir S. J. „giminystės laipsnis“ sugyventinis, šiuo metu nutraukti santykiai, tėvai veda atskirą ūkį, tačiau gyvena tuose pačiuose namuose. 2014 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Maišiagalos policijos nuovados tyrėjos surašytame liudytojo apklausos protokole apklausiama S. J. jį vadina „buvusiu sugyventiniu“, parodė, kad nuo 2013 metų pavasario paaštrėjus konfliktui, ji nusprendė su juo daugiau kartu nebūti; 2014 m. birželio 26 d. atsiliepime į ieškovo Z. Š. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo byloje Nr.2-2576-647/2014, S. J. nurodė, kad ji su juo gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį iki 2013 m. pavasario; 2015 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje teisėja nustatė, kad ( - ) S. J. gyvenant su apeliantu gimė duktė S. V. Š., S. J. nuo 2013 m. rudens nebegyvena kartu; 2017 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus rajono policijos komisariato nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-l-01-68276-17 S. J. parodė, kad 2013 metais ji nedavė apeliantui sutikimo registruoti įmonę jų bendrame name; teisme S. J. parodė, kad nuo 2013 m. vasaros persikėlė atskirai nuo apelianto gyventi į namo pirmą aukštą, o iš karto po 2014 m. balandžio 19 d., pirmame aukšte savo pasirinktus kambarius pradėjo rakinti. Vilniaus apygardos teismas 2018 m kovo 8 d. įsiteisėjusioje nutartyje Nr. 2A-528- 430/2018 nustatė, kad „šalys laikotarpiu nuo 2011-11-28 iki 2013 m. gegužės mėnesio gyveno kartu, augino bendrą dukrą ir vedė bendrą ūkį, siekė bendro tikslo - tuometinės jų faktinės šeimos, pagrįstos partnerystės santykiais (...) Nagrinėjamu atveju, bendrosios jungtinės veiklos pradžia sietina ne su turto įsigijimu, bet su momentu, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, ir baigėsi, kai šalys nustojo vesti bendrą ūkį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad nuo 2011-11-28 iki 2013 m. gegužės mėnesio 1 d. ginčo šalis siejo faktiniai šeimos santykiai (partnerystės) vedant bendrą ūkį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovui iš atsakovės nuo 2011-11-28 iki 2013m. gegužės mėnesio l d. jo turėtų gyvenamojo namo ir žemės sklypo išlaikymo išlaidų bei komunalinių mokesčių.“. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis ir S. J. buvo sugyventiniai, yra visiškai nepagrįsta bylos medžiaga ir net jai prieštarauja.

4217.

43Taip pat, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo išvadą apie sugyventinių statuso buvimą, teigia, kad tai, jog šie asmenys dažnai pykdavosi, konfliktavo, savaime nepaneigia jų partnerystės, ir net priešingai, tai atskleidžia jų gyvenimo būdą. Teismo teigimu, tarp šių asmenų susiklostę santykiai buvo pagrįsti tarpusavio atsakomybe, savanoriškais abipusiais įsipareigojimais (finansiniais ir kitokiais), stipriais emociniais tarpusavio ryšiais ir emociniu prieraišumu, siekiu sukurti šeimos santykius. Tačiau šios teismo išvados visiškai nepagrįstos ir dėl aukščiau nurodytų argumentų ir dėl to, kad pati nukentėjusioji teismui paaiškino, kad nuo 2013 metų vasaros jokio siekio sukurti šeimos santykius nebebuvo. Teismo išvada apie bendrą įmokų mokėjimą visiškai neatitinka tikrovės ir prieštarauja jau minėtai Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. įsiteisėjusiai nutarčiai Nr. 2A-528-430/2018. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 - 408 straipsnių pagrindu S. J. galėjo pradėti tik privataus kaltinimo bylos procesą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nebuvo nustatyta, kad buvo atlikta veika prieš asmenį, su kuriuo apeliantas yra susijęs santuokos arba partnerystės ryšiais, kaip tai apibrėžia BK 248 straipsnis.

4418.

45Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo išvada, kad nukentėjusiosios S. J. parodymai buvo nuoseklūs, taip pat su teismo išvadomis, kad nukentėjusioji S. J. turėjo pagrindą tikėti apelianto teiginiu, jei teismas pripažintų, jog tai buvo jo teiginiai, realumu. Iš S. J. 2014 m. kovo 3 d. ieškinio dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo ir 2014 m. birželio 25 d. atsiliepimo į apelianto ieškinį dėl nuostolių atlyginimo matyti, kad šiuos dokumentus surašė advokatas Valdemaras Bužinskas, kas reiškia, kad nukentėjusioji nuo 2013 m. turėjo galimybę gauti teisinę pagalbą iš profesionalaus advokato. Taip pat S. J. per apklausą teisme pripažino, kad 20 metų laikotarpyje turėjo galimybę gauti teisinę pagalbą iš savo sesers vyro K. J., dirbusio ( - ). Tai, kad teisinė pagalba nukentėjusiajai buvo teikiama, matyti ir iš jos skundų, jos kaip liudytojos apklausos protokolų, ant kurių yra advokatės V. Genaitytės parašai, nukentėjusiosios tekstuose ir pasisakymuose naudojamos teisinį išsilavinimą turinčio asmens frazės ir sąvokos. S. J. po baudžiamosios bylos iškėlimo nereikalavo, kad apeliantas būtų iškeldintas iš namų valdos ( - ), iš ko darytina išvada, kad ji tik provokavo apeliantą, bet jo nebijojo. Nurodo, kad nelogiški nukentėjusiosios teiginiai, išsakyti teisme, kad neva ji neišvyko iš namo ( - ) gyventi kitur, nes bijojo ten pat gyvenančio apelianto. Byloje apstu įrodymų, kurie pagrindžia aplinkybę, kad S. J. neturėjo ir neturi jokio pagrindo bijoti ir taip vadinamos veikos metu ji nejautė jokios realios baimės dėl galimų jo bauginimų.

4619.

47Pirmosios instancijos teismas, kaip vienu iš esminių duomenų šaltinių teismo nuosprendžiui pagrįsti, vadovaujasi vos keleto liudytojų parodymais. Teismas liudytojų parodymus cituoja tose nuosprendžio vietose, kur liudytojos turėtų paliudyti tiesiogiai ką matė ir girdėjo, tačiau iš tiesų liudytojos tiesiogiai kaltinamame akte nurodytų įvykių nematė. Teismo posėdžių metu apklaustos liudytojos A. V., R. A. ir R. P. nurodė, kad kaltinamajame akte nurodytuose įvykiuose nedalyvavo, savo akimis galimų veikų nematė. Visos liudytojos davė parodymus praėjus daugiau kaip metams po baudžiamosios bylos iškėlimo, kas leidžia daryti išvadą, kad tiek laiko galėjo užtrukti derybos, liudytojų įkalbinėjimas teikti melagingus parodymus, per tokį laikotarpį liudytojos turėjo pakankamai laiko mintinai išmokti joms specialiai sukurtus tekstus apie nebūtų įvykių eigą. Todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis liudytojų parodymais, analizuodamas ir kvalifikuodamas 2014 m. gegužės 2 d. ir 2014 m. gegužės 4 d. įvykius.

4820.

49Taip pat skunde nurodoma, kad S. J. civilinėje byloje Nr. e2-278-1014/2018 kartu su 2018 m. kovo 2 d. patikslintu priešieškiniu teismui pateikė liudytojų baudžiamojoje byloje R. A. ir A. V. raštiškus patvirtinimus, kad jos S. J. paskolins 32 500 eurų sumą bei jų kredito įstaigų sąskaitų išrašus, įrodančius, kad jos disponuoja numatomai paskolai suteikti reikalingomis pinigų lėšomis. Dokumentai sudaryti 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. Šie dokumentai pateikti į baudžiamąją bylą o teismo posėdžio metu S. J. patvirtino, kad tai liudytojų R. A. ir A. V. raštiški patvirtinimai. Taigi, liudytoja A. V. yra raštiškai įsipareigojusi paskolinti S. J. 7500 eurų sumą, liudytoja R. A. – 24 000 eurų sumą. Todėl iš pateiktų dokumentų matyti, kad minėtos liudytojos prisiėmė finansinius įsipareigojimus teikti paskolą nukentėjusiajai, kas įrodo, jog S. J. ir jos liudytojas sieja piniginiai santykiai ir liudytojos yra materialiai suinteresuotos S. J. palankia baudžiamosios bylos baigtimi. Dėl šių priežasčių liudytojų R. A. ir A. V. parodymai yra vertintini kaip nepatikimi ir neobjektyvūs.

5021.

51Liudytojos A. V. parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs, tad negali būti vertinami kaip patikimi. Teismo posėdžio metu per apklausą A. V. nurodė, kad ji iki šiol yra įsižeidusi ir supykusi ant apelianto, kas įrodo, kad liudytoja yra priešiškai nusiteikusi jo atžvilgiu, jos parodymai yra subjektyvūs ir nepatikimi. Be to, A. V. nurodė, kad iki šiol su J. J. yra sudariusi darbo sutartį, pagal kurią teikia vaiko ir namų priežiūros paslaugas, t. y. liudytoja yra materialiai suinteresuota duoti palankius J. J. parodymus. Iš liudytojos R. P. parodymų taip pat matyti, kad ji yra priešiškai nusistačiusi apelianto atžvilgiu, jos parodymai dėl jo galimai netinkamų veiksmų yra akivaizdžiai subjektyvūs ir nepatikimi. Liudytoja R. A. per apklausą nenurodė galimų įvykių datų, nurodė, kad negali patvirtinti arba paneigti dėl kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių, nes savo akimis kaltinamajame akte nurodytų įvykių nematė, nurodė, kad ji bijo dėl to, kad jis neprognozuojamas, kelia nerimą, baimę. Tokie parodymai tik patvirtina, kad liudytoja R. A. yra priešiškai nusiteikusi ir pyksta ant apelianto, taigi jos parodymai nėra objektyvūs.

5222.

53Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais proceso veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. BPK 28 straipsnio 2 dalyje ir 98 straipsnyje nustatyta nukentėjusiojo ir jo atstovo teisė teikti įrodymus bei galimybė savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tačiau proceso dalyvių pateikti duomenys automatiškai netampa įrodymais. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Vienas esminių reikalavimų keliamų įrodymams baudžiamajame procese - įstatyme nustatytos jų gavimo tvarkos laikymasis (BPK 20 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai arba bet koks fizinis ar juridinis asmuo, teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“). Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises (pavyzdžiui, asmens teisę į privataus gyvenimo ir susižinojimo slaptumo gerbimą), nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gauti neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Duomenys, gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, įrodymais nepripažįstami (2014-02-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Byloje Nr. 2K-68/2014). Pradėjus ikiteisminį tyrimą, duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis.?

5423.

55Iš nukentėjusiosios parodymų teisme matyti, jog tai, kad nukentėjusioji įrašinėja pokalbius, apeliantui nebuvo žinoma. Tik 2014 m. spalio 27 dieną (praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios) pagal daiktų pateikimo protokolą S. J. pateikė policijos tyrėjui mobilaus ryšio telefoną. Iš 2014 m. spalio 27 d. daikto apžiūros protokolo matyti, kad buvo nufotografuoti mobilaus ryšio telefono ekrane esančių garso įrašų numeriai, trukmė ir datos, tačiau telefonu nebuvo perklausyti įrašai, telefone esantys garso įrašai nebuvo perkelti į policijos kompiuterį ir ten perklausyti, t. y. nebuvo nustatyta, ar originalūs įrašai telefone apskritai egzistuoja. Tą pačią 2014 m. spalio 27 dieną S. J. atsiėmė iš policijos tyrėjo mobilaus ryšio telefoną, pasižadėdama jį saugoti, garso įrašų, reikšmingų tyrimui, neištrinti. Kai privačiai padarytas pokalbių garso įrašas pateikiamas kaip įrodymas, teismas gali juo remtis tik patikrinęs jo atsiradimo aplinkybes ir įsitikinęs jo (įrodymo) patikimumu. Jis parodė, kad garso įrašuose yra jam nepažįstamų žmonių balsai. Teisme nepavyko nustatyti, kada, kurioje vietoje ir kokioms aplinkybėms S. J. darė garso įrašus. Svarbu pažymėti, kad teismo ekspertizė nenustatė, kad garso įrašuose yra S. J. balsas. Taigi teismas neturi įrodymų, kad stenogramoje užfiksuotas jo ir S. J. pokalbis.

5624.

57Teismas, paskirdamas teismo fonoskopinę ekspertizę ir taip nusprendęs ištirti nukentėjusiosios pateiktus garso įrašus, pažeidė gautų duomenų (garso įrašų) leistinumo principą, kadangi šie duomenys neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo - teisėtumo. Tai rodo, kad teismo šališkumą. Privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios S. J. pateikti garso įrašai buvo atlikti dar neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui ir savavališkai, be teismo sankcijos (pažeistas BPK 158 straipsnis). Minėti garso įrašai buvo padaryti pažeidžiant BPK 179 straipsnyje nustatytą tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo tvarką. Garso įrašai - duomenys, fiksuoti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu (nesilaikant BPK 158 straipsnyje, 179 straipsnyje nustatytų reikalavimų), įrodymais nepripažįstami, tad tokie garso įrašai negali būti tiriami ir tikrinami BPK 271 - 292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant numatytus proceso veiksmus (2015-01-27 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-23-976/2015). Tai reiškia, kad teismo ekspertizei perduoti garso įrašai buvo užfiksuoti pažeidžiant įstatymus, pažeidžiant (suvaržant) asmens teisę į privatų gyvenimą, todėl šie garso įrašai negali būti laikomi teisėtais, tad teismo ekspertizė atliekama neteisėtai. Be teismo sankcijos renkami duomenys - daromi garso įrašai, patys savaime neteisėtai suvaržo asmens privatų gyvenimą, todėl negali būti pripažįstami įrodymais, negalima remtis jais priimant teismo nuosprendį. Taip pat nukentėjusioji, įrašinėdama apelianto pasisakymus privačioje valdoje, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnį.

5825.

59Nagrinėjamoje byloje esančių garso įrašų teisėtumas negali būti grindžiamas BPK nuostatomis, nes jie padaryti dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, juolab, kad BPK 158 straipsnyje numatyti veiksmai gali būti atliekami tik ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimu, duotu pagal prokuroro prašymą. Šie įrašai negali būti laikomi ir daiktu ar dokumentu BPK 98 straipsnio prasme, nes juose esantys duomenys galėjo būti fiksuojami tik BPK nustatyta asmenų apklausos tvarka. Taigi, teismas neturėjo pagrindo remtis S. J. padarytuose garso įrašuose užfiksuotais duomenimis. Kadangi kilo abejonių dėl pokalbių įrašų teisėtumo, teismas, nagrinėdamas bylą, neturėjo pagrindo vertinti šiuose įrašuose užfiksuotų duomenų. Nukentėjusioji S. J. nėra baudžiamojo proceso subjektas, galintis daryti slaptus garso įrašus, todėl jie neatitinka ir įrodymams keliamo teisėtumo ir leistinumo reikalavimo (2014-02-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-68/2014).

6026.

61Teismas, tirdamas (perklausydamas teismo posėdžio metu) garso įrašus, padarytus ikiteisminio tyrimo pradžios, pažeidė BPK 293 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad perklausomi tik tokie garso įrašai, kurie buvo padaryti atliekant ikiteisminį tyrimą. Tai įrodo teismo šališkumą. Be to, teismas rėmėsi kasacine byla Nr. 2K-360/2004, kurioje nustatyta, kad esą privačiai padarytas garso įrašas gali būti pripažintas įrodymu. Tačiau minėta kasacinė byla nurodo visiškai skirtingas aplinkybes, negu nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje, o tai yra įrodymas, kad teisėjas melagingai pasisakydamas dėl minėtos kasacinės bylos aplinkybių, tyčia nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Minėtoje kasacinėje nutartyje nėra pasisakoma apie tai, kad bet kuris garso įrašas, nors ir nėra gautas naudojant baudžiamojo proceso priemones, laikytinas įrodymu. Minėtoje byloje pasisakoma tik apie telefoninių pokalbių garso įrašus, naudojantis ryšių įmonių paslaugomis, t. y. kalbama apie garso įrašus, kurie buvo daromi teismo rašytiniu leidimu.

6227.

632017 m. lapkričio 27 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi byloje buvo paskirta teismo kompleksinė fonoskopinė - informacinių technologijų ekspertizė, tačiau tokia ekspertizė taip ir nebuvo atlikta. Byloje nėra kompleksinės fonoskopinės - informacinių technologijų ekspertizės akto, vietoje, į bylą pateikti du atskiri ekspertizės aktai, kas leidžia daryti išvadą, kad tinkama ekspertizė byloje nebuvo atlikta. Ekspertizių atlikimo nuostatų 58 punktas numato, kad kai atliekama kompleksinė ekspertizė, surašomas vienas bendras ekspertizės aktas ir bendrai pasirašomas. Nagrinėjamu atveju, pažeidžiant minėtas nuostatas, surašyti ir pasirašyti du atskiri ekspertizės aktai su apskritai nenurodytais pavadinimais. Ekspertizių atlikimo nuostatų 59 punktas numato, kad kai atliekama kompleksinė ekspertizė ir išvados nesutampa, kiekvienas ekspertas pasirašo savo atliktų tyrimų ir duotos išvados ekspertizės akto dalį arba surašo atskirą ekspertizės aktą ir motyvuotai išdėsto skirtingos išvados davimo priežastis. Nagrinėjamu atveju, nors ir teismo eksperto P. Krasovskio išvados prieštarauja ekspertės J. Devenson ir R. Konarskienės išvadoms (J. Devenson ir R.Konarskienės išvados nesutampa su eksperto P. Krasovskio išvada, kurioje teigiama, kad telefono katalogą galima papildyti garso įrašais iš kito įrenginio), kiekvienas ekspertas ekspertizės akte motyvuotai neišdėstė skirtingos išvados padarymo priežasčių, kas kelia pagrįstas abejones minėtų ekspertų išvadų patikimumu.

6428.

65Ekspertės J. Devenson ir R. Konarskienė, atlikusios akustinį - parametrinį tyrimą, padarė melagingą išvadą, kad tiriamuosiuose garso įrašuose yra užfiksuotas apelianto balsas ir kalba. Pagrindinio tono parametrų vidurkis ir maksimumas akivaizdžiai skiriasi, kas įrodo, kad lyginamuosiuose ir tiriamuosiuose garso įrašuose užfiksuoti skirtingų žmonų balsai ir kalba. Specialisto išvadoje nurodyta, kad pagrindinio tono koreliacijos koeficientas (arba ryšio koeficientas) yra tik 0,698, kas reiškia, kad yra net 30 proc. skirtumas tarp lyginamuosiuose ir tiriamuosiuose garso įrašuose užfiksuotų žmonų balsų ir kalbos pagrindinio tono, kas įrodo, kad akustinio - parametrinio tyrimo išvados, neva tiriamuosiuose garso įrašuose užfiksuotas apelianto balsas, nėra patikimos ir yra akivaizdžiai melagingos. Taip pat eksperčių ekspertizės akte nesutampa išvados, išdėstytos akto tiriamojoje dalyje ir išvadų dalyje. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje (15 puslapis) ekspertės, atlikusios audityvinę analizę, nurodo padariusios tikėtiną išvadą, kad tyrimui pateiktuose garso įrašuose yra užfiksuotas apelianto balsas, tačiau ekspertizės akto išvadų dalyje (17 puslapis) teikiama neaiški išvada, kad tiriamuosiuose garso įrašuose yra užfiksuotas apelianto balsas ir kalba, tačiau nekonkretizuojant, ar tai tikėtina teigiama išvada, ar tai tikėtina neigiama išvada. Audityvinės analizės išvadų nesutapimas įrodo, kad ekspertės pateikė melagingą ekspertinių tyrimų išvadą.

6629.

67Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas argumentus, kad apeliantas neturėtų atsakyti už tą pačią veiką du kartus nurodė, kad baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę ir už nusikalstamų veikų sutaptį, kai tais pačiais neteisėtais veiksmais padaromi keli nusikaltimai. Teismas sprendė, kad jis savo veiksmais padarė ne tik administracinės teisės pažeidimą bet ir nusikaltimą numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, t. y. padarė veiksmus, užtraukiančius tiek administracinę, tiek ir baudžiamąją atsakomybę. Asmuo negali būti baudžiamas du kartus už tą pačią veiką.

6830.

69Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad nukentėjusiosios skundas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos sistemingo terorizavimo buvo, tačiau nuosprendyje aiškiai nenurodoma nei kada, nei kam toks prašymas buvo pateiktas, nurodomas tik 2014 m. gegužės 4 d. pareiškimas ir vėlesnis pareiškimas dėl teismo sprendimo nevykdymo. Nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, jeigu pagal įstatymą toks skundas ar pareiškimas yra būtina sąlyga baudžiamajam procesui pradėti, ir kai nusikalstama veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nepadaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 ir 2006-06-15 nutarimai). Prokuroras, nusprendęs, kad nėra BPK 167 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, taip pat, kad veika, numatyta BPK 145 straipsnyje, neturi visuomeninės reikšmės arba asmuo gali ginti savo teisėtus interesus), priima nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta norma nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą arba prokuroro reikalavimą. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 248 straipsnio apibrėžimu, pagal BK 145 straipsnio 2 dalį numatyta galima nusikalstama veika neturi smurto artimoje aplinkoje požymių, todėl ikiteisminis tyrimas galėjo būti pradėtas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiosios skundas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradžios dėl nusikalstamų veikų, išvardintų BPK 167 straipsnyje, turi būti aiškiai išreikšta nukentėjusiojo valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente - skunde. Kaltinimo epizode dėl veikų, kvalifikuojamų pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, S. J. valia nebuvo aiškiai išreikšta - ji nepateikė atskiro procesinio dokumento - reikiamo skundo dėl galimos veikos. Taigi, ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai - pažeidžiant BPK 166 straipsnio l dalies l punktą ir 167 straipsnio 1 dalį.

7031.

71S. J. skunduose nenurodė, kad prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl numatytos nusikalstamos veikos, kuri turi smurto artimoje aplinkoje požymių. Ji 2014 m. birželio 18 d. prašyme - skunde nurodė įvykius, galimai įvykusius po 2014 m. gegužės 4 d. (kas išeina už kaltinimo ribų) ir prašė pakeisti apeliantui skirtą kardomąją priemonę griežtesne. 2014 m. birželio 30 d. liudytojos apklausos protokole S. J. analogiškai nurodė įvykius, galimai įvykusius jau po 2014 m. gegužės 4 d. bei prašė jo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kardomosios priemonės nesilaikymo.

7232.

73Ikiteisminio tyrimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį pradžia nebuvo užregistruota taip, kaip to reikalaujama BPK 166 straipsnio 3 dalyje, t. y., kad kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis byloje Nr. 2K-26/2014). Bylos epizode dėl veikų, kvalifikuojamų pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, tyrimui vadovaujantis prokuroras nepriėmė sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro reikalavimu, tokio nutarimo byloje nėra ir tai reiškia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas neteisėtai. Kadangi tolesnis baudžiamosios bylos nagrinėjimas dalyje pagal minėtą epizodą pažeidžia BPK 166 straipsnio 3 dalį, byla nutrauktina kaip neteisėtai pradėta. Taip pat neteisingai įformintas ikiteisminis tyrimas dėl 2014 m. gegužės 2 d. epizodo dėl veikos („tapkutės metimas“), teismo kvalifikuojamos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes tyrimui vadovaujantis prokuroras nepriėmė nutarimo pradėti ikiteisminį tyrimą, taigi ir dėl šio epizodo ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas neteisėtai, todėl byla nutrauktina. Taip pat neteisingai įforminti epizodai dėl 2014 m. gegužės 2 d. ir 2014 m. gegužės 4 d. įvykių - ikiteisminio tyrimo pradžia nebuvo tinkamai užregistruota. BPK 407 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o tai reiškia, kad ikiteisminis tyrimas pagal šį kaltinimo epizodą buvo atliktas neteisėtai.

7433.

75Pirmosios instancijos teismo teigimu, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje. Tačiau nukentėjusiosios parodymai nebuvo logiški - basutės metimo metu ji jau darė garso įrašą. Nesuprantama teismo išvada, kad nukentėjusiosios teiginius patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, nes teismo medicinos ekspertai nenustatė jokių sužalojimų, praėjus 3 dienoms po incidento. Be to, jei skausmas iš tiesų būtų buvęs stiprus, manytina, būtų likęs bent šioks toks paraudimas, tačiau medicinos ekspertai nerado jokios žymės ant nukentėjusios rankos. Teismo teigimu, nukentėjusioji neabejotinai patyrė skausmą, nes basutė buvo kietu padu ir buvo mesta iš maždaug 4 metrų atstumo. Tačiau tokia teismo išvada yra grindžiama tik nukentėjusiosios pasakojimu, daugiau jokių duomenų nėra. Taigi, teismas apeliantą pripažino kaltu už tai, kad nukentėjusioji tiesiog juto fizinį skausmą.

7634.

77Teismo nuosprendžio dalyje darytos pastabos apie tai, kad garso įraše girdimas apelianto pakeltas balso tonas, necenzūriniai žodžiai įrodo atliktų veiksmų pavojingumą, niekaip nėra susijusios su BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytais veiksmais, todėl vertintini kaip teismo siekis parodyti apeliantą neadekvačiai pavojingą asmenį. Pakeltas tonas ir necenzūriniai žodžiai, žmogui būnant namie ir susinervinus, nėra neįprastas dalykas. Apeliantas pažymi ir tai, kad šioje nuosprendžio dalyje teismas, grįsdamas savo išvadas, kalba apie tempimą už plaukų, nors šiame epizode tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Teismo nuorodos į kasacinio teismo bylas yra neteisingos, todėl nepagrįstos tampa ir teismo išvados apie fizinio skausmo sukėlimą.

7835.

792014 m. gegužės 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje dėl 2014 m. gegužės 4 d. epizodo nurodyta, kad S. J. po įvykio objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota. Minėtos įstaigos specialistas po apžiūros pasisakė, kad „nurodytoje vietoje pakaušio srityje aiškių išrautų plaukų plotų nematyti. Nurodytoje vietoje dešiniajame dilbyje išorinių sužalojimų nematyti“. Kadangi specialisto išvadoje mušimo ar kitokio smurtavimo fakto nekonstatuota, todėl byloje nėra jokių objektyvių duomenų ar galimai atlikti smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, ar ne. Todėl teismo išvados apie nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą, tariamus apelianto veiksmus yra visiškai nepagrįstos. Be to, ikiteisminio tyrimo metu iš karto po menamos veikos, nebuvo paimtas apelianto DNR mėginys nuo S. J. plaukų, nebuvo surinkti įrodymai - S. J. plaukai, jų DNR nebuvo ištirti.

8036.

81Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 3 d. nutartimi 2K-252/2007 išaiškino, kad nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese turi būti pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės (fizinės, moralinės) žalos; kitas fizinis asmuo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, kai tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo miršta. 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose 1 straipsnio a punkte, pateikiančiame nukentėjusiojo sąvoką, taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis, tai yra fizinis asmuo, patyręs žalą, įskaitant kūno sužalojimą ar psichinę traumą, emocinį sukrėtimą ar ekonominius nuostolius tiesiogiai dėl veikimo ar neveikimo pažeidžiant valstybės narės baudžiamąjį įstatymą. Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu fizinis asmuo pripažįstamas nepriklausomai nuo to asmens amžiaus, veiksnumo, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių.

8237.

83Nukentėjusioji S. J. nepateikė jokių medicininių dokumentų, nustatančių priežastinį ryšį tarp jos ligos ir apeliantui inkriminuojamų veikų, todėl civilinis ieškinys paduotas nesant priežastinio ryšio tarp kaltinamojo galimai padarytos veikos ir S. J. padarytos turtinės ir neturtinės žalos, t. y. civilinis ieškinys nepagrįstas. S. J. civiliniame ieškinyje nurodyti teiginiai, kad aukščiausios klasės gydytojai nustatė priežastinį ryšį tarp jos ligos ir menamos jo veikos neatitinka tikrovės, nes nėra pagrįsti nei objektyviais klinikiniais tyrimais, nei jokia medicinine dokumentacija, minėto priežastinio ryšio nenurodė nei apklausta S. J. šeimos gydytoja, nei UAB „Lakštausko klinika“ medikai. Civiliniame ieškinyje S. J. nurodė, kad dėl išgyvenimų negalėjo dirbti, tačiau šią aplinkybę paneigė liudytoja I. B., nurodžiusi, kad 2014 metais S. J. buvo darbinga, nes nedarbingumo pažymėjimų 2014 metais S. J. nebuvo išduota.

8438.

85Skunde taip pat nurodoma, kad prie civilinio ieškinio pridėti advokato parašu patvirtinti tekstų nuorašai neatitinka išrašams iš medicininių dokumentų keliamiems reikalavimams. UAB „Lakštausko klinika“ 2016 m. birželio 30 d. išrašas iš medicininių dokumentų (Forma Nr.027/a) negali būti pripažįstamas medicininiu dokumentu, nes jame nenurodytas diagnozės kodas pagal tarptautinį ligų klasifikatorių (TLK). Kiti advokato parašu patvirtinti tekstai, ant kurių matosi gydytojų A. B., L. V. – M. parašai, nėra skirti Ukmergės rajono apylinkės teismui, be to tekstai nepatvirtinti gydymo įstaigos antspaudais ir administracijos vadovo parašais; nenurodytos išrašų sudarymo datos. Pridėti įdėtiniai lapai į ambulatorinę kortelę neatitinka išrašams iš medicininių dokumentų keliamiems reikalavimams (Forma Nr.027/a), nėra gydytojo parašo, paciento pavardės, nepatvirtinti gydymo įstaigos antspaudais ir administracijos vadovo parašais.

8639.

871975 m. kovo 14 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7 (toliau - Rezoliucija Nr. (75)7), kurioje rekomenduota valstybėms - Europos Tarybos narėms - savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, fiziškai sužalojus sveikatą. Rezoliucija Nr. (75)7 numato teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik dviem atvejais - fiziškai sužalojus sveikatą ir nukentėjusiojo mirties atveju. Minėtas dokumentas turi prejudicinę galią nacionalinei teisei. Nagrinėjamu atveju, nėra duomenų, kad nukentėjusioji S. J. patyrė fizinių sužalojimų arba, kad ji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, kurį lydėjo itin sunkūs negrįžtami padariniai nukentėjusiosios sveikatai (ilgalaikė vegetacinė būklė), kurie iš esmės galėjo būti prilyginti jos mirčiai. Taip pat nėra duomenų, kad jos vaikas buvo fiziškai sužalotas.

8840.

89Jam nėra pareikšti jokie kaltinimai dėl nusikalstamos veikos padarymo S. V. Š. atžvilgiu. Taigi, S. J. ieškinio reikalavimas pripažinti jos dukrą S. V. Š. nukentėjusiąja ir civiline ieškove baudžiamojoje byloje yra nepagrįstas. S. J., paduodama ieškinio reikalavimą pripažinti jos dukrą S. V. Š. nukentėjusiąją ir civiline ieškove, nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika. Nukentėjusiosios S. J. argumentas, kad vaikas patiria moralinę žalą, jei jis mato, kad jam emociškai artimas asmuo patiria smurtą, yra nepagrįstas jokiomis teisės normomis arba kasacinio teismo praktika. Nukentėjusiosios pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016 nėra precedentas nagrinėjamai bylai dėl iš esmės skirtingų byloje nagrinėjamų aplinkybių. Rezoliucijos Nr. (75)7 13 punkte nustatyta, kad nukentėjusiojo tėvas, motina ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo fiziniu sužalojimu, tačiau kiti asmenys (pavyzdžiui, vaikai) neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens fiziniu sužalojimu.

9041.

912016 m. balandžio 5 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialistas pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodė, jog S. V. Š. diagnozuotas atsiskyrimo nerimo sutrikimas vaikystėje F93.0 atitinka vaiko raidos tarpsnį bei susiklosčiusią situaciją, įvertinus pateiktą medžiagą S. V. Š. atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro R. Kubiliaus 2016 m. spalio 26 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 02-02-00773-15 nutraukimo nurodyta, kad dėl Z. Š. veiksmų S. J. dukrai S. V. Š. nei BK 135 straipsnyje nurodytų padarinių, nei 135 straipsnio 2 dalyje numatytų sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojančių požymių, nei BK 138 straipsnyje numatytų požymių nebuvo nustatyta, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

9242.

932016 m. rugsėjo 23 d. teisėjas R. Adamonis priėmė protokolinę nutartį, kuria pagal „nukentėjusiosios“ civilinio ieškinio reikalavimą, jo mažametę dukrą S. V. Š. pripažino nukentėjusiąja ir civiline ieškove baudžiamojoje byloje. Tačiau kaltinamajame akte nenurodyta, kad jis būtų kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu savo dukros atžvilgiu. Pripažindamas S. V. Š. nukentėjusiąja ir civiline ieškove, teisėjas pažeidė BPK ir tarptautinės teisės normų reikalavimus, priimdamas procesinius sprendimus, pažeidė BPK 28, 109, 110 straipsnių nuostatas, tad buvo priimtas neteisėtas sprendimas dėl civilinio ieškinio. BPK 28 straipsnis numato, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. 2001 m. kovo 15 d. Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendime 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose 1 straipsnio a. punkte pateikta nukentėjusiojo sąvoka, t. y. nukentėjusysis - tai fizinis asmuo, patyręs žalą, įskaitant kūno sužalojimą ar psichinę traumą, emocinį sukrėtimą ar ekonominius nuostolius tiesiogiai dėl veikimo ar neveikimo pažeidžiant valstybės narės baudžiamąjį įstatymą“.

9443.

95Skirdamas bausmę, teismas visiškai neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, neįvertino to, kad apeliantas turi JAV ir Australijos universitetų baigimo diplomus, nuo 1996 m. dirba Lietuvos ir Australijos UAB „( - )“ direktoriumi, teikia išlaikymą 2 savo nepilnametėms dukroms, užaugino sūnų, padėjo jam baigti Vilniaus universitetą, dirba gerai apmokamą darbą. Teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, užkirto galimybę jam užsiimti verslu, uždirbti pinigus ir iš jų teikti išlaikymą 2 vaikams. Teismas nekreipė dėmesio į bausmės individualizavimą, paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties, įtvirtintos BK 141 straipsnyje. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje, kai yra išimtinių aplinkybių. Įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarias aplinkybes. Minėto straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Nagrinėjamu atveju, teismo pozicija nuteisti apeliantą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, yra neadekvati byloje teismo nustatytoms aplinkybėms (jei apeliacinės instancijos teismas tokioms nustatytoms aplinkybėms pritartų). Teismas taip pat visiškai nevertino ir pačios nukentėjusiosios provokuojančio elgesio apelianto atžvilgiu, jei tikėti teismo nustatytomis aplinkybėmis. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantui paskirta bausmė yra per griežta ir neadekvati, todėl mažintina.

9644.

97Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo teisėjo R. Adamonio padaryti teisės normų pažeidimai suvaržė apelianto procesines teises ir šie pažeidimai kliudė teismui nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje D. prieš Lietuvą (D. v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000) teigiama, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę <...>. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Analogiškai nešališkumo principas aiškintas ir kasacinėje nutartyje Nr. 2K-202/2005. Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai - vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą nagrinėjo šališkai. Kita vertus, teismo nešališkumo principas reikalauja, kad teismo procesas būtu organizuojamas taip, jog proceso metu negalėtu susidaryti įspūdis, kad vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-243/2009). Nagrinėjantis bylą teismas privalo vengti situacijų, keliančių proceso dalyviams pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-198/2009). Teisėjas turi nusišalinti nuo teismo proceso, jei jis negali išnagrinėti bylos nešališkai arba jeigu protingam stebėtojui gali atrodyti, kad teisėjas negali nešališkai išnagrinėti bylos. Viešai reikšdami savo nuomonę, teisėjai turi apgalvoti savo sakomų žodžių reikšmę ir dėl ištartų žodžių galinčias kilti pasekmes (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (toliau - TEDK) 2012-05-16 sprendimas Nr. 18P-6). Teismo posėdžių metu teisėjui bendraujant su proceso dalyviais derėtų elgtis solidžiau, santūriau ir kantriau, kad nė vienam iš procese dalyvaujančių ar jį stebinčių asmenų nekiltų nė menkiausių abejonių dėl palankumo vienai iš šalių (TEDK 2012 metų 7 protokolo 1 punktas). Teisėjo R. Adamonio nešališkumas ir palankumas vienai iš šalių – S. J., t. y. proceso organizavimas ir teisėjo procesinis elgesys suteikia rimtą pagrindą manyti, jog teisėjas buvo iš anksto apsisprendęs priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto teisę į nešališką teismo procesą. Teisėjas R. Adamonis pažeidė BPK 44 straipsnio 6 punkte įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bei pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio (Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 2 dalį, kuri skelbia, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Taip pat teisėjas pažeidė BPK 44 straipsnyje 5 punkte numatytą teisę į nešališką teismą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kuri skelbia, jog kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas.

9845.

99Bylą nagrinėjęs teisėjas, ją gavęs, tiesiogine tyčia užvilkino procesą 4 mėnesius, t. y. byla buvo gauta 2016 m. balandžio 15 d., o teisėjas (neįvykus 2016 m. liepos 7 d. posėdžiui) kitą teismo posėdį paskyrė tik 2016 m. rugsėjo 9 d. Taip pat teisėjas 2016 m. lapkričio 4 d. priėmė nemotyvuotą nutartį atmesti apelianto prašymą iš baudžiamosios bylos pašalinti S. J. pateiktas skaitmenines laikmenas ir telefoną su pokalbių garso įrašais ir Vilniaus rajono policijos komisariato padarytas garso įrašų suvestines (stenogramas), kaip duomenis, gautus pažeidžiant BPK nustatytą apklausos tvarką, kas rodo teisėjo šališkumą. Teismas, priimdamas nemotyvuotą nutartį, užkirto galimybę apeliantui efektyviai ginčyti teismo sprendimą ir pažeidė jo teisę lygybės sąlygomis tinkamai ginti savo teisėtus interesus. Nežinant skundžiamos nutarties motyvų nėra galimybės tinkamai gintis teisme, pažeidžiamas BPK 7 straipsnyje nustatytas rungimosi principas. Taip pat teisėjas 2016 m. rugsėjo 23 d. priėmė neteisėtą nutartį pripažinti S. V. Š. nukentėjusiąją ir civiline ieškove baudžiamojoje byloje, taip neteisėtai išplėsdamas kaltinimo ir bylos nagrinėjimo teisme ribas. 2017 m. sausio 20 d. teismo posėdyje teisėjas R. Adamonis buvo šališkas, leido prokurorui, nukentėjusiosios advokatui sistemingai pažeidinėti baudžiamojo proceso kodeksą, t. y., nepalaikė tinkamos tvarkos posėdžio metu; neužkirto kelio atsakymą menančių klausimų pateikimui; nedraudė prokurorui komentuoti apelianto pateikiamų klausimų; nedrausmino prokuroro ir nukentėjusiosios advokato, kai šie trukdė apeliantui pristatyti prašymo esmę ir trukdė jam užduoti klausimus liudytojams; teisėjas atvirai palaikė apeliantui klausimus pateikti trukdantį prokurorą; teisėjas su juo nepagarbiai, įžeidžiančiai elgėsi. Taip pat tos pačios dienos teismo posėdyje teisėjas priėmė nutartį bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje, taip siekdamas siekė išvengti viešumo, asmeninės atsakomybės dėl daromų klaidų ir žmogaus teisių pažeidimų baudžiamajame procese. Teisėjas, remdamasis melagingai nurodytomis aplinkybėmis, 2017 m. sausio 23 d. nutartimi atmetė apelianto prašymą leisti jam susipažinti su nukentėjusiosios S. J. asmens sveikatos istorijomis tam, kad paruoštų klausimus liudytojams - gydytojams, suteikusiems gydymo paslaugas nukentėjusiajai, motyvuodamas tuo, kad 2017 m. sausio 20 d. teismo posėdyje šis klausimas jau buvo išspręstas. Sprendimas bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje ir draudimas daryti kopijas iš nukentėjusiosios ligos istorijos, yra vertinamas kaip perteklinė ir neproporcinga priemonė, kas įrodo teisėjo šališkumą. 2015 m. rugsėjo 23 d. teisėjas, apklausdamas nukentėjusiąją S. J., uždavė jai trylika atsakymą menančių klausimų, kas taip pat įrodo, kad teisėjas yra šališkas. Kadangi tokie klausimai buvo suformuluoti ir užduoti pažeidžiant BPK 275 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą, S. J. atsakymai į užduotus klausimus buvo gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso kodeksą. Dėl nepagrįsto kardomosios priemonės taikymo, jis jau daugiau kaip ketveri metai yra iškeldintas iš jam nuosavybės teise priklausančio 325 m2 ploto gyvenamojo namo, dėl vilkinamo proceso yra priverstas neapibrėžtą laikotarpį gyventi gatvėje arba prašytis laikinos prieglaudos pas pažįstamus, nes neišgali nuomotis gyvenamojo ploto, dėl to patiria nuolatinį orumo pažeminimą ir su tuo susijusius išgyvenimus.

10046.

101Skunde taip pat nurodoma, kad teisėjas R. Adamonis, priimdamas nutartis pašalinti iš bylos nukentėjusiosios S. J. asmens sveikatos istoriją ir ją teismo posėdžių salėje perduoti šeimos gydytojai I. B. bei pašalinti iš bylos kitą nukentėjusiosios S. J. asmens sveikatos istoriją ir ją teismo posėdžių salėje perduoti gydytojui E. L., pažeidė asmens privataus gyvenimo neliečiamumo teisę ryšium su asmens duomenų tvarkymu; pažeidė Europos Bendrijos Duomenų apsaugos direktyvos 95/46/EB nuostatas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnį, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas (toliau - ADTAĮ), teisės aktais nustatytą duomenų apie asmens sveikatą apsaugos ir pristatymo į kitą įstaigą tvarką, nes šeimos gydytoja ir gydytojas E. L. neturėjo teisės iš Ukmergės teismo pristatyti S. J. asmens sveikatos istorijas į Vilniaus rajono centrinę polikliniką bei įstaigą UAB „Lakštausko klinika“. ADTAĮ 2 straipsnio 9 dalyje pateiktame apibrėžime yra nurodytos šios ypatingų asmens duomenų kategorijos - fizinio asmens rasinė ar etninė kilmė; fizinio asmens politiniai, religiniai, filosofiniai ar kiti įsitikinimai; narystė profesinėse sąjungose; duomenys apie asmens sveikata; duomenys apie asmens lytinį gyvenimą; duomenys apie asmens teistumą.

10247.

103Teisėjas R. Adamonis pažeidė ir BPK 231 straipsnio 1 dalies 232 straipsnio 7 dalies, 233 straipsnio l dalies teisės normas, t. y. nesusipažinęs su bylos medžiaga 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi konstatavo, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme ir bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje. Jeigu teisėjas būtų susipažinęs su bylos medžiaga ir būtų vadovavęsis sąžiningumo ir teisingumo principais, būtų įvertinęs, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje nėra visų būtinų dokumentų, kurie padėtų nustatyti proceso pradėjimo pagrindus. Taigi, remdamasis BPK 232 straipsnio 7 punktu, bylos parengimo nagrinėti teisme metu, teisėjas privalėjo priimti nutartį nutraukti bylą. Teisėjas taip pat atmetė apelianto prašymą paskelbti ikiteisminio tyrimo metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, motyvuodamas tuo, kad teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nustatė tokią įrodymų tyrimų tvarką - įrodymų tyrimą pradėti nuo nukentėjusiosios apklausos, tuomet apklausti liudytojus, perklausyti iki ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusiosios padarytus garso įrašus, paskelbti byloje surinktus įrodymus ir tik po to apklausti kaltinamąjį. Tačiau pagal teismo posėdžio protokolą, nutartimi nėra nustatyta, kad bus perklausomi garso įrašai, kas rodo, kad teisėjas pažeidė BPK 10 straipsnį - užtikrinti galimybę kaltinamajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti jo asmeninių ir turtinių teisių apsaugą.

10448.

105Devynis apelianto apeliacinius skundus dėl aukščiau išdėstytų teisės normų pažeidimo teisėjas R. Adamonis nutartimis atsisakė priimti ir juos grąžino pareiškėjui, tuo pažeisdamas BPK 440 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvią normą, suteikiančią bylos nagrinėjimo teisme dalyviui teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, nes pirmosios instancijos teismas nutartimis padarė apelianto teisių ir teisėtų interesų pažeidimus. Tai reiškia, kad teisėjas užkirto kelią pareiškėjui skųsti Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimus aukštesniajam teismui. Apeliacinius skundus dėl BPK 440 straipsnio 1 dalies pažeidimų nagrinėję Vilniaus apygardos teismo teisėjai atmetė apelianto prašymus išnagrinėti jo skundus apeliacinės instancijos teisme, t. y. atsisakė patikrinti nurodytų teisėjo R. Adamonio nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju, aukštesniojo teismo teisėjai galimai neklausė įstatymo - paneigė apelianto konstitucinę teisę kreiptis į teismą kad šis patikrintų teisėjo R. Adamonio procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

10649.

1072018 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio metu teisėjo R. Adamonio pasakymai, kad apeliantui jis gali iškviesti policiją, kad gali apeliantą nubausti, paskirti jam 30 parų administracinį areštą, rodo, kad teisėjas yra šališkas, apeliantui reiškia išankstinį priešiškumą ir išsako išankstinę nuomonę dėl bylos baigties. Teisėjas R. Adamonis buvo neleistinai susinervinęs, susierzinęs ir atvirai rodė priešiškumą apeliantui, jo kalbėsenai, jo balsui. Nėra normalus elgesys, kad teisėjas už žmogaus toną (laikyseną, manierą) ir balsą yra pasirengęs iškviesti policiją, pasirengęs bet kada nubausti, netgi jį areštuoti. Grasinimai dėl balso ir kalbėjimo manieros reiškia teisėjo neadekvačią reakciją į susidariusią situaciją. Taip pat teisėjo pasisakymai apie apeliantą, kad „suaugęs žmogus esate“, „šiaip tai nelabai etiškai elgiatės“, „aš skaitau, reiktų susilaikyti nuo tų emocijų“, „jūs vieną kartą sakykim, padarykit išvadas“, „vis vien laikykitės kažkokios tvarkos“ ir t. t., apelianto vertinimu, rodo, kad teisėjas nebuvo pakankamai kantrus, dalykiškas, oficialus ir korektiškas proceso dalyvio atžvilgiu, vesdamas teismo posėdį bei užtikrindamas teismo posėdžio tvarką. Aptartas teisėjo elgesys, nepriklausomai nuo teismo posėdžio eigos, yra nesuderinamas su teisėjui keliamais etikos reikalavimais ir pažeidžiantis Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui, padorumo ir pavyzdingumo principus. Tokiu teisėjo elgesiu buvo išreikšta nepagarba proceso dalyvio teisėms, teisėjo viešai išsakytos frazės bei pastabos proceso dalyviams galėjo būti suprastos nevienareikšmiškai, pažeisti proceso dalyvių, kuriems šios frazės buvo adresuojamos, orumą. Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) yra pasisakiusi, kad teisėjas teismo posėdžiuose bendraudamas su proceso dalyviais, turėjo elgtis santūriau, dalykiškiau, korektiškiau, taip pat atsakingiau vertinti savo pasisakymų reikšmę ir toną. TEDK yra pažymėjusi, kad kalbėdamas teisėjas turi apgalvoti savo sakomų žodžių reikšmę ir vengti su bylos nagrinėjimu nesusijusių dalykų bei asmeninių vertinimų (TEDK 2015-02-05 sprendimas Nr. 18 P-E). Taigi konstatuotina, kad teisėjas nevengė su bylos nagrinėjimu nesusijusių dalykų bei asmeninių vertinimų, teisėjo išsakytos frazės, pastabos ir nuomonė apie apelianto asmenines savybes yra užgaulios, nemandagios bei netaktiškos ir pažeidė jo, kaip proceso dalyvio orumą, kas įrodo, jog teisėjas išreiškė apeliantui išankstinį priešiškumą.

10850.

109Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad teisėjas R. Adamonis 2018 m. spalio 6 d. raštiškai informuotas, kad pareiškimu generaliniam prokurorui apeliantas prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 24-26 straipsnius, 99 straipsnį, 100 straipsnį, 103 straipsnį, 118 straipsnį, 120 straipsnį dėl teisėjo R. Adamonio tėvo, buvusio ( - ) I. A. ir su juo susijusių asmenų padarytos nusikalstamos veikos. Taip pat, teisėjas R. Adamonis raštiškai informuotas, kad pareiškimu generaliniam prokurorui jis prašo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjui R. Adamoniui dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumento - teismo pranešimo klastojimas). Taigi, kadangi apeliantas yra baudžiamųjų bylų teisėjui R. Adamoniui ir jo tėvui I. A. iniciatorius, teisėjas R. Adamonis negalėjo toliau nagrinėti baudžiamosios bylos, t. y. teisėjas negalėjo būti objektyvus ir nešališkas priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje. Teisėjas, žinodamas aukščiau nurodytas aplinkybes, savo iniciatyva nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, kas įrodo, jog teisėjas galimai pasielgė neetiškai - nenusišalino turėdamas tikslą iš keršto paskatų priimti apeliantui nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjas, padarydamas šiuos pažeidimus, pažemino teisėjo vardą ir pakenkė teismo autoritetui (Teisėjų garbės teismo sprendimas 2010-06-14 Nr. 21P-6).

11051.

1112018 m. spalio 3 d. teismo posėdžio metu prokurorė V. B. buvo apklausta kaip liudytoja siekiant išsiaiškinti ar ji nesuklastojo apklausos protokolo. Prokurorė dešimt minučių skaitė iš savo užrašų aplinkybes, visiškai nesusijusias su teisėjo užduotu klausimu dėl protokole atsiradusios tikrovės neatitinkančios frazės, kad jis kaltu prisipažįsta. V. B. , skaitydama iš užrašų kalbėjo nemandagia intonacija, piktinosi apelianto užimta gynybos taktika ikiteisminio tyrimo metu, jį šmeižė ir žemino. Taip pat parodymų davimo metu V. B. kurstė nukentėjusiąją S. J. teikti prašymą prokuratūrai dėl kažkokios baudžiamosios bylos atnaujinimo apeliantui, kadangi buvo padaryti pakeitimai BPK. Vadovaudamasis padorumo principu, teisėjas privalo netoleruoti asmens įžeidinėjimo ar žeminimo kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo. Teisėjo nešališkumas yra labai svarbus tinkamam teisėjo pareigų vykdymui. Šis principas taikytinas ne tik sprendimui, bet ir sprendimo priėmimo procesui. Teisėjas nesutrukdė liudytojai V. B. pažeisti BPK 281 straipsnį, kuris nesuteikia teisės liudytojui, duodančiam parodymus, naudotis užrašais. Kadangi liudytojos V. B. pasisakymas buvo skirtas neigiamam apelianto charakterizavimui, teisėjas, pataikaudamas suinteresuotiems asmenims S. J. ir V. B. , pažeidė BPK 281 straipsnį. Šioje situacijoje teisėjas R. Adamonis patvirtino, kad jis nėra objektyvus ir nešališkas. Kadangi V. B. išsakyti melagingi teiginiai buvo naudingi išimtinai S. J., nenutraukdamas prokurorės pasisakymo, teisėjas pažeidė Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnyje nustatytą lygybės principą draudžiantį demonstruoti savo simpatijas ar antipatijas ir išskirtinį dėmesį byloje dalyvaujantiems asmenims. Taip pat teisėjas R. Adamonis neužkirto galimybės liudytojai V. B. paskleisti tretiesiems asmenims tikrovės neatitinkančios informacijos apie tai, kad neva 2015 m. vasario 19 d. apeliantas siūlė jai kyšį. Tuo teisėjas pažeidė Teisėjų etikos kodekso 13 straipsnį, savo elgesiu pažemino teisėjo ir teismų vardą ir sukėlė abejonių teisingumą vykdančio teismo nešališkumu.

11252.

113Nagrinėjama baudžiamoji byla yra rezonansinė, ji sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos priemonių dėmesio. Nuo 2015 m. apie šią bylą paskelbta daugybė publikacijų, kurias rašo įvairūs autoriai šiose žiniasklaidos priemonėse: laikraštyje „Laisvas laikraštis“, socialiniame tinkle Facebook, internetiniuose portaluose „Youtube“, „faktai.lt“, „laisvaslaikrastis.lt“, „ekspertai.eu“, „zynios.lt”, Jungtinių Amerikos Valstijų laikraštyje „Bičiulystė“, Lietuvoje ir užsienyje paskelbtuose apelianto penkiuose internetiniuose tinklaraščiuose. Teisėjas savo elgesiu teisme ir už jo ribų turi išsaugoti ir sustiprinti visuomenės, teisės profesijos atstovų ir bylos šalių pasitikėjimą teisėjo ir teismų nešališkumu. Savo veikloje teisėjas turėtų vengti netinkamo arba neigiamą nuomonę sudarančio elgesio. Teisėjas, kaip nuolatinis visuomenės stebėjimo objektas, turėtų savo noru sutikti su asmeniniais apribojimais, kurie paprastiems piliečiams atrodytų našta. Teisėjas turėtų elgtis taip, kad jo elgesys neprieštarautų teisėjo pareigų orumui, turi rodyti gerą pavyzdį ir skatinti aukštų teisėjo elgesio standartų įgyvendinimą, siekdamas sustiprinti visuomenės pasitikėjimą teismais, kuris yra svarbus teisėjų nepriklausomumo apsaugos pagrindas. Žiniasklaida nuo 2016 metų itin aštriai kritikuoja teisėjo R. Adamonio veiklą rezonansinėje byloje ir nurodo, kad nusikalstamam susivienijimui „( - )“ paklūsta visas „teisės“ elitas, įskaitant ir patį teisėją R. Adamonį; žiniasklaida pateikia faktus ir teisinę argumentaciją apie tai, kad teisėjas R. Adamonis dėl rezonansinėje byloje padarytų pažeidimų pakirto pasitikėjimą teismais. Kadangi teisėjas R. Adamonis nuo 2016 m. iki šios dienos jokia forma viešai nepaneigė publikacijose paskelbtų daugybės faktų apie jo padarytus pažeidimus ir neetišką elgesį, galima daryti išvadą, kad žiniasklaida teisingai, kvalifikuotai, teisiškai argumentuotai ir objektyviai nušvietė teisėjo R. Adamonio veiklą. 2019 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu teisėjas R. Adamonis pasisakė taip: „Kas liečia mano asmens nušalinimą, yra pridėtos net fotonuotraukos iš Facebook‘o, kur yra fotografijos ne tik mano, bet ir mano sutuoktinės. Yra paryškinti žodžiai įžeidžiančio turinio, turėčiau sakyti - tokie žodžiai. Tai aš, ponas Š., norėčiau pasakyti, kad jūs, rašydamas tokius pareiškimus, visgi turėtumėte susimąstyti apie galimas pasekmes. Nes tokio pobūdžio informacijos teikimas, viešinimas ir... ir ... ir... paryškintas tekstas ir, sakykim, yra žmogaus garbės ir orumo įžeidimas aš tik galiu pasakyti, ponas Š. Ir tai aš noriu pasakyti, kad teismas šioje stadijoje šitų pareiškimų nenagrinės. Aš juos prijungiu prie baudžiamosios bylos medžiagos“. Taigi teisėjas nepaneigė galimo korupcijos atvejo. 2019 m. kovo 19 d. apeliantas padavė pareiškimą dėl teisėjo R. Adamonio nušalinimo nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Jame nurodė visiškai sutinkąs su nuomone, kad žiniasklaida teisingai kaltina teisėją R. Adamonį tuo, kad jis yra korumpuotas ir pareiškė, kad tai sudaro pagrindą teisėjo veiksmuose konstatuoti nusikalstamos veikos požymius ir apie tai pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai. 2019 m. kovo 19 d. susipažinęs su minėtu pareiškimu, teisėjas nepaneigė kyšio priėmimo fakto. Protingo pašalinio stebėtojo požiūriu sąžiningas teisėjas užsigautų dėl šių kaltinimų ir imtųsi priemonių juos nutraukti.

11453.

115Teismo posėdžio metu teisėjas R. Adamonis bandė jam daryti neteisėtą poveikį teigdamas, kad pagal BPK teisės normas, gynėjui draudžiama nusišalinti ir pasitraukti iš bylos, teisėjas darė spaudimą apeliantui savo iniciatyva atsisakyti gynėjo vadovaujantis BPK 52 straipsniu. Teisėjas darė neteisėtą poveikį apeliantui, kad šis veiktų priešingai savo interesams ir teisei gintis teisme pasinaudojant pasirinkto advokato teisine pagalba. Taip pat teismo posėdžio metu apelianto gynėjas advokatas M. Paukštė pareiškė, kad nusišalina nuo bylos, nurodydamas, kad jis (Z. Š.) pareiškė nepasitikėjimą, ir Z. Š. pozicijos visiškai skiriasi. Jis teismui paaiškino, kad nereiškė nepasitikėjimo advokatu ir nurodė, kad jei advokatas nemato galimybės nušalinti teisėjo ir prokuroro, nemato galimybės atlikti kitų veiksmų, kurie yra būtini jo teisėtų interesų gynybai, tai jis turėtų pasielgti sąžiningai ir asmeniškai nusišalinti. Tačiau teisėjas R. Adamonis posėdžio metu pareiškė tikrovės neatitinkančius teiginius, kad pagal BPK normas, kadangi advokatas paskirtas VGTPT sprendimu, pats advokatas negali nusišalinti nuo baudžiamosios bylos, turi būti paties kliento pozicija, klausė apelianto, ar jis pats ginsis ir ar nepasitiki advokatu M. Paukšte ir jį nušalina. Teisėjas darė spaudimą apeliantui sakydamas, kad jis turi apsispręsti ar pasitiki advokatu Paukšte, ir jeigu jo atsisako, ar atsisako jo paslaugų. Teisėjas R. Adamonis mėgindamas pasinaudoti proceso dalyvio nežinojimu (elgėsi nesąžiningai, negarbingai), darydamas neteisėtą poveikį apeliantui, kad šis veiktų priešingai savo interesui ir atsisakytų gynybos teisme per pasirinktą gynėją naudojantis kvalifikuota advokato teisine pagalba, pažeidė Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnį ir 13 straipsnį. Taip pat teisėjas 2019 m. sausio 25 d. priėmė nutartį, kurioje visiškai nenagrinėjo gynėjo M. Paukštės išdėstyto pareiškimo dėl nusišalinimo nuo baudžiamosios bylos, nutartyje buvo išnagrinėtas apelianto pareiškimas, kurio pastarasis teismui nepateikė. Nutartyje nurodyta, kad teismas išnagrinėjo Z. Š. žodinį pareiškimą dėl nepasitikėjimo jo interesus ginančio gynėjo advokato M. Paukštės atstovavimu byloje, tačiau ši nutartis yra iš esmės nesąžininga ir pažeidžianti teisės aktus, nes BPK teisės normos apskritai nereglamentuoja nepasitikėjimo advokatu klausimo; nepasitikėti galima žmogumi, bet ne atstovavimu (teisėjas nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad neva apeliantas pareiškė nepasitikėjimą atstovavimu); nutartyje nepasisakyta apie tai, kad advokatas prašė teismo priimti jo nusišalinimą ir pakeisti gynėją, o baudžiamosios teisės požiūriu tokia teismo nutartis vertintina kaip dokumento klastojimas; teisėjas nutartyje nepagrįstai apkaltino apeliantą piktybiniu bylos vilkinimu, piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Tą pačią dieną iš karto po to, kai 2019 m. sausio 25 d. teismo nutartimi atmetė nebūtą apelianto pareiškimą, teisėjas įsakė nuo bylos nusišalinusiam advokatui M. Paukštei sakyti baigiamąją kalbą. Toks teisėjo elgesys vertinamas kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Advokatas buvo jėga verčiamas sakyti baigiamąją kalbą, kas reikštų advokato licencijos panaikinimą. Manytina, kad teisėjas darė spaudimą advokatui. Teisėjas, įsakydamas nuo bylos nusišalinusiam advokatui sakyti baigiamąją kalbą, pažeidė teisės aktus - piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimus, pažeidė Teisėjų etikos kodekso 12 straipsnį (sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą), 15 straipsnį (pareigingumo principą).

11654.

1172019 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu teisėjui pasirodė, kad apeliantas kalba - nors garso įraše neužfiksuota apelianto kalba, todėl apkaltino jį išsakius „visokius išsireiškimus.“ Teisėjas R. Adamonis nepagrįstai užsipuolė apeliantą, prašydamas nerodyti savo mimikos, visokių išsireiškimų, nes vyksta teismo procesas ir kad gali iškviesti policijos pareigūnus. Taip pat teisėjas apelianto pozityvią dvasinę būseną – šypseną, neadekvačiai įvertino kaip teismo negerbimą ir teismo posėdžio tvarkos pažeidimą, nurodydamas: „Ponas Š., jeigu jūs dabar taip elgsitės, šaipysitės va taip ir reikšite savo emocijas, aš, žinokit, aš jus pašalinsiu iš teismo posėdžių salės. Ir galimas dar toks dalykas - administracinio arešto paskyrimas, ponas Š. Už tokį elgesį teismo posėdžio metu ir teismo negerbimą“. To pasėkoje apeliantas, bijodamas teisėjo represijų, buvo priverstas likusias 2 valandas sėdėti nusisukęs nuo teisėjo ir slėpti savo veidą.

11855.

119Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų S. J. ir S. V. Š. atstovas advokatas Aivaras Alimas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį ir nuteistajam Z. Š. pagal 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2014 m. gegužės 2 d. nusikalstamos veikos) paskirti 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmę, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2014 m. gegužės 4 d. nusikalstamos veikos) paskirti 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmę, pagal 145 straipsnio 2 dalį paskirti 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Paskirtas laisvės apribojimo bausmes pakeitus į laisvės atėmimo bausmes ir jas subendrinus su paskirta laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, paskirti nuteistajam galutinę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams. Patenkinti byloje pareikštą civilinių ieškovių S. J. ir S. V. Š. civilinį ieškinį pilna apimtimi. Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

12056.

121Nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl bausmės skyrimo ir nuteistajam skyrė per švelnią bausmę bei, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir nuteistojo asmenybę, skyrė per trumpą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Teismas taip pat nepagrįstai sumažino civilinio ieškinio reikalavimus. Nuteistasis padarė nusikalstamas veikas savo šeimos nariui, smurtas buvo panaudotas tikslingai ir sąmoningai, smurtavimo metu suvokė savo veiksmų pasekmes ir jų tiesiogiai norėjo, šias aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje esantys garso įrašai, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, specialisto išvada.

12257.

123BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo paskirta bausmė turi atitikti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, turi būti teisinga bei tinkamai individualizuota, tai yra atitikti kaltininko padarytos veikos pavojingumą ir jo asmenybę. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas netinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), neatsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 145 straipsnio 2 dalis numato tik vienos rūšies laisvės atėmimo bausmę, kurios maksimalus terminas siekia ketverius metus. Nors už apysunkius nusikaltimus įstatymų leidėjas paprastai numato kelių rūšių bausmes, už šį nusikaltimą numatyta tik viena - laisvės atėmimo bausmė. Taigi įstatymų leidėjas šį nusikaltimą laiko pakankamai rimtu nusikaltimu, kuris kelia realų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai.

12458.

125Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiama šiuolaikinės baudžiamosios teisės paskirtis ir teisėjų neformalus vaidmuo įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449- 942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017).

12659.

127Padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, ciniškas ir nukentėjusiąją žeminantis nuteistojo elgesys viso proceso metu, aplinkybės, kad nuteistasis ne tik, kad kritiškai neįvertino savo elgesio, neatsiprašė nukentėjusiosios, bet ir savo elgesiu vilkino teisminį procesą, leidžia manyti, kad nuteistajam turėjo būti paskirtos bausmės, ne mažesnės kaip sankcijoje už atitinkamą nusikalstamą veiką numatytos bausmės vidurkis. Nors teismas pagrįstai taikė BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau nepagrįstai nustatė 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti įrodymai, kurie patvirtina, kad nuteistasis sistemingai ir ilgą laiką terorizavo nukentėjusiąją, taip pat teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad nuteistasis ir po jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų persekiojo nukentėjusiąją siuntinėdamas jos bendradarbiams ir įvairioms valstybinėms institucijoms nukentėjusiąją šmeižiančią ir žeminančią informaciją, skelbdamas šmeižiančią ir žeminančią informaciją žiniasklaidos priemonėse, nuolat rašydamas nepagrįstus skundus dėl nukentėjusiosios institucijoms, taip siekdamas jai pakenkti. Be to, nesilaikydamas jam paskirtos kardomosios priemonės ir norėdamas įbauginti, nuteistasis lankydavosi nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, persekiojo ją gydymo įstaigoje, kai ji veždavo dukrą gydytojo apžiūrai. Tokie nuteistojo veiksmai buvo gausūs ir nuolatiniai, tęsėsi visą ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo laikotarpį. Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad nuteistasis sieks kenkti nukentėjusiajai visą gyvenimą (jo žodžiais). Nukentėjusioji augina dukrą, kuriai šiuo metu yra 7 metai, tuo tarpu, jau 6 metus nukentėjusioji patiria stresą, kurį neabejotinai jaučia ir dukra. Visas šias aplinkybes vertinant su jau paminėtu nuteistojo elgesiu teisminio nagrinėjimo metu, darytina išvada, kad atidedant bausmės vykdymą turi būti nustatytas maksimalus bausmės vykdymo atidėjimo terminas, t. y. 3 metai, kadangi tik toks teismo sprendimas efektyviau užtikrins, kad smurtinis nuteistojo elgesys ateityje nesikartos.

12860.

129Teismo priteistos neturtinės žalos dydis yra neadekvatus nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos dydžiui bei jo turtinei padėčiai. Teismas nustatė, kad nuteistasis yra kelių bendrovių vadovas ir direktorius, taip pat byloje yra duomenys apie nuteistajam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tai parodo, kad jo turtinė padėtis yra gera ir tai jam sudaro galimybes atlyginti didesnio dydžio neturtinę žalą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgiama į nusikaltimų pasekmes, kartu ir į esamą valstybėje pragyvenimo lygį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei vadovaujamasi teismų praktika tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius.

13061.

131Nuteistojo veiksmai, kurie nustatyti išnagrinėjus bylą pirmosios instancijose teisme, neabejotinai tiesiogiai palietė mažametės mergaitės psichinę sveikatą, taip pat visaverčio gyvenimo perspektyvas įvairiais aspektais bei padarė neigiamą įtaką socialinių įgūdžių vystymuisi. Išgyventos dvasinės kančios veiks mažametės gyvenimą, nes ji bus nuolat susirūpinusi, ar panašūs įvykiai nepasikartos ir ateityje, todėl neabejotinai jaučiasi ir nesaugi. Teismas neatsižvelgė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. V. Š. buvo ankstyvojo amžiaus, tokio amžiaus vaiko patirti išgyvenimai palieka pėdsaką visam gyvenimui. Psichologai vieningai teigia, remdamiesi moksliniais tyrimais, kad vaikai, stebėję smurtą šeimoje, jaučiasi nesaugūs, patiria didžiulį stresą, traumuojama jų psichika. Nuteistojo neteisėti veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, sistemingai jai grasinant sutrikdyti sveikatą, atimti gyvybę terorizuojant, taip pat žeminant necenzūriniais žodžiais, tikslingai kenkiant profesinėje veikloje bei naudojant fizinį smurtą, taip sukeliant fizinį skausmą, yra akivaizdžiai sąmoningi ir tyčiniai, dėl ko būtent iš nuteistojo turi būti atlyginta neturtinė žala, kuri pasireiškė dvasinėmis skriaudomis, reputacijos pablogėjimu, emociniu sukrėtimu, diagnozuotais sveikatos sutrikimais. Jei nuteistasis nebūtų tokių veiksmų atlikęs, nukentėjusioji nebūtų patyrusi tokių išgyvenimų, ko pasėkoje, dėl to patirtą žalą kyla pareiga atlyginti nuteistajam.

13262.

133Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius tiek dėl padarytų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją, tiek ir dėl šeimoje vykusių konfliktų metu juos stebėjusiai (girdėjusiai) mažametei S. V. Š. nėra. Byloje ištirti duomenys, patvirtina, kad dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo reikalingas gydymas ir akivaizdu, jog dėl to ateityje gali neigiami išgyvenimai pasikartoti. Patirtas nuolatinis stresas, nuo 2014 metų atliekamas ikiteisminis tyrimas, o byla buvo nagrinėjama daugiau kaip du metus ir devynis mėnesius tai pat sukėlė didelį stresą ir neigiamas pasekmes. Kiekvieno posėdžio metu nukentėjusioji patyrė didelius išgyvenimus būtent dėl neprognozuojamo nuteistojo elgesio.

13463.

135Dėl nuteistojo grasinimų kenkti ir susidoroti su nukentėjusiąja visą gyvenimą, grasinimų mirtimi, iki šiol nukentėjusioji patiria įtampą, jaučiasi nesaugi. Nusikalstamos veikos pobūdis - ilgalaikis psichologinis smurtas bei grasinimai ateičiai, kurių realumą nuteistasis patvirtina iki pat šios dienos nukentėjusiąją persekiodamas. Nukentėjusioji pagrįstai mano, kad nuteistasis galimai vilkindamas procesą, siekė toliau prieš ją naudoti psichinę prievartą, kiekvieno teismo posėdžio metu netiesiogiai ją bauginti, kad būtų neaiški besitęsiančio proceso baigtis, o nukentėjusioji būtų nežinioje dėl būsimo teismo sprendimo. Tokį nepagrįstai ilgai bylos nagrinėjimą lėmė išimtinai nuteistojo veiksmai, kadangi visą bylos nagrinėjimą teisme jis sistemingai galimai vilkino procesą - reiškė pakartotinius nušalinimus teismui, skundė beveik visus teismo procesinius dokumentus ir pan. Tokie nuteistojo veiksmai nuosprendyje turėjo būti įvertinti ir į juos atsižvelgta tiek sprendžiant dėl bausmės skyrimo, tiek dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

13664.

137Atsižvelgiant į visas aplinkybes, nukentėjusiosios patirtus nepatogumus, pasekmes, yra pagrindas padidinti priteistų neturtinių žalų dydžius. Būtina atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog teisingumas reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, įstatymų nustatytais atvejais jo turtas konfiskuotas ir kad nukentėjusiajam būtų atlyginta žala (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Pagal Konstituciją, žala asmeniui ar turtui turi būti visiškai atlyginta (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimas), o įstatymuose turi būti užtikrintas realus pažeistų žmogaus teisių ir laisvių gynimas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Piniginės kompensacijos už moralinę žalą paskirtis - sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas - jokie pinigai, joks materialus turtas - negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

13865.

139Teismo posėdžio metu nuteistas Z. Š. ir jo gynėja adv. J. Tamulevičiūtė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiųjų S. J. ir S. V. Š. atstovas adv. A. Alimas prašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo ir nukentėjusiosios atstovo apeliacinius skundus atmesti.

140III.

141Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

142Z. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiųjų apeliacinis skundas netenkintinas.

143Dėl Z. Š. apeliacinio skundo

14466.

145Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ištyrė visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Z. Š. kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais bei duomenimis, patvirtinančiais įrodymus, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, kas leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant Z. Š. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nebuvo padaryta.

14667.

147Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka dėl jo nuteisimo už fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai ir nežymų sveikatos sutrikdymą bei dėl jos terorizavimo, grasinant padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką. Nors apeliantas nuosekliai neigė vartojęs bet kokį fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir jai grasinęs, tačiau byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Z. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje bei 145 straipsnio 2 dalyje už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

14868.

149BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta taisyklių ir metodų, kuriais būtų reglamentuotas pats įrodymų vertinimo procesas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas, keliamas šiam loginiam procesui, yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais vadovaudamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėjamų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga ta, kad turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo Z. Š., nukentėjusiosios S. J., taip pat liudytojų A. V., R. P., R. A., parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Nuteistojo Z. Š. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, daromų vertinant įrodymus, tačiau tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius procesinius sprendimus, nei tikėjosi apeliantas, jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai.

15069.

151Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog jis bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė duoti parodymus, o atliekant ikiteisminį tyrimą papildomos apklausos metu kaltu prisipažino, kadangi jis ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teismui davė parodymus, tačiau atsisakė atsakyti į teismo klausimus. Kaip matyti iš 2018 m. gegužės 17 d. teisiamojo posėdžio protokolo, Z. Š., atsakydamas į teisėjo klausimą ar duos parodymus dėl jam pareikštų kaltinimų baudžiamojoje byloje, nurodė, kad jis turi paaiškinimą, kad bus tokie jo parodymai apie kaltinimą ir visas jam žinomas bylos aplinkybes byloje Nr. 1-7-517/2018. Nurodė, kad turi pagrindą manyti, kad byloje pareikšti kaltinimai yra nepagrįsti, S. J. ir jos liudytojų R. P., A. V. ir R. A. parodymai ir kaltinimai neatitinka tikrovės, akivaizdžiai prasimanyti, o teismo ekspertizės išvadostaip pat yra melagingos. Kadangi nebuvo veikų, kuriomis yra kaltinamas, neturi daugiau ką paaiškinti. Atsisako duoti parodymus prieš save. Ši teisė yra įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei Baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsnyje (t. 13, b. l. 51-52). Taigi, atsižvelgdamas į tokią kaltinamojo poziciją, apylinkės teismo teisėjas pagrįstai BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, t. y. byloje esantiems įrodymams patikrinti, dėl visų kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų perskaitė Z. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, o skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu duoti parodymus atsisakė. Kaip teisingai teigia apeliantas, apylinkės teismo teisėjas skundžiamame nuosprendyje epizode dėl Z. Š. inkriminuojamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, dėstydamas jo parodymus, nurodė, jog ikiteisminiame tyrime papildomos apklausos metu Z. Š. paaiškino, jog kaltu prisipažįsta. Iš tiesų, 2018 m. gegužės 17 d. teisiamojo posėdžio metu teisėjui pagarsinus Z. Š. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime 2015 m. birželio 17 d. apklausos metu, kaltinamasis paprieštaravo apklausoje nurodytam teiginiui, jog jis kaltu prisipažino, nes, jis kaltu niekuomet neprisipažino, todėl teisėjas nutarė teismo posėdyje apklausti apklausą atlikusią prokurorę V. B. ir joje dalyvavusią jo gynėją advokatę E. Liutvinskienę. Liudytoja apklausta prokurorė V. B. 2018 m. spalio 3 d. teisiamajame posėdyje nurodė, jog ji, paveikta Z. Š. provokuojančio elgesio, suklydo 2015 m. birželio 17 d. apklausos protokole įrašydama, jog jis kaltu prisipažįsta, turėjo būti „kaltu neprisipažįstu“ (t. 13, b. l. 104-105). 2018 m. birželio 29 d. apylinkės teisme buvo gautas advokatės E. Liutvinskienės pranešimas, jog ji negali atvykti į teismo posėdį dėl sveikatos problemų, kuriame nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu jos ginamasis Z. Š. niekada nėra pripažinęs savo kaltės (t. 13, b. l. 70). Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė taip, kaip ir 2015 m. birželio 17 d. apklausos protokole, t. y., jog ikiteisminiame tyrime papildomos apklausos metu Z. Š. paaiškino, jog kaltu prisipažįsta, teismo posėdyje esant paneigtai šiai faktinei aplinkybei, tačiau vis tik iš karto po to, apibendrindamas kaltinamojo poziciją teismas pažymėjo, kad nežiūrint į tai, kad kaltinamasis Z. Š., duodamas parodymus byloje ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamo tęstinio nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo nepripažino, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ... <...>, taigi, laikė, kad Z. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltės dėl šios jam inkriminuojamos veikos nėra pripažinęs.

15270.

153Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo išvada, kad nukentėjusiosios S. J. parodymai buvo nuoseklūs, jog ji turėjo pagrindą tikėti apelianto teiginių, jei teismas pripažintų, jog tai buvo jo teiginiai, realumu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai buvo teikiama teisinė pagalba, tačiau ji po baudžiamosios bylos iškėlimo nereikalavo, kad apeliantas būtų iškeldintas iš namų valdos ( - ), iš ko darytina išvada, kad ji tik provokavo apeliantą, bet jo nebijojo, taigi, apeliaciniame skunde ginčijamas grasinimų realumas.

15471.

155BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais. Grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

15672.

157Taikant BK 145 straipsnį, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017). Tačiau nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-423-303/2016).

15873.

159Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotą išvadą, jog Z. Š. terorizavo nukentėjusiąją S. J., grasinant padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką ir nukentėjusioji turėjo objektyvų pagrindą manyti, kad grasinimai yra realūs. Apylinkės teismas išsamiai motyvavo išvadą, kad Z. Š. veiksmai, jų intensyvumas, grasinančių frazių pobūdis ir išraiška, kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai ir kitos aplinkybės rodo, kad S. J. turėjo pakankamą pagrindą bijoti Z. Š. jai išsakomų grasinimų įgyvendinimo, t. y. pastaroji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti, dėl ko nukentėjusioji patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą ir stresą. Šių aplinkybių nepaneigia ir tai, kad S. J. po baudžiamosios bylos iškėlimo nereikalavo, kad apeliantas būtų iškeldintas iš namų valdos ( - ), nereiškia, kad apeliantas buvo provokuojamas tęsti arba daryti naujus nusikaltimus. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, ji ir į policiją iš karto nesikreipė, nes bijojo viešinti tai kas vyko, buvo kritusi jos savivertė, ketino išsikraustyti iš namų, dėl to kreipėsi į socialinę darbuotoją, tačiau neturėjo kur išsikraustyti.

16074.

161Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Z. Š. ją terorizavo laikotarpyje nuo 2013 m. spalio 06 d. iki 2014 m. gegužės 04 d., maždaug po pora dienų kas mėnesį ar pora savaičių. Z. Š. pradžioje grasino, kad ji visą gyvenimą kentės, kad susidoros su ja, kad jai atsitiks kažkas bloga, kad ji neturės kur akių dėti, kad negaus darbo, kad į ją žiūrės kaip į silpnaprotę. Vėliau buvo grasinama nužudyti, sutrikdyti sveikatą, bauginama mirtimi, kalbant apie žmogžudystės užsakymo kainą, apie atsisukančius automobilio ratus. Tokie grasinimai sudarė pagrindą manyti, kad grasinimus dėl savo ūmaus būdo Z. Š. gali įgyvendinti, ir tai jai kėlė baimę ir nerimą (t. 2, b. l. 84). Šiuos nukentėjusiosios S. J. duotus parodymus byloje patvirtino liudytoja A. V., kaip auklė prižiūrėjusi nukentėjusiosios S. J. ir jos sugyventinio-kaltinamojo Z. Š. mažametę dukrą pastarųjų namuose, kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu paliudijo, jog ne kartą girdėjo kaip mažametės mergaitės tėvas Z. Š. vaiko akivaizdoje šaukė ant motinos S. J., reiškė pretenzijas, įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais. Visuomet barnių iniciatorius buvo Z. Š., kuris tokius konfliktus keldavo du-tris kartus per savaitę, o kartais nesukeldavo konflikto visą savaitę. Z. Š. jai yra pasakęs, kad taip elgiasi tam, kad jo sugyventinė S. J. į darbą išvažiuotų su bloga nuotaika. Ji girdėdavo, kaip Z. Š. grasina savo sugyventinei Sigitai, kad pastaroji nedirbs, kad išvarys iš darbo. Buvo grasinama ir jai pačiai, girdint Z. Š. pasakytus žodžius, jog „ supus kalėjime “ 96-99).

16275.

163Nukentėjusiosios S. J. parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikti jai priklausančio mobilaus ryšio telefonu „ LG Optimus L5II E460 Grey TOP 10 “, IMEI Nr. ( - ) daryti garso įrašai (t. 1, b. l. 51), kurių, pagrindu buvo padarytos garso įrašų suvestinės( t. 1, b. l. b. l. 52-77, 80-83, 89-92, 100-105). Darytuose garso įrašuose girdimos frazės sutampa su nukentėjusiosios S. J. nurodytomis Z. Š. jai išsakytomis frazėmis, kurių turinys, teismo vertinimu, neabejotinai yra grasinantys padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką. Tai, kad šie garso įrašai daryti nukentėjusiosios S. J. mobilaus ryšio telefonu „ LG Optimus L5II E460 Grey TOP 10 “, patvirtina tiek nukentėjusiosios S. J. duoti parodymai, tiek ir kiti prie baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 117), daiktų apžiūros protokolas ( t. 1, b. l. 118-128), nukentėjusiosios S. J. pateikta mobilaus ryšio telefono „ LG Optimus L5II E460 Grey TOP 10 “ garantinė pažyma (t 10, b. l. 90), kurioje nurodytas IMEI numeris sutampa su pačiame telefone, jo nugarinėje dalyje, išėmus bateriją, esančiame lipduke nurodytu IMEI numeriu. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu paskyrus kompleksinę fonoskopinę-informacinių technologijų ekspertizę, buvo gautos išvados, kad nukentėjusiosios S. J. pateikti garso įrašai yra identiški (t. 12, b. l. 63-64, 106-116), tikėtina, kad tiriamieji garso įrašai yra padaryti, naudojant telefone „ LG Optimus L5II E460 “ esantį diktofoną, ir tikėtina, kad šie įrašai yra originalūs. Be to, ekspertizę atlikę specialistai nustatė, kad tiriamųjų garso įrašų pavadinimai yra originalūs ir, kad tiriamieji garso įrašai yra ištisiniai ir juose nėra padarytas montažas (t. 12, b. l. 63-64, 118-138). Šias išvadas kompleksinę ekspertizę atlikę ekspertai P. Krasovski, J. Devenson ir R. Konarskienė patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

16476.

165Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptarti ir sugretinti nukentėjusiosios bei liudytojų A. V., R. A., R. P. parodymai, taip garso įrašuose girdimos frazės, užfiksuotos garso įrašų suvestinėse (t. 1, b. l. 57-109), tokios kaip „liksi be priekinių dantų“, „ką aš tave turiu užmušti“, „ Melnikovos chebrą įsigysi“, „nežinosi net nuo ko nukentėsi <..>“, „atvažiuos iš Maskvos rusas <..> ir tu turėsi akistatą su jais ir niekam net pasiskųst <..> neišdrįsi <..> ir nei vienas iš tavo giminės nedrįs pasiskųsti, nes čia bus rusai, o ten jėga neprognozuojama ir su jais tu nesusitarsi“, <..> ir tai bus mano šventas karas, o tu esi mano karo zona ir tu esi taikinys“„ sunaikins visą tavo giminę“, „aš tave dubasinsiu tris dienas “lupsiu kol skūrą numesiu“, „nudėsiu“, „koją sulaužysiu“, „ant kapo tavo nuotrauka bliaus“, „aš tave sudaužysiu“ ir pan., vertintini kaip realūs grasinimai, dėl kurių nukentėjusioji S. J. turėjo pagrindą bijoti dėl Z. Š. gąsdinimų ir grasinimų, ir, kaip matyti iš grasinimų turinio, buvo siekiama būtent tokios nukentėjusiosios būsenos. Taigi, įvertinus prieš tai aptartus Z. Š. veiksmus, jų intensyvumą, grasinančių frazių pobūdį, apelianto ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusioji S. J. pagal grasinimų išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pakankamą pagrindą bijoti savo sugyventinio-kaltinamojo Z. Š. jai išsakomų grasinimų įgyvendinimo, t. y., pastaroji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Vertintina, kad kaltinamojo Z. Š. nuolatiniai grasinimai nukentėjusiajai S. J. sutrikdyti sveikatą bei nužudyti ar kitaip susidoroti, kurie buvo išsakyti, kalbant pakeltu tonu, šaukiant, daužant daiktus, pasak pačios nukentėjusiosios S. J., bauginant pribėgus, bet neprilietus, apspjovus, metus kempinę, kas vėliau buvo peraugę ir fizinio smurto panaudojimą(pastaba: kaltinamasis Z. Š. šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas ir dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, sukūrė aplinką namuose, kad nukentėjusioji S. J. negalėjo jaustis saugi. Pagal nustatytas byloje aplinkybes nekyla abejonių, kad nukentėjusioji S. J. patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą ir stresą. Teismo vertinimu, išsakytų grasinančio pobūdžio frazių pobūdis, nusikalstamų veiksmų trukmė ir intensyvumas patvirtina tai, kad kaltinamasis Z. Š. veikė tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai grasino nukentėjusiajai S. J., siekdamas pastarajai sukelti nesaugumo jausmą. Net ir po to, kai nukentėjusioji S. J. kreipėsi į policiją, kaltinamasis savo nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusiąją neatsisakė ir toliau ją terorizavo iki to momento, kuomet Z. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

16677.

167Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis liudytojų A. V., R. A. ir R. P. parodymais, analizuodamas ir kvalifikuodamas 2014 m. gegužės 2 d. ir 2014 m. gegužės 4 d. įvykius, nes jos šių įvykių nematė. Be to, liudytojos A. V. ir R. A. yra raštiškai įsipareigojusios S. J. paskolinti pinigų, t. y. jas sieja piniginiai santykiai ir liudytojos yra materialiai suinteresuotos nukentėjusiajai palankia baudžiamosios bylos baigtimi. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojos A. V. ir R. A. nurodė, jog yra priešiškai nusiteikusios ir pyksta ant apelianto, todėl jų parodymai negali būti pripažinti objektyvūs. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas grįsdamas Z. Š. kaltę dėl 2014 m. gegužės 2 d. S. J. sukelto fizinio skausmo šių liudytojų parodymais nesivadovavo. Šių liudytojų parodymais teismas vadovavosi nustatinėdamas Z. Š. kaltę dėl jo veiksmais S. J. sukelto fizinio skausmo 2014 m. gegužės 2 d. aplinkybes. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, jog šios liudytojos tiesiogiai įvykio nematė, tačiau jų parodymai buvo vertinami visų surinktų įrodymų kontekste. Tiek liudytoja A. V., tiek ir R. A. patvirtino, jog apie tai, kad Z. Š. ją tempė už plaukų, sužinojo iš nukentėjusiosios. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje nurodoma, jog išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011). Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo netikėti liudytojų A. V., R. P. ir R. A. parodymais, kurie yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys, esminėse detalėse sutampa ne tik su pačios nukentėjusiosios S. J. duotais parodymais, bet ir su buities tyrimo aktu bei garso įrašais. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių duomenų, kad liudytojos A. V., R. A. ir R. P. turėtų kokį nors priešiškumą kaltinamojo Z. Š. atžvilgiu ar pagrindą pastarąjį nepagrįstai apkalbėti. Neesminiai parodymų nesutapimai tik patvirtina, kad kiekvienas iš asmenų atpasakoja įvykius taip, kaip juos prisimena.

16878.

169Apeliaciniame skunde ginčijamas S. J. baudžiamojoje byloje pateiktų garso įrašų teisėtumas ir teigiama, jog apylinkės teismas jais negalėjo remtis kaip įrodymu, nes buvo gauti draudžiamu būdu, t. y. atlikti dar neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui ir savavališkai, nesant ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimui bei pažeidžiant nustatytą tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo tvarką (BPK 158, 179 straipsniai). Teisme nepavyko nustatyti, kada, kurioje vietoje ir kokioms aplinkybėms S. J. darė garso įrašus, ekspertizė nenustatė, kad garso įrašuose yra S. J. balsas. Apeliantas taip pat nurodo, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi byloje buvo paskirta teismo kompleksinė fonoskopinė - informacinių technologijų ekspertizė, tačiau byloje nėra vieno bendrai pasirašyto akto, vietoje to yra du atskiri ekspertizės aktai, kas leidžia daryti išvadą, kad tinkama ekspertizė byloje atlikta nebuvo. Be to, teismo eksperto P. Krasovski išvados prieštarauja ekspertės J. Devenson ir R. Konarskienės išvadoms, tačiau ekspertai ekspertizės akte motyvuotai neišdėstė skirtingos išvados padarymo priežasčių, kas kelia pagrįstas abejones minėtų ekspertų išvadų patikimumu. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, jog ekspertės J. Devenson ir R. Konarskienė, atlikusios akustinį - parametrinį tyrimą, padarė melagingą išvadą, kad tiriamuosiuose garso įrašuose yra užfiksuotas apelianto balsas ir kalba, nes pagrindinio tono parametrų vidurkis ir maksimumas, akivaizdžiai skiriasi, kas įrodo, kad lyginamuosiuose ir tiriamuosiuose garso įrašuose užfiksuoti skirtingų žmonų balsai ir kalba. Tokie skundo argumentai nepagrįsti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad privataus asmens padaryti ir teisėsaugos institucijai pateikti garso įrašai teismo gali būti pripažįstami įrodymais; privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338-511/2017). Įstatymai nedraudžia įrašinėti savo ir trečiojo asmens pokalbių. Kaip teisingai pažymėta nuosprendyje, nukentėjusiosios S. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikti garso įrašai buvo apžiūrėti ir prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, nepažeidžiant BPK 92, 179, 207 straipsnių nuostatų (t. 1, b. l. 36, 37-50, 51-109). Šie duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo tikrinami BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant numatytus proceso veiksmus. S. J. parodymus, jog ji, bijodama dėl savo gyvybės, telefonu įrašinėjo Z. Š. grasinančio turinio pokalbius, patvirtino liudytojos R. A. ir R. P.. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu paskyrus kompleksinę fonoskopinę-informacinių technologijų ekspertizę, buvo gautos išvados, kad nukentėjusiosios S. J. pateikti garso įrašai yra identiški (t. 12, b. l. 63-64, 106-116), tikėtina, kad tiriamieji garso įrašai yra padaryti naudojant telefone „LG Optimus L5II E460“ esantį diktofoną, ir tikėtina, kad šie įrašai yra originalūs. Kompleksinę ekspertizę atlikę specialistai nustatė, kad tiriamųjų garso įrašų pavadinimai yra originalūs ir, kad tiriamieji garso įrašai yra ištisiniai ir juose nėra padarytas montažas (t. 12, 118-138). Taigi, nukentėjusiosios pateikti pokalbių įrašai pagrįstai pripažinti gautais leistinu būdu, o juose esantys duomenys pagrįstai vertinti kartu su kitais byloje surinktais duomenimis. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog baudžiamojoje byloje nėra vieno bendrai pasirašyto ekspertizės akto, dėl ko laikytina, jog apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi paskirta teismo kompleksinė fonoskopinė - informacinių technologijų ekspertizė nebuvo atlikta. Nors teismas paskyrė kompleksinę ekspertizę, tačiau, vadovaujantis Ekspertizių ir objektų tyrimo atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-327 8.2 punktu, kompleksinė ekspertizė yra skiriama tais atvejais, kai tiems patiems objektams tirti ir klausimams spręsti reikia kelių specialių mokslo sričių žinių, kuriomis remiantis apibendrinami ir įvertinami tyrimo rezultatai ir pateikiama bendra išvada. Nagrinėjamu atveju, buvo nustatyta, kad teismo nutartyje pateikti klausimai nereikalauja bendrų fonoskopinių ir informacinių technologijų žinių, todėl š į 2-8 klausimus pagal kompetenciją buvo pavesta atsakyti teismo ekspertui P. Krasovski, o į 1 ir 9 - teismo ekspertėms J. Devenson ir R. Konarskienei. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog eksperto P. Krasovski išvados prieštarauja eksperčių J. Devenson ir R. Konarskienės išvadoms. Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, jog ekspertės J. Devenson ir R. Konarskienė padarė melagingą išvadą, kad tiriamuosiuose garso įrašuose yra užfiksuotas jo balsas ir kalba, nes pagrindinio tono parametrų vidurkis ir maksimumas. Atsakydamos į 9 klausimą šios ekspertės pateikė išvadą, jog tiriamuosiuose garso įrašuose: Balsas00019 2013-10-06.3gp, Balsas00382 2017-04-10.3gp, Balsas00383 2014-04-10.3gp, Balsas00437 2014-04-14.3gp, Balsas00457 2014-04-17 2min.3gp, Balsas00468 2014-04-17 0-2,5min.3gp, Balsas00487 2014-04-19.3gp, Balsas00488 2014-04-19.3gp, Balsas00518 2014-04-25 nuo 14,30 min.3gp, Balsas00549 2014-04-28 nuo 30 min.3gp, Balsas00574 2014-05-02 nuo 22 min.3gp yra užfiksuotas Z. Š. balsas ir kalba, t. y. šiuose garso įrašuose užfiksuotas vieno ir to paties asmens balsas ir kalba (t. 1, b.l. 118-138). Abejoti eksperčių, kurios nėra suinteresuotos bylos baigtimi ir turinčių ekspertinę „Kalbos, balso bei garso signalų ir jų įrašymo priemonių“ teismo eksperto kvalifikaciją bei 20 ir 14 metų ekspertinio darbo stažą pateikta išvada pagrindo nėra. Z. Š. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepaneigia, jog nebuvo nustatyta, kada, kurioje vietoje ir kokioms aplinkybėms S. J. darė garso įrašus, ekspertizė nenustatė, kad garso įrašuose yra S. J. balsas. Ekspertams į klausimą, ar įrašuose girdimas moteriškas balsas sutampa su S. J. balsu, nebuvo pavesta tirti. Tai, jog Z. Š. nusikaltimus padarė S. J. atžvilgiu patvirtina nukentėjusiosios parodymai, 2014 m. spalio 27d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji S. J. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė mobilaus ryšio telefoną „LG“, kurio abonento Nr. ( - ), kuris buvo apžiūrėtas, nufotografuotas, nufotografuojant ir telefono ikonoje „Diktofonas“ esančių garso įrašų sąrašą, ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, o po to pagal pakvitavimą gražintas jo teisėtai savininkei-nukentėjusiajai S. J.; 2014 m. lapkričio 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji S. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnams dar kartą buvo pateikusi minėtą mobilaus ryšio telefoną ir SD atminties kortelę, kuris, kaip daiktinis įrodymas, buvo prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos; telefono „LG Optimus L5II E460 Grey TOP 10“, IMEI Nr. ( - ) garantinė pažyma, kurioje nurodytas IMEI numeris sutampa su pačiame telefone, jo nugarinėje dalyje, išėmus bateriją, esančiame lipduke nurodytu IMEI numeriu. Be to, kaip minėta aukščiau, paskyrus kompleksinę fonoskopinę-informacinių technologijų ekspertizę, buvo gautos išvados, kad nukentėjusiosios S. J. pateikti garso įrašai yra identiški, tikėtina, kad tiriamieji garso įrašai yra padaryti naudojant telefone „LG Optimus L5II E460“ esantį diktofoną, ir tikėtina, kad šie įrašai yra originalūs.

17079.

171Teismas, anot apelianto, nepagrįstai sprendė, jog jis savo veiksmais padarė ne tik administracinės teisės pažeidimą bet ir nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, nes asmuo negali būti baudžiamas du kartus už tą pačią veiką. Tai teisiškai reikšminga aplinkybė, nepatvirtinanti veikų tapatumą principo non bis in idem prasme. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prie šios baudžiamosios bylos pridėta administracinio teisė pažeidimo byla Nr. A2.9-1310-927/2014, nustatė, jog nukentėjusioji S. J. 2014 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK, pranešdama, jog jos Z. Š., su kuriuo kartu gyvena ir augina dukrą, sukėlė konfliktą, kurio metu šaukė, rėkė, mėtė ir laužė daiktus, grasino susidoroti, keikėsi jų mažametės dukros akivaizdoje. Išnagrinėjus šį pareiškimą, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados specialistė 2014 m. balandžio 29 d. priėmė nutarimą atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatavo, kad Z. Š. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnyje, požymių, kartu nurodžius, esant pagrindą spręsti klausimą dėl Z. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 181 straipsnį (tėvų valdžios nepanaudojimas ar panaudojimas priešingai vaiko interesams). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal ATPK 181 straipsnio 1 už tai, kad 2014 m. balandžio 19 d., apie 13.00 val., ( - ), panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, nes namuose sukėlė konfliktą su sugyventine S. J., kurio metu garsiai šaukė, rėkavo, barėsi necenzūriniais žodžiais girdint jų mažametei dukrelei S. V. Š., gim. ( - ), ko pasėkoje mažametė išsigando, verkė, todėl jis savo netinkamu elgesiu darė žalą mažametės dukrelės psichikai, demonstravo psichologinį smurtą, piktnaudžiavo savo valdžia ir pažeidė 1996 m. kovo 14 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 11 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog, atsižvelgiant į tai, jam iš kaltinamojo akto turi būti pašalintas 2014 m. balandžio 19 d. epizodas dėl S. J. terorizavimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Šios konvencijos 7 protokolo 4 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi būti vėl persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės už teisės pažeidimą (nusikaltimą), už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą. Taigi Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Taigi ir BK, ir tarptautiniai teisės aktai vienareikšmiškai kalba tik apie pakartotinio nubaudimo už tą pačią veiką negalimumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015). Nagrinėjamu atveju, matyti, kad S. J. terorizavimas grasinant padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką 2014 m. balandžio 19 d., apima nuteistojo Z. Š. padarytą tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tyčia dėl nukentėjusiosios S. J. terorizavimo šiuo atveju nustatyta ne vertinant atskirus Z. Š. veiksmus praėjusį laikotarpį, o nuteistojo turėtą tikslą. Kadangi besitęsiantys terorizavimo veiksmai nukentėjusiosios S. J. atžvilgiu sudaro tam tikrą elgesio grandinę, kurią siejo bendras Z. Š. sumanymas sukelti nukentėjusiajai nesaugumo jausmą. Todėl akivaizdu, kad Z. Š. tiesioginis tikslas šiuo atveju buvo ne panaudoti tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, o įbauginti S. J., ir tai jis darė išsakydamas grasinamo pobūdžio frazes. Būtent šis tikslas ir lėmė minėto administracinio teisės pažeidimo, už kurį Z. Š. nubaustas administracine tvarka, paskatas. Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad ankstesnis administracinės atsakomybės taikymas nagrinėjamoje situacijoje negali būti laikomas baudimu už tą pačią veiką antrą kartą, nes kaip jau buvo minėta anksčiau, Z. Š. tyčia buvo nukreipta ne panaudoti tėvo valdžią priešingai vaiko - dukters S. V. Š. interesams, o turint tikslą įbauginti nukentėjusiąją S. J.. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Z. Š. veiksmai, už kuriuos jam buvo taikyta administracinė atsakomybė, yra padaryti vėliau nei jis pradėjo tęstinę veiką, dėl kurios yra pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju dvigubo nebaudimo principas buvo nepažeistas.

17280.

173Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad jį ir nukentėjusiąją S. J. aptariamų veikų metu siejo šeiminiai santykiai, t. y. jie buvo šeimos nariai, sugyventiniai BK 248 straipsnio prasme, paneigia byloje esantys įrodymai, kurių teismas nevertino. Atsižvelgiant į tai, kad jie nebuvo sugyventiniai, S. J. jo atžvilgiu galėjo pradėti tik privataus kaltinimo bylos procesą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

17481.

175Atsakant į skundo argumentus dėl kriterijų, pripažįstant gyvenimą kartu šeimyniniu, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimo išaiškinimus. Nutarime konstatuota, kad nustatant, kokius santykius apima sąvoka ,,šeimos gyvenimas“, gali būti atsižvelgiama į daugelį veiksnių, pavyzdžiui, bendrą gyvenimą, ryšių pastovumą, demonstruojamų tarpusavio įsipareigojimų pobūdį ir kt. nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar kartu gyvenančių Z. Š. ir S. J. santykiai gali būti priskiriami šeimyniniams santykiams, atsižvelgė į nuteistojo ir nukentėjusiosios bendro gyvenimo trukmę, pastovumą, jų tarpusavio santykius. Lietuvos Civilinio kodekso 3.229 straipsnyje yra nustatyta kokie asmenys yra laikomi sugyventiniais. Pagal šį įstatymą - tai vyras ir moteris, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius. Civilinio kodekso normos reglamentuoja partnerystę tikslu nustatyti sugyventinių turtinių santykių turinį, tačiau baudžiamojoje teisėje tam, kad pripažinti šeimos nariu, pakanka nustatyti faktą, kad asmenys kurį tai laiką gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus, spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties kaltinamojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam.

17682.

177Apeliantas teigia, kad jie nebuvo sugyventiniai, inkriminuojamų veikų padarymo metu faktiškai gyveno atskirai, nors gyveno viename name, partnerytes santykiai tarp jų buvo pasibaigę. Su šiais skundo argumentais teisėtų kolegija nesutinka.

17883.

179Kaip matyti iš bylos duomenų bei skundžiamame nuosprendyje konstatuotų faktinių aplinkybių, nukentėjusioji S. J. baudžiamojo proceso teisme metu nuosekliai teigė, jog kaltinamasis Z. Š. yra jos sugyventinis. Dar 2014m. gegužės 04 d. rašydama pareiškimą dėl sumušimo fakto, nukentėjusioji S. J. nurodė, kad ją namuose sumušė sugyventinis (t. 1, b. l. 1). Nukentėjusioji S. J. nurodė, kad su Z. Š. susipažino 2010 m. rugpjūčio mėn. ir nuo 2011 rugpjūčio mėn. pabaigos gyveno kartu. Po pusmečio gyvenimo kartu, prasidėjo nesutarimai dėl buitinių smulkmenų, Z. Š. elgesys darėsi vis agresyvesnis. 2013 metų vasarą, Z. Š. pasakė, kad galbūt reikia skirtis. Vis labiau įžeidimai ir nesutarimai aštrėjo, Z. Š. pradėjo jai grasinti bei vartoti fizinį smurtą. Z. Š. iš namų išvyko 2014 metų vasarą (t. 1, b. l. 138-139, 150-168). Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji S. J. nurodė, kad su kaltinamuoju Z. Š. susipažino 2010 metais, su kuriuo iš pradžių santykiai buvo labai geri, gražūs, romantiški. 2011 metais pradėjo kartu gyventi kaltinamojo Z. Š. name, esančiame adresu: ( - ). Už šį namą buvo neišmokėta apie 210 000 Lt dydžio paskola. Z. Š. neturėjo pinigų, nebuvo susiradęs darbo, todėl ją įkalbėjo paimti iš banko kreditą ir apmokėti pusę paskolos. Paėmusi kreditą iš banko, kurį moka ir iki šiol, ji apmokėjo pusę paskolos, tokiu būdu įsigydama pusę namo 2011 metų vasarą ji pastojo. Gimus dukrytei ir toliau gyvenant kartu su Z. Š., ji pajuto, kad kyla tarpusavio nesutarimai. 2013 metų vasarą kartu buvo nuspręsta, jog reikia gyventi gražiai, nekonfliktuoti, tačiau konfliktų neišvengė. 2013 metų pabaigoje jos Z. Š. pradėjo reikalauti pinigų namo išlaikymui, todėl ji 2014 metų pradžioje kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jų nepilnametės dukros išlaikymo. Kai Z. Š. apie tai sužinojo, dar labiau pasireiškė pastarojo agresija, kuris nuolatos pradėjo kelti didelius konfliktus. Iki jos sugyventinio-kaltinamojo Z. Š. sulaikymo policijoje 2014 metais (po fizinio smurto panaudojimo), kartu gyveno bendroje namų valdoje, dažniausiai kartu būdavo salono kambaryje, naudojosi viena virtuve, mokėdavo mokesčius už namo išlaikymą, Z. Š. kontroliuodavo kada ji sugrįžta namo. Tuo metu jie su kaltinamuoju Z. Š., gyvendami viename name, buvo kaip sugyventiniai. Nukentėjusiosios S. J. nurodomas aplinkybes patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės išduotos informacinio pobūdžio pažymos apie nekilnojamojo turto priklausomybę, iš kurių matyti, jog namų valdos (pastato ir žemės klypo), esančios adresu: de, bendrasavininkiai yra tiek kaltinamasis Z. Š., tiek ir nukentėjusioji S. J., kuriems abiem priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto (t. 2, b.l. 151-153). Nors Z. Š. ir neigia tarpusavio santykių su nukentėjusiąja S. J. palaikymą nagrinėjamu laikotarpiu, t. y. jam inkriminuojamų veikų padarymo metu, tačiau kaltinamojo elgesys rodo priešingai. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis Z. Š. reikšdavo pretenzijas dėl nukentėjusiosios S. J. išvykimo į komandiruotę, vėlesnio nei įprastai sugrįžimo iš darbo, priekaištaudavo dėl jų mažametės dukros netinkamos priežiūros. Pats kaltinamasis Z. Š. nepaneigė, jog jis su nukentėjusiąja S. J. naudodavosi viena virtuve, dažniausiai laiką leisdavo svetainės kambaryje, kartu švęsdavo šventes, kartu mokėjo įmokas už namo išlaikymą. Nors byloje nustatyta, kad tarp nukentėjusiosios S. J. ir kaltinamojo Z. Š. dažnai kildavo konfliktai, tačiau vien tokios aplinkybės, t. y. kad šie asmenys dažnai konfliktuodavo, savaime nepaneigia jų partnerystės. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, minėtos aplinkybės atskleidžia ne šeiminių ar nešeiminių santykių turinį, o gyvenimo būdą, kuris lygiai taip pat pasitaiko ir tarp įregistruotoje santuokoje gyvenančių asmenų.

18084.

181Apeliacinės instancijos teisme apklausta nukentėjusioji dėl apeliaciniame skunde nurodomų nukentėjusiosios teiginių dėl jos ir apelianto bendro gyvenimo bei ūkio vedimo skirtingų aplinkybių. Nukentėjusioji S. J. parodė, kad tuo metu neteikė reikšmės atskirai savo pozicijai, juolab, kad nesupranta, kas teisine prasme yra laikoma vedančiais bendrą ūkį arba sugyventiniais. Nesigilino į teisinius teiginių aspektus, todėl nurodomos aplinkybės dėl bendro ūkio vedimo gali kažkiek skirtis, nes jos ieškinius rašė advokatė. Z. Š. pozicija tose bylose buvo priešinga, jis teigė, kad jie vedė bendrą ūkį, todėl jis neprivalo išlaikyti vaiko. Pašlijus santykiams vis bandė skirtis. Jų išsiskyrimo procesą sunkino tai, kad Z. Š. jai grasindavo. Tuo metu užsisklęsdavo ir bijodavo kelti skyrybų klausimą. Jie gyveno kartu, mokėjo kartu mokesčius, šventė vaiko gimtadienius. 2013 m. kai dukrai suėjo metai, dar nebuvo didelių konfliktų, 2014 m. taip pat šventė gimtadienį. Kuo daugiau atsirasdavo konfliktinių situacijų, tuo ilgesni buvo susipykimo periodai ir tuo stiprėjo jos apsisprendimas skirtis. Nusikalstamų veikų padarymo metu situaciją vertintų kaip besiskiriančių sugyventinių. Skyrybas apsunkino tai, kad Z. Š. nenorėjo spręsti, jie taikydavosi, vėliau situacija vis blogėjo. Negalėdami apsispręsti, vienodai naudojosi bendru turtu, nepasidalinę kambariais. Tik vėliau, dėl saugumo, įsistatė spyną, Zigmantas antrame aukšte turėjo darbo kambarį, į kurį jis jai nelabai leisdavo įeiti ir juo naudotis nuo pat gyvenimo kartu pradžios. Kažkokią savo erdvę susikūrė, bet buvo ir bendrų erdvių, kur jie kartu leisdavo laiką. Kai keldavo klausimą dėl išsiskyrimo, sulaukdavo grasinimų. Nealėtų įvardinti datos, kada jų santykiai nutrūko. Gali būti, kad 2013 m. pabaiga dokumentuose nurodoma todėl, kad nuo tada konfliktai tapo aštresni, kai jis pradėjo grasinti. 2013 m. pavasarį jis neleido jos į komandiruotę, taip pat 2013 m. rudenį ir grasino, kad jei aš išvyks, jis rašys ant jos skundus, kokia ji bloga mama. Daugėjant tokiems įvykiams ir skundams, vėliau prasidėjus nesutarimams dėl pinigų, pradėjo ginčytis, kiek kas turi prisidėti prie dukros išlaikymo, prie bendro ūkio. Buvo taip nusistovėję, kad Z. Š. moka už elektrą, remontus atlieka, o ji daugiau pajamų skiria vaikui. Vėliau šis santykis pradėjo keistis- jis pradėjo reikalauti daugiau. Kai prasidėjo byla dėl išlaikymo, nes ji nesutiko, kad turi daugiau pajamų skirti bendram ūkiui, buvo ryškus poslinkis link skyrybų. Neužfiksavo datos, kada įvyko jos apsisprendimas dėl skyrybų. 2013 m. vasarą turėjo atskirus miegamuosius, jis turėjo darbo kambarį, o visa kita erdve (vonios, tualetai, bendras holas, bendras kambarys, virtuvė) naudojosi bendrai, naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Ir toliau visais kambariais naudojosi, tik nakvojo atskirai. Tuomet dar nebuvo nuspręsta išsiskirti, buvo bandymų taikytis, buvo susitaikę. 2014 m. žiemą dukrą kartu vežė į ligoninę. Šeimos gyvenimas tęsėsi, bet labai skurdus, nes konfliktai vis aštrėjo. Šeimos gyvenimas tęsėsi iki kardomosios priemonės Z. Š. paskyrimo, kai jam uždraudė bendrauti. Pirmą kartą kardomosios priemonės buvo pritaikytos 2014 m. gegužės mėn. Pritaikius kardomąsias, nebesikalbėjo. Civilinėje byloje dėl mokesčių teismas nurodė 2014 m. gegužės mėnesį, kaip datą iki kurios išlaidos buvo bendros, o nuo to laiko – atskiros. 2013 m. vasarą lytiniai santykiai tarp jų tikrai dar buvo. Kai buvo atsikrausčiusi į pirmą aukštą, šventė kartu dukros gimtadienius, kažkuriais metais jos tėčio gimtadienį. Pusryčiai, vakarienė, savaitgaliai kartu retėjo, bet nebuvo susiklosčiusi tokia tradicija, kad būtinai kartu pietauti, pusryčiauti. Paskutiniu laiku retai susirinkdavo kartu pavalgyti, nes tuo metu, kai jis valgydavo, išnaudodavo progą ją terorizuoti, grasinti. Kai vyko civilinės bylos, nekėlė sau klausimo, kiek yra svarbu ir ką reiškia ūkio vedimas, sugyventinis. Advokatei įvardino, kad nuo kada pašlijo santykiai, advokatė taip parašė, o ji pasirašė. Tuo metu advokato paruoštą medžiagą ji, skaitydavo naktimis dėl darbo, vaiko priežiūros. Pasitikėjo, kad advokatai rašo taip, kaip reikia - jeigu parašė, kad nebeveda ūkio, gal tas turi kažkokią reikšmę civilinėje byloje, kad greičiau klausimą išspręstų. Dėl procesinių dokumentų surašymo ji ir samdė advokatus, nes pati nėra teisininkė ir pasitikėjo kas buvo rašoma.

18285.

183Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, iš esmės apeliantas jų neginčija, jog nukentėjusiajai ir Z. Š. nebevedant bendro ūkio, jie toliau gyveno viename name 2013 m. vasarą turėjo atskirus miegamuosius, Z. Š. turėjo darbo kambarį, o visa kita namo erdve (vonios, tualetai, bendras holas, bendras kambarys, virtuvė) buvo naudojamos bendrai, naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Tarp Z. Š. ir nukentėjusiosios kildavo konfliktai, tačiau tai netrukdė jiems toliau kartu gyventi, o tai, kolegijos nuomone, rodo, kad jie vienas kitam buvo atlaidūs, lojalūs. Nors gyveno atskirai, tačiau viename name, bendrai naudojosi patalpomis. Partnerystės santykių savaime nepaneigia ir tai, kad bendrai gyvenę asmenys dažnai konfliktuoja ir susipykę tam tikrais laikotarpiais gyvena atskirai (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235-222/2016, 2K-301-139/2016). Šiuo aspektu pasisakyta kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-139/2016, kurioje, be kita ko, atkreiptas dėmesys į tai, kad nurodytos aplinkybės atskleidžia ne tokių santykių (šeiminių ar nešeiminių) turinį, o gyvenimo būdą, kuris gali būti būdingas ir įregistravusiems santuoką asmenims. Taigi išdėstyti bylos faktai rodo, kad tarp kaltinamojo Z. Š. ir nukentėjusiosios S. J. susiklostę santykiai buvo pagrįsti savanoriškais abipusiais įsipareigojimais (finansiniais ir kitokiais), emociniais tarpusavio ryšiais ir emociniu prieraišumu, siekiu sukurti šeiminius santykius, todėl savo turiniu buvo būdingi šeimos (atitinkančios partnerystės formą) nariams.

18486.

185Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013 m. liepos 1 d., t. y. 2014m. gegužės 2 ir 4 d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir asmenys, su kuriais nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), laikytina, kad kaltinamojo Z. Š. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudojant fizinį smurtą prieš tuo metu kartu gyvenusiąją nukentėjusiąją S. J., ko pasėkoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalį požymius, t. y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas, padarytas prieš jį vartojus fizinį smurtą artimoje aplinkoje (kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas).

18687.

187Apeliantas nurodo, jog ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį galėjo būti pradėtas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiosios skundas, tačiau pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog nukentėjusiosios skundas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos sistemingo terorizavimo buvo, tačiau nuosprendyje aiškiai nenurodoma nei kada, nei kam toks prašymas buvo pateiktas, nurodomas tik 2014 m. gegužės 4 d. pareiškimas ir vėlesnis pareiškimas dėl teismo sprendimo nevykdymo. Apelianto teigimu, S. J. nepateikė atskiro procesinio dokumento - reikiamo skundo dėl šios galimai padarytos veikos, t. y. jos valia nebuvo aiškiai išreikšta, tyrimui vadovaujantis prokuroras nepriėmė sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą ir tai reiškia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, tolesnis baudžiamosios bylos nagrinėjimas dalyje pagal minėtą epizodą pažeidžia BPK 166 straipsnio 3 dalį, todėl byla nutrauktina kaip neteisėta. Be to, apelianto teigimu, nebuvo tinkamai užregistruota ikiteisminio tyrimo pradžia ir dėl 2014 m. gegužės 2 d. ir 2014 m. gegužės 4 d. įvykių, todėl ir dėl šių nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas įformintas neteisingai, o dėl 2014 m. gegužės 2 d. epizodo („tapkutės metimas“), teismo kvalifikuojamos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tyrimui vadovaujantis prokuroras nepriėmė nutarimo pradėti ikiteisminį tyrimą, taigi ir dėl šio epizodo ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas neteisėtai, todėl byla nutrauktina. Atsakant į šį skundo argumentą pažymėtina, jog pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Šio kodekso nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas (BPK 166 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 167 straipsnio 1 dalį, dėl nusikalstamų veikų, numatytų, be kita ko, ir BK 145 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas; šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu. BK 145 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas arba prokuroro reikalavimas. Jei nėra nukentėjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas gavus nukentėjusiosios S. J. 2014 m. gegužės 4 d. protokolą - pareiškimą, nurodant, jog namuose jos sugyventinis Z. Š. panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje jos (t. 1, b. l. 1). Pagal šį pareiškimą 2014 m. gegužės 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-00699-14 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be to, buvo gautas nukentėjusiosios S. J. skundas apie tai, jog jos sugyventinis Z. Š. nesilaiko jam paskirtos kardomosios priemonės-rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo nebendrauti ir neieškoti ryšių pranešėja S. J. sąlygų. Šio nukentėjusiosios S. J. pareiškimo pagrindu 2014 m. birželio 30 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-01066-14 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 245 straipsnyje (teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas) (t. 1, b. l. 10). Šio tyrimo metu, susipažinus su iš nukentėjusiosios S. J. 2014 m. birželio 18 d. gautų garso įrašų turinį, buvo konstatuota, jog Z. Š. su nukentėjusiąja S. J. elgiasi užgauliai ir bauginančiai, pastarąją terorizuoja, todėl, atsižvelgiant į nukentėjusiosios S. J. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sistemingo jos asmens terorizavimo, 2014 m. birželio 30 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 245 straipsnio 2 dalį, buvo perkvalifikuotas į BK 145 straipsnio 2 dalį (t. 1, b. l. 13). Perkvalifikavus galimai padarytus nusikalstamus veiksmus į BK 145 straipsnio 2 dalį, pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-01066-14 ir 2014 m. gegužės 4 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-00699-14 pagal nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, buvo sujungti į vieną tyrimą, suteikiant jam Nr. 57-1-00699-14 (t. 1, b. l. 14-21). Būtent iš S. J. pateiktų garso įrašų ir paaiškėjo 2014 m. gegužės 2 d. Z. Š. padaryta nusikalstama veika – fizinio skausmo sukėlimas. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas prieš Z. Š. visais atvejais buvo pradėtas nukentėjusiosios S. J. iniciatyva dėl prieš ją padarytų nusikalstamų veikų. Vadinasi, priešingai nei skunde teigia apeliantas, ikiteisminis tyrimas prieš jį buvo pradėtas nepažeidžiant BPK 166 ir 167 straipsnių nuostatų.

18888.

189Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, jog „tapkutės metimo“ epizode nukentėjusiosios teiginius patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kadangi teismo medicinos ekspertai, praėjus 3 dienoms po incidento, nenustatė jokių sužalojimų, nerado jokios žymės ant nukentėjusios rankos, todėl tokia teismo išvada yra grindžiama tik nukentėjusiosios parodymais. Nepagrįstos, anot apelianto, ir teismo išvados apie nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą ir tariamus jo veiksmus dėl 2014 m. gegužės 4 d. epizodo, nes 2014 m. gegužės 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje S. J. po įvykio objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl byloje nėra jokių objektyvių duomenų, ar galimai atlikti smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, ar ne. Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus šiuos argumentus pažymi, jog iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šio teismo išvados dėl Z. Š. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarytos įvertinus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, t. y. nukentėjusiosios S. J., liudytojų parodymus, duomenis, užfiksuotus rašytiniuose dokumentuose, tarp jų – 2014 m. gegužės 5 d. specialisto išvadoje Nr. G 1450/14(01), ir įvertinus jų visumą. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad, nors šioje specialisto išvadoje konstatuota, jog tiek 2014-05-02, tiek 2014-04-04 epizode Z. Š. panaudoto fizinio smurto nurodytose vietose, t. y. S. J. dešiniajame dilbyje ir pakaušio srityje išorinių sužalojimų ir aiškių išrautų plaukų plotų nematyti, tačiau, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog tai nepaneigia nukentėjusiosios S. J. teiginio, jog ji juto fizinį skausmą, pažymėdamas, jog teismų praktikoje veikos, pasireiškiančios tempimu už plaukų, spyriais į kūno vietas ar kietų daiktų metimu į žmogų priskiriamos prie veikų, sukeliančių fizinį skausmą, ir kvalifikuojamos pagal BK 140 straipsnį.

19089.

191Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo teisėjo R. Adamonio padaryti teisės normų pažeidimai suvaržė apelianto procesines teises ir šie pažeidimai kliudė teismui nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teisėjo R. Adamonio palankumas vienai iš šalių – S. J., t. y. proceso organizavimas ir teisėjo procesinis elgesys suteikia rimtą pagrindą manyti, jog teisėjas buvo iš anksto apsisprendęs priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tokius apelianto teiginius skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta nepagrįstais, juos paneigia baudžiamosios bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys teisiamųjų posėdžių protokolų garso įrašai. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės bylos Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-195/2010). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko vadovaujantis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, įtvirtintomis BPK XIX - XXII skyriuose, rungimosi principu, S. Š. sudarant galimybes naudotis procesinėmis teisėmis. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog nuosprendį byloje priėmęs teismas būtų šališkas, būtų varžomos kaltinamojo procesinės teisės ir teisėjas būtų demonstravęs palankumą nukentėjusiajai S. J.. Vertindama subjektyviuosius ir objektyviuosius nešališkumo aspektus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie galėtų rodyti pirmosios instancijos teismo teisėjo R. Adamonio asmeninį tendencingumą, kad jis turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo. Tai, kad šios instancijos teismas padarė kitokias išvadas bei priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris padarė esminius BPK pažeidimus – bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai ar priėmė nepagrįstus ir (ar) neteisėtus sprendimus.

19290.

193Iš 2016 m. liepos 7 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti (t. 9, b. l. 22), jog jo metu teisėjas pranešė, kad yra gauti keletą Z. Š. prašymai ir klausė nuomonės dėl jų prijungimo prie bylos, po ko byloje dalyvaujantis prokuroras J. Gelumbauskas pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pranešimą dėl valstybinio kaltinimo šioje byloje palaikymo (t. 9, b. l. 17), nurodydamas, kad jis apie tai, kad turės palaikyti valstybinį kaltinimą sužinojo tik 2016 m. liepos 5 d., todėl nuturi galimybės išreikšti nuomonės dėl pateiktų prašymų ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų susipažinti su bylos medžiaga, kuri yra didelės apimties. Pažymėtina, jog prokuroras vienu metu valstybinį kaltinimą palaiko ne vienoje byloje, taip pat atlieka kitus BPK numatytas funkcijas, be to, teisiamojo posėdžio garso įrašas patvirtina, jog rugpjūčio mėnesį atostogaus tiek prokuroras, tiek ir teisėjas, todėl teisėjas R. Adamonis, atsižvelgdamas į didelę bylos apimtį ir teismo posėdį paskirdamas po dviejų mėnesių, t. y. 2016 m. rugsėjo 9 d., proceso nevilkino. Dėl bylos nagrinėjimo metu Z. Š. pateiktų prašymų ir neva neteisėto jų išsprendimo pažymėtina, jog proceso dalyvių teisė pateikti prašymus nėra absoliuti, nes jos įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek pateikti konkretūs prašymai gali turėti įtakos bylos aplinkybių tyrimo išsamumui. Teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir išsiaiškinęs, ar jie turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui bei objektyvaus sprendimo priėmimui, priimti dėl jų motyvuotas nutartis. Teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės ar ryšio su byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2009, 2K-247/2011 ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visi proceso dalyvių, taip pat ir apelianto, pateikti prašymai buvo apsvarstyti, dėl jų priimti procesiniai sprendimai, todėl vien tai, jog nebuvo patenkinti visi pareikšti prašymai, dar nereiškia teismą buvus šališką. Teisiamojo posėdžio protokolas bei garso įrašas paneigia Z. Š. teiginį, jog 2017 m. sausio 20 d. teismo posėdyje teisėjas leido prokurorui ir nukentėjusiosios advokatui sistemingai pažeidinėti BPK normas (nepalaikė tinkamos tvarkos posėdžio metu, neužkirto kelio atsakymą menančių klausimų pateikimui, nedraudė prokurorui komentuoti apelianto pateikiamų klausimų ir kt.) Šis, kaip ir kiti teisiamieji posėdžiai, vyko vadovaujantis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, įtvirtintomis, BPK, esminių jų pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Teisėjas pašalino savo užduotą atsakymą menantį klausimą, nukentėjusiojo atstovo klausimai, dėl kurių Z. Š. reiškė pastabas, nebuvo menantys atsakymą, o patikslinantys. Z. Š. šio ir kitu teisiamųjų posėdžio metu ne kartą teisėjo buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio.

19491.

195Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teisėjas R. Adamonis pažeidė apelianto teises ir teisėtus interesus bei BPK 440 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvią normą, nes atsisakė priimti devynis jo apeliacinius skundus dėl aukščiau išdėstytų teisės normų pažeidimų ir juos grąžino pareiškėjui. Bylą nagrinėjęs teisėjas, atsisakydamas priimti kaltinamojo skundus dėl teismo posėdyje priimtų protokolinių nutarčių, BPK normų nepažeidė. Šių nutarčių, kuriomis buvo atsisakyta priimti Z. Š. skundus, jas apskundus apeliantui, teisėtumas buvo patikrintas Vilniaus apygardos teismo, kuris skundų netenkino, konstatuodamas, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos pažeistos nebuvo.

19692.

197Apeliantas teigia, kad bylą nagrinėjęs teisėjas R. Adamonis, teismo posėdžio metu bandė daryti neteisėtą poveikį apeliantui, teigdamas, kad pagal BPK teisės normas gynėjui draudžiama nusišalinti ir pasitraukti iš bylos, tokiu būdu darė spaudimą apeliantui savo iniciatyva atsisakyti gynėjo vadovaujantis BPK 52 straipsniu. Be to, 2019 m. sausio 25 d. priėmė nutartį, kurioje visiškai nenagrinėjo gynėjo M. Paukštės išdėstyto pareiškimo dėl nusišalinimo nuo baudžiamosios bylos, tačiau neva išnagrinėjo apelianto pareiškimą, kurio jis teismui nepateikė, nurodydamas, „išnagrinėjo Z. Š. žodinį pareiškimą dėl nepasitikėjimo jo interesus ginančio gynėjo advokato M. Paukštės atstovavimu byloje“. Teisėjas R. Adamonis darė spaudimą advokatui ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi po to, kai, 2019 m. sausio 25 d. teismo nutartimi atmetęs nebūtą apelianto pareiškimą dėl gynėjo nušalinimo, nurodė nuo bylos nusišalinusiam advokatui M. Paukštei sakyti baigiamąją kalbą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2019 m. sausio 9 d. ir 2019 m. sausio 25 d. teisiamųjų posėdžių protokolais ir jų garso įrašais, tokius Z. Š. teiginius pripažįsta nepagrįstais ir prieštaraujančiais byloje esantiems duomenims. 2019 m. sausio 9 d. teisiamojo posėdžio metu, teisėjas, kaltinamojo advokatui M. Paukštei nurodžius, jog turi pareiškimą dėl nusišalinimo šioje byloje, nes Z. Š. yra išreiškęs nepasitikėjimą juo, tačiau Z. Š. nepareiškus teismui nušalinimo advokatui, paskelbė byloje pertrauką, suteikiant kaltinamajam galimybę apsispręsti dėl gynėjo pareikšto nusišalinimo. Teisiamąjį posėdį tęsiant 2019 m. sausio 25 d. kaltinamasis, atsakydamas į teisėjo klausimą, jį ginančiam advokatui M. Paukštei nušalinimo nepareiškė, nes jis turi teisę gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, tačiau aiškiai nurodė, kad šiuo gynėju nepasitiki, todėl teisėjas, priimdamas 2019 m. sausio 25 d. nutartį atmesti kaltinamojo Z. Š. paduotą žodinį pareiškimą dėl nepasitikėjimo jo interesus pagal paskyrimą ginančio gynėjo - advokato M. Paukštės atstovavimu byloje. Tai, jog teisėjas po to, kai Z. Š. išdėstė savo nepasitikėjimą ji ginančiu advokatu M. Paukšte, nes jis jo interesų negina, kelis kartus paklausė kaltinamojo, ar jis reiškia nušalinimą apeliantui, nėra pagrindas pripažinti, jog tokiu būdu jam darė neteisėtą poveikį. Pažymėtina, jog Z. Š. pasisakymas dviprasmiškas, todėl teisėjas tokiu būdu tikslino aplinkybes ir tokia jo teisė (užduoti klausimus) yra numatyta BPK 275 straipsnio 3 dalyje. Priėmęs aukščiau nurodytą nutartį, teisėjas pagrįstai suteikė žodį advokatui M. Paukštei pasakyti baigiamąją kalbą.

19893.

199Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, nes teismas neatsižvelgė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Be to, teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose užkirto galimybę jam užsiimti verslu, uždirbti pinigus ir iš jų teikti išlaikymą dviem vaikams. Teismas jam paskirtos bausmės tinkamai neindividualizavo, paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties, įtvirtintos BK 141 straipsnyje. Su šiais skundo argumentais kolegija nesutinka. Skirdamas apeliantui bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes - į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai individualizavo bausmę ir paskyrė bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. Skundžiamu nuosprendžiu Z. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 722 straipsnyje yra įtvirtinta, jog teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Todėl toks įpareigojimas Z. Š. paskirtas pagrįstai. Apeliantas nurodo, kad minėtas įpareigojimas užkerta galimybę jam užsiimti verslu, uždirbti pinigus ir iš jų teikti išlaikymą 2 vaikams, tačiau kuo tai pasireikštų konkrečiai, nedetalizuoja.

20094.

201Apeliaciniame skunde Z. Š. ginčija S. J. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos pagrįstumą, nurodydamas, jog nukentėjusioji nepateikė jokių medicininių dokumentų, pagrįstų objektyviais klinikiniais tyrimais, nustatančių priežastinį ryšį tarp jos ligos ir apeliantui inkriminuojamų veikų. Minėto priežastinio ryšio nenurodė nei apklausta S. J. šeimos gydytoja, nei UAB „Lakštausko klinika“ medikai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog dėl Z. Š. padarytų nusikalstamų veiksmų, patiriamo nuolatinio streso nukentėjusiajai S. J. buvo reikalingas gydymas, dėl kurio patirtos išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Ši išvada pagrindžiama nukentėjusiosios, liudytojų E. L., B. P., I. B. teisme duotais parodymais, UAB Lakštausko klinikos išrašu iš medicininių dokumentų, asmens sveikatos istorijos įrašų kopijomis, kvitų kopijomis. Iš šių duomenų matyti, kad nukentėjusioji dėl patiriamo nuolatinio streso ir galvos svaigimo kreipėsi į privačią gydymo įstaigą - UAB „Lakštausko klinika“, kur laikotarpyje nuo 2014 m. gegužės 13 d. (praėjus kiek daugiau nei savaitei nuo paskutinės S. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo) iki 2014 m. liepos 30 d. buvo gydyta dėl galvos svaigimo ir rankų tirpimo, stiprėjančio didesnio susijaudinimo metu. Gydymo metu jai buvo teikiamos konsultacijos, atliekamos įvairios gydomosios procedūros - akupunktūra, manualinė terapija, taškinis nugaros ir pečių juostos masažas, sudaryta individuali kvėpavimo ir diafragmos atpalaidavimo pratimų programa bei II etapo pratimų programa kaklui ir pečių juostai stabilizuoti ir stiprinti, krūtinės ląstos elastingumą lavinti. Nukentėjusiosios S. J. anamnezėje buvo konstatuotas ilgai trukęs stiprus stresas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą aukščiau nurodytą išvadą, jog dėl kaltinamojo Z. Š. padarytų nusikalstamų veiksmų, patiriamo nuolatinio streso nukentėjusiajai S. J. buvo reikalingas gydymas, dėl kurio patirtos išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl pagrįstai civilinį ieškinį dalyje dėl nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkino pilnai. Z. Š. nepagrįstai teigia, jog S. J. teiginį, kad dėl išgyvenimų negalėjo dirbti, paneigė liudytoja I. B., nurodžiusi, kad 2014 metais S. J. buvo darbinga, nes nedarbingumo pažymėjimų 2014 metais jai nebuvo išduota. Pažymėtina, jog S. J. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl patiriamo streso rytais reikėjo nemažai pastangų susikoncentruoti darbui, dėl ilgalaikio nerimo ir išgyvenimų pradėjo svaigti galva, ji negalėjo dirbti, kas nereiškia, jog jai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai dirbo, tačiau, akivaizdu, tai atsiliepė darbo kokybei. Esant šioms aplinkybėms nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos S. J. priteisimo paliktina nepakeista.

20295.

203Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas S. J. patirtą neturtinę žalą ir nustatydamas jos dydi, atsižvelgė į prieš nukentėjusiosios S. J. asmenį vartoto psichologinio smurto, ją terorizuojant, trukmę laiko atžvilgiu ir prieš ją panaudoto fizinio smurto pobūdį (šiuo atveju Z. Š. padarytų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas tik fizinis skausmas) ir nusikalstamų veiksmų sukeltas pasekmes (jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius dėl padarytų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiosios S. J. asmenį byloje nėra), paties žalą padariusio kaltinamojo kaltės formą – tyčią ir jo turtinę padėtį (kaltinamasis Z. Š. yra kelių bendrovių vadovas (direktorius)), o taip pat ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį), formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, S. J. pareikštą civilinį ieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies - prašomos priteisti 15 000 Eur dydžio sumą sumažino iki 3 000 Eur. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta aukščiau, dėl nusikaltimais sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai S. J. padaryta tyčiniais Z. Š. veiksmais, todėl dėl jo pareigos atlyginti šią žalą jokių abejonių nekyla. Taip pat nekyla abejonių, kad dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, stresą, išgyvenimus, pažeminimus, nepatogumus, gyveno nuolatinėje baimėje, įtampoje, jautėsi nesaugi. S. J. dėl tuo laiku patirtų neigiamų išgyvenimų kreipėsi į medicinos specialistus, kurių buvo konsultuojama, jai buvo atliekamos įvairios procedūros. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. J. klausimą pirmosios instancijos teismas įvertino visas šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes ir priteisė sumą, kuri nėra aiškiai per didelė.

20496.

205Sutiktina su Z. Š. apeliacinio skundo argumentais dėl S. V. Š. pripažinimo nukentėjusiąją ir civiline ieškove, nes Z. Š. nebuvo pareikšti jokie kaltinimai dėl nusikalstamos veikos padarymo dukros S. V. Š. atžvilgiu. Nukentėjusioji teigia, jog dėl Z. Š. veiksmų, jų dukra patyrė neturtinę žalą, tačiau, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuosprendžiu nėra konstatuotos jokie Z. Š. nusikalstami veiksmai S. V. Š. atžvilgiu.

20697.

207Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 str. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

20898.

209Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Pagal Konstitucijos 111 straipsnio reikalavimus sukurta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą, ir tai reiškia, kad turi būti formuojama vienoda, nuosekli teisės aiškinimo ir taikymo praktika, grindžiama Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais bei kitais konstituciniais principais. Taigi, įgyvendindamas įstatymo nustatytą diskreciją kurti teismų precedentus, kaip teisės šaltinį, kasacinis teismas šioje byloje keliamu teisės klausimu, t. y. nukentėjusio asmens artimųjų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, formuoja ir plėtoja praktiką, kurios nuostatos atskleistos atskirose kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose priimtose nutartyse. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais.

21099.

211Konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko atžvilgiu padaryta nusikalstama veika. Kaip jau minėta, jokie nusikalstami veiksmai S. V. Š. atžvilgiu Z. Š. nebuvo inkriminuoti, todėl nėra pagrindo S. V. Š. priteisti neturtinę žalą.

212100.

213Pažymėtina, kad teismų praktika gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai bylose kuriami, kai tai yra neišvengiama, objektyviai būtina, tačiau šiuo atveju nepatvirtinama, kad dėl byloje nustatytų aplinkybių teisės taikymo išaiškinimai šios kategorijos bylose turėtų būti esmingai keičiami. Atkreiptinas taip pat dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos dėl nukentėjusio vaiko tėvų teisės į neturtinės žalos atlyginimą iš esmės atitinka Konvencijos nuostatas ir praktiką; EŽTT laikosi gana rezervuotos pozicijos ir nėra linkęs primesti kompensavimo įpareigojimo netgi tose bylose, kuriose neteisėti veiksmai lėmė sunkiausius padarinius – pareiškėjo artimojo mirtį; pvz., 2009 m. sprendimas Z. prieš Latviją (No. 58447/00, 7 July 2009).

214Dėl nukentėjusiųjų S. J. ir S. V. Š. atstovo advokato Aivaro Alimo apeliacinio skundo

215101.

216Nukentėjusiosios S. J. atstovas skundžia nuosprendį dėl nuteistajam Z. Š. paskirtos per švelnios bausmės bei nepagrįstai sumažintų civilinio ieškinio reikalavimų. Su apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

217102.

218Skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, Z. Š. paskirtos laisvės apribojimo bausmės, pagal 145 straipsnio 2 dalį – terminuota 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad parinkdamas bausmės rūšis ir nustatydamas jos dydžius pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančių BK normų nepažeidė.

219103.

220Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 55 straipsnio nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įstatyme vartojama sąvoka „paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes“ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). BK 55 straipsnio nuostatos laikytinos specialiąja norma BK 61 straipsnio atžvilgiu (bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip BK 61 straipsnyje numatytas bausmės rūšies parinkimas.

221104.

222Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmių kaltinamajam Z. Š. paskyrimo, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje. Z. Š. padarė tris veikas, dvi iš kurių, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), baudžiamojo įstatymo yra priskirtos prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 straipsnio 3 dalis), o tęstinis nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje - prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, jas nuosprendyje išsamiai aptarė, nurodė byloje esančiais duomenimis pagrįstus laisvės apribojimo bei laisvės atėmimo bausmių skyrimo motyvus, su kuriais sutinka ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Kaip jau minėta, šioje nutartyje, atsakant į Z. Š. apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pasisakė dėl tinkamo motyvavimo Z. Š. paskiriant bausmes, todėl šių motyvų nebekartoja.

223105.

224Paminėtų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, buvo įvertinta tinkamai, o Z. Š. paskirtos bausmės, atidedant jų vykdymą ir nustatant dviejų metų atidėjimo terminą, yra adekvačios jo padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.

225106.

226BK 721 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu - gali būti skiriama siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus (BK 721 straipsnio 1 dalis). Paskyrus šią baudžiamojo poveikio priemonę iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo (BK 721 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo Z. Š. galimybę apsvarstė ir pagrįstai sprendė, jog tikslinga tokią priemonę skirti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpius. Skirti ilgesnį šios priemonės terminą, nagrinėjamu atveju, pagrindų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti išsamūs bausmių bei baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai. Nenustačius bausmių skyrimą reglamentuojančių normų pažeidimo ar kitų procesinių pažeidimų, sutrukdžiusių teismui tinkamai individualizuoti bausmę, keisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti Z. Š. griežtesnes bausmes laisvės atėmimo bausmes bei nustatyti maksimalų BK 75 straipsnyje nustatyto bausmės vykdymo atidėjimo terminą, skunde nurodomais argumentais, nėra pagrindo.

227107.

228Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas S. J. patirtą neturtinę žalą ir nustatydamas jos dydi, atsižvelgė į prieš nukentėjusiosios S. J. asmenį vartoto psichologinio smurto, ją terorizuojant, trukmę laiko atžvilgiu ir prieš ją panaudoto fizinio smurto pobūdį (šiuo atveju dėl kaltinamojo Z. Š. padarytų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas tik fizinis skausmas) ir nusikalstamų veiksmų sukeltas pasekmes (jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius dėl padarytų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiosios S. J. asmenį byloje nėra), paties žalą padariusio kaltinamojo kaltės formą – tyčią ir jo turtinę padėtį (kaltinamasis Z. Š. yra kelių bendrovių vadovas (direktorius)), o taip pat ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį), formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, S. J. pareikštą civilinį ieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies - prašomos priteisti 15 000 Eur dydžio sumą sumažino iki 3 000 Eur. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinama pinigine išraiška. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, konkretus priteistinos neturtinės žalos dydis nėra nustatytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia terorizuojama žmogų ir prieš jį smurtaujama sukeliant fizinį skausmą, yra pakankamai įvairi, kadangi nusikalstamų veikų aplinkybės skiriasi, skiriasi terorizavimo intensyvumas, smurtavimo pobūdis, pasekmės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta aukščiau, dėl nusikaltimais sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai S. J. padaryta tyčiniais nusikalstamais Z. Š. veiksmais, todėl dėl jo pareigos atlyginti šią žalą jokių abejonių nekyla. Taip pat nekyla abejonių, kad dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, stresą, išgyvenimus, pažeminimus, nepatogumus, gyveno nuolatinėje baimėje, įtampoje, jautėsi nesaugi. S. J. dėl tuo laiku patirtų neigiamų išgyvenimų kreipėsi į medicinos specialistus, kurių buvo konsultuojama, jai buvo atliekamos įvairios procedūros. Tačiau, šių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija vertina ir tai, jog Z. Š. vykdant jos atžvilgiu nusikalstamas veikas, jai grasinant, toliau su mažamečiu vaiku gyveno vienuose namuose. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės apie nukentėjusiosios psichologinę būsena, patiriant smurtą ir grasinimus, neabejotinai svarbios, tačiau jos yra įvertintos pirmosios instancijos teismo, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. J. klausimą pirmosios instancijos teismas įvertino visas šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes ir priteisė sumą, kuri, įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, laikytina atitinkančia protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu sumažintu priteistinos nukentėjusiajai S. J. neturtinės žalos dydžiu, kuris neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, bei formuojamai teismų praktikai, todėl keisti nuosprendį šiuo klausimu nėra teisinio pagrindo. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Esant šioms aplinkybėms nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai S. J. priteisimo paliktina nepakeista.

229Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

230Nukentėjusiųjų S. J. ir S. V. Š. atstovo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą atmesti.

231Nuteistojo Z. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

232Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti.

233Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš Z. Š. nukentėjusiosios S. J., kaip atstovės pagal įstatymą, atstovaujančios mažametės dukros S. V. Š. interesus, naudai priteista nukentėjusiajai S. V. Š. 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

234Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 721 straipsniu, Z. Š. paskirta baudžiamojo poveikio... 3. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, Z. Š. paskirta baudžiamojo... 4. Iš Z. Š. nukentėjusiosios S. J., naudai priteista 298,93 Eur turtinei žalai... 5. Iš Z. Š. nukentėjusiosios S. J. naudai priteista 3000 Eurneturtinei žalai... 6. Iš Z. Š. nukentėjusiosios S. J. naudai priteista 2104,40 Eur bylinėjimosi... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 9. 1.... 10. Z. Š. nuteistas už tai, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį... 11. 2.... 12. Taip pat, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio 10 d., dienos... 13. 3.... 14. Taip pat, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio 14 d., dienos... 15. 4.... 16. Taip pat, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio 17 d., dienos... 17. 5.... 18. Taip pat, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio 19 d., dienos... 19. 6.... 20. Taip pat, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio 25 d., dienos... 21. 7.... 22. Taip pat, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio 28 d., dienos... 23. 8.... 24. Taip pat, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. gegužės 4 d., dienos... 25. 9.... 26. Be to, jis, 2014 m. gegužės 2 d., apie 20:30 val., bendro gyvenamojo namo,... 27. 10.... 28. Be to, jis, 2014 m. gegužės 4 d., apie 13:30 val., bendro gyvenamojo namo,... 29. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 30. 11.... 31. Apeliaciniu skundu nuteistasis Z. Š. prašo panaikinti Vilniaus regiono... 32. 12.... 33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso kodekso... 34. 13.... 35. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat... 36. 14.... 37. Pirmosios instancijos teismas teigia, kad apeliantas bylos nagrinėjimo teisme... 38. 15.... 39. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jį ir nukentėjusiąją... 40. 16.... 41. Apeliantas nurodo, kad jis neigė ir neigia šeimos (sugyventinių) santykių... 42. 17.... 43. Taip pat, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo išvadą apie... 44. 18.... 45. Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo išvada, kad nukentėjusiosios S. J.... 46. 19.... 47. Pirmosios instancijos teismas, kaip vienu iš esminių duomenų šaltinių... 48. 20.... 49. Taip pat skunde nurodoma, kad S. J. civilinėje byloje Nr. e2-278-1014/2018... 50. 21.... 51. Liudytojos A. V. parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs, tad negali būti... 52. 22.... 53. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti ar įrodymai yra patikimi, ar... 54. 23.... 55. Iš nukentėjusiosios parodymų teisme matyti, jog tai, kad nukentėjusioji... 56. 24.... 57. Teismas, paskirdamas teismo fonoskopinę ekspertizę ir taip nusprendęs... 58. 25.... 59. Nagrinėjamoje byloje esančių garso įrašų teisėtumas negali būti... 60. 26.... 61. Teismas, tirdamas (perklausydamas teismo posėdžio metu) garso įrašus,... 62. 27.... 63. 2017 m. lapkričio 27 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi byloje... 64. 28.... 65. Ekspertės J. Devenson ir R. Konarskienė, atlikusios akustinį - parametrinį... 66. 29.... 67. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas argumentus, kad apeliantas neturėtų... 68. 30.... 69. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad nukentėjusiosios skundas pradėti... 70. 31.... 71. S. J. skunduose nenurodė, kad prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl... 72. 32.... 73. Ikiteisminio tyrimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį pradžia nebuvo... 74. 33.... 75. Pirmosios instancijos teismo teigimu, nėra pagrindo netikėti... 76. 34.... 77. Teismo nuosprendžio dalyje darytos pastabos apie tai, kad garso įraše... 78. 35.... 79. 2014 m. gegužės 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto... 80. 36.... 81. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 82. 37.... 83. Nukentėjusioji S. J. nepateikė jokių medicininių dokumentų, nustatančių... 84. 38.... 85. Skunde taip pat nurodoma, kad prie civilinio ieškinio pridėti advokato... 86. 39.... 87. 1975 m. kovo 14 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7... 88. 40.... 89. Jam nėra pareikšti jokie kaltinimai dėl nusikalstamos veikos padarymo S. V.... 90. 41.... 91. 2016 m. balandžio 5 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie... 92. 42.... 93. 2016 m. rugsėjo 23 d. teisėjas R. Adamonis priėmė protokolinę nutartį,... 94. 43.... 95. Skirdamas bausmę, teismas visiškai neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2... 96. 44.... 97. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo... 98. 45.... 99. Bylą nagrinėjęs teisėjas, ją gavęs, tiesiogine tyčia užvilkino procesą... 100. 46.... 101. Skunde taip pat nurodoma, kad teisėjas R. Adamonis, priimdamas nutartis... 102. 47.... 103. Teisėjas R. Adamonis pažeidė ir BPK 231 straipsnio 1 dalies 232 straipsnio 7... 104. 48.... 105. Devynis apelianto apeliacinius skundus dėl aukščiau išdėstytų teisės... 106. 49.... 107. 2018 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio metu teisėjo R. Adamonio pasakymai,... 108. 50.... 109. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad teisėjas R. Adamonis 2018 m. spalio 6... 110. 51.... 111. 2018 m. spalio 3 d. teismo posėdžio metu prokurorė V. B. buvo apklausta kaip... 112. 52.... 113. Nagrinėjama baudžiamoji byla yra rezonansinė, ji sulaukė didelio... 114. 53.... 115. Teismo posėdžio metu teisėjas R. Adamonis bandė jam daryti neteisėtą... 116. 54.... 117. 2019 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu teisėjui pasirodė, kad apeliantas... 118. 55.... 119. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų S. J. ir S. V. Š. atstovas advokatas... 120. 56.... 121. Nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos... 122. 57.... 123. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad... 124. 58.... 125. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios... 126. 59.... 127. Padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, ciniškas ir nukentėjusiąją... 128. 60.... 129. Teismo priteistos neturtinės žalos dydis yra neadekvatus nuteistojo padarytos... 130. 61.... 131. Nuteistojo veiksmai, kurie nustatyti išnagrinėjus bylą pirmosios... 132. 62.... 133. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jokių objektyvių duomenų apie... 134. 63.... 135. Dėl nuteistojo grasinimų kenkti ir susidoroti su nukentėjusiąja visą... 136. 64.... 137. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, nukentėjusiosios patirtus nepatogumus,... 138. 65.... 139. Teismo posėdžio metu nuteistas Z. Š. ir jo gynėja adv. J. Tamulevičiūtė... 140. III.... 141. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 142. Z. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiųjų... 143. Dėl Z. Š. apeliacinio skundo... 144. 66.... 145. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo... 146. 67.... 147. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka dėl jo... 148. 68.... 149. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos... 150. 69.... 151. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog jis bylos... 152. 70.... 153. Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo išvada, kad nukentėjusiosios S. J.... 154. 71.... 155. BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų... 156. 72.... 157. Taikant BK 145 straipsnį, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį,... 158. 73.... 159. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė... 160. 74.... 161. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Z. Š. ją terorizavo... 162. 75.... 163. Nukentėjusiosios S. J. parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo... 164. 76.... 165. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptarti ir sugretinti... 166. 77.... 167. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo... 168. 78.... 169. Apeliaciniame skunde ginčijamas S. J. baudžiamojoje byloje pateiktų garso... 170. 79.... 171. Teismas, anot apelianto, nepagrįstai sprendė, jog jis savo veiksmais padarė... 172. 80.... 173. Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad jį ir... 174. 81.... 175. Atsakant į skundo argumentus dėl kriterijų, pripažįstant gyvenimą kartu... 176. 82.... 177. Apeliantas teigia, kad jie nebuvo sugyventiniai, inkriminuojamų veikų... 178. 83.... 179. Kaip matyti iš bylos duomenų bei skundžiamame nuosprendyje konstatuotų... 180. 84.... 181. Apeliacinės instancijos teisme apklausta nukentėjusioji dėl apeliaciniame... 182. 85.... 183. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, iš esmės apeliantas jų... 184. 86.... 185. Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013 m. liepos 1 d., t.... 186. 87.... 187. Apeliantas nurodo, jog ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį... 188. 88.... 189. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, jog „tapkutės metimo“... 190. 89.... 191. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo teisėjo R.... 192. 90.... 193. Iš 2016 m. liepos 7 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti (t. 9, b. l.... 194. 91.... 195. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teisėjas R. Adamonis pažeidė... 196. 92.... 197. Apeliantas teigia, kad bylą nagrinėjęs teisėjas R. Adamonis, teismo... 198. 93.... 199. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, nes... 200. 94.... 201. Apeliaciniame skunde Z. Š. ginčija S. J. pareikšto civilinio ieškinio dėl... 202. 95.... 203. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas,... 204. 96.... 205. Sutiktina su Z. Š. apeliacinio skundo argumentais dėl S. V. Š. pripažinimo... 206. 97.... 207. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių... 208. 98.... 209. Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina... 210. 99.... 211. Konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje... 212. 100.... 213. Pažymėtina, kad teismų praktika gali būti koreguojama ir nauji teismo... 214. Dėl nukentėjusiųjų S. J. ir S. V. Š. atstovo advokato Aivaro Alimo... 215. 101.... 216. Nukentėjusiosios S. J. atstovas skundžia nuosprendį dėl nuteistajam Z. Š.... 217. 102.... 218. Skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio... 219. 103.... 220. Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama... 221. 104.... 222. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmių kaltinamajam Z. Š.... 223. 105.... 224. Paminėtų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, buvo... 225. 106.... 226. BK 721 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas... 227. 107.... 228. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas,... 229. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 230. Nukentėjusiųjų S. J. ir S. V. Š. atstovo advokato Aivaro Alimo apeliacinį... 231. Nuteistojo Z. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 232. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 31 d.... 233. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš Z. Š. nukentėjusiosios S. J., kaip... 234. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą....